visų
Salių proletarai, vienykitesi
raps/Bos scuDenuas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. spalio 30 diena, penktadienis
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ĮSAKAS DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEI KĖJO GARBES VARDO SUTEIKIMO A. ŽILĖNUI Už vaisingą mokslinę pedagoginę veiklą ir aktyvų daly vavimą visuomeniniame gyvenime suteikti Vilniaus V. Kapsuko universiteto katedros vedėjui, ekonomikos moks lų daktarui, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos nariui ko respondentui profesoriui Alfonsui Žilėnui nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS
Aukštosios mokyklos mokslinis potencialas TSKP XXVI suvažiavi me draugas L. Brežnevas pažymėjo, kad „kuo ge riau reikia išnaudoti aukš tųjų mokyklų mokslinį po tencialą, kur susibūrė beveik pusė mūsų daktarų ir mokslo kandidatų". Partinės orga nizacijos, aukštųjų mokyk lų mokslininkai su entuziazmu tam pritarė, Vykdant TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos įsaką „Dėl mokslinio — tiriamo jo darbo efektyvumo geri nimo aukštosiose mokyk lose" jie negaili pastangų didinant auštojo išsilavin’mo vaidmenį socialiniame -ekonominiame ir moksliniame-techniniame šalies progrese. Maskvos ir Ka zanės universitetai, Vil niaus, Rostovo, Charkovo universitetai, daugelis kitų aukštųjų mokyklų sugeba mokslinį tiriamąjį darbą jungti su aukštos kvalifikacijos specialistų rengimu. Šių mokyklų profeso riai ir dėstytojai telkia pa stangas spręsdami mokslo
BENDRADAR BIAUJA MOKSLININKAI
Jau tapo tradicija Pa baltijo tarybinių respub likų teisininkų mokslinės konferencijos, kurios ren giamos viename iš kai myninių respublikų uni versitetų. Š. m. spalio 23 d. konferencija buvo organizuota mūsų Uni versiteto Teisės fakultete. Jos tema — „Valstybės ir teisės mokslų aktualios problemos TSKP XXVI suvažiavimo nutarimų šviesoje". Konferencijo je pranešimus skaitė Esti jos, Latvijos ir mūsų res publikos teisininkai, o taip pat kolegos iš Mins ko Lenino universite.to,
uždavinius, plačiu frontu atlieka mokslinį tiriamąjį darbą. Beveik 80 tūkstančių specialistų pradėio dirbti liaudies ūkyje. Stiprėja ryšiai mokslininkų su ga myba. Maskvos aukštosios mokyklos kasmet įvykdo virš penkių tūkstančių kū rybinių sutarčių su įstai gomis. Turtėją bendrajai biavimo su pramone ir že mės ūkiu arsenalas. Pa vyzdžiui, daugelio Lenin grado aukštųjų mokyklų ir jų filialų bazinės katedros kuriasi pirmaujančiuose moksliniuose — gamybi niuose susivienijimuose ir šakiniuose institutuose. Baltarusijoje, kitose res publikose kuriami moksliniai-gamybiniai susivieni jimai. Būtina ir toliau plėsti kūrybines paieškas, nukreipiant aukštosios mokyklos potencialą moksliniam - techniniam progresui. Iš 1981.10.06 „Pravdos" vedampjo. svečiai iš Maskvos, Ir kutsko, Jaroslavlio aukš tųjų mokyklų. Plenariniame posėdyje pranešimus perskaitė tei sės kandidatas doc. A. Cirtautas, svečias iš Ry gos P. Stučkos universite to, teisės kandidatas doc. I. Bišer ir svečias iš Tar tu universiteto, teisės kandidatas, doc. A. Kiris. Vėliau konferencijos darbas vyko keturiose sekcijose, kur buvo per skaityta nemažai praneši mų aktualiais valstybės ir teisės teorijos, istori jos, tarptautinės, valsty binės, administracinės, fi nansų, kolūkio ir žemės teisės, o taip pat Tarybų darbo ir gamtos teisinės apsaugos klausimais. A. KATKUS
Nr 32 (1171)
Kaina 2 kap.
Siame numeryje: KVIEČIA VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTETAS
SMD ISTORIJOS PUSLAPIAI
NAUJI LEIDINIAI ■____________________ J
Spalio 29-oji—komjaunimo gimimo diena VLKJS kūrėsi ir brendo kartu su didžiąja Spalio socialistine revoliucija. Kartu augo ir brendo šau niausi komjaunimo nariai. Pirmasis komjaunuolių iš bandymas — Spalio revo liucijos gynimas. „.. .Aš buvau raitininkų žvalgybos viršininku Čia pajevo divizijoje, kai me ne sužeidė. Gaila, kad mirsiu, o aš tai jau čiu, ir gaila, kad nie ko nesuspėjau padaryti revoliucijai..." Reikia įsi klausyti į šias VI. Kuznecovo paskutiniojo laiško eilutes. Žodis „revoliuci ja" buvo šventas, kaip ir pats noras apginti ja. Ap. ginti ne žodžiais, o daibais? 1919 m. Krasnoje Presnios komjaunimo organi zacijos susirinkimo proto kole rasime eilutes: „Iš klausyta: Pasiūlymas iš siaiškinti, kas iš raikomo narių vyksta į frontą. Nu spręsta: vyksta Izačekas, Sarikovas, Smetaninas, Litveiko. Pastaba: Norėio važiuoti drg. Kirilovas (rajkomo sekretorius) ir drg. Litveiko (organizato rius). Kadangi vienas iš dviejų turi likti, pasiūlyta mesti burtus..." 1928 m. Už didvyrišką revoliucijos gynimą VLKJS apdovanota Rau donosios vėliavos — pa saulinės revoliucijos simbolio-ordinu.
