tALIIJ PROIF1ARAI
Y IF \ Y k IT FS‘
canvBOS sccioenoas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
PARTIJOS
Teorinių seminarų veikla dologiškai išgvildenti. Pirmi nės partinės organizacijos turėtų reguliuoti ir kontro liuoti pasiruošimo teoriniams seminarams reikalus. Kita problema, j kurią bu vo atkreiptas dėmesys minė tame VU partijos komiteto posėdyje — seminarų daly vių skaičius bei jų vyksmo reguliarumas ir lankomumas. Kai kur (pvz. Gamtos, Che mijos, Teisės fak.) seminarų dalyvių skaičius viršija 50— 70 žmonių. Suprantama, jog tokie seminarai neišvengia mai turi formaloką pobūdį — visi dalyviai čia faktiškai ne gali aktyviai dalyvauti semi nare. Todėl ir buvo nurody ta, kad būtina taip organi zuoti teorinius seminarus, jog jų dalyvių skaičių., ne viršytų 30 žmonių. Normaliam seminarų vyks mui trukdo ir menkas lanky mas. Kartais seminaruose da lyvauja tik 50—60%. Semi narų vadovybė bei partiniai biurai šiuo klausimu irgi menkokai domisi. Todėl par tijos komiteto posėdžio nu tarime buvo nurodyta su tvarkyti teorinių seminarų veiklos dienynus ir griež čiau kontroliuoti lankymą. Taip pat buvo nurodyta, kad teoriniai seminarai turi vykti reguliariai vieną karta į mė nesį, pradedant spalio mėne siu ir baigiant birželiu. Mūsų nuomone, visuotinai organizuočiau tvarkant semi narus, žiūrint į juos kaip į tam tikrą bendrateorinlo la vinimosi formą bei raciona liau parenkant jiems temas teoriniai seminarai tikrai daugiau prisidėtų prie mūsų mokslinės bei pilietinės kul tūros didinimo. Doc. Justinas KAROSAS Universiteto teorinių seminarų Tarybos pirmininkas
MEDICINOS FAKULTETUI-200
ARTĖJA ŠVENTĖ Medicinos fakultete artėja šventė. Kaip ruošiamasi su tikti šį įubilieių, paprašėme papasakoti Patologinės fizio logijos ir patologinės anato mijos katedros vedėją, jubi liejinio komiteto štabo virši ninką profesorių Juozą MAR KULI. — Gerbiamasis profesoriau, kada buvo pradėta ruoštis artėjančiam jubiliejui ir kas sudaro organizacinį komitetą? — Šiai šventei pradėjome ruoštis prieš dvejus metus. Buvo sudarytas jubiliejinis organizacinis komitetas, ku rio pirmininku išrinktas fa kulteto dekanas prof. S. PA-
Kaina 2 kap.
numeryje: PIRMAKURSIŲ AUDITORIJA
RUDENS TALKOS-81 KONKURSAS „TRECIASIS SEMESTRAS" NELINKSMI LINKSMUOLIO NUOTYKIAI
1981 METŲ LIETUVOS TSR VALSTYBINĖS PREMIJOS
KOMITETE
Šiuo metu Universitete tu rime 36 teorinius seminarus. Jų dalyvių skaičius gerokai viršija tūkstantj žmonių. Jau vien šis faktas sako, jog, viena vertus, teoriniai semi narai yra reikšminga meto dologinių žinių gilinimo for ma. Kartu tai byloja ir apie nemažus rūpesčius, susijusius su teorinių seminarų veiklos organizavimu. Neseniai įvykusiame Uni versiteto partijos komiteto posėdyje buvo aptartas teo rinių seminarų veiklos klau simas bei problemos, susiju sios su minėtų seminarų veikla. Čia buvo pažymėta, jog pagrindinis sunkumas se minarų turinio aspektu yra jų problematikos metodolo ginis vieningumas. Reikalas tas, jog nežiūrint visų pa stangų, anaiptol ne visuomet pavyksta organizuoti toki se minarą, kuris iš tikrųjų atlik tų savo, kaip metodologinio (filosofinio) seminaro funkci ją. Norint, kad šis uždavi nys būtų įgyvendintas, būti nas filosofinės medžiagos iš studijavimas ir jos „sujungi mas" su konkretaus mokslo problematika. Bet šitai nėra toks paprastas dalykas, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pa sirodyti. Pirmiausia čia būti nas specialus ruošimasis. O žinant, jog mes visi esame pakankamai užimti savo, sa kytume, tiesioginiu, specialy bės darbu, ne visuomet pa siseka surasti laiko ir noro domėtis papildomais reika lais. Bet, kaip buvo pažymė ta ir VU partijos komiteto posėdyje, būtina stengtis įveikti šitą kliūtį. Juk tam pačiam žmogui teoriniame seminare pranešimą tenka parengti maždaug kas trys metai. Per tokį laiką, kaip mums atrodo, kiekvienas ga li pasiruošti tą ar kitą savo specialybės klausimą meto
Nr. 30 (1169)
1981 m. spalio 16 d.
