VISŲ
ŠAL/Ų PROtPl ARAI V Ib^YhlTPS-
gai’vbims
scuoencas VILN’AUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. rugsėjo 25 d.
ATASKAITOS IR RINKIMAI FAKULTETUOSE
FAKULTETO ŠVENTĖ Vyksta fakultetų ataskaitinės-rinkiminės kon ferencijos. Praėjusią savai tę delegatai susirinko j XVI Fizikos fakulteto komjaunimo ataskaitinęrinkiminę konferenciją. Ži noma, konferencijoje dir bo geriausieji komjaunuo liai. Gal todėl ir fakulteto komjaunimo sekretoriaus A. Plikšnlo ataskaitai di desnių komentarų nerei kėjo. Juk visiems buvo gerai žinoma organizaci jos veikla. Praėjusiais mokslo metais sklandžiai vyko politinis-inasinis dar bas. Organizuotas socialis tinis lenktyniavimas, kurio tikslas — mobilizuoti kiek vieną komjaunuolį, akty viai kovoti už geras ti
Šiais žodžiais galima būtų apibūdinti Pramonės ekonomi kos fakuteto komjaunimo biu rą. Daug įdomių pasisakymų, savikritiškų nuomonių čia nu skambėjo rugsėjo 18 dieną per ataskaitinę-rinkiminę kom jaunimo konferenci|ą. „Šiais metais vykę TSKP ir LKP XVIII suvažiavimai parodė didžiulį rūpinimąsi sa vo aktyviausiu pagalbininku komjaunimu. Todėl ir mes, Pramonės ekonomikos fakulte to studentai, stengiamės pir mauti," pasakė fakulteto kom-
jaunimo biuro sekretorius š. Kliokys. Jis perskaitė ataskai tą apie praėjusių mokslo me tų darbus. O jų padaryta ne maža. Didžiausią dėmesį kom jaunimo aktyvistai skiria pir makursiams. Globojami vy resniųjų draugų, „fUksai" lengviau (veikia pirmuosius barjerus, 1980—81 mokslo metais fakultete ne kartą bu vo rengiami komjaunimo su sirinkimai, kuriuose svarstė pirmakursių mokymąsi. Gra žias tradicijas turi kasmet rengiamos Ekonomisto dienos.
TEISININKy DARBAI LKP XVIII suvažiavime drg. P. Griškevičius nurodė, jog reikia: ,,. . .Siekti, kad kiekvieno komjaunimo kolek tyvo veikla būtų turininga, dalykiška ir kryptinga. Kom jaunimo organizacijos turi formuoti įvirtą jaunimo klasi nį sąmoningumą ir visuome ninį politinį aktyvumą, komu nistinę pažiūrą j darbą, ug dyti tarybinio patriotizmo ir proletarinio internacionalizmo jausmus. . . Čia komjaunimo organizacijoms yra plati veiklos dirva". Šiais nurody mais ir vadovavosi Teisės fa kulteto komjaunimo biuras. Kaip žinia, ruduo — der liaus nuėmimo metas. Tik tas derlius ne visur vienodas. Štai prieš keletą dienų der lių paskaičiuoti, darbu pasi džiaugti susirinko Teisės fa kulteto XI ataskaifinės-rinkiminės komjaunimo konferen cijos delegatai. Tai geriausi studenfai, aktyviausi komjau nuoliai. Aplinkui šurmulys, bruzde sys. Kol pagaliau nusileis fa nematoma ir kartu daug įpa reigojanti tylos uždanga, pa sižvalgykime po auditoriją, užkalbinkime vieną kitą kom jaunuolį. Bene įspūdingiausias šū kis:
Paklauskime „Justicijos" būrio vadą K. Betingj: „Kaip praleidai vasarą? Koks gi bu vo tavo būrys?" — Būrys kaip ir visi kiti — linksmas, nuoširdus, ko vingas, besistengiantis patei sinti TSKP XXVI suvažiavimo vardą. Padirbėta tikrai neblogai. Planą viršijo 145%, perskai tė virš 10 paskaitų teisės te matika, organizavo komjauni mo susirinkimus ir f. t.
Fakultete stengiamasi dar la mams. Didžiausią dėmesį sky biau tobulinti ir gerinti VPP rė pirmakursių akademinėms darbą. Apie ją buvo . rašyta grupėms, rengė reidus į stu studentų leidžiamame sien dentų bendrabučius. laikraštyje. Tik visuomeninės L. Dzimidaitė kalbėjo apie politinės praktikos metu išau trūkumus internacionalinio ga agitatoriai ir gabūs lekto sektoriaus darbe. riai. Apie VPP darbo pageri Nuo seno fakultetas garsė nimą kalbėjo komjaunuolis R. Šyvius. 34 paskaitas perskai ja SSB darbais. Trečiojo se įspūdžiais dalijosi tė per žiemos atostogas agl- mestro „Tauro" būrio vadas K. Dauk tacinio-propagandinio ir ateis nys. tinio sektoriaus nariai. Apie Fakulteto dekanas docentas ekonomistų komjaunimo pro žektoriaus darbus kalbėjo S. V. Grigoras džiaugėsi tais Baltuška. Kom|aunimo prožek žmonėmis, kurie ne vieną va toriaus aktyvas didžiausią dė sarą atiduoda Universiteto ir mesį skyrė akademinių grupių fakulteto labui, dirbdami sta drausmei, kolektyvų svarsty tybos būriuose. mams, dokumentacijų tvarky Komjaunimo ataskaitinė-
rinkiminė konferencija, — šventė; kurioje aptariami pra bėgusių mokslo metų darbai, numatomos veikios gairės at eičiai, keliamos problemos, trukdančios gerinti komjauni mo darbą. Komjaunimas — aktyvus partinio komiteto ir dekanato pagalbininkas. Jis turi didžiausią dėmesį atkreip ti į mokymąsi ir paskaitų lan kymą. „Komjaunimo prožek torius" turi šviesti, kovoti su negerovėmis" — pabrėžė de kanas docentas V. Grigoras. Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotoja Z. Staškevičiūtė įtei kė Garbės raštus. Išėjus iš su
nias, idėjinio politinio ly vo svarstytos „Pagrindinės gio kėlimą. Išaiškinti ir pa- TSRS ekonominio ir sočia skelbti jo nugalėtojai linio vystymo kryptys". Griežtos kritikos išklau Akademinėse grupėse busė tos grupės, kuriose šis darbas buvo apleistas. Iš pasisakymų galima suprasti, kad pastaraisiais metais fakulteto komjaunuoliška veikla smarkiai pagerėjo. pasirodė Veiksminga prožekto,Komjaunimo riaus" veikla. Savo spin duliu jis apšvietė visas studentiško gyvenimo pu ses. Domėjosi paskaitomis susirinkimais. Neliko pa miršti ir bendrabučiai. — Darbas nenuėjo veltui — kai kas pamokytas, kai kas ir nubaustas. Ramūnas GUIGA
Ne rusenti, o tik degti
Kaina 2 kap.
Pasikalbėjus su III kurso studente A. Barauskaite, dir busia Moldavijos TSR, ma tyti, kad vasara ji patenkin ta, darbuotis stengėsi ne tik vynuogynuose, bei ir akty viai dalyvavo visuomeninėje būrio veikloje. šauniai padirbėjo ir kitas būrys „Temidė", kuriam va dovavo IV kurso studentas K. Sfasiulis. Tai rodo, kad sėkmingai įgyvendinami XXVI TSKP su važiavimo iškelti uždaviniai: „. . .Stiprinti ir darbinį auklė jimą, ir dorovinį, ir idėjinį politinį auklėjimą. Tai patiki mas laidas, kad tarybinis jau nimas visada aukštai iškėlęs neš komunizmo vėliavą!" J darbo prezidiumą kvie čiami: fakulteto dekanas do centas I. Nekrošius, prodekanas docentas Z. Namavičius, partinio biuro sekretorius do centas St. Vėlyvis, VU kom jaunimo komiteto narė Z. Staškevičiūtė, sekretorius Sf. Lileikis, R. Maziliauskaitė,. Klausantis sekretoriaus St. Lileikio ataskaitos, ryškėjo šių metų derlius: šauni, jau tradicija tapusi Teisininko diena, komjaunimo susirinki mai, VPP atestacija, akademi nės komisijos, vadovaujamos komjaunimo biuro nario M. Meževič, tikrinimai, bilietų ir abonementų platinimas, imatrikuliacija, kūrybingas mediumas, išvykos, SSB ir dar daug daug kitų gerų, nuoširdžių darbų. Geriausia akademine gru pe buvo pripažinta V kurso 4 grupė, kurios atstovui de kanas ir įteikė socialistinio lenktyniavimo nugalėtojo gai relę. Geri darbai džiugina kiek vieną fakulteto dėstytoją, stu dentą, bet neramina ir vis dar pasitaikantys trūkumai. O jų yra: susilpnėjo šefavimo sektoriaus darbas, ideologi
Kalba komjaunuolis G. Žakas.
