visų
Salių proletarai, vienykjtėsi
Siame
i i
r,ė\!2VBIIlis sccioencas
numeryje: „TARYBINIO STUDENTO" REIDAS
1S POEZIJOS SĄSIUVINIŲ
KĄ VEIKIA KOLEGOS?
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _____ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. lapkričio 6 diena, penktadienis
Gerbiamieji Universiteto profeso riai .dėstytojai, studentai, darbuoto jai — mūsų didelio ir šaunaus kolektyvo'nariai! Sveikiname Jus su Di džiosios Spalio socialistinės revoliuci jos 64-osiomis metinėmis! Didelės sėkmės ir laimės linkime Jūsų gyve nime, sėkmingai darbuotis Tėvvnei, komunizmo pergalės vardan! Savo kasdieniniu darbu kovokime už partijos XXVI suvažiavimo nuta
(Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos 64-osioms metinėms)
PROBLEMA Nr. 1
Praeitais mokslo metais daugiau kaip pusė tūkstančio studentų auditorijas paliko dėl blogo mokymosi. — Tai verčia mus rimtai susimąstyti, — kalbėjo atas kaitiniame pranešime A. Kumža. — Nė vienais me tais nebuvo tiek skolininkų kaip po paskutinės pavasa rio sesijos — 169 studentai išbraukti iš sąrašų... Nelinksmi skaičiai, jeigu neužmiršime, kad vieno stu dento mokymasis valstybei kainuoja per tūkstanti rublių. Ir ne tik šiame tūkstantyje esmė, šalinimas — skaudi
Vis aštriau iškyla grupės kolektyvo formavimo uždavi nys. Grupė turi tapti busimo jo specialisto formavimo cen tru. Deja, tokių stiprių kolek tyvų, kaip Teisės fakulteto IV kurso trečioji akademinė grupė, nedaug. Formuoti gru pės kolektyvą reikia nuo pat pirmųjų jos žingsnių, kad grupė taptų parama pačiam jos nariui. Suprantama, kad pirmieji metai visada sunkūs ką tik palikusiam mokyklą. — Pirmuosius kursus še fuoja jauni dėstytojai, kom jaunimo aktyvistai. Padėti teisingai planuoti grupės komjaunimo veiklą, nurodyti pagrindines krvptls, tiekti moralinę paramą ir sistemin gai kontroliuoti pirmakursius — štai uždavinys fakultetų komjaunimo komitetams, — kalbėjo sekretorius. Gražiomis darbo su pirma kursiais tradicijomis gali pa sigirti matematikai. Pirmomis mokslo metų dienomis kom jaunimo komitetas stengiasi nors neakivaizdžiai (duoda mos anketos) susipažinti su
Ar negalėtų tie skaičiai būti mažesni? Vėl iškyla grupės kolektyvo vaidmuo. Jeigu vietoj įprastos užuojautos dvejetukininkui, grįžusiam iš svarstymo, grupė sugebėtų pasakyti, kad tinginiams čia ne vieta, jeigu laiku pagel bėtų draugui.. . Mokymo reikalų prorekto rius profesorius Br. Sudavičius konferencijoje paminėjo
naujuoju studentu, sužinoti jo norus bei pageidavimus. Pirmakursiai supažindinami su bibliotekomis ir skaityklo mis, sužino mokymosi aukšto joje mokykloje ypatybes, iš girsta, kur ir kaip galima pra leisti laisvalaiki. Matematikų pavyzdžiu veitetų pasekti ir kitiems. Ir vėl skolininkai. Šiemet jų- i svarstvmo komisijas iš kviesta 521. Komjaunuoliš kos nuobaudos skirtos 117.
mo organizacija ii silpnai parengė vadovo, organizato riaus, auklėtojo darbui. Todėl 1972 metais Universitete įvesta visuomeninė — politi nė praktika. Visuomenės mokslų studijos — svarbi grandis, norint tap ti geru organizatoriumi ir vadovu. Kaip studijuojamos šios disciplinos, domisi fakul tetų komjaunimo organiza
ATVIRAS POKALBIS įdomų skaičių — per viena semestrą Universiteto studen tai praleidžia maždaug pusę milijono akademinių valandų. Vargu, ar kuris studentas ne žino, kad paskaitų lankymas nuo pažangumo neatskiria mas. — Darbinga
nuotaika per
semestrą gyvena tik Fizikos, Chemijos ir Matematikos fa kultetai. Dauguma studentų nedirba, — kalbėjo profeso rius Br. Sudavičlus
Konferencijos prezidiumas. Ramūno GUIGOS nuotr.
moralinė trauma. Trejetukininkas — proble ma Nr. 1. Kai atsiranda svar besnių uždavinių, užmirštame „aukso vidurio" studentus. „Akademinės komisijos tu rėtų žinoti visus trejetukinin kus, kalbėtis su jais indivi dualiai, konsultuoti, padėti. Tai sunkus darbas, nes stu dentų, turinčių vieną. duz ar daugiau trejetų, skaičius yra labai didelis", — buvo pasa kyta pranešime.
Kaina 2 kap.
Nr. 33(1172)
SU ŠVENTE!
VAIKINAI IR MERGI NOS! ATKAKLIAI SIEKI TE ŽINIŲ, KULTŪROS, PROFESINIO MEISTRIŠ KUMO! BŪKITE SĄMONINGI KOVOTOJAI UŽ KOMU NIZMĄ!
Komjaunimo gimimo dieną rinkosi i ataskaitinę-rinkimi nę konferenciją Universiteto komjaunuoliai. Suėjo rimtam ir atviram pokalbiui — pa daryta nemaža, o problemų daug... Jas savo pranešime nagrinėjo Universiteto kom jaunimo komiteto sekreto rius A. Kumža, apie jas kal bėjo konferencijos delegatai, svečiai.
RUDENS TALKOS BAIGTOS
Naivu galvoti, kad j vieną nepilną sesijos mėnesi sutal pinsi pusės metų kursą. Universiteto studentu pa žangumo vidurkis 92—94%. O rezervų jam kilstelti dar vra. PARENGTI BŪSIMUS ORGANIZATORIUS, VADOVUS Praktika rodo: vakarykštis studentas dažnai skundžiasi, kad Universitetas, kom jauti
cijų komitetai. Bet ar pakan kamas tas domėjimasis? Net 2200 studentų iš šių dalykų gavo trejetus. — Tai rimtas signalas fa kultetų komjaunimo organi zacijoms, Universiteto kom jaunimo komiteto ideologi niam sektoriui, — kalbėto A. Kumža. Organizuojama nemaža renginių, kurie turėtų prap lėsti studento politinių žinių akirati. Kiekvienais metais yra skelbiami sąjunginiai studentų darbų konkursai visuomenės mokslų. VLKJS ir tarptauti nio jaunimo judėjimo istori jos klausimais. Praeitais me tais iš 56 pirmųjų vietų res publikiniame konkurse- Uni versiteto dalyviai laimėjo 22. — Temų siūlymas, vado vavimas darbams — pirmiau sia katedrų dėstytoju parei ga, tačiau komjaunimo orga nizacijai lieka platūs veiklos dirvonai, — kalbėjo sekreto rius, — ypač garantuojant masini studentų dalyvavimą konkursuose. O masiškumo trūksta. Ir parašyti darbai retai kada pa naudojami. . . .Į konkursus mažai įtrau kiama vyresniųjų kursu stu dentų —- sunkiau svajoti apie laurus sąjunginiuose turuose. Visuomenės mokslų studi javimas glaudžiai susijęs su VPP Tačiau i VPP programą vra įtraukti ir valdymo teori jos, pedagogikos, taikomosios psichologijos, sociologijos bei kiti klausimai. „Mes siūlome produktyviai išnaudoti tvarkaraščiuose mums skirtą laiką — įvyk dyti patvirtintą VPP užsiėmi mų programą", — buvo pasa kytą pranešime. O kol kas
rimų įgyvendinimą, tęskime tarybi nės liaudies revoliucines, kovų ir darbo tradicijas, prisidėkime prie taikos ir pažangos išsaugojimo visa me pasaulyje. Tegyvuoja Didysis Spalis!
