v*sų
v ip n v r / tf.v \
<ai./ų proiuauai
canvBOS sccipencas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. spalio 2 d.
RUDENS TALKOS-81
Palydos
Paskutinius nurodymus išvykstantiems duoda IF prodekanas doc. S. Jegelevičius. Laikrodžiai muša dešim tą valandą. Rytmečio ty loje paskendusią Kutuzovo aikštę užplūsta triukš minga ir marga minia. Praeiviai susižvalgo: dau gelis vilniečių turbūt ži no, jog studentai važiuo ja j kolūkių rudens tal kas. Net ir nežinančiam greitai paaiškėtų, kodėl tiek daug jaunų veidų, linksmų kalbų, ir, žinoma, pilnutėlių krepšių prie
Universiteto rūmų. Rude nio saulė nešykšti paža dų, todėl dauguma stu dentų žvilgčioja į dangų — o jeigu visą talkos lai ką būtų toks puikus oras! Tada taip smagu dirbti laukuose. Jei net ir lietus užpultų, kurso drau gų būryje nei šaltis, nei drėgmė nebaisi. Kiekvienam Istorijos fa kulteto studentui smalsu: kur važiuos talkininkauti.
Nr. 29 (1168)
Fakulteto prodekanas doc. S. Jegelevičius, rūpestin gai išlydintis busimuosius istorikus, psichologus, žurnalistus ir bibliotekinin kus, informavo, jog net 525 fakulteto auklėtiniai išvyksta į kolūkius ir ta rybinius ūkius. Zarasų ir Ignalinos rajonuose dirbs 17 talkininkų būrių. Paskutiniai atsisveikini mo šūksniai, ilgesingas žvilgsnis išlydintiems dės tytojams, Universitetui, ir autobusai, atsiųsti ūkių šeimininkų, išveža talki ninkus j Aukštaitiją. Ko palinkėti išvykstantiems? Be abejo, ištvermės, drau giškumo ir kuo šiltesnės rudens saulės. Šią savaitę j respublikos kolūkius ir tarybinius ūkius išvyko didelis mūsų Universiteto studentų bū rys. Filologai ir matemati kai, teisininkai ir ekono mistai, chemikai, fizikai, gamtininkai. Visų jų lau kia rimti darbai laukuose — juk derlių nuimti ne taip paprasta. Gerai žino tai studentai — turtingas sesijų derlius, šaunus dar bas trečiojo semestro sta tybose ne sykį džiugino Alma Mater dėstytojus ir auklėtinius. Tad sėkmės Jums, tal kininkai! Renata PAJĖDAITĖ
Prieš išvykstant...; Žurnalistikos katedros dėstytojas V. Užlupąs su ku ruojamu kursu išsiruošė j Zarasų ra joną. R. Pajėdaitės nuotraukos.
SVEIKAS, PIRMAKURSI!
Į auditorijas po rudens talkų susirinko šių mokslo metų pirmakursiai. Pirmosios paskaites, pratybos... Viskas neįprasta, įdomu ir rimta. Turbūt nuo pačios pirmo-
sios paskaitos, pirmąsyk Universiteto bibliotekoje atverstos knygos priklausys ir pirmo kurso studen tų studijos: Sėkmės, ryžto ir kantrybės, Jums, pirmakursiai!
Kaina 2 kap.
ŠIAME
numeryje: KOMJAUNUOLIŲ SU MANYMAI IR DARBAI
KONKURSAS „TRE CIASIS SEMESTRAS" „AKIRATIS" *
*
*
SPORTAS
Tarptautinėje knygų šventėje Tarptautinė knygų parodamugė, vykusi Maskvoje rug sėjo mėnesi, jau tapo tradi cine. Ne pirma karta čia su važiuoja knygų leidėjai, poligrafininkai ir knygų prekybi ninkai iš įvairiu pasaulio kraštu. „Knyga taikos ir pa žangos tarnyboje!" — toks šio renginio devizas. Knyga turi tarnauti žmogui, kilniems humanizmo idealams, stiprin ti tautu draugystę, praturtin ti pažangiomis idėjomis, tikro mis kultūros vertybėmis. Dviejuose TSRS LŪPP pa viljonuose 160 tūkstančių ge riausiu knygų pateikė 2 300 organizacijų ir firmų iš 83 pasaulio šalių. Knygos bičiu liai turėjo proga susipažinti su gausia socialistiniu valsty bių produkcija. Nebe pirma kartą šiame renginyje daly vauja ir tokios leidyklos kaip „Oxford University Press" (Didžioji Britanija), „Academic Press" (JAV), „Universi ty of Tokyo“ (Japonija), „Springer-Verlag" (VFR), „Almgvist and Wiksell International" (Švedija). Pati didžiausia tarybiniu knygų ekspozicija — ja suda ro 15 tūkstančiu knygų. Kaip ir ankstesnėse parodose-mu gėse šj kartą kiekviena są junginė respublika turėjo at skirą stendą. Mūsų respubli kos ekspozicijose buvo maž daug 250 knygų. Tai geriau sieji pastarųjų metu „Vagos", „Minties", „Mokslo" ir .Švie sos" leidiniai. Vilniaus universitetas jau antrą kartą kviečiamas daly vauti kolektyvinėje ekspozi cijoje „TSRS universitetu leidyklų knygos". Ja organi zavo TSRS Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nisterijos Universitetu leidyk lų taryba. Šiai tarybai vado vauja Maskvos M. Lomono sovo universiteto leidvklos direktorius fil. kand. Alek sandras Aveličevas. Šalies uni versitetu leidiniu kolektyvi niame stende daugiau kaip 500 knygų, tai — monografi jos, vadovėliai, žodynai, gro žinė literatūra, mokslo popu liarinimo leidiniai. Vilniaus universitetas pateikė įdomiu ir reikšmingu mūsų moksli ninku darbu — matematikos, medicinos, istorijos, filologi jos, filosofijos ir kitu mokslu — 17 knygų. Tarp iu — Uni versiteto rektoriaus prof. J. Kubiliaus „Tikimybių teorija ir matematinė statistika", prof. Z. Zinkevičiaus „Lietu vių kalbos istorinė gramatika" (2 dalys), doc. E. Jakaitienės „Lietuviu kalbos leksikologi-
ja", doc. R. Pavilionio „Kai-
ba, logika, filosofija" ir kt. 'Užsienio leidyklų bei firmų
atstovai ne tik domėjosi mū sų knygomis, bet ir sudarė sutartis pirkti dešimtims ir šimtams egzempliorių. „Vil niaus universiteto istorija" (anglų k.) įsigijo Indijos fir mos „Lok Vangmaya Griha" bei „New Centurv Book House". „Lietuvių-anglu kalbu žodyną" ir Apglu-lietuvių kalbu žodyną dideliais tiražais nupirko Didžiosios Britanijos „Collets Holdings Ltd". JAV „Imported Publications" fir mos. Kolektyvinėje TSRS univer sitetų ekspozicijoje dalyvau ja tik tie universitetai, kurie turi savo leidyklas. Mūsų uni versitetui, šiuo požiūriu, pa daryta išimtis, kaip seniausiai šalies aukštajai mokyklai ir gausiai leidžiančiai vertingus mokslo veikalus. Trylika Ta rybų Sąjungos universitetu turi leidyklas ir dar šiais me tais jos bus įsteigtos Chabarovsko, Irkutsko ir Vladivos toko universitetuose. Maskvos M. Lomonosovo universiteto leidykla netrukus pažymės 225-ąsias įkūrimo metines. Leidyklos yra Erevano, Kaza nės, Kijevo, Leningrado, Lvo vo, Saratovo. Tbilisio ir ki tuose universitetuose. Mūsų universitetas vienintelis minė tos ekspozicijos dalyviu ne turintis leidyklos. Universite tu leidyklų taryba, parodos organizatoriai, susipažinę su mūsų mokslininkų produkci ja, mano, kad reikėtų įsteigti mūsų Universitete leidyklą, ir
tuomet tapsime pilnateisiais Universitetų leidyklų tarybos nariais, kolektyvinės ekspozi cijos dalyviais ir, apskritai pagerės leidyklos darbas. Vilniaus universiteto leidy bos tradicijos yra labai se nos. Universiteto spaustuvė, įkurta 1575 metais, veikė iki 1805 m. rudens. Ano meto Lietuvoje tai buvo stambiau sias spaudos centras, kur bu vo spausdinamos knvgos įvai riomis Vakaru Europos tautų, o taip pat arabu ir hebrajų kalbomis. Knygas tuomet lei do 200—300 egz. tiražu, puoš niai iliustruodavo, prabangiai irišdavo. Šiuolaikiniuose universite tuose mokslo publikacijos vra viena iš efektyviausiu prie monių tyrimu rezultatus susie ti su gyvenimo praktika. Kasmet parengiama vis dau giau monografijų, vadovėliu, mokymo priemonių, mokslo straipsnių. Padidėjo susido mėjimas universitetu leidi niais. Tą akivaizdžiai paro dė ir tarptautinis knygų foru mas, kur dalyvavo dešimtys universitetų leidyklų iš įvai rių pasaulio kraštu.
