visų
Salių proletarai, vienykitesi
rT\iivmi)is suuDencas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
HNA NUO 1950 METŲ
1981 m., lapkričio 13 diena,
penktadienis
Nr. 34(1173)
Siame numeryje: ARTĖJA SESIJA
LAPKRIČIO 17-O.I I TARPTAUTINĖ STUDENTŲ DIENA
SPORTAS
Kaina 2 kap.
SU VISA ŠALIMI vos, suskamba daines, — Anksčiau, kai mokiausi trenkia maršą dūdų or Klaipėdoje, Konservatori jos filiale, demonstracijo kestras. Drauge su Universiteto se tekdavo dalyvauti ne darbuotojais žengia ir ne kartą. Vilniuje — neteko, didukė, simpatiška mergi nes Universitete prade pu na. Tai — Rima Juknytė, dirbti tik šiemet. Malonu, — Tuoj žygiuosime, — Universiteto kultūros klu kad Universiteto studen Žengia Universiteto vadovai sekretorė A. Ananjeva. bo vedėja. Kreipiuosi i ją. tai kupini entuziazmo, net — Išties džiugu matyti šaltukas netrukdo jiems gerai nusiteikusius, besi būti linksmiems. Svarbu, aktyviai dalyvautų mūsų Gražiais laimėjimais ciją atėjo ir PilP komjau šypsančius dėstytojus ir kad šis entuziazmas neiš aukštosios mokyklos kul mokslo srityje, šauniais nimo organizacijos sekre Ko studentus, — kalba Rima. blėstu vėliau, kad visi jie tūriniame gyvenime trečiojo semestro ir ru torė Aleksandra Ananįedens talkų rezultatais, ge va. Pasveikinęs sekretorę, rais sesijų pažymiais pa užkalbinau: sitiko Didžiojo Spalio 64— Kuo galėtų pasigirti ąsias metines mūsų Uni jūsų fakulteto studentai, versiteto darbuotojai ir visuomeninės organizaci studentai. jos, minėdami Spalio re * * • voliucijos metines? Lapkričio septintosios — Pirmiausia, neblogu dienos rytas. Iškilmingai, darbu vasarą, studentų o kartu ir nerimastingai statybos būriuose. Visai plazda vėliavų šilkas, tar neseniai mūsiškiai grįžo iš si laukime sustingsta šū talkų kolūkiuose. Ten irgi kiai ir transparantai. Ku- stengėmės nuoširdžia; pa tuzovo aikštėje i šventinę dirbėti. Po talkų tepraėjo koloną rikiuojasi Alma nepilnos dvi savaitės. To Mater studentai. Skamba dėl ypatingais laimėjima.s juokas, šypsosi jauni, lin dar negalime pasigirti. ksmi veidai, žydruoja stu Bet numatėme nuveikti dentiškos kepuraitės. \ isų šiais mokslo metais nema nuotaika — šventiška ir ža. pakili. Štai ir pajuda demon Kartu su savo fakulte strantu kolona. Dar links to studentais i demonstra miau suplevėsuoja vėlia Žvaliu žingsniu i šventės paradą. Ramūno Guigos nuotraukos.
TSRS ĮKŪRIMO 60-mečiui PASITINKANT JUBILIEJŲ Ateinančių metų gruo džio 30 dieną mūsų šalis švęs Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Įkū rimo 60-metĮ. Respublikos komjau nuoliai, gamybininkai Ta rybų šalies jubiliejų pasi tiks dalyvaudami socialis tiniame lenktyniavime su šūkiu „TSRS Įkūrimo 60mečiui — 60 spartuoliškų darbo savaičių". Netru kus Tarybų Lietuvos kom jaunuoliai susirinks Į XX suvažiavimą. Jame rapor
tuosime apie nuveiktus darbus pasitinkant šias didingas šventes. Mūsų darbai — dideli ir maži — turi būti verti šių švenč’ų. Vadinasi, vėl ir vėl teks sugrjžti prie numatytų renginių, darbų, planų, Įpareigojimų ir Įsipareigo jimų. Tai padaryti reikės ir todėl, kad ruošiantis TSRS 60-mečiui LKP CK priėmė nutarimą surengti 60 teminių savaičių, skir tų TSRS Įkūrimo 60-me čiui. Pirmoji savaitė (XL9— XL15) skiriama RTFSR. Kitos šio mėnesio savaitės
— penkmečio gvardiečiams (XL16—XL22), spartuoliškoms penk mečio statyboms (X1.23— XL29), fašistinės kariau nos sutriuškinimo prie Maskvos 40-mečiui (XI.3O —XII.6) Taigi kiekvienai akade minei grupei, kiekvienam fakulteto komjaunuoliui šios teminės savaitės — ne tik jėgų išbandymas naujuose darbuose, bet ir puiki proga susipažinti su mūsų šalies respublikomis, tarybinės liaudies ko vų už šiandieną ir ryt dieną istorija.
RUSIJOS FEDERACIJA Įkurta 1917 m. lapkričio 7 d. Plotas — 17 mln. km2. Gyventoju — 140 mln. Jos sudėtyje — 16 ATSR, 6 kraštai, 49 sri tys, 5 autonominės sritys, 10 autonominių apygardų. Respublikos teritorijoje — per 1800 miestų. Pirmoji socialistinė res publika, revoliucijos lauža vietė, išbarščiusi savo ki birkštis po visą pasauli — RTFSR. Dabar Rusijos Federaci ja — pagrindinė daugelio žaliavų, mašinų ir žemės ūkio kultūrų gamintoja. Respublika gauna dau giausia elektros energi jos, naftos, dujų, anglies, plieno, valcuotu metalų, geležies rūdos, automobi liu, popieriaus, kitų svar
biausiu pramonės produk tų. Dešimtojo penkmeč'o metais nacionalinės paja mos išaugo 29 %; pramo nės gamybos apimtis — 31 %. Per praėjusius penke rius metus ji pagamino 570 milijonų tonų grūdų — 55 milijonais tonų dau giau, negu praėjusiame penkmetyje. Dabar TSKP CK nutarimu įgyvendina ma RTFSR Nejuodžemio zonos žemės ūkio kėlimo kompleksinė programa. Vyksta didelio masto kapitalinė statyba. Vien dešimtojo penkmečio me tais pastatyta 700 stambių pramonės įmonių. Tai to kie milžiniai, kaip Vakarų Sibiro naftos ir duju kom pleksas, kompleksai Kurs ko magnetinės anomalijos ir Kursko Ačinsko anglies baseino bazėje, BAM-o statyba.
