tALIIJ PROIF1ARAI
Y IF \ Y k IT FS‘
canvBOS sccioenoas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
PARTIJOS
Teorinių seminarų veikla dologiškai išgvildenti. Pirmi nės partinės organizacijos turėtų reguliuoti ir kontro liuoti pasiruošimo teoriniams seminarams reikalus. Kita problema, j kurią bu vo atkreiptas dėmesys minė tame VU partijos komiteto posėdyje — seminarų daly vių skaičius bei jų vyksmo reguliarumas ir lankomumas. Kai kur (pvz. Gamtos, Che mijos, Teisės fak.) seminarų dalyvių skaičius viršija 50— 70 žmonių. Suprantama, jog tokie seminarai neišvengia mai turi formaloką pobūdį — visi dalyviai čia faktiškai ne gali aktyviai dalyvauti semi nare. Todėl ir buvo nurody ta, kad būtina taip organi zuoti teorinius seminarus, jog jų dalyvių skaičių., ne viršytų 30 žmonių. Normaliam seminarų vyks mui trukdo ir menkas lanky mas. Kartais seminaruose da lyvauja tik 50—60%. Semi narų vadovybė bei partiniai biurai šiuo klausimu irgi menkokai domisi. Todėl par tijos komiteto posėdžio nu tarime buvo nurodyta su tvarkyti teorinių seminarų veiklos dienynus ir griež čiau kontroliuoti lankymą. Taip pat buvo nurodyta, kad teoriniai seminarai turi vykti reguliariai vieną karta į mė nesį, pradedant spalio mėne siu ir baigiant birželiu. Mūsų nuomone, visuotinai organizuočiau tvarkant semi narus, žiūrint į juos kaip į tam tikrą bendrateorinlo la vinimosi formą bei raciona liau parenkant jiems temas teoriniai seminarai tikrai daugiau prisidėtų prie mūsų mokslinės bei pilietinės kul tūros didinimo. Doc. Justinas KAROSAS Universiteto teorinių seminarų Tarybos pirmininkas
MEDICINOS FAKULTETUI-200
ARTĖJA ŠVENTĖ Medicinos fakultete artėja šventė. Kaip ruošiamasi su tikti šį įubilieių, paprašėme papasakoti Patologinės fizio logijos ir patologinės anato mijos katedros vedėją, jubi liejinio komiteto štabo virši ninką profesorių Juozą MAR KULI. — Gerbiamasis profesoriau, kada buvo pradėta ruoštis artėjančiam jubiliejui ir kas sudaro organizacinį komitetą? — Šiai šventei pradėjome ruoštis prieš dvejus metus. Buvo sudarytas jubiliejinis organizacinis komitetas, ku rio pirmininku išrinktas fa kulteto dekanas prof. S. PA-
Kaina 2 kap.
numeryje: PIRMAKURSIŲ AUDITORIJA
RUDENS TALKOS-81 KONKURSAS „TRECIASIS SEMESTRAS" NELINKSMI LINKSMUOLIO NUOTYKIAI
1981 METŲ LIETUVOS TSR VALSTYBINĖS PREMIJOS
KOMITETE
Šiuo metu Universitete tu rime 36 teorinius seminarus. Jų dalyvių skaičius gerokai viršija tūkstantj žmonių. Jau vien šis faktas sako, jog, viena vertus, teoriniai semi narai yra reikšminga meto dologinių žinių gilinimo for ma. Kartu tai byloja ir apie nemažus rūpesčius, susijusius su teorinių seminarų veiklos organizavimu. Neseniai įvykusiame Uni versiteto partijos komiteto posėdyje buvo aptartas teo rinių seminarų veiklos klau simas bei problemos, susiju sios su minėtų seminarų veikla. Čia buvo pažymėta, jog pagrindinis sunkumas se minarų turinio aspektu yra jų problematikos metodolo ginis vieningumas. Reikalas tas, jog nežiūrint visų pa stangų, anaiptol ne visuomet pavyksta organizuoti toki se minarą, kuris iš tikrųjų atlik tų savo, kaip metodologinio (filosofinio) seminaro funkci ją. Norint, kad šis uždavi nys būtų įgyvendintas, būti nas filosofinės medžiagos iš studijavimas ir jos „sujungi mas" su konkretaus mokslo problematika. Bet šitai nėra toks paprastas dalykas, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pa sirodyti. Pirmiausia čia būti nas specialus ruošimasis. O žinant, jog mes visi esame pakankamai užimti savo, sa kytume, tiesioginiu, specialy bės darbu, ne visuomet pa siseka surasti laiko ir noro domėtis papildomais reika lais. Bet, kaip buvo pažymė ta ir VU partijos komiteto posėdyje, būtina stengtis įveikti šitą kliūtį. Juk tam pačiam žmogui teoriniame seminare pranešimą tenka parengti maždaug kas trys metai. Per tokį laiką, kaip mums atrodo, kiekvienas ga li pasiruošti tą ar kitą savo specialybės klausimą meto
Nr. 30 (1169)
1981 m. spalio 16 d.
Siame
VILONIS. Organizacinio ko miteto štabo viršininko pa vaduotoja prof. A. BARTUSEVICIENE, nariaf: fakulte to prodekanas prof. M. SA KALINSKAS, gydytojų tobu linimosi fakulteto dekanas
Lietuvos KP Centro Komi tetas ir Lietuvos TSR Minist rų Taryba paskyrė Lietuvos TSR valstybines premijas mokslo ir technikos srityje Vilniaus V. Kapsuko univer siteto darbuotojams: A. SAKALUI, fizikos-mate matikos mokslu daktarui, VU Puslaidininkių fizikos kated ros profesoriui, J. V. VAIT KUI, fizikos - matematikos mokslų daktarui, profesoriui, šios katedros vedėjui, — už darbų ciklą. „Defektu įtaka puslaidininkiu junginių elekt
rinėms ir optinėms savy bėms" (1965—1980 m.). V. KYBARTUI, fizikos-ma tematikos mokslu kandida tui, einančiam profesoriaus pareigas, VU Fizikos fakulte to dekanui, Radijo fizikos ka tedros vedėjui, V. ŠUGUROVUI, fizikos - matematikos mokslu daktarui, VU Teori nės fizikos katedros profeso riui, — už vadovėlį „Elektro dinamika" (1977 m.). A. MINKEVIČIUI, lietuvos TSR Mokslu Akademijos nariui korespondentui. VU Botanikos ir genetikos kated
ros profesoriui konsultantui ir kitiems autoriams — už darbų ciklą „Lietuvos TSR makromicetai" (1952—1980 m.). J. KUBILIUI (redakcinių kolegijų pirmininkui), Lietu vos TSR Mokslu Akademijos tikrajam nariui, fizikos-mate matikos mokslu daktarui, profesoriui, VU rektoriui, A. BENDŽIUI (trečios knygos atsakingajam redaktoriui), is torijos mokslų daktarui, pro fesoriui, VU TSRS istorijos katedros vedėjui, J. GRIGO NIUI, filosofijos mokslu kan didatui, profesoriui, VU pro
rektoriui, S. LAZUTKAI, isto rijos mokslų daktarui, profe soriui, VU Lietuvos TSR isto rijos katedros v. m. b„ A. ŠIDLAUSKUI, istorijos mokslu kandidatui, VU, TSRS istorijos katedros docentui, L. VLADIMIROVUI, filologijos kandidatui, profesoriui, VU Mokslinės informacijos katedros vedė jui ir kitiems autoriams (re dakciniu kolegijų nariams ir straipsnių autoriams) — už tritomį „Vilniaus universiteto istorija" (1976, 1977, 1979 m.).