Algirdas ČAPLIKAS
.
Vilniaus universiteto ekspozicija tarptautinėje knygų parodoje. Viktorijos Zatolokinos nuotrauka. —---- —-------------------------------------------------------------------
Komjaunuolių sumanymai ir darbai Nemažai praėjusiais me tais nuveikė Filologijos fakulteto komjaunuoliai. O ir vasarą jie nesėdėjo be darbo: komjaunimo biuro nariai buvo studen tų filologų statybos būrių vadais ir komisarais. Min timis apie komjaunimo organizacijos darbą dali jasi sekretorė A. ANANJEVA:
— Prasidėjo nauji moks lo metai. Fakulteto biurui vėl nemažai rūpesčių. Vi sų pirma — šiemetiniai pirmakursiai. Stojamųjų egzaminų metu biuro at stovai lankydavosi man datinėje komisijoje, do mėjosi, kaip laiko egza minus būsimiejf „fuksai'’. Juk reikia žinoti, kam šiemet teks atverti fakul teto duris, reikia pasi ruošti, kad naujokai būtų tinkamai priimti. Baigėsi rugsėjis. Fakul teto komjaunuoliai akty viai įsijungė j visuomeni nį Universiteto gyvenimą. Buvo organizuotos pirma kursių „krikštynos", susu muoti trečiojo semestro
Kriminalistikos labora torija. Iš kur tas kiek pa slaptingas pavadinimas? Teisės fakultete, prie Kri minalistikos ir baudžiamo jo proceso katedros tokia laboratorija veikia. Ka tedros vedėjas doc. E. Palskys papasakojo apie laboratoriją, jos uždavi nius. Nelengva studentams įminti kriminalistikos mįs les. Todėl mokymą reikia jungti su praktiniais įgū džiais ■— mokytis tirti nu sikaltimus, ieškoti būdų užkirsti jiems kelią, rinkti teisminius įrodymus, susi pažinti su fiksavimo ir ty rinėjimo taktika, techni ka — visa tai būtina tar dytojo darbe. Šalia krimi nalistikos laboratorijos veikia fotolaboratorija. Specializuotoje auditorijo je demonstruojami filmai. Kriminalistikos kabinete — įvairūs mikroskopai, pilnut pilnutėlis įvairių įrankių ir chemikalų pro-
rezultatai, grupėse įvyko VPP atestacija, ataskaiti niai - rinkiminiai susirin kimai. Pastariesiems kom jaunimo biuras skyrė ypač didelį dėmesį, kadangi juose paaiškėdavo, ką nu veikė per metus grupės komjaunuoliai, ar įvykdė komjaunuoliai įsipareigo jimus. Viso fakulteto komjaunuolių veikla buvo apsvarstyta ataskaitinėjerinkimlnėje komjaunimo konferencijoje. Taigi, pa daryta nemažai, tačiau dar daugiau darbų laukia ateityje. Bus rengiami su sitikimai su įvairiausiais žmonėmis (apie tai prane šime skelbimų lentoje), komjaunimo biuras ir Kul tūros klubas organizuos garsųjį „Filologijos rude nį". Taip pat fakultete no rima surengti paskaitų ciklą apie meną. Į juos pakviesime dėstytojus iš kitų aukštųjų mokyklų (pvz. iš Dailės instituto). Komjaunimo biuras pasiū lė ruošti stendus apie įvairių fakulteto katedrų praeitį ir dabartį. Tai bū tų įdomu ir dėstytojams, ir studentams.
Kalbėjosi D. MATVIEKAITĖ
Vasara... Tai turbūt pabaigoje neštuvai tampa pats trumpiausias metų nepaprastai sunkus, sprūs laikas: nespėjai nei apsi ta iš rankų... Tačiau po sukti, o jau ir mokslo maudynių mechanizacijos metai ant nosies. Trum dirbtuvių dušuose, važiuo pa ji buvo ir mums 30 Fi jame į Musninkus (7 km, zikos fakulteto studentų. nuo Kernavės) vakarie Tačiau mintimis dar daž niauti, ir vėl visi žvalūs nai sugrįžtame į tuos ne ir atsigavę. Plėšiam dainą tolimus laikus, kai dirbo me Kernavėje. Rodos, tuo met visko buvo, bet žmo gus jau taip surėdytas, kad prisiminimuose išlieka tik tai, kas geriausia. Ir da bar galime drąsiai pasaky ti, taip, kaip mes dirbome, tedirba labai mažai kas. Statėme 250 vietų veršidę. Vieną dieną, liejant pama tus, dingo elektra. Praėjo valanda, įpusėjo antra, o elektros vis nėr. . . Visi sėdim ir nirštam: laikas eina, o darbas stovi. Paga liau! Po dviejų valandų elektra atsirado. Na, ir — net stogai kilnojasi. O užvirė darbas! Atėjęs pir stovykloje irgi ne poilsis, mininko pavaduotojas nie darbas laukia. Pirmiausia kaip negalėjo suprasti, kas pasipuošėme „fizikiškais" čia darosi, ko visi laksto šūkiais: „Žmonės, stokite kaip galvas pametę: vaiki į fiziką", „Fizika — pirmi nai prisikrauna neštuvus nė, sąmonė — antrine" ir betono ir bėgte prie pama pan., o paskui jau griebiatų duobės, išpila ir bėgte mės įvairiausių sienlaikraš atgalios. Merginos net su čių. Jau pirmosios savaitės šilusios mėto akmenis ir vidury koridoriaus sienas tik vos vos bespėja pas puošė „Komjaunimo pro kui skubančius vaikinus. žektorius", politinis-visuoliteratūrinis, — Prarastą laiką veja- meninis, mės, — paaiškina pava sporto sienlaikraščiai, sa duotojui kažkuris, pra nitarijos biuletenis. Tru bėgdamas pro šalį. Darbo putį vėliau atsirado kari-
Koks būdas tinkamiau sias sučiupti patį gudriau sią ar pavojingiausią nu sikaltėlį? Kaip sužinoti, ar iš tikrųjų suklastotas
Pagerbtas Šlapelių atminimas Vilniaus M. Gorkio gatvė je, ant 40 numeriu pažymėto namo sienos atidengta memo rialinė lenta lietuvių kultūros veikėjams Marijai ir Jurgiui Šlapeliams. Anksčiau toje vie toje praeivis matydavo gydy tojo ir kalbininko, pedagogo ir visuomenės veikėjo Jurgio Šlapelio memorialinę lentą. Minint Marijos Šlapelienės 100 metų sukakti, nutarta greta vyro įamžinti ir žmo nos atminimą. Jurgio Šlapelio nuopelnai gerai žinomi. Jis bendradar biavo su Jonu Jablonskiu, pa dėjo iam rinkti medžiagą lietuviu kalbos gramatikai, su mokinais rinko tautosaką, žo džius. sudarė didelę žodvno kartoteką. Taisė to meto lei dinių kalbą, pats vra paren gęs ir išleidęs keletą dvikal bių ir aiškinamųjų žodynų. Redagavo dalį Antano Juškos žodvno. Reiškėsi ir kaip ver tėjas. 1921—1932 m. Jurgis Šlapelis mokytojavo lietuviš koje Vilniaus Vytauto Di
džiojo gimnazijoje, dalyvavo įvairiose lietuviškose draugi jose, buvo vienintelis lietu vių atstovas Vilniaus miesto taryboje. Marija Šlapelienė aktyviai dirbo knygininkystės darbą iš pradžių „Vilniaus žinių", o nuo 1906 m. savo knygyne. M. Šlapelienės knygynas iš varė plačią kultūrinio darbo vagą. Jis aprūpindavo spau diniais lietuviškąsias mokyk las, pažangias liaudies biblio tekėles. 1918—1919 m. pre kiavo komunistine spauda, o ir vėliau ios turėjo visa savo veikimo laiką. Lenkų okupapacįjos metais knygyne ne kartą buvo daromos kratos, konfisk įojami leidiniai. Kny gynas taip pat leido knygas: išleido J. Šlapelio parengtus Donelaičio „Metus”, keletą žodynų, verstinės grožinės li teratūros kūrinių. Po M. Šla pelienės mirties, vykdant jos valią, kny gų kolekcija ir ar chyvas buvo perduoti Vil niaus universiteto bibliotekai.
