visų
Salių proletarai, vienykitesi
raps/Bos scuDenuas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. spalio 30 diena, penktadienis
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ĮSAKAS DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEI KĖJO GARBES VARDO SUTEIKIMO A. ŽILĖNUI Už vaisingą mokslinę pedagoginę veiklą ir aktyvų daly vavimą visuomeniniame gyvenime suteikti Vilniaus V. Kapsuko universiteto katedros vedėjui, ekonomikos moks lų daktarui, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos nariui ko respondentui profesoriui Alfonsui Žilėnui nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS
Aukštosios mokyklos mokslinis potencialas TSKP XXVI suvažiavi me draugas L. Brežnevas pažymėjo, kad „kuo ge riau reikia išnaudoti aukš tųjų mokyklų mokslinį po tencialą, kur susibūrė beveik pusė mūsų daktarų ir mokslo kandidatų". Partinės orga nizacijos, aukštųjų mokyk lų mokslininkai su entuziazmu tam pritarė, Vykdant TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos įsaką „Dėl mokslinio — tiriamo jo darbo efektyvumo geri nimo aukštosiose mokyk lose" jie negaili pastangų didinant auštojo išsilavin’mo vaidmenį socialiniame -ekonominiame ir moksliniame-techniniame šalies progrese. Maskvos ir Ka zanės universitetai, Vil niaus, Rostovo, Charkovo universitetai, daugelis kitų aukštųjų mokyklų sugeba mokslinį tiriamąjį darbą jungti su aukštos kvalifikacijos specialistų rengimu. Šių mokyklų profeso riai ir dėstytojai telkia pa stangas spręsdami mokslo
BENDRADAR BIAUJA MOKSLININKAI
Jau tapo tradicija Pa baltijo tarybinių respub likų teisininkų mokslinės konferencijos, kurios ren giamos viename iš kai myninių respublikų uni versitetų. Š. m. spalio 23 d. konferencija buvo organizuota mūsų Uni versiteto Teisės fakultete. Jos tema — „Valstybės ir teisės mokslų aktualios problemos TSKP XXVI suvažiavimo nutarimų šviesoje". Konferencijo je pranešimus skaitė Esti jos, Latvijos ir mūsų res publikos teisininkai, o taip pat kolegos iš Mins ko Lenino universite.to,
uždavinius, plačiu frontu atlieka mokslinį tiriamąjį darbą. Beveik 80 tūkstančių specialistų pradėio dirbti liaudies ūkyje. Stiprėja ryšiai mokslininkų su ga myba. Maskvos aukštosios mokyklos kasmet įvykdo virš penkių tūkstančių kū rybinių sutarčių su įstai gomis. Turtėją bendrajai biavimo su pramone ir že mės ūkiu arsenalas. Pa vyzdžiui, daugelio Lenin grado aukštųjų mokyklų ir jų filialų bazinės katedros kuriasi pirmaujančiuose moksliniuose — gamybi niuose susivienijimuose ir šakiniuose institutuose. Baltarusijoje, kitose res publikose kuriami moksliniai-gamybiniai susivieni jimai. Būtina ir toliau plėsti kūrybines paieškas, nukreipiant aukštosios mokyklos potencialą moksliniam - techniniam progresui. Iš 1981.10.06 „Pravdos" vedampjo. svečiai iš Maskvos, Ir kutsko, Jaroslavlio aukš tųjų mokyklų. Plenariniame posėdyje pranešimus perskaitė tei sės kandidatas doc. A. Cirtautas, svečias iš Ry gos P. Stučkos universite to, teisės kandidatas doc. I. Bišer ir svečias iš Tar tu universiteto, teisės kandidatas, doc. A. Kiris. Vėliau konferencijos darbas vyko keturiose sekcijose, kur buvo per skaityta nemažai praneši mų aktualiais valstybės ir teisės teorijos, istori jos, tarptautinės, valsty binės, administracinės, fi nansų, kolūkio ir žemės teisės, o taip pat Tarybų darbo ir gamtos teisinės apsaugos klausimais. A. KATKUS
Nr 32 (1171)
Kaina 2 kap.