Rektoratas, partijos komitetas, komjaunimo komitetas, darbuotojų profsąjungos komitetas studentų profsąjungos komitetas
VPP užsiėmimų laikas daž niausiai panaudojamas tik komjaunimo susirinkimams. Universitetas neturi sukur tos vieningos ir paprastos vi suomeninės — politinės prak tikos vertinimo sistemos. Kai visas atliekamas darbas ver tinamas balais, sunku įvertin ti studento socialinį aktyvu mą. Didelė VPF reikšmė. Išau go ir jo populiarumas. Bėda viena — fakulteto skyriuose didelis nubyrėjimas, kartais siekiantis net 25%. Visuomeninė patirtis įgyja ma ir šefuojant vidurines mo kyklas. vaikų klubus, profe sines technikos mokyklas. Pedagoginiai būriai mažokai padeda mokyklų komjaunimo organizacijoms organizacinė je veikloje, mažai šefuoja sunkiai auklėjamų paauglių Mokytis visuomenino dar bo abėcėlės turėtų padėti ir gamybinė praktika. Bus žen giami pirmieji žingsniai, kad per ją studentai susipažin tu ne tik su savo specialy bės paslaptimis, bet ir su ga mybinio kolektyvo socialine politine struktūra, visuome niniu organizacijų darbu. Klaustukų yra. Į juos atsa kius, absolventas negalėtų skųstis.. . DARBINIO AUKLĖJIMO MOKYKLA — Statybos būriai vadinami darbinio auklėjimo mokykla, — kalbėjo konferencijoje Universiteto komjaunimo or ganizacijos komiteto sekre torius. — Dabar studentai įsitikino: nepadirbėjęs kartu su draugais statybos aikštelė se, kolūkio laukuose, tikro gyvenimo nepažinsi, tvirto studentiško kolektyvo nesu-
bursl. Statybos būriuose šiemet dirbo virš pusantro tūkstan čio studentų Buvo sudaryti 44 būriai. Daugiau kaip 200 studentų darbavosi broliško se respublikose: Jakutijos ATSR, Smolensko srityje, Moldavijoje, pagelbėjo re stauruoti Tartu universitetą. Universiteto komjaunimo or ganizacijos komitetas organi zavo statybos būrį į Gagarino miestą. Buvo renkami pa tys darbščiausi, kūrybingiausi žmonės. Deja, kai kurie fa kultetai siųsdavo į Gagariną prasižengusius studentus. . . Ypač svarbu, kas vadovaus studentų statybos būriui. Šie met puikiai dirbo „Žilinų" būrio vadas J. Urka, io būrys visą vasarą pirmavo. Kūry bingi, geri vadovai: K. Čer niauskas, A. Pikturna, A. Zabolis, E. Bogušas, K. Daukšys, A. Rudinskas. .. Buvo padaryta klaidų, pa renkant vadus ir komisarus, EKFF būrio „Pagiriai" komi sarui E. Maskoliūnui teko palikti komisaro postą, o to paties būrio vadas R. Simaška nesugebėjo tinkamai su tvarkyti dokumentu. Skaudus atvejis — būryje, dirbusiame Moldavijoje, įvy ko vagystė. Už šį nusižengi mą EKFF studentė A. Cereškaitė pašalinta iš komjauni mo. Vis neišsprendžiama stu dentų priėmimo organizaci jose problema. O kur nėra geru buities sąlygų, lėtėja darbo ritmas. — Būrių vadai, važiuojan tys pasirašyti sutarčių, turi labai rimtai pasižiūrėti, ar priimanti organizacija suge bės būrį aprūpinti plačiu darNukelta i 2 psl.
Delegatai klauso pasisakymų.
ATVIRAS POKALBIS
IR APIE BENDRABUTI
ras tradicijas turi fizikai, is torikai. Per pertrauka kalbė jomės su Filologijos fakulte to delegate A. Dapkevičiūte. — Aš |au treti metai dir bu fakulteto sieninės spaudos redakcijoje. Kai atėjau j pir mąjį kursą, davė visišką lais vę — piešk Ir rašyk, ką nori. O ką — buvo neaišku. Arba vėl kraštutinumas — nusako ne tik sienlaikraščio temą, bet ir detaliai nurodo io turinl, kompoziciją...
Studentų profsąjungos komitete
— Tvarka bendrabučiuose ir mūsų buitis — opiausia problema, — kalbėjo Univer Lapkričio 3 d. įvyko Uni niams reikalams. siteto profsąjungos pirmi Atkelta iš 1 psl. met bus tobulinama jo siste ninkas V. Medeišius. E. Vaitiekus — MaF III versiteto studentų profsą ma, paruošta nauja aktyvo jungos komiteto posėdis. k., MaF profbiuro pirmi Universitete vra 17 benfrontu, geromis buitinėmis są- mokymo programa, corgani- drabučiu. Gyvena juose tūksPosėdyje buvo išrinktas ninkas. lygomis — kalbėjo A. Kum- ' _____ zuotos _____ lektorių „_____ grupės,, ku studentų. Studentų profsąjungos komiteto prezidiumas, pa ža. — Kai sutartis pasirašy rioms pateikti metodinės li tančiai V. Medeišius pateikė įdotvirtintos komisijos, jų komiteto komisijų pirmi ta, reikia dažniau nuvykti j teratūros sąrašai. mius skaičius: per metus nu ninkai pirmininkai. priimančią organlzacilą. Prieš porą metų Universi rašoma inventoriaus už 2000 studentų A. Bučinskas — PFFII Universiteto Rimtos problemos iškyla ir tete prie VPF įsteigta kom- rublių, už 100 000 rubliu — komiteto k., sporto komisijos pirmi profsąjungos _ ...__ -Ar —. laimimo organizatorių mo- patalynės. Aišku, tiek inven sudarant statybos būrius sugebės dirbti anot delegato' kykla. Išleista tik ^viena ab- torius, tiek patalynė neam prezidiumas ninkas. „MUS ĖDA TAS FilF „Kernavės" būrio vado, A. solventų laida... Šiemet jai žini, bet sumažinti ši skaičių S. Fokas — IF n k„ ABEJINGUMAS"... R. Bartaševičlūtė Žabolio toks „apmokytas" vadovauja Universiteto kom galima, ir ne vienas gyven sveikatingumo komisijos II k., sekretorė. studentas, kuris nežino net jaunimo komiteto narys E. tojas žino, kaip tai įmanoma. Susipažinus su Universiteto S. Fokas — IF II k., pirmininkas. Kuris. Naujasis vadovas kon kuria puse plyta dedama? Dar vieną bendrabučio komjaunimo organizacijos I sveikatingumo komisijos < A. Platakls — MaF III ferencijoje pasakojo apie nu problemą iškėlė Universiteto ataskaita, delegatų pasisaky-. . Koks svarbus darbo organi k., akademinio darbo ko matomą mokyklos veikla. Ne operatyvinės grupės vadas J. mais, išryškėja daug prob- P1™1“ zavimas, studentai greitai įsi VU aai misijos pirmininkas. tikina. Kaip išvengti, kad ne paslaptis — daug kas prik Urka, pavadindamas ją prob lemų, neatsakytų klausimų. I K- Janulis V. Rudinskaitė — MFV — Mes galėtume daug pa-1 buotojas, pavaduotojas reiktu kelias dienas ’aukti lauso nuo vadovo. O jis jau