Pirmakursiai.. .' Tai iu ši tas auksinis ruduo, su gelto nais klevo lapais, nuklojusiais takus ir gatves, pakylančiais su vėju, lyg blaškomos nera mios mintys, atveriant AL MA MATER duris. Kas už tų durų? Svajonės pratęsi mas, viltys, nauji draugai? Taip! Bet visu pirma — dal bas. Sunkus, varginantis ir šventiškai džiugus. Nuo šiol jūs jį vadinsite studijomis, o jūs — studentai. Jums šiltos saulėtos dienos, kai vaikiškai išplėstom akim žiūrite i dangų — giedrą ir kaip niekada žydrą, tarsi įaudė saulė jūsų svajonę j skrendančių gervių trikam pi. . . Su jų klyksmu norisi pakilti ir sušukti margai pra eivių miniai, nustebusiam Vilniui: „Mes — studen tai". Tai jums, mieli pirmakur siai, šilti sveikinimai ir dės tytojų šypsenos. .. Už tai, kad atėjote, kad nuo jūsų veidų ir gėlių pražydo amži nasis žmonijos troškimas siekti mokslo ir žinių. Universitete jūsų šįmet la bai daug, net 1874. Žiūrėda mi i tokį gražu būrį, nebeti ki skaičiais, bylojančiais, kad mūsų Universitetui 402 metai. Senelis? Ne, jis ne sensta, kasmet pajaunėjo ru deni, pasipuošdamas jaunyste ir entuziazmu, atverdamas jums, pirmakursiai, savo au ditorijų duris, vesdamas i pa slaptingą žinių pasauli. Išmo kę gyventi kartu, dalintis džiaugsmais ir rūpesčiais, bręstame ir mes. Tai kas gi jūs, pirmakur siai, jei jus atpažįstame vi si? Ir negalvokit, kad neat-
kreipiam i jus dėmesio, prie šingai, fūs — dėmesio cent re. Kokie jūs? Galbūt pana šūs i Prekybos fakulteto Ma terialinio-techninio aprūpini mo I kurso studentus? Jų šį met — 50. Rimti ir susikau pę sėdi auditorijoje — jiems politinės ekonomijos paskai ta. Vėliau tvirtins, kad tai bene pati įdomiausia paskai ta iš visų, jiems jau buvu sių. O kol kas nesmagiai pa sijunti — tarsi Įsibrovęs i jų •dieną, bandai kažką jau pra rasto pasiimti sau.. . Bet pa sibaigia paskaita, ir kaip tūkstančiai tokių pat studen tų, jie pakyla iš savo vietų, ir kiekvienas savaip išnaudo ja trumpas atokvėpio minu tes. O argi čia nepasireiškia charakteris? Vieni peržiūri spaudą, antri išėjo pasivaikš čioti, treti skuba i bufetą pasistiprinti. Su „Tarybinio studento" skaitytojais savo mintimis dalijasi patys šne kiausieji. O gal ir čia tiesiog atsitiktinumas? D. Cižaitė, A. Krutulis, P. Bulovas mielai
pasakoja apie save, savo kur są. Ar žinote, kad jie jau labai daug nuveikė: mėnesį talkino žemdirbiams, apsi lankė fakulteto skaityklose ir bibliotekose, šoko Univer siteto diskotekoj. Viskuo pa tenkinti, tik slapčia svajoja apie ekskursiją po Universi teto centrinius rūmus. .. Ir nejučia pagalvojau, kad to kios ekskursijos negalėtų nie kas pravesti geriau už Istori jos fakulteto dėstytoją J. Kimbartaitę, ne sykį įvai riomis ekskursijomis džiugi nusią žurnalistikos specialy bės studentus. Galbūt ir tai išsipildys,. . Teisės fakulteto studentų sugauti nepavyko — sugu žėjo visi i TSKP istorijos pa skaitą, bet, užkalbinau bu dinčias merginas ir suradau tai, ko ieškojau: J. Januškie nė, I. Mikailionaitė, R. Geinaitė — Teisės fakulteto pir mo kurso studentės. „Kursas labai draugiškas, geras ir mes visi labai laimingi". Ne kažin ko gali priklausinėti
po tokių merginų žodžių. . . Santūrios. O gal tokie ir turi būti žmonės, pasirinkę ne lengvą teisininko specialybę. Turbūt taip. Panašiomis nuotaikomis gy vena ir Fizikos fakulteto pir makursiai: „Tik ką grįžome iš kolūkio ir dar nespėjome apsiprasti. Viskas įdomu" — kalba L. Papirtvtė ir M. Šimkūnaitė. Gausus būrys pirmakursių šįmet FF, net 125. „Ar nenusivylėte?" Po šio mano klausimo visi keis tai susižvalgo. .. Ne, ten kur svajonė išskleidė sparnus, negali slinkti liūdesio šešė lis. Užkalbinkite bet kurį piimakursj ir įsitikinsite, kad jie kol kas visi labai pana šūs, gyvenantys bendru neri mu ir džiaugsmu, dar labai nedideliais rūpesčiais. Juos visus jungia ta diena, kai iš sipildė jų svajonė, atvėrusi kelią j gyvenimo tikslą. Ir tuo pačiu — jie žmonės — visi skirtingi. O gal nesku bėkime su išvadomis, juk jie tik pirmakursiai. Sis ruduo — jų šventė, ku ri ilgai ilgai rusens maža neblėstančia rugsėjo lapų ši luma. Visai neseniai, rodos, tik vakar, jie sukonspektavo savo pirmąją studentišką pa skaitą — tegul tai įtvirtina ne tik užrašyta data, bet ir geri sesijų rezultatai. Sušoko pirmąjį studentišką šokį ir sukūrė dirbdami talkose dai ną — visada telydi jus gera nuotaika. Sutiko naują drau gą — tad išmokite branginti draugystę. Tik nesustokite — dar la bai daug reikia padaryti. Eugenija VITKIENE
prof. P. VISOCKAS, fakulte to partijos biuro sekretorius doc. V. JONAITIS, profsą jungos vietos komiteto pir mininkas Doc. V. GAVELIS, Ordinatūros vedėjas A. AND RIUŠIS, komjaunimo biuro sekretorius K. TRAINAVICIUS ir kiti. — Įdomu, kokie vyks ren giniai, skirti jubiliejui? — Fakulteto jubiliejaus garbei mes numatėme nema ža renginių. Šventė prasidės šių metų lapkričio 23 dieną. Įvyks iškilmingas fakulteto Tarybos posėdis. Bus priimti
buvę absolventai, ir visi kiti svečiai, kurie atvyks pasvei kinti dabartinių fakulteto šei mininkų — profesorių, dėsty tojų, studentų. Po iškilmingo posėdžio bus rodomas dokumentinis filmas apie Medicinos fakulteto gy venimą. Kitą dieną, t. y. lapkričio 24, nuo 10 vai. Didžiojoje auloje vyks TSRS—VDR me dicinos istorikų IV siumpoziumas. Po sveikinimų kalbės Me dicinos fakulteto Dekanas prof. S. Pavilonls. Jis ap
žvelgs Medicinos fakulteto veiklą, jo nūdieną. Turint omeny, kad fakulte te dabar dirba 36 profeso riai, medicinos mokslų dakta rai, daugiau kaip 140 docen tų, medicinos mokslų kandi datų, galima įsivaizduoti, koks didžiulis atliekamas mokslinis tiriamasis ir peda goginis darbas. Ypač dideliu laimėjimų pasiekė širdies ir kraujagyslių chirurgijos pro bleminė laboratorija, vado vaujama prof. A. MARCIN KEVIČIAUS. Per pastaruo sius du metus padaryta dau
giau kaip 6 tūkstančiai ope racijų, šimtams išgelbėta gy vybė. Pažymėtina naujų vaistų tyrimo laboratorija, kuriai vadovauja prof. V. DAUK ŠAS, bei Farmacijos laborato rija, kurios įkūrėjas ir vado vas buvo prof. H. POLUKORDAS. Didžiausias dėme sys skiriamas nuskausminan čių bei kitų biologiškai svar bių naujų medžiagų kūrimui. Garsi ir prof. D. MIKA LAUSKAITĖS vadovaujama Racionaliosios mitybos laboNukelta Į 2 psl.