Tuoj prasidės fizikų konferencija. Autoriaus nuotraukos.
Nr. 28(1167)
Tėvynei — mūsų rankos tvirtos Ir jaunų širdžių liepsna!
šiame
numeryje: RUDENS
TALKOSE
IR DRAUGAS, IR PATARĖJAS
KONKURSAS „TRECIASIS SEMESTRAS"
NAUJAS LAIKRAŠČIO SKYRELIS
nis, aktualus lieka akademi nės drausmės klausimas, komjaunuoliškame darbe trūksta principingumo. Kritikos susilaukė ir VU komjaunimo komitetas: fakul tetui nepateikdavo metodinių nurodymų, kaip pravesti at skirų sektorių mokymus. Nu rodydavo direktyvas, kurias reikėdavo vykdyti, bet nenu rodydavo, kaip jas vykdy ti. . . Matyt, šis klausimas tejaudino tik vykdytojus. Dar sunku susiorientuoti, kaip pravesti VPP, surašyti Lenini nės atestacijos protokolus. Docentas St. Vėlyvis turėjo daug priekaištų dėl studentų statybos būrių. Gaudavo ne vienodus dėl žmonių skai čiaus nurodymus. Tik nusiunfi žmones, o jų jau neberei kia — duok kitus. Taigi būti na toleruoti ir pirminių orga nizacijų nuomonę. Tačiau tokią šventišką die ną geriau pasidžiaugti laimė jimais. Juk sąskrydyje laimė ta 6-oji vieta, kai pernai buvo tik 11-oji. Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotoja Z. Staškevičiūtė įtei kė aktyviausiems komjaunuo liams Garbės raštus. Da lyvavusieji diskusijoje — B. Sudavičius, E. Rubežaifė, M. Žukas, M. Meževič ir kiti — apžvelgė nuveiktą darbą, mėgino aiškinti objektyvias pasitaikančių nesklandumų priežastis. Kaip visada konferencija baigėsi rinkimais. Antrus me tus savo komjaunuoliškus rei kalus studenfai patikėjo IV kurso studentui St. Lileikiui. Sėkmės! Juk mums tenka didžiulė pareiga dirbti, įgyvendinant TSKP XXVI suvažiavime iš keltą svarbiausią, pagrindinį komjaunimo uždavinį — „ug dyti politiškai aktyvių, išma nančių ir mylinčių darbą bei mokančių dirbti, visada pasi rengusių savo Tėvynės gyni mui žmonių kartą". Rūta PALUBINSKAITĖ TF IV kurso studentė
sirinkimo, norisi pasakyti „Tu, jaunyste, kuri ateiti!''. Tik patys studentai, mokomi darbo paslapčių, padarys sa vo gyvenimą prasmingą ir Įdo mų. Aldona ŠILKINYTĖ
RUDENS
TALKOS
Talkininkauja pirmakursiai Dar laukai dunksojo sute mose, kai autobusas privažia vo Bartkuškio tarybini ūkį. Nors buvo ankstyvas šešta dienio rytas, apie ūkio valdy bą jau būriavosi talkininkai. Užkalbinau ūkio partinio biu ro sekretorių Česlovą Šarką. — Jūsų tarybiniame ūkyje dirba didelis būrys studentų iš Universiteto. Ką salėtumė te papasakoti apie jų darbą? — Šiemet, kaip ir kiekvie nais metais, mes sulaukėme nemaža talkininkų. Net 99 Teisės fakulteto pirmo kurso studentai neblogai dirba lau kuose. Darbas nelengvas. Juk derliaus, o ypač daržovių, nu ėmimas — monotoniškas ir nuobodus dalykas. Bet stu dentai nesiskundžia. O ir skųstis, man atrodo, tikrai neturėtų kuo. Tiesa, pirmomis dienomis buvo sunkoka. Daug vaikinų ir merginų — miestiečiai, niekada nedirbę žemės ūkio darbų. Tačiau pradžia visada būna sunki. Žinoma, čia ir mes kalti. Nepaskyrėme studentams at skirų darbo barų, „paleido me" visą būrį j laukus. . . Šiuo metu talka organizuota ge riau. Dirba keturios grupės, o ūkio brigadininkai kontro liuoja individualų kiekvieno studento darbą. Tie, kurie jvykdo normą greičiau, negu per septynias valandas, gali eiti ilsėtis. Ta čiau daugelis lieka laukuose ir morkų prirenka daugiau. Štai Pasperių skyriaus valdy tojo Jono Tamašiūno vado vaujami studentai jau nurin ko 12 ha morkų, pasodino 3 hą braškių. Reikėtų pagirti šauniai dirbančius studentus V. Surenkiną, J. Januškienę,
nuo jų neatsiliekantj G. Skukauską ir kitus. — Kaip organizuotas stu dentų maitinimas? ■ — Studentų pageidavimu ūkio vagykloje buvo organi zuotas kompleksinis maitini mas. Valgykla nuolat aprūpi nama šviežiomis daržovėmis, mėsa, kitais produktais. Kiek vieną dieną virėjoms padėti paskiriamos kelios merginos. Vienam žmogui ūkyje dienos maistas kainuoja apie 1,50 rub. Ūkio vadovybė ir pagal bininkai susitarė, jog buhal terija pinigus už maistą iš skaičiuos iš atlyginimų po darbo. Kas vakarą talkininkai ‘gali iki soties atsigerti švie žio pieno. Už ji mokėti nerei kia. Taigi, kas dirba, tas ir valgo. Padėkojęs partinio biuro sekretoriui už informaciją, ei nu ieškoti busimųjų teisinin kų. Žinojau, kad jie įsikūię netoli ūkio valdybos, prie pat ežerėlio. Taigi, vieta iš tik rųjų graži. Gražiai atrodo ir senovinis raudonų plytų pa statas, kuriame gyvena vai kinai. Merginos — truputi to liau, bendrabutyje. Taigi at veriu šio raudono pastato du ris ir patenku. .. į sporto sa lę. Kad tai sporto salė, su pratau tik truputi vėliau, kai pamačiau, iog virš vieno vy ruko lovos kabo krepšinio lenta. O lovų šioje nedidu kėje salėje tikrai daug — ly giai pusė šimto. Sąlygos sportuoti — idealios, gyventi — truputi blogesnės. Tačiau vyrukai nesiskundžia. Tik juo kiasi: „Nori sportuok, nori miegok. Rytais atsikeli, tai net kojomis grindų nesieki — iš karto ant skersinio. O kai
apdovanojo aktyviausius visuomenininkus dovanė lėmis. Taip pat buvo įteik ti Pagyrimo raštai.