Almina VALMAITE
KONKURSUI Mes „TREČIASIS SEMESTRAS“ iš „Kernavės“
ČIA MENAMOS MĮSLĖS kuroro-kriminalisto „dip lomatas", daiktinių įrody mų kolekcija. Šie „ekspo natai" surinkti, tyrinėjant konkrečias bylas.
katūrų sienlaikraštis „Švel nūs fiziko jumoras" ir du fotostendai „Mūsų fa kultete", „Iš būrio gyveni mo". Beje, su fotostendais mums labai nesisekė: vie tos jaunimui, matyt, labai patiko (o gal atvirkščiai — labai nepaliko?) tos
Archyve — Jurgio Šlapelio kalbinis palikimas ir plati korespondenciia, vertingi Ma rijos Šlapelienės atsiminimai, įvairūs dokumentai, nuotrau kos. Marija Šlapelienė aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir kultūriniame Vilniaus gyveni me. Ji vaidino pirmajame viešame lietuvių spektaklyje — Keturakio komedijoje „Amerika pirtyje”, pirmojo je lietuviškoje operoje Miko Petrausko „Birutėje" dainavę pagrindinę Birutės partiją. Buvo nuolatinė Lietuvių mokslo draugijos narė, daly vavo „Žiburėlio" draugijos neturtingiems moksleiviams šelpti veikloje. Iki gyvenimo pabaigos (mirė 1977 m.) M. Šlapelienė palaikė ryšius su Vilniaus universiteto profesū ra, ne vienam padėjo renkant medžiagą kalbos mokslo, vi suomeninės minties, knygos istorijai. Lenta buvo atidengta š. m. rugsėjo 25 d. I iškilmes susi
mūsų nuotraukos, nes jos tiesiog žaibiškai dingdavo, kai pakabindavome sien laikraštį. Apskritai, laisvu laiku daug skaitėme, tie siog kaip amaras užplūsdavome kolūkio bibliote ką ir suteikdavom daug džiaugsmo bibliotekinin kei, kuri tokio gausaus skaitytojų būrio jau seniai nebuvo mačiusi. Vakarais dažniausiai sėdėdavom prie židinio, kurį patys susikurdavome prie pat stovyklos buvusioje ap leistoje pašiūrėje. Būdavo
gera taip sėdėti, kepti bul ves, klausytis gitaros, o kartais tiesiog patylėti. Daug vargo turėdavo būrio vadas Alvydas Žabolis. kol iškrapštydavo mus iš ten ir nuvarydavo miego ti. Savaitgaliais važiuoda vome į sąskrydžius, iš ku rių negrįždavome tuščio mis (fizikų būrių sąskrydy je pirmoji, Vilniaus būrių sąskrydyje — trečioji). Nors dirbome išsijuosę, netingėjome, bet paskuti nę savaitę pamatėm — nesuspėsim baigti veršides mūrų. Be ilgų kalbų buvo nuspręsta dirbti viršva landžius. Dabar po vakarienės autobusiukas sukdavo ne į stovyklą, o į statybas. Atsirasdavo vadinamasis „antrinis kvėpavimas". Re zultatas — statybos termi nus sutrumpinome 49 dar bo dienom. Gera dirbti, kai matai rezultatus. Atlikome dar bų už 87 tūkstančius rub lių (planavome atlikti už 48 tūkstančius rublių). Tai gi, gamybinės programos užduotis įvykdėme ir vir šijome. Išvažiavome iš Kerna vės geru žodžiu lydimi, pažadėję grįžti, tik ne i statybas, o į bulviakasį.
dokumentas, kai, paprasta akimi pažvelgus, nekyla nė mažiausio įtarimo, kad tarp eilučių slepiasi pa keista pavardė, parašas ar data? Kaip nebylią foto nuotrauką paversti žodi niu atvaizdu, aiškiai ir tiksliai aprašyti žmogaus išorės bruožus, gal net įžvelgti charakterio ypa tybes. Tada studentai praveria savo įgytų žinių „lagami nus", palinksta prie mik roskopų, fotografuoja, naudojasi magnetofonais ir filmavimo aparatais, daro rankų ir kojų atspau dus, atliejas. Taip teisi ninką.! darbuojasi ne tik per pratybas, laboratori nius darbus, bet gauna konkrečias užduotis per egzaminą. Kriminalistikos temas pailiustruoja kino filmai, skaidrių rinkiniai, diafilmai — jų temos labai įvairios: „Skubus iškvieti
mas", „Nužudymo tyri mas", „Krata"... Kai kurie teisininkų už siėmimai vyksta Skaičiavi mo centre Teismo eksper tizės mokslinio tyrimo in stitute. Docentas P. Danisevičius vadovauja SMD „Kriminalistikos ir bau džiamojo proceso" būre liui. Jame gvildenamos vis naujos ir naujos te mos. Studentai sprendžia kriminalistikos rebusus, dalyvauja SMD konferen cijose. Teisininkai sėkmin gai gina būrelyje paruoš tus darbus, sukurti filmai tampa diplominiais dar bais. Geriausių darbų au torius premijuoja Lietu vos Vidaus reikalų minis terija. Tad Teisės fakulteto kriminalistikos laborato rijoje verda darbas.
Partijos komitete
rinko Vilniaus universiteto, Operos ir baleto teatro, Aka deminio dramos teatro atsto vai, nemažas būrys miestie čių, jautusią vidinę pareigą pagerbti šviesų Šlapelių atmi nimą. Ceremoniją pradėjo Vilniaus universiteto moksli nės bibliotekos direktorius Jurgis Tornau. Jis pranešė susirinkusiems, kad atidengi me dalyvauja Šlapelių dukra Gražutė Sirutienė, atvykusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Su ia Universitetas, ypač jo mokslinė biblioteka, nuo seno palaiko kontaktus. Ji sutvar kė ir perdavė Universitetui daug vertingos medžiagos iš Jurgio Šlapelio ir Marijos Šlapelienės archyvinio paliki mo, padėjo išaiškinti bei pa tikslinti kai kuriuos Šlapelių veiklos faktus. Žodį tarė Vilniaus univer siteto prorektorius Jonas Gri gonis. Jis pažymėjo, kad Šla peliai daug nuveikę lietuvių kalbos, lietuviškos knygos leidimo ir platinimo labui. Ypač reikšmingą darbą jie dirbo, tyrinėdami ir puoselė dami lietuvių kultūrą buržua zinės Lenkijos okupuotame Vilniuje ir Vilniaus krašte. Už tai prieš juos lenkiame
galvas. Marija Šlapelienė sa vo Įvairia nepailstama veikla nusipelnė visapusiškos pagar bos. Todėl labai teisinga ir gražu, kad naujai atidengia moje memoralinėje lentoje įamžinti abiejų — vyro ir žmonos Šlapelių — vardai ir atminimas. Apie Šlapelienę kaip daini ninkę, „pirmąją mūsų Birutę", kalbėjo Operos ir baleto te atro solistas, TSRS liaudies artistas Jonas Stasiūnas. Vilniaus universiteto rek torius prof. dr. Jonas Kubi lius perkirpo juostelę, ati dengdamas lentą ir tuo už baigdamas pirmąją Iškilmių dalį. Po to dalyviai nuvyko j Rasų kapines prie naujai pa statyto paminklo. Skulptorius Antanas Kmieliauskas su glaudė du granito akmenis ir iškalė juose išraiškingus, kiek susimąsčiusius veidus. Visa kompozicija — tarsi paukštis, nuleidęs sparnus — užkelta ant atverstos knygos, kurioje po pavardėmis ir gy venimo datomis įrašyta: Lie tuviško žodžio ir knygos puo selėtojai. Šis įrašas labai tei singai apibūdina įvairiapusę
Šlapelių veiklą. Apie tai daug šiltų žodžių pasakė kal bėjusieji kapinėse. Kalbinin kas profesorius Zigmas Zin kevičius plačiau apsistojo prie Jurgio Šlapelio nuopel nų kalbos mokslui, pažymė jo jo didelį mokslinį autori tetą. Savo laiku Jurgis Šlape lis buvo vienas žymiausių lietuvių kalbininkų. Profesorius Vladas Žukas graž.lai apibūdino M. Šlape lienės knygyno veiklą. Anot profesoriaus, Lenkijos oku puotame Vilniuje buvo trys lietuvybės atramos punktai: Lietuvių mokslo draugija, Vytauto Didžiojo gimnazija Ir M. Šlapelienės knygynas. Į jį vedė daugelio lietuvių me nininkų, kultūros veikėjų ke liai. Jame lankėsi Vaižgantas, Basanavičius, Mikas Petraus kas, Vydūnas, užeidavo ir su silaukdavo paramos Lazdynų Pelėda. Buvo pasakyta ir daugiau gerų žodžių apie šviesaus at minimo Mariją ir Jurgi Šla pelius. Visų šeimos narių vardu Gražutė Sirutienė dė kojo už tai, kad jos tėvų at minimas buvo taip gražiai pagerbtas. Liudvikas GADEIKIS
S. m. rugsėjo 30 d. patvirtinta „Tarybinio studento" redko legija: Laimontas Gasiūnas — Profsą jungos vietos komiteto pirmi ninko pavaduotojas. Vanda Kašauskienė — TSKP katedros e. prof. p., Univer siteto partijos komiteto sek retoriaus pavaduotoja. Anzelmas Katkus — TF dės tytojas. Virgilijus Kaupas — Univer siteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas. Vydas Medelšius — Universi teto studentų profsąjungos komiteto pirmininkas. Rimantas Pleikys — Žurnalis tikos katedros dėstytojas. Saulius Povilaitis — IF II k. studentas, laikraščio kores pondentas. Irena Ragelienė — Mokymo skyriaus vedėja. Jolanta Varapnickaitė — laik Rita ZURAKAUSKAITĖ raščio redaktorė.