Visada avangarde Pirmasis penkmetis įro dė visam pasauliui jaunos valstybės jėgą, revoliuci jos sargybinių jėgą. Ta,goje iškilo Komsomolskas prie Amūro, Magnitogorskas... Komjaunuoliai bu vo kultūrinės revoliucijos vykdytojais, kovotojais už žemės ūkio kolektyvizavi mą. Ir prie Lenino kom jaunimo vėliavos buvo prisegtas antrasis — Dar bo Raudonosios vėliavos, ordinas. „Draugas karini komisa re! Labai prašau jus lai
kyti mane savanoriu ir pasiųsti į kovojančią dalį", 1941 metų birželio 23 dieną rašė kijevietis komjaunuolis I. Nemčenko. Per tris pirmąsias hit lerininkų puolimo dienas panašius pareiškimus pa rašė 50 tūkstančių Mask vos komjaunuolių. Skaičiai, skaičiai: 9 iš 10 Leningrado organizaci jos komjaunuolių kovėsi fronte. 18 tūkstančių kom jaunuolių gynė Odesą... Tūkstančiai dirbo užnuga ryje, tūkstančiai kovojo
PASIRINKIMO IŠBANDYMAS Baigėsi praktika. Antroji. Pedagoginė. Daug įspūdžių — džiaugsmų, nusivylimų. Truputį gaila palikti mo kyklą, kurioje beveik du mėnesius dirbta. Tačiau per šį laiką galima susidaryti tam tikrą vaizdą apie peda gogo darbą. Mūsų, penkių studentų, grupė atliko pedagoginę praktiką Vilniaus 24 vidui 1nėje mokykloje. Pirmąją praktikos dieną grupės vadovė mokytoja J. Laurinavičienė supažindi no mus su mokykla, joje dirbančiais lituanistais. Ma lonu, kad tarp jų — buvęs mūsų fakulteto auklėtinis R. Vaitulionis. Auklėjimui pasirinkome vyresniąsias klases Kai ku rie iš mūsų pirmąją prakti ką atliko rajono vidurinėje mokykloje. Įdomu buvo pa lyginti miesto ir rajono to paties amžiaus mokinius. Bendras žinių ir intelekto lygis panašus (kai kuriais
atžvilgiais rajono vienuolik tokai pralenkia savo bend raamžius vilniečius). Tiesa, vilniečiu klasėje yrą keletas labai gabių ir protingų, bet yra ir tokių, kurie literatūra domisi daug mažiau už bet kokį rajono mokinį. Dauge lis vilniečių vienuoliktokų teigė, kad jiems viskas nusi bodę. Rajono abiturientai daugiau domisi, imlesni in formacijai, dažnai labiau vertina mokytojo žodį. Ne noriu teigti, kad tai — dės nis, bet, lygindamas dvi konkrečias klases, priėjau šią išvadą. Kiekvienam iš mūsų teko atlikti po 14 įskaitiniu pamo kų 4—11 klasėse. Pamoka kiekvienoje klasėje turi specifiką. Mums, rengiantis pamokai, daug padėjo moky tojai J. Laurinavičienė, M. Gineitienė, R. Vaitulionis. Prieš kiekvieną pamoka jie konsultuodavo, patardavo, duodavo metodinės literatū ros. Vykdavo įskaitiniu pa
mokų aptarimai. Ten išgirs davome ir pagyrimo žodžių, patarimu, ne kartą tekdavo girdėti ir pastabu, dalykinės kritikos. Kaip vėliau sužinojome, mokiniai labai laukdavo mū sų pamokų, joms ruošdavosi, tiesa, atsirasdavo ir šmaikš tuolių, kurie dėl „linksmy bės" per pamoką į klasę buvo įleidę. .. juodą katę. Jautėme ir Universiteto dėstytojų paramą. Ne kartą mūsų pamokas stebėjo ir aptarinėjo Filologijos fakul teto docentas A. Soblinskas. Praktiką apvainikavo mū sų užklasinis renginys — liaudiška vakaronė „Kaip ūliojo mūs senoliai". Moki niai gana skeptiškai žiūrėjo į vakaronės sumanymą. Su žinoję, kad per vakaronę ne bus diskotekos, mokiniai nu kabino nosis. Bet vakaronė mokinius nustebino. Mes, tiesa, taip pat nesitikėjome tokio mokinių aktyvumo. Šauniai mums padėjo trečia
pogrindyje. Brangiai kainavo perga lė. Jos vėliavą į Reichsta go bokštą kartu su komu nistu Jegorovu įkėlė kom jaunuolis M. Kantarija. Nelengvi kuriamojo darbo žingsniai. Komjau nuoliškais tampa Donbaso, Staliningrado, Dneproheso atstatymų darbai, o jaunimas — vienas iš daugelio naujų iniciatyvų pradininku. Komjaunimas paliko sa vąjį puslapį didelėje plėšinių įsisavinimo istori joje. Nauji ūkiai buvo pradedami kurti nuo pa prasčiausio kuolelio. . Plėšinių įsisavinimo isto rijoje visam laikui įrašyti komjaunimo auklėtinių VI. Raguzovo, D. Nesterenkos vardai... Tūkstan čiai galėjo save pelnytai vadinti plėšiniečiais. ., .Į Tolimuosius Rytus tiesiasi BAM-o bėgiai. BAM-as — tai ne tik ge ležinkelio tiesimas. Tai ir kova su taiga, ir naujų miestų, gyvenviečių sta tyba. Vyriškumo mokyk la, kurioje išmokstama ne tik dirbti, bet ir nugalėti save. Čia išmokstama draugiškumo. Komjaunuolių rankos padėjo iškilti KAMAZ-o, Atommašo pastoliams. Jos visada ten, kur sunkiau, jos visada veržiasi į prie kį. Janina PRANKAITĖ kursiai lituanistai — A. Sa baliauskas ir K. Sukackas. Jie smagia daina, linksma muzika padėjo išjudinti net pačius abejingiausius. Visą vakarą netilo lietuvių liau dies dainos (ne vieną liau dies dainą išmoko tada ir patys mokiniai), nenustygo vietoje „polkos su ragučiais" šokėjai. — Daugiau tokių vakarų, — kalbėjo po vakaronės mo kiniai. Buvo malonu, kai klasės auklėtojai pirmadienį perda vė mums mokiniu tėvu pa dėką už tai, kad mokome įu vaikus suprasti liaudies me ną, primename liaudies dai nas. Tai buvo geriausias atpil das už mūsų darbą su kla se. Praktika baigėsi. Už metų, tuo pat laiku, daugelis iš mū6ų dirbs mokytojais. Ko kie mes būsime jauno žmo gaus dvasios skulptoriai — priklausys nuo mūsų pačių.
