V <SI, triflfj PROIF1ĄRĄI
i. lt \ V K / TFS'
UaRVBiniS
Siame numeryje: KOMJAUNUOLIŲ DVIDEŠIMT SEPTINTOJI
ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. spalio 23 d.
Spalio 30 — Universiteto darbuotojų profsąjungos konferencija
DARBŲ VERPETE Universiteto profsąjungos kad ji pasiektų kiekvieną organizacijoje yra 2960 na profsąjungos narį. Ir dar la riai, kuriuos vienija 13 fa bai dažnai atsitinka, kad dėl kultetu, katedrų ir kitų Uni profbiuro ir proforgo pasyvu versiteto padalinių pirminės mo kolektyvo nariai lieka profsąjungos organizacijos. neinformuoti. Mobilizuoti kolektyvo dir Profsąjungos darbui vadovau ja 33 narių vietos komitetas bančiuosius, siekiant įvykdyti ir 11 narių jo prezidiumas. ir viršyti planus ir prisi Profsąjungų veikla vra ne imtus įsipareigojimus, — atskiriama nuo dideliu isto vienas iš pagrindinių gamvrinių įvykių, svarbių šalies binio-masinio darbo komisijos gyvenimo momentų, šaunios uždavinių (komisijos pirmi tarybinės liaudies šickadie- ninkas doc. A. Nagelė). Šio nių. Ne išimtis ir pastarieji tikslo siekiama gerai organi metai — TSKP XXVI, LKP zuojant socialistinį lenktynia XVIII ir Profsąjungų XVI vimą. Darbui sėkmingai va suvažiavimai, X penkmečio dovauja doc. R. Razauskas pabaiga ir XI penkmečio Sąjunginiame socialistiniame pradžia mūsų organizaci lenktyniavime turime kuo pa jai kėlė svarbius uždavinius. sidžiaugti: už 1980 metų re Kaip parodė ką tik pasibai zultatus Universiteto kolek gę pirminių profsąjungos or tyvui pripažinta II vieta ir ganizacijų ataskaitiniai-rinki- paskirta 31 tūkst. piniginė miniai susirinkimai, Universi premija, iš kurios 21,5 tūkst. teto profsąjungos organizaci buvo skirta Universiteto dir ja jai keliamus uždavinius bančiųjų paskatinimui, liku sprendė sėkmingai. Išanaliza si 9,5 tūkst. rb. suma buvo vus ataskaitiniu laikotarpiu panaudota kambarių nuomai atliktą darbą ir ruošiantis Nidoje pas privačius gyven Universiteto ataskaitinei-rin- tojus, kur vasarą ilsėjosi mū kiminei konferencijai, išky sų darbuotojai. Tačiau vidi la sėkmingai spręstos proble nio soc. lenktyniavimo orga mos ir ne visai išspręsti nizavime yra spręstinų klau klausimai. Keletą jų norėtųsi simų. Dar nėra tobuli socialis trumpai paminėti. tinio lenktyniavimo nuosta Viena iš pagrindinių sėk tai, lenktyniavimo kriterijai mingo profsąjungos darbo ir jų vertinimo metodika. To sąlygų — geras organizacinis- dėl komisijai reikės daug pa masinis darbas. Darnus ir su dirbėti, kad į socialistinį manus vadovaujantis organas lenktyniavimą įsijungtumėte gerai vadovauja kolektyvui, visi su dideliu entuziazmu ir informuoja ii apie pagrindi ugnele. Iki šiol nepanaudoja nius kolektyvo laimėjimus ir mos gamybinių susirinkimų esamas problemas, stengiasi, galimybės spręsti svarbiausius kad visi jo nariai aktyviai kolektyvo klausimus aktuali įsijungtų i profsąjungos gyve darbo drausmės problema. nimą. Daugelis profs jungos Saugios ir geros darbo są organizacijų šį klausimą lygos — viena iš pagrindiniu sprendė sėkmingai. Gerai ir kolektyvo gero darbo rezul organizuotai dirbo MF (pir tatų sąlyga. Darbo sąlygų ge mininkas doc. V. Gavelis), rinimo tikslu vielos komitetas FilF (pirmininkė doc. E. Ja su administracija kasmet su kaitienė), FF (pirmininkas doc. daro dvišalę darbo apsaugos V. Kriščiūnas), GF (pirminin priemonių įvykdymo sutarti. kas doc. J. Stašaitis), MaF Joje kasmet planuojama at (pirmininkas v. d. E. Stan likti per 30 priemonių už 6,o kus), Administracijos (pirmi tūkst. rb. Šios sutarties suda ninkas J. Kisieliauskas), ChF rymas ir jos vykdymo eiga — (pirmininkas doc R. Kazlaus darbo apsaugos komisijos rū kas) profbiurai. Tačiau kito pestis (pirmininkas doc. P. se pirminėse profsąjungos or Kadziauskas.) Be to, fakul ganizacijose pasigendama tin tetų, katedrų ir padalinių va kamo lygio organizicinio Jar- dovams pravestas darbo ap bo. Dar vra organizacijų, ku saugos ir saugumo technikos riose ne visi dirbantys prof instruktažas, sutvarkvti darbo sąjungos nariai. Taip, pavyz apsaugos žurna ai ir saugaus džiui, Ūkio padalinių ogani- dirbo instrukcijos la bo •.•te zacijoįe yra 50, FF — 42 ne tose, kai kuriuose fak'i'te’.uo profsąjungos nariai. Ataskaitų se įvesti sanitarines-higieni ir rinkimų metu daugelis pa nės būklės pasai. Ateityje sisakiusiųjų akcentavo prof komisijai reikėtų įsigilinti į sąjungos veiklos viešumo it daugelio metu problemas, bendros informacijos stoką. kaip pvz„ FF Partizanų gat Kritika ir pastabos vra tei vės rūsyje įrengtų darbo pa singos. Laiku ir tiksli infor talpų būklės gerinimą. macija žemutines grandis pa Toliau buvo rūpinamasi sieks tik esant gerai organi darbuotojų kultūrinio-sportizuotai sistemai: Vietos ko- nio gyvenimo vasaros poil mitetas-profbiuras- proforgas. sio organizavimu. Kalbant Vietos komitetas nepajėgu- apie kultūrinių priemonių or kiekvienam kolektyvo ne: iui ganizavimą, yra viena bėda. pateikti informaciją atskirais Daugelis darbuotojų ir net klausima s. Tai turi būti prof- kai kurie profbiurai dažnai biuro ir profoigo rūpestis, laukia organizuojamų kultūri tuo labiau, kad visa reika nių renginių „iš centro". Ta linga informacija vietos komi čiau vietos komitetas negali tete yra. Lieka pasistengti, apjungti visų Universiteto
darbuotoju Todėl visas kul tūrinis darbas vra atliekamas fakultetuose, kctedrose, ak tyviai vadovaujant iu profbiuianis lai til'etu platini mas, eiiskv'siiu ir išvykų organiza’ arjr>, įvairūs susitiki mai su žinomais respublikos žmonėmis, dalyvavimas spor to varžybose, spaudos prenu merata ir pan. Turime labai gražių šio darbo pavyzdžių. Tai FilF, MaF, Mokslinės bi bliotekos (pirmininkė R. Jakštienė) profbiurai ir kiti. Darbuotojų vasa.os poilsio organizavimą sunkiną poilsia viečių bazės stoka. Tačiau vietos komitetas pamažu sprendžia ir šią sunkią prob lemą. Be tradicinių poilsiavie čių; 154 vietų poilsio namų Palangoje ir 69 išnuomojamų lovų Nidoje pas gyventojus, 1981 metais pradėjo veikti 22 vietų poilsiavietė Perval kos gyvenvietėje. Tad per visą 1981 metų vasaros sezo ną Universiteto poilsiavietė se ilsėjosi per 1550 Univer siteto darbuotoju ir jų šeimų narių. Be poilsio Universiteto poilsiavietėse, vasarą dalis darbuotojų su profsąjungos grupėmis išvyksta j Kitas so cialistines šalis. Iki .981 metu kasmet išvykdavo 20—25 žmonių grupės į Krokuv-i, Greifsvaldą, Erfurtą, Prahą ir Debreceną. Šią vasarą buvo išvvkusios trys grupės. Vietos komitetas pastoviai ieško galimybių gerinti dar buotoju butų ir buities sąly gas. Ataskaitiniu laikotarpiu vienas 77 kambariu studentu bendrabutis reorganizuotas į jaunųjų specialistų bendrabu tį; kreiptasi i miesto vykdo mąjį komitetą dėl komunali nių ir kooperatinių butų sky rimo. Žodžiu, butų-buities komisi jai, kuriai vadovauja drau gas B. Šakalys, darbų ateity je tikrai bus. Tokiais nuveiktais darbais ir ateities rūpesčiais pasitin kame Universiteto darbuote jų profsąjungos konferenciją. Tikimės, kad šaunaus mūsų aktyvo pagalba ir toliau sėk mingai įgyvendinsime mūsų organizacijai keliamus uždavi nius. L. GASIŪNAS Darbuotojų vietos komiteto pirmininko pavaduotojas
Paminėta Greifsvaldo
universiteto sukaktis
Medicinos fakulteto Hi gienos katedra paminėjo Greifsvaldo Universiteto 525 metų sukaktį, ir mūsų aukštųjų mokyklų higie nistų bendradarbiavimo dešimtmetį. Ta proga Hi gienos katedroje buvo oiganizuota bendradarbia vimui skirta parodėlė ir š. m. spalio 16 d. įvyko
Nr 31 (1170)
Kaina 2 kap.