Siame
VILONIS. Organizacinio ko miteto štabo viršininko pa vaduotoja prof. A. BARTUSEVICIENE, nariaf: fakulte to prodekanas prof. M. SA KALINSKAS, gydytojų tobu linimosi fakulteto dekanas
Lietuvos KP Centro Komi tetas ir Lietuvos TSR Minist rų Taryba paskyrė Lietuvos TSR valstybines premijas mokslo ir technikos srityje Vilniaus V. Kapsuko univer siteto darbuotojams: A. SAKALUI, fizikos-mate matikos mokslu daktarui, VU Puslaidininkių fizikos kated ros profesoriui, J. V. VAIT KUI, fizikos - matematikos mokslų daktarui, profesoriui, šios katedros vedėjui, — už darbų ciklą. „Defektu įtaka puslaidininkiu junginių elekt
rinėms ir optinėms savy bėms" (1965—1980 m.). V. KYBARTUI, fizikos-ma tematikos mokslu kandida tui, einančiam profesoriaus pareigas, VU Fizikos fakulte to dekanui, Radijo fizikos ka tedros vedėjui, V. ŠUGUROVUI, fizikos - matematikos mokslu daktarui, VU Teori nės fizikos katedros profeso riui, — už vadovėlį „Elektro dinamika" (1977 m.). A. MINKEVIČIUI, lietuvos TSR Mokslu Akademijos nariui korespondentui. VU Botanikos ir genetikos kated
ros profesoriui konsultantui ir kitiems autoriams — už darbų ciklą „Lietuvos TSR makromicetai" (1952—1980 m.). J. KUBILIUI (redakcinių kolegijų pirmininkui), Lietu vos TSR Mokslu Akademijos tikrajam nariui, fizikos-mate matikos mokslu daktarui, profesoriui, VU rektoriui, A. BENDŽIUI (trečios knygos atsakingajam redaktoriui), is torijos mokslų daktarui, pro fesoriui, VU TSRS istorijos katedros vedėjui, J. GRIGO NIUI, filosofijos mokslu kan didatui, profesoriui, VU pro
rektoriui, S. LAZUTKAI, isto rijos mokslų daktarui, profe soriui, VU Lietuvos TSR isto rijos katedros v. m. b„ A. ŠIDLAUSKUI, istorijos mokslu kandidatui, VU, TSRS istorijos katedros docentui, L. VLADIMIROVUI, filologijos kandidatui, profesoriui, VU Mokslinės informacijos katedros vedė jui ir kitiems autoriams (re dakciniu kolegijų nariams ir straipsnių autoriams) — už tritomį „Vilniaus universiteto istorija" (1976, 1977, 1979 m.).