Laimis GENYS FilF V k. studentas
KVIEČIA VISCOMENINIĮJ Patikimasis palydovas
„Niekas taip neišaukština asmenybės, kaip aktyvi po zicija gyvenime, sąmoninga pažiūra j visuomeninę parei gą, kai žodžių ir darbų vie nybė tampa kasdienine elge sio norma." L. Brežnevas. Rugsėjo pirmąją trylikos Universitetų fakultetų audi torijas, kabinetus, laboratori jas ir bibliotekas užpildė stu dentų būriai. Pirmąją lapkri čio savaitę pradeda naujuo sius mokslo metus — jau niausias — Visuomeninių Profesijų Fakultetas. Šiais metais jis žengia aštuntuosius mokslo metus subrendęs ir pasiruošęs atlikti garbingą uždavinį — padėti studen tams įsigyti antrąją profesi ją. Aukštosios mokyklos VPF — reikšminga antrosios visuomeninės specialybės ruo šimo ir auklėjimo grandis. Fakultete mokosi apie 1000 studentų, o dėstytojų, profe sorių ir įvairių sričių specia listų, padedančių studentams įsisavinti reikiamas žinias, čia dirba per porą šimtų. Tai Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministras prof. H. Zabulis, Universiteto pro rektorius prof. J. Grigonis, profesoriai J. Markulis. C. Kudaba, K. Šešelgis, J Žė ruolis, LTSR nusipelnęs gam tos apsaugos veikėjas V. Ber gas ir kiti. Visuomeninių profesijų fa kultete mokosi visu profesiiu studentai, norintys įsigyti an trąją specialybę. I jį atviros durys jauniems dėstvtoiams, asistentams, laborantams ir kitiems Universiteto darbuo tojams, norintiems įsigyti antrąją specialybę. Ką duoda VP fakultetas studentui? Pirmiausia, jis pa deda spręsti TSKP XXVI su važiavimo iškeltą uždavinį ugdyti ir stiprinti mokslo ir praktikos ryšį, visapusiškai paruošti būsimus jaunus spe cialistus darbui ir gyvenimui. VPF yra patikimas studento pagalbininkas ir palydovas 10 studijų metais, o po studijų praktinėje veikloje darbo ko lektyvuose. Mokslinės techninės revo liucijos sąlygomis smarkiai
didėja aukštosios mokyklos vaidmuo ugdant aukštos kva lifikacijos specialistus. Moks las ir technika vis labiau skverbiasi j visas žmogaus gyvenimo ir veiklos sferas. Visa tai reikalauja iš įvairių sričių specialistų vis daugiau ir daugiau žinių, vis didesnio sugebėjimo taikyti mokslo naujoves gyvenime. Tas ži nias ir įgūdžius studentas įgy ja savo specialybės katedro se. Bet yra dar viena sritis — visapusiškas pasiruošimas darbui ir gyvenimui. Aukštos kvalifikacijos spe cialistas — tai ne eilinis dar buotojas, kuris gauna jau iš spręstus ir iki galo apmąsty tus nurodymus vykdymui. Jo darbas — veikla ir kūryba. Studentas studijuodamas pri valo žinoti, kad lis baigęs Universitetą ir gavęs pasky rimą į darbą, bus sutiktas kolektyve ne tik kaip specia listas pagal atsineštą diplo mą, bet ir kaip kūrybinga asmenybė, sugebanti pratur tinti kolektyvą savo gyveni miškomis žiniomis, savo kul tūra, elgesiu, išradingumu. Tarybinis žmogus šiandien gyvena pilnakraujį gyveni mą. Jį domina politinis ir kultūrinis gyvenimas, etinės ir estetinės problemos, me nas, literatūra, žmonijos atei ties ir praeities klausimai. Kaip tik VPF, kaip viena iš daugelio studentijos auklėji mo grandžių, padeda jaunam
Tik 1981 m. pavasari baigė VPF 20 meno profesijų, 36 — vertėjų-konsultantų, 42 — sporto ir nemažai kilų specialybių absolventų. Apie tai byloja ir čia pateikta schema. Ji vienapusė: neatspindi tos VPF absolventų dalies, kurie baigę 1981 m. fakultetą dar tęsia mokslą Universitete. . . Per savo gy venimo metus fakultetas pa ruošė liaudies ūkiui 1935 ab solventus.
Visuomeninių profesijų fakultetas jau seniai išsi kovojo gerą vardą tarp Universiteto studentų Fa kultete studentai gali įsi gyti per 10 specialybių. Universiteto, kitų aukštų jų mokyklų dėstytojai skaito paskaitas, studentai dalyvauja susitikimuose ir diskusijose. Šios paskai tos ir susitikimai, prakti niai užsiėmimai domina ne tik VPF klausytojus. Auditorijos paprastai visa da būna pilnos. Bėda tik ta, kad VPF klausytojai užpildo mažesnę pusę au ditorijos. Kai kurie iš jų ateina vos j vieną, kitą užsiėmimą. Ar galima teigti, kad žmogus įgijo antrąją specialybę, jeigu jis neturi teorijos pagrin dų? Blogai ir tai, kad kar tais dirbtinai sudaromos palankios sąlygos pralei dinėti užsiėmimus. Pasitai ko, kad fakulteto klausy tojų registracija vykdoma