REIKALINGA KNYGA
Dažnai šį nuošiidaus veido vaikiną galima su tikti senojo Universiteto rūmuose. Visur jo pilna: čia su reikalais „nardo" Universiteto koridorių la birintuose, čia susimąstęs — M. Daukšos kiemelyje, čia sparčiu žingsniu skro džia Kutuzovo aikšte. Kas Jis? Galima būtu pasiten kinti tradiciniu ir lakoniš ku atsakymu — komjaunuolis-aktvvistas, vieno iš geriausių respublikoje SSB „Žilinai" vadas, Istorijos fakulteto penktakursis Jo nas URKA. Galima bū tų. . . Keturios vasaros iš pen kių „parduotos" studentų statybiniams būriams. Eg zistuoja dvi studentiškos nuomonės: vieni teigia, jog visą vasarą paaukoti vien tik darbui, praleisti ją be nuotykių ir kelionių yra tikras absurdas. Prie šingos nuomonės gynėjai yra ryžtingai pasiruošę paneigti šias „tiesas' tarp jų ir SSB judėjimo „Vilkas" J. Urka: —■ Studentų būriai, ma no nuomone, yra viena iš studentiško gyvenimo mo kyklų, ir bent vieną kartą ten pabuvoti būtina. Kur studentai — ten ir juokas, ir daina, ir įspūdžiai. Jei laisvalaikio nesugebame įdomiai praleisti, tai kas kalti — ar ne mes patys? Ne kartą būrio vadui ir komisarui tenka spręsti įvairiausius klausimus. Ir darbo sutartis laiku vyk dyk ir ekskursijas orga nizuok, ir dėl geresnių są lygų kovok, ir daug kitų rūpesčių. Tačiau ne pas laptis, kad opiausia prob lema yra suformuoti savo būrį. Juk čia susirenka skirtingų pažiūrų, skirtin gų charakterių žmonės. Ir su visais reikia rasti bendrą kalbą. Na, o kaip tai atlikti sekasi Jonui galima spręsti ne tik iš didžiulės, norinčiųjų pa tekti į „Žilinus" konkuren cijos, bet ir iš jo bendra kursio Rimvydo Urbonavičaus žodžių: — Nuoširdus ir atidus kiekvieno prašymams ir pasiūlymams. Malonu dir-
bti ne tik tada, kai gerai organizuojamas darbas, bet ir tada, kai puikiai tvarkomas laisvalaiKis. Kiekvienas savaitgalis at neša ką nors naujo, įdo maus — tradiciniai są skrydžiai, turiningos ek skursijos. .. Tarsi nejučia kyla gana suktas klausimas. Paskuti nes tris vasaras Jonas va dovauja „Žilinams", o juk buvo galimybių kaitų su geriausiais Universiteto studentais išvykti dirbti į Čekoslovakiją, Vokietiją, Rumuniją... ar „negrau žia kirminas" — praleidus šias romantiškas išvykas? — Aišku, kiekvieną vi lioja svetimi kraštai. Ta čiau, kaip maloniai širdį užlieja šiluma, kai po me tų grįžti į tą patį miestą, matai linksmai krykštau jančius vaikus, tavo sta tytos mokyklos kieme, ga
li draugui parodyti „ir mes čia dirbome, ir čia yra mūsų darbo dalele'. Iš tiesų malonu girdėti šiuos žodžius ir žinoti, jog žmogus neabejingas gim tojo krašto grožiui, jo naujojo rūbo kūrimui. Ne liko nepastebėtos ir Jono Urkos pastangos. 1980 me tais jis apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos garbės raštu, o štai šių metų žiemą jo laukia eg zotiška kelionė į Indiją. Per penkerius studijų metus Universitete išmok ta ne tik imti, bet ir ati duoti, .. Atiduoti tiems, kurie tave rengė, maitino, mokė. Tėvynei, žmonėms. Džiugu, jog galima pasa kyti, kad Alma Mater jis palieka kupinas ne tik ži nių ,bet ir pagarbos. Dar bui ir Žmogui. Arūnas MATELIS „T. S." korespondentas
išplėstinis posėdis. Jame pranešimą apie Greifsval do Universiteto istorinę raidą ir higienistų ben dradarbiavimo rezultatus skaitė profesorius V. Kviklys. , Asmeninio bendradar biavimo įspūdžiais pasida lijo doc. G. Jusaitienė, doc. A. Svičiulis, doc. A. Bitė ir kiti. Posėdyje da lyvavo LTSR Sveikatos ap saugos ministro pavaduo tojas — vyriausiasis res
publikos sanitarijos gydy tojas drg. J. Sangaila, Kauno Medicinos institu to Higienos ir socialinės higienos mokslo tyrimo instituto m. b. D. Malėlaitė, Respublikinių Sa nitarinių švietimo namu atstovas gyd. J. Lukaševičius ir kiti. Visi pasisakiusieji tei giamai įvertino šio tarp tautinio mokslinio techni nio bendradarbiavimo re zultatus. Toks bendradar
biavimas prisideda prie tarptautinių ryšių tarp so cialistinių kraštų stiprini mo, darbo žmonių gerbū vio gerinimo ir jų svei katos apsaugos bei hi gieninių žinių skleidimo. Posėdžio dalyviai vie ningai nutarė ta proga nusiųsti sveikinimo tele gramą Greifsvaldo univer siteto higienistams.
TAU!
Mūsų inf
KOMJAUNUOLIŲ DVIDEŠIMT SEPTINTOJI SKAIČIAI IR FAKTAI Komjaunimo organizaci ja šiuo metu jungia 10262 narius Didžiausia komjaunimo organizacija — EKFF Mažiausia — ChF VIII visuomenės mokslų konkursui paruošta 6015 darbų: 32 darbai atrinkti res publikiniam turui 22 darbai užėmė pirmas vietas 900 studentų dalyvauja ekspedicijoje „Mano tė vynė — TSRS" SSB judėjime vasarą 1530 komjaunuolių 1980—81 m. m. buvo apdovanoti: VLKJS CK Garbės raš tu — 1 LLKJS CK Garbės raš tais — 21 LLKJS Vilniaus m. komi teto Garbės raštais — 37 LLKJS Vilniaus m. Leni no RK Garbės raštais — 112 Universiteto komjauni mo komiteto Garbės raš tais — 218 VLKJS CK Aukštojo bei specialiojo mokslo ministerijos ženkleliu „Už labai gerą mokymąsi" 707.