METŲ DERLIUS Šią savaitę Universite te vyko fakultetų studen tų profsąjungos ataskaitinės-rinkiminės konferenci jos. Jose buvo išanalizuo tas praėjusių mokslo me tų darbas, aptarta organi zacijos veikla. Į Prekybos fakulteto studentų profsąjungos ata skaitinę - rinkiminę kon ferenciją atvyko prodekanė docentė K. Vaištarie nė, fąkulteto partinės or ganizacijos sekretorė do centė Vilkūnienė, docen tas L. Butkevičius. Biuro darbo ataskaitą
perskaitė pirmininkas V Stašinskas. Jis išanalizavo nuveiktą darbą, iškėlė pa sitaikančius trūkumus Ypač buvo akcentuotas būtinumas suaktyvinti kultūrinį gyvenimą fakul tete. Visi pasisakiusieji pa teikė konkrečių pasiūly mų darbo gerinimui. Delegatai vieningai įver tino biuro darbą patenki namai, išrinko naują biu rą, revizinę komisiją, de legatus į Universiteto profsąjungos konferenci ją. Fakulteto prodekanė docentė K. Vaištariene
enktadienio^> enhtadienio
pasimankštini, visi šalčiai ir miegai išgaruoja." Prisipažinsiu, žingsniuoda mas su būrio komisaru Vidu Peikšteniu merginų bendrabu čio link, buvau pasiruošęs įvairiems netikėtumams. Vis dėlto ūkio vadovybė mergi nas apgyvendino kur kas ge riau Didelis, neseniai pasta tytas mūrinis namas, švarūs koridoriai, jaukūs, sutvarkyti kambariai. Koridoriuje stovi televizorius (kad lis veikia, aš įsitikinau, belaukdamas, kol merginos pakvies mane į sve čius). Kiekviename kambary je gyvena po 2, 3 ir 5 mer ginas. Ne daugiau. Abiejuose aukštuose yra prausyklos, du šai. Tiesa, vanduo šaltas. Ko dėl taip skirtingai apgyvendidinti vaikinai ir merginos? Gal tuo pasireiškia ypatinga ūkio vadovų pagarba moterims? Tikriausiai, ne. Bartkuškyje šiais metais susirinko apie 150 talkininkų (Universiteto studentai ir 21-osios techni kos mokyklos auklėtiniai). Net ir tokiam pasiturinčiam tarybiniam ūkiui apgyvendin ti šitiek žmonių yra gana sunku. Taigi trūksta patal pų. . . Ūkio vadovai numatė suremontuoti vieną pastatą ir ateinančiais metais jame įrengti bendrabutį. Dešimtą valandą visi stu dentai renkasi prie ūkio val dybos. Čia jiems nurodo die nos darbus. Atvažiuoja du nedidukai autobusai. Laikas į laukus. Darbai nelaukia. Žvangindami kibirais, juokau dami, linksmai nusiteikę, sė da teisininkai i autobusus. Šiandien ir vėl jų laukia dar bas, laukia morkų laukas.. . Kelio apie 15 minučių. Todėl
Chemijos fakultetas ne pasižymėjo profsąjungos biurų konkurse — užimta priešpaskutinė vieta. Gal todėl ir ataskaitinei-rinkiminei konferencijai buvo pasiruošta kiek silpniau Ne visada konferencijom darbe prisilaikyta nustaty tos vedimo tvarkos. Silp noka buvo biuro pirmi ninko ataskaita. Nepakan kamai išanalizuoti trūku mai, pasitaikę darbe, ne atskleistos to priežastys. L. ALEKNA Šių metų rugsėjo 21 dieną
mokomasis laikraštis „Univer siteto žurnalistas". Draugijos mokslinis vadovas vyresnysis dėstytojas D. Kaunas pabrėžė, kad tik studentų mokslinėje draugijoje auga ir bręsta bu simieji mokslininkai, kultūros darbuotojai. Darbščiausi drau gijos nariai buvo apdovanoti.
A. ŠALNAITE XXX
Istorijos fakultete įvyko SMD ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. V kurso studen tas L. Bakūnas apžvelgė pra ėjusių mokslo metų darbus Pernai fakultete veikė 12 būrelių. Tai archelogijos, tarptautinių santykių, TSKP ir LTSR istorijos, psichologijos, žurnalistikos būreliai. 6 bi bliotekininkystės būreliai dir bo Saulėtekyje. Pavasari vykusioje SMD konferencijoje buvo perskai tyta 180 pranešimų. Dauguma čia dalyvavusių studentų bu- -
vo apdovanoti diplomais, pa gyrimo raštais ir atminimo dovanomis. Geriausieji būre lių nariai savo pranešimus skaitė Maskvoš, Tartu, Jere vano, Rygos aukštosiose mo kyklose. Šiemet studentai įsipareigo jo reguliariai leisti sienlaik raščius, daugiau bendrauti su bibliotekininkystės specialy bės SMD nariais. Džiugu, kad pernai 6 bibliotekininkų dar bai buvo spausdinti respubli kinėje spaudoje. Vienuolikos žurnalistų darbus spausdino
Praeitą penktadienį Medi cinos fakulteto 4 auditorijoje rinkosi patys aistringiausi poezijos gerbėjai. Reikli ver tinimo komisija (Universiteto teatro kritikai Snieguolė Simėnaitė ir Rimantas Venckus, Konservatorijos V kurso stu dentė, busimoji muzikologė, Kristina Mikuličiūtė) teigiamai įvertino jaunųjų skaitovų pa stangas. Pirmoji vieta paskirta Filo logijos fakulteto II kurso stu dentui Deimantui Steponavi
mums su grupės vadovu J. Vasiliausku visiškai užtenka laiko pasikalbėti. J. Vasiliaus kas — Teisės fakulteto dės tytojas. Štai ką jis papasako jo: — Jau aštunti metai man tenka būti grupės vadovu ko lūkyje. Buvo visko. Ir sek davosi, ir ne. Tačiau aš vi suomet važiuodavau su vy resniųjų kursų studentais. „Fuksai" ir dar toks didelis būrys — pirmą kartą. Ką aš galiu pasakyti apie talkinin kus? Visų pirma — jie labai drausmingi ir rimti žmonės. Nepasitaikė nė vieno draus mės pažeidimo. Dirbti su stu dentais tikrai malonu ir leng va. Man padeda jų pačių su darytas štabas, kuris organi zuoja įvairius renginius, seka darbo rodiklius. Šiuo metu būryje vyksta spartakiada. Jau kelintą dieną iš eilės var žosi šaškininkai, šachmati ninkai, stalo teniso, futbolo, krepšinio ir tinklinio mėgėjai. Kvietėme dalyvauti varžybo se ūkio komandą. Neatvyko. Suprantama, juk jie labiau už mus užsiėmę. — Į mūsų pokalbį įsijun gia ir V. Peikštenis: — Apskritai mūsų kultūri nė programa nėra labai skur di. Rengiame diskotekas, va karus, kultūros namuose žiū rime kino filmus. Tik dirbda mi mes galėsime geriau pa žinti ir įvertinti vienas kitą. Kurso draugais aš tikrai esu labai patenkintas. Nors mūsų kolektyvas — didelis, tačiau draugiškas. O kai visi gerai sutaria, tai galima kalnus nu versti, ne tik morkas ar bul ves rinkti. . . .Vėl dunksi morkos į ki birus, vėl prasidėjo viena studentų darbo kolūkyje die na. Sėkmės jums, talkininkai. Iki pasimatymo Vilniujel
MAK’as: būti draugu ir patarėju Mokymo auklėjimo komisi ja. Trumpiau — MAK-as. Ge rai pažįstamas šis žodis kiek vienam studentui, o ypač tam, kuris labiau linkęs rytą pamiegoti, nenueiti į paskai tas. Deja, tokių dar pasitaiko, ir nemažai. Negi vien tik tuo domisi MAK-as! „Tarybinio studento" ko respondentas kalbasi su Uni versiteto komjaunimo komite to sekretoriaus pavaduotoja akademiniam darbui Zofija STAŠKEVlClOTE. — Vienas iš svarbiausių MAK-o veiklos barų — pa skaitų lankymas. Be to, fakul* teto mokymo - auklėjimo ko misija turi ruošti įvairius ren ginius, bendradarbiauti su kitomis visuomeninėmis orga nizacijomis, rūpintis ir domė tis studentų, ypač pirmakur sių gyvenimu. Per praėjusius mokslo metus fakultetų MAKai iš tiesų daug nuveikė. Bu vo pravestas sąjunginis vi suomenės mokslų konkursas, olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažan ga", didelio dėmesio susi laukė viso Universiteto „Pir mūnų vakaras". Mokymo-auklėjimo komisi ja rinkdavosi kas antrą sa vaitę. Pagrindinis susirinkimų tikslas — pirmininkų pasikeilimas patirtimi. Norėjau su burti aktyvą, su kuriuo gali ma būtų bendrauti kaip su
draugu, patarėju. Mano ma nymu, pernykštis MAK-as bū tent toks ir buvo. Fakultetų mokymo-auklėjimo komisijų veikla visų pirma priklauso nuo aktyvo. Fakultetų pirmi ninkams tenka didelė atsako mybė. Kad suburtų darnų ko lektyvą, jie patys privalo bū ti principingi, darbštūs, tak tiški, reiklūs sau ir kitiems. Niekam tikęs toks MAK-as, kuris gina prasižengusius sa vo draugus ir pažįstamus, pernelyg atsainiai, o kartais ir visai jų nesvarsto. To neturi būti. MAK-as nuolat privalo palaikyti ryšius su dekanatu, informuoti fakulteto administ raciją apie bet kokį akade minės drausmės pažeidimą. šiemet Universiteto moky mo-auklėjimo komisiją palie ka net šeši diplomantai. No rėčiau paminėti EKFF MAK-o pirmininkę Romą Tumėnaitę ir IF — Nijolę Didžiokaitę. šios merginos labai gerai or ganizavo fakultetuose akade minio sektoriaus darbą. Taigi joms, o taip pat ir kitiems buvusiems pirmininkams lin kiu geros kloties, gerų pa skutiniųjų studentiškų metų, sėkmingo diplominių darbų gynimo. Tikiuosi, kad kom jaunuoliško darbo patirtis, mokėjimas bendrauti su žmo nėmis netrukus pravers jiems, atėjus dirbti į naują kolektyvą...
Saulius POVILAITIS „T. S." koresp.