VPF sutinka naujuosius mokslo metus pasiruošęs vaisingam darbui. Mes džiaugiamės tokiais VPF ak tyvistais, kaip prof. A. Bartusevičienė ir daugelis kitų, kurie ne vienerius metus, o kiti nuo VPF įsikūrimo pra džios ištvermingai dirba fa kultete, vadovauja atskiriems skyriams, veikia visą fakul teto darbą ir nesiskundžia dėl „perkrovimo", nesižvalgo į šalis, kada kas ji pakeis. O juk mūsų darbe ir tokių pavyzdžių netrūksta. Mes džiaugiamės organiza cine Universiteto Komjauni mo komiteto pagalba 'akultetų dekanatų ir visuomeni nių organizacijų parama VPF darbu domisi ir daug padeda partijos komitetas ir rektoratas. Deja, mūsų darbe yra ir spragų: Komjaunimo organizatorių mokykla, kuri turėtų būti pirmaujanti gran dis, praėjusiais mokslo me tais dirbo ne visai gerai. Naujai paskirtas mokyklos vadovu drg. E. Kuris, reikia manyti, energingai imsis dar bo ir įveiks pasitaikančius trūkumus. Dėl subjektyvių ir objekty vių priežasčių „vegetuoja" fotokorespondentų skyrius. Tikime, kad šiais mokslo me tais objektyvūs sunkumai bus įveikti. Tai priklausys pir miausia nuo Istorijos, Filolo gijos ir Teisės fakultetų Pradedant naujuosius bei jų fotolaboratorijų vado vų. Ne mažiau reikalingi fo mokslo metus, dar kartą per tokorespondentų įgūdžiai žvelgėme atliktą darbą sky Gamtos fakulteto studentams. riuose praeitais mokslo me Kelia susirūpinimą kasmet tais. Mus džiugina nemaži pasitaikančios spragos Jauno laimėjimai meno profesijų, jo lektoriaus mokyklos dar sporto, turizmo, kraštotyros, be. įveikti spragas ir trūku paminklų apsaugos ir kitų mus — artimiausias fakulteto skyrių darbe. Didelis būrys baigę dekanato, jo tarybos uždavi fakulteto absolventų, Universitetą, išėjo i Įvairius nys. Džiaugiamės mūsų profesū liaudies ūkio ir kultūros dar ros, docentų ir dėstytojų rimta bo barus, turėdami specialy pagalba fakultetui. Juk VPF bę ir visuomeninę profesiją. Kartu su VPF darbo laimė fakultetui niekad neatsakys kviestas aukštos kvalifikaci jimais, reikia pažymėti ir pa jos specialistas skaityti pa stebėtus mūsų darbo trūku skaitos, pravesti pašnekesio mus. Viena iš rimtų spragų — tai mokymo procese pasi ar pakonsultuoti. taikantys organizaciniai ne Doc. P. UŽKALNIS sklandumai. Iki šiol tebėra Visuomeninių Profesijų nemažas klausytojų nubyrėji procese fakulteto dekanas mas. Yra mokymo vientisumo pažeidimų (kom jaunimo organizatorių mo kyklos, jaunojo lektoriaus skyriaus darbe). Nepavyko iki šių mokslo metų organi zuoti normalaus fotokores skyrių bei mokyklų vedėjų pondentų skyriaus darbo. Minėtų trūkumų likvidavi pavaduotojus. Be to, gerinti mokymosi apskaitą ir kont mui galėtų daugiau parodyti iniciatyvos VPF tarybos na rolę. Tebėra aktualus klausytojų riai, kurie rūpinasi mokymo nubyrėjimo mažinimo klausi proceso organizavimu ir jų kontrole. Daug rimtesnės pa mas. reikalinga jaunojo Universiteto komjaunimo galbos komiteto sekretoriaus pava lektoriaus ir komjaunimo or duotojas A. Morkūnas paža ganizatorių mokymo darbui. dėjo rimtą komjaunuolių Konkrečios pagalbos laukia me iš Universiteto komjauni pagalbą fakulteto-darbe. mo komiteto. Džiugina meno profesijų S. STANEVIČIŪTE
primityviai. Kartais tiesiog per rankas siunčiamas balto popieriaus lapas, į kurį galima įrašyti kiek tik nori pavardžių. Tuo ir naudojasi tie VPF klau sytojai, kuriems fakulteto baigimo pažymėjimas svarbiau už specialybės žinias. Panašias klaidas reikia taisyti. Būtina visuose skyriuose paskirti seniū nus, o stambesniuose — sudaryti atskiras grupes. Siame darbe didelę pagal bą VPF galėtų suteikti ir fakultetų komjaunimo ko mitetai, kurie registruotų savo fakulteto studentų — VPF klausytojų — užsiė mimų lankymą. EKFF komjaunimo komitetas jau senokai yra jvedęs pana šią sistemą, kurią savo darbe vertėtų panaudoti ir kitų fakulteto komjauni mo komitetams. A. MORKŪNAS, VPF tarybos narys
Svarbiausia REZULTATYVUMAS
Tarybos rupesčiai Neseniai įvyko VPF tary bos posėdis. Jame buvo ap svarstyti naujų mokslo Die tų uždaviniai, mokymo pro ceso organizavimo, Aukštojo ir specialiojo vidurinio moks lo ministerijos nutari mo dėl VPF darbo tobulini mo priemonių aspektui. Šiais klausimais gyvai disku-
specialistui spręsti gyvenimo problemas, suteikia jam rei kiamų įgūdžių. Fakultetas padeda atskleisti jauno žmo gaus — studento meno, spoito, turizmo, paskaitinės pro pagandos (oratorinio meno), kraštotyros, gamtos apsau gos, kultūros paminklų tyri nėjimo ir globojimo, kultūri nio ir politinio masinio darbo gabumus (komjaunimo orga nizatorių mokykla). VPF užsiėmimai vyksta vakarais, Po paskaitų, neap sunkina studento „papildomu krūviu", o sieja antros spe cialybės įsisavinimą su tau riu, patraukliu ir naudingu laisvalaikio ir poilsio organi zavimu. Šiais mokslo melais veiks tokie skyriai: meno profesi jų, jaunojo lektoriaus, kom jaunimo organizatorių, kraš totyros, sporto, turizmo, gam tos apsaugos ir kt. Informa ciją ir pareiškimų anketas galima gauti VPF dekanate (Centriniai rūmai 17 kamb.) ir fakultetų komjaunimo ko mitetuose. VPF atlieka didelį ir nau dingą darbą. Jis padeda kul tūringai organizuoti studen tų laisvalaikį, ugdyti gražius etinius ir estetinius įgūdžius. Tai labai svarbus fakulteto uždavinys. Kiekvienais metais gausėja VPF absolventų skaičius, ku rie dirba įvairiuose LTSR ga mybos ir kultūros baruose.