lema Nr. 3. Alkoholizmas. . . Pirmasis, A. Ku Klausimas opus ne tik ben daryti, jeigu visi noriai dirb-1 bendrabučių buities Tei k., revizinės komisijos betono, kaip atsitiko „Kvar penktas. pirmininkė. cui" Petrašiūnų mechanizuo činskas, lvg ir nepakeičiamas. drabučiuose, nes be „nekal tume, — kalbėjo pasibaigus I kalams. D. Suttnytė — FilF I k., toje kolonoje? Čia vargu ar Šiemet vadovaus ir taryba, to pašventimo" jau nebeap- konferencijai IF delegatas C. I q Kemeklis — C.F III sudaryta iš pačių mokyklos sieinama išlaikius ... net įs Burba | k., prezidiumo narys. išmoksi šeimininkavimo. kultūrinlo-masinio darbo klausytojų. Dar vienas minu kaitą. .. — Aš už tai, kad komiauj Maculevičius _ TF komisijos pirmininkė. sas fakultetų komjaunimo Bendrabutis turėtų tapti na nuollai aktyviau dalyvautų ITI , v„i«« KAD SUSIRINKIMAS E. Vilčinskas — MF III visuomeninėje veikloje. Da-1ĮJ J4- pavaduotoms kultuorganizacijoms — ne visos mais. Ir tai ne vien komen TAPTŲ ĮVYKIU siunčia i mokyklą savo ak danto, bendrabučio tarybos lyvautų ne verčiami, o patys I riniam-auklejamajam dai- k„ visuomeninių kontro lierių komisijos pirminin to norėdami, — delegato R- | bui. — Susipažinus su fakultetų tyvistus, o pasimokyti nepa rūpestis, Sinlausko žodžiai. R. Stataus-1 V. Medeišius — IF V kas. komjaunimo organizacijų kenktų. REIKIA IŠRADINGUMO IR Dar kartą apie komjaunimo kas kalbėto apie svarbiausią I k., pirmininkas. A. Žerlauskas — TF m darbu, reikia pažymėti gerą susirinkimus. Gamtos, Medici „AKIPLĖŠIŠKUMO" problemą — pasyvumą: I y. Šalkauskas — FilF k., bendrabučių buities organizacinio darbo lygį dau nos fakultetuose iu skaičius Praeitais metais „Komjau — Ateinam 1 Universitetą, I m R FnF profbluro pjr. komisijos pirmininkas. gumoje fakultetų, — kalbė neatitinka net nustatyto Įsta nimo prožektoriaus" veikia norų daug, o kur eiti, taip I m|ntnlfae jo sekretorius. — Mes paten A. Žilionis -r- PF II k., pajudėjo i priekį. Savo atas Bmn£,.n°m' PaSkU‘ Pa,VS Ba‘‘ J- Urka - IF V k , pa- organizacinio-masinlo dar kinti Matematikos, Pramonės tuose. Yra trūkumų organizuojant kaitoje „KP" štabo viršinin ekonomikos, Teisės, Prekybos Reikia su tuo sutikti. Ak- | vaduotojas organlzaci- bo komisijos pirmininkas. mokesčio mokėjimą ir kas apžvelgė pagrindinius fakultetų komjaunimo komi nario įskaitos tvarkymą. Ar galima darbus. Yra parengta ir išleis tvvumo mažai. Ar negalima tetų darbu. Gamtos ir Medi kalbėti apie normalia veik ta metodinė medžiaga, ja ga dalyvauti ekspedicijoje (apie cinos fakultetų, administra lą Chemijos, Medicinos, ad lės naudotis fakultetų šta ia buvo plačiai kalbėta kon cijos darbuotojų komjaunimo ministracijos komjaunimo ferencijoje) „Mano Tėvynė organizacijose pastebėta di organizacijose, kai neaišku, bai. Pagrindinė „KP" veiklos — TSRS", jeigu fakultete iš delių trūkumu Čia organiza kiek jų įskaitoje komjaunuo forma — reidai. Didelio dė norimų 50 knygelių gautos cijų darbo planai neatitinka mūsų rekomendacijų, planuo lių?Prieš keletą dienu įvykęs mesio sulaukė kompleksiniai 5? Juk šios knygelės — tik jami renginiai kartojasi dau VLKJS CK IX plenumas nu reidai, organizuoti su „Tary mažas, formalus trūkumas (o ______ “ ________ studento redakcija. kartu ir pretekstas.. .) I Į Universiteto studentų kontroliuodavo fakultetų gel) metų, juose neatsispindi kreipė komjaunimo organi binio reidų metu viena grupė — Daug gražių nuveiktų I profsąjungos ataskaltinę- bendrabučių buities komisijų šiandieniniai' uždaviniai. Po zacijų darba į konkretumą, j Šių tikrina, kaip kurio nors fa darbų, keliamos rimtos prob- I rinkiminę konferenciją susi- darbą, organizavo konkursus sėdžiuose nagrinėjami klausi kova su tuščiažodžiavimu. kulteto studentai lanko pa lemos, — apibendrindamas I rinko per pusketvirto šimto „Geriausiai dirbanti bendra mai nepakankamai paruošti, — Paimkime MF ataskaitl- skaitas, kita tuo pat metu komjaunuolių darbus, kalbėjo | delegatų ir svečių. Susirinko bučio taryba", „Geriausias nutarimai nekonkretūs. .. nės-rinkiminės konferencijos apsilanko bendrabutv’e. O konferencijos svečias profe-1 įvertinti darbo, kuri per bendrabučio kambarys", „Ge Mūsų priešas — formaliz nutarimą, — kalbėjo A.JCum- kai medžiaga pasirodo „Ta šorius Br. Sudavičius. — Ju- I ataskaitinį laikotarpį nuvei- riausia sieninė spauda ir mas. Kai jis nugali, susir'n- ž.a. — Jame daug nekonkre rybiniame studente", efektas myse slypi daug energijos, I kė studentų profsąjungos ko- vaizdinė agitacija bendrabu kimai ir posėdžiai vedami tik čių, bendrų frazių — „su bei poveikis — dideli. bet ėda tas abejingumas, tas I mitetas, aptarti per šiuos tyje", ne vieną susirinkimą todėl, kad reikia. O susirin stiprinti", „pasiekti“, „padi Padėtis fakultetuose nėia nenoras dirbti. Raginu skelb- I metus iškilusių problemų ir ir pokalbį su bendrabučių gy kimas turėtų būti įvykiu. dinti". .. O ką ir kaip. didin džiuginanti. Ir nors jau se ti kara abejingumui. I uždavinių. ventojais, siekdama, kad būtų — Jeigu mes mažiau kai-1 Kuo rūpinosi, ka veikė laikomasi bendrabučių vidaus Pranešime sekretorius pa ti, ko siekti, vargu ar aišku niai įsitikinta, kad fotonuot brėžė: viena iš svarbiausių patiems nutarimo autoriams raukos „KP" stenduose daug bėtume, o kiekvienas sąžlnln-1 dvejus metus (nuo praeitos tvarkos taisyklių, saugomas uždavinių „Rašydami ataskaitas, ilgų veiksmingesnės negu karika gal dirbtume, pusės problemų I konferencijos) Untverslteto ir tausojamas visuomeninis komjaunimo kadrų ir aktyvo parinkimas kalbu tekstus, užmirštame ap tūros, pasirodo jos tik Istori nebūtų, — A. Dapkevičlūtės I studentų profsąjungos orga- turtas. Aktyviausias bendra grupių susirinki jos ir Fizikos fakultetuose. mintys. bei ugdymas. Komjaunimo silankyti I nizacija? Gana