Siame numeryje: KVIEČIA VISUOMENINIŲ PROFESIJŲ FAKULTETAS
SMD ISTORIJOS PUSLAPIAI
NAUJI LEIDINIAI ■____________________ J
Spalio 29-oji—komjaunimo gimimo diena VLKJS kūrėsi ir brendo kartu su didžiąja Spalio socialistine revoliucija. Kartu augo ir brendo šau niausi komjaunimo nariai. Pirmasis komjaunuolių iš bandymas — Spalio revo liucijos gynimas. „.. .Aš buvau raitininkų žvalgybos viršininku Čia pajevo divizijoje, kai me ne sužeidė. Gaila, kad mirsiu, o aš tai jau čiu, ir gaila, kad nie ko nesuspėjau padaryti revoliucijai..." Reikia įsi klausyti į šias VI. Kuznecovo paskutiniojo laiško eilutes. Žodis „revoliuci ja" buvo šventas, kaip ir pats noras apginti ja. Ap. ginti ne žodžiais, o daibais? 1919 m. Krasnoje Presnios komjaunimo organi zacijos susirinkimo proto kole rasime eilutes: „Iš klausyta: Pasiūlymas iš siaiškinti, kas iš raikomo narių vyksta į frontą. Nu spręsta: vyksta Izačekas, Sarikovas, Smetaninas, Litveiko. Pastaba: Norėio važiuoti drg. Kirilovas (rajkomo sekretorius) ir drg. Litveiko (organizato rius). Kadangi vienas iš dviejų turi likti, pasiūlyta mesti burtus..." 1928 m. Už didvyrišką revoliucijos gynimą VLKJS apdovanota Rau donosios vėliavos — pa saulinės revoliucijos simbolio-ordinu.
Visada avangarde Pirmasis penkmetis įro dė visam pasauliui jaunos valstybės jėgą, revoliuci jos sargybinių jėgą. Ta,goje iškilo Komsomolskas prie Amūro, Magnitogorskas... Komjaunuoliai bu vo kultūrinės revoliucijos vykdytojais, kovotojais už žemės ūkio kolektyvizavi mą. Ir prie Lenino kom jaunimo vėliavos buvo prisegtas antrasis — Dar bo Raudonosios vėliavos, ordinas. „Draugas karini komisa re! Labai prašau jus lai
kyti mane savanoriu ir pasiųsti į kovojančią dalį", 1941 metų birželio 23 dieną rašė kijevietis komjaunuolis I. Nemčenko. Per tris pirmąsias hit lerininkų puolimo dienas panašius pareiškimus pa rašė 50 tūkstančių Mask vos komjaunuolių. Skaičiai, skaičiai: 9 iš 10 Leningrado organizaci jos komjaunuolių kovėsi fronte. 18 tūkstančių kom jaunuolių gynė Odesą... Tūkstančiai dirbo užnuga ryje, tūkstančiai kovojo
PASIRINKIMO IŠBANDYMAS Baigėsi praktika. Antroji. Pedagoginė. Daug įspūdžių — džiaugsmų, nusivylimų. Truputį gaila palikti mo kyklą, kurioje beveik du mėnesius dirbta. Tačiau per šį laiką galima susidaryti tam tikrą vaizdą apie peda gogo darbą. Mūsų, penkių studentų, grupė atliko pedagoginę praktiką Vilniaus 24 vidui 1nėje mokykloje. Pirmąją praktikos dieną grupės vadovė mokytoja J. Laurinavičienė supažindi no mus su mokykla, joje dirbančiais lituanistais. Ma lonu, kad tarp jų — buvęs mūsų fakulteto auklėtinis R. Vaitulionis. Auklėjimui pasirinkome vyresniąsias klases Kai ku rie iš mūsų pirmąją prakti ką atliko rajono vidurinėje mokykloje. Įdomu buvo pa lyginti miesto ir rajono to paties amžiaus mokinius. Bendras žinių ir intelekto lygis panašus (kai kuriais