ATEIZMAS IR TOLERANCIJA Vienas iš labiausiai pa plitusių klerikalų prasi manymų yra teiginys apie tai, kad ateistai persekio ja tikinčiuosius. Kaip kitais klausimais, taip ir čia klerikalai savo metodus siekia priskirti ateistams. Užtenka pavar tyti dokumentų rinkinį „Klerikalizmas ir katalikų bažnyčia buržuazinėje Lie tuvoje" (V., „Mintis", 1978), kad pamatytume, kaip tada klerikalai kovo jo su ateizmu ir kaip no rėtų su juo kovoti šian dien. Uždrausti, neleisti, panaikinti, pašalinti — tokiomis ir panašiomis priemonėmis klerikalai manė susidoroti su ateiz mu ir jo skleidėjais. Į ateizmą jie žiūrėjo fr te bežiūri kaip j suklydimą, nesąmonę, piktų žmonių valios išraišką ir, kovoda mi su juo, nesiskaito su priemonėmis, jei tik gali. Marksistai ateizmo, kaip ir religijos, atsiradimo ir išsilaikymo svarbiausiomis priežastimis laiko sociali nes istorines sąlygas. Jiems religija yra visiškai natūralus atitinkamos epo chos reiškinys, kaip, sa kysim, valstybė, šeima, ir t. t. Todėl jos negalima panaikinti administraci niais, voliuntaristiniais ak tais. Religija neišvengia mai išnyks, bet tik tada, kai išnyks tos sąlygos, kurios ją palaiko. Socia listinėje visuomenėje re ligijos gyvybingumui turi įtakos ne tik religinė pro paganda, pažiūrų, įpročių ir tradicijų konservatyvu mas, bet ir skirtumai tarp fizinio ir protinio darbo, nepakankamas kai kurių žmonių socialinis aktyvu mas, nedidelis kai kurių visuomenės narių išsilavi nimo, kultūros lygis ir pan. Todėl ateistai, nors ir kovoja prieš religiją kaip antimokslinę pasau lėžiūrą, nelaiko tikinčiųjų
piktavaliais paklydėliais. Jie supranta, kad tikinčių jų persekiojimas arba niekinimas ne tik nepa greitintų ateizmo plitimo, bet atvirkščiai — sustip rintų religinius prietarus. Vienas iš marksizmo pra dininkų, Fridrichas Engel sas, kandžiai sukritikavo filosofo E. Diuringo ultrarevoliucines antireligines frazes, rašydamas: „Bet Diuringas nėra linkęs laukti, kol religija numirs šia savo natūralia mirti mi (...) Jis siundo savo ateities žandarus prieš re ligiją, tuo padėdamas jai apsivainikuoti kankinio aureole ir tuo pačiu pra ilginti savo egzistavimą". Tai, be abejo, supranta ir klerikalai. Kaip tik to dėl jie taip įnirtingai šū kauja, kad socialistinėje visuomenėje neva religin gi žmonės persekiojami, tikėjimas draudžiamas, fabrikuoja „faktus", kurie tai paremtų. Jiems kuo mažiausiai rūpi Tarybų Sąjungos tikinčiųjų teisės ir gerovė. Atvirkščiai, jie labai norėtų, kad tokie persekiojimai pas mus iš tikrųjų būtų. Tarybų valstybė garan tuoja tiek tikintiesiems, tiek netikintiesiems tas pačias teises, kaip ir ski ria jiems vienodas parei gas. Tarybų valstybėje ri bojama ne religinių kultų atlikimo laisvė, o religi nių ekstremistų veikla, kuria siekiama pakenkti socialistinės visuomenės interesams, pažeminti ta rybinių žmonių, šiuo atve ju — ateistų, orumą. Gin dama visų savo piliečių interesus ir teises, įgyven dindama socialistinio tei singumo ir lygybės prin cipus, socialistinė visuo menė negali leisti, kad juos kas nors pažeidinė tų demagogiška religinės laisvės gynimo dingstimi. Žinoma, tai nepatinka
klerikalams. Ir kur pa tiks. Juk tai trukdo jiems kurstyti religinę neapy kantą tiek ateizmui, tiek apskritai komunistiniams idealams. Užtat ir šmeižia kaip įmanydami tarybinį gyvenimo būdą. Ir kas keisčiausia — šie žmonės drįsta mokyti ateistus to lerancijos, t. y. pakantu mo kitaminčiams. Bet palikime tai jų pa čių sąžinės teismui ir dar kartą pasvarstykime, ką reiškia mokslinio ateizmo požiūriu pakantumas žmo nių religiniams įsitikini mams. Kaip minėjau, kai kurių mūsų visuomenės narių religingumą ateistai laiko šių žmonių tam tik ra dvasinio gyvenimo for ma, o ne kažkokiu nenor malumu, apsimetinėjimu ir panašiai. Iš čia kyla ir jų tolerancija tikinčiųjų at žvilgiu, pagarba jiems kaip žmonėms ir kaip so cialistinės visuomenės pi liečiams, sąžiningai atlie kantiems (jeigu, žinoma, taip yra) savo pilietines, gamybines, šeimynines ir kitas pareigas. Tačiau būti tolerantišku žmogaus religiniams įsiti kinimams nereiškia pri tarti jiems ir pasyviai lai kytis jų atžvilgiu. Moks linis religijos socialinio vaidmens žmonijos istori joje supratimas lemia ak tyvią ateistų poziciją — reikalą propaguoti aukš tus visuomeninius bei do rovinius idealus, gamtos bei visuomenės mokslo žinias, teisingą religijos bei ateizmo sampratą. Mokslinės pasaulėžiū ros skleidėjai kovoja už žmogų, jo orumą, laimę, kad jis mąstytų, veiktų, sąmoningai kurtų savo tikrovę. Atsisakymas nuo šios kovos reikštų ne to leranciją, o abejingumą žmogui.