Pirmakursiai.. .' Tai iu ši tas auksinis ruduo, su gelto nais klevo lapais, nuklojusiais takus ir gatves, pakylančiais su vėju, lyg blaškomos nera mios mintys, atveriant AL MA MATER duris. Kas už tų durų? Svajonės pratęsi mas, viltys, nauji draugai? Taip! Bet visu pirma — dal bas. Sunkus, varginantis ir šventiškai džiugus. Nuo šiol jūs jį vadinsite studijomis, o jūs — studentai. Jums šiltos saulėtos dienos, kai vaikiškai išplėstom akim žiūrite i dangų — giedrą ir kaip niekada žydrą, tarsi įaudė saulė jūsų svajonę j skrendančių gervių trikam pi. . . Su jų klyksmu norisi pakilti ir sušukti margai pra eivių miniai, nustebusiam Vilniui: „Mes — studen tai". Tai jums, mieli pirmakur siai, šilti sveikinimai ir dės tytojų šypsenos. .. Už tai, kad atėjote, kad nuo jūsų veidų ir gėlių pražydo amži nasis žmonijos troškimas siekti mokslo ir žinių. Universitete jūsų šįmet la bai daug, net 1874. Žiūrėda mi i tokį gražu būrį, nebeti ki skaičiais, bylojančiais, kad mūsų Universitetui 402 metai. Senelis? Ne, jis ne sensta, kasmet pajaunėjo ru deni, pasipuošdamas jaunyste ir entuziazmu, atverdamas jums, pirmakursiai, savo au ditorijų duris, vesdamas i pa slaptingą žinių pasauli. Išmo kę gyventi kartu, dalintis džiaugsmais ir rūpesčiais, bręstame ir mes. Tai kas gi jūs, pirmakur siai, jei jus atpažįstame vi si? Ir negalvokit, kad neat-
kreipiam i jus dėmesio, prie šingai, fūs — dėmesio cent re. Kokie jūs? Galbūt pana šūs i Prekybos fakulteto Ma terialinio-techninio aprūpini mo I kurso studentus? Jų šį met — 50. Rimti ir susikau pę sėdi auditorijoje — jiems politinės ekonomijos paskai ta. Vėliau tvirtins, kad tai bene pati įdomiausia paskai ta iš visų, jiems jau buvu sių. O kol kas nesmagiai pa sijunti — tarsi Įsibrovęs i jų •dieną, bandai kažką jau pra rasto pasiimti sau.. . Bet pa sibaigia paskaita, ir kaip tūkstančiai tokių pat studen tų, jie pakyla iš savo vietų, ir kiekvienas savaip išnaudo ja trumpas atokvėpio minu tes. O argi čia nepasireiškia charakteris? Vieni peržiūri spaudą, antri išėjo pasivaikš čioti, treti skuba i bufetą pasistiprinti. Su „Tarybinio studento" skaitytojais savo mintimis dalijasi patys šne kiausieji. O gal ir čia tiesiog atsitiktinumas? D. Cižaitė, A. Krutulis, P. Bulovas mielai
pasakoja apie save, savo kur są. Ar žinote, kad jie jau labai daug nuveikė: mėnesį talkino žemdirbiams, apsi lankė fakulteto skaityklose ir bibliotekose, šoko Univer siteto diskotekoj. Viskuo pa tenkinti, tik slapčia svajoja apie ekskursiją po Universi teto centrinius rūmus. .. Ir nejučia pagalvojau, kad to kios ekskursijos negalėtų nie kas pravesti geriau už Istori jos fakulteto dėstytoją J. Kimbartaitę, ne sykį įvai riomis ekskursijomis džiugi nusią žurnalistikos specialy bės studentus. Galbūt ir tai išsipildys,. . Teisės fakulteto studentų sugauti nepavyko — sugu žėjo visi i TSKP istorijos pa skaitą, bet, užkalbinau bu dinčias merginas ir suradau tai, ko ieškojau: J. Januškie nė, I. Mikailionaitė, R. Geinaitė — Teisės fakulteto pir mo kurso studentės. „Kursas labai draugiškas, geras ir mes visi labai laimingi". Ne kažin ko gali priklausinėti