.. .Penktoji. 1956-iejl. „Ta rybinis studentas" Nr. 22: „Kodėl komjaunimo gyveni mas mūsų Universitete apmi ręs? Kur dingo taip reikalin ga darbe „komjaunuoliška ug nelė"? Konferencijoje panašūs
...1951 metų spalio 14—15 dienomis LTSR Filharmonijos salėje įvyko Universiteto pir moji komjaunimo konferenci ja... klausimai kilo vienas po ki Prabėgo 30 metų, ir to, pasisakiusieji drąsiai ieš Universiteto komjaunuo kojo atsakymo Į juos. liai vėl renkasi i savo Drg. Stepšys: „Komjaunimo konferenciją, jau XXVII, organizacijos savo sąrašuose susumuoti nuveiktus dar dar dažnai turi tik pavardes. Pagrindinis uždavinys — pa bus, pasiginčyti dėl ne sėkmių, pasidžiaugti per versti tas pavardes gyvais, galėmis. Bet prieš prasi kalbančiais ir dirbančiais žmo nėmis". dedant šiai mūsų kom Prorektorius drg. Meškaus jaunuoliškai šventei, gal atsiverskime senus, pagel kas: „Dauguma studentų turi tusius puslapius ir truputį tartum du veidus. Vienas — antras — asme paskaitykime istoriją. Ne visuomeninis, ninis. Kuo jie skiriasi? O štai: skaičius ir faktus, bet ano susirinkimuose, paskaitose stu meto komjaunimo kon dentas kalba taip, kaip reikia, ferencijų dalyvių mintis. o draugų ratelyje — taip, Galbūt ir šiandien tos kaip jis galvoja. Mes turime problemos tebejaudina. drąsiai sakyti savo mintis,
mylėti — trejetui. Reikia de gančių žmonių, galinčių už degti nerimu kitus. — Gerinant komjaunimo darbą, reikėtų daugiau domė tis susirinkimų lygiu: mes nenumatome įdomios temati kos, — kalbėjo Ekonomikos fakulteto pirmakursis A. Skrupstelis. — Daug kur mes praeina me pro šalį, apsidraudžiame, — pastebėjo partijos komite to sekretorius V. Nekrašas. Taip, gyventi trejetui — negalima!" ...Dvidešimt pirmoji. 1975ieji. „Tarybinis studentas" Nr. 34: „Universiteto komjaunimo organizacija, komjaunimo ko
rimti. Vadinasi, būti jaunimo gyvenimo sūkuryje, daryti poveikį tam gyvenimui, vado vauti jam. Teisininkų komjaunimo ko miteto nariai — ne sėdylos. Atrasti kurį nors iš komiteto narių, prisipažįsta Elvyra Rubežaitė, ne taip jau paprasta. Nes komiteto veikla — ne kažkokie begaliniai posėdžia vimai, ne pasisėdėjimai, o ryvas komjaunuolių darbas. Ir Elvyra, net nesuskubus pa klausti, ima pasakoti, koks tai darbas. Nuo pat ry to teisininkams paskai tos, o tai ir yra svarbiausias dalykas. Bene pirmas komjau nuolių ir, visų pirma, fakulte to komjaunimo komiteto na rių uždavinys ir rūpestis žiū rėti, kad būtų garantuotas pa
vyzdingas paskaitų lankymas. Taigi pirmas klausimas: ar šiandien visi paskaitose, ar ko nors nėra, o jei nėra — kodėl? Gal kažkuris ar kažku rį aptingo, o gal turėta stai ga išvykti arba susirgo? Sie kiama, kad būtų užtikrinamas šimtaprocentinis paskaitų lan komumas. Jeigu šito nėra — negerai. Vadinasi, iškyla rei kalas apie paskaitų lankymą, apie drausmę kalbėtis kom jaunimo komitete. Dažniausiai komitetas posėdžiauja tarp paskaitų atsirandančiame „lai ko langelyje". Laiko posė džiams skiriama ne per daug. Todėl kalba komjaunimo ko mitete trumpa, konkreti, kryp tinga ir dalykiška. Dažnai, vos ne kasdien, į fakulteto komjaunimo komitetą pasitar
ti subėga grupių sekretoriai. Po paskaitų daugiausia laiko tenka „atseikėti" pirmakur siams. Siekiama, kad pirma kursiai kuo greičiau įsitrauk tų į viso Universiteto kom jaunimo pilnakraujį gyveni mą, kad kuo sėkmingiau adaptuotųsi ir imtųsi konkre čios veiklos. Pirmakursiai at stovaujami ir fakulteto komi tete. Tai L. Dūkštą ir R. Ku činskaitė — jau spėję užsire komenduoti pareigingumu ir veiklumu komjaunuoliai. Ar taip jau viskas sklan džiai sekasi teisininkams? Ži noma, visko yra, visko pasi taiko. Bet dauguma komjauni mo komiteto sektorių dirba kryptingai įvykdo savo pla nuose nusibrėžtus tikslus. Na, o jeigu kuris sekretorius lyg
ir snusteli, jį komitetas kaip mat pabudina: sektorių va dovus pasikviečia i posėdi, paprašo ataskaitų, pasižiūri į veiklos spragas iš arčiau. Žvilgteriu į fakulteto kom jaunimo komiteto perspekty vinius planus. Ne tušti jie. Visi numatyti klausimai yra reikalingi, savalaikiai, aktua lūs: spaudos platinimas 1982siems, fakulteto kultūrinio gyvenimo aktualijos, pirma kursių supažindinimas su Moksline biblioteka, Teisės fakulteto muziejumi ir t. t. Neilga rudens diena. Bet apgalvotai dirbdami Tei sės fakulteto komjaunuoliai šito nejaučia — kiekviena jų užpildoma prasminga veikla, naudingais darbais. Auksė JUREVlClUTE
atlikti nurodymu „iš viršaus", tai mes visuomet stengiamės sudominti studentus, klausia me jų patarimo. Tokia taktika gera! Na, o jeigu jau ini ciatyva yra pačių studentų, tai mes ją palaikome, kuo galėdami padedame. Kitaip studentų nepriversi, jie — žmonės be kompromisų, jei neįdomu — nedarysim. 2. Kaip bebūtų gaila, bet dar yra tokių renginių, ku rie išties yra neįdomūs, netgi formalūs. Bet ką daryti? Mes juk taip pat gauname nuro dymus organizuoti tokius ren ginius, kurių įdomiais tikrai nepavadinsi. Belieka prievar ta. . . Bet tada rezultatų tikrai nebus. Kartais tiesiog norisi atsisakyti vykdyti tokias už duotis. 3. Tai turbūt didžiausia klaida, kurią darome šefuodami pirmakursius. Išrenkam akty vistus pagal charakteristikas, net nepagalvodami, kad gru pės draugai tų charakteris tikų net ir neskaito. Paga liau, negalime spręsti apie žmogų vien iš charakteristi kos. .. Bandomasis laikotarpis būtinai reikalingas. XXX Arūnas PLIKSNYS, Fizi kos fakulteto komjaunimo ko miteto sekretorius. Gimtinė — Šilutė. 1975 buvo priim tas į komjaunimą, 1978 pra
dėjo studijuoti. 1. O kaip kitaip! Būtinai reikia žmogų sudominti. Juk ne kiekvienam darbui tas pats studentas tinka. Pašneki su žmogumi, paaiškini, ko iš jo reikalauji, kiek įmano ma sudominti — tik tada ga li tikėtis sėkmės.
tų viltis pateisino tik du stu dentai. Kiti net nesiteikė nors kartą pasirodyti komitete. Tai kokie gi tie rezultatai? Ką mes pasiekiame? Būtinai turi būti bandomasis laiko tarpis, be jo neišsiversime. • •• ■ Ričardas KELIUOTIS. Gim tinė — Šiaulių rajonas, 1969 buvo priimtas į komjaunimą, o 1973 įstojo į Universiteto Istorijos fakultetą. Studijų metais buvo kurso sekreto rius, fakulteto ideologinės komisijos narys. Šiuo metu dėstytojas, VU komjaunimo komiteto narys. 1. Be individualaus pri ėjimo čia nieko nepasieksi Reikia rasti tokį žmogų, ku riam paskirtas darbas būtų „prie dūšios". Juk kažkas tu ri skatinti dirbti. Na, o jei studentas tą pavadinimą su pras kaip prievolę. Naudos tikrai nebus. Ar ne geriau būtų griežčiau atrinkti ir skir ti užduotis tiems studentams, kurie patys to norės. Gal pa darytų mažiau, bet rezultatai tikrai bus geresni. 2. Manau, mes labai jau pasenusiais metodais dirbam. Atrodo, jog studentą lyg mažą vaiką už rankutės rei kia vedžioti, mes jais nepasi tikime. O juk studentai ir nori, ir idėjų turi. Jei ti‘stuentas pajunta, kad juo pa
sitiki, kad tikrai leis padary ti taip, kaip jis trokšta, tai ir stengiasi, dirba. Antra ver tus,, kalti ir studentai. Bet dažnai jų rodoma iniciatyva visiškai užgniaužiama. O jau kitą kartą jis nebedarys, ne priversi Daugiau pasitikėjimo, ir daugelis renginių taps tik rai įdomiais. 3. Labai blogai, kad mes taip neatsakingai žiūrim į tuos „fuksų" aktyvo rinkimus. Praktiškai visi išrinktieji ne pasiteisina, o vėliau ir visai nueina nuo aktyvo arenos. Jie turi apsiprasti, susipažin ti. Tik tuomet jau bus ger' rezultatai. Anketą sudarė Rolandas NORKŪNAS,
Taip prasidėjo istorija, kurią, anot J. Marcinkevi čiaus, rašo juodasis ir bal tasis metraštininkai. Švie sios švenčiu akimirkos dažnai užtemdomos vargų, rūpesčių, nesėkmių. Ta čiau tik nugalėjus sunku mus, gali pajusti pergalės skoni.