Matematikos fakultete įvyko XV studentų profsąjungos ataskaitinė - rinkiminė kon ferencija. Joje dalyvavo fa kulteto prodekanas docentas A. Nagelė, docentas F. Iva nauskas, komjaunimo biuro sekretorė R. Mašanauskaitė, matematikų profsąjungos pir mininkas E. Vaitiekus, Uni versiteto studentų profsąjun gos komiteto pirmininkas V. Medeišius. „Vieną kartą per mokslo metus susirinkę atsiskaitome už padarytus darbus, planuo jame naujus", — pradėjo sa vo pasakojimą fąkulteto Prof sąjungos pirmininkas, III kur so studentas E, Vaitiekus. Ataskaitoje atsispindėjo 1980 —81 mokslo metų veikla profsąjungos biure. Fakultete veikia akademinė komisija. Pernai ji rengė sustiprinto paskaitų lankymo dekadas.
Organizuotas ne vienas rei das į bendrabuti Nr. 6. Prieš Matematikų savaitę buvo rengiamos talkos, per kurias studentai tvarkė fakulteto aplinką ir auditoritas. Bendrabutis — antrieji stu dentų namai. Jame pernai gyveno 538 Matematikos fa kulteto studentai. Bendrabu čių tvarkymo konkurse laimė ta 3-oji vieta. Fakulteto profsąjungos biuras siekia, kad kultūrinės priemonės bū tų įvairesnės. Geriausieji fa kulteto sportininkai dalyvavo spartakiadoje, rudens ir pa vasario kroso varžybose. Apie tai studentai rašė sienlaikraš tyje „Matematikai sportuoja". „Pasigendama sportinių var žybų fakultete", — kalbėjo E. Vaitiekus. Sunku organi zuoti diskotekas. V kurso studentas A. Skre be pasakojo apie matematikų
darbus turizmo sekcijoje. Tu ristų būrelis fakultete įkurtas 1978 metų lapkričio mėnesį. Per tą laikotarpį keliauta po respubliką, Karpatus, pabu vota Kolos pusiasalyje. Fa kulteto studentai — aktyviau si turistai. Ir šių metų vasa.ą jie daugiausia keliavo. Uni versiteto profsąjungos ir sporto komitetai aprūpina studentus turistiniu invento riumi, rengia susitikimus su Vilniaus zonos turistais. „Profsąjunga — dešinioji dekanato ranka Ji ir šie met turi likti ištikimoji pa galbininkė", — kalbėjo kon ferencijoje fakulteto prodeka nas docentas B. Nagelė. Rei kia stiprinti akademinius ko misijos ryšius su dekanatu. Konferencijoje taip pat kalbėjo ir svečiai.
čiui (A. Baltakio „Gyvenam", Mišelis Luji Briumeras „Juo das pono Tomos šuo"). Antro ji atiteko Istorijos fakulteto V kurso studentei Aušrai Rūkaitei (Just. Marcinkevičius, Lauryno monologas iš dramos „Katedra") ir Filologijos fa kulteto II kurso studentui Da riui Kuoliui (A. Genys „Ka raliai"). Trečiąją vietą pasi dalino Chemijos fakulteto II kurso studentė Daiva Bačiulytė (Just. Marcinkevičius „Rugsėjo pirmoji: žydras kas pinas, A. Mikuta „Grėsmės algoritmai" ir matematikos fakulteto taikomosios mate matikos specialybės V kurso studentė Meilė Misevičiūtė (Br. Liniauskienė „Aš prikel siu visas bites", J. Degutytė „Trys žemės ženklai. Plukė"). Apibendrindamas konkurso rezultatus, Rimantas Venckus pasakė, kad skaitovui būtina pajusti autoriaus stilių, brai žą. Pasigedome poezijos mylė tojų iš Fizikos, Medicinos,
Prekybos, Pramonės ekonomi kos, Gamtos, Teisės fakultetų. Virginija ŠILENSKYTE ChF V kurso studentė
Atsiprašome
XXX
A. SALDAITE
1981 metų birželio 26 dienos „Tarybiniame stu denie" Išspausdintame stu dentų profsąjungos komi teto atsakyme į repliką „Žmoniškai gyvenkim, žmonės“ (T. S. nr. 21, 1981.06.12) buvo parašy ta, kad 11 bendrabučio gyventojams EKFF stu dentams V. Akmenskiul, V. Balsiui ir R. Aleliūnul pareikšti griežti rektoriau*
Šiais metais vyko Universi teto studentų profsąjungos komiteto organizuotas ge riausio bendrabučio kamba rio konkursas. Konkursą laimėjo 10 bend rabučio I korpuso 54 kamba rio gyventojos. Tai Teisės fakulteto V kur so studentės Regina Klungevičiūtė ir Vida Jurkūnaitė. Merginoms įteiktas pereina papeikimai. masis konkurso prizas — te Universiteto levizorius. profsąjungos Konkursas tęsiasi.
studentų komitetas atsiprašo už netikslią in formaciją. Rektoriaus pa peikimai pareikšti šiems studentams: V. Balsiui, V. Jakštoniui ir A. Kimbartui. VU studentų profsąjungos komitetas
Istorijos fakulteto SSB „Žilinai" ne vieną trečią jį semestrą praleido Varė noje. Jau dvi vasaras iš eilės būryje praleido tre čiakursiai istorikai Kęstu tis Abromavičius, Antanas Seibutis. O štai penktakur siams Romui Norkūnui, Robertui Mačiuliu!, Rim vydui Urbonavičiui, gal būt jau paskutinį kartą tenka pabūti SSB. Daugiau kaip pusė būrio „Žilinai81" ne naujokai. Viskas jau pažįstama Varėnoje: ir statybos objektai, ir žmonės, kurie dirba ir va dovauja. Kartais imi net galvoti, o gal reikėjo pasi rinkti ne humanitarnę pro fesiją ir tada visą gyveni mą būtum statybininku. „Žilinai-81" — tai isto rikų, bibliotekininkų, žur nalistų, psichologių (būry je dirbo keturios mergi nos) būrys. Specialvbės, kursai — įvairūs, tačiau žmonės panašūs, kupini ryžto dirbti. Nekyla abe jonių Varėnos KMK vado vams, kad studentai suge bės, norės dirbti. Visuomet patiki geriausius darbus. O štai seniausias Varėnos KMK darbininkas Jonas
Ginučių rojus — Atrodo, mes čia, Ginučiuose, neblogai gyvensim, Žinai, vien tik dėl tokių praktikų verta stoti i Gamtos fakultetą. — Taip.. . Ne vienas filo logas ar ekonomistas apsigraužtų nagus, Šeškinę sta tydamas. Daiva giliai įkvėpė svaigaus vakaro oro ir trumpam susi mastė. Paskutiniai saulės spindu liai jau pasislėpė už boluo jančio miško, i darbą įniko uodai, ir Inga uoliai irklavo i krantą. — Pagaliaul Sugrįžot! — skeryčiojosi seniūnas. — Rei kia baigt vieną kartą, mergai čiukės! Kas jums per instruk tažą buvo pasakyta? Kad man dvyliktą valandą užimtumėt savo guolius, ateisiu patik rinti! Taip, atrodo, seniūnas į sa vo pareigas žiūrėio rimtai ir su šventu atsidavimu. Galima sakyti, kad jis buvo savotiš kas savo reikalo fanatikas. Čia būtina pabrėžti, kad fa natizmas — tai dažnas reiški nys tarp biologų. Pavyzdžiui, Andrius beviltiškai įsimylėjęs bebrus, kurių palyginti tiek daug, o jis vienas. Beje, aky las skaitytojas galėjo paste bėti tokį skelbimą: „Dėmesio! Dingo vertinga, jau išvirta ir išdžiovinta bebro kaukolė. Žmogau, paėmęs ją! Beldžiuo si į tavo sąžinę ir širdį. Atsi lyginsiu." Bet kur kas sunkesnėje pa dėtyje buvo Fredis. Jis labai mylėjo savo žiurkes, kurių viena, o tai buvo Kristina, jo dideliam džiaugsmui žadėjo daug palikuonių, o kita, Klifas, padėjo jai žengti sunkiu gyvenimo keliu, kuris toli gražu buvo ne rožėmis klo tas, kai Fredis, gailėdamas savo tėvų, pasiėmė jas su sa vimi i praktika. Žinoma, Kris tina su Klifu turėjo ir links mesniu akimirkų: įau pirmą naktį su vietine kaimo fauna surengtas vakaras grupės mer ginoms padarė daug nuosto liu. .. Na, bet tai nesutrikdė gru pės gyvenimo ritmo ir leido jau kitą rytą žengti koįa ko jon su profesoriumi į maršru tą. — Žiūrėkit, machaonas! — Tinkliuką, tinkliuką pa duok! Aa.. . ech, kad ii kur! Ir šiuo momentu vienas gailisi, kad ūgio trūksta, ki tas, Kad svoris per didelis, trečias, kad draugo sprandas Per silpnas, ketvirtas, kad
Žilinų šiokiadieniai