atžvilgiais rajono vienuolik tokai pralenkia savo bend raamžius vilniečius). Tiesa, vilniečiu klasėje yrą keletas labai gabių ir protingų, bet yra ir tokių, kurie literatūra domisi daug mažiau už bet kokį rajono mokinį. Dauge lis vilniečių vienuoliktokų teigė, kad jiems viskas nusi bodę. Rajono abiturientai daugiau domisi, imlesni in formacijai, dažnai labiau vertina mokytojo žodį. Ne noriu teigti, kad tai — dės nis, bet, lygindamas dvi konkrečias klases, priėjau šią išvadą. Kiekvienam iš mūsų teko atlikti po 14 įskaitiniu pamo kų 4—11 klasėse. Pamoka kiekvienoje klasėje turi specifiką. Mums, rengiantis pamokai, daug padėjo moky tojai J. Laurinavičienė, M. Gineitienė, R. Vaitulionis. Prieš kiekvieną pamoka jie konsultuodavo, patardavo, duodavo metodinės literatū ros. Vykdavo įskaitiniu pa
mokų aptarimai. Ten išgirs davome ir pagyrimo žodžių, patarimu, ne kartą tekdavo girdėti ir pastabu, dalykinės kritikos. Kaip vėliau sužinojome, mokiniai labai laukdavo mū sų pamokų, joms ruošdavosi, tiesa, atsirasdavo ir šmaikš tuolių, kurie dėl „linksmy bės" per pamoką į klasę buvo įleidę. .. juodą katę. Jautėme ir Universiteto dėstytojų paramą. Ne kartą mūsų pamokas stebėjo ir aptarinėjo Filologijos fakul teto docentas A. Soblinskas. Praktiką apvainikavo mū sų užklasinis renginys — liaudiška vakaronė „Kaip ūliojo mūs senoliai". Moki niai gana skeptiškai žiūrėjo į vakaronės sumanymą. Su žinoję, kad per vakaronę ne bus diskotekos, mokiniai nu kabino nosis. Bet vakaronė mokinius nustebino. Mes, tiesa, taip pat nesitikėjome tokio mokinių aktyvumo. Šauniai mums padėjo trečia
pogrindyje. Brangiai kainavo perga lė. Jos vėliavą į Reichsta go bokštą kartu su komu nistu Jegorovu įkėlė kom jaunuolis M. Kantarija. Nelengvi kuriamojo darbo žingsniai. Komjau nuoliškais tampa Donbaso, Staliningrado, Dneproheso atstatymų darbai, o jaunimas — vienas iš daugelio naujų iniciatyvų pradininku. Komjaunimas paliko sa vąjį puslapį didelėje plėšinių įsisavinimo istori joje. Nauji ūkiai buvo pradedami kurti nuo pa prasčiausio kuolelio. . Plėšinių įsisavinimo isto rijoje visam laikui įrašyti komjaunimo auklėtinių VI. Raguzovo, D. Nesterenkos vardai... Tūkstan čiai galėjo save pelnytai vadinti plėšiniečiais. ., .Į Tolimuosius Rytus tiesiasi BAM-o bėgiai. BAM-as — tai ne tik ge ležinkelio tiesimas. Tai ir kova su taiga, ir naujų miestų, gyvenviečių sta tyba. Vyriškumo mokyk la, kurioje išmokstama ne tik dirbti, bet ir nugalėti save. Čia išmokstama draugiškumo. Komjaunuolių rankos padėjo iškilti KAMAZ-o, Atommašo pastoliams. Jos visada ten, kur sunkiau, jos visada veržiasi į prie kį. Janina PRANKAITĖ kursiai lituanistai — A. Sa baliauskas ir K. Sukackas. Jie smagia daina, linksma muzika padėjo išjudinti net pačius abejingiausius. Visą vakarą netilo lietuvių liau dies dainos (ne vieną liau dies dainą išmoko tada ir patys mokiniai), nenustygo vietoje „polkos su ragučiais" šokėjai. — Daugiau tokių vakarų, — kalbėjo po vakaronės mo kiniai. Buvo malonu, kai klasės auklėtojai pirmadienį perda vė mums mokiniu tėvu pa dėką už tai, kad mokome įu vaikus suprasti liaudies me ną, primename liaudies dai nas. Tai buvo geriausias atpil das už mūsų darbą su kla se. Praktika baigėsi. Už metų, tuo pat laiku, daugelis iš mū6ų dirbs mokytojais. Ko kie mes būsime jauno žmo gaus dvasios skulptoriai — priklausys nuo mūsų pačių.
Laimis GENYS FilF V k. studentas