r.AIlVBIDIS sučiix-i>r.<V5
Istorija — tai MES
KOMITETO DIENA Kokia ji, komjaunimo ko miteto darbo diena? Kaip ji praeina? Ką nuveikia? Kas šiandien labiausiai rūpi Teisės fakulteto komjaunuoliams? Tokius klausimus pasižymėjau užrašų knygelėje ir patrau kiau pas teisininkus. Žinojau: teisininkai „nesulūžę", turės ką pasakyti, nes dirba su ug nele, išradingai. Didelis Teisės fakulteto komjaunuolių pulkas. Įskaito je — 526 komjaunuoliai. Iš aktyviausiųjų tarpo turi išsi rinkę „penkiolikos komitetą" — fakulteto štabą arba, kaip oficialiai įprasta sakyti, kom jaunimo komitetą, kurio sek
mitetas siekė pažinti kiekvie ną komjaunuolį. Gal ne visa da sekėsi Įgyvendinti šį šūkį, bet nenuilstamai buvo siekia ma to, veikiama ta linkme ir einama link pergalės. Kelis darbo trūkumus taik liai pastebėjo partijos univer siteto komiteto sekretorius K. Poškus: — Stebint komjaunuolių veiklą, kartais atrodo, kad jie turi dąug gerų idėjų, su manymų, gerų norų. Tačiau labai dažnai šos geros idėjos pakimba ore, pritrūksta va lios, atkaklumo, dėmesio ir ryžto joms įgyvendinti. Universiteto komjaunimo konferencijoje išgirdome tą rūpestį dėl kiekvieno komjau nuolio įsitikinimų, jo akty vios gyvenimo pozicijos. Čia susirinko žmonės, jauni ir gražūs, tarsi paklausti savęs: ką tu darai, kad kitiems būtų geriau, kad organizacija bū tų ta smogiamoji, iniciatyvos grupė, kaip sakė V. Leninas."
ieškoti drąsių atsakymų ir nebijoti „nemalonumų". .. .Penkioliktoji. 1967-ieji. „Tarybinis studentas" Nr. 30: „484 delegatai, atstovavę 5473 komjaunuolių, santūriai ir su dideliu atsakomybės jausmu svarstė savo organi zacijos veiklą. Diskusijose kalbėjęs Gam tos fakulteto dekanas C. Ku daba teisingai priekaištavo, kad mes išmokome perdaug ramiai gyventi: mokytis — trejetui, gyventi — trejetui,
.. ,Į pirmąjj Universiteto komjaunimo organizacijos su sirinkimą 1944 m. lapkričio mėnesį atėjo 12 komjaunuo lių. ..
retorius — IV kurso teisinin kas Stasys Lileikis. Visi fakulteto komjaunimo komiteto nariai, kaip ir dera turi aiškų darbo barą. Ketvirtakursė Rasa Mikelevičiūtė atsakinga už organizacinius reikalus, trečiakursė Virginija Gaižauskaitė už ideologinę veiklą, penktakursis Bronius Sulavičius — už įskaitą ir WP, ketvirtakursis Kęstas Stasiulis atsako už darbini auklėjimą ir t. t. kuri bepašnekintum — visi turi darbą, užduočių, rū pesčių, problemų. Tai supran tama: būti aktyviu komjau nuoliu — reiškia dirbti, nenu-
„Tarybinio studento“ anketa Po keletos dienų pasldalin -dentu, mėginate jį sudomin ti patirtimi, apžvelgti atliktus ti vienu ar kitu darbu, ar darbus VVU komjaunimo ak paprasčiausiai pasklriate jį tyvistai susirinks į XXVII atsakingu už kokios nors už ataskaitinę-rinkiminę konfe duoties įvykdymą? 2. Į kai kuriuos komjauni renciją. Į „Tarybinio studen to" klausimus atsako konfe mo renginius studentai nela bai noriai eina. Kaip mano rencijos delegatai. te, ar čia kaltas studentų abe Klausimai: jingumas, ar tie renginiai 1. Jūs nuolat ir nuolat yra tiek nuobodūs, kad niekas bendraujate su žmonėmis. Ko nenori gaišti laiko? kiu principu vadovaujatės: 3. Ar tikslinga. Jūsų ma ar stengiatės atrasti bendrą nymu, rinkti pirmakursių ak kalbą su jus dominančiu stu tyvą pirmosiomis mokslo me tų dienomis? Gal reikėtų šiek tiek palaukti, duoti „fuksams" geriau pažinti vienas kitą.
Olga ZABIELINA, Teisės fakulteto V kurso grupės se kretorė. Gimtinė — Tūla. 1973 įstojo į komjaunimą. 1977 tapo Vilniaus universi teto studente. 1. Be abejonės, reikia žmogų sudominti, kitaip ta riant reikalingas individualus priėjimas. Juk jeigu darbas studento nesudomina, tai jis paprasčiausiai jo nevykdys. Nežinau, kaip kitur, bet mes stengiamės dirbti tokiu prin cipu: jei vienas ar kitas renginys, darbas duodamas
2. Tiek pat kalti ir neįdo mūs renginiai, ir patys stu dentai. Visi pripratę, kad dauguma tų visuotinių ren ginių tikrai neįdomūs, ir ne sistengia nieko pakeisti. Net nueiti retai kada teikiasi, vie ną kitą aplanko, jiems nepa tinka, todėl į kitus ir nenu eina. Negaišta laiko. 3. Pernai mes išrinkame ak tyvą pirmosiomis mokslo me tų dienomis. Iš penkių išrink
Komjaunimo sekretoriai
Fakultetų komįaunim.o komitetų sekretoriai Maliukevičius Rimas MaF darbuotojas Plikšnys Arūnas FF IV k. Raudonis Rimantas ChF III k. Stribinskis Vilius GF III k. Trainavičius Kęstutis MF darbuotojas Ananjeva Aleksandra FilF darbuotoja Janulevičius Linas IF darbuotojas Kargytė Dalia EKFF darbuotoja Syvys Raimundas PEF .. .Taigi dar kartą, III k. nors ir prabėgomis perRimantas vertėme keletą istorijos PFPerveneckas III k. puslapių. Ji — visados Lileikis Stasys TF IV k. su mumis , ir jos tęsinys — dabarties darbai ir problemos... Apžvalgą parengė Renata PAjEDAllĖ
J*S,
KOMUNIZMO MOKYKLA XXVII Universiteto studen tų profsąjungos ataskaitinęrinkiminę konferenciją mū sų organizacija sutinka gražiais laimėjimais studentiš koje veikloje. Kiekvienais metais auga studentų profsąjungos veikla. Šiuo metu Universiteto orga nizacija jungia beveik visus dieninio skyriaus studentus. Organizacija sprendžia aktua liausias studentiško gyvenimo problemas. Ji rūpinasi bend rabučių, studentų valgyklų reikalais, skirsto poilsinius ir sanatorinius kelialapius, į poil sio stovyklas, pašalpas, jai patikėta mokymo proceso kontrolė, materialinės verty bės. Studentų profsąjungos komiteto nariai įeina į dau gelį tarybų. Taigi, studentai — tikri Universiteto šeiminin kai. Teisūs V. Lenino žodžiai: ,,Profsąjungos — komunizmo mokykla“, juk kaip mes patys sugebėsime šeimininkauti, nuo to priklausys mūsų gero vė. Gražių laimėjimų pasiekta, gerinant studentų buities ir poilsio sąlygas, tobulinant kultūrinio ir sportinio darbo formas. Per paskutiniuosius metus labai pagerėjo studentų bui ties sąlygos. Šiemet suremon tuoti 10, 11 bendrabuč'ai, iš dalies — 12, 14. Gerų rezul tatų pasiekta bendrabučių ta rybų darbe. Čia reikėtų pa minėti 10 bendrabučio tary bą, kuri 1979 metais respub likos bendrabučių tarybų ap žiūroje užėmė antrąją vietą. Malonu, kad Universiteto profsąjungos organizacija už ėmė pirmąją vietą konkurse ,,Dėl darbo ir buities sąlygų gerinimo''. Pirmą kartą po 5 metų pertraukos Universiteto profsąjungos organizacija su
rengė Lietuvos aukštųjų mo kyklų spartakiadą, kurioje pirmą vietą užėmė Universite to bendrabučių komanda. Va dinasi, studentai nemažai pa dirbėjo ruošdamiesi šiam ren giniui. Valstybė didelį dėmesį ski ria studentų gerovei. Štai pas kutiniaisiais metais valstybė išmokėjo vien butpinigių 38 tūkst. rub., o kur dar stipen dijos. . . Bet ar mes visuomet patei siname kitų lūkesčius? Apie tai privalėtume dažniau pa galvoti. Daug buvo rūpinamasi stu. ,o Lio sąlygų gerinimu. Per ataskaitinį laikotarpį iš duota pašalpų 12 tūkst. rub., 4200 kelialapių į profilakto riumą ir, apie 200 į sanatori jas, 100 — poilsinių ir turis tinių. Šie faktai rodo, kad mes mokame spręsti iškilusias problemas, tačiau mūsų darbe dar vis pasitaiko daug neūkiš kumo, kuris trukdo gerai dirbti. Dar ne visi gebame tinkamai elgtis bendrabučiuo se. Retkarčiais studentai šali nami iš bendrabučių. Tikrin dami kambarius, galime pa matyti sulaužytus stalus, kė des. Per vienerius mokslo me tus tenka nurašyti invento riaus už 2 tūkst. rub. O kiek už šiuos pinigus galima būtų nupirkti papildomai. Dar ne mokame operatyviai spręsti kai kurių problemų. Kartais daug reikalaujame iš kitų, o patys nieko nenuveikiame. Mes visi studentai ir visiems trūksta laiko, tačiau reikėtų draugiškiau, kolektyviškiau spręsti iškilusias problemas. Tad būkime savo namų šei mininkai, ir būtinai geri!