pastatytuose pirmųjų mū sų Universiteto žiliniečių, susirinkdavo Varėnos ra jone dirbantys būriai: MF „Dainava", IF „Žilinai-81", „Dzūkija". Vykdavo disko tekos, susittklmai su dar bo ir kovų veteranais. Varėnos rajone daug idomių istorinių vietų Turbūt nebuvo nė vieno šeštadienio, sekmadienio, kad būrys kur nors neke liautų. Aplankėme Druski ninkus. Merkinę, Liškiavą išvaikščiojome Merkio pa krantes, stebėjomės retų dzūkų etnografinių Zervynų, Puvočių kaimų grožiu Ne kartą būryje lankėsi fakulteto dekanas doc. V Lesčius, fakulteto prodekanas, SSB veteranas doc S. Jegelevičius, fakulteto komjaunimo biuro sekreto rius L. Janulevičius. Visi rūpinosi būrio kovingumu buities ir poilsio sąlygomis. Tad nenuostabu, kad būry:pirmavo, viršijo užduotis. Vasara praėjo. Žiliniečiai ją — nriftą darbų ir poilsio vasarą — mena ne tik savo rašytame metraš tyje. Jonas URKA būrio vadas
KALEVALOS ŽEMĖJE
Jei vertintume savo laisva laikį ir poilsį pagal tai, kiek jis buvo naudingas mums ir kitiems, išeitų, kad „Žalgirio" būrio dalyviai skųstis neturė tų. Imkime visų pirma skai čius ir faktus. Nuo liepos 3 iki rugpjūčio 29 dienos 56 studentų grupė (29 iš jų mer ginos), pasidarbavo už apva lią sumą — 95 tūkstančius rublių, nors reikalauta iš jų buvo tik už 52 tūkstančius. Vadinas, nepaisant skeptikų kalbų, studentų darbas iš tie sų naudingas. Būrio vadas Pramonės ekonomikos fakulteto studen tas Algis Rudinskas nė nemė gina neigti: — Studentai gali net labai gerai dirbti. Išmoksta darbi ninkiškų specialybių. Teko girdėti, kad betonuoja ge riau negu kvalifikuoti betonuofojai. Žinoma, jei nori. . . Tartu kelių remonto valdyba, kuriai mes ir priklausėme, iš mūsų tiek nesitikėjo, manė, noapsioisim be kitų pagal bos. O trūkumai?! Atrodo, jų nė nebuvo, bent taip galima bu vo pagalvoti klausantis Al gio. — Gal kiek didokas būrys. Sunku organizuoti renginius. Per visą stovyklavimo laiką nespėji visų pažinti, perpras ti kiekvieno charakterio, po mėgių, nežinai, ko iš to žmo gaus tikėtis. Estai šiuo atžvil Siuntinys buvo įduotas į se giu — pažangesni. Jų grupė niūno rankas pagal visas paš se 15—20 žmonių. to taisykles, ir beliko tik iš Pažvelkime į stovyklos laisvinti jo turinį nuo viršu tinio įpakavimo. — Čia iš Universiteto. Tur būt mokslo reikalams, — su pasididžiavimu kalbėjo seniū nas. — Taip, turbūt nuo profe soriaus, — pridūrė Deivis. Atomazga pasirodė triuški nanti. — Chebra! ... Glaudės. .. — suvapeno seniūnas. „Kas? Iš kur? Kaip? — vi sus kankino klausimai, o kai kuriems jie neleido ir užmig ti. Andrius, visada pasižymįs gilia moksline erudicija ir psichologiniais sugebėjimais, išvedinėjo: — Mano nuomone, arkliai.
Valentinavičius (jam 74 metai) per stovyklos uždą rymą pasakė, kad jų darbininkams reikia pasi mokyti iš studentų draus mės, sąžiningumo, noro gerai dirbti. Antrakursiai istorikai — Virginijus Valickis, Juozas Misevičius, bibliotekininkas Valdema ras Urbonas, ketvirtakursis Saulius Kaubrys ir kiti dirbdavo po darbo valan dų, jeigu tai būdavo rei kalinga. Juk statėm 280 vietų Varėnos vaikų lop šelį-darželį ir Matuizų aš
tuonmetę mokyklą, kuri šią rugsėjo 1-ąją į klases pakvietė mokinukus. Dar daug būtų galima pasakoti apie darbą, nu tiestus šaligatvius, išmū rytas sienas, išklotus ply telėmis koridorius. Ne vien statybose gerai dirbo bū rio nariai. Vadovaujami būrio komisaro Vacio Vai vados šefavo pionierių stovyklą „Pušelė", skaitė paskaitas, rengė varžybas su vietiniu jaunimu. Ne vieną kartą „Žilinų" ko lūkio kultūros namuose
mama jį tokį pagimdė. Tačiau, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų j ge ra. — Kolegos, štai čia jūs matote cigarsukio pėdsakus ant erškėtrožės lapų. Lotyniš kai tai būtų. .. Pabaigti profesoriui nebeten ka, nes priešais nebemato pavyzdžio — krūmas lieka grynas kaip vėlyvą rudenį, bet dėl to individualūs stu dentų herbarai gausiai pasi pildo naujais pavyzdžiais iš kaitai. O jos išvakarėse... — . . .Mane šis piešinys privers kaukti prieš mėnulį. Kad nors spalvotų pieštukų būtų. .. Klausyk, o kaip su juodu pieštuku nudažyti mė lynai? . . — Sutrynei! Mano mėšla-
šalis iškerojusias piktžoles, po kojomis pamatai mažytį bulvės daigelį. Na, bet talkos buvo tik išimtys. Kasdieniniame gyve nime įspūdingiausios ir malo niausios dienos būdavo, kai tekdavo budėti virtuvėje. Pri reikdavo trijų virėjų, kad nors truputį galėtų užkąsti tokia grupė žmonių, kurie nepasidrovėdavo, trise sėdėdami už stalėje, pastebėti: „Kaip ger sim pieną — puodukais ar stiklainiais? Gerai, kad Fredis nenori, o tai šių trijų lit rų. .." Sudėtingiausias dalykas — meniu sudarymas. Norai visa da būdavo dideli, kol dažnai kabėdavo panašaus turinio lapelis: pusryčiai — makaro nai su spirgais; pietūs —
KONKURSUI „TREČIASIS SEMESTRAS“
Mūsų laikraščio kores pondentai ir skaitytojai! Dėkojame už įdomius ra šinius ir fotonuotraukas konkursui „Trečiasis se mestras". Dabar visų rūpestis — kolūkinės talkos. Tad apie tai ir laukiame Jūsų žinu čių, laiškų.
Šiandien spausdiname II kurso biologių R. Stepona vičiūtės ir R. Markūnaitės rašinį „Ginučių rojus". Pirmoji studentiška gamti ninkų vasara praėjo prak tikoje, kuri jiems ir buvo trečiasis semestras. Paskaitykime.
vabalj sutrynei! Ką tu pada rei?! . . — .. O aš jau turiu virš normos. Ot! .. — .. .Duok man nors vie ną žiogą. Na, nors pusę... Tačiau protinį darbą dažnai pakeisdavo fizinis. Kas niekad nekrovė šienp, tas nepajuto gyvenimo malonumų. Lau kai! . . Jų platybės verčia su simąstyti apie darbo reikšmę žmogaus evoliuciioje. Bet pa likime darvinizmą ir grįžkime prie „pūslėtųjų rankų, veidų prakaituotų". ' — O I . . Kas jus išmokė taip krauti šieną? Maniau, miestie tės, tai nesugebėsit! — sušu ko Roma. — Apsigimusios kaimietės, — šelmiškai leptelėjo Fredis. —' . . .Prašom šypsenėlę... Linksmiau, linksmiau, dirbam, plušam.. . — tarp mašinų lakstė fotografas Andrius. Talkoje pasireiškė kiekvie no gabumai įvairiausiose sporto šakose: šuolis per bor tą, lipimas virve, sunkumų kilnojimas, krovinio gaudy mas, gimnastika, alpinizmas ir t. t. Bet dar didesnės energijos ir optimizmo reikia, kai tave pameta ir palieka bulvienojų džiunglėse. Koks neišpasaky tas jausmas užtvindo krūtinę, ir vieniša ašara nurieda dul kėtu skruostu, kai, ištaškęs į
spirgų-makaronų sriuba, bul vių košė su spirgais; vakarie nė — keptos bulvės su bulvių koše. O štai vienas fragmentas iš vienos budėjimo dienos. — .. .Manau, kad mes šiandien vėl gaminsime savo tradicinius žemaičių blynus, įsivaizduoju, kaip Dalia iš pa sitenkinimo trins rankas. Li lei, aišku, tai mažiau aktualu, bet ji nors apdovanos mus savo žavia nuoširdžia šypse na, — maišydama sriubą tarškėjo Inga. — Deivi, ar tu lieki bulvių skusti, ar eini su mumis uo gauti? — skubiai paklausė Daiva. Ir čia, kaip visada ne vie toj, pro duris įlindo susivėlu si Fredžio galva: — Deivi, ir tu ių klausai?! Jei aš su jomis budėčiau, įos čia man neįsakinėtų! Baik tu čia terliotis. .. Po akimirkos jo čia nebe buvo. Deivis stovėjo prie at viro lango ir demonstratyviai valėsi į prijuostę rankas. Ir galų gale, po visu die nos darbų ateidavo užtarnau tas poilsis. Ko tik čia nepa sitaikydavo. . . Tą patį vakarą, kai ant ju biliejinio torto degė devynio lika žvakučių, įėjo visada gerbiama ir laukiama pašti ninkė su nedideliu siuntinių.