ATSINEŠUS SVAJONĘ
RUDENS TALKOS-81
ŽINIOS IŠ KOLŪKIŲ Dosnios žemės išaugintą derlių reikia laiku nuimti. Tuomet labai reikalingos darbščios talkininkų rankos.Mūsų studentiškas būrys, vadovaujamas Istorijos iakulteto ketvirtakursio Romo Ba kučio, talkininkauja Zarasų rajono „Švyturio" kolūkyje. Visai kitokie dabar studentiš ki šiokiadieniai. Ankstus ry tas dar dvelkia nakties vėsa, smarkiai pūsteli šiaurys, žo lė spindi pirmąja šalna, o mes jau bėgame praustis. Sušildome sugrubusias rankas karštos arbatos puodeliu, ir — j darba. Ilgos vagos, pilni kibirai.. . Dirbant valandos bėga nepastebimai. Grįžtant namo, nuskamba ir daina. Nuplaunam nuo veidų dul kes, sūrų prakaitą, sukertam skanią vakarienę. Šaunios mūsų virėjos, Daiva- ir Regi na, kiekvieną dieną nustebi na savo išmone. Tokiu virė jų kiekvienas būrys pavy dėtų. Būna dienų, kai saulė, įsi supusi į debesis, pašykšti ši lumos, neretai ir rudeniškas
lietus nukrapnoja. Batai klimpsta į purvą, kibirai vis labiau sunkėja, lenkia Prie žemės. Neretai ir mašiną tenka patiems pastūmėti. Bet lietus ar vėjas, šaltis ar sau lė — dirbti reikia. . . .Į prieki veržiasi Zita — viena šauniausių mūsų dar bininkių, mėgstanti dainą už traukti ar pajuokauti. Nuo jos neatsilieka Vida, Jolan ta, Danguolė, Rita. Trumpa poilsio valandėlė, ir vėl čiumpame kibirus, ir vėl bėgte.. . Kolūkio pirmininkas šypso si patenkintas mūsų darbu ir tvirtina, kad tokių geru tal kininkų ūkvie dar nėra bu vę. Mat, normas ivvkdome 127%. Ir ne tik darbštumu mes kolūkiečiams patikome — nuo mūsų dainų net lau kai skamba! Nesnaudžia būrio redkole gija: sienlaikraštyje — Zara sų krašto naujienos, būrio šiokiadieniai. Kiekvienas, pa žvelgęs i normų vykdymo lentelę, gali sužinoti mūsų darbo rezultatus,
ARTĖJA ŠVENTĖ
Matvt, sulauksime daug svečių, senų draugų, kolegų. — Svečių laukiame daug tuo labiau, kad vyks TSRS— VDR medicinos istorikų IV simpoziumas. Kaip tik jame dalyvaus Erfurto medicinos akademijos prof. drg. UZBE KAS ir kartu su juo atvykę kolegos iš 12 mokslo medi cinos centrų. Taip pat kole gos iš 38 medicinos centrų. Be abejo, dalyvaus Kauno medicinos Instituto medikai. — Gerbiamasis profeso riau, kaip vyksta parengiama sis darbas? — Pasiruošimo eiga pra dėta prieš dvejus metus, kai buvo sudarytas minėtas orga nizacinis komitetas. Doc. A. BITE vadovauja fakulte to patalpų remontui bet res tauracijai. Studentų visuome ninės organizacijos aktyviai padeda ruoštis jubiliejinei šventei, talktna dėstytojams {vairiuose darbų baruose. Daug fakultetui padeda Rektoratas. Juk ši sukaktis ne tik fakulteto, bet viso Universiteto šventė! — Dėkui už pokalbį. Kalbėjosi Arvydas SATKUS
Atkelta iš 1 psl. ratorija, kuri moksliškai gvildena mitybos klausimus. Paminėtini pediatrų anato mų darbai, tyrinėjant lytinę brandą ir t. t. Vien per pokario metus respublikai parengta daugiau kaip 4250 kvalifikuotų medi cinos darbuotojų, parašyta daug monografijų, vadovėlių, per kelis tūkstančius moksli nių straipsnių. Daugelis mokslininkų apdovanoti TSRS bei LTSR valstybinėm pre mijom, ordinais, medaliais. Be to, organizuojama ir ruošiama nemaža parodų, stendų, kuriuose atsispindės Medicinos fakulteto praeitis ir dabartis. Bus išleisti spe cialūs ženkliukai, suvenyrai, gairelės, rengiamos mokslo dienos rajonuose. Visuomeninės fakulteto stu dentų organizacijos numato surengti sporto varžybas, viktoriną, bei kitus rengi nius, skirtus jubiliejui, stu dentai prisidės ir prie moks lo dienų pravedimo rajonuo se.
DĖMESIO:
Konkursas! VVU VIRD Taryba skel bia „Geriausio 1978—81 m. m. išradėjo" KONKURSĄ I. Konkurso tikslas Konkurso tikslas suak tyvinti išradybinį darbą Universitete, išaiškinti ge riausių išradybinių darbų autorius, populiarinti šiuos darbus. II. Konkurso pravedimo tvarka Konkurse gali dalyvau ti VU darbuotojai ir stu dentai — VIRD nariai. Konkursui pristatomi iš radimai, kurių teigiami sprendimai gauti 1978.01. 01—1981.11.25 Konkursui pristatoma ši medžiaga: 1. Pareiškimas. 2. Teigiamo sprendimo kopija. 3. Išiadimo aprašymo kopija. 4. Išradimo techninėekonominė charakteristi ka, kurioje nurodoma iš radimo paskirtis, pagrin diniai technini ai-ekonomi-
Zarasu apylinkės vilioia gražia gamta. Sekmadieni pa traukiame į ekskursiją: pir miausia aplankome garsųjį Stelmužės ąžuolą. Daugelį amžių žaliavęs galiūnas, šian dien, deja, nebe toks didin gas: šakos paramstytos, ply šiai užpilti cementu, apkalti skarda. Apžiūrėjom nedideli liaudies meistru drožinėtų statulų muziejų, irengtą se noviškoje baudžiauninku baž nyčioje. Zarasuose sustojom prie M. Melnikaitės pamink lo, užėjome i Zarasų etno grafini muziejų. Aplankėme ir lietuvių poeto Antano Vienažindžio gimtinę. Sek madienį užbaigėme cepelinų baliumi. . . .Visiems įsiminė puikus vakaras miške. Danguje mirksi ryškios žvaigždės, pu čia žvarbokas vėjas, kibirkš
Žengiami tik pirmieji žingsniai. Galbūt ne viskas .dar aišku. Tiesa, jau būta kolūkyje ir susipažinta su kurso draugais. O štai šiomis dienomis lyg tolimojo plaukiotimo laivu jie plaukia vis tolyn — į studentiškų rūpes čių ir džiaugsmų jūrą. Jų, pirmakursių, dar beveik nie kas fakultete nepažįsta. Tie sa, sąrašuose mirguliuoja pa vardės — bet kokie jie bus studentai, dar sunku pasaky ti. Todėl žodis jiems patiems, Matematikos fakulteto pirma kursiams. Artūras KOŽENIAUSK/S (2-oji Taikomosios matema tikos grupė). — Nuo IX klasės susido mėjau matematika. Dar la biau paskatino domėtis šiuo mokslu „Komjaunimo tieso je" įsteigta Jaunųių progra muotojų mokykla, kurios už davinius spręsdavau. Aišku, pirmosios dienos Universite te dar neleidžia spręsti apie studijų ypatybes. Bet tvirtai tikiu — baigęs įsigysiu mėgstamą specialybę ir bū tinai dirbsiu programuotoiu. O dabar ruošiuosi lankvti programavimo būreli, noriu papildomai mokytis, gilinti
čių spiečiai plūsteli į dangų, liepsna apšviečia susispietu sius ant rąstų iškylautojus, t. v. mus. Romas stveria aimoniką, užtraukia dainą ir beržynas jau skamba nuo jaunatviškų mūsų balsų. „Ra telį" — visi pakyla, susikim ba už rankų ir šoka aplink laužą. .. Jau greitai grįšime i audi torijas, tačiau įspūdingos, ku pinos darbo džiaugsmo ir naujų įspūdžių rudens talkų dienos ilgam išliks atmin tyje. Rita SANKALAITE, II k. bibliotekininkė Jau savaitė, kai užvertėme paskaitų užrašus, o atminty tvla jaunatviškas klegesys iš Kutuzovo aikštės. . . 525 Istorijos fakulteto stu dentai talkininkauja Zarasų
GERO VĖJO! savo žinias šioje sritvie. Marijonas ROČIUS (2-oji TM specialybės grupė). — Pasikeitė aplinka. Dės tytojai — vis dėlto ne mo kytojai, atsiskaitymas už ži nias kitoks, nei mokykloje. Net pertraukos tarp paskai tų kitokios — ilgesnės. Mėgs tu žaisti šachmatais, o mate matikos studijos išmoko lo giškai mąstyti. Sudėtinga šachmatų partija — lyg sun kus uždavinys, Saulius SAMULEV1CIUS (2-oji TM specialybės grupė). — Dar nežinau, kaip sek sis mokslas, tačiau norėčiau studijuodamas dar žaisti krepšini. Artūras LAVA (5-oji Mate matikos specialybės grupė). — Norėjau studijuoti filo sofiją, tačiau. . . teko pasi rinkti matematiką, ir visai dėl tokio pasirinkimo nesigailiu. Mokykloje sustiprintai dėstė matematiką, todėl per pirmą sias paskaitas, "nejaučiu dide lių sunkumų, suprantu viską, ką aiškina. Įsiminė Rėkto-
niai rodikliai, pranašumas prieš kitus analogišku^ darbus. Charakteristikos apimtis — iki vieno ma šinraščio puslapio. 5. Įdiegimo akto (ar ki to dokumento, liudijan čio įdiegimą) kopija, jei išradimas Panaudotas. 6. Komiteto sprendimo kopija, jei patentuojama užsienyje. Medžiagą konkursui pa teikia išradėjai atitinkamų VU padalinių VIRD atsa kingiems darbuotojams: v. m. b. J. Daugvilai (Chemi jos f-tas), v. m. b. C. Pava sariui (Fizikos f-tas), v. inž. J. Jasoniui (Gamtos ir KONKURSUI „TRECIASIS SEMESTRAS“ Medicinos f-tai), v. inž. V. Kungiui (Skaičiavimo cen tras) arba VU VIRD Tary bos nariui doc. T. Jan kauskui (Chemijos f-tas, 14 kamb.) iki 1981.12.01.3 Kartais žmogui labai rei prakalbinti, ir kur pasuks Žiuri komisija konkur kia pakeisli aplinką. Na, tie šios dienos kelias. Lapo kam so rezultatus suveda iki siog atsidurti ten, kur visai putyje paskubomis užrašiau neturėtum būti, kur niekas „matematikai" ir išvardinau 1981.12.15.