sako fakulteto komjaunimo
norėčiau palinkėti studen tams? Visų pirma, sėkmės artėjančioje sesijoje O ką pasakys patys stu dentai? Pirmakursiai matemati kai D. Dulkytė, Z. Budinavičiūtė, A. Žemaitis ir J. Karputė sutartinai tvirti na: „Nuotaika — puiki!" A. Žemaitis: „Smagu žygiuoti su kurso drau gais, malonu matyti pa tenkintus dėstytojus. Ši diena — tikrai didelė šventė". Demonstrantų kolona ar tėja prie vyriausybinės tribūnos. „Tegyvuoja Vil niaus universitetas!" — nuskamba šūkis. Po jo dar ilgai skardena Lenino prospektu šimtabalsis stu dentiškas „Valio!"
Saulius POVILAITIS
Respublikoje aukštai iš. vystytas liaudies švieti mas, mokslas ir kultūra. Yra beveik milijonas mokslinių darbuotojų. Darbo žmonių paslau goms — per 62 tūkstan čius bibliotekų, 320 pro fesionalių teatrų, apie 800 muziejų. Kasmet plečia mas respublikos gyvento jų medicininis aptarnavi mas. Dabar sveikatos ap saugos sistemoje dirba per 540 tūkstančiu gydytoją. Su Rusijos Federacija, jos sostine Maskva susiję daug šlovingų TSRS isto rijos puslapių. Čia dirba partijos ir valstybės vado vaujantys organai. Miesto šventovė — TSRS įkūrėjo V. Lenino mauzoliejus. Šiandien viso pasaulio darbo žmonių žvilgsniai nukrypę į Maskvą, taikos ir tarptautinio saugumo tvirtovę.
Dar, rodos, visai neseniai sugužėjome j auditorijas, jau natvišku nerimu užkrėsdamll senąjį Universitetą, lyg vie na diena prabėgo mėnuo ko lūkyje. Ir vėl studijos, o už langų pamažėl gęsta geltona medžių šviesa, rimsta įkyrus lietus — artinasi žiema. Kaž kaip natūraliai, be galo dos niai ruošiasi gamta sunkiau siam metui... Tai ir medžių rimtis, žvėrelių rūpestingu mas ir paukščių klyksmas. Čia negali būti disharmonijos — viskas iki neapsakomo su sikaupimo rimta ir dėsninga — juk pavasari viską reikės pradėt iš naujo — reikės žy dėt. .. Kažką panašaus pajunti, užsukęs į bet kurį Universi teto fakultetą: linksmumą da bar palydi skaityklų rimtis, nerūpestingumą — vis kruo pščiau rašomi konspektai ir... kur kas geresnis paskaitų lankymas. Sakysite, šalta, to dėl maloniau sėdėti paskaito se? Ir vis dėlto tai tik mažu mos nuomonė ir, žinoma, ne Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentų. Artėja sesija, ir būslmaisials rezultatais jau dabar reikia susirūpinti. Taip jau surėdy tas tas gyvenimas, kad už kiekvieną pragyventą valan dą, dieną, mėnesį jis anksčiau ar vėliau pareikalauja atas kaitos. Mes — studentai taip pat gyvename savo gyveni mą, taigi ši taisyklė neaplen kia ir mūsų. Sesija — mū-
SĖKMINGOS SESIJOS sų ataskaita už laiką, praleis tą Universitete. Tai ne tik at siskaitymas dėstytojams, mūsų pažymiai dekanatų žiniaraš čiuose, bet visų pirma — aki stata su savimi... Nėra dviejų vienodų žmo nių, o ką jau kalbėti apie Universiteto fakultetus. Sį kartą lankomės Ekonominės kibernetikos ir finansų fa kultete. Dailiai apipavidalinti stendai, skelbimai, kviečiantys į susirinkimus ir kultūrinius renginius, dar nieko nesako. Norėdami sužinoti, kaip stu dentai ruošiasi žiemos sesijai, turime kalbėti su jais ir, žino ma, norisi pradėti nuo geriau sių. IV kurso buhalterinės ap skaitos specialybės 5 grupė geriausia akademinė grupė ne tik fakultete, bet ir Uni versitete. Jau nuo pirmo kur so įsivyravo darbinga nuotai ka, troškimas siekti žinių ir... nenusileisti draugui, bū ti pirmam. O kai visi pirmi, nėra šalia tavęs atsiliekan čių, tai ir grupė gera, visi mokosi be dvejetų. Jeigu fakultetai turėtų vi zitinę kortelę, pirmoji skiltis — mokymasis. Įsivaizduokime ją ir leiskime šią skiltį užpil dyti EKFF prodekanui doc.