Svarstome problemą
tuota. VPF dekanas doc. P. Už kalnis informavo tarybą apie fakulteto darbo eigą, ruošiantis naujiesiems moks lo metams. Skyrių vedėjai v. d. V. Mačiekus, v. d. S. Strazdas, žurnalistas R. Pačėsa pranešė, kas daroma sky riuose. Svarstomais klausi
mais pasisakė profesoriai A. Bartusevičienė ir V. Germa nas, docentai R. Batūra ir B. Svencevičius bei kiti ta rybos nariai. Kalbėjusieji iškėlė mintį, kad reikia dau giau dėmesio skirti idėjiškai ir politiškai auklėjant stu dentus, gerinti ryšius su VPF absolventais, teikti jiems reikiamą pagalbą. Ta ryba nutarė tobulinti skyrių darbą, skirti seniūnus akade minėse grupėse, parinkti
skyriaus ir fakultetų meninės saviveiklos darbas. Kartu kelia nerimą Universiteto kultūros darbo spragos. Pra ėjusiais mokslo metais, kaip jau ne kartą konstatavo Uni versiteto estetinio-kultūrinio darbo komisija, fakultetų saviveiklos apžiūros ne visa da tinkamai organizuotos. Ne galima laikyti normaliu reiš kiniu, kada fakultetų savi veiklininkai sužino apie or ganizuojamą apžiūrą prieš vieną dvi dienas. Vis dar pa sitaiko atvejų, kad apžiūros pravedamos be iš anksto pa ruoštos programos. Žiuri ko misijos nariai tokiu atveju spontaniškai sužino apie ap žiūros turinį, logiką bei este tinio auklėjimo reikšmę. Tai apsunkina žiuri komisijos darbą. Tai tik dalis VPF darbo trūkumų, kurie verti rimto dėmesio, o šalinant juos ga lima tobulinti tolesni darbą fakultete. Taigi, nuolatinė VPF darbo kontrolė, i o mokymo proce so tinkamas organizavimas ir tobulinimas padės pasiekti geresnių darbo rezultatų. Jaunieji Universiteto spe cialistai, pritaikę antrąją vi suomeninę profesiją savo darbo kolektyvuose, parodys VPF darbo rezultatyvumą praktikoje. Prof. A. BARTUSEVIČIENĖ VPF prodekanė
PROFESIJŲ FAKULTETAS
Sporto meistrų mokykla Fizinio auklėjimo pro cese sprendžiami tokie už daviniai: stiprinti sportuo jančių sveikatą, kelti jų fizinių jėgų ir sugebėjimų bei fizinio išsivystymo ly gį; didinti bendrą darbin gumą, suteikti gyvenimiš kai svarbių motorinių įgū džių, specialių žinių, pa dėti siekti aukštos sporti
nės technikos, ugdyti kil nias tarybinio žmogaus moralines ir valios savy bes. Šiuos uždavinius įgy vendinti Universitetui pa deda Visuomeninių profe sijų fakulteto sporto sky rius. Į jį nukreipiami ge. riausieįi Universiteto sportininkai. Užsiėmimų metu sportininkai supažin dinami su atskirų sporto šakų technikos ir takti kos naujovėmis, kelia sa vo sportini meistriškumą, ruošiami treniruotėse ir
Jau dvyliktus metus darbuojasi Universiteto kraštotyros klubas, kuiį studentija dažniausiai „Ramuva" vadina. Klubo veikloje įsimintini 1975 metai, kada klubas buvo priimtas į VPF. Sistemin gi užsiėmimai pagal VPp programą suteikė klubui brandumo. Kiekvienas klubo narys tampa VPF Kraštotyros skyriaus stu dentu, išklauso teorini kursą, atlieka praktiką rinkdamas kraštotyros me džiagą ir tampa kvalifi kuotu kraštotyrininku, kraštotyros darbo organi zatoriumi. Per šešerius metus kraštotyros darbo organizatoriaus pažymėji mai buvo įteikti 119 klubo narių. (Praėjusiais mokslo metais absolventų skaičius kiek sumažėjo dėl padi dintų reikalavimų koky bei.) Dalis VPF kraštotyros skyriaus absolventų tapo
užsiėmimuose įgytas žinias ir įgūdžius pritaikyti prak tinėje veikloje. Baigę Visuomenin.ų profesijų fakulteto sporto skyrių, sportininkai ga'i sėkmingai dirbti sporto in struktoriais- visuomeninin kais ir sporto teisėjais. Daugelis Universiteto absolventu savo darbavie tėse tampa aktyviais spor to propaguotojais. Šiais metais gražus būrys jaunų jų specialistų, baigusių Universitetą, įsigijo antrą ją profesiją. Iš jų net 43 baigė sporto skyrių. Reikia manyti, kad dau gelis jų ateityje liks išti kimi sporto tradicijoms ir aktyviai įsijungs i sporto judėjimą savo darbavie tėse. S. STRAZDAS VPF sporto skyriaus vedėjas
Antroji specialybė meninė
Estetinio lavinimo katedrai keliamas uždavinys ne tik plėsti meno saviveiklą, (įtraukti i ją didesnį studen tų skaičių), bet ir paruošti iš esamo gausaus meno my lėtojų būrio specialistus, ku rie, dirbdami pagal pagrin dinę specialybę, kartu puose lėtų meną tarp dirbančiųjų, organizuotu ir vadovautų meno saviveiklai. Meno profesijų skyriuje yra šios grupės: choro ir vo kalinio ansamblio, liaudies instrumentų, pučiamųjų ir estradinio orkestro, šokių, etnografinio ansamblio, dra mos, meninės agitacinės bri gados, kaimo kapelos, dai lės. Artimiausiu laiku numa toma sudaryti ir pramoginių šokių grupę. Specialybių ra tas gana platus, ir jos gali patenkinti bet kurio studen to bei studentės pomėgį. Suprantama, kad tinkamai pasiruošti antrajai specialy bei (meninei) reikalinga ir bazė. Ji yra: tai centriniai meno kolektyvai, kuriems vadovauja prityrę, kvalifi kuoti specialistai. Vienas iš didžiausių Uni versiteto meno kolektyvų yra nusipelnęs dainų ir šo kių liaudies ansamblis. Nuo pirmųjų savo veiklos dienų jis tapo populiariu ne tik Universitete, bet ir už jo ri bų. Dalyvaudamas įvairiose apžiūrose, ansamblis susilau kė gero įvertinimo. Jis yra absoliučiai geriausias kolek tyvas respublikoje (ansamb lių grupėje). Gausūs yra Universiteto mišrus ir vyrų chorai. Jie užima tvirtas pozicijas meno saviveiklos kolektyvų tarpe, yra iškovoję prizines vietas. Etnografinis ansamblis, propaguojantis liaudies poe tinę ir meninę kūrybą, ple čia savo veiklą. Ansamblie-
čiai dažni svečiai įvairiuose respublikos kampeliuose Už įvairiapusę koncertinę veik lą bei aukštą meninį lygi, jis vra pristatytas liaudies kolektyvo vardui gauti. Kokia aukštoji mokykla gali būti be kaimo kapelos ir pučiamųjų orkestro? Abu kolektyvai turi liaudies ko lektyvų vardus. Nėra nė vienos meno saviveiklos ap žiūros, iš kurios šie kolek tyvai negrįžtų laimėję prizi nės vietos, o pučiamųjų or kestras yra absoliučiai ge riausias kolektyvas respubli koje.