Rytmečio apmąstymai
III. Nugalėtojų skatinimas I vieta — 100 rb. II vieta — 75 rb. III vieta — 50 rb. (dvi premijos). Premijos išmokamos iš VU VIRD centralizuotų lėšų. VU VIRD Taryba
tavęs nelaukia... Žurnalistui tam yra gerų progų — Įkišti savo „ilgą nosį" tik todėl, kad paskui apmąstytum, ką sutikai ir patyrei. O galbūt, kad galėtum palyginti savo mintis su kitų, tokių pat stu dentų, mintimis apie darbą, draugystę. Išvažiuodama iš bendrabu čio, dar nežinojau, ką teks
rajono žemdirbiams. Daugiau sia istorikų dirba „Laisvės", Capajevo, Padūsčio, Zdanovo kolūkiuose. IF II kurso I grupės komjaunuoliai, vado vaujami S. Foko, atskubėjo i pagalbą „Raudonosios žvaigž dės" kolūkiečiams. Mums pa tikėjo itin svarbu darba — antrą ir trečią karta per rinkti bulvių laukus. Pirmąją darbo dieną istorikai iš 4,5 ha ploto surinko 3600 kg. bulvių. Tai — antrasis rinki mas. Kruopščiai ir sąžiningai perrinkinėjome bulvienojus trečiąjį kartą. Kolūkio pirmininko R. Ta mošiūno iniciatyvą buvo su rengtas studentų ir kolūkio vadovybės susirinkimas, ku riame tarėmės dėl laisvalai kio praleidimo. Rezultatus pajutome labai greit: sekma dieni kolūkis organizavo
ketvertą Šalčininkų rajono ūkių, — ten talkininkauja studentai. Autobusų stotyje klausiu merginų patarti, kaip nuvyk ti į Šalčininkų tarybinį ūki. Kol mergaitės gūžčiojo pe čiais ir tarpusavyje tarėsi kur link man geriau važiuoti, prie mūsų pulkelio priėjo mergina ir prisistatė: pirma
riaus, prof. J. Kubiliaus žo džiai, pasakyti mokslo metų atidarymo šventėje. Tad lais valaikį planuoju skirti savi švietai, noriu kuo daugiau sužinoti, kuo daugiau įdom ų knygų perskaityti. Juk žmo gus turi surasti savaii „aš" ne tik moksle, bet ir gimtoio krašto kultūroje, istorijoje. . Taip, jie trokšta žinių, be to dar nori šokti, dainuoti, sportuoti. Tobulinti save, bū ti naudingam — kiekvieno, peržengusio Alma Mater slenksti, svajonė. Bet svajo nės kartais sudūžta, bėgant metams, o tada ir paaiškeia, kad ne tiek mažai tų nepri tapėlių, nevykėlių. Ar suge bės pirmakursiai patvs iš spręsti savo problemas, t. y., sėkmingai prigis Universitete, o gal komjaunimo, visuome ninės organizacijos galėtų kuo nors jiems padėti? Rimas MALIUKEVIČIUS (Matematikos fakulteto kom jaunimo organizacijos sekre torius). — Tradicinėmis ekskursi
kursė matematikė iš Šalčinin kų tarybinio ūkio. — O jūs tikrinti važiuoja te, — j mane smalsiai žvel gia mėlynos akys. — Na, panašiai, — atsa kau, nenorėdama atskleisti savo sumanymo iš karto. Mergaičiukė skubiai ■ nu ėjo į tolimesni autobuso kampą, o aš jau beveik gai liuosi, taip bereikalingai ją išgąsdinusi. Tikriausiai dabar galvoja: norėjau gera, pada riau bloga. Tai bent parve šiu saviems „dovanėlę". Ir pasitaikyk tu man, kaip tik pas mus. O tuo metu už lango lekia pakelės medžiai, mesdami už savęs tamsius šešėlius, ir juoda dangaus drobulė blun
ekskursiją po Dusetų apvlin kės. Taigi, sužinojome labai daug naujo, įdomaus. Ateity je tikimės surengti daug įdo mių ekskursijų, susitikimų. O dabar vėl darbas, ilgos vagos laukuose, skanūs pie tūs, rudeniškai gražūs vaka rai. Ar nemalonu pajusti, jog esi reikalingas, jog tavo ran kos gali padaryti tiek daug gero. Po bulvių lauko mūsų laukia dar daug darbų: pa dėsime žemdirbiams paiuosti paskutiniuosius šio vasaro jaus šiaudus, rausime runke lius, padėsime kolūkio valdv bai tvarkyti patalpas;- apipa vidalinti kontoros stendus, dažyti kabinetus. ALDONA ŠILALYTE II k. istorikė FOTOINFORMACIJA ■■£ Širvintų rajone taikiniu kauja Fizikos fakulteto IV kurso studentai. Gintaro Bur bos nuotraukose: trečiosios grupės studentai. Šauniai se kasi Virvyčių kolūkio lau kuose; ketvirtosios grupės studentai gerai padirbėję Cio biškio kolūkyje, su vadovu, Universiteto vyr. m. b. Al girdu Tupčlausku aptarinėja darbo dieną. Redakcijos prierašas: apie fizikų ketvirtakursių darbus rudens talkose kviečiame skaityti kitame laikraščio nu meryje.
jomis po Universiteto rūmus apsiriboti nesiruošiame, i’ačiau, kol pirmakursių vyrės nieji draugai kolūkyje, jiems teks liūdniau pagyventi. Vė liau skirsime kiekvienai aka deminei pirmakursių grupei vyresniųjų kursų studentus — globotojus. Nenoriu gąs dinti, tačiau kai kurių iliuzi joms, jog studijos Universi tete — tai tik marios laisvo laiko ir linksmos studentų šventės, bus lemta sudužti. Kokie jie bus studentai, pa sakyti sunku, bet manau,- kad mes rasim bendrą kalbą, ir pirmakursiai giliai įleis šak nis į gražiomis tradicijomis turtinga matematiku kolekty vą Skardų studentišką klegesį auditorijose pakeitė šurmulys, pilnas nerimo ir klaustuku Dabar Matematikos fakultete šeimininkauja pirmakursiai. Ne vienas iš jūsų dar ne drąsiai žengia ištuštėjusiu koridoriumi. Praeis savaitė, kita, ir, (tuo mes labai nori me tikėti) Alma Mater taps gimtaisiais namais jums, pir makursiai. Renata PAJEDAITE Arūnas MATELIS
ka taip lėtai ir nenoriai. Ankstyvas rudens rytas. Ir tik štai dabar ima mėlti vie nas dangaus pakraštys, atsa kydamos šviesėja ir medžių viršūnėlės. Nepraeina nė pusvalandis, kai trumpėdami medžių šešėliai sutirpsta, pavirsdami j sidabrašaltę ra są, o saulė paakinusi eglių viršūnes blyksi tai vieno, tai kito namo lange. Štai pagaliau išnyra pir mieji Šalčininkų pastatai, ir tenka žvalgytis savo bendra keleivės. O ji jau spėjusi susikrimsti. Nuraminu Zitą Rukšėnaitę (vardą ir pavardę su žinojau vėliau) ir eidamos tuščiomis miestelio gatvėmis spėjame pasidalinti kolūkine Nukelta Į 4 psl.
„Toliau formuoti Pie tų Jakutijos teritorinį gamybinį kompleksą, baigti statyti anglies kirtavietę, sodrinimo fabriką ir Neriungrio valstybinės rajoninės elektrinės pirmąją ei lę". (Iš pagrindinių TSRS ekonominio ir sociali nio vystymo krypčių 1981—1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 metų).