sprendžiant pagal visų panų reakciją, žiūrint iš psicholo ginio taško... Ir žinoma, kaip visada, An drius buvo teisus. Poilsis buvo žavus ir tuo, kad tik io metu buvo gali ma patvarkyti savo dvasinius reikalus. Meilė... Tai taurus jaus mas, kuris visiškai nugink luoja žmogų. Beginklis liko ir vargšelis Fredis. Negana to, kad jis pats beveik nustojo valgęs, bet tuo pačiu darė siaubingą nusikaltimą, pa miršdamas maitinti savo my limas žiurkes. įsižeidęs Klifas su palikuonimis pabėgo i už sienį, ir liko tik viena, visad Fredžiui ištikima Kristina. Meilė privertė Fredį užmiršti ir amžiną savo palydovą — penktąją Bethoveno simfoniją, kuri anksčiau užpildydavo jo gyvenimo tuštumas. Taip..., meilė, darbas, poilsis — puiku, kai visada tai sugebi suderinti, ir tada penkios savaitės prabėga kaip diena. — Žinai, aš sužavėta šia praktika. — O taip! Geresnės rekla mos pirmai studentiškai vasa rai nebereikia.
priešistoriją. Toks internacio nalinis būrys Tartu organizuo jamas pirmą kartą Tartu uni versiteto 350 metinių jubilie jaus proga. Į jį susirinko Maskvos, Leningrado, Novosi birsko, Rygos ir Vilniaus uni versitetų būriai. Ir dar problema. Kiekvie nas studentas skirtingas. Įvai rių specialybių, būdų, todėl savaip suprato ir stovyklos tikslą. Maskvos ir Novosibirs ko studentai suprato, kad iš jų reikalauta tik dirbti. Tai jie stropiai ir vykdė, atsisaky dami šeštadienių, sekmadie nių, taip pat išvykų. .. Gal tai ir nėra blogai. Bet žalgi riečiai savo tikslą suprato kiek kitaip. Atvažiavo kitų pamatyti ir savęs parodyti — kaip šnekama liaudyje, nors tai netrukdė jiems gerai dirbti. Būrio vadas prisimena ren ginius, kurie ypač pasisekė. Tokia buvo Lietuvos diena su šaunia vakarone, taip pat po litinės dainos konkursas ir sportinės varžybos, kuriose „Žalgirio" būrys užėmė pir mas vietas. Už išradingumą ir sąmoningumą Lietuvos ir Lat vijos studentams suteikta tei sė dalyvauti Estijos SSB są skrydyje. — Iš visos respublikos da lyvavo pusantro tūkstančio studentų, — prisimena Algis. — Labai nustebino gera or ganizacija. Net toks visuose sąskrydžiuose opus maitinimo klausimas čia visai mums neNukelta į 4 psl.
•••••••••••••••••e
FOTOPANORAMA
R. STEPONAVIČIŪTE, R. MARKŪNAITE GF II kurso biologės
„Dirbsim, dirbsim vasarėlę, pastatysim gamyklė lę..." (Ramūnė Karvelytė, MaF II k.)
„Išmokau dar vieno amato" (Petras Skutulas, IF V k.).
RETŲJŲ ĮDOMYBIŲ SKYRELIS
STASYS RUIBYS
„Mąstytojai, praktiškasis jaunimas“ ir kiti
Amerikos spauda tvirti 20 % visų studentų). Šie mokyklos gyvenimu: da čių interesų žmonės. Ne na, kad labai marga ir ne studentai, pasirinkę specia lyvauja įvairiuose rengi apsiriboja siaura specialy vienalytė ta studentų ma lybę, užsispyrusiai ir kant niuose, užsiiminėja sportu be, domisi visų pasaulio sė, kuri mokosi šalies uni riai siekia tikslo. Jų pa lanko koncertus, spektak mąstančių žmonių proble versitetuose ir koledžuose grindinis interesas — įgy lius, atostogų metu orga momis. Jie — busimieji Tyrinėdamas margąją stu ti pasirinktą specialybę, o nizuoja išvykas už miesto. filosofai, istorikai, mąsty dentiją, jaunas mokslinin taip pat ir su ja susijusj Tai daugiausia pasiturin tojai, labai ryškios asmekas psichologas Ričardas socialinį prestižą, Moky- čių šeimų iš provincijos nybės, apdovanotos E. Pitersonas išskyrė tik mosi metai šiems studen- vaikai. Rinkdamiesi pro tiniu jausmu. keletą studentų tipų, kurie tams — būtinas etapas fesiją nori, kad mokslas skiriasi charakterid bruo norint tapti geru specialis iš jų reikalautų kuo ma Tačiau bet kokios pės amerikietį studentą, žais. Savo tipologiją moks tu. Dažniausiai šios grupė; žiau laiko ir energijos. jaudina tas pat opus klau lininkas pagrindė 120000 studentai kilę iš darbinin anketų analize. Jos buvo kų šeimų, dirba studijų 4- oji grupė — „inertiš simas: ar pavyks rasti gautos per ketverius me metais, jiems lieka nedaug kas jaunimas" (10 % visų darbo, baigus universitetą. 1981 m. rugsėjo mėn. 18 d., tus iš 230 koledžų ir uni laisvo laiko, todėl mažai studentų). Kažkuo jie pa Čia „kiekvienas rūpinasi eidamas penkiasdešimt penk našūs į „koledžų aktyvis tik savimi ir tik laimin i tuosius metus po ilgos ir versitetų studentų. Anke domisi tuo, kas lieka už "__ mirė : 1 Vilniaus tus", tačiau rečiau daly gas atsitikimas padeda su-1sunkios ligos toje studentų buvo prašo specialybės ribų. valstybinio V. Kapsuko uni fakulteto ma pasakyti savo nuomo 2- oji grupė — „praktiš vauja visuose renginiuose sirasti tinkamą darbą. Ret versiteto Medicinosbiochemijos karčiais studentų laikraš1 Fizioioqijos ir Šie studentai j aukštąją nę apie dėstytojus, admi kasis jaunimas" (maždaug katedro's docentas čiuose spausdinami skelbi-l*Ruibys. <atedros docen‘as Stasys nistraciją, dėstomus daly 10 %). Šios kategorijos mokyklą ateina, kaip tai Ruibys gimė 1927 kus, mokslo draugus, o studentų tėvai — pasitu syklė, visai nenorėdami mai, kuriuose nurodoma m.Stasys sausio mėn. 18 d. Kapsu svarbiausia aprašyti, kaip rintys žmonės: advokatai įsigyti žinių ir profesijos kokių firmų atstovai ir ka ke, tarnautojo šeimoje. Moapsilankyti I kėši Kauno 3-oje, po to — teiksis jie patys mokosi, ką vei gydytojai, biznieriai ir t. t o tik todėl, kad taip nori da mnkvkinip irl8’oJe' gimnazijose. 1944 metėvai. Jie labiau prisirišę aukštojoje mOKyKlOje iritajs jstojo į Kauno Taikomokia laisvalaikiu, ar yra Iš šių studentų tikimasi tinkamiausius Isios dailės instituto parennepriklausomi nuo tėvų kad jie paseks tėvų pėdo prie namų, nei prie aukš pasirinkti i laievac tar Įgiamuosius kursus ir tų patosios mokyklos, todėl ir pretendentus J laisvas tar |4jų metų rudenį buvo priimką jie galvoja apie libera mis. Gabūs ir protingi, jie laikos atokiau nuo jos gy nautojų vietas. Rinktis yra I tas j mTnėto'”inšt?tuto arc'hilizmą, kokia jų socialinė dažniausiai gerai mokosi niolrad IItektūros tektūros fakulteto fakulteto pirmąjj iš ko- kandidatu pirmąjj 1S KO. Kanaiaatų niekad nleKaa rsą. 1946 nleKauI■ku kursą. 