V <SI, triflfj PROIF1ĄRĄI
i. lt \ V K / TFS'
UaRVBiniS
Siame numeryje: KOMJAUNUOLIŲ DVIDEŠIMT SEPTINTOJI
ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. spalio 23 d.
Spalio 30 — Universiteto darbuotojų profsąjungos konferencija
DARBŲ VERPETE Universiteto profsąjungos kad ji pasiektų kiekvieną organizacijoje yra 2960 na profsąjungos narį. Ir dar la riai, kuriuos vienija 13 fa bai dažnai atsitinka, kad dėl kultetu, katedrų ir kitų Uni profbiuro ir proforgo pasyvu versiteto padalinių pirminės mo kolektyvo nariai lieka profsąjungos organizacijos. neinformuoti. Mobilizuoti kolektyvo dir Profsąjungos darbui vadovau ja 33 narių vietos komitetas bančiuosius, siekiant įvykdyti ir 11 narių jo prezidiumas. ir viršyti planus ir prisi Profsąjungų veikla vra ne imtus įsipareigojimus, — atskiriama nuo dideliu isto vienas iš pagrindinių gamvrinių įvykių, svarbių šalies binio-masinio darbo komisijos gyvenimo momentų, šaunios uždavinių (komisijos pirmi tarybinės liaudies šickadie- ninkas doc. A. Nagelė). Šio nių. Ne išimtis ir pastarieji tikslo siekiama gerai organi metai — TSKP XXVI, LKP zuojant socialistinį lenktynia XVIII ir Profsąjungų XVI vimą. Darbui sėkmingai va suvažiavimai, X penkmečio dovauja doc. R. Razauskas pabaiga ir XI penkmečio Sąjunginiame socialistiniame pradžia mūsų organizaci lenktyniavime turime kuo pa jai kėlė svarbius uždavinius. sidžiaugti: už 1980 metų re Kaip parodė ką tik pasibai zultatus Universiteto kolek gę pirminių profsąjungos or tyvui pripažinta II vieta ir ganizacijų ataskaitiniai-rinki- paskirta 31 tūkst. piniginė miniai susirinkimai, Universi premija, iš kurios 21,5 tūkst. teto profsąjungos organizaci buvo skirta Universiteto dir ja jai keliamus uždavinius bančiųjų paskatinimui, liku sprendė sėkmingai. Išanaliza si 9,5 tūkst. rb. suma buvo vus ataskaitiniu laikotarpiu panaudota kambarių nuomai atliktą darbą ir ruošiantis Nidoje pas privačius gyven Universiteto ataskaitinei-rin- tojus, kur vasarą ilsėjosi mū kiminei konferencijai, išky sų darbuotojai. Tačiau vidi la sėkmingai spręstos proble nio soc. lenktyniavimo orga mos ir ne visai išspręsti nizavime yra spręstinų klau klausimai. Keletą jų norėtųsi simų. Dar nėra tobuli socialis trumpai paminėti. tinio lenktyniavimo nuosta Viena iš pagrindinių sėk tai, lenktyniavimo kriterijai mingo profsąjungos darbo ir jų vertinimo metodika. To sąlygų — geras organizacinis- dėl komisijai reikės daug pa masinis darbas. Darnus ir su dirbėti, kad į socialistinį manus vadovaujantis organas lenktyniavimą įsijungtumėte gerai vadovauja kolektyvui, visi su dideliu entuziazmu ir informuoja ii apie pagrindi ugnele. Iki šiol nepanaudoja nius kolektyvo laimėjimus ir mos gamybinių susirinkimų esamas problemas, stengiasi, galimybės spręsti svarbiausius kad visi jo nariai aktyviai kolektyvo klausimus aktuali įsijungtų i profsąjungos gyve darbo drausmės problema. nimą. Daugelis profs jungos Saugios ir geros darbo są organizacijų šį klausimą lygos — viena iš pagrindiniu sprendė sėkmingai. Gerai ir kolektyvo gero darbo rezul organizuotai dirbo MF (pir tatų sąlyga. Darbo sąlygų ge mininkas doc. V. Gavelis), rinimo tikslu vielos komitetas FilF (pirmininkė doc. E. Ja su administracija kasmet su kaitienė), FF (pirmininkas doc. daro dvišalę darbo apsaugos V. Kriščiūnas), GF (pirminin priemonių įvykdymo sutarti. kas doc. J. Stašaitis), MaF Joje kasmet planuojama at (pirmininkas v. d. E. Stan likti per 30 priemonių už 6,o kus), Administracijos (pirmi tūkst. rb. Šios sutarties suda ninkas J. Kisieliauskas), ChF rymas ir jos vykdymo eiga — (pirmininkas doc R. Kazlaus darbo apsaugos komisijos rū kas) profbiurai. Tačiau kito pestis (pirmininkas doc. P. se pirminėse profsąjungos or Kadziauskas.) Be to, fakul ganizacijose pasigendama tin tetų, katedrų ir padalinių va kamo lygio organizicinio Jar- dovams pravestas darbo ap bo. Dar vra organizacijų, ku saugos ir saugumo technikos riose ne visi dirbantys prof instruktažas, sutvarkvti darbo sąjungos nariai. Taip, pavyz apsaugos žurna ai ir saugaus džiui, Ūkio padalinių ogani- dirbo instrukcijos la bo •.