PIRMŲJŲ ROPESCIAI Mažuoju BAM-u vadina Tyndos — Berkakito — Ugolnajos geležinkeli. Netoli jo ir jaunas miestas — Neriungris, savo biografiją pradėjęs prieš dešimtmeti Jo vardą išgarsino atrasti didžiuliai anglies ir geležies rūdos telkiniai. Pirmieji savo pasiuntinius j Neriungrį pasiuntė Donbaso ir Kuznecko žmonės. Sunku įsivaizduoti, kad šis, sopkų apsuptas miestas, anksčiau priklausė taigos karalijai. Ir dabar, nesun kiai, per keliolika minučių pasieki taigą. Saujomis semk vaivorus, mėlyna spalva mir guliuojančius pušų, kedrų prieglobstyje, rink bruknes. Tai taigos dovanos. Didžiausia Neriungrio sta tyba — anglies komplekso įsisavinimas. Jo projektinis pajėgumas 13 milijonų tonų anglies per metus. Dieną naktį kirtavietėje girdėti burzgesys. Metras po metro žemė atiduoda savo turtus. Nors anglis kasama atviru būdu, ją paimti ne taip jau lengva. Iš pradžių dar rei kia nukasti vadinamąjį „ne derlingą" sluoksnį. Vargu, ar kur kitur pama tysi didžiulius dviejų aukštų sunkvežimius, kurių kėbulų talpa — 180 tonų. Vien pa
viškai nusakyti šio žodžio prasmę, gal geriausiai tinka pirmieji būrio nariai, kurie prieš būriui atvažiuojant įrengia stovyklą). Ilgoką laiką Ciulmano aerouostas nepri ima nė vieno lėktuvo. Blo gas oras. Lietuvoje saulė že me ridinėjasi, o Jakutske šaltoka, dar tik ankstyvos vasaros pradžia. Pagaliau švpsosi laimė ir mums. Iš Jakutsko išskrendame pe pa skutinieji. Ciulmanas pasitin ka didžiuliu lietumi. Tem piame daiktus i autobusą ir iki išsvajoto Neriungrio — tik -10 minučių kelio. Neriungryje niekaip neranda me mums skirto namo. Prisiplaudžiame statybininkų na melyje. Pasirodo, čia pralei sime tas dešimt dienų, kol atvažiuos būrys. Namą teks pastatyti. Statybininkai, spėję surinkti tik sienas. Ryte, dar prieš septynias, Michai las Meževičius kelia iš lo vos. Atvažiavome dirbti, o ne kirmyti lovose. Nuogą staujame savo jėgomis, ar suspėsime bent iki minimu mo sutvarkyti namą, kad ja me galėtu apsigyventi mūsiš kiai. Lyginu mūsų namą su skruzdėlynu. Kas tik jame netriūsia. Stogdengiai, plyte lių klojėjai, santechnikai, su virintojai, šaltkalviai. Mes sauso tinko lakštais apkala me sienas. Žliaugte žliaugia prakaitas. Jaučiame — trūks ta įgūdžių, lyg ir plaktukas neklauso rankų, o darbas tai nesunkus Šnekusis Liudvikas Miško ragina pasitempti. Šmėsteli mintelė: „Velnias, ko aš čia važiavau. Būčiau, kaip visi, ramiausiai išsilai kęs sesiją, mėnesį padirbė jęs SSB ir ilsėjęsis". Pradžia visada — sunki. Iš kailio ne riasi mūsų Miša. Matome — reikalai prastoka Darbų daug. Netrukus ir būrys at vyks. Ne kiekvienas supras,
ramiame Baltarusijos kaime lyje, Valentinas mus tikina žinąs apie Neriungrį dau giau, nei bet kuris čionykš tis gyventojas. Taip sužino me, jog Neriungris esąs evenkų kilmės žodis ir yra 1000 žuvų charijų miestas. Charijų gali pagauti Ciulma no upėje ir netgi Neriungrinkoje. Atidžiai klausęsis pokalbio Audrius Krukaus kas svajoja gal net rytoj lėkti žvejoti, mes tik šypteli me, žinodami, koks sunkus ir varginantis iaukia mūsų darbas. Birželio 29 dieną, meistras, grįžęs iš zonos štabo, prane ša džiugią ir kartu liūdną ži nią: ryt atvažiuoja būrys. Uždengta dar tik pusę stogo, neijungtas vandentiekis, ka nalizacija. Su nerimu prade dame laukti būrio. Kur ap-
KONKURSUI „TREČIASIS SEMESTRAS“
proga Vyto Masioko briga dos vyrams irgi buvo pa reikštos padėkos, brigadai įteiktas pagyrimo raštas. Si brigada dirbo bene ,,karš čiausiame" objekte — statė mokyklą. Iš širdies vaikinai dirbo miesto telefonįzacijoie. Paju tome Jakutijos žemės kietu mą. Neretai gelbėjo tik kom presorius. Sūri ta kasdieninio darbo romantika. Rodos, nie ko įsimintino. Dirbta ir tiek. O kaip smagu buvo iškasto se tranšėjose tiesti kabelį. Tik tuomet išvydome savo darbo svarbą. Neriungrio gyventojų butuose greit bus įvesti telefonai. Jei šiandien būtų foimuojamas naujas būrys i Sibirą, Universiteto studentai drą siai pirmaisiais ■ kandidatais galėtų pasiūlyti Antaną Mur-
Algirdas LINKUS
Jakutijos žemėje
mulį, Kęstą Stabingį, Rimvy dą Pažercką, Vladislavą Krilovičių, Algį Miškini, Ginta rą Deikų, Virgį Lukšą, Ri čardą Diburj, Albiną Šerkš ną, Kęstą Rekertą ir dar daug daug kitų vaikinų iš „Universiteto-81" būrio. To kie gėdos nepadarys. Su jais kalnus nuverstum. Ne vienas įsidėmėjo visada rū pestingą ir draugišką būrio gydytoją ir iždininkę, Medi cinos fakulteto VI kurso studentę Nijolę Makrickaitę. Pagyrimo žodžių nusipelnė Chemijos fakulteto V kurso studentė Ramutė Grikštaitė, Pramonės ekonomikos fakul teto IV kurso studentė Rita Zamokaitė. Ištvermės ir darbštumo joms turėtų pa vydėti ne vienas vaikinas. Kas šauniau būryje būtų užtraukęs lietuvišką dainą, jei ne folklorinės grupės dai nininkai: lituanistas Eugeni jus Kukeckas, fizikas Saulius DIENOS NER1UNGRYJE Aukselis, istorikas Kazys Ba Atsisveikindami su Ne- ltokas, Pramonės ekonomikos riungriu, mes stebimės, kaip fakulteto studentas Algis greit pralėkė laikas, nesu Miškinis. grįžtamai nusinešęs darbo DARBAS romantikos pilnas dienas. Vaikinai, pradžioje iflgoję Visokių žmonių pasitaiko, IV kurso teisininką Michai vykstančiu i 'Sibirą. Vieni lą Maževičių, sakys: „Tokių su tikslu surasti aukso gys žmonių, kaip Miša reikia pa lą, kiti pamatyti šį nuostabų ieškoti". Griežtas Michailas kraštą. Nemėgsta sibiriečiai buvo ne tik vaikinams, ilgo rublio ieškotojų Tokie bet ir sau. Dirbusieji io bri vargu prigis darbo kolekty gadoje išėjo vyriškumo mo ve, su pretenzijomis ieškos kyklą. Nepritapę, o tokių gerai apmokamo darbo. Sibi brigadoje buvo nedaug, turė rui reikia entuziastų, darbš jo glaustis kitur. Michailas čių žmonių. Suprantama, ne stengėsi ne tik dėl brigados, lengva skirtis su gimtosiomis bet ir dėl viso būrio. Jaku vietomis, kur užaugai, įleidai tijos „krikštą" jis gavo 1979 šaknis, kur kiekvienas kam metais Lenske. Patirtis Mi pas toks brangus ir artimas. chailui padėjo ir Neriungry- Ir vis tik žmonės lieka, su je. Jis greitai surado bendrą prasdami kaip svarbu šaliai kalbą su statybos valdybos įsisavinti naujus žaliavų ra Atvažiavome dirbti, o ne kirmyti.. Nr. 6. vadovais, pritapo prie jonus. Atvykusius žavi at darbininkų, Pirmomis darbo šiauri pietų Jakutijos gamta, siekti jo kabiną reikia lipti ką mes čia darėme tas de dienomis, io vadovaujama neįprastas klimatas. Neįsi kopėčiomis. šimt dienų. Lengviausia mes brigada pasirašė lenktyniavi vaizduoju Neriungrio be sop Kone pusę dienos prabūni telti frazę: „Kalė sau pini mo sutartį su Viktoro Osipo- kų. Jos — miesto širdis, sim ore, kol iš Vilniaus pasieki gus, o dėl būrio nieko ne vo komjaunimo-jaunimo bri bolis. Pavasariui, vasarai, ru Neriungrį, Patiri nemažą er padarė. „Su nerimu kas va gada. M. Meževičiaus vaiki deniui čia priklauso tik trys zelį ir nuovargį. Kad ir kos karą gulamės į lovą. Jaučia nai buvo rimti lenktyniavi mėnesiai. Žiemą termomet moso, atomo amžiuje tie ne me laiko skirtumą. Lietuvoje mo partneriai, diktavę tem ras neretai rodo daugiau pilni 7600 kilometrų via dar gilus miegas, kai Ne pus pastarąjai brigadai. kaip — —50’ C šalčio. To daug. Prireikia pakeisti tris riungrvie keliamasi i darbą. Prieš išvykstant i namus už kiomis dienomis, baugu nosį lėktuvus. Iki Maskvos nuskrai Aklimatizacija daro savo. nuoširdžia pagalbą, puikų iškišti į lauką. Išėjęs i mies dins TU-134. Iš Seremetjevo Vyrai skundžiasi prastu ape darbą brigadai dėkojo valdy tą, girdi, kaip pokši , nuo šal aerouosto beldiesi į Domode- titu, nemiga naktimis. Apsi