Išsamiai per bučių buities komisijos pa organuose dirba per 1500 muose, trečiojo semestro me Kalbėdamas apie „KP“ veik | konferenciją apie tai papa- galbininkas buvo bendrabučių žmonių. Skaičius nemažas. tu — statybų aikštelėse, pa lą, Fizikos fakulteto delegatas Baigėsi dvidešimt septinto- I šakojo studentų profsąjungos tarybos. Bendrabučių tarybų Tačiau aktyvas dažnai kei sidomėti, kaip gyvena stu G. Žakas prisiminė: ii ataskaitinė-rinkiminė kon-1 komiteto pirmininkas Vydas veikla plati ir įvairiapusė, — Įeini su fotoapratu j ferencija. Priimtas nutari-1 Medeišius. čiasi. Rezervo sąrašai suda dentai, kas juos jaudina", — apimanti ūkini, buitinį, or romi, bet retai pats žmogus šiuos ataskaitinio pranešimo kambarį, čia pat — tokia žai mas, išrinktas naujasis aktv-1 Studentų profsąjunga — ganizacinį, kultūrinį ir au žino, kad jo pavardė ten ira- žodžius valima taikyti daugu biška reakcl|a: atrodo, vieno vas. Visų komjaunuoliu lau-1 didelė ir kūrybinga jėga Uni- klėjamąjį darbą. Juk nuo to, švta. Kai aktyvistai parenka mai. Fakulteto sekretoriaus fotoaparato užtektų, kad ga kia darbai. O jeigu jie bus I versiteto gyvenime. Šiuo me kaip tvarkosi taryba didele mi skubotai, dažnai neįver problema opi. pavyzdingų lėtum apsileidėli „pamokyti". ne tik ataskaitose ar planuc-1 tu ji vienija 9350 narių. Tai dalimi priklauso studentų G. Žakas tvirtino, kad rei se, jei žodžiai, pasakyti kon-1 viena iš stambiausiu studen- gyvenimas bendrabutyje. Šie tinamos iu galimybės. Gamtos sekretorių, kurie būtu visada vykusiame konkurse fakultetuose sekretoriai kei kartu su studentais, tik kele duose reikia daug išradingu ferenciįoje, neliks žodžiais, I tų organizacijų tarp respub met čiasi kasmet. O ką galima tas: L. Janulevičius, D. Kar mo ir daug.. . akiplėšišku kitais metais rinksimės i ią I likos aukštųjų mokyklų „Geriausiai dirbanti bendra padaryti nėr vienerius metus? pytė, buvusi Matematikes mo. kaip į didelę ir gražia šven- Į per ataskaitini laikotarpį bučio taryba" nugalėtom ta Vertėtų prisiminti ir sieni tĘ' Universitete organizuo fakulteto sekretorė R. Maša. I studentų profsąjungos komi po 10-o bendrabučio I korpu nę spaudą fakultetuose. GeJanina PRANKATTĖ tete dirbo kelios komisiios. so bendrabučio taryba (pirmi jamas aktyvo mokymas. Šie- nauskaitė. .. Viena iš jų — akademinė. ninkas — PEF studentas S. Šiai komisijai vadovavo PF Birutis), pernai geriausiai dir II kurso studentas Gintaras bo 10-ojo bendrabučio II kor Grigoras. Akademinė komisi puso taryba (pirmininkas — DARBUOTOJŲ daugumai studentu nesu ja rūpinosi studentu moky PEF studentas E. Brazaitis). „Tarybinio studento" reidas kelia didesniu problemų. mosi sąlygų gerinimu, kont Beje, 10-ojo bendrabučio II PROFSĄJUNGOS Ar studentas stropiai mo roliavo paskaitų lankymą, korpusas 1979—80 m. m. vy kosi ir lanko paskaitas, ar aiškinosi priežastis, trukdan kusioje apžiūroje pripažintas KONFERENCIJA čias studentams gerai moky geriausiu respublikos aukštų ne matome per sesiją: tų, tis. O kontroliuoti ir aiškin jų mokyklų bendrabučiu, o kurie nepraleisdavo pa Spalio 30 d. įvyko Uni tis tikrai buvo dėl ko. Vien 1980—81 m. m. jam buvo pa skaitų, rezultatai daug ge versiteto darbuotoju prof per praėjusius mokslo metus skirta antroji vieta. Tačiau Atveriame vienos Pre pusė šių „punktualių" stu resni. sąjungos konferencija, I iš Universiteto pašalintas negalima tenkintis vien tuo, Paskaitų lankymą kont Ataskaitini kybos fakulteto auditori dentų susirinko i antrąją pranešimą I 531 studentas, Akademinė kas yra pasiekta. Gyveni dekanatas ir apie nuveiktą šios Oi gani-I komisija stebėdavo ir anali- mas mums kelia naujus rei jos duris. Čia vyksta tiki paskaitos dali. Ir teisini- roliuoja mybių teorijos paskaita masis tuo, kad ilgai laukė fakulteto studentu mokv- zacijos darbą padarė Uni -1 zuodavo, kaip mokosi prof- kalavimus. Dar anksti tvirkomisija. versiteto darbuotojų prof-| sąjungos aktyvistai, kas pus- tinti, kad mūsų bendrabumaterialinio-techninio ap autobuso, negali būti rim mo-auklėjimo čiuose sudarytos idealios gvrūpinimo specialybės an ta pavėlavimo priežastis. Praėiusiais mokslo metais są jungos komiteto pir meti paruošdavo bendra Uni venimo sąlygos, tačiau, kad versiteto profsąjungos akty tro kurso T ir II grupės Reikia suspėti. Tik neva MAK-as dirbo blogai. Ne mininkas I. Žeberskis. gyvenimas būtų jaukus ir vo pažangumo suvestinę. Ma studentams. Kai seniūnai lia tingėti laiku atsikelti. pakankamai griežtai buvo Delegatai aptarė kasdie lonu. kad per šiuos dvejus geras, kad mūsų buitis būtų pateikė sąrašus, paaiškė O gal pirmojo kurso pre svarstomi prasižengė stu ninius reikalus, patvirti-1 _metus profsąjungos - ----- -—aktyvo patraukli ir graži reikia tiek jo, jog paskaitoje nedaly kių mokslo ir trečio kurso dentai, pasitaikydavo ne no kandidatus 1.............................. i naują | pažangumas pagerėjo 1,9%. nedaug — tik mūsų iniciaty ekonomikos objektyvumo. Visuomenl. profsąjungos vauja dešimt pirmos gru prekybos komitetą. I Už labai gera mokymąsi ir vos. Niekas nereikalauja, kad pės studentų ir aštuoni specialybių studentai nau nės organizacijos ateityje Konferencijos darbe daly-1 aktyvią veikla TF studentas kambarys būtų nuklotas kili antros. Kodėl šių studen dojasi kitokiu transportu? turėtų i tai labiau atkreip vavo LKP CK mokslo ir I E. Cinką. PF studentas L. mais o sienos nukabinėtos meno šedevrais. Ne. Reiktų, mokymo ištaigu skyriaus I ^lekna ir ,F studentas V. kad tų nėra paskaitoje? Seniū Tikriausiai — ne. Jie visi ti dėmėsi. kiekvienas iš mūsų suge gavo TSRS vedėjo pavaduotojas S . I Budnnauskas nai gūžčioja pečiais. „Ke laiku atvyko i užsiėmiTikiuosi, kad šiais bėtų, o svarbiausia — norė r^v, ' TTCD A 1 -I • įprofsaiungų