Universiteto kiemo teatras yra seniausias meno kolek tyvas, įžengęs į 500-sius me tus. Kiemo teatro iniciatyva kiekvienų metų rudenį ir pa vasarį rodomi Tarybų Lietu vos ir kitų respublikų aukš tųjų mokyklų studentu teat rų spektakliai, poezijos mon tažai. Meniniai eksperimen tai, jaunųjų atlikėjų entu ziazmas išugdė kiemo teatrą — brandų meno kolektyvą. Sėkmingai dirba dailės stu dija, kurios dalyviai paruo šia per metus 1—2 dailės parodėles. Meno profesijų skyriaus
Jei Tu gerai mokaisi ir nori įsigyti antrąją specia lybę, paklausyti įdomių Universiteto, LTSR Moks lų Akademijos bei kitų aukštųjų mokyklų profe sorių, dėstytojų, žymių specialistų paskaitų, ateik į Visuomeninių profesijų
fakultetą. Čia galima įsi gyti antrąją specialybę šiuose skyriuose — meno profesijų (dramos, muzi kos (fortepijono), liaudies šokių, liaudies intrumentų specialybės), jaunojo lektoriaus mokykla (lek toriai), sporto (sporto in-
struktoriai-teisėjai), turiz mo (turizmo instruktoriai), kraštotyros (kraštotyros darbo organizatoriai), gam tos apsaugos (gamtos ap saugos inspektoriai), ver tėj ų-konsuitantų (vertėjai konsultantai), komjaunimo organizatorių mokykla
Universiteto meno saviveiklininkai „Gaudeamus" šventėte. Nuotrauka R. Kūginio
ATEIK Į MUSŲ KETVIRTADIENIUS!
žinomais respublikoje kraštotyrininkais. Tai Vil niaus miesto kultūros pa minklų apsaugos ir propa gandos komisijos narys V. Dagys, Alytaus medvilnės
kombinato kraštotyros klubo pirmininkė I. Iva nauskienė ir kiti. Žurna listei G. Kadžytei antroji profesija tapo pagrindine: ji — LTSR Paminklų ap-
saugos ir kraštotyros draugijos Centro tarybos vyresnioji konsultantė. Teoriniai užsiėmime i vyksta kiekvieną ketvirta dienį (išskyrus sesijas ir
atostogas) vakare nuo 19 valandos Filologijos f. 92 auditorijoje. Paskaitas skaito žinomi respublikos istorikai, etnografai, kal bininkai, tautosakininkai, dailėtyrininkai. Maždaug kas mėnesį į nuotaikingas vakarones atvyksta buvę pogrindininkai, partizani nio judėjimo ir Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, mokslo, kultūros ir meno darbuotojai. Kraštotyrinin kų sekmadieninių žygių maršrutai išsiraizgo po Vilniaus ir gretimus rajo nus, o švenčių dienomis organizuojami žygiai pa siekia tolimuosius respub likos kampelius. Puoselė jamos klubo tradicijos: naujų klubo narių vardy nos, Tarptautinei motei s dienai skirta etnografinių
studentai, dalyvaudami cent riniuose kolektyvuose, atlieka svarbų darbą, jie plėtoja ir fakultetu meno saviveiklą. Daugelis iš ju vra įvairių sumanymų iniciatoriai ir or ganizatoriai. Šių metų liepos pradžioje vyko „Gaudeamus - VII" šventė (Kapsuke respubliki nis ir Rygoje tarptautinis). Šioje šventėje gerai pasiro dė visi mūsų Universiteto svarbiausieji meno kolekty vai. Po trejų metų įvyks „Gaudeamus-9" Taline, ku riame dalyvaus ir mūsų Uni versiteto kolektyvai. Pats laikas jam ruoštis. Ir pirmas žingsnis šia kryptimi — tai papildyti centrinius meno kolektyvus gabiais, menui atsidavusiais studentais, ku rie užimtų baigusiųjų Uni versitetą vietas. Spalio 1—10 dienomis centriniai meno kolektyvai kvietė pirmakursius apsilan kyti, parodyti savo meninius sugebėjimus. Atvyko gana gražus būrys. Tačiau, kai buvo patikrintos studentų anketos, pasirodė, jog tam tikra studentų dalis, kurie anketoje įrašė dalyvavę sa viveikloje (net nurodė ko kiuose žanruose), lankė ir baigė muzikos mokyklą, visai neatvyko. Kodėl? Universite te tapo nerašyta taisykle, kad studijos turi būti deri namos su visuomenine veik la. Siūlome dalyvauti ne tik centriniuose meno kolekty vuose, bet ir fakultetų, kur studentai galės taip pat įvairiapusiškai pasireikšti. Tad, kas mėgsta skambią dainą, trankų šokį, meninį žodį, gerai valdo teptuką, — kviečiame. Prof. V. GERMANAS Estetinio lavinimo katedros vedėtas, VPF tarybos narys
(komjaunimo darbo orga nizatoriai). Smulkiau Jus informuoti gali VPF dekanatas bei fakultetų komjaunimo ko mitetai.
valgių vakaronė, diplo mantų palydos Liaudies buities muziejuje. Teorinius užsiėmimus papildo praktinis darbas: renkami Universiteto ab solventų ir Vilniaus mies to gamyklų darbo vetera nų atsiminimai, prižiūri mi Universiteto profesorių kapai, renkama medžiaga apie studentiškas šventes ir t. t. Per vasaros atosto gas organizuojamos kompleksinės kraštotyros ekspedicijos, kur per po rą savaičių išsamiai ištyri nę jama pasirinkta apylin kė. Universiteto kraštotyros klubas dirba prasmingą, mūsų kultūrai reikalingą darbą. Klubo nariu gali tapti kiekvienas, kas myli gimtąjį kraštą, domisi jo praeitimi ir dabartimi. Kviečiame į mūsų ket virtadienius! V. MAČIEKUS l
NAUJI LEIDINIAI
MEDICINOS FAKULTETUI — 200 METŲ
buvo pravesti susirinkimai tema mokslinio darbo, mity bos, darbo, komunalinės bei vaikų-paauglių higienos sri tyje metologija, kompleksiš kumas ir individualus litera tūros referavimas. Todėl ruo šiami moksliniai darbai tapo kokybiški. Kad įdomiau pra eitų studentų laisvalaikis, o susirinkimas duotų naudą, buvo organizuojami susitiki
tetų studentų darbo sąlygų įvertinimas ir „Šiuolaikinių mokyklų Vilniaus mieste sanitarinis, higieninis ivertinimas", A. Barzdos „Triukšmo Vilniaus miesto klimatas Žirmūnų gyvenamojo rajono dalyje" ir „Hospitalinė in fekcija Vilniaus miesto chi rurginiuose stacionaruose". Per 32 metus buvo paruoš ta ir perskaityta SMD konferencijose 252 darbai, Daupremijuoti, Buvę gelis jų studentai, pradėję savo mokslinę veiklą būrelyje, šiuo metu dirba mokslinėse,, pedagoginėse ir praktinėse medicinos įstaigose, yra apsigynę daktarines ir kandida tines disertacijas ir nemažai jų ruošia dabar. Tiesa, ne visi buvę šio būrelio nariai vėliau pasirinko higienisto speciąlybę. Daugelis tapo įžymiais chirurgais, okulis tais, onkologais, terapeutais, ŠA organizatoriais ir pan., tačiau svarbiausia, kad jie įsigijo pirmuosius mokslinio darbo įgūdžius ir higienos, kaip profilaktinės medicinos pagrindus, tapo aktyvūs hi gienos propagandistai.