1946 m. m. eksternu eksternu baibai* sąmonė ir kultūrinis lygis ir tuo atveria sau kelią į venimo. Laimingųjų Vi lgė Kauno 1-ąją vidurinę moIr nors nustatytos tyrinėji aspirantūrą. Tačiau uni 5- oji grupė — „busimie netruksta. kyklą, o kartu . __ sada tik vienetai, o ką da-lk[ės*kla - ° kartu “ lr du Dai' instituto kursus. Tais pamų metu kelios studentų versitetų gyvenimu tokie ji mokslininkai” (20%). Tai ryti tiems, kurie lieka „už Į Jais '> metais Stasys Ruibys rimti jauni žmonės, sukon kategorijos niveliuoja in studentai domisi ne ką 1 ist°J° i Kauno Medicinos borto"? Tada eina " mastvi •• I Instituto gydomosios speciadividualias charakteristi daugiau, nei sąžiningai centravę visas pastangas tojai", „busimieji moksll-1 lybės pirmąjį kursą. Baigęs vienoje žinių srityje. Jų kas, tačiau pagal šias ka besimokantys". su pagyrimu nuo ninkai" ir kiti riirhti ' ' I11Institutą, tikslas — daktaro laipsnis 952 metų dirbo gydytoju3- oji grupė — „koledžų tegorijas galima apibūdin šiukšlininkais, I terapeutu, o vėliau neropatoti dabartinį amerikietį stu entuziastai". Sudaro maž ir mokslinių tyrimų dal | logu Alytaus Centrinėje ligodaug 25 % visų studentų bas. Pagal užsienio Spaudą I ninėje. Nuo 1956 m. S. Ruidentą. | bys toje pačioje ligoninėje 6- oji grupė — „mąsty parengė 1-oji grupė — „sąži — didžiausia grupė. Jie ___ .įdirbo ir Kur...... klinikinės laboratoI u 1 r uu lr —- --------------R. PAJĖDAITį 1 rijos vedėju. ningai dirbantys" (apie gyvai domisi aukštosios tojai" (jų apie 15 %). PlaI Nuo 1957 m. iki 1967 m. | S. Ruibys dirbo EksperimenI tinės ir klinikinės medicinos I institute launesniuoju moksliIniu bendradarbiu iš pradžių klubas (vad. V. Mačiekus). I Terapijos skyriule, o po to — Jis kasmet rengia komplek-1 Biochemijos laboratorijoje. , . 11966 m. apgynė medicinos sines ekspedicųas, ruošia lei-|mokslų kandidato disertaciją, dinius spaudai, rūpinasi pro-1 tema „Glikoproteidinių rofesorių kapais ir kitais pa-|d.ikli.M kitimas, reumatinių su miniais, prisideda prie Kom r'r1'gl^ų m^baigė Vakarini jaunimo muziejaus ugdymo, I Marksizmo - leninizmo uni-
Interviu pakeliui į repeticiją ■ H
ties S. Ruibys — Medicinos fakulteto Fiziologijos ir bio chemijos katedros darbuoto jas: iš pradžių — vyr. dėsty tojas. o 1971 metais jam su teiktas mokslinis docento vardas. Dirbdamas fakultete skaitė klinikinės biochemijos, bendrosios laboratorinės dia gnostikos bei laboratorinės hematologijos ir citologijos kursus, vedė studentams me dikams biochemijos prakti kos darbus. Paskutiniu metu buvo paruošęs naują kliniki nės biochemijos kursą stu dentams medikams. Savo moksliniame darbe, bendradarbiaudamas su Eks perimentinės ir klinikinės medicinos instituto bei Medi cinos fakulteto klinikinių ka tedrų darbuotojais, nagrinė jo mukopolisacharidinlųi me džiagų diagnostikos reikšmę Įvairių susirgimų atvejais. Paskelbė apie 40 mokslln ų darbų, taip pat Popui larlų straipsnių respublikinėje spaudoje, skaitė pranešimus konferencijose, dalyvavo or ganizuojant I ir II respubli kines gydytojų - laborantų mokslines konferencijas. S. Ruibys daugeli kartų gi lino savo žinias Centriniame gydytoju tobulinimosi institute Maskvoje, neuropatologiJos, medicininės radiologijos, klinikinės biochemijos he matologijos, patflziologijos srityje, Leningrado Hemato logijos institute ir mokėjo labai turiningai ir konkrečiai perteikti Jas Lietuvos gydy tojams • laborantams. Pa skaitose buvo nušviečiami aktualiausi laboratorinės tar nybos klausimai, naujausi mokslo atsiekimai. todėl jų medžiaga dar ilgai oalės naudotis respublikos gydytojai-laborantai savo Kasdieni niame darbe. Daug laiko Ir eneroijos skyrė laboratorinės tarnybos gerinimui Lietuvo je. rinko Jos istorinę medŽsa<,Ruibys buvo Lietuvos TSR Gydytojų - laborantų mokslinės draugijos respubli kinio komiteto pirmininku. Visasąjunginės Gydytojų-laborantų mokslinės draugijos nariu. bei Vilniaus ""esto Gydytolų-laborantų mokslinės draugilos nariu, ilgamečiu Medicinos fakulteto profbiuro nariu, knygos bičiulių Pa vyzdinio Mažvydo klubo val dybos nariu. Medicinos bei Gydytojų to bulinimosi fakultetu bendra darbiai. Lietuvos gydytojailaborantai Ir visi, kas tik pažinoto velioni, ilgai prisi mins lo aštrų protą, išsamias paskaitas, gerą žodi ar pa tarimą. Vilniaus universiteto Medi cinos ir Gydytolų tobulini mosi kolektyvas ir respubli kos gydytojal-laborantai ne teko gabaus mokslininko, plačios erudicijos pedagogo, didelio knygos bičiulio.
Visai neseniai sutikau la Ar netrukdo ansamblis bai skubantį savo seną pa mokslams? žįstamą, pavyzdingą studentą Daug kas pasakytų, pade TADĄ BIKULCIŲ, dabar |au da. Pirmiausia čia išmoksti organizuoja kraštotyrininkų I veL?it®*4. , ... __ I Dirbdamas institute skaitė diplomantą, penktus metus taupyti laiką. Atrodytų, kad mokymą, puoseleia savitas I paskaitas, kaip dėstytojasdainuojantį ir grojantį Vil jo studentui Ir taip ne per klubo tradicijas". I valandininkas Vilniaus viduPirmakursiai, atėię j klubą, kin?ie medicinos mokyklole, niaus universiteto nusipel teklius. O suspėdamas lanky . , .. . 7 | Pedagoginiame Pedagoginiame Institute. Institute, V ■ niusiame dainų ir šokių an ti ansamblio repeticijas, su daug sužinos apie krastotvn-1i1965 965 metais S. s. Ruibys pradėsamblyje, su koncertais pabu spėji ir paskaiton, semina ninku darbus ir linksmybes, I jo dirbti dėstytoju - valandii Vilniaus universiteto žiūrės klubo veterano istori-1 vojusį ne tik įvairiose Lietu rams pasiruošti. Kartais dar Medicinos fakulteto Hospitaliko A. Petrašiūno skaidres, I nės __ _ __ _ __ _____ kur vos vietose, šalies miestuose, jo teatrui, kinui ar kitiems terapijos katedroje, bet ir užsienyje. Sulaikiau da’.ykams lieka. Pasak an kurių vaizdai nuneš į įvai-Įskaitė klinikinės biochemijos minutei kitai ir paprašiau pa samblio meno vadovo, LTSR riausias respublikos vietas. I ‘C hematologijoj Kuršo’ į’a" * „ „ _• * įskaitas gydytojų tobulinimosi Įdomūs ir, nepamirštami pasakoti apie kolektyvą, ku nusipelniusio artisto Vld® Į Medicinos fakulteto stu- (skyriuje gydytojams-laboranFiziologijos ir biochemilos riame nuo pat „fukso" laikų Aleksandravičiaus, kuo gėrės-1 Iš talkų grįžusius pirma- dentams sųsitikimai su revo-1 tams. .katedra nis ansamblietis, tuo gėrės-1 kuršius savo skelbimais vi liucinio judėjimo dalyviais, I Nuo 1967 metų iki pat mirdalyvauja. Tadai, papasakok, kaip Tu nis studentas. Juk kiekvienas I lioia daugybė Universiteto liaudies menininkais, muzi-1 organizacijų, kantais, Nuotaiką giedrina I atėjai i mūsų Universiteto susibūrimas į repeticija, tai | visuomeninių nusipelniusį dainų ir šokių ne tik susitikimas su drau-|Viena iš jų — Kraštotyrinin- liaudies