Primityviosios žemdirbystės užuomazgų būta jau pirmykš tėje visuomenėje. Seniausios agrarinės apeigos atsirado maždaug tuo pačiu metu, kaip ir medžiotojų bei žvejų tote minės apeigos. Pasėtas grūdas, pasodintas daigas ne visada duodavo derlių. Todėl masinėmis prie monėmis žmogus siekė pa veikti vegetacinius procesus. į agrarinę magijų jplnamos ir erotinės apeigos. Dažnai maginė galia padi dinti derlingumą būdavo pri skiriama nužudytos moters arba vyro kūnui ir kraujui. Buvo tikima, kad, nužudytojo krauju apšlaksčius laukus, o kūną užkąsus arba i o ga balus Išmėčius laukuose, žmo gaus vaisingumo gaila magiš kai pereinanti j dirvą. Tokių maginių aukojimų būta Af rikoje, Amerikoje, Indijoje, Indonezijoje ir kt. Antai Amerikos Indėnų pauti gentis derliui užtikrntl aukodavo belaisvius. Sukapoto kūno ga balais trindavo žemdirbystės įrankius. Yra duomenų, tiesa, Iš se nesnių laikų, kad vienoje Ry tų Afrikos gentyje buvęs pa protys kasmet kovo mėnesi užmušti kauptukais ar kastu vais vvrą bei moterį ir jų kū nus užkasti ką tik sėjai pa ruoštame lauke. Aukų amžius galėjo būti įvairus, bet daž niausiai būdavo aukojami |auni. Kai kurios gentys bei tautelės sudegindavo aukos kaulus bei vidurius ir pelenus išbarstvdavo laukuose. Ernus drausti aukoti žmo nes, juos pakeisdavo gyvuliai. Šios maginės priemonės buvo Pirmykštės religijos lie kana. Vėliau agrariniame kul te atsirado animistinių vaiz dinių — laukų, sodų, derlin gumo dvasių globėjų, kurios ilgainiui transformavosi i ati tinkamas dievybes. įdomus yra augalų dvasių
šis požiūris kenkia moralinio motyvo orumui ir tyrumui, buvo teisus. Materialistinis požiūris, doroviniu vertybių šaknis ir genezę sieja su žmogaus ir visuomenės sąvei ka, nesuderinamas su religi niu dorovės supratimu ir jos esmės mistifikacija. Ateizmas remiasi moksline dorovės analize, moksline tos gene zės samprata. Atsisakius mis tifikacijų, dorovė suprantama kaip pačios žmonių veiklos bendravimo padarinys, susi jęs su sąmonės formavimusi apskritai ir atsiradęs dėl po reikio reguliuoti žmogaus ir visuomenės santykius. Kodėl būtina dorovę pa grįsti? Pirmiausia, to reika lauja pats socialistinės tikro vės prieštaringumas, sąlygo jantis skirtingus orientacijos būdus. Antra, tai būtina dėl doroviniu principų abstraktu mo. Trečia, jį sąlygoja ir vertybinis dorovės pobūdis. Vertybinė logika turi būti pa pildyta objektinio pasaulio ir visuomenės esmės supratimo logika. Ir pagaliau, dorovės pagrindimo reikalauja jos kla sinis sąlygotumas. Kiekvienas žmogus susidu ria su nepriklausomai nuo jo visuomenėje egzistuojančiu vertybių pasauliu, dorovinė mis normomis. Ju interiorizacijos žmoguje procesas yra sudėtingas ir komplikuotas. Žmogui bręstant, jis vra auk lėjamas, jam norima įskiepyti vienokias ar kitokias pažiū
ta čia kasdien, čia ilgesniais periodais. Su juo simboliškai siejamas mirties liūdesys ir atgimimo džiaugsmas. Paga liau Oziris tampa pomirtinio pasaulio vadovu. Šie elementai būdingi ir krikščionybei. Kristaus vaiz dinyje taip pat pasireiškė kančios, mirties ir atgimimo momentai: „Trečią dieną kė lėsi iš numirusių". Kai krikš čionybė Išplito, jos išpažintojų tarpe buvo daug žemdirbių. Todėl atsirado ir derlingumo bei gyvulių vaisingumo glo
Agrarinis kultas tykiai, kurie sąlygojo naujo tipo žemdirbių religiją. Atsi rado žemdirbystės dievai. Jie valdė labai svarbius žemdir biams dalykus — augalų ve getaciją, derlingumą, meteoro loginius reiškinius. Žinoma, nei magija, nei dvasios, globojusios vienus ar kitus augalus bei sezoninius dar bus, neišnyko. Visi šie ele mentai žemdirbių rellgiioie susipynė ir padarė ją įvai resnę ir sudėtingesnę. Agrariniame kulte ir apei gose visur figūruoja apvaisi nimo, derlingumo, žemdirbys tės elementai, taip pat ele mentai, simbolizuojantys au galų augimą, brendimą, žu vimą ir atgijimą. įdomi šiuo atžvilgiu seno vės Egipte plačiai garbinto dievo Ozirio kulto evoliucija. Dievas Oziris seniausiais lai kais buvo vienas iš žemutinio Nilo genčių totemų (avinas arba bulius). Vėliau Ozirio kultas pradėtas sieti ir su ki tais gamtos objektais. Oziriul žmonės aukoja pirmuosius pėdus. Oziris miršta ir atgims
bėjų, tarp jų — šv. Jurgis — gyvulių globėjas. Prisimintina čia ir senovės lietuvių Žemė patis, Žemyna, Perkūnas. Pa starasis, žmonių vaizduotės perkeltas i vyriausiuosius die vus, neprarado ir meteorolo ginės galios. Jo valioje buvo •oks svarbus žemdirbystei gai valas, kaip audra ir lietus. Su žemdirbyste buvo susijęs ir kita lietuvių dangaus dievybė — Dievas (gr. Dzeusas, rom. Jupiteris). Jis ir sėja, ir pjau na. ir skalsina. Jis sulyja ir išdžiovina. Pasirodo jis su ru giu varpu kepuraite. Tai vai singumo skatintojas ir saugo tojas. Tai mirštantis ir prisi keliantis dievas. Per sekmines jis — berželis. Jis nukertamas, paskui sudeginamas ir nu skandinamas. Tai dangaus šviesos, taikos ir meilės die vas. Jis vienarankis ir susijęs ru karališka gimine, panašus i kunigaikštį. Krikščionvbėie šį dievą Lietuvoje pakeitė žydų dievas Jahvė — dievas tėvas. A PETKINYTE GF IV k. studentė
akiratis -
„Akiračiui" straipsnius parengė Universiteto filo sofijos ir mokslinio ateiz mo katedros visuomeninė taryba, vadovaujama G. Savicko.
Doc. J. MAČIULIS
Ateizmas ir dorovinė asmenybės pozicija Ateizmas ir religija susidu ria pirmiausia dorovės pa grindimo sferoje. Religija operuoja žmogaus panašumo į dievą idėją, kuri reiškia, kad ankščiausia vertvbė yra ne. žmogus, o dievas. Visos dorovinės vertybės čia išve damos iš dievo. Teigiama, kad dieviškos idėjos lemia tikrovės eigą, ir tauru yra tik tai, kas vra dieviška. Teocen trinio humanizmo požiūris i žmogų, kaip i dorovini sub jektą — prieštaringas: žmo gus savaip mistifikuotai iš aukštinimas, o kartu ir nuže minamas. Žmogaus dvasišku mas sutapatinamas su reli gingumu, religijos atsisakv mas suprantamas kaip dvasi nio gyvenimo ignoravimas. Anot mokslinės etikos, do rovė yra socialinis reiškinys. Žinoma, religija ir dorovė yra glaudžiai susijusios. Ju san tykis yra sudėtingas ir mažai ištirtas. Mūsų manymu, reli giją ir dorovę sieja normaty vinis aspektas, kurio pagrindu ir susiformuoja religinis mo ralės fenomenas. Juk religi nė moralė savo normas trak tuota kaip dievo įsakymus ar įstatymus. Dievo baimė, o vėliau ir jo meilė, įparei goja žmogų elgtis dorovin gai. Dėl to religiniai motyvai gali ir teigiamai įtakoti žmo gaus elgesį. Tačiau religinis požiūris visada susijęs su žmogaus pažeminimu ir neiš reiškia tikru žmogaus galimy bių Kantas, sakydamas, kad