po tokių merginų žodžių. . . Santūrios. O gal tokie ir turi būti žmonės, pasirinkę ne lengvą teisininko specialybę. Turbūt taip. Panašiomis nuotaikomis gy vena ir Fizikos fakulteto pir makursiai: „Tik ką grįžome iš kolūkio ir dar nespėjome apsiprasti. Viskas įdomu" — kalba L. Papirtvtė ir M. Šimkūnaitė. Gausus būrys pirmakursių šįmet FF, net 125. „Ar nenusivylėte?" Po šio mano klausimo visi keis tai susižvalgo. .. Ne, ten kur svajonė išskleidė sparnus, negali slinkti liūdesio šešė lis. Užkalbinkite bet kurį piimakursj ir įsitikinsite, kad jie kol kas visi labai pana šūs, gyvenantys bendru neri mu ir džiaugsmu, dar labai nedideliais rūpesčiais. Juos visus jungia ta diena, kai iš sipildė jų svajonė, atvėrusi kelią j gyvenimo tikslą. Ir tuo pačiu — jie žmonės — visi skirtingi. O gal nesku bėkime su išvadomis, juk jie tik pirmakursiai. Sis ruduo — jų šventė, ku ri ilgai ilgai rusens maža neblėstančia rugsėjo lapų ši luma. Visai neseniai, rodos, tik vakar, jie sukonspektavo savo pirmąją studentišką pa skaitą — tegul tai įtvirtina ne tik užrašyta data, bet ir geri sesijų rezultatai. Sušoko pirmąjį studentišką šokį ir sukūrė dirbdami talkose dai ną — visada telydi jus gera nuotaika. Sutiko naują drau gą — tad išmokite branginti draugystę. Tik nesustokite — dar la bai daug reikia padaryti. Eugenija VITKIENE
prof. P. VISOCKAS, fakulte to partijos biuro sekretorius doc. V. JONAITIS, profsą jungos vietos komiteto pir mininkas Doc. V. GAVELIS, Ordinatūros vedėjas A. AND RIUŠIS, komjaunimo biuro sekretorius K. TRAINAVICIUS ir kiti. — Įdomu, kokie vyks ren giniai, skirti jubiliejui? — Fakulteto jubiliejaus garbei mes numatėme nema ža renginių. Šventė prasidės šių metų lapkričio 23 dieną. Įvyks iškilmingas fakulteto Tarybos posėdis. Bus priimti
buvę absolventai, ir visi kiti svečiai, kurie atvyks pasvei kinti dabartinių fakulteto šei mininkų — profesorių, dėsty tojų, studentų. Po iškilmingo posėdžio bus rodomas dokumentinis filmas apie Medicinos fakulteto gy venimą. Kitą dieną, t. y. lapkričio 24, nuo 10 vai. Didžiojoje auloje vyks TSRS—VDR me dicinos istorikų IV siumpoziumas. Po sveikinimų kalbės Me dicinos fakulteto Dekanas prof. S. Pavilonls. Jis ap
žvelgs Medicinos fakulteto veiklą, jo nūdieną. Turint omeny, kad fakulte te dabar dirba 36 profeso riai, medicinos mokslų dakta rai, daugiau kaip 140 docen tų, medicinos mokslų kandi datų, galima įsivaizduoti, koks didžiulis atliekamas mokslinis tiriamasis ir peda goginis darbas. Ypač dideliu laimėjimų pasiekė širdies ir kraujagyslių chirurgijos pro bleminė laboratorija, vado vaujama prof. A. MARCIN KEVIČIAUS. Per pastaruo sius du metus padaryta dau
giau kaip 6 tūkstančiai ope racijų, šimtams išgelbėta gy vybė. Pažymėtina naujų vaistų tyrimo laboratorija, kuriai vadovauja prof. V. DAUK ŠAS, bei Farmacijos laborato rija, kurios įkūrėjas ir vado vas buvo prof. H. POLUKORDAS. Didžiausias dėme sys skiriamas nuskausminan čių bei kitų biologiškai svar bių naujų medžiagų kūrimui. Garsi ir prof. D. MIKA LAUSKAITĖS vadovaujama Racionaliosios mitybos laboNukelta Į 2 psl.
ATSINEŠUS SVAJONĘ