v*sų
v ip n v r / tf.v \
<ai./ų proiuauai
canvBOS sccipencas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. spalio 2 d.
RUDENS TALKOS-81
Palydos
Paskutinius nurodymus išvykstantiems duoda IF prodekanas doc. S. Jegelevičius. Laikrodžiai muša dešim tą valandą. Rytmečio ty loje paskendusią Kutuzovo aikštę užplūsta triukš minga ir marga minia. Praeiviai susižvalgo: dau gelis vilniečių turbūt ži no, jog studentai važiuo ja j kolūkių rudens tal kas. Net ir nežinančiam greitai paaiškėtų, kodėl tiek daug jaunų veidų, linksmų kalbų, ir, žinoma, pilnutėlių krepšių prie
Universiteto rūmų. Rude nio saulė nešykšti paža dų, todėl dauguma stu dentų žvilgčioja į dangų — o jeigu visą talkos lai ką būtų toks puikus oras! Tada taip smagu dirbti laukuose. Jei net ir lietus užpultų, kurso drau gų būryje nei šaltis, nei drėgmė nebaisi. Kiekvienam Istorijos fa kulteto studentui smalsu: kur važiuos talkininkauti.
Nr. 29 (1168)
Fakulteto prodekanas doc. S. Jegelevičius, rūpestin gai išlydintis busimuosius istorikus, psichologus, žurnalistus ir bibliotekinin kus, informavo, jog net 525 fakulteto auklėtiniai išvyksta į kolūkius ir ta rybinius ūkius. Zarasų ir Ignalinos rajonuose dirbs 17 talkininkų būrių. Paskutiniai atsisveikini mo šūksniai, ilgesingas žvilgsnis išlydintiems dės tytojams, Universitetui, ir autobusai, atsiųsti ūkių šeimininkų, išveža talki ninkus j Aukštaitiją. Ko palinkėti išvykstantiems? Be abejo, ištvermės, drau giškumo ir kuo šiltesnės rudens saulės. Šią savaitę j respublikos kolūkius ir tarybinius ūkius išvyko didelis mūsų Universiteto studentų bū rys. Filologai ir matemati kai, teisininkai ir ekono mistai, chemikai, fizikai, gamtininkai. Visų jų lau kia rimti darbai laukuose — juk derlių nuimti ne taip paprasta. Gerai žino tai studentai — turtingas sesijų derlius, šaunus dar bas trečiojo semestro sta tybose ne sykį džiugino Alma Mater dėstytojus ir auklėtinius. Tad sėkmės Jums, tal kininkai! Renata PAJĖDAITĖ
Prieš išvykstant...; Žurnalistikos katedros dėstytojas V. Užlupąs su ku ruojamu kursu išsiruošė j Zarasų ra joną. R. Pajėdaitės nuotraukos.
SVEIKAS, PIRMAKURSI!
Į auditorijas po rudens talkų susirinko šių mokslo metų pirmakursiai. Pirmosios paskaites, pratybos... Viskas neįprasta, įdomu ir rimta. Turbūt nuo pačios pirmo-
sios paskaitos, pirmąsyk Universiteto bibliotekoje atverstos knygos priklausys ir pirmo kurso studen tų studijos: Sėkmės, ryžto ir kantrybės, Jums, pirmakursiai!
Kaina 2 kap.
ŠIAME
numeryje: KOMJAUNUOLIŲ SU MANYMAI IR DARBAI
KONKURSAS „TRE CIASIS SEMESTRAS" „AKIRATIS" *
*
*
SPORTAS
Tarptautinėje knygų šventėje Tarptautinė knygų parodamugė, vykusi Maskvoje rug sėjo mėnesi, jau tapo tradi cine. Ne pirma karta čia su važiuoja knygų leidėjai, poligrafininkai ir knygų prekybi ninkai iš įvairiu pasaulio kraštu. „Knyga taikos ir pa žangos tarnyboje!" — toks šio renginio devizas. Knyga turi tarnauti žmogui, kilniems humanizmo idealams, stiprin ti tautu draugystę, praturtin ti pažangiomis idėjomis, tikro mis kultūros vertybėmis. Dviejuose TSRS LŪPP pa viljonuose 160 tūkstančių ge riausiu knygų pateikė 2 300 organizacijų ir firmų iš 83 pasaulio šalių. Knygos bičiu liai turėjo proga susipažinti su gausia socialistiniu valsty bių produkcija. Nebe pirma kartą šiame renginyje daly vauja ir tokios leidyklos kaip „Oxford University Press" (Didžioji Britanija), „Academic Press" (JAV), „Universi ty of Tokyo“ (Japonija), „Springer-Verlag" (VFR), „Almgvist and Wiksell International" (Švedija). Pati didžiausia tarybiniu knygų ekspozicija — ja suda ro 15 tūkstančiu knygų. Kaip ir ankstesnėse parodose-mu gėse šj kartą kiekviena są junginė respublika turėjo at skirą stendą. Mūsų respubli kos ekspozicijose buvo maž daug 250 knygų. Tai geriau sieji pastarųjų metu „Vagos", „Minties", „Mokslo" ir .