Išaušo 1949 m. spalio 22 mestre ir studentai tuo metu dienos rytas. Tąryt niekas nė būna įstoję į kitus būre nenujautė, kad ši diena taps lius". Panašiai buvo iki 1962 reikšminga medicinos fakulte metų. Vėlesniais, 1962—1970 me to sanitarinės higienos būre lio įkūrimo diena, kad ši tais būrelio veikla pagerėio, D. __ _ draugija duos mokslinių įgū tai būrelio pirmininkų: džių pradmenis rašant diser Ščiupako, V. Katkausko, R. G. Lukšytėstacijas, o susirinkimuose bū Tarbūnienės, relio nariai praleis daug ma lonių ir įdomių akimirkų. Docento J. Bujako, būreuo organizatoriaus ir vadovo iniciatyva, tą popietę higie nos laboratorijoje susirinkę studentai, po ilgų disputų vieningai išrinko seniūnų, vėliau ilgalaiki LTSR Sveika tos apsaugos ministeriios kadrų ir mokymo įstaigų vyi. inspektorių D. Miliūną. Bū relio nariai įsijungė į moks linį darbą ir aktyviausi stu dentai A. Sviklius ir V. Sta- Šurkienės ir būrelio vadovo mai su gydvtojais-higieniskėnas pateikė 1950-jų metų bei katedros darbuotojų nuo tais, Švietimo namų darbuo konferencijoje pirmuosius pelnai. Reikia atskirai pami tojais. Naujovė mūsų būrelio pranešimus: „Apie Utenos nėti 1969 m. SMD konferen- istorijoje buvo susitikimas rajono sanitarinę būklę" ir crjoįe „Studentų sveikata" su KMI Higienos būrelio at „Šiaulių apskrities Panemu skaitytą pranešimą Mokyklų stovais. Jame buvo pasida nės valsčiaus gyventojų bu medicininės dokumentacijos linta darbo patirtimi, organi tų ir sodybų sanitariją". Kon suvienodinimo klausimu (mo zuota ekskursija po Univeiferencijoms buvo ruošiamasi kyklos sanitarinio paso pa siteto centrinius rūmus. Tiesa, Albertas BARZDA, iš anksto. Prieš ir po kon vyzdys), kurį paruošė G. kitais metais buvo organizuo MF absolventas ferencijų darbai būdavo ap Lukšytė ir V. Grincevičius. Šis tas atsakomasis susitikimas, tariami, išaiškinami trūku darbas vėliau buvo skaito kurį organizavo KMI higie mai tiek darbų, tiek prane mas Simferopolyje įvykusioie nistai. šėjų skaitymo. tarprespublikinėje konferen Savotiška tradicija tapo Kitais metais išrinkus bū cijoje, pristatyta respubliki konferencijų „Studentų svei PASALINTI relio pirmininku studentą A. nei SMD darbų apžiūrai ir Savulionį (vėliau jis buvo išsiųstas į Maskvą, kaip ra- kata" organizavimas. I šias NEPAŽANGtJS konferencijas atvykdavo LTSR vyriausiasis sanitarijos cionalinis pasiūlymas. gydytojas — ministro pava Nemažai būrelis padirbėjo LTSR Valstybinės konservato- STUDENTAI duotojas), būrelio veikla su ir pirmininkaujant J. Maske rijos, ŠPI, KMI, KKI, KPI aktyvėjo. liūnui, A. Račinskaitei, J. atstovai, įdomiai pateikdami MaF II kurso studentas darbus, tačiau vis dėlto pusė Studentų: V. Norkaus, E. Paukštytei. S. Rumšą; konferencijos programos už Nekrašo, E. Strelčienės, I. 1975—1977 m. būreliui pir FF I kurso studentas G. Zaikovskio ir kitų buvo pa mininkavo M. Kasperiūnienė. pildydavo Higienos būrelio ruošti darbai tokiomis temo Tais metais būrelio veikla atstovų moksliniai darbai. Naruševičius, mis: „Tarybinioi gydytojo pagerėjo, buvo paruošta ne Kiekviena tokia konferencija etika", „Semaška — profi- mažai pranešimų konferenci buvo skiriama Universiteto laktinės krypties medicinoie joms, tačiau matyt dėl nepa įžymiai datai pažymėti, to organizatorius", „Botulizmo kankamos darbų kokybės, dėl buvo paruošiamas referaprofilaktika", ,„Kolūkiečių buvo mažai jų apdovanota. tyvinis mokslinis darbas. Bu gerų gyvenamųjų namų, kolūkinių Vertingiausi — V. Vaitkevi- vo paruošta nemažai šulinių higieninis įvertini- čiaus ir V. Arasimaviėiaus darbų, susilaukusių aukšto komisijų įvertinimo, Iš jų mas". darbai. paminėtini: „Studentų bui Nuo 1977 iki 1978 m. bū- ties ir sveikatos ■ veiksnių ki Nuo 1951 metų būrelio veikla silpnėjo. Tai pripaži«z reliui vadovauja studentas timai istoriniu požiūriu", ku no ir būrelio pirmininkė S. Kliukas. rį paruošė stud. J.. SperausM. Antukevičienė. AtaskaiTais metais buvo paruošta kas ir J. Jasėnas, „Studentų DĖMESIO! tiniame-rinkiminiame susi- ir konferencijose perskaityta darbo ir poilsio sąlygų ty rinkime ji pažymėjo, kad 12 pranešimų. Geriausiais bu rimas žemės ūkio rudens tal Studentus ir tarnauto„būrelyje liko tik 7 nariai, vo pripažinti E. Blinaitės ir kų metu", kurio autoriai buyra silpni ryšiai su katedra, R. Vaišnoro, A. Mirinavi- vo V. Alkevičiūtė, A. Barz- us, kuriems reikalinga mažai paruošta mokslimų čiaus ir R. Šulinsko darbai. da ir V. Verbvlaitė. Beje, gydymo profilaktika, kvie darbų". Kitais metais, kada Nuo 1978 iki 1981 metų