Vvdas MEDEIŠIUS VU studentų profsąjungos komiteto pirmininkas
Fakultetų profsąjungos biurų pirmininkai
PF — Stašinskas Vidas, IV k. MF — Gelžinis Ginta ras, V k. FilF — Šalkauskas Vilchelmas, III k. MaF — Vaitiekus Ed mundas, III k. IF — Abromavičius Kęs tas, III k. PEF — Motulaitis And-
rius, III k. ChF — Petrauskas Os valdas, IV k. GF — Gricius Algiman tas, III k. TF — Betingis Kęstas, III k. EKFF — Cesnavičius Ro mas, III k. FF — Žabuolis Arvydas, III k.
Bendrabučių tarybų pirmininkai GF bendrabutis Nr. 3 — A. Skerniškis, ni k. MF bendrabutis Nr. 5 — R. Kvletkauskaltė, VI k. MaF bendrabutis Nr. 6 — J. Rukšėnaitė, III k. TF bendrabutis Nr. 10 — R. Rainys, III k. PEF bendrabutis Nr. 10 (III k.) — G. Jegelevičlus, UI k. PF bendrabutis Nr.10 (II k.) — Š. Birutis, III k. EKFF bendrabutis Nr.ll (I k.) — A. Lukoševičius, II k. EKFF bendrabutis Nr. 11 (II k.) — O. Smogis, IV k.
EKFF bendrabutis Nr. 11 (III) k.) — S. Servusevičius, UI k. IF. bendrabutis Nr. 12 I k.) — A. Mickevičius, III k. IF bendrabutis Nr. 12 (II k.) — R. Budrys, UI k. FF bendrabutis Nr. 13 — R. Latakas, IV k. Bendras bendrabutis Nr. 14 — V. Petravičius, TF IV k. FilF bendrabutis Nr. 15 — R. Šidlauskas, Fil F III k. Bendras bendrabutis Nr. 16 — A. Šatkus, IV k.
Nėr namų be durnų.:. Bendrabutis studijų metais daugeliui studentų antrieji namai. Gyvenant jame įpran tama derinti savo ir kambario draugų poreikius, išmokstama pažinti žmones. Nėra namų be dūmų. Iškyla problemų ir mums — ben drabučio gyventojams. Ne visi nori ir sugeba tvarkyti savo kambarius, budėti virtu vėse, dušuose. Todėl bendra bučio švaros komisijai ten ka nelengvas uždavinys — įteigti kai kuriems studen tams, jog grindų plovimas nežemina jų studentiško oru mo. Kartą per savaitę tikri nama-., kambarių tvarka. Jau
tapo tradicija kiekvieną mė nesį bendrabutyje organizuo ti švaros dienas. Studentai iš anksto žino, ką jie privalo padaryti: visi valome sienas, plauname koridorius, skaityk las ir po valandos mūsų bendrabutis švarus. Bendrabučio taryba ne tik padeda administracijai palai kyti tvarką bendrabutyje, ta čiau ir rūpinasi mūsų poilsiu: organizuola diskotekas, su sitikimus su (domiais žmo nėmis. Praėjusiais metais su rengė talkininkų palydas i kolūkį. Naujųjų metų sutiki mą. Ilgai neužmiršime vaka Nukelta i 4 psl.
Gerai dirbo Studentų profsąjungos biurai turi rūpintis studen tų gerove, buitimi, ginti jų interesus. Tuo ir vado vavosi IF profsąjungos biuras (pirmininkas Algis Jankauskas). Iš tiesų per praėjusius mokslo metus nemažai nuveikta: visada laiku buvo skirstomos vie tos bendrabučiuose, profi laktoriume, informuojama apie turistinius ir poilsi nius kelialapius (jų pra ėjusiais- metais netrūko). Buvo užtektinai keliautojų bei poilsiautojų. Per žie mos atostogas fakulteto studentai lankėsi Maskvo je, Lvove, Leningrade, Ki jeve, Užgorode, vasarą jie pabuvojo Jerevane, Ivano-
Frankovske, ir kitur. Tie, kurie skundėsi sveikata, galėjo pailsėti Palan gos, Druskininkų, Birš tono, Jaltos, Jūrmalos ir kitose šalies sanatorijo se. Neblogai dirbo biuro buities komisija (pirminin kas V. Jogėla). Ši komisi ja dažnai organizuodavo bendrabučiuose sustiprin tos švaros ir tvarkos sa vaites, padėdavo bendra bučių taryboms ruošti ren ginius, biuro posėdžiuose pateikdavo sąrašus tų studentų, kuriems reika lingos pašalpos. Gerai dirbo ir kitos profsąjungos biuro komisi jos. Šiemet vykusiame konkurse „Geriausias prof sąjungos biuras" užimta trečioji vieta. S. Birželionis
SEIMIMM,AVIMO SVEIKINAME XXVII UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KONFERENCIJOS DELEGATUS!