bos viršininkas Ivanas Seri- čio tvoros. Neriungrio gy dovą, čia lieka laukti grakš- miegoję, kiekvieną rvtą sku- kovas. Jis įteikė laišką, skir ventojai tvirtina, prie tokių tuolio TU-154, kuriame pato bame darban. O dar tas oras. tą mūsų Universiteto vadovy šalčių pripratę. Be to, kad giai įsitaisęs gali drąsiai ryž Nespėji susiorientuoti, kai bei. Laiške buvo tokios eilu taip šalta, nesijaučia dėl tis skaityti vidutinio storu įtaiga stipriai kepinusią sau- tės: „Michailo Meževičiaus sauso oro. Kalbėjausi ne su mo knygą. Pradėjęs ją skai lę keičia šaltokas lietus, Aki- brigada vykdė darbo užduo vienu atvykėliu, kiek ilgai tyti Europoje, baigsi Azijos mirksniu krenta temperatūra, tis 170—180%. Statybos val žada užsibūti Jakutijoje ir ne žemyne iki lėktuvui nusilei o po kelių minučių vėl karš dybos Nr. 6. partinė, profsą-. iš vieno sulaukiau atsakymą: ta. Kaip pašėlę rijame table jungos ir komjaunimo orga „O ko blogai šičia. Noriu džiant Jakutske. Iš Lietuvos i Jakutską at tes ir visokius vitaminus. nizacijos reiškia padėkas bri pastatyti - miestą. Pripratau — skridome ne vieni. Salimais Turėdami šiek tiek laisvesnio gados nariams už puikų dar be Neriungrio negalėčiau gy ~ studentai iš Kauno poli laiko, apsiuostinėjame, kur bą, aktyvią visuomeninę venti". Ilgam įstrigo mies technikos instituto, Vilniaus randamės, nuvažiuojame į veiklą. Kviečiame Universi to statybos tresto staty nedagoginio instituto, VISI. senąjį Neriungrį. Daugiausiai teto studentus ir kitais me bos valdybos Nr. 9 aikštelės Visiems knieti Neriungrin at apie miestą, statybas sužino tais padirbėti mūsų valdybo viršininko RESETNIAKO žo sirasti pirmiesiems. Pirmieji me iš savojo Valentino. Sa je". Tokių žodžių nusipelnė džiai: „Sūnau, statome mies i Ciulmaną išskrenda VISI ve laikąs kone Sibire gimu ne tik Michailo Meževičiaus tą savo vaikams ir anū „kvartirierai” (sunku lietu- siu, nors vaikystė prabėgo brigada. Statybininkų dienos kams". Vladimiras Andrieje-
gyvendinti, juk nuo piimųjų įspūdžių priklausys darbo nuotaika, o ir posakis: „Ge ra pradžia — pusė darbo" mums dabar daug ką sako. Michailas ryžtasi tresto val džios prašvti laikinai būrį priglausti šalia baigtame na me. Kelias dienas naujaku riai palauks. Problema iš spręsta. „Sveikinimai iš Lie tuvos", — džiaugsmingai su sitinkame su būrio nariais. Kai kam pažįstami ir laiškelį parašė, įdėjo lietuviškos spaudos. Jos labiausiai ir pa siilgome per dešimt dienų. Kaip ir dera būrio vetera nams, jaučiamės solidžiai. Atsakinėjame i smalsuolių klausimus. Visi, kaip vienas, pasigenda Sibiro baubo — uodų. Nuraminame, kad jų mieste kaip ir nėra arba, jei ir sutiksite tai labai nedaug, kol dar ne sezono metas.
Daug pasakojome apie Lietu vą, seniausią šalies universi tetą, studentišką gyvenimą.
vičius buvo vienas pirmųjų komunistų, kurie atsiliepė į partijos ir vyriausybės ragini mą įsisavinti Pietų Jakutijos anglies baseiną. Neriungrio miesto simboliniame rakte įrašyta ir jo pavardė. Vladi miras Andriejevičius Rešetniakas atvyko su pirmaisiais komjaunuolių būriais. Iš pra džių teko gyventi palapinė je, patirti statybų romantiką. Jam, senam komunistui Ne riungris tapo neatskiriama gyvenimo dalis. Dar daug ko trūksta jaunam miestui, ne slepia Rešetniakas. Bet mies tas turės ir erdvius 400 vie tų kultūros namus, savo teat rą, sporto rūmus, plaukymo baseiną. Jau dabar du miesto darželiai gali pasigirti turį mažus plaukymo baseinus. Svarbu negauti to nejau kiai skambančio „šabašininko" vardo, kuriam rūpi bet kokia kaina išspausti kuo daugiau pinigų. Aišku, yra dorų žmonių, kurie tikrai ne gailėdami nei jėgų, nesiskai tydami nei su laiku atlieka daug darbų, savo tempais gali lenktyniauti su kapita listinių šalių įmonių darbi ninkais. Tokių, pagalba visa da laukiama, tokie ir uždir ba. MERGINOS 1S „GAUDEAMUS" Ir atsitik tu man — būrys Po vienu stogu apsigyveno su Jakutsko valstybinio uni versiteto Užsienio kalbu fa kulteto studentų statybos bū riu „Gaudeamus". Jo vardas gerai žinomas Jakutsko uni versitete. Jau kelis metus iš eilės būrys pelno pirmą vie tą universitete. Ko vertas „Gaudeamus" įsitikinome Po keliu dienu, pakvietę mergi nas, į draugystės vakarą. Bendra daina, šokis išjudino abejus tolimu kraštu būrius. Keletą melodijų lūpine armo nikėle pagrojo Algis Miški nis, Vlado Slaminsko ranko se prabilo gitara, Kazimiras Seniutas paskaitė savos kū rybos eilėraščių, užtiaukė lietuvių liaudies dainą būrio folklorinė grupė. Susidomėję, klausėmės mer ginų pasakojimo apie jų universitetą, jakutu tradici jas ir papročius. Žavėjomės jakutų liaudies instrumentu chomusu atliekamomis melo dijomis. Chomusas daigiau primena raktą, nei muzikos instrumentą. Katiai Zacharovai ilgokai teko atsakinėti į klausimus. Vienas kitas ir iš mūsiškiu bandė groti chomu su, bet veltui. Instrumentas, paprastas, nesudėtingas, bet reikalaujantis patirties. Tik stovyklavimo pabaigoje vie nam kitam muzikalesniam vaikinui pavyko prakalbinti chomusą. Greitai tapo įprasta su
INTERVIU 11 000 METRŲ AUKŠTYJE Lėktuvas TU-154. Maršru tas Jakutskas —■ Novosibirs kas — Maskva. Skridimo aukštis — 11 000 m. Greitis — 900 km Per valandą. Tem peratūra už lėktuvo borto — 65“ C. I klausimus atsako SSB „Universitetas-81" na riai. 1) Ko vykote į Jakutiją? 2) Kas labiausiai įsiminė Neriungrvie? 3) Ar svajojate kartu su SSB arba, kaip turistas, jau nas specialistas, dar kartą apsilankyti mažajame BAM-e? PEF darbo ekonomikos spe cialybės III kurso studentas Kęstas SVIGARIS: 1) Kaip sakoma „Gera ten — kur mūsų nėra." Labai rūpėjo nuvažiuoti į Jakutiją, pamatyti šį kraštą savo aki mis, padirbėti BAM-o žeme le. 2) Labiausiai įsiminė dar bas. Dirbome tikrai daug. Patiko vietiniu gyventoju pa prastumas, nuoširdumas 3) Su malonumu, jeigu pa vyks važiuosiu į Jakutiją su studentu statybos būriu. FF diplomantas Miroslavas DUNOVSK1S: 1) Norėjau savo rankomis paliesti tą paslaptingą Sibi ro žemę, susipažinti su žmo nėmis, darančiais stebuklus. Nėra geresnės pažinties su Sibiru, kaip padirbėti- tame krašte su puikiais svetingais jakytais. Su pasididžiavimu galiu pasakyti, kad įsisavi nant Sibiro turtus dabar yra ir mano kuklus įnašas. 2) Didžiuliai statybų mas tai, galinga technika, daugia nacionalinė darbininku klasė, požiūris i darbą, na, ir stu dentu statybos būrys „Gau deamus" iš Jakutsko univer siteto. 3) Pasitaikius progai norė čiau dar kartą apsilankyti Neriungrvie. Gaila, kad esu jau penktakursis, tačiau vra galimybių Jakutijoje padirbė ti, kaip jaunam specialistui, kuriu taip reikia BAMlui. EKFF III kurso studentas Sergejus SEVRUSEVlClUS: 1) Norėjau pabūti nors mažojo, bet BAM-o statyto ju. 2) Neriungrvie sutikau daug gerų žmonių, kurie at važiavo iš tikrųjų statyti BAM-o. 3) 'Labai norėčiau pamaty ti, kaip atrodys miestas po kelių metu, o gal net ir pa čiam įdėti indėli jį statant. MaF III kurso studentas Vladas SLAMINSKAS: 1) Dar kartą išbandyti sa ve. Prieš pusę metu jau te-
„Gaudeamus" būrio studentemis sveikintis iakutiškai „dorobo", o sulaukti atsakymą „Sveiki", „Labas". Susidrau gauti su jakutaitėmis padėjo ne tik kaimynystė, diskote kos, (kurias labiau rengė Kauno politechnikos instituto SSB „Gintaras" studentai) nei mes, o artimas darbas. Dirbo me tame pačiame miesto sta tybos treste, tik skirtingose valdybose. Tapome „savi" „Gaudeamus" rengiamuose vakaruose, o ir pagelbėjome merginas, sumeistraudami stalelį, sutaisydami elektrą. Iki vėlyvo vakaro užsitęsda vo pokalbiai, diskusijos.