šis darbas buvo gerai įvertin- čia būreliui phmininkavo B. Ju- būreliui pirmininkavo studen tas XXI Pabaltijo respublikų UNIVERSITETO PRO devič, doc. J. Bujakas teigė: tas A. Barzda. Ypač moksli ir Baltarusijos TSR konferen FILAKTORIUMAS - SA „Būrelis dirba blogai, kalti nis darbas pagerėjo nuo cijoje bei Maskvos medici NATORIJA metų. Anksčiau nos instituto XXXIII SMD katedros darbuotojai, nes 1980 Kelialapiai išduodami mažai padeda, be to, nema studentai, ypač jaunesniųjų konferencijoje, respublikinė žai sunkumų sudaro ir tai, kursų, ruošė mokslinius dar je ir sąjunginėje mokslinių studentų profsąjungos ko jog higienos kursas prade bus, pilnai nežinodami meto darbų apžiūrose, V. Šakio mitete su aukštųjų mo damas skaityti pavasario se- dologijos. Dabar tam tikslui „Istorijos ir filologijos fakul- kyklų poliklinikos nukrei
SMD istorijos puslapiai
R. Pavilionis Kalba. Logika. Filosofija. V.. Mintis, 1981. L. Jovaiša. Asmenybė ir profesija. V., Šviesa, 1981. J. Barzdaltis Visuomeninis religijos vaidmuo. V., Mintis, 1981, J. Pečiulis Mikroorganizmų apibūdini mo metodai (Mikrobiologijos didžiosios spec. praktikos me todiniai nurodymai). V., 1981. A. Bolotinas Kvantinė chemija (Moky mo priemonė). V., 1981. J. Grlškūnaitė Pramonės įmonių ir susi vienijimų ūkinės veiklos ana lizės metodika bei technika. V., 1981. M. Belkindas, S. Žemaitytė Tarpšakinis liaudies ūkio balansas (Mokymo priemo nė). J. Mackevičius, L. Krivka Buhalterinės apskaitos rai dos bruožai Europos socialis tinėse šalyse. V., 1981. J. Mackevičius, L. Krivka Buhalterinės apskaitos rai dos bruožai ikisocialistinėse formacijose. V„ 1981. J. Mackevičius, L. Krivka Buhalterinės apskaitos rai da Tarybų Sąjungoje. V., 1981. V. Ciočys, I. Jačianskas Operacijų tyrimas (Metodi nė priemonė ekonominių specialybių studentams). V., 1981. M. Maknys Pirminių Gauso skaičių skirstymas sektoriuose (Mo kymo priemonė). V., 1981. A. Paškonienė Verslinės žuvys (paskaitų konspektas). V„ 1981. S. Čepulienė Už kovingas profsąjungas. V., Mintis, 1981. Geologinės minties raida Lietuvoje (konferencijos me džiaga). V„ Mokslas, 1981. A. Jankaitienė Buhalterinės apskaitos kur sas. V., 1981. V. Stonienė Knyga Tarybų Lietuvoje. V., 1981. A. Jonušauskas Topologinės vektorinės er dvės (Mokymo priemonė). V., 1981.
FIZIKŲ KONFERENCIJA Š. m. spalio 19—22 d. Jungiamojo korpuso 4 auditorijoje vyko Universiteto IV Fizikos konfe. rencija. Fizikai apžvelgė svarbiausius mokslo darbus, per paskutiniuosius 2—3 metus atliktus fakulteto laboratorijoje. Dalyvavo svečiai iš kitų mokslo iš taigų: LTSR Mokslų Aka demijos Fizikos, Bioche mijos, Puslaidininkiu ins titutų, VISI, VPI, KPI. Bu. vo perskaityti 57 praneša mai, kuriuose apžvelgtos pagrindinės Fizikos fakul tete vykdomojo mokslo ti riamojo darbo kryptys: kietojo kūno fizika, radiofizika (įskaitant kvantinę), liuminescensija, fizinė ir techninė akustika, atomų ir molekulių spektroskopi ja. Buvo išklausyti prane šimai ir iš fizikos dėstymo aukštosiose metodikos mokyklose.
III kurso studentas K. Baltakis, FilF III kurso studentė E. Vidžiūnaitė, IV kurso studentės I. Masiulytė, D. Šitkauskaitė PEF I kurso studentas D. Maleckas, II kurso studentė A. Po-
vilauskaitė EKFF I kurso studentai M. Biruliova, A. Bagdona vičius, II kurso studentė J. Višnevskaja, III kurso studentė E. Lysova.
XI. 13—XII.6 XII. 7—XII.3O Studentų profsąjungos ko mitetas
pimu. Pakartotinam gy dymosi ciklui kelialapiai išduodami su profilaktoriumo-sana tori jos vyr. gy dytojos nukreipimu. Gydymo ciklas — 24 dienos. Profsąjungos nariams kelialapis kainuoja 15 rub. 30 kap. Kelialapiai išduodami 2 dienos prieš pamainos pradžią. 1981 metų pamainos:
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto R. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Rinko ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė VilniuĮje, Tiesos «. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapn6HHHC cTyAeHTac» («CoBeTCKHH CTyĄeirr»). opran napTKOMa, peKiopaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbhi, nporpKOMa opAeHOB TpyAOBoro KpacHoro 3HaweHH a ApyJRŪM HapoAOB BMAtHtoccKoro ynimepcnrera hm. BHHųaca Kancynaca Aut. CCP. Ha ahtobckom H3uKe.1
Dingusi studento pažymė jimą Nr. 780239, išduotą MaF studentei ZIGERYTEI RIMAI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 781925, Išduotą PETFilF studentei Daivai RUITYTEI, laikyti negalioj ančių.
Laikraščio korektorės: N. Martlnkutė, L. Rinkevičiūtė, B. Šutrikaltė.
4500 •
•
Redaktorė i j J. VARAPNICKAITE