stipendijas. metais MAKo Imbrasas, LTSR Aukštojo I _ .. li studentai serga, pora mus. Ir nebuvo paskaitoje mokslo , . , tu savo darbu sukurti studen . . ,.ioio . -j • ■ IL Tačiau komisi- tiškame kambaryje kuklią, dirba pagal individualų iš pirmakursių tik vieno, veikla suaktyvės. Siekiant ir specia vidurinio veiklaakademines" turj ir trūkumlj: planą, kiti tikriausiai ateis iš trečiakursių — dviejų gerinti paskaitų lankymą, mokslo ministro pavad'to-1 per mažai bendradarbiavo su jaukia, darbinga ir kultūrin i antrą paskaitos dali", — studentų. (Beje, dėl patei- kas mėnesi leidžiame toias A. Žukauskas, res-1 Komjaunimo komiteto mo- ga aplinka. Bendrabučiuose stinga in sako jie. Dėstytojas A. sinamų priežasčių). dienrašti, kuriame nuro publikinės profsąiungu ta-1 kvmo-auklėiimo komisija, ne Po reido kreipiuosi j doma. kiek paskaitų per rybos narys R. Rajeckas, I visada principingai pažiūrė- ventoriaus arba jis būna ne Pikturna pritariamai link visai tinkamas, praktiškas, teli galvą: „Neabejoju, PF dekaną doc. Bronių mėnesi praleido kiekvie Universiteto prorektorius I dav° ’ Paskaitų praleidinė- blogas techninis, buitinis, ko I tojus, surengė mažai reidų, munalinis bendrabučiu aptar kad po pertraukos pasiro Cerešką: nas studentas. Be to kas — Gerbiamasis dekane, savaite skelbsime, kiek profesorius J. Grigonis, I Labai išsiplėtė bendrabu- navimas. nemaža priekaištų dys nemaža pirmoje pas kaitos dalyje nebuvusių kaip lanko paskaitas jūsų naskaifu praleido kiekvie nartiios komiteto sekreto-1 čių buities komisijos darbo susilaukia interjeras • „„ ____ .j,,. r I apimtis. Jai vadovavo TF III Auklėjimo darbu bendrabu studentų. Kodėl? Pagrin fakulteto studentai, kokių na fakulteto akademinė naus pavaduotos J. I kursQ studentas E Cinka gi čiuose nepakankamai rūpina orunė iškyla problemų, ar pa dinė priežastis galbūt ta, Bagdonas, studentų prof-1 komisija privalėjo rūpintis si fakultetai, retai bendrabu *=anHus POVILAITIS sąjungos komiteto pirmi-1 studentu buities salvgon’s kad ne vienas iš jų linkės kankamą dėmėsi užsiėmi čiu taryboms padeda partiniai Redakcija dėkoja Unfryte ilgiau pamiegoti Dėl mu lankymui skiria fakul. . , ,r , ... . I bendrabučiuose, organizuoti biurai, dekanatai, kuratoriai. to ir vėluoja". Kaip vėliau teto visuomeninės organi '"’i-siteto mokymo auklė ninkas V. Medeišius ir I iuose idėjini.auklėiamaji dar- O be jų paramos studentams I bą, palaikyti vidaus tvarką jimo komtsHal, padėjusiai kiti. pamatėme, dėstytojas sa- !zacijos? Nukelta į 4 psl. '..X „T. S,“ inf. I ir drausmę Komisija nuolat Paskaitų lankymas surengti reidą. kė teisybę. Daugiau nei .
RŪPINTIS MUSŲ GEROVE
Net seniūnai nežinojo • ••
‘
antrasls Prieš mus „Tarybinio studento" numeris su kukliu skyreliu „Iš poezijos sąsiuvinių". Jame nauji vardai... Sklaidant Valdo Sas nausko paskutiniuosius eilėraščius, kyla priešta ringos mintys... Dar pir majame pristatyme V. Kukulo pastebėti jaunojo autoriaus polinkiai į api bendrinimą, atrodo, neiš ėjo į naudą. „Loginių iš protavimų „i,šerkšnas'‘ poezijos šaldo jautrius žiedus. Pirmoje publika cijoje vyravusį autentiš ką, tikrą išgyvenimą, brandų apmąstymą pa deklaratyvumas, keičia šaltas minties rutulio! imas. Bandymas susivokti nenumaldomo laiko tėk mėje, savęs ieškojimas Išsikristalizuoja į nepoe tiškai nuobodžią frazę:
O kodėl aš gyvenu? Kodėl gyvename mes? Skaidrios lyriškos into nacijos kai kur grėsmin gai priartėja prie estra-. diškų pavasarinės meilėsi ir praradimo motyvų. Oi gaila... Tragizmą vargu ar išreikši žydėjimo ir rudens kontrastu. Ar ne. vertėtų poetui atsiradu. sius aforizmus pakeistii subtilesne poetine išraiš ka, paieškoti origlnalesnio žodžio ir vaizdo, tuo, labiau, kad potencijų yra nemaža: Ir pats pavirstu žiedu O įsimylėjėliai sugula mano stiebuose Tada aš gyvenu... Perskaitai šias eilutes, daug ką atleidi ir esi dė kingas. Kito autoriaus Romo
Poderlo kūryba daug kam jau pažistama iš „Moksleivio". Studentų laikraštis jo eilėraščius spausdina pirmą kartą. Tradicinis R. Poderio keturellls (beje, vis dažniau ignoruojamas pradedan čiųjų kūryboje) nustebi na rimtumu, graudžiu žvilgsniu | pasauli. Nebi jodamas pasirodyti pernelyg jausmingas, jaunasis poetas drąsiai ieško žemėje gerumo ir tiesos. Žiūrėdamas i pasauli, i žmones, R. Podervs re miasi intymiu išgyveni mu, galbūt todėl eilėraščiai kamerlški, tačiau juos gelbsti jtaigus nuoširdumas. Matai, kaip ieškant tikrųjų vertybių, stengiantis rašyti poeziją, tik pajutus kilniausiu dalykų stoką, skausmingai gimsta eilėraštis. Greitai pasirodys nauji puslapiai iš poezijos sąsiuvinių... Prisimena vie no V. Sasnausko eilėraš čio eilutės: Mes kiekvienas tarsi žemės grūdas Jau pasėtas ir pradėlęs dvgt... Giedra RADVILAVTCtCTĖ, Filologijos fakulteto IV kurso studentė
Aragacas — užgesęs Armėnijos kalnyno vul kanas, Užkaukazėje aukš čiausia, nūnai ledyninė viršūnė (4090 m.(. Araga cas — jaukus šiauriavakarinės Armėnijos miestu kas. „Aragacas" — tai aromatingas vynuogių vynas. „Aragacas" — tai kos instrumentų — zur- nu būdas, papročiai vaiz Talino (tik ne Estijos sos nos, duduko, švi, kanono džiai ryškėjo Talino ves tinės, o Armėnijos rajo skambesį gožė porelė tuvių šokyje. Jaunikis, ninio centro) kultūros na šimtanacionalinių bosiniu nerimastingas kalnu ere mu liaudies šokiu an akordeonu, juolab Di lis, ratas po rato skrieja samblis, sąjunginiu ir res džiosios Aulos fortepijo aplink jaunąją, ramiai publikiniu konkursu, fes nas. Tačiau ką nesakysi, plaukiojančią baltą gul tivalių diplomantas. jautei originalu ir nuo belę. Ilgainiui abiejų ju desiai susilieja į bendrą Sis ansamblis (meno va širdų meną. dovas Tigranas SaakiaArmėnu liaudies cho ritmo pulsą, o galiausiai nas), muzikos vadovas reografija labai sena, šokėju