tybai, reikalingi technikai, mokymo priemonėms įsigyti, techninių ir karinių sporto Šalies gynybinės galios šakų plėtojimui, gynybinio stiprinime svarbų vaidmenį masinio darbo, taip pat vaidina viena iš masiškiausių SDAALR komiteto veiklos visuomeninių organizaciių iš įų — SDAALR, įkurta Komu organizavimui. Kita lėšų da nistų Partijos ir Tarybinės lis grįžta gyventojams. Visi Universiteto fakulte zyriausybės sprendimu 1921 tai aktyviai platina SDAALR m. Šios organizacijos svar loterijos bilietus. Tarp jų ir biausias uždavinys — ruošt> jaunimą ir visus tarybinius Gamtos fakultetas. Kiekvie nais metais fakultete išplati piliečius socialistinės Tėvy nama bilietų už 300 rublių. nės gynybai. Norisi pažymėti aktyviau Mūsų gynybinė draugija sius loterijos bilietų pla-' atlieka didelį gynybinį ma tintojus: S. Ilankauską R. sinį darbą ir karinę-patrioti- Ulevičiūtę, G. Gylytę, V. nę propagandą, ruošia jauni Belicką, A. Jurgilą, R. Lukomą tarnybai Ginkluotosiose ševičiūtę. pajėgose, įvairių specialybių Šiais metais tarp laimin specialistus liaudies ūkiui, gų I laidos loterijos bilietų, ugdo technines karines sporto išplatintų Gamtos fakultete šakas. Dalį lėšų SDAALR buvo bilietas Nr. 004, serija gauna, organizuodama loteri 163999, kurio savininkas iš jas. kurios yra populiarios. lošė automobilį „Žiguli“. TSRS Ministrų Tarybos 1980 Palinkėkim jam laimingo ke m. gegužės 29 d. potvarkyje lio. nurodyta pravesti per 1985 SDAALR loterijos bilietų —1985 metus. Remdamasis platinimas yra viena iš sudė šiuo dokumentu TSRS tinių Universiteto SDAALR SDAALR CK priėmė nutari veiklos dalių. Visi aktyviai mą apie TSRS SDAALR lo įsijunkime į šį garbingą ir terijų organizavimą 1981— reikalingą SDAALR veiklos 1985 m. barą. Algirdas SMILGEVIČIUS Dalis lėšų, gautų iš loteri VU SDAALR komiteto jos, skiriama mokomųjų kor pusų, sportinių įrengimų sta pirmininko pavaduotojas
SDAALR
R. Bartaškai: — EKFF stacionare mokosi 1700 studentų. Fakultete yra 5 specialybės. Pasirinkimas gana didelis, bet bene pati populiariausia specialybė — buhalterinė apskaita. Fakul teto praeitų mokslo metų pa žangumas — 92,4 %. Bet tai statistika ir, deja, nedžiuginanti. Už jos — mokymo dalies, komjaunimo komiteto, dėstytojų, pagaliau pačių studentų darbas. — Gerbiamasis prodekane, kas daroma Jūsų fakulte’e gerinti studentų pažangumui? — Daug. Net labai daug. Jau nuo pirmo kurso kiekvieną studentą lydi dekanato globa. Ypač tai liečia I—II kurso studentus. Kiekviename se minare dėstytojai įvertina kiekvieną studentą. Po to se minarų lapeliai atnešami į de kanatą. Susumavus rezultatus, jie pateikiami kurso kurato riams. Čia nieko nenuslėpsi ir nepasislėpsi už draugo nu garos. Kurie gerai dirbo, lan kė seminarus, tų ir sesijos rezultatai bus geri, kiti bus vidutiniokai arba. .. atsisvei kins su Universitetu. Taip ir užbėgame įvykiams už aklų. Žinoma, susidarius blogesnę nuomonę apie vieną ar kitą
veikla
LAIŠKAS KVIEČIA DISKUTUOTI Besilinksmindamas lin ksmųjų studentų kompa nijoje, nejučia pasimetu. Rodos, susirinko žmones, neturį net apie ka nors įdomaus pasišnekėti, ners visi — savi, kurso ar grupės draugai. Bet vos
PAKELIUI Į DIDĮJĮ MOKSLĄ Vienas iš daugelio SMD bū relių yra TSKP istorijos bū relis, šiemet švęsiantis savo trisdešimtmetį. Praeitą savai tę įvyko ataskaitinis-rinkimi nis būrelio susirinkimas. 1951 metais TSKP istorijos būrelis buvo įkurtas profe soriaus R. Šarmaičio iniciaty va. Pirmasis jo pirmininkas buvo M. Tamošiūnas, šiuo metu dirbantis Partijos isto rijos institute, respublikinės premijos laureatas, istorijos mokslų kandidatas. Ką nuveikė būrelis per šiuos tris dešimtmečius, kuo gali pasigirti šiandien, ko kius klausimus spręs ateityje? Išsamiausią atsakymą, be abe jo, gali duoti tik būrelio va dovai ir jo nariai. Būrelio vadovas, doc. P. Vitkauskas: — Studentų mokslinė veik la — gera mokslinio darbo pradžia. Dauguma sėkmingai dirbančių mokslo tlriamąlį arba pedagoginį darbą pirmą jį „krikštą" gavo studentų
mokslo būreliuose. Ne išim tis ir buvę mūsų būrelio na riai. Daugelis yra aukštųjų respublikos mokyklų dėsty tojai, dirba atsakingą darbą komjaunimo bei partinėse or ganizacijose. Tarp jų doc. A. Beržinskaltė — nusipelniusi respublikos dėstytoja, Uni versiteto TSKP katedros dės tytoja; čia dirba ir doc. J. Bernotavičienė, Aukštojoje partijos mokykloje dėsto do centas E. Jančiauskas .. Svarbi SMD būrelių reikšmė ta, kad studentai — būrelio nariai parengia tokius moksli nius darbus, kurie stebina sa vo gilumu ir problematika. Štai Istorijos fakulteto ketvirtakursiai V. Marcelis, A. Vyš niauskas jau įteikė savo mokslinius darbus. Dabartinis katedros vyr. dėstytojas J. Paleckis, būdamas studentas, jau taip pat spausdino savo mokslinius darbus. Visi būre lio nariai — IF istorijos spe cialybės studentai, todėl dau gelis jų tęsia būrelyje pra