kulto panašumas ar net suta pimas viena nuo kitos labai nutolusiose šalyse — Pietry čių Azijoje, Amerikos in dėnų tarpe, Europoje. Kultivuojamų augalu dvasių globėjų vaizdiniai atsirado žemdirbių bendruomenės for mavimosi laikotarpiu. Šios bendruomenės formavosi an kstesnių (kraujo giminystės ar teritorinių) bendruomenių pagrindu. Susiformavus žem dirbių bendruomenėms, atsira dus klasėms ir išplitus žem dirbystei, susiklostė nauji san
ras, kurios vėliau jau veikia automatiškai. Tačiau subren dęs žmogus, tapęs asmenybe, įvertina tai, kas iam buvo duota, įteigta, nuo autonomi jos priklauso jo orumas ir vertė. Todėl besiorientuojan čios i asmenybę moralės es mė vra ta, kad ii skatina ver tybes pasirinkti laisvai ir są moningai. Mūsų pereinamojo laikotarpio gyvenimo tikrovė prieštaringa: yra ne tik pasiau kojimo, bet ir savanaudiškumo Socialistinė visuomenė vra suinteresuota, kad žmogus pasirinktų doroviškai vertin gas vertybes. Todėl saugo ios ne tik viešąją nuomonę, kuri dažnai būna prieštaringa, bet ir moraline sąmonę, o jei ios nepakanka, tai ir kitomis, auklėjančiomis sankcijomis. Žmogus renkasi vertybes laisvai, bet tos laisvės lygis nėra absoliutus, iis priklauso nuo aplinkybių, informacijos, vertinimo kriterijų, interesų, žmogaus moralinės sąmonės gilumo ir subtilumo. Todėl la bai svarbu, kad žmogus būtu plačiai apsišvietęs, vadovau tųsi gera valia bei pažangiais interesais. Vertybinė orienta cija priklauso ne tik nuo ra cionalių. bet ir nuo emocinių, intuityvių elementų, tačiau procesą. Pagal pasaulėižūrą, vertybinė orientacija gali bū ti mokslinė arba iliuzinė, perspektyvinė arba utilitarinė, pasaulėžiūrinė pozicija esmin gai veikia jų formavimosi Nors pasaulėžiūros poveikis
žmogaus moralei nėra tiesio ginis, tačiau moralus žmogus intuityviai vadovaujasi pers pektyvine orientacija, kurią moksliškumas gali pagilinti, sutvirtinti. Jis suteikia orien tacijai tikrą realybės suprati mą, nurodo kokioms verty bėms priklauso ateitis, kurios iš jų pilniausiai išreiškia žmoniškumo turinį. Jeigu žmogus vra mąstantis, ieškan tis, tai iis nepasitenkins tra dicija ar įtaiga, o ieškos gi lesnių dorovės pagrindimo ar gumentų. Mokslinis žvilgsnis įgalina atskirti tikrą nuo iliu ziško, suformuoti brandžią dorovinę poziciją. Neadekvatus, siauras, vien pusiškas gyvenimo tikrovės vertinimas, perdėtas nepasi tenkinimas ja, gali nuvesti žmogų į iliuzinę orientaciją. Čia gali prisidėti tradicija, ir šeimos auklėjimas, religinių institucijų propaganda. Iliu ziškai orientuotas žmogus nepagrįstai nuvertina realų gyvenimą, nesugeba matyti jame esančių pozityvių verty bių. Tokios psichologijos pa grindu formuojasi iliuzinės kompensacijos poreikis, ta riamai aukštesnių vertybių ieškosimas religinėje sferoje. Skurdus, primityvus, pavir šutiniškas žmogaus dvasinis pasaulis palankus utilitarinei orientaciiai. Toks žmogus orientuojasi daugiausia i daiktus, materialinę gerovę ir vadovaujasi ateičiai priklau sančiu vertybių arba sąmo
ningai atsisako iu dėl šios dienos patogumu ir komforto. Tai rodo, kad jam svetima tauri pasiaukojimo idėja, kad jis nėra tikra asmenybė, kad jo idealas orientuotas ne į ateitį, o i praeitį. Matydamas pirmiausia tik save, iis vra buržuazinio individualizmo ideologijos reliktas. Religinė etika reiškia priešiškumą to kiai orientacijai, laikydama ją nesudeiinama su žmo gaus prigimtimi ir paskirtimi, tačiau pačioje atpildo idėjoje mes matome utilitarini aspek tą. Be to, utilitarizmo smuki mas religinėje etikoje dar nereiškia, kad ji gali pasiūlyti efektyvu jo įveikimo kelią. Jis iš esmės nepakyla aukš čiau moralizavimo. abstrak taus pageidavimo lygio. So cialistinė visuomenė ne tik smerkia utikitarines tendenci jas. bet ir siekia įveikti jas: pertvarko visuomeninius san tykius. Jos vystymosi tenden cija vra ekvivalentiškumo utilitarumo dorovėje įveiki mas. Vien iš dorovinio progreso kriterijų pereina muoju iš socializmo i komu nizmą laikotarpiu vra porei kio bendrauti, nesurišto su utilitariniais sumetimais, išau gimas. Kadangi ateizmas nė ra tik neigimas, bedievybė, bet turi ir pozityvu aspektą, todėl tikrai ateistinė pozicija reiškia pastangas įveikti ne gatyvias tendencijas savyje, aktyviai kurti naują visuo menę, kovoti prieš blogi, pa siekti aukštos dorovinės kul tūros ir savo gyvenime būti perspektyvinės orientacijos atstovu, pavyzdžiu kitiems.
Religinė etika stengiasi iš spręsti dorovės problemą „iš vidaus", ieškodama pirminės ir nekintamos žmogaus es mės, absoliučiai vidinio asme nybinio centro, kuriame pa gal ją, glūdi žmogau* dorovi nės potencijos. Tam tarnau ja sena schema, dalinanti žmogiška gyvenimą i dvi ne lygias puses — išorinę, dehu manizuojančią ir todėl neadek vačia asmenybės antologi niam statusui ir vidinę, ati trauktą nuo ryšiu su pasauliu ir visuomene ir orientuotą i dievišką taurumą. Aukščiau sia dorovės prasme čia laiko mi eshatologiniai tikslai. Tai rodo, jog religinė etinė mintis nepajėgi suprasti konkrečiai istoriniu mūsų laikmečio rea lijų esmės ir perspektyvų, nepasitiki jomis. Si etika tei gia, kad jos siūlomos verty bės yra tikrai humanistinės. Bet ar jos tokios vra? J šį klausimą atsako vertybių hu manistinio turinio įvertinimo kriterijai. Pirma — teigiamas atsakymas i tai, ar žmogus laikomas aukščiausia vertybe. Antra — ar skatina siūlomos vertybės tikėjimą žmogumi, jo kūrybinėmis jėgomis ir mo ralinėmis galimybėmis. Trečia — ar ši sistema padeda pa siekti humaniškų santykiu tarp žmonių, ar suderinama ji su žmogaus orumu, realia žemiška jo gyvenimo paskir timi ir prasme. Vertindami šia prasme religinę etiką, mes turime duoti neigiamą at sakymą, nes ii įsitikinusi, kad žmogus negali tapti tikrai dorovingu be dievo malonės pagalbos. y Q
tedros vedėjas doc. V. Bimba. — iš sporto šakų, davusių įskaitinius taškus, net 16-oje buvo užimtos prizinės vietos. Ši spartakiada parodė, jog mūsų studentai vieni pa jėgiausių sportininkų respub likoje, tačiau sporto bazių skaičiumi ir jų kokybe mes dar atsiliekame nuo pagrindi niu savo varžovų. Manau, jog mūsų studentai nusipelnė, kad vartus į masiškumą ir meis triškumą jiems atvertu nauji sportiniai statiniai. Didįjį spartakiados prizą laimėjo KKI, aplenkęs mūsų ir VPI sportininkus. Na, o kaip mūsiškiams sekėsi LTSR aukštųjų mokyklų lenkvosios atletikos taurės varžybose? Ir čia universiteto sportininkai „nuskynė" gausų medalių derlių. Iškovoti 6 apdovano jimai. Tauriausio metalo me dalį pelnė Artūras Laucius (800 m.), sidabro — A. Aničas (800 m.) ir S. Janičkova (200 m.į, o bronzos žetonais buvo apdovanoti: V. Jackevi čius (400 m.į, V. Petraitis (400 m. 6/6) ir merginų esta fetės komanda. Prieš akis kyla naujo spor tinio sezono kontūrai, naujos viltys, nauji rūpesčiai. Tad sėkmės jums, sportininkai, kopiant į sunkias Olimpo viršūnes! Arūnas MATELIS „T. S." koresp.