Švie sos" leidiniai. Vilniaus universitetas jau antrą kartą kviečiamas daly vauti kolektyvinėje ekspozi cijoje „TSRS universitetu leidyklų knygos". Ja organi zavo TSRS Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nisterijos Universitetu leidyk lų taryba. Šiai tarybai vado vauja Maskvos M. Lomono sovo universiteto leidvklos direktorius fil. kand. Alek sandras Aveličevas. Šalies uni versitetu leidiniu kolektyvi niame stende daugiau kaip 500 knygų, tai — monografi jos, vadovėliai, žodynai, gro žinė literatūra, mokslo popu liarinimo leidiniai. Vilniaus universitetas pateikė įdomiu ir reikšmingu mūsų moksli ninku darbu — matematikos, medicinos, istorijos, filologi jos, filosofijos ir kitu mokslu — 17 knygų. Tarp iu — Uni versiteto rektoriaus prof. J. Kubiliaus „Tikimybių teorija ir matematinė statistika", prof. Z. Zinkevičiaus „Lietu vių kalbos istorinė gramatika" (2 dalys), doc. E. Jakaitienės „Lietuviu kalbos leksikologi-
ja", doc. R. Pavilionio „Kai-
ba, logika, filosofija" ir kt. 'Užsienio leidyklų bei firmų
atstovai ne tik domėjosi mū sų knygomis, bet ir sudarė sutartis pirkti dešimtims ir šimtams egzempliorių. „Vil niaus universiteto istorija" (anglų k.) įsigijo Indijos fir mos „Lok Vangmaya Griha" bei „New Centurv Book House". „Lietuvių-anglu kalbu žodyną" ir Apglu-lietuvių kalbu žodyną dideliais tiražais nupirko Didžiosios Britanijos „Collets Holdings Ltd". JAV „Imported Publications" fir mos. Kolektyvinėje TSRS univer sitetų ekspozicijoje dalyvau ja tik tie universitetai, kurie turi savo leidyklas. Mūsų uni versitetui, šiuo požiūriu, pa daryta išimtis, kaip seniausiai šalies aukštajai mokyklai ir gausiai leidžiančiai vertingus mokslo veikalus. Trylika Ta rybų Sąjungos universitetu turi leidyklas ir dar šiais me tais jos bus įsteigtos Chabarovsko, Irkutsko ir Vladivos toko universitetuose. Maskvos M. Lomonosovo universiteto leidykla netrukus pažymės 225-ąsias įkūrimo metines. Leidyklos yra Erevano, Kaza nės, Kijevo, Leningrado, Lvo vo, Saratovo. Tbilisio ir ki tuose universitetuose. Mūsų universitetas vienintelis minė tos ekspozicijos dalyviu ne turintis leidyklos. Universite tu leidyklų taryba, parodos organizatoriai, susipažinę su mūsų mokslininkų produkci ja, mano, kad reikėtų įsteigti mūsų Universitete leidyklą, ir
tuomet tapsime pilnateisiais Universitetų leidyklų tarybos nariais, kolektyvinės ekspozi cijos dalyviais ir, apskritai pagerės leidyklos darbas. Vilniaus universiteto leidy bos tradicijos yra labai se nos. Universiteto spaustuvė, įkurta 1575 metais, veikė iki 1805 m. rudens. Ano meto Lietuvoje tai buvo stambiau sias spaudos centras, kur bu vo spausdinamos knvgos įvai riomis Vakaru Europos tautų, o taip pat arabu ir hebrajų kalbomis. Knygas tuomet lei do 200—300 egz. tiražu, puoš niai iliustruodavo, prabangiai irišdavo. Šiuolaikiniuose universite tuose mokslo publikacijos vra viena iš efektyviausiu prie monių tyrimu rezultatus susie ti su gyvenimo praktika. Kasmet parengiama vis dau giau monografijų, vadovėliu, mokymo priemonių, mokslo straipsnių. Padidėjo susido mėjimas universitetu leidi niais. Tą akivaizdžiai paro dė ir tarptautinis knygų foru mas, kur dalyvavo dešimtys universitetų leidyklų iš įvai rių pasaulio kraštu.
Algirdas ČAPLIKAS
.
Vilniaus universiteto ekspozicija tarptautinėje knygų parodoje. Viktorijos Zatolokinos nuotrauka. —---- —-------------------------------------------------------------------