dėtą darbą ir baigę studijas Universitete. Iki šiol apie 40 buvusių būrelio narių tapo mokslų kandidatais. — Mūsų TSKP istorijos būrelis rengia susitikimus su įdomiais žmonėmis, pasitari mus. Studentai rengia buvu sių Universiteto komjaunimo aktyvistų, dėstytojų atsimini mus, jų relikvijas ir perduo da visa tai į komjaunimo mu ziejų arba rankraščių skyrių. Bet svarbiausias studentų už davinys yra deramai pasiruoš ti SMD konferencijoms. Būrelio reikalais visada do misi, juos svarsto bei kontro liuoja TSKP katedros vedėjas K. Navickas. Studentai yra pabuvoję Minsko muziejuose, Chatynėje. Dabar ruošiasi vykti į Brestą. Tokia nuoširdi pagalba, kurios sulaukiame iš Universiteto vadovų, žinoma, turi įtakos tam, kad mūsų studentai laimi daugiausia prizinių vietų respublikiniuo se ir sąjunginiuose konkur suose iš visų Universiteto vi
studentą, gali būti klaida, liet dažniausiai be darbo negali būti gerų rezultatų. Kontroliuojame ir paskaitų lankymą. Mums padeda fa kulteto kursų kuratoriai, se niūnai. Taigi dirbame visi, ir šioje sesijoje tikimės gerų rezultatų. — Dabar ypač svarbi „au kso vidurio" problema. Vidu tinis vaikas, vidutinis moks leivis, po to vidutinis studen tas. Ir įvertinimas tokiam žmogui vidutinis — trejetas — nei geras, nei blogas pažy mys. O j diplomą jo neįrašys, ir kas sužinos, kad j gamybą atėjo vidutinis specialistas. — Paskyrimas priklauso nuo mokymosi. O daroma tai labai paprastai: skirstymo ei lė susideda iš dviejų pagrin dinių dalių: pažangumo ba las, visuomeninė veikla. Re zultatus susumuojame, ir ge riausieji studentai gauna ge riausius paskyrimus. Taigi sesija ne už kalnų. Dar yra laiko jai pasiruošti, tad neleiskime jo veltui. Ir nesvarbu, kokiame kurse, fa kultete mokaisi — tavimi rū pinasi. tau padeda ir privalai nateisinti ši nasitikėjimą. Rei kia būti sąžiningiems ir mylė ti savo pasirinktą gyvenimo kelia. O ar galima vldutin'škai mvlėt? Dėkojame EKFF nrodekanul docentui R. Bartaškai ir linkime visiems studentams sėkmingos sėslios. Eugenija VITKIENE
tik pasirodo butelis, ir vaizdas keičiasi: pagyvė ja kalbos, nušvinta akys, o jei dar ir aparatūra pne šono, tai ir patrypti gali ma. Nesinori moralizuoti, bet kartais šiurpas nukre čia — juk daugelis teigia, kad be stipresnio gėrimo pasilinksminti neįdomu. Koks gi pasilinksminimas prie arbatos puodelio? Lyg jau taip ir turėtų bū ti, kad šiaip bendros kal bos rasti neįmanoma, tik alkoholis gali pakelti ūpą, išjudinti, uždegti, net kaž koks supratimas atsiran da, kai kompanijoje visi gerokai išgėrę — tuoj pa sipila sąmojis, prasideda „nekalti išdykavimai". „Viskas gerai, kas gerai baigiasi“, — skelbė Šeks pyras. O kai kuriems iš mūsų tikrai blogai baigia si linksmybės — žiūrėk ir išmeta iš bendrabučio ar net iš Universiteto už... girtavimą. Bet protingi ži no, jog svarbiausia neįk liūti. Taigi linksminkimės! Linksminkimės, kai stalas ir pastalė apkrauti bute
suomeninių mokslų būrelių. Turėdami tokias stiprias pozi cijas, didelius laimėjimus, negalime neturėti ir tampres nių ryšių su kitomis mūsų respublikos ir broliškų res publikų aukštosiomis mokyk lomis, kuriose yra panašūs būreliai. Iš tiesų, TSKP isto rijos būrelis yra užmezgęs glaudžius ryšius su kitu aukš tųjų mokyklų studentais. Gra ži draugystė sieja su Vilniaus pedagoginio instituto studen tais. Artimai bendraujama su Minsko, Kaliningrado, Rygos universitetais, Maskvos Po’ltechnikos Institutu. Bendravi mo formos įvairios: pasikei timas moksliniais darbais, ypač populiaru yra i konfe rencijas pasikviesti svečių iš kitų aukštųjų mokyklų. Toks patyrimo pasidali|imas yra nepaprastai naudingas, todėl ir ateityje numatoma ne tik išsaugoti esamus draugiškus santykius, bet dar labiau iš plėsti pažinčių ratą. Apie tai, su kokiais sunku mais susiduria būrelis, kaip šiuos nesklandumus stengia masi pašalinti, taip pat papa sakojo docentas P. Vitkaus kas: — Dažnai studentai konie
Komjaunimo komitete Pirmame komjaunimo komiteto posėdyje sek retoriumi išrinktas TF asi stentas Algirdas Kumža, pavaduotojai Virgilijus Kaupas, Aurimas Morkū nas, Zofija Staškevičiūtė. Posėdyje patvirtintos or ganizacinės ir ideologinės komisijų sudėtys.
Pautienytė Henrita IF V k. Raudonis Rimas ChF III k. Staškevičiūtė Zofija ChF absolventė Šermokas Albertas MaF III k. Varapnickaitė Jolanta IF IV k. U p tas Ričardas PF III k. Urka Jonas IF V k.
Komjaunimo komitetas: Organizacinė komisija Komisijos pirmininkas — Andrijauskas Arvydas FF V. Kaupas III k. R. Bajorinas — PEF II k. Bogušas Eugenijus PEF II R. Jakubauskaitė — ChF k. III k. Budrys Laimis GF IV k. P. Narbutas — FF k. II k. Gudžiūnaitė Gražina MF K. Stankevičius — IFVk. II k. D. Šėrytė — F11F III k. Kargytė Dalia EKFF dar buotoja Ideologinė komisija Kaupas Virgilijus TF ab Komisijos pirmininkas — solventas A. Morkūnas Kliokys Šarūnas PEF V R. Bankauskaitė — FllF k. V k. Kumža Algirdas TF asis K. Baušys — MaF V k. tentas K. Gudynas — TF IV k. Kūris Egidijus TF III k. Maskeliūnas Jeronimas V. Kažukauskas — FF darbuotojas MF asistentas Mašanauskaitė Raimonda A. Kibirkštis — PF IV k. MaF vyr. laborantė G. Surgailis — TSKP is Morkūnas Aurimas TSKP torijos katedros asistentas istorijos katedros asisten L. Stirbytė — EKFF III k. tas E. Valiukevičius — IF III k.