•te zacijoįe yra 50, FF — 42 ne tose, kai kuriuose fak'i'te’.uo profsąjungos nariai. Ataskaitų se įvesti sanitarines-higieni ir rinkimų metu daugelis pa nės būklės pasai. Ateityje sisakiusiųjų akcentavo prof komisijai reikėtų įsigilinti į sąjungos veiklos viešumo it daugelio metu problemas, bendros informacijos stoką. kaip pvz„ FF Partizanų gat Kritika ir pastabos vra tei vės rūsyje įrengtų darbo pa singos. Laiku ir tiksli infor talpų būklės gerinimą. macija žemutines grandis pa Toliau buvo rūpinamasi sieks tik esant gerai organi darbuotojų kultūrinio-sportizuotai sistemai: Vietos ko- nio gyvenimo vasaros poil mitetas-profbiuras- proforgas. sio organizavimu. Kalbant Vietos komitetas nepajėgu- apie kultūrinių priemonių or kiekvienam kolektyvo ne: iui ganizavimą, yra viena bėda. pateikti informaciją atskirais Daugelis darbuotojų ir net klausima s. Tai turi būti prof- kai kurie profbiurai dažnai biuro ir profoigo rūpestis, laukia organizuojamų kultūri tuo labiau, kad visa reika nių renginių „iš centro". Ta linga informacija vietos komi čiau vietos komitetas negali tete yra. Lieka pasistengti, apjungti visų Universiteto
darbuotoju Todėl visas kul tūrinis darbas vra atliekamas fakultetuose, kctedrose, ak tyviai vadovaujant iu profbiuianis lai til'etu platini mas, eiiskv'siiu ir išvykų organiza’ arjr>, įvairūs susitiki mai su žinomais respublikos žmonėmis, dalyvavimas spor to varžybose, spaudos prenu merata ir pan. Turime labai gražių šio darbo pavyzdžių. Tai FilF, MaF, Mokslinės bi bliotekos (pirmininkė R. Jakštienė) profbiurai ir kiti. Darbuotojų vasa.os poilsio organizavimą sunkiną poilsia viečių bazės stoka. Tačiau vietos komitetas pamažu sprendžia ir šią sunkią prob lemą. Be tradicinių poilsiavie čių; 154 vietų poilsio namų Palangoje ir 69 išnuomojamų lovų Nidoje pas gyventojus, 1981 metais pradėjo veikti 22 vietų poilsiavietė Perval kos gyvenvietėje. Tad per visą 1981 metų vasaros sezo ną Universiteto poilsiavietė se ilsėjosi per 1550 Univer siteto darbuotoju ir jų šeimų narių. Be poilsio Universiteto poilsiavietėse, vasarą dalis darbuotojų su profsąjungos grupėmis išvyksta j Kitas so cialistines šalis. Iki .981 metu kasmet išvykdavo 20—25 žmonių grupės į Krokuv-i, Greifsvaldą, Erfurtą, Prahą ir Debreceną. Šią vasarą buvo išvvkusios trys grupės. Vietos komitetas pastoviai ieško galimybių gerinti dar buotoju butų ir buities sąly gas. Ataskaitiniu laikotarpiu vienas 77 kambariu studentu bendrabutis reorganizuotas į jaunųjų specialistų bendrabu tį; kreiptasi i miesto vykdo mąjį komitetą dėl komunali nių ir kooperatinių butų sky rimo. Žodžiu, butų-buities komisi jai, kuriai vadovauja drau gas B. Šakalys, darbų ateity je tikrai bus. Tokiais nuveiktais darbais ir ateities rūpesčiais pasitin kame Universiteto darbuote jų profsąjungos konferenciją. Tikimės, kad šaunaus mūsų aktyvo pagalba ir toliau sėk mingai įgyvendinsime mūsų organizacijai keliamus uždavi nius. L. GASIŪNAS Darbuotojų vietos komiteto pirmininko pavaduotojas
Paminėta Greifsvaldo
universiteto sukaktis
Medicinos fakulteto Hi gienos katedra paminėjo Greifsvaldo Universiteto 525 metų sukaktį, ir mūsų aukštųjų mokyklų higie nistų bendradarbiavimo dešimtmetį. Ta proga Hi gienos katedroje buvo oiganizuota bendradarbia vimui skirta parodėlė ir š. m. spalio 16 d. įvyko
Nr 31 (1170)
Kaina 2 kap.