treptelėjimais su • Iskandras Avojanas), auk ivairi žanrais, turtinga iš daužytos dvi lėkštės linki sini rudeni atlydėjęs Vil raiškos priemonių, ar — šukės laimę neš. Įsiminė armėnu liau niun armėnų liaudies ta chainės simbolikos, nuo pytojos parodą, suiengė taiku. Čia persipina liū dies dainos, ypač seno koncertus Trakuose, Rum desys ir džiaugsmas, juo sios — iš esmės monodišiškėse, o pirmiausia — kas ir santūrumas, rūstu nės, su daugiabalsės mu Vilniaus universiteto Di mas ir švelnumas. Išliko zikos elementais, turtin džiojoje auloje. Spalvin daug toteminių (kupranu. gos ritmika ir intonacijo gais tautiniais rūbais pa gariu, gervių, lokiu) ap mis, gilios savo rimtimi. sidabinęs gausus būrys eiginiu būrimo, karo, Sujaudino nerimastingos |okėiu, muzikantų, daini darbo, buitiniu, akrobati zurnos ir ilgesingojo du ninkų kaip sakoma, iš niu šokių. Šokyje „Lyno duko duetas, neabejotinai pirmųjų lūpų, supažindi akrobatai" trejetas an atskleidęs tikrąsias armė no su savita armėnu se samblio šokėju raiškiais nu muzikos vertybes, mu nesniųjų ir naujesniųjų judesiais ir pantomima zikantų ir instrumentu laikų choreografija, mu parodė drąsuolius vaikš- meistrų talentą. Vakaronės rengėjai — zika. Tiesa, kai kas pro čiotojus lynu, kurie dar gramoje dvelkė stilizaci neseniai buvo tradiciniais Universiteto folkloro et ja, „naujoviškumo" ieš armėnu liaudies masiniu nografinis ansamblis toli kojimais ir... praradi švenčiu, pasilinksminimu mus svečius pasitiko lie mais. Antai ansamblyje dalyviais. , įsiminė vyrų tuviu liaudies dainomis, skudučiu, armėnu tradiciniu muzi- šokis „Sūpuoklės". Armė sutartinėmis,
„ARAGACO šokiai ir muzika
KĄ VEIKIA KOLEGOS? Mažą valandėlę pasklai dykime respublikos aukštųjų mokyklų savaitraščius: kaip mūsų kolegos pradėjo nau juosius 1981—1982 mokslo metus, ką įdomaus veikia? KPI savaitraštyje „Už ta rybinį mokslą" (Nr. 30) pa traukia dėmesį straipsnis „Lankykime Visuomeninių mokslų fakultetą". 1973 me tais įkurto šio fakulteto svarbiausias uždavinys, rašo jo dekanė P. Jucevičienė, padėti busimajam inžinieriui įsigyti visuomeninę profesi ją. Mokymosi forma — fa kultatyvinė. Dėsto žinomi in stituto specialistai, .Žinijos" draugijos lektoriai. Mokyda miesi šiame fakultete studen-
tai gali dirbti ir mokslinį darbą pagal pasirinkta vi suomeninę profesiją. VPF įeina į visuomeninės politi nės praktikos sistemą, todėl fakultete besimokantys stu dentai per atestaciją gali gauti iki 6 balų. KPI visuomeninių profesi jų fakulteto populiarinimą liudija ir tai, kad jį kiekvie nais metais lanko apie pus antro tūkstančio studentų. Klausytojus patraukia pa skaitų aktualumas ir profesijų įvairovė: inžinerinė pedago gika, gamtos paminklu ap sauga ir kraštotyra, vadova vimas meno saviveiklai, eks kursijoms, sportui. Čia taip pat įgyjamos komjaunimo Ir
profsąjungų organizatorių, vertėjų, dailininko apipavi dalintojo ir dailės propagan disto specialybės, jaunojo lektoriaus patirtis. Ruošiami ir korespondentai (mokslo trukmė — 2 metai. Šią spe cialybę šefuoja „Už tarybinį mokslą" savaitraštis. Iš viso fakultete yra 13 specialybių. KPI savaitraštis ir kitų aukštųjų mokyklų laikraščiai rašė apie studentų rudens talkas žemdirbiams. Tarp KPI talkininkų, dirbusių Jur barko ajone, kaip pasakoja vienos grupės vadovas V. Misevičius, pagirtiną pavyz di visiems talkininkams ro dė grupių senūnal: R. Bara nauskaitė, V. Dominas, R. Finevičiūtė, A. Snukuškvtė. Bulviakasio baruose ypač pasižymė|o inžinerinės ekono mikos antrakursė komjau nuolė N. Barisevičiūtė. Šią
Romas PODERYS IF I Kurso žurnalistas
Valdas SASNAUSKAS GF III kurso biologas
Kiek jau iškentėjai — tiek turi to paties brangiausio juodo aukso. Niekam jo nedalini, tik saugai, kaip kad ugnj saugo vėjai keturi.
Aš noriu Išgirsti savo balsą Nutilus vėjui, nutilus lietui Nustojus žemei suktis Ar iis toks, kaip prieš Tūkstanti metų O gal toks, kaip po Tūkstančio metų? Bet sukasi žemė Aplink savo ašį Nutyla vėjas ir mano balsas tarp milijonų.
Sielos užkampiuos laisvumo tebeieškai — visko jau perdaug ir visko negana. O širdis nusijuokia, nuoga vaikščiodama po užburtą miestą.
Ir gerai, kartoji, ir gerai, kad neliūdi tie, kurie apvylė. Savo skausmą po spyna supylęs, pagalvosi — geras nebuvai. *** Tuo vieninteliu savo metu, nuobodumo pilko pasmaugtu, nemiegot su ties žodžių karstu, žodžių, ištartų veltui.
7
Vijos lapai, raudonai braukyti, šoko mintys ir drąskė akis. Nenorėjau klaidų pamatyti, negalėjau vėlei suklysti.
Susižėręs j saują tik skausmą, nuėjau po dangum išsiverki. Gal gerai, kad manęs nesuprato, gal gerai, kad mokėjo pasmerkt. *** Ar gedėsim vienas kito, kai šioj žemėj negyvensimi Ar kalbėsime prieš miegą Užmirštais tėvų balsais?
Ar sodinsim sodų sodą, kai reiks kelmus rankom liesti? Šimtą kartų jau išduoti ar galėsime mylėt? Juodą saulę padalinę ar prieš rytą nesipyksim? Ar neverksim, kai auginsim neužgimusius vaikus? ***
f *** Paskutinę vasaros dieną Aš išpranašavau tau saulėtą lietų Kada žmonės ir medžiai Dar nesužaloti Jie kvepia pievų žiedais
Aš išpranašavau tau Žmogaus ir paukščio augimą Kada liūdesio žodžiai Išeina i gatvę. Surask juos
Žinojimas tegu svaigina Skaudžiai ir giliai Nes patys nešame gyvenimą Ir saugom patys nuo savęs *** Kada aš prabundu Išsigandę dienos pabėga sapnai Ir mano akyse įsižiebia gyvybė Mane pasitinka pasaulis
Niekados nesužinosi, kurgi mano veidas slepias. Už didžiulio molio kalno plaka mano širdys dvi. Nenueisi, nesurasi tos ramunės, tos baisiausios, kad galėtum išsiburti: ištikimas aš ar ne.
Bet ne mano pasaulis . Ne mano žydinčios gėlės Ir dangus toks mėlynai grynas. Kaskart vis tolstu į kitą pasaulį Kur viešpatauja tyla Kur žydi mano gėlės Ir pats pavirstu žiedu O įsimylėjėliai sugula mano stiebuose Tada aš gyvenu...