liais, draugai ir tu pats, gerokai kauštelėjęs, pa tenkintas svirduliuoji į muzikos taktą, o iš ryto gali girtis, kad labai gersi praleidai laiką, pasilinks minai. Kur išeitis, — truk tels ironiškai pečiais bet kas. Deja, ir aš pats ne blaivininkas, nes pakvies tas į gimimo dieną, tempiu su savimi butelį. Todėl, kad žinau: be jo geriau nesirodyti. Bet labai daž nai, eidamas į kokį ofi cialu ar nelabai studentiš ką pasilinksminimą, pra. dedu svajoti: štai ateinu, o ten susirinkę jau trau kia dainas, šoka, linksmai kalbasi, o aplink nematyti nė vieno išgerto butelio... Deja, tai tik iliuzija. O ir i diskoteką kartais eini tik todėl, kad jau visai netu ri ką veikti šeštadienio vakare. Kokia ten gali būti linksmybė! Kilnoji kojas, vaidini kažką, o tuo metu savim patenkirti vedantieji keičia įrašus. Jiems šokantys tik pilka masė, o svarbiausia — muzika! Tai štai, kokios
rencijoms pristato labai sku botai atliktus darbus. Neretai tokie darbai atmetami, nors yra įdomūs bei originalūs. Gerų rezultatų pasiekia tik tie studentai, kurie dirba nuo sekliai visus mokslo metus. Didelis dėmesys skiriamas tam, kad studentai — būrelio nariai — aktyviai įsijungtų į visuomeninę veiklą. Pokalbis su būrelio vadovu, jo pasakojimas gana plačiai supažindina su auklėtinių veikla, bet labai jau knietėjo pasikalbėti bent su vienu bū relio nariu. Tokia galimybė pasitaikė prieš pat ataskaitini-rinklminį TSKP istorijos, būrelio susirinkimą. Istorijos fakulteto III kurso studentė V. Smetonaltė dar nežinojo, jog po valandos kitos bus išrinkta būrelio valdybos pir mininke: — Būrelio nariai — dau giausia yra TSKP istorijos specializacijos, taip pat pirmų-antrų kursų studentai, no rintys dirbti mokslini darbą šioje srity|e. Didžiausias dėme sys kreipiamas j pasiruošimą SMD konferencijoms, taip pat J studentu mokslą bei visuo meninę veiklą TSKP tyrinėji mo kryptimi. Pranešimai la
tos mūsų linksmybės. Visi jomis rūpinasi, o kaip ne mokam linksmintis, taip ir neišmoksim iki senatvės. Galima dar būtų pridėti keletą citatų apie tai, kad geras poilsis — sveikatos ir darbingumo pagrindis ir taip toliau. Bet kaip sa koma, šuns balsas i dan gų neina, mano laiško v;s tiek neišspausdinsit, juo labiau, kad ne man visus mokyti, juo labiau, kad aš pats dorai nežinau, ką reiškia frazė „geras poil sis", ir linksminsiuos, kaip linksminasi visi... Šarūnas RAČKAUSKAS Redakcijos prierašas. Nors ir ne visai sutinka me su laiško autoriumi, bet čia karčios tiesos ne maža. Gaila, kad autorius turbūt pasirašė slapyvar džiu, nes teisybę i akis sakyti kartais būna sun koka. Taigi pasišnekėki me. Apie mūsų linksmy bes, tikrąsias ir tariamas. Nebijokite parašyti ir užeiti. Lauksime!
bai įvairūs, bet apima Uis pagrindinius laikotarpius: LKP veikla buržuazijos valdymo metais, Didžiojo. Tėvynės ka ro metai ir naujausia Komu nistų partijos (TSKP) istorija. Kalbėdama apie tai, kaip veikla būrelyje padeda moks le, visuomeninėje veiklcie, taip pat ugdo studento asme nybę, V. Smetonaitė pažymė jo: — Užsiėmimai būrelyje ati ma nemaža laiko, kuris yra taip brangus studentui, tačiau blogai mokslui šis praradi mas neatsiliepia atvirkščiai — duoda studentams daug daugiau žinių negu būrelio nariai gali gauti, mokydamie si pagal aukštosios mokyklos programą (ypač Istorijos sri tyje). O dirbant savarankiškai, yra ugdomos asmeninės cha rakterio ypatybės: ryžtingu mas, valia, žinių troškimas ir kitos. Labai įdomus ir būre lio kultūrinis gyvenimas. Be minėtų ekskursijų, rengiami susitikimai su mokslininkaiss, žurnalistais ir kitais įdomiais žmonėmis. Šventiškai vyksta diplo mantų — būrelio narių — (Nukelta į 4 psl.)
Vakarų Europos šalyse studentų judėjimas tapo svar biu visuomeninio politinio gy venimo faktoriumi dar XIX a. pirmoje pusėje. Studentai kovojo prieš feodalinę-monarchinę reakciją, dalyvavo 1848—1849 metų revoliucijoje. Tačiau daugelis iš jų nesu prato, kad šis studentų judėji mas turi būti visos liaudies judėjimo dalis, kad jie „maiš tavo" labai neorganizuotai.
XIX a. pabaigoje buvo stengtasi sukurti Tarptautini revoliucinio studentų judėji mo centrą. 1893 metais Že nevoje Įvyko Tarptautinis studentų-sociallstų kongresas, siekiantis sutvirtinti interna cionalinio revoliucinio judė jimo ryšius.