1$ PASAKŲ SALIES SUGRĮŽUS
Ketvirto kurso geografai, Kita maršruto stotelė — TSR) — tai miestas, iš kurio sugrįžę iš turistinės kelionės Chiva. Tai vienas iš seniausių į kalnus išeina alpinistai. Iš po Vidurinę Aziją, seka ir egzotiškiausių Vidurinės čia pakilome į Fanų kalnus, nuostabias pasakas apie Ka- Azijos miestų. Chivos sena priklausančius Zeravšano kal rakumų dykumos jūrą, egzo miestis — XVI a. architek nagūbriai. Neįmanoma apsa tišką Chivą, gražuolę, Bucha- tūros šedevras: pasakiškų kyti jausmų, kurie užplūdo, rą, Samarkando įstabias mauzoliejų, šventyklų komp kai pamatėme saulės nutvieks šventyklas; apie snieguotas leksas. Mieste yra didelis, tas uolas; atrodo, ranka paŽaliąją „Žalgirio" per visą studentišką sparta Fanų virišūnes, žaliąjį Fei- triukšmingas, tikras rytietiš srjKiainas, sniegu padengtas stadiono veją užpildė kiadą džiaugėmės puikiais žalsvus ,ganos slėnį skendintį rožese kas turgus, kurio prekystaliai viršūnes; mėlynai margaspalviai studentų mūsų Universiteto sportininkų Taškentą.. lūžte lūžta nuo įvairiausių kalnų ežerėlius, sraunius upe dainų ir šokių kolekty pasirodymais. O juk pajėgių Saulėtą rugpjūčio 4 dieną gardumynų, vaisių bei daržo- lius, kurie vietomis išsilieja vai, pučiamųjų orkest varžovų buvo išties daug: išvykome iš Vilniaus. Aušrą žovių. į krioklius. Kur-ne-kur matė rai, grakščios būgni Sporto specialistų ruošimo pasitikome jau Maskvoje. C,a Iš Chivos — į Bucharą. Ar me besiganančius kalnų ožius. ninkės, pramoginių šo kalvė-KKI turbūt nereika laiko veltui negaišome: ap tėdami mes jau iš tolo išvy Grožėdamiesi kalnais, lepinokių mėgėjai. Per tribū lauja komentarų, Vilniaus pe lankėme Tretjekovo galeriją, dome didingus bokštus ir mės kaitria saule, laukiniais nas nuvilnijo švelnūs dagoginiame institute yra iš Raudonąją aikštę, Liaudies melsvos mozaikos kupolus. abukorais ir . . .šaltu vande muzikos akordai. Pama ties gražus būrys sportininkų, ūkio laimėjimų parodą. Naktį Buchara — labai senas mies niu. žu gęsta liepsna studen garsių ne tik mūsų respubli — vėl traukiny „Maskva— tas, turtingas savo architektu Teisūs tie, kurie sako, kad tų žaidynių aukure. koje, bet ir visoje šalyje, Samarkandas". Kelionė trau ra, gausiai lankomas užsienio tas, kas nors kartą pakilo į Liūdna ir džiugu.. , Kauno A. Sniečkaus polite kiniu truko tris dienas, bet turistų. Bucharos senamiesčiu Liūdna, nes graudu chnikos institutui galima tik liūdėti nebuvo kada. Ir nieko gėrėjomės dvi dienas. Di kalnus, negalėjo nepamilti jų, skirtis su šia gražia pavydėti tokių puikių sporto stebėtino: argi galima liūdė džiausią įspūdį paliko gražuo tas i isą gyvenimą iiks ištiki sporto ir jaunystės bazių ir didelio gerų sporti ti, kai kartu važiuoja tokie lė Kaliano mečetė, pastatyta mas savo nenugalimam troš vėl čia pabuvoti. švente, o džiugu, jog ninkų rezervo. Tai kas gi lė šaunūs vadovai, kaip Rimas XVI a., traukianti akį spal kimui Pakeliui į Ferganą, aplan mūsų senosios Alma mė, kad Universiteto sporti Silagalis ir dėstytojas Valdas vingomis arkomis, nuostabiai Mater sportininkai, įdė ninkai sugebėjo iškovoti tokią Moriakinas (kurso kurato ornamentuotais bokštais, bei kėme Leninabado, Kokando, ję daug jėgų ir sūraus aukštą bendrakomandinę vie rius)! Netrukus pasiekėme Ulugbeko rūmai, besipuikuo Margaleno miestus. Fergana prakaito, tarp pajė tą? Aralo jūrą ir dykumas. Kas jantys savo smulkiomis, ne yra įsikūrusi to paties pava giausių LTSR aukštųjų — Entuziastiškas musų tre įsivaizduoja Karakumus vien paprastai meniškomis fresko dinimo slėnyje, apjuostame kalnų. mokyklų iškovoto an nerių darbas, pasiaukojantis kaip beribę smėlio jūrą, tas mis. Paskutinis mūsų kelionės trąją vietą. sportininkų kovingumas, buvo labai klysta: dykuma — tai Pagaliau mes Samarkande. punktas —- Uzbekijos TSR Sekmadienį LTSR aukštųjų pagrindiniai mūsų „koziriai" žemaūgių krūmokšnių, žolių, mokyklų lengvosios atletikos kovoje dėl spartakiados apdo kupstų karalija. Važiuojant Sis miestas yra itin pamėgtas sostinė Taškentas. Tai moder taurės varžybomis, finišavo vanojimų, — neslėpdamas per dykumą, kankino baisus turistų. Samarkando didingi nus, skendintis rožėse mies studentiškas sporto sezonas. šypsenos veide, kalba Univer karštis, bet net jis neįstengė mauzoliejai, puošnūs didikų tas, papuoštas daugybe fonta Tiek per šias varžybas, tiek siteto fizinio auklėjimo ka mūsų atplėšti nuo langų — rūmai bei šventyklos savo nų, puikiais parkais bei skve neatsitraukdami žvelgėme į grožiu nė kiek nenusileidžia rais. Gaila buvo, bet mūsų ke geltonąją jūrą, tikėdamiesi Chivai ir Bucharai. Salia se Žinodama, kad kiekvienais išvysti bent vieną kupranuga nojo Samarkando iškilo nau lionė artėjo į pabaigą Ir liko metais, vos pasibaigus sesijai jasis šiuolaikinis miestas, su nenugalimas troškimas vėl rį. . . Pravažiavę Kazachstano studentai išvyksta j sporto pramone, apsilankyti pasakiškoje šalv stepes, trečios dienos pavaka aukštai išvystyta stovyklas, užsukau į „Moks ry pasiekėme pradinį kelionės moderniais pastatais, apsup ie. .. lo" sporto klubą. Užrašiau, Daug prakaito tenka pralieti, — Taip, ketvirta stovyklau punktą — Urgenčą (Uzbeki tais parkų bei gėlynų. ką papasakojo vyr. dėstyto nusivelka vaikinas marškinė Eva MOLCADSKYTE tojų pamaina nebuvo sporti jos TSR). Pendžikentas (Tadžikijos jas Stasys STRAZDAS. lius, o jie nuo prakaito šlapi. nė. Mūsiškis profsąjungos ko — Universiteto studentai Šią vasarą mes dirbome su sportininkai praleido atosto vadinamuoju „antruoju" sąs mitetas su Jerevano ir Kijevo gas šešiose sporto stovyklose, tatu. Kiti ištisai treniravosi universitetais, taip pat Talino Politechnikos instituto studen bet smulkiau papasakosiu apie Visuomet įdomu sužinoti, Intensyvios treniruo tų profsąjungos komitetais pa vieną iš jų — pačią didžiau mieste. tės vykdavo 3—4 dienas. Po sikeitė delegacijomis. Kartu kokios permainos vyksta fa sią. Šįkart krei to sportininkai galėdavo kiek su šių aukštųjų mokyklų stu kultetuose. Trakų rajone Žydiškėse į Fizikos fa Toliau — vėl darbas dentais stovyklavo VU kaimo piuosi stovi pastatas, neblogai aprū pailsėti. — Turbūt ir rezultatai pa kapela, dalis sportininkų „sa kulteto prodekaną doc. B. aplinkose, kritimo ir priėmi jektui, talkinantys medikams pintas šiuolaikine sporto tech prašydama mo problemos. Radiofizikos ir chemikams. pagerėjo? vanorių". Su |ais aplankėme XLEKSIEJONĄ, nika. Ten ir įsikūrusi Univer stebimai Nenuslėpsim ir keleto „bui Be abejo. LTSR aukštųjų Rūdininkų girią, Kaune gėrė papasakoti apie „naujagimę“ dėka šiandien turime naujas siteto vandens sporto bazė. mokyklų akademinio irklavi jomės M. K. Čiurlionio pa radiofizikos specialybę. mokslo sritis — radioastrono ties tipo" radiofizikos specia Birželio 29 dieną ji sulaukė mo varžybose VU „Mokslo" __ Universiteto fizikos fa miją, radiospektroskopiją me lybės privalumų: čia studen pirmųjų svečių — akademinio atstovai užėmė II viietą, į veikslais. kultetas rengia kelių specia todas medžiagų sandarai tir tai gauna didesnę stipendiją, — Ketvirta pamaina tęsėsi ir baidarių-kanojų irklavimo prekj praleidę tik KKI irkspecialybėje vyrauja vien ga lybių fizikus: astrofizikos, kie ti), radiometalurglją. iki