Ir keistai šypsosis seniai, kapuose meilumą glostę... Išdidžiai prošal praeisi, nepažinusi manęs... r
šiaudo birbynių, molinu ku muzika. O kai pasi pylė lietuviškos polkos, rateliai, žaidimai, juod bruviai svečiai braukė ra sotas kaktas ir stebėjosi — štai jums ir romūs šiauriečiai! Gražus dvie ju tautu jaunimo vaka ras. Atstumai neįveikia ansambliu ir ju nariu draugystės. Arvydas KARASKA
DAILININKAS
ŠYPSOSI
1 DftMESIO! Pagelbėkit! Redakcija pa sigedo juoko. Kas rado, ar bent žino, kur jis šiuo metu apsistojo, kviečiame užsukti lapkričio 9 dieną, pirmadienį 19 vai. į „Tarybini studen tą" (CR, III aukštas, 55 kamb.į.
talkos spartuolę LLKJS Jur barko RK apdovanojo ' Gar bės raštu. Visur, informuoja aukštųjų mokyklų spauda, studentai dirbo šauniai, pa siaukojamai. Nukasta šimtai hektarų bulvių ir šakniavai sių, nuimta daug gražaus sodų derliaus. Apie talkinin kų darbą Ir poilsį, draugystę su ūkių jaunimu plačiai pa sakojama Lietuvos veterina rijos akademijos savaitraš tyje „Gyvulininkystės spe cialistas" (Nr. 27) korespon dencijoje „Rudens darbu ba ruose". Busimieji gyvulinin kystės specialistai talkino Kauno, Lazdilų, Prienų, Sa kių rajonų žemdirbiams. Apie sėkmingą VISI talki ninkų darbą Anykščių sodi ninkystės tarybiniame ūkyje informuoja šios aukštosios mokyklos savaitraštis „Inži nerija" (Nr. 24) V. Skar-
Be žodžių... A. Bunikio pieš.
žausko laiške „Kaip sekasi jama apie komjaunimo orga pirmakursiams". Ūkyje, ra nizacijų ataskaitas Ir rinki šoma informacijoje, sudary mus. VVPI savaitraštyje „Ta tos geros darbo Ir buities są rybinis pedagogas" (Nr. 25) lygos. Rūpinamasi ir busimų šia proga pasisako instituto jų statybininkų laisvalaikiu, komjaunimo komiteto sekre kiu. Apie gerus darbo rezul torius V. Ramonas. Jis pa tatus ir turiningą poilsį ra žymi: „Mokymasis — tai šoma ir iš studentų talkinin mūsų gamyba, ruošimasis bū kų būrių darboviečių. ti geru specialistu — svar Korespondencijoje „Susiti biausias uždavinys. Komjau kimas po 40 metų", Kauno nuoliai per ataskaitinius rin medicinos instituto laikrašty kiminius susirinkimus turi je „Tarybinis medikas" griežtai ir principingai kal (Nr. 29) pasakojama apie bėtis su akademinės draus Kauno universiteto medicinos mės pažeidėjais, nepažanfakulteto 1941-ųjų metų gy giais studentais“. Straipsnio dytojų laidą. Prieš 40 metų autorius primena, jog kiek X semestre studijavo 104 vieno komjaunuolio pareiga studentai. Į susitikimą, kuris — gražiomis darbo, mokymo šj rudenį įvyko KMI, atvyko 17 gydytojų. Vyriausiajam si dovanomis pasitikti savo susitikimo dalyviui — septy forumą — artėjantį Lietuvos komjaunimo XX suvažiaviniasdešimt aštuoneri... Aukštųjų mokyklų Ialk-I Įmą. raščiuose plačiai informuo Auksė JUREVIČIŪTĖ
FOTOPANORAMA
— Oi, — atsiduso ku ris iš ketvirto kurso ket virtosios grupės fizikų. — Ir vėl cepelinai... Andrius, „cepelinų ka ralius", sakėsi per dieną suraitąs net devynis. Nie kai ir lėkštė kita kopūs tienės, kai tuoj po pietų vėl i laukus, pilnus dar bų. Jie ketvirtosios gru pės studentams — ne svo ris. Čiobiškio kolūkio Širvintų ra j. Juknonių pradinės mokyklos salėj, kur įsikūrė keturiolika vaikinų, „Žaibas" atsira do pirmąją darbo dieną. Sumanė talkininkai paskaičiuot ka, kiek ir kaip per dieną nuveikė. Vi siems aišku — telikę de šimt ha runkelių. Diena, trys — ne daugiau — ir atsisveikindamas kolūkio pirmininkas Romas Kvietkauskas nesyki studen tams ir jų vadovui, Uni versiteto vyr. m. b. Al girdui Tupčiauskui po rins: geras studentu der lius užderėjo... Džiaugėsi talkininkais ir Panevėžio rajono „Vil niaus", „Taikos", Paliūniškio kolūkiai, Raguvos tarybinis ūkis (ten talki no teisininkai), istorikais patenkinti liko Zarasų ra jono žemdirbiai. Užkopę ant kalno, išvvdome FF komjaunimo ko miteto sekretoriaus Arū no Plikšnio žodžius. Tikrai, Arūnai, čia la bai gražu. Štai — Kerna vė matyti (sakei, šia va sarą studentų būrys ten dirbo, sutarti su ūkiu fa-
Reikės apie darbą kalbėti... kultetas pasirašė.). Taip, tolėliau kita jūsų grupė pluša. Sparčiai kaip. O va — čia pat runkeliai suguldyti. Po pietų krau site? Žiūrėk, traktorius atbirbia... Šiukštu ir trukdyti su skubusius fizikus. Darbus akordinis. Sulygo tai su lygo. — Kas jus vadovas? — puoliau užrašų knygu tės. — Arūnas, mūsų sek retorius, — skubiai atšo vė Valdas ar Gediminas ir pasileido pakalnėn. Traktorius jau atvažia vo. Trumpai. Pirmojoje ru dens talkų pamainoie studentų talkininku bū riams vadovavo 75 dėsty tojai, antrojoje — 167 Tiesa, panašių būrių kaip minėtas buvo ir dau giau. Jiems vadovavo komjaunimo komitetų na. riai, patyrę SSB daly viai. * * *
— Tą lauką trečią kai tą šukuojam, — piktinosi dvidešimt trys ketvirto kurso pirmosios grupės vyrukai. Žinia, liūdna, kai turi dvi stiprias rankas, kojas ir galų gale protaujančią galvą, o tau tepatiki bul vių lauką, kuriame pri valai ieškoti to, ka pali ko buvęs talkininkas. Iš tiesų, nevalia, bulvei likti
rius. Ne visi studentai saugojo savo kambario baldus, rūpi nasi tvarka. Būna ir tokių, kurie prikalinėja j sienas vi nių, aplipdo jas laikraščiais, iškarpomis, plakatais. Vien per šiuos dvejus metus nura šyta baldų už keturis tūks tančius rublių, išleistos mil žiniškos lėšos naujai pataly nei įsigyti. Būtų gerai, jei fakultetų profsąjungos komi tetai dažniau taikytų gerą skatinimo priemonę — keps metus iš eilės skirti studen tams tuos pačius kambarius. Tai padės geriau tvarkytis, studentai bus labiau suintere suoti inventoriaus išsaugoi’mu.
Universiteto studentu prof sąjungos komitetas rūpinasi ir besimokančiųjų kultūriniu gyvenimu, jų laisvalaikiu. Kultūrinio auklėjimo darbo komisijai vadovavo MF IV kurso studentė J. Gurikaitė. Ši komisija, bendradarbiau dama su Universiteto kultū ros klubu, organizavo nemaža įvairių renginių: susitikimų, pašnekesių, paskaitų, poilsio vakarų, konkursų, meno sa viveiklos koncertų ir t. t. Studentų sveikata rūpinosi sveikatingumo komisija (piimininkas PEF II kurso stu dentas J. Mizeikis). Ji orga nizavo sporto sveikatingumo stovyklas, platino poilsinius, sanatorinius ir turistinius ke lialapius. Su studentų prof sąjungos komiteto kelialapiais Druskininkų, Likėnų, Palan gos, Birštono, Krymo, Kauka
zo sanatorijose bei kurortuo se gydėsi ir poilsiavo 155 studentai. Kiekvienais metais apie 30 studentų gali pailsė ti Palangoje, Universiteto viloje. Čia poilsiaus daugiau žmonių, kadangi neseniai pa statytas dar vienas korpusas. Kiekvienas darbas, 1el lis kruopščiai ir sąžiningai atlie kamas, susilaukia deramo Įvertinimo. Gerai įvertinta VU studentų profsąjungos komi teto veikla. 1979 m. jis pri pažintas geriausiu tarp res publikos ir sąjungos aukštųjų mokyklų, 1980 m. vėl tapo geriausiu respublikoje. Taigi laimėjimai džiugūs. Todėl naujai Išrinktam studentų profsąjungos komitetui linki me ir toliau sėkmingai* dirbti, tęsti gražias Universiteto profsąjungos darbo tradicijas. S. BIR2ELIONIS
ną Rasų kapinėse sutvar kė buvusių Universiteto profesorių kapus. Klubo Universiteto Kraštoty vadovas V. Mačiekus pa rininkų klubo nariai prieš pasakojo apie fiziko V. mirusiųjų pagerbimo die Dzevulskio, mediko J.