LAPKRIČIO 17-oji-TARPTAUTINĖ „Noriu pažinti Lietuvą...“ STUDENTŲ DIENA Šių merginų gyvenimas, atrodo, niekuo nesiskiria nuo to, kuri gyvena kie<vienas iš mūsų: paskaitos, bendrabutis, skuboti pie tūs valgykloje, vėl paskai tos. .. Lyg ir neverta kar toti tai, kas rodos kasdie niška, paprasta, gal net kartais nuobodu. Bet ar ne per anksti pasenstam, apsisiausdami kasdienybės skraiste? Tačiau čia ne apie tai...
ti tokia kalba, kaip lietu vių. .." Mokosi studentės gerame kolektyve, kur kiekvie nas niekada neatsisako padėti, paaiškinti, patarti, nes darbe, net ir lengviausiame, visuomet rasi sun kumu. Beveik kiekvieną dieną matome po Universiteto kiemus ir kiemelius vaikš. tinėjančius turistus. Ma nau, jog kiekvienam iš mūsų knieti prieiti ir pa klausti: „Juk gražus mūsų Universitetas, a?" Neži nau, ką atsakytų toks tu ristas, bet Birutė i pana šu klausimą atsakė: — Čia — kaip namuo se. Todėl svarbu, į kokį ko lektyvą, į kokią aplinką pateks žmogus, atvykęs mokytis ir gyventi į mūsų respubliką. Nenuskrenda pavėjui ir laisvalaikis. Birutė domisi etnografija, Irena — lie tuviu rašytojų knygomis. Stebėjausi merginų no ru pasakoti tai, kas joms įdomu, gražu. Supratau, jog jos atvyko į Universi tetą ne tam, kad nešiotų studento vardą ant pečių it pati sunkiausią pasaulio akmeni, bet tam, kad ži notų daugiau, negu žino, kad pažintu tai, kas vilio ja, kas dar nepažinta. O kaip dažnai štai tokio ži nių troškulio pritrūksta mums! .. Romas PODERYS
1456. Po ilgų Greifsvaldo burmistro Hainricho Rubenovo pastangų popiežius Ka Birutė ir Irena Aleksai likstas Trečiasis išduoda raš tės (taip man prisist.tė tą, leidžianti įkurti Greifsval dvi Filologijos fakulteto de universitetą; spalio 17 die XX a. pradžioje studentų II kurso studentės) atvyko ną iškilmingas atidarymas judėjimas labai išaugo. 1903 studijuoti į mūsų Univer Mikalojaus bažnyčioje, pn- metais Tarptautinė Štutgar sitetą iš Lenkijos Liaudies muoiu rektoriumi tampa Ru- to konferencija Įkūrė jauni benovas. Respublikos. Kelią mergi mo Internacionalą. Per pirmą 1526. Reformacijos metu jį pasaulinį karą studentai nos pasirinko nelengvą, universitetas praktiškai ne ryžtingai kovojo prieš ant nes lietuvių kalba ir lite veikia. studentai iškeliauja i rojo Internacionalo lyderių ratūra — mokslas rimtas. kitas Vokietijos aukštąsias socialšovinizmą. Tačiau jau antri metai, mokyklas. kai jos sėkmingai studi Revoliucinio judėjimo pa 1539. Vėl atidaromas uni juoja. versitetas, suorganizuotas Vi- kilimo laikotarpiu (po Didžio tenbergo pavyzdžiu, aktyviai sios Spalio socialistinės revo Ne aitvarai atneša drau dalyvaujant Johanui Bugen- liucijos) pažangiosios pasaulio gėms (tik ne sesutėms!) studentijos dalies atstovai ha genui. sėkmę, bet darbas. Kruo 1591. Padedamas kertinis kovojo už komunistinių jau pštus, reikalaujantis susi akmuo „Ernsto Liudvigo pa nimo organizacijų sukūrimą. kaupimo, atidumo ir, ži statui", pagrindiniam univei- Vėliau šios organizacijos su noma, noro. Tačiau kodėl siteto pastatui. Sis renesanso sivienijo į Komunistinį jauni stiliaus statinys baigtas statyti mo internacionalą. pasirinktas būtent šis ke 1597, 1747 nugriautas. Per antrąjį pasaulinį karą lias iš daugelio? 1603. Įkuriama universiteto tūkstančiai studentų grūmėsi BIRUTE: „Daug įdomių biblioteka. pasakojimų apie Lietuvą 1634. Siekdamas atlyginti su okupantais fronte. išgirdau iš tėvų vaikystė 30-ties metu karo padarytas 1939 metais ypač aktyvūs skriaudas, paskutinysis Pome buvo" čekų studentai antifašišje. Baigusi vidurinę, pano ranijos hercogas Bogislavas tal. Pats reikšmingiausias to rau viską pamatyti pati, 14-asis padovanoja universi laiko įvykis — 1939 m. lap Šios demonstracijos dalyviai diena (čekų antifašistų atml- plačiau ir giliau pažinti tetui Eldenos žemes; Greifs kričio 15 dienos demonstraci lapkričio 17 d. buvo žiauriai nimul pagerbti). lietuviu tautos papročius, valdo universitetas iki pat ja Prahoje. Studentų demons nubausti. Lapkričio 17-oji tapo stukalbą, literatūrą. 1945 metų yra didžiausias tracija virto Jano Opletalo, 1941 metais Londone buvo dentų solidarumo, internaciožemvaldys iš visų Vokietijos žuvusio susirėmime su vokie nuspręsta lapkričio 17 dieną nallnės draugystės simboliu, IRENA: „Neįsivaizduo universitetų. čiais, laidotuvių procesija. paskelbti Tarptautine studentų I. MARČIULIONYTĖ ju, kaip galima nesidomė 1638. Po Bogislavo 14-ojo mirties kraštą užvaldo švedai; prasideda „Švedų laikai" (iki 1815). 