ko padirbėti Vakaru Sibire, Tiumenės rajone. 2) Iki šiolei žaviuosi Ne riungrio pasididžiavimu — anglies kirtaviete. Neriungris — jaunas mies tas, bet tvirtai stovi ant kojų. Savo anglies gamyba aplenkiantis tokį garsu ang lies baseiną — Kuzbasą. Niekada nepamiršiu šaunių vakarų su „Gaudeamus" stu dentėmis. 3) Manau, šiaurė traukia žmones. Jeigu bent kartą te ko matyti kalnus, jūrą ir šiaurę, tai, be abejo, dar ten sugrįši. Vilnius—Neriungris—Vilnius
GAMTOS PAŽINIMO ŠVENTĖJE Saulėtą „bobų vasaros" ry tą voratinkliais nusagstytas rudens takas atvedė mus į Liepynės girininkiją. Taip prasidėjo UTK gamtos paži nimo šventė, skirta gamtos mokslų studijų Vilniaus uni versitete 200 metų sukak čiai. Mus pasitiko girininkas, keliautojas, Altajaus krašto žinovas, įdomių knygų auto-
rius V. Almanis. Susibūrėme mažame jaukiame kambarėly je: ir darbo kabinete, ir ke lionių muziejuje. Klausyda miesi girininko, žvalgydamiesi j didžiulius elnio ragus, auksinę, maralų šaknis, ne vienas mintimis nuklydome j Kalnų Altajų, pasijutome tarsi bristume per nektaru jelaplaukiančias pievas nes. Pasigrožėję Neries pakran tėmis, patraukėme aukštyn — j Medininkų aukštumos šlai tą, — Kairėnų link. Kitai eks kursijos daliai vadovavo UTK pirmininkas, Universi teto botanikos sodo skyriaus vedėjas Stepas Deveikis. Įdo mu buvo klausytis jo pasakojimo apie Neries slėnio sąrangą, žemynines kopas ir ežerėlių grandinę, apie Vilniaus apylinkių gamta, Nemenčinės miškų tipus, senuo sius hidrotechninius Veržupio (Viršupio) įrengimus. Dar ir grybų prisirinkome, kol pasiekėme Kairėnus — Universiteto botanikos sodą. Pasivaišinę karšta arbata, iš ėjome i senąjį parką, užlie-
PAŽINTIS SU KLUBU Besidominčius savo krašto istorija bei dabartimi, mėgs tančius keliones, norinčius įsitikinti liaudies išminties turtingumu pakvietė krašto tyros klubas. Spalio pradžioje apie penkiasdešimt pirmakur sių susirinko į klubo užsi ėmimą. Su klubo veikla, jo sureng tomis ekspedicijomis, žygiais naujus klubo narius supažin dino klubo tary6os pirmi ninkas, EKFF vyresnysis dės tytojas V. Mačiekus. A. Petrašiūno, J. Jakimavičiaus, K. Driskiaus skaidrių pagalba nauji atvykusieji studentai galėjo neakivaizdžiai pake
KRONIKA Drauge su naujais mokslo metais Universiteto sporti ninkams prasideda naujas varžybų sezonas. Štai mūsų aukštosios mokyklos plauki kai rugsėjo 24 dieną susirin ko Vilniaus geležinkelio sto tyje, ruošdamiesi išvykti i Maskvą. Į draugiškas varžy bas su Maskvos Baumano aukštosios technikos mokyk los studentais. Žavėjomės šios aukštosios mokyklos sportiniu komplek su, kurį sudaro trys didžiulės sporto salės, 50 m. ilgio baseinas, puikios persirengimo patalpos. Tačiau svarbiausia mūsų išvykoje — varžybos. Ko manda neapvylė. Iš 12 gali mų 7 pirmas vietas pelnė Universiteto plaukikai. Tai R. Varanavičiūtė, G. Zabulėnas, O. Fedosiukas, A. Po ciūtė ir kiti. Universiteto plaukikų sekcija šiais moks lo metais padidėjo keletu sportininkų. Tai G. Zabulė-
tą rudens varsomis. Och tas auksinis Kairėnų ruduo! .. Išsikeroję liepų lizdai, išlakūs juodalksniai, gelstanti ažūri nė uosių ir klevų lapija, rudenė parko žolija, maume džių trijulės, jubiliejinių ąžuolų giraitė, svetimžemių medelių ir krūmų kolekcija — į viską mes žiūrėjome tarsi kitomis akimis klausė mės pasakojimų ir žengdami liepų alėja, džiūgavome: „kaip gera būti gamtos glėbvie". Vakare Botanikos sodo skaitykloje ilgai domėjomės knygų gamtos tematika paro dėle, žiūrėjome skaidres, klausėmės geologės E. Rudnickaitės pasakojimų. Gamtos pažinimo šventė puiki kruopelytė respublikos turistų gamtos-- apsaugos są jūdyje, gražus preliudas Uni versiteto turistų klube. Išmo kę pažinti, grožėtis tikrai no rėsim saugoti ir atminsim, jog teisingai dainuojama ..gamta mus namas, o keliau jame mes. . Nijolė MATULEVIČIŪTE, PEF V k. studentė
Rytmečio apmąstymai
Atkelta iš 2 psl. patirtimi. Bent aš manau, kad per ketverius metus jos jau daug susikaupė. Pasukam į vieną gatvelę, kitą ir prie šais mus — triaukštis mo kyklos bendrabučio pastatas. Gerai, galvoju, jiems pasi sekė. Mes tai visada gyven davome medinėse lūšnose. Visi jau sukilę. Kas prau siasi, kas lovas kloja, o man tenka gerai pagalvoti, kad vien skaičių gali nepakakti, Zita mosteli j vienas duris: — Čia gyvena vadovai. Abu jie, Pranas Kutauskas ir Kęstutis Bibinskas, žiūri nepatikliai. Gal kiek neįpras ta, kai studentas atsit>enkia paryčiais nežinia kur, vidury savaitės ir dar klausinėja to kių, atrodo, tik ūkio vadovus dominančių skaičių. Bet pa sako: norma vienam žmogui — 738 kilogramai bulvių. Prikasta jau 610 tonų. Nor mą įvykdyti nevisada pa vyksta, nors vėliau paskal čiavus, pasirodo, kad ne tiek ženklintų medžių paunksmė- daug ir trūksta. je, kraštotyrininkai surado senus pilkapius. Minsko plentu grįžę į savo respubli ką, jie pasuko Bikiškės link, kur gimė žymus mokslinin kas, revoliucionierius, buvęs Universiteto profesorius J. Kaip tyčia — iš gausios Lukoševičius. IF III kurso žurnalisto Šumske keliautojai aplankė KĘSTUČIO BACEVI XVIII a. pabaigoje statytą dvarą, ledainę, pavaikščiojo ČIAUS nuotykių serijos Universitete ir bendrabu po ūksmingą parką. gimtuosiuose' Sa Žygio pabaigoje kraštotyri tyje, ninkai savo naujus draugus kiuose ir Zarasų rajone pamokė klubo mėgstamų daugiau nei pusė tų nuo dainų, ratelių, žaidimų. tykių vis baigdavosi...
Bet svarbiausia ne tai. Dvi matematikų grupės — III ir IV. Iš viso 51 žmogus. Jie pirmakursiai ir, ko gero, dar nespėjo „susicementuoti". Juos galutinai „sucemen tuos" darbas. O rytoj — pa skutinė darbo diena. Ir kai įeinu į jų kambarį, rnano pusėn nukrypsta dešimt porų akių. Nesakau, kad visos jos išsigandusios, bet tikrai nustebusios. Vienos remiasi savo patirtimi ir charakterio savybė mis, o kai jų dauguma, iš karto gali išskirti aktyviomis ir pasyviomis. Ir vienur ir kitur gerąja ir blogąja žodžio prasme. Netikinu savęs, kad galiu atrasti sėklą draugiš kumui, tai sunkiai padaroma per penkerius bendravimo metus, o per keletą valandų net neįmanoma. Kai papra šiau vieną mergaičiukę su manimi pakalbėti, ji apsižval gė, ar nestovi kas už nuga ros, ir nustebusi paklausė: — Kas, ar aš? Mintyse sumečiau: tikra že maitė (iš tiesų — kilusi nuo
Šilutės. Vadovai, vardindami darbščiuosius, paminėjo ir ją, Almą Daugėlaitę. O man tenka pridėti dar keletą epi tetų: kukli, atviraširdė ir, ži noma, jautri. — Iš karto bijojom, kad grupėje daugiausia miestie čiai, bet jie prisiderino ir neišsiskiria. Amžinas problemų ratas, Pasakyti savąjį „aš" darbu, nuoširdumu, draugiškumu, Jau dabar galima paminėti darbščiuosius: Artūrą Skalsgirį, Donatą Šimonį, Irmą Pikčilingytę, Vitą Pociūtę, Bet prie šitų pavardžių ne drįsčiau sudėti visų pliusų, Dar nežinia, kam ir kodėl dirba šie studentai, Gal tai noras pademonstruoti save, savo jėgą, gal tai įprotis, kaip mėgstama sakyti — toks jau žmogaus būdas. Gal pir mame kurse dar nėra to są moningo požiūrio į darbą, o ypač į jį kaip vienijančią jėgą. Na, tegul būna tai įpro tis, kuris . vėliau peraugs į būtinumą. Tegul būna tai silpnas, bet jau ryškėjantis kiekvieno „aš". Tegu. .. Ir vėl bėga pakelės me džiai mums visiems. Pakeliui į naują darbo dieną. Ilona IKAMAITE
NELINKSMI LINKSMUOLIO NUOTYKIAI
liauti po kraštotyrininkų ke lionių vietoves. Kad kraštotyrininkai — ve teranai galėtų įsitikinti fuksų ištvermingumu, sekmadienį visi keliavo Medininkų ir Šumsko apylinkėmis. Studen tai aplankė respublikinės reikšmės architektūros pa minklą — Medininkų pilį, jos muziejų. Peržengę Balta rusijos TSR sieną rudens pa-
nas Ir O. Fedosiukas. Reikia tikėtis, jog šie sportininkai varžybose garbingai gins se nojo Vilniaus universiteto studento vardą. Ši kelionė buvo maloni staigmena mūsų studentams. Nelabai dažnai Universiteto plaukikams tenka išvykti į varžybas už respublikos ri bų. Už šią išvyką turime būti dėkingi Universiteto plauki kų sekcijos treneriui A. Pet kevičiui, kuris dar pavasarį pradėjo rūpintis varžybų or ganizavimu. Na, o užsimez gusią draugyste su Maskvos Baumano technikos aukštąja mokykla tik džiaugiamės. A. JONIKAITE * * * Vilniuje pasibaigė LTSR stalo teniso pirmenybės, kū
nesėkmingai.