REIKALINGA KNYGA
Dažnai šį nuošiidaus veido vaikiną galima su tikti senojo Universiteto rūmuose. Visur jo pilna: čia su reikalais „nardo" Universiteto koridorių la birintuose, čia susimąstęs — M. Daukšos kiemelyje, čia sparčiu žingsniu skro džia Kutuzovo aikšte. Kas Jis? Galima būtu pasiten kinti tradiciniu ir lakoniš ku atsakymu — komjaunuolis-aktvvistas, vieno iš geriausių respublikoje SSB „Žilinai" vadas, Istorijos fakulteto penktakursis Jo nas URKA. Galima bū tų. . . Keturios vasaros iš pen kių „parduotos" studentų statybiniams būriams. Eg zistuoja dvi studentiškos nuomonės: vieni teigia, jog visą vasarą paaukoti vien tik darbui, praleisti ją be nuotykių ir kelionių yra tikras absurdas. Prie šingos nuomonės gynėjai yra ryžtingai pasiruošę paneigti šias „tiesas' tarp jų ir SSB judėjimo „Vilkas" J. Urka: —■ Studentų būriai, ma no nuomone, yra viena iš studentiško gyvenimo mo kyklų, ir bent vieną kartą ten pabuvoti būtina. Kur studentai — ten ir juokas, ir daina, ir įspūdžiai. Jei laisvalaikio nesugebame įdomiai praleisti, tai kas kalti — ar ne mes patys? Ne kartą būrio vadui ir komisarui tenka spręsti įvairiausius klausimus. Ir darbo sutartis laiku vyk dyk ir ekskursijas orga nizuok, ir dėl geresnių są lygų kovok, ir daug kitų rūpesčių. Tačiau ne pas laptis, kad opiausia prob lema yra suformuoti savo būrį. Juk čia susirenka skirtingų pažiūrų, skirtin gų charakterių žmonės. Ir su visais reikia rasti bendrą kalbą. Na, o kaip tai atlikti sekasi Jonui galima spręsti ne tik iš didžiulės, norinčiųjų pa tekti į „Žilinus" konkuren cijos, bet ir iš jo bendra kursio Rimvydo Urbonavičaus žodžių: — Nuoširdus ir atidus kiekvieno prašymams ir pasiūlymams. Malonu dir-
bti ne tik tada, kai gerai organizuojamas darbas, bet ir tada, kai puikiai tvarkomas laisvalaiKis. Kiekvienas savaitgalis at neša ką nors naujo, įdo maus — tradiciniai są skrydžiai, turiningos ek skursijos. .. Tarsi nejučia kyla gana suktas klausimas. Paskuti nes tris vasaras Jonas va dovauja „Žilinams", o juk buvo galimybių kaitų su geriausiais Universiteto studentais išvykti dirbti į Čekoslovakiją, Vokietiją, Rumuniją... ar „negrau žia kirminas" — praleidus šias romantiškas išvykas? — Aišku, kiekvieną vi lioja svetimi kraštai. Ta čiau, kaip maloniai širdį užlieja šiluma, kai po me tų grįžti į tą patį miestą, matai linksmai krykštau jančius vaikus, tavo sta tytos mokyklos kieme, ga
li draugui parodyti „ir mes čia dirbome, ir čia yra mūsų darbo dalele'. Iš tiesų malonu girdėti šiuos žodžius ir žinoti, jog žmogus neabejingas gim tojo krašto grožiui, jo naujojo rūbo kūrimui. Ne liko nepastebėtos ir Jono Urkos pastangos. 1980 me tais jis apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos garbės raštu, o štai šių metų žiemą jo laukia eg zotiška kelionė į Indiją. Per penkerius studijų metus Universitete išmok ta ne tik imti, bet ir ati duoti, .. Atiduoti tiems, kurie tave rengė, maitino, mokė. Tėvynei, žmonėms. Džiugu, jog galima pasa kyti, kad Alma Mater jis palieka kupinas ne tik ži nių ,bet ir pagarbos. Dar bui ir Žmogui. Arūnas MATELIS „T. S." korespondentas
išplėstinis posėdis. Jame pranešimą apie Greifsval do Universiteto istorinę raidą ir higienistų ben dradarbiavimo rezultatus skaitė profesorius V. Kviklys. , Asmeninio bendradar biavimo įspūdžiais pasida lijo doc. G. Jusaitienė, doc. A. Svičiulis, doc. A. Bitė ir kiti. Posėdyje da lyvavo LTSR Sveikatos ap saugos ministro pavaduo tojas — vyriausiasis res
publikos sanitarijos gydy tojas drg. J. Sangaila, Kauno Medicinos institu to Higienos ir socialinės higienos mokslo tyrimo instituto m. b. D. Malėlaitė, Respublikinių Sa nitarinių švietimo namu atstovas gyd. J. Lukaševičius ir kiti. Visi pasisakiusieji tei giamai įvertino šio tarp tautinio mokslinio techni nio bendradarbiavimo re zultatus. Toks bendradar
biavimas prisideda prie tarptautinių ryšių tarp so cialistinių kraštų stiprini mo, darbo žmonių gerbū vio gerinimo ir jų svei katos apsaugos bei hi gieninių žinių skleidimo. Posėdžio dalyviai vie ningai nutarė ta proga nusiųsti sveikinimo tele gramą Greifsvaldo univer siteto higienistams.
TAU!
Mūsų inf