1712. Per Šiaurės karą iki Greifsvaldas nesiskiria nuo skelbimų, kvečiančių į uni nę puošia didelis auksinis stabtelėjome kiek ilgiau. Po kroniką — taip vadinamus 1720 metų Greifsvaldą užima kitų VDR miestukų. Šiaurės versiteto jubiliejinius rengi medalis su aštuoniais rubi stiklu guli taip vadinama 36 rektoriaus analus. Kronikon Švedijos priešininkai (lenkai, Vokietijai būdingi biblija, istorinės reikšmės dviaukš nius. O visa kita, — kaip ir nais ir deimantais. I visus ju eilučių Gutenbergo įvykius saksai, rusai, danai); universi čiai pirkliu namai su lenk anksčiau. Viskas gerai pažįs biliejiniu iškilmių renginius išspausdinta 1461 metais. Iki įrašydavo H. Rubenovas. Ta tetą aplanko caras Petras I. 332-asis universiteto rekto šių dienų išliko tik 3 šio lei čiau greitai ir jis pats tapo tais frontonais, erdvi centri tama. 1747—1750. Statomas šian nė turgaus aikštė ir, žinoma, Virš Rotušės stogo tolumo rius profesorius D. Birnbau- dinio egzemplioriai. Ji yra istorija. Veiklūs žmonės įsi dieninis universiteto pagrin rotušė, išvaizdus raudonu de je iškilęs Mikalojaus bažny mas atvykdavo taip pat su retesnė ir labiau vertinama gyja daug draugu, bet ir dinis pastatas. 42 priešu jiems netrūksta. Nau gintu plytų pastatas. Tačiau čios špilis. Čia, šioje XIII a. grandine — dailia šios ne net už 1455 spausdinta 1791—1793. Greifsvalde stu nė viename Vokietijos mieste gotikinėje bažnyčioje, 1456 įkainojamosios vertybės ko eilučių bibliją — mat, šios jų 1463 metų naktį rotušėje dijuoja Ernstas Moricas Arn- nepamatysi tiek senosios ar m. spalio 17 dieną iškilmin pija. šiandieną yra žinomi 4 eg H. Rubenovas buvo nužudy tas. Ne mažiau įspūdingas rek zemplioriai. chitektūros paminklų, kaip goje aplinkoje buvo perskai tas. I kroniką apie pirmojo 1800—1811. Jis dirba ad šiame. tytas popiežiaus Kaliksto III toriaus žiedas, kažkada prik Visi 1768 abieju tomu pus rektoriaus mirti užrašė jo įpė junktu ir istorijos profesoriu piešiniais, dinis šiame poste Johanas Rašytojas J. Paleckis, ap pergamentas, leidžiantis Grei lausęs. kaip ir grandinė, pa lapiai išgražinti mi. fsvalde įkurti universitetą. skutiniajam Pomeranijos hei- ornamentais. Inkunabulas ne Parlebergas. 1815. Po Vienos kongreso lankęs Greifsvaldą. pavadino Ant bažnyčios altoriaus her cogui Bogislavui XIV. Tai paprastai gerai išsilaikęs. Siauromis gatvelėmis mes jį laimingo likimo miestu. Greifsvaldo unversitetas tam cogas Vartislavas IX būsi- juodai emaliuotas masyvus — Tai yra, ko gero, gra- pasiekiame centrinius uni Antrojo pasaulinio karo me pa prūsišku; jame — 15 pro versiteto rūmus — šiau tais bombos ir patranku svie fesorių, apie 60 studentų. rės Vokietijos baroko archi 1830. Įkuriama pirmoji uni diniai čia nesproginėio — tektūros ansamblį. Prie įėiiįgulos viršininkas pulkininkas versiteto klinika (šiandien: mo dar triūsia restauratoriai Teismo medicinos institutas). Rudolfas Petershagenas atida — auksuoja lotyniškus užra vė miestą Tarybinei Armijai 1848. Revoliuciniame judė šus, atnaujina miesto ir uni jime dalyvauja ir Greifsval be mūšio. Tai buvo išmintinSpalio 17-ąją Greifsvaldo vams — rektoriui prof. J. gystės draugijos aukso ženk versiteto herbus. do studentai; kai kurie pro gas poelgis. Lemiamą valan Užtat Aula jau tvieskia pir fesoriai tampa nacionalinio dą ryžtingai veikė ir Univer universitetas pažymėjo 525 Kubiliui buvo suteiktas Greif leliu. mykščiu grožiu. 24 marmuri siteto profesoriai, ypač Kacas Viešnagės įspūdžiais su susirinkimo deputatais. metų sukaktį. Universiteto svaldo universiteto garbės nės kolonos su auksiniais 1887. Pirmą kartą imatriku ir Engelis. Jie susitiko su R. jubiliejaus iškilmėse dalyva daktaro vardas, saię o prorekto „Tarybinio studento" skaity bokšteliais laiko visą Petershagenu, padėjo jam pa tojais dalijasi Universiteto liuota daugiau nei 1000 stu juosiančias viškas. Ant sienų sirinkti ta drąsu sprendimą. vo ir mūsų aukštosios mo rius prof. J. Grigonis apdo komjaunimo komiteto sekre — universiteto profesorių ir dentų. 1908. Pirmą kartą ir Greifs 1945 m. balandžio 30 d. io- kyklos delegacija. Jos atsto- vanotas VDR — TSRS drau- torius Algirdas KUMŽA. mecenatu portretai. Iškilmin tušėje buvo pasirašytas mies valde leidžiama studijuoti mo ga katedra, puošnūs krėslai. to perdavimo aktas. terims. majam rektoriui padėjo do aukso žiedas su nuostabiu žiausia biblija iš visu 7 iki Marmuras ir auksas čia ne Ne vieno studento biblio vaną — daugiau kaip metro 1933. Fašistai perima val brangakmeniu. šių dienų išlikusių, — baigė tikri. Bet prieš 430 metu ma džią, daugelis profesorių at tekėlėje, dėstytojų darbo ka ilgio 2 gryno sidabro skeptrus Universitetas ruošėsi švęsti archyvaras ir nuvedė mus prie tematikos profesoriaus A. Maleidžiami, pažangūs studentai binetuose mačiau R. Peter- — valdžios ženklus. Prasidėjo 450 metu jubiliejų. Ta P'O- didžiulio visą galinę salės sie ierio suprojektuota aula žavi shageno atsiminimų knygą pimoio rektoriaus suimami ir pašalinami. rinkimai. ga profesorių ir dėstytojų ną uždengusio gobeleno. Sis kiekvieną apsilankiusi. Ypa 1946.02.15. Vėl atidaromas „Sąžinė maištauja". Joje au Tarp kandidatu — miesto žmonos nutarė Auloje pas’a- meno lobis esąs vienas žy tingai subtilu simetrijos ir gro torius aprašo lemtingas Grei Greifsvaldo universitetas. Mo burmistras, energingas, įž tyti rektoriui naują įspūdingą miausiu ankstyvosios