Alma MOSTEIKAITE Pirmą kartą šios mažos I kurso istorijos herojus nusimi žurnalistikos specialybės nė antrame kurse. Tąsyk, studentė
riose dalyvavo po 8 pajė giausias vyrų ir moterų eki pas. Tarp moterų pergalę šventė Universiteto sportininkių komanda „MOKSLAS", vadovaujama trenerės M. JADZINŠKAITES. Klaipėdoje vykusi LTSR šachmatų čempionatą, po la bai įtemptos kovos, laimėjo mūsų Universiteto studentas E. ROZENTALIS. Daugpilio apylinkėse vyko Pabaltijo aukštųjų mokyklų orientacinio sporto pirmeny bės. Geriausiai iš mūsų Uni versiteto sportininkų pasirodė merginų estafetės komanda, kuri varžybose užėmė trečią ją vietą. „T. S." inf.
su viešėdamas namie, draugais išlenkė „alaus miesto restorane" (iš K. pasiaiškiniBacevičiaus mo) ir... nuvažiavo su milicijos pareigūnais iki rajono Vidaus reikalų skyriaus. Nuo alučio įkai tęs vaikinas turbūt pamir. šo ar tiesiog nesiteikė pa sakyti savo tikrosios pa vardės ir pasitelkęs žur nalistinę vaizduotę tapo KĘSTUČIU VALUCKU. Paskui atvažiavo tasai KĘSTUTIS VALUCKAS į Universitetą ir vis tiek
„atvirto" į KĘSTUTI BACEVlClŲ. Svarstė KĘSTU TĮ ir grupės, ir fakulteto komjaunuoliai. Gynėsi KĘSTUTIS ir raštais, ir žodžiais, kuriais visi pati kėjo. Ir taip „įsitaisė" Kęstutis tik griežtą papei kimą. Paskui vaikinas vėl ,,užbaliavojo". Bendrabutyje. Teko išsikraustyti. Bet studentas nenusiminė — o ko čia liūdėt? Pavasario sesijoje liko neužlopytos dvi skolos (dialektinio materializmo ir lietuvių kalbos egzami nai). Tačiau vaikinas ne nusiminė: leidimas laikyti egzaminus buvo gautas. Po to kartu su visais kurso draugais išvyko tal kininkauti. Dirbo dirbo, dirbo dirbo ir „š. m. spa lio 6 d. prieš pietus dirb damas aš pasisukau koją". (Iš K. Bacevičiaus pasiaiš kinimo). Grįžęs į stovyk lą, KĘSTUTIS rado kitą
dentas S. Krasovskls, MF II k. studentas V. Kieda, III k. studentė D. Razmuvienė, 1F I k. studentė R. MaF I k. studentė R. Mažeikaitė, IV k. studen Platkevičiūtė, II k. studen tas V. Vaitiekaitis, FilF I tas A. Pauras, GF I k. stu- k. studentė T. Diominą,
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
ligonį — SAULIŲ ŠIM KŲ, kuris, anot žodžių iš pasiaiškinimo, turėjo tem peratūros. Neradęs ambu latorijoje gydytojos (irgi pagal tuos pačius žo džius), „nusipirkau vyno ir galvojau išsigydyti sa vo jėgomis (norėjau pasi daryti grogo)", (iš S. Šim kaus pasiaiškinimo). Taip, grogą vaikinai pasigami no ir, žinoma, gerai abu pasivaišino. Spėjo pasi klausyti muzikos ir. .. pri imti svečiuosna operaty vinės grupės narius. Tuo šie fragmentai iš K. BACEVIČIAUS didžio jo nuotykių serijalo bai giasi.
P. S. Rektoriaus įsaky mu IF III kurso žurnalisti kos specialybės studentas KĘSTUTIS BACEVIČIUS išbrauktas iš studentų są rašų. Unė VIDUKI.YTĖ
II k. studentė R. Chansaitė, II k. studentė E. Krašenikova, PEF I k. stu dentė D. Kilikevičiūtė, II k. studentas V. Račinskas, TF I k. studentai G. Baziulis, R. Simnlškis.
SVEIKINAME r
Studentų spartakiados čem pionus: A. Pauliukonį (IF II k.), J. Juškevičiūtę (PEF IV k.), G. Danytę (PEF II k.) — kulkinis šaudymas; E. Ma tusevičių (PEF IV k.), V. Vancevičių (FF LV k.) — lengvoji atletika; A. Jonikaitę (IF II k.), R. Varanavičiū-
tę (IF II k.), R. Aniulį (PEF II k.), A. Pociūtę (EKF II k.), D. Steponavičiūtę (EKFF III k.), S. Panasiuką (TF V k.), R. Klžį (GF IV k.), N. Mi kalauską (MaF II k.) plaukimas, V. Bazgelą (EKFF Dingusį studento pažymėji III k.), D. Šlapelį (PF IV k.) — sunkioji atletika. mą Nr. 810707, išduotą MF
STUDENTŲ FOTODARBAI
studentei Loretai VINOKUROVAI, laikyti negaliojan čiu. Dingusj studento pažymėji mą Nr. 790838, išduotą FilF studentei SAKALAUSKAITEI Birutei laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 770652, išduotą MF studentei Liudmilai PRETER, laikyti negaliojančiu. PIRMAKURSIŲ
DĖMESIUI!
Visl dieninio skyriaus I kurso karo prievolininkai ir šaukiamojo į karinę tarnybą amžiaus studentai, kurie iki šiol neįsirašė į karinę įskai tą ir neatsiėmė pažymos (forma 28), privalo iki š. m. spalio 23 d. atvykti į Uni versiteto karinės įskaitos skyrių (centriniai rūmai, 3as aukštas, 52 kambarys).
A. Dilys (TF II k. studentas) — „Pirmoji teisininko praktika", R. Karvelytė (MaF II k. studentė) „Na, tai pavalgysiu".
Unlversiteto karinės įskaitos skyrius
PIRMAKURSI! Š. m. spalio 24 d. 19.30 vai. Universiteto teatro saĮėję įvyks spektaklis-koncertas. Jame Tu susipažinsi su Universiteto Kiemo teatro vaidilom ir režisieriais. O spalio 25 ir 31 dieno mis Tau, Pirmakursi, bus ro domas pačių studentų reži suotas spektaklis S. Beketo „Žaidimo pabaiga". Įėjimas laisvas. Lapkričio 3 — gruodžio 23 dienomis kviečiame pasižiū rėti ir kitus Universiteto Teatro spektaklius: „Herojų pašnekesiai", H. Ibsenas „Pe ras Giuntas", V. Majakovskio „Misterija Buf“, A Lyves „Karalienės Mod žemė", J. Broškevičiaus „Senos kro nikos receptas". Astronomijos ir kvanti nės elektronikos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Ritą Gudaitienę dėl motinos mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto R. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. ITiražas -------- 4500 „cuaiuuie Redaktorė «Tapu6nHHC CTyAeHTac» («CoBeTCKHH cryAtHTs). opran napTKOMa, peKTopaTa, KOMirreTa AKCM Amteli, npoipKOMa opAe ioe TpyAOBoro Uis. Nr. 2672 j. VARAPNICKAITE I LV 17100 KpacHoro 3HaMeHH u APy^Cbi HapoAoe BriALHioccKoro yuHBepcjrreTa hm. BHHųaca KancyKaca Aht. CCP. Ha ahtobckom »3MKe.