dainos. Daugiausia I gais, vadovu — tai sąlytis su I klubas — kviečia visus, jų išmokstama vasarą, peri KALEVALOS ŽEMĖJE ansamblį? muzikos pasauliu, I norinčius susipažinti su gim ekspedicijas. Labai paprastai. Perskaičiau didžiuoju I tiuės istorija ir dabartim, Kraštotyrininkų klube — I Atkelta iš 3 psl. fakultete skelbimą, kviečian- tai kelias save praturtinti. Nepaprastai gausūs koncer-1 mėgstančius liaudies dainas įvairių specialybių studentai: | rūpėjo. Turėjome progą patį tuos, kas mėgsta skambią L----- „„i ir matematikai, is-1 silinksminti, išklausėme „Rue", dainą ir trankų šokį, pagal- tais ir išvykomis ansambliui | ’r šokius, smagias išvykas į lituanistai metai. I Lietuvos kaimus. torikai ir ekonomistai, biblio-1„Fiks" koncertą. Diskotekos vojau... Pabandysiu _ __ šieTaip. — nenuJau nuo metų pra-1 Šiemet suėjo 20 metų, kai tekininkai ir gamtininkai, žur-| tęsėsi iki 4 vai. ryto, ko pas sidėsiu. Žinojau, kad į šį ko ir medikai, psicholo-I mus nebūtų leista. Per trejelektyvą patekti nelengva, bet džios ansamblis daug koncer-1 Tarybų Lietuvos kraštotyri- nalistai Praėjusį pavasarį an-1 njnkai susibūrė i savo orga- gai ir chemikai ir t. t. Jie I tą sąskrydžio dienų spėjom vis traukė dainuoti, muzikuo tavo. drauge sutinka Naujuosius I sudalyvauti dainos konkurse, Dingusį studento pažymėji ti. O šito amato dar mokyk samblio koncertinė grupė pa-1 ūizaciją. Lietuvos TSR pa metus, sirodė svečiams iš Austrijos. I m inklų apsaugos ir kraštotvšvenčia Tarptautinę I varžybose, parodyti savo lie- mą Nr. 770260, išduotą Ma loje teko ragaut. Pabandžiau Gegužės mėnesj visas an-1ros draugija įsisteigė, remian- moters dieną. Klube susitin-1 tuvišką programą. Nustebino tematikos fakulteto studentui — priėmė. Štai ir viskas. samblis buvo išvykęs j turis-1respublikos Ministrų Tadidelė demokratija, Progra Audriui BENIUSlUI, laikyti Tadai, jau penktus metus tinę-koncertinę kelionę po | rybos 1961 m. liepos 19 d. karna su mokslininkais, orga-1 mos nevaržomos, labai svei- negaliojančiu. nizuojamos vakaronės žy dalyvauji ansamblyje, Praei- Armėnijos TSR. ______ ____ kai žiūrima j gerą jumorą, re-|kai Dvigubai | nutarimų Nr. 432. Per du gv- miems kraštotyrininkams, tv liko parengiamoji grupė, karštas ansambliečiams buvo|venimo dešimtmečius Drau- voliucionierianis atminti. Ru1 štai. kad ir savo gamybos Dingusi studento pažymėji Ru-|5tai, visi patikrinimai. Esi tikras liepos mėnuo. Tai penktoji |aiios nariai daug nuveikė, denį rengiamos pirmakursių I dviračių rali. Ten nugalėjo ne mą Nr. 800606, išduotą Medi kolektyvo narys. Pasakyk, respublikinė studentų dainų | kaupdami duomenis apie gim- krikštynos, o gegužės mėnesj"I tie, greičiau ‘:“ kurie — !X! — važiavo, cinos fakulteto studentei Rū kas tai yra ansamblis? šventė Kapsuke bei „Gaude-|toio krašto praeitį ir nūdie- — diplomantų išleistuvės. I bet kurie pasirodė išradin tai JEKENTATTEI, laikyti ne Paprasčiau būtų atsakyt, amus-Vm" — Pabaltijo res-1nąSekmadieniais keliaujame po gesni. jei klaustum, kas tai yra an publikų studentų dainų ir šo-1 dau dvylikti metai krašto Vilniaus kraštą, o švenčių i Na, o jei vėl sugrįžtume galiojančiu. samblietis. Iškart atbarben- kių šventė Rygoj. Rugpjūty 1 , I tvrėjų gretose žengia ir Vil- dienomis išsirengiame į toli prie estų svetingumo ir rūDingusį studento pažymėji čiau — linksmas, visur spė — tradicinė ansamblio ___sto- . | niaus universiteto Kraštotyri- mesnius kelių dienų žygius. pėsčio internacionaliniu bū- mą Nr. 800592, išduotą Me jantis studentas. O ansamb vykla. Vėl"rugsėjo."1-oįL Vėl I nfnkū klubo ,n.ariai' kasmet orriu. .. Savaitgaliais buvo Maloniai kviečiame į krašlis? Matyt, kažkas daugiau, koncertas šių metų plrmakur-1 v*s didesnę šūsnį vertingos •otvrininkų būrį. Čia atėję, ganizuotos ekskursijos j Ta- dicinos fakulteto studentei Tai ir trys repeticijų vakarai siams. Ir vėl didelis triūsas, | medžiagos atiduodantys res- geriau pažinsite krašto kul liną, į Keriku sportinę uni- Mildai BERNOTAITEI, laiky per savaitę (o prieš koncer- repeticijos, kurion va pusva-1 Publikos mokslo bei kultūros tūrą, kaskart prieš Jus atsi versiteto bazę, ekskursija lai- ti negaliojančiu. tus dar daugiau), kasdieninis landžiu vėluoju.____________ I įstaigoms (taip pat ir VU vers vis nauji liaudies su vu j Ciudo ežerą. Dingusi studento pažymėlitriūsas ir paskaitos, nauji kū Žalgiriečiai iš Tartu sugrįžo mą Nr. 790860, išduotą EKFF Dėkui už pokalbi. Iki pasi-1 M°kslinei bibliotekai). Drau- kaupti lobiai. Kraštotyrininku riniai ir išvykos, draugai ir matvmo. I Bijos šeštojo suvažiavimo, klube išmoksite marksištiškai su glėbiu Garbės raštų ir, studentei Linai MOTIEKAIansamblio vadovai, šventės Kalbėjosi | lakusio 1981 m. kovo 26 d., vertinti nacionalinės kultūros j žinoma, įspūdžių, kurie ilgai TEI, laikyti negaliojančiu. ir ansamblietlškos tradici ___ j neišblės. Tuo visKlaudijus DRISKIUS I Proea išleistoje „Informaci- reiškinius, bendrauti su žmojos... Vargu, ar greit padė nuošįr-1 ^s --------nesibaigia. Laukia gėry 1 joje VI suvažiavimo delega nėmis, surasite gerų,buusn-i =>-■ ------=—j Dingusį studento pažymėji tum tašką. Tik štai kas. Vi tui" pažymėta, jog tarp aukš džm draugų. Laukiame Jūsų|drau9U susitikimas dar šį ru- mą Nr. 780299, išduotą Fizi sus šituos žmones jungia po tųjų mokyklų „plačiausią ketvirtadienį, spalio 1 d., 191 denį, o kitais metais į Tartu kos fakulteto studentui Rim mėgis dainuoti, groti, šokti krašto tyrimo, paminklosau vai Filologijos fakulteto 921 išskubės naujas būrysir visvydui CIBUI, laikyti negalio Tas, kurį vilioja tik svajonė, I ko gali būti, kad kai kurie gos, muziejininkystės ir auditorijoje. ■ veidai jau sykį bus matyti jančiu. gausūs aplodismentai ir gast kraštotyros kadrų rengimo Aldona SlLALYTĖ I svetingoje Kalevalos žemėje. rolės, dažniausia čia ilgai darbą atlieka V. Kapsuko M neišbūna. Viktoras DAGYS L JUODALKSNYTE universiteto kraštotyrininkų
Kviečiame į mūsų būrį
M**
Redakcijos adresas: 232000 — MFT, Universiteto r. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. <Tapatanc eryAEMTao (aCoseraod eryAearr>). Oprau napTeari panmara. Mtonera AAKCM, npo<t«aMa •paskob snaMen Apyscta HapoM" Bbamdoccksto y—pfreia bm. Bnnnaca Kaacyuca Abt. CCP. Ha abtobckom ussnce.
TpyA°*OTO
Kpassroro
Ti ražas 4500 Užs. Nr. 2440 LV 14932
Už redaktorių A. KUMŽA