Spalio 28 dieną įvyks Uni versiteto studentų profsąjun gos XXVII konferencija. Tai rimtas egzaminas profsąjungos aktyvistams, jų darbo įverti nimas. Aptarti iškilusių problemų, trūkumų, nesklandumų ) Uni versiteto studentų profsąjun gos komitetą susirinko ge riausiai praėjusiais metais dirbusių fakultetų profsąjun gos biurų pirmininkai:. Nijolė Purmalytė, Vidas Stašinskas, Algis Jankauskas, Fdmundas Vaitiekus, Vilius Šalkauskas. — Jūsų fakulteto profsą jungos biuras pripažintas ge riausiu Universitete. Kam skyrėte daugiausia dėmesio, — kreipiuosi i buvusią PEF studentų profsąjungos biuro pirmininkę Nijolę Purmalytę. — Profsąjungos biuro veik la neapsiriboja vien rūpini musi studentų buitimi, sveika ta, poilsiu. Didelį dėmesį biu ras, o taip pat ir kitos visuo meninės organizacijos bei de kanatas skyrė studentų pa žangumui, paskaitų lankymui. Praėjusiais metais buvo ne labai geras pirmakursių pažangumas, jų vyresniųjų draugų, ketvirto kurso stu dentų, pažangumas buvo daug geresnis — 4,62. Kodėl taip yra? Turbūt dėl to, kad „fuksai" pirmaisiais studijų metais dar neišmoko dirbti savarankiškai, naudotis bib liotekomis, skaityklomis, ne suprato mokymosi aukštojoje mokykloje specifikos. Moks leiviško gyvenimo būdo pa keitimas studentišku ne visa da duoda teigiamų rezultatų: „atitrūkę" r,uo mokytojų ir tėvų kontrolės, kartais įgyda mi perdėtą „savarankišku mą", „fuksai" pervertina sa ve. Atsiranda didelės žinių spragos, nes nelankomos pa skaitos. Tačiau aukštoji mokvkla įpratina gyventi, dirb ti ir mokytis savarankiškai. O kol nėra tų įgūdžių, dabai reikalinga tėvų kontrolė. Pa laikydami ryšius su pirma kursių tėvais, (fakultete bu vo surengtas tėvų susirinki mas) tuo akivaizdžiai įsitiki nome — pagerėjo paskaitų lankymas. Taip pat ir pažan gumas. PF ketvirtakursio V. Sta šinsko vadovaujamas profsą jungos biuras taip tat buvo tarp geriausiųjų. Kas lėmė sėkmę? V. Stašinskas: — Biure bu vo vienuolika žmonių. Dau guma jų — trečiakursiai (net aštuoni). Jie jau ne pirmus metus mokosi fakultete,
ne pirmus metus dalyvauja visuomeninėje veikloje. Gal todėl ir dirbti buvo nesunku. Labai daug man padėjo orga nizacinio darbo pavaduotoja Rima Vaitkutė, sporto sveika tingumo komisijos pirminin kas Alvydas Kiauleikis ir ki ti. Fakulteto biuras juto nuo latinę dekano B. Čeraškos, partijos biuro sekretorės A. Vitkūnienės, darbuotojų prof sąjungos biuro pirmininkės G. Milvydlenės paramą. — Estetikos katedra pa skyrė idėjinid-meninio dar bo vadovus. Ar jie padėjo? — klausia Universiteto stu dentų profsąjungos komiteto pirmininkas Vydas Medeišius. V. Stašinskas: Nesulaukė me jokios pagalbos. Kai rei kėdavo, tai tokio vadovo net nesurasdavome. N. Purmalytė: Pasižiūri sce narijų, ir tiek. O apie, kokią
Interviu mažame kambarėlyje Turbūt tik vėlyvą rudenį ypač suvoki svaiginančią židi nio šilumą, namų jaukumą. Kai vėjas be gailesčio plėšo pageltusius lapus, lediniais pirštais glosto veidą ir kaip gerai, jeigu skubi į savo na mus, o jei ne? Ir visai neju čia kyla klausimas: „Ar turi teisę nors trumpam įsiveržti į nepažįstamų žmonių na mus?" Abejonės išsisklaido, kai 10 bendrabučio 54 kambario du ris atidaro Regina KLUNGEVlClŪTE. Eidama čia, jau ži nojau, kad tai geriausias bendrabučio kambarys Uni versitete, kad jame gyvena dvi Teisės fakulteto V kurso studentės: Vida JURKŪNAI TE ir jau mūsų pažįstama Re gina KLUNGEVICIŪTE. Įeinu. Iš karto patraukia maloni šiluma ir neapsakomas jaukumas: rodos, jau čia kaž kada buvau. .. Bet ne, šito nebuvo, ir mudvi tik kalba me kambaryje? — Ar seniai gyvenate šia me kamparyje? — Nuo antro kurso. — Kas jums padėjo įsikur ti? — Pačios. Juk tam buvo pa kankamai daug laiko. Dar sykį peržvelgiu nedide lį kambarėlį: stalas, dvi lo
vos, spintelė, knygų lentyna, gitara ir. .. šaldytuvas. — Ar visi baldai jūsų? — Ne. Šaldytuvą nuomoja me. nors pirmakursiams, ku rie ruošiasi gyventi bendra butyje, patarčiau nusipirkti. — Ar skaitote? — Labai daug. . . Bet šiuo metu ruošiamės sesijai, taigi grožinę literatūrą tenka atidė ti į šalį. — Regina, ką jums davė studijos Universitete? — O, labai daug! Svajojau apie žurnalistiką, bet įstojau į teisę. Su kiekvienais metais jaučiu, kad vis labiau ir la biau prisirišu prie savo spe cialybės. Išmokau bendrauti su žmonėmis, taip pat sava rankiškumo. — Ką labiausiai mėgstate? — Šilumą. . . Išėjau, o aplink mirgėjo, švietė kiti bendrabučių lan gai. Už jų taip pat gyvena laimė ir džiaugsmas, ateina liūdesys ir vėl sugrįžta vil tys. . . Kokie šį vakarą pana šūs tie šviečiantys langai! Bet visgi, Reginos ir Vidos kam barys kažkuo ypatingas: gal kad išeinant į naktį, pasi ėmiau mažą dalelę šilumos, už kurią galbūt ir neatsilygin siu. .. Eugenija VITKIENE
nis darbas), studentų buities, poilsio, sveikatos klausimai. Ką galėtumėte apie tai papa sakoti? Vilius Šalkauskas, FilF profsąjungos biuro pirminin kas, III k. studentas: Filolo gijos fakulteto studentai gy vena viename 16 aukštų bendrabutyje. Jo šeimininkas — bendrabučio taryba. O dirba ši taryba išties neblo gai. Anksčiau bendrabučio ta ryboje buvo dvylika žmonių, šiemet — aštuoni. Ir tai nau dinga, kadangi mažesnis žmo nių skaičius gali racionaliau pasiskirstyti pareigas, kiek vienas dirba konkretų darbą. Kas dvi savaitės bendrabučio tarybos atstovai tikrina šva rą, tvarką. Bendrabutyje įs teigta ir draugovininku gru pė. Per reidus jie žiūri, ar vėlų vakarą nėra bendrabu tyje nekviestų svečių, ar ne
vaikšto paraudusia ir varvan čia nosimi. Kitiems baigiasi dar blogiau: tenka ir lovoj savaitę kitą pagulėti. Na, bet studentai — žmo nės išradingi ir linksmi. Ir linksmintis tikrai moka. PEF bendrabutyje nestinga įvai rių renginių: „fuksų krikšty nos", etnografinių valgiu konkursas, susitikimai su KPI ir VISI studentais, įvairios vakaronės... Tačiau pasitaiko ir mėgėjų kitaip „pavakaroti", „pasi linksminti". Pas tokius sve čiai užsibūna iki išnaktų. Di desnį dėmesį turėtų skirti Universiteto operatyvinė gru pė. Ji jau senokai bendrabu tyje buvo pasirodžiusi. — Norinčių gauti vietas bendrabutyje be abejonės yra daug, visu patenkinti ne įmanoma. Tačiau ar visada objektyviai paskirstomi kam bariai, ar gauna juos tie, ku riems labiausiai reikia, kuriu blogiausia materialinė padėtis ir pan.? Ar skirstydami kam barius nenuskriaudžiame ak tyvistu? E. Vatiekus, MaF biuro pirmininkas, III kurso studen tas: — Deja, dėl vietą ben drabutyje mūsą fakultete yra nemažai problemų. Kartais proforgai blogai sudaro sąra šus, pasitaiko neobjek tyvumo. Dėl šios priežasties du proforgai buvo pašalinti iš pareigų. Dažnai sąrašai ne laiku pateikiami biurui, kar tais prieš pat svarstymą. A. Jankauskas, buvęs IF biuro pirmininkas, V kurso studentas: — IF biuras sudarė anke tas, norintiems gauti bendra butį. Jose studentai turėjo nurodyti savo materialinę padėti, visuomenines parei gas, praėjusios sesijos rezul tatus. Anketų svarstyme pri valėjo dalyvauti grupės ku ratorius, proforgas, komjau nimo organizacijos sekreto rius, seniūnas. Anketos su įų parašais buvo pateikiamos dekanatui. Taip šiemet mūsų fakultete vie*~c bendrabutyje gavo tie studentai, kuriems ių labiausiai reikėjo. Iš proforgų buvo reikalaujama, kad jie laiku pristatytų anketas į dekanatą, tai yra maždaug prieš mėnesį iki galutinio svarstymo. Dėkojame visiems pokal bio dalyviams. Tikimės, kad čia nagrinėtos problemos su lauks sprendimo. Gal net ir šioje konferencijoje. ‘ Pokalbį užrašė Saulius POVILAITIS