rugpjūčio 24 dienos? atstovų, keleto sunkiasvorių, kluotojus. Šiais metais į fizikos spe mybinis prr/ilis, nėra peda Baidarių-kanojų — Taip, tą dieną įvyko iš tojo kūno fizikos, teorinės fi lengvaatlečių ir plaukikų. mūsų komanda iš kilmingas stovyklos uždary zikos kvantinės elektronikos, cialybę priimta 75, į radiofi goginio parengimo. Kaip minėjau, Žydiškėse varžybose Fizikai atlieka 4 praktikas kovojo II bendrakomandinę mas .Vėl visi buvome šlapi. optikos ir spektroskopijos, zikos — 50 studentų. Smulki poilsiavo ir treniravosi dau vietą. Kaip mes pasiruošę pa Ne, šįkart ne dėl treniruotės puslaidininkių. Iki šių metų detalė: radiofizikos specialy — pionierių stovykloje, mo giausia vandens sporto mėgė rodė LTSR aukštųjų mokyklų — VU kaimo kapelos muzika buvo tik viena specialybė ir bėje dominuoja stiprioji lytis. komąją pažintinę (gamybinę, jai. Kitų sporto šakų atsto studentų asmeninės pirmeny ir mūsų entuziastingas šokis 7 specializacijos, ir kurių Bendroji fizika sunkiau. Ji įmonių laboratorijose), peda vams nebuvo itin gerų sąlygų bės, įvykusios Trakuose, rug viena — radiofizika. Bet lai — radiofizikos pagrindas. Pir goginę (mokykloje). Radfofitreniruotis, kai kurie lankė sėjo 5—6 dienomis. Ten TF .. .išspaudė prakaitą. Vaikinai kas įrodė, kad, pasibaigus majame kurse net disciplinos zikal atlieka tik 2 praktikas: „Lietuviška polka treniruotes Vilniuje. Dalis II kurso studentas Giedrius juokavo: studijoms, greičiausiai iš tokios pačios. Aukštesniuose skaičiavimo metodų bei prak — geriausia treniruotė". sportininkų treniravosi pagal Pažiulis įvykdė TSRS sporto graibstomi studentai, studija kursuose radiofizikams yra tiką pagal specialybę. — Kokios varžybos, kokie individualius planus. Perspektyva? Yra ir ji. meistro normą. išbandymai dar laukia mūsų vę radiofiziką. Jų paruošimas „priedai" — teorinė radiotech Visi keldavosi 8 vai, išbėg atitinka poreikius daugelio in nika, kvantinė elektronika. Respublikoje radiofizikai turi — Ką veikėte laisvomis irkluotojų šiais metais? davo į kiemą ir gerą pusva dienomis? — Pirmiausia „Žalgirio“ stitutų, projektavimo biurų Palaipsniui valandų skaičius ir turės „paklausą". Reikia landį mankštindavosi. 9 vai. Laisvalaikiu, nors jo turėjo Centro tarybos baidarių-ka- bei gamyklų, turinčių mokslo specialybės dalykams vis di pasakyti, šiuo metu tai pati pusryčiaudavo, 10 sėsdavo i me palyginti mažai, vyko nojų čempionatas. Jame daly tiriamąsias laboratorijas. To dėja, o bendriems — mažėja. populiariausia fizikos sritis. valtis. Ir taip Iki 13 vai. Po krepšinio ir tinklinio varžy vaus keletas Universiteto ats dėl šiais metais vietoje ra Kartais stojantys į radiofi Sąjungoje. Na, o fakultete tokie „vi pietų pailsėję vėl tris valan bos. Vakarais žaisdavo ranki tovų, o rugsėjo 21—23 dieno diofizikos specializacijos „įs ziką „nepataiko", tikėdamiesi das treniruodavosi. Laisvalai nį, stalo tenisą. mis Trakuose — LTSR stu teigta" radiofizikos specialybė. pasikaustyslą konstruktorinė daus poslinkiai" — netolimo kis irgi ne šiaip sau praėjo. Radiofizika — fizikos sritis, mis radijo remontui reikalingo je ateityje įsikurs specialios Buvo gražiai organizuotas dentų irklavimo individualios Knyga, draugai, iškylos. .. nagrinėįanti radiotechnikos ir mis žiniomis. Mėgėjus remon laboratorijos naujosios specia atidarymas, įdomiai praėjo varžybos. — Ir nenusibosdavo taip, Neptūno diena. Buvo organi Pridurti nieko lyg ir nebe jai artimų techninių mokslų tuoti radijo aparatus kviečia lybės mūzoms suklestėti, vie diena iš dienos? ... zuotos ekskursijos j Pirčiupius, lieka, todėl tariu tradicinį — fizikinius pagrindus. Jos ob KPI, o Universitete rengiami na pirmųjų — radioelektroni Jėga nieko nelaikome. Jei Kauną, Trakus. jektas — įvairaus dažnio specialistai, sugebantys taikyti kos laboratorija... „sėkmės". Kalbėjosi pasirinkai sportą — tarnauk elektromagnetinių bangų ge radiofizikinius metodus moks — Girdėjau, turėjote svečių jam, išdavikų jis nemėgsta. iš kitų respublikų. Ivona ŽIEMYTfi Rima ZAUECKAJTE neravimo, sklidimo įvairiose lo tyrimams biologiniam ob
Mūsų sportininkai - antrieji
SPORTO STOVYKLOSE
NAUJA SPECIALYBĖ
DVIRATININKŲ SĄSKRYDIS
Rugsėjo 19—20 dienomis prie gražaus Tapelių ežero įvyko pirmasis UTK dvirati ninkų sąskrydis. Dalyviai susirinko šeštadie nio vakare. Pakilo klubo vė liava, suliepsnojo laužas. Il gai netilo turistų dainos, šne kos apie keliones. Kitą dieną, sulaukę jau niausių sąskrydžio dalyvių —
21 vidurinės mokyklos aštun tokų, pedagoginės praktikos metu globojamų fiziko diplo manto 2. Šovos, pradėjome varžybas. Išbandėme jėgas orientacinėje trasoje, kliūčių ruože, figūriniame važiavi me. Nors dalyvavo tik keturios komandos, varžytis buvo įdomu. Sumaniausi ir grei čiausi orientacinėje trasoje buvo Pramonės ekonomikos fakulteto dviratininkai: R. Valčiukas, G. Rakauskas, S. Makuškaitė, R, Brusokas. Fi zikai, pasikvietę vieną „sveti mą", pirmieji įveikė kliūčių ruožą. Figūrinio važiavimo rungtį laimėjo PEF atstovai. Sąskrydžio nugalėtojais pripa
žinti Pramonės ekonomikos fakulteto turistai, antroje vie toje — fizikų komanda, treti PASALINTI — chemikai. Daugiausia sim NEPAŽANGUS patijų pelnė mokinukų ko manda. Jiems — specialus pri STUDENTAI zas. įdomiausias nuotraukas konkursui pateikė fizikas V. MaF I k. studentai A. Jankauskas. Ginkutė, N. Kieliūtė, R. Sąskrydis baigėsi. Dalyviai Tamulynaitė, A. Motiejųdėkoja UTK valdybai, daug darbo jdėjusiems ruošiant varžybas, Fizikos fakulteto penktakursiams, prisiekusiems dviratininkams V. Kaireliui, Z Šovai. Nors sąskrydis kuklus (kažkodėl nesulaukėme Mate matikos, Gamtos, Istorijos fa kultetų komandų), tačiau ti kimės, kad jis padės susi burti dviratininkams. Dingusį studento pažymė Dalius JONAITIS, jimą Nr. 800167, išduotą Ma FF III k. studentas tematikos fakulteto studentei
nas; II k. studentai R. Strazdaitė, A. Varnagis; III k. studentas L. Kvietkauskas. GF II k. studentė L. Sarkova. FilF I k. studentai V. Kvedaraitė, S. Koriakinas; II k. studentas A. Komblevičius; III k.
studentė S. Mikalauskaitė; IV k. studentas R. Morkūnas. EKFF I k. studentai S. Kaprakis, G. Makarova, A. Burštinovič; II k. studentė R. Meiglaitė. TF II k. studentas V. Butkevičius.
Svetlanai BOLTRUČEK, lai Arūnui MATELIUI, laikyti negaliojančiu. kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji Liūdesio valandą, nete mą Nr. 790863, išduotą Filo kus mylimo tėvelio, nuo logijos fakulteto studentei širdžiai užjaučia techni Galinai ALEKSANDROVIČ, nių priemonių laboratori jos vyr. inžinierių Vid laikyti negaliojančiu. KLONIONĄ Žurna Dingusi studento pažymėji mantą listikos katedros darbuo mą Nr. 790242, išduotą Ma tojai. tematikos fakulteto studentui
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas“. Telefonai — 011170, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos (. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. 'TapaOrorc CTVAesrrao (sCoaercnR cryA«HT»). Opraa uapruoMa pcstropara. aourrvra AAKCM, npo<Jmo*<a opAeaos TpyAosoro Kpacaoro ApyscCu HapoAoa Buumocoraro ynacpcsnusa mm. Rainvim ĮČmcyuaca Aut. CCP. Ha atobckom ro«e.
Tiražas 4500
Užs. Nr. 2551 LV 08676
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