Koženiausko, teisės dak taro P. Pakarklio ir dau gelio kitų nuopelnus Uni versitetui, Lietuvai. O Rasų ir Bernardinų kapinėse esančių matema
tikų kapus sutvarkė pa tys MaF studentai. Jų pavyzdžiu turėtų sekti ir kiti fakultetai.
SKELBIMAI
mą Nr. 760297, išduotą Fi zikos fakultetu studentui Al girdui MASIULIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801182, išduota IF studentei Rasitai LUKAŠEVIClUTEI, laikyti negaliojančiu.
RŪPINTIS MŪSįl GEROVE (Atkelta Iš 2 psl.) tikrai sunku išspręsti visus iškilusius tiek auklėjamoio pobūdžio klausimus bei užda vinius, tiek ūkio problemas. Yra priekaištų ir bendra bučių komendantams. Vis dėlto, dar nemaža bendrabu čių tarybų užsiima ūkio veik la. O tuo juk turėtu rūpintis komendantai. Kartais dėl jų nerangumo studentai patys priversti įsigyti inventorių, kanceliarines prekes. O tai juk komendantu darbas, už tai jie ir atlyginimą gauna. . . Kartais studentai skundžiasi, jog komendantai įsigudrina per mėnuesi pakeisti pataly nę tik vieną kartą. Į tai turė tų atkreipti dėmėsi ūkio sky
SUTVARKĖ KAPUS
IŠ SPARTAKIADOS DIENORAŠČIO 34-ąją tarpfakultetinę spar takiadą pradėjo futbolinin kai. Jie sužaidė pirmąjį ma čą spalio 31 dieną. Istorikai nugalėjo matematikus Rezul tatas 2:1.
E. Gatelio (MaF III k. studento) fotodarbas „Reportažui pasiruošęs", A. Baranauskaitės (EKFF II k.) „Susidorosimi"; „Kai noriu — rimtai dirbu, kai nenoriu —..."
ARBA KELI VAIZDAI SU pačias duris atidarinėti... NEDIDELIAIS Gerai, sako. Tik mat ne KOMENTARAIS IŠ kaip šitai sekėsi medi RUDENS TALKI’ kams ir gamtininkams, dirbusiems Pasvalio rajo ant plyno lauko, kai ki ne. Taip, fakulteto sie tos jos sesės aruoduose nos ilgaamžės, negirdėt patogiai įsitaisiusios... tų („medikų", — sako Teisus ir Vičiūnų tarybi gamtininkai, „gamtinin nio ūkio (Širvintų raj.) kų", — sako medikai). O direktoriaus pavaduoto čia — apgyvendino najas Romas Janokaitis sa melyty. Tiesa, durys skir kydamas, jog derlių su tingos. Tik... nesutilpo, rinkti būtina iki kruope oi nesutilpo kolegos. Tačiau, gerbiamieji lytės. Tačiau gaspadorius tiek stiprių rankų skaitytojai, neišsigąskite galėjo panaudoti ir efek — viskas baigėsi laimin tyviau, juolab, kuomet gai. Studentai (ir medikai, dvidešimt trys vyrukai ir gamtininkai) pasikvietė (kai kurie „treninguoti", talkininkų būrių Pasvalio kai kurie veik „kostiu rajono štabo darbuotojus muoti") nenorom šukavo L. Gaižauską bei V. Kantrečią kartą tą patį lau čj ir. .. Žinokit, štabo dar ką, mokiniai netoli tvai buotojai sutaikė studen ke runkelius. tus! Kaip šiems dabar se Tik... vėl pamiršau kasi kol kas nežinia, bet bulvę. Ji taip norėjo, taip derlius jau nuimtas (ir norėjo kuo greičiau pa medikų, ir gamtininkų į tekt pas save giminaites tą pati aruodą), o prasi i aruodus. dėjusios paskaitos, matyt, Pasirodo, studentas dar neturėtų kelti jokios /ierankiojo akmenukus nuo rimasties. „Lenino keliu" bei M. Vieni vaikštinėja pro Melnikaitės kolūkių lau vienas, kiti — pro kitas kų (Zarasų raj.). Taip pat duris. nevisuomet tinkamai or ganizuotas darbas buvo „Nemuno" kolūkyje (Ute Užfiksavus šiuos ma nos raj.), kur žemdir žus ir nelabai reikšmin biams padėjo EKFF stu gus, epizodus, norėtųsi dentai, vadovaujami asi pasakyti, mums visiems stento E. Skerstono. priminti ir įsiminti, jog * * * dar reikės apie darbą kal Gerai, sako, viename bėti. name gyventi, tik ne tas Unė VIDUKLYTE
Jau paaiškėjo kroso varžy bų nugalėtojai. Moterų gru pėje: MF (I), PEF (II), EKFF (III). Visi kalbame, kad fizkul
tūra ir sportas — sveika ir gražu, jie neatskiriami nuo mokslo, bet kai ateina laikas išbėgti i bėgimo taką — spor tininkų vis „pritrūksta"! Ne išimtis buvo ir kroso varžy bos, net keturi fakultetai ne atsiuntė savo komandų. Rei kia manyti, kad MaF, PF, FF ir TF komjaunimo komi tetai ir profsąjungos biurai turės ką pasakyti fakultetų sporto klubams.. . Vyrų grupėje: PEF (I), EKFF (II), MF (III). Čia nedalyvavo tik Chemi jos fakulteto komanda.
Redakcija atsiprašo gerbia muosius skaitytojus, kad lai kraščio 32-ame numeryje Įsi vėlė klaida. Straipsnio „An troji specialybė — meninė" ketvirtosios skilties antrosios pastraipos pirmąjį sakinį rei kia skaityti taip: „Šių metų liepos pradžioje vyko „Gaudeamus-VIII" šventė (Kapsu ke respublikinė ir Rygoje tarprespublikinė).
PF prekybos ekonomi kos specialybės II kurso studentai nuoširdžiai už jaučia kuratorių doc Liti, dą BUTKEVIČIŲ dėl tėvo mirties. Gamtos fakulteto biolo gijos specialybės IV kur so studentą Eugenijų TlJUSĄ dėl motinos mirties nuoširdžia, užjaučia 1 grupės studentai ir kura torė.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811087, išduotą Is torijos fakulteto studentei Laikraščto korektoriai: J. Saulei MARKEVIČIŪTEI, lai Prankaltė, T. Meškonis, V. kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji Valiukevičius.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Rinko ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. j «TapBf>HHnc CTyAeHTac» («Cobbtckhh CTyAeHT»). oprau napTKoma, peKTopaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbu, npocpKOMa opachob TpyAOBoro KpaČHoro 3BaMean h ApyJKŪM HapoAOB BHABHtocCKoro yuHBepcirreTa hm. Banųaca Kancynaca Atrr. CCP. Ha ahtobckom a3MKe. 1
_ 7079
r®
s.
Alma MOSTEIKAITF
r
Redaktorė VARAPNICKATrt