Studentų profsąjunga: darbai, rūpesčiai ir problemos nors konkretesnę pagalbą ir kalbos negali būti. Net ne ateidavo į renginius. Svarbu, kad yra scenarijus, » o kaip renginys vyksta nė motais... Kiti biurų pirmininkai taip pat purto galvas: „Ne, nepa dėjo". O kodėl? Juk tokį žmogų specialiai skyrė Estetikos ka tedra. Skyrė ne tam, kad nu motų ranka, o kad pagelbė tų, patartų studentams kai ruošiami vakarai, susitikimai, kad gerintų idėjinį-meninį renginių lygį. Juk tai ne vien fakultetų visuomeninių organi zacijų, kultūros klubų reika las. Reiklesni šiems žmonėms turėtų būti Estetikos katedra ir Universiteto kultūros klu bas. V. Medeišius: — Lapkričio 2 d. Universitete įvyks kul tūrinio darbo aktyvistų pasi tarimas. Jame dalyvaus fa kultetų kultūros klubų pirmi ninkai, atstovai iš Universi teto studentų profsąjungos ir komjaunimo komitetų. Šiuo metu yra paskirta nauja Uni versiteto kultūros klubo pir mininkė Rima Juknytė. Tad mes vėl tikimės... — Vienas iš svarbiausių studentų profsąjungos biurų. Universiteto studentu profsą jungos komiteto veiklos ba rų — bendrabučiai (juose taip pat turi virti organiza-
triukšmaujama. Rezultatai — akivaizdūs. Pernai nė vienas studentas nebuvo svarstytas už nusižengimus bendrabuty je. Buitiniai klausimai? Taigi, yra keletas nusiskundimų. Vienas iš jų — niekaip ne pradeda veikti antrasis Hitas. Vieno tikrai maža. Juk ben drabutyje gyvena 554 žmo nės, o sugedus vieni oteliam liftui į šešioliktą aukštą lipti ne itin malonu. V. Stašinskas: Mūsų 10-o bendrabučio visuose trijuose korpusuose buvo atliktas ka pitalinis remontas. Tačiau ir po šio „remonto" kaip ne veikė, taip ir neveikia nei vienas dušas, nepritvirtintos kriauklės. O jei netyčia ir pradeda bėgti vanduo, tai ne trukus patvinsta koridoriai. Žemutiniame aukšte po tokiu dušu gyvenantys. studentai patiria visus jo teikiamus „malonumus": jei vanduo var va siena, tai dar nieko — pa trauki lovą ir toliau miegok, tačiau, kai vanduo apsemia rūbų spintą, truputį liūdniau. Gerai tiems, kurių kambariuo se šilta. Galima išsidžiovinti. O ką daryti tiems, kurių kambariuose radiatoriai dar neveikia? .,. N. Purmalytė: Jau kurį lai ką nėra šilto vandens. Todėl dažnas, nepratęs prie tokių „grūdinimosi" metodų, ilgai
Baltiški pavadinimai alsuoa minklais, kuriuose darbavosi kažkuo paslaptingu: Svironvs ir mūsų kraštotyrininkai, ir (o gal Svirėnai), Rudašoniai, Gamtos fakulteto fotogrametKamaiai, Lodasi (argi ne rijos laboratorijos (vadovas A. Pilipaitis) kolektyvas. Universiteto turistai jau ne mijos" ir riestainių kepyklų deckiu, padovanojo VU kelis Brigada (vadas F. Markovas) Luodės?), Serntčanai. Kamajuose įspūdingas ar Gausu Švenčionių rajone arpirmi metai keliauja Lietu mieste, taukiame, kukliame mikroskopus, teleskopą, pa veikė Medilo, Pastovių, Dunivos—Baltarusijos paribiais rajono centre. Smurgainių pildė gamtos istorijos kabine lovičių, Svyrių, Smurgainių, chitektūros paminklas — gy heologijos paminklų, saugo stiliaus bažnyčia mų medžių. Brangi Universi Juolab, kad apie tas vietas bažnyčia — XVI a. renesanso tą. Universiteto profesoriai S. Astravo ir Švenčionių rajo nybinio B Jundzilas ir M. Šulcas pri nuose. Užrašai liudija čia bu (1613 m.), anot baltarusių ar teto komjaunuoliams Partiza periodikoje vis parašo profe architektūros paminklas. sorius C. Kudaba. Netoliese gražiu, mišk ngu sidėjo orie Zaliesės rūmų ir vus ir Lietuvos LKP (b) Šiau chitektūros istoriko V. Can- nų šlovės kalva, supilta Uni Baltarusijos pakraštys — slėniu srūva Vilija — mū parko kūrimo. Zahesė buvo rės srities pogrindini komi turijos, — gotika, sumišusi su versiteto turistų klubo inicia turtingas praeitimi kraštas sų upelių •urlutė. Geltonuota kultūrinio sambūrio centru tetą. Aplink klampius, klai pravoslavų gynybinio stiliaus tyva. Prie pat Švenčionių, Kūnos kurio istorija nuo senu laiku atodangos, kvapų gniaužia kur rinkdavosi pažangūs VU džios pelkės — tetervinų, cerkvių architektūra. O koks išraiškingas moreni senslėnio šlaite glaudžiasi susijusi su mūsų krašto isto skurdžiai, akį veria vingių profesoriai. Dabar Zaliesėie kurtinių, briedžių kaialvstė. rija. Čia kaimyniniu tautu mėlis, laukų žaluma. rūmai restauruojami, o parke Smėlėtame kalnelyje matėm nis reljefas Žydriųjų ežerų Cirkiškės — nuo senų laikų santykių pėdsakai ryškūs Dešiniajame krante prie ke galima rasti akmenį T. Kos vilkų taką. Priėjom ir egzo draustinyje už Vaiškūnų so žinoma dvarvietė, kurioje daįvairiose gyvenimo srityse. lio Smurgainiai—Vileika pa ciuškai atminti. tišką ežeriuką — nuostabų džiaus! Kokia įspūdinga Stra- bei puikuojasi klasicizmo sti Tie pėdsakai daug metu buvo minklas 3 gvardijos Stalin Kadaise Narutės upele pra aukštapelkės belaisvi kažkuo čiamiškių upė, gurgenanti gi liaus rūmų ansamblis (XIX a. ir dar bus istorikų, etnogra grado mechanizuoto korpuso plaukė Kauno Vytauto Di panašų į mūsų Čepkelių re liame slėnyje, nusagstytame pr.) ir parkas, tyrinėtas Uni fų, lingvistu tyrinėjimu ir gin kariams ir partizanams 1944 džiojo universiteto profeso zervato Didįjį Ešerinio ežerą, žalčialunkiais. Stračiovo upe versiteto gamtininkais pažįs lis pagarsėjęs geologijos tamo parkotyrininko K. Laba ču objektu. Lietuvos—Balta m. liepos 5 d. forsavusiems rius S. Kolupaila. Mes gi ki tik daug didesnį. moksle. 1931 m. VU geologai nausko, parašiusio ir Kairėnų rusijos paribiai daug kuo su Vilną ir išvadavusiems Smur- lom palei ją aukštyn apžavė Legenda apie išdidų, despo siję su Vilniaus universite gainius, O slėnio pašlaitėse ti pakrančių miškų. Yra čia tišką Medilo magnatą Kosčy- jos slėnyje aptiko tarpledyn vietovės istorinę apybraižą. Švenčionys nuo seno prie tu, daug davę Lietuvos moks gausu dar Pirmojo pasaulinio ko pasižvalgyti gamtininkui šių šiek tiek susišaukia su mečio nuogulų su faunos li svarbaus kelio iš Vilniaus į lui, kultūrai. Graži, spalvin karo įtvirtinimų liekanų — keliauninkui. Pakrančių mūsų Čičinsku. Medile būta kučiais. Pagaliau Alšviavas (Olševo) Daugpilį, užtat net Napoleo ga, patraukli čia ir gamta. Didžiulis senas, unksmingas kaimeliai labai įaukūs, apkės dvaro, rymo apleista baroko ti didžiulių medžių. Prie Pin- stiliaus bažnyčia. Piie Mias- — dar vienas mįslingosios ną matė, dar ir dabar legen žemės liudytoias. dose, padavimuose ii mena. tos kaimo rymo toks vienas tro ežero, iškyšulyje — se Nalšios Taip, mes keliavom po buvu Čia veikia vaistažolių fabri senolis ąžuolas, drūtas bevjr- nt. jtcrie kapinaitės. sią Nalšios žemę. Svyriuose kas. įsteigtas 1883 metais, bet šūnis. Švenčionių aukštumos, te kronikos ir legendos liudija kažkuo vistiek susišaukiąs su Naručio kaimas S. Kolupai lai pasirodė labai menkas: kios mielos ir brangios, — buvus kunigaikščio Dauman senųjų Universiteto botanikų darbais, Botanikos sodo cerkvelė, dvi krautuvėlės', tosios mūsų profesoriui C. to pilį. Kliuščionių moreninis gūb užuomazga — vaistažolių dar bet jis prisiminė, jog netolie Kudabai, išties pakeri savo „žaliautojų" se yra Dzevintinių dvaras, ku žavesiu. Kokia reljefo ving rys ir nuostabus Soročios e.'e- bais, nūdienos riame gyveno ir mirė Ignas rybė! Kokie peizažai! Stačia- tų „vėrinys" parvedė mus • — botanikų veikla. 1919 m. sausio mėnesi Chodzka (1794—1861), „Vili šlaitės kalvos, ežerų, ežerė Lietuva — Švenčionių rajo jos krantų" autorius, mokęsis lių žydrumą. . . Kaimų ir ną. Žavėjomės čia etnografi Švenčionyse įkurta lietuvių VU, draugavęs su poetais A miestelių lietuviškai — len niais kaimais — vietinės gimnazija, kurios pirmasis di pa- rektorius buvo Z. Žemaitis Mickevičiumi, A. Odinčiumi. kiškai — baltarusiška dvasia. reikšmės urbanistikos (1885—1969), vėliau žinomas Didžiojo Tėvynės kai o metais matematikas, aukštojo gamtos Naručio kaime paminklas mokslo organizatorius Kaune žuvusiems aplinkinių kaimų ir Vilniuje. Direktoriavo čia gr’-entojams. Iš šių vietų ki ir dabartinis VU Zoologijos lęs ir Tarybų Sąjungos Did katedros docentas A. Mačiovyris K. Zubovičius. nis Maršrutą planavome taip, Crupė, kurią sudarė Gamtos S. Žilinskaitės nuotraukoje: Prie Naručio ežero. kad aplankytume ir pelkes — fakulteto geologiniu katedrų tas reliktinės gamtos ramo darbuotoja V. Muzikevičiūtė, Tad ir žvgio, skirto gamtos parkas supa Zaliesės dvarą, ves, kad pajustume penktąją VU Botanikos sodo specialis mokslu studim pradž os ir Kur XIX a. pradžiote gyveno žemės stichiją. Panarutės pel tai A. Vaitelė, S. Žilinskaitė, Botanikos 'cdo įkūrimo Vil kompozitorius, visuomenės kės padovanojo mums di S. Deveikis ir studentai: is niaus universitete 200 metų veikėjas Mykolas Kleopas džiausią profesinės ir žmogiš torikas S. Gudeliauskas ir che sukakčiai, maršrutą neatsitik Oginskis — polonezų auto kosios gamtoiautos laimės mikė R. Murelytė, likom pa tinai pasirinkome tuose pari rius, didelis savo krašto pat krislų — užtikom gervės liz tenkinti. Praėję apie 210 ki biuose, vietomis numylėtomis riotas, prisidėjęs piie T. dą. Skubiai pasišalinome nuo lometrų, išžvalgėme naują ke Lietuvos universitetų (Vil Kosciuškos sukilimo (1794 m.), tos gamtos šventovės. . . lionių rajoną, palytėjom di niaus ir Kauno) gamtininkų. parašęs svarbių veikalų, kul Aplankėme K. Vorošilovo džiąją Gamtos ir Istorijos pa Pradėjome maršrutų Smur- tūros istorijos klausimais. M. vardo partizanų brigados ir slaptį. gainiuose — kadaise garsia K. Oginskis buvo VU garbės Vileikos srities pogrindinių Stepas DEVEIKIS, me Radvilų „Meškų akade nariu, draugavo su J. Snia- komitetų dislokacijos vietą. Gamtos šventovė — gerves lizdas. žygio vadovas
Odisėja Lietuvos - Baltarusijos paribiais
nervų ligų kursą. Tam ne užtenka dėstytojų pastan gų ir gerų jų norų padėti mums. Reikalingos papil domos, savarankiškos šios disciplinos studijos, kurias studentui palengvina pa pildoma literatūra. Tokios literatūros neretai pasiges davome. Mus labai pradžiugino išleistas „Nervų ligų" va REIKALINGA dovėlis. Taigi pirmasis po kario metais lietuvių kal ba išleistas leidinys, para KNYGA šytas suprantama, aiškia kalba. Vadovėlio turinys Studentai gerai žino, papildytas vaizdumo prie paveikslais, kaip nelengva, įsisavinti monėmis:
Praėjo aštuntoji vasara, kai Universiteto slidininkų sekcijos narius svetingai su tinka Juodkrantės girininki jos šeimininkai. Kiekvienais metais sekcijos sportininkai nekantriai laukia susitikimo su Juodkrantėje įrengta sto vyklaviete, subtilia apylinkės gamta, jūra, saule, mario mis, su rūpestingu, niekad sąmojo nestokojančiu Juod krantės girininku Jonu Sto niu — geru mūsų stovyklos draugu ir globotoju. Šią vasarą Juodkrantėje treniravosi nemažas sportinin
kų būrys. Ir reikia būti dė kingiems Fortūnai, jog ii bu vo mums palanki: negailėjo saulės, tuo pačiu geros darbo nuotaikos. Sugrįžom iš sto vyklos puikiai pailsėję ir nu siteikę, o svarbiausia — dar labiau sutvirtėję. Stovykloje klausėmės tre nerių paskaitų apie slidinėji mo meną ir techniką, taisyk lingą kvėpavimą ir t. t. Laisvalaiki taip pat leidom prasmingai ir įdomiai. Buvom nuvykę į Raganų kalną, kas met pasipuošiantį vis nau jais liaudies meistrų dirbi
schemomis, lentelėmis. Vi sa tai labai palengvina šios disciplinos studijavi mą. Medicinos fakulteto 200jų metinių jubiliejaus pro ga norime padėkoti nervų ir psichinių ligų katedros dėstytojų kolektyvui už reikalingą leidinį, palinkė ti gerbiamiems dėstyto jams geros sveikatos ir neišsenkamų kūrybinių ieškojimų jų kilniame dar be.
Nėr namų be (luinų. Atkelta iš 3 psl.
ronės su Universiteto etno grafiniu ansambliu, susitikimo su Matematikos dienų daly viais — svečiais iš Jerevano. Odesos, Tartu. Studentai — jauni, mėgs tantys pašokti ir pasilinksmin ti žmonės. O diskotekų, šokių vakarų visgi mažoka. Va žiuoti į Saulėtekį mums, gy venantiems Čiurlionio gatvės bendrabučiuose, ne visuomet patogu. Gal galima būtų rengti diskotekas Gamtos ir ’Nervtj ir psichinių ligų Medicinos fakultetų patalpo studentų mokslinio se? Šaunu būtų, nes rengda būrelio taryba mi diskoteką bendrabutyje
niais, aplankėm Jūrų muzie jų, gėrėjomės Nidos kopo mis. Įsimintinos ir mūsų tradici nės kolektyvo šventės: sto vyklos atidarymas ir uždary mas, naujųjų narių „krikšty nos". Vargšams „fuksams" reikėjo didvyriškai iškęsti baisiąsias „senių“ egzekuci jas, po ilgiausių kančių ir priesaikų naujokams buvo įteikta slidininko „metrika", suteikianti teisę vadintis garbingu slidinėjimo sekcijos nariu. Tad ši studentiška vasara mūsų sporto kolektvvui nenuėjo niekais: grįžom žvalūs, sveiki, pasirengę ne tik toli mesnėms treniruotėms, bet ir studijoms, taip pat būsimoms varžyboms.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 791406, Išduotą PF studentei VAITKEVIČIŪTEI DIANAI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 780969, išduotą F11F studentei DALIAI KLIMAVI ČIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 781929, išduotą FilF studentei DALIAI PETRU LYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 791158, išduotą Is fakulteto III kurso Regina PUPINYTE torijos Slidininkų sekcijos narė studentui ČEPONIUI ANTA
PASALINTI susiduriame su NEPAŽANGUS kurias ne taip STUDENTAI
visuomet kliūtimis, lengva Įveikti (iš kur gauti aparatūrą, kas praves diskotekstą). Diskotekoms nepritai kytos ir bendrabučio patalpos — skaitykloje per maža vie tos, valgykla — irgi ne pati geriausia išeitis. Tikimės, kad naujai išrinkta bendrabu čio taryba, fakulteto studentu profsąjungos biuras, kitos vi suomeninės organizacijos pa dės surengti daugiau įvairių vakaronių, įdomių susitikimų bendrabutyje.
IF I k. studentė Sulniūtė A., II k. studentas Sušinskas V. MaF I k. studentės Karaklytė, D. Suchavičiūtė, R. Satkutė J. MF II k. studentė Siniauskaitė A. FilF III k. studentai Servinskaitė V., Timofejeva E., Aleksandravičiūtė D. EKFF I k. studentė SeJūra MINTAI TE, gal A., II k. studentė BoMaF studentė ženkina E.
NUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą, Nr. 801116, išduotą Is torijos fakulteto studentei MECEJUTEI DALEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801071, išduotą Is torijos fakulteto studentei BERIOZOVAITEI ROSITAI, laikyti negaliojančiu.
Laikraščio korektorės: S. Daunytė, J. Sakalauskaitė, A. Ju revičiūtė.
Rusų kalbos katedra nuoširdžiai užjaučia do centę Tatjaną Plakunovą dėl sesers mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. I I Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. I Tiražas *500 Redaktorė «Taj)H6HHHC CTyAeHTac»' («Co3eTCKHH CTyACHTn). opiau napraoMa, petcropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npoiįiKOMa opAeaoB TpyAonoro.Užs. Nr. 2737 J. VARAPNICKAITE Kpjciioro SHaMCHu u ĄpyiKfibi HapoA°n BnAsmoccKoro ytiHBepcirreTa hm. Bmuaca Kancynaca Aht. CCP. Ha ahtobckom mbiKe.I LV 10018