buržua žio pojūtį turėjo profesoriusl komąjį darbą pradeda filoso fsvaldo dienas, sudėtingą sa valgus 46 metu vietinės reikš krėslą. Nedelsiant žmonos pa zinės Daugelis skaitė Hermano revoliucijos periodo fijos. medicinos, žemės ūkio vo dvasinę būsena paskuti mės politikas Heinrichas Ru- skelbė rinkliavą. Pinigai bu meno kūriniu. Jame jaučia Kanto romaną „Aktu salė" ir technologijos fakultetai; nėmis karo valandomis. Bu benovas. Miesto šlovingos vo surinkti, o visa kita orga mas kūrėjų siekimas žmogų („Aula"). Šiam kūriniui rašy pulkininką tuo metu universitete moko vusį vermachto ateities jis neįsivaizdavo be nizavo tuometinis rektorius vaizduoti naujai, humaniškai, toją įkvėpė Greifsvaldo uni ovventoiai prisimena su dė savo universiteto. Tai jis pri si 733 studentai. ir studijos prof. dr. Sartorius. Jis pakvie neišvengta Luko Krar.acko, versiteto Aula 1949.10.01. Pradeda dirbti kingumu. 1955 metais jis bu glaudė 1437—1443 m. m. iš tė jauną, dar nespėjusi m. čia atidary iš Albrechto Diurerio ir kitų 1949 Darbininkų ir valstiečių fa vo išrinktas Greifsvaldo gar Rostoko universiteto išvarytus garsėti menininką H. FogJedidžiųjų šios epochos meni tame Darbininku ir valstie bės piliečiu. kultetas, kuriame mokosi 256 čių fakultete. 1980 m. toje profesorius, tai jis rūpinosi rį. Jo projektui pro ninkų įtakos. studentai. Greifsvalde buvau prieš gauti popiežiaus raštą. Staig fesūra pritarė, ir žymi Breme Įspūdingi užmojai — pus Auloje rektorius profesorius 1961. Pirmieji tarptautiniai ketvertą metu. Mūsų statybi menos nebuvo — iš bažny no baldų dirbtuvė pagamino penkto metro aukščio ir be dr. D. Bimbaumas įteikė VDR vokiečiu kalbos ir literatū nis būrys tolokai už miesto čios su skeptru rankoje ir šį grakščiu linijų krėslą. veik 7 metrų pločio kilimas rašytojų sąjungos pirmininkui ros vasaros kursai Greifsval- tiesė geležinkeli, o vaka.e rektoriaus toga ant pečiu išė dakta'O Įdomus ir paties Heinricho vaizduoja daugiau kaip 20 H. Kantui garbės fle, kuriuose dalyvauja gei- vėl patraukdavome i turgaus jo H. Rubenovas. Fogelerio likimas. Sukrėstas natūralaus ūgio žmonių figū diplomą. manistai iš viso pasaulio. aikštę, rotušės rūsyje atsigai Dabar šias relikvijas — I pasaulinio karo baisumų, jis rų. Centre iš sakyklos pa Pereiname erdvu kiemą, 1962 liepa. Darbininkų ir vindavome šaltu alumi, links skeptrus, pergamentą, togą įsijungė į darbininku ;udė- mokslauja Martynas Liuteris. nuklotą pageltusiu lapų valstiečių fakultetas uždaro mindavomės universiteto dis galima pamatyti Rotušės po jimą, įstojo į Komunistu par Virš jo — trys įrašai apie sluoksniu, užlipame į ant'ą kotekoje. mas. sėdžių salėje įrengtoje uni tiją, sukūrė daugybę brandžių reformacijos reikšmę. Po sa auditorinio korpuso aukštą. 1968. Pirmasis FDJ — Stu Mano draugas Tomas Och- versiteto meno ir kultūros agitacinių paveikslu. Vedęs kykla stovi Pomeranijos ir Pačioje palėpėje archyvaras dentų festivalis Greifsvalde manas — jis šią vasarą Vil turtu parodoje. Po salę mus J. Marchlevskio dukterį. Saksonijos hercogu rūmu na atrakina mažą kambariuką. 1977 spalis. Karlo Markso niuje vadovavo greifsvaldie- vedžiojo nebejaunas, taurios 1931 m. persikelia gyventi į riai. Kiekvieną iš m archyva Mes išvystame turtingą mėgė ordiną universiteto akių kli čių statybiniam būriui — pa išvaizdos universiteto archy TSRS. Čia (Kazachiioje) 1942 ras nuodugniai apibūdino, il jiškos tapybos galerija. Pa nikai įteikė prof. Albertas aiškino, kad rotušės rūsvie varas Horstas Srederis. Pui metais ir mirė. Jo meninį gai aiškino giminystės ryšius. tekome į studentų karcerį. Nordenas, WSP CK Politinio dabar alaus negausi, čia po kiai jam žinoma kiekvieno palikimą 1952 metais tarybi 1945 metų kovo mėnesį go Sienos išrašytos šmaikščiomis biuro narys. restauracijos įrengtas puikus eksponato istorija. nė vyriausybė perdavė Berly belenas buvo Išgabentas į lotyniškomis sentencijomis, 1980 rugsėjis. 108 universi vyno restoranas. O rotušės Štai rektoriaus grandinė. no meno akademijai. Liubeką. O nuo 1956-ųjų jis ištapytos lengvabūdiško elge teto darbuotojai dalyvauja išorė dar nebaigta restauruoti Kaip paslaptį archyvaras pra H. Srederis aprodo gobele vėl universiteto nuosavybė. sio baleto šokėjų atvaizdais, aukštųjų mokyklų konferen — ji paslėpta po tankiu pasto neša mums jos svorį — 356 nus. skulptūras, knygas. O Išeidamas iš parodos, dar čia pabuvojusiu „kankiniu" cijoje Berlyne. liu tinklu. Miestas pilnas gramai gryno aukso. Grandi- štai prie šių eksponatu mes žvilgtelėjau j Universiteto (Nukelta Į 4 psl.)
Dideli mažo universiteto turtai
ikiTĮI«nidad1anta
IF visuotinės istorijos būrelio nariams dažnai skaito paskaitas Universi teto dėstytojai — tarptau tininkai. Praėjusią savaitę lektorius J. Kučinskas pa pasakojo studentams apie tarptautinę padėtį Arti muosiuose Rytuose. Jis daug kalbėjo apie Afga
nistaną, apie tai, kaip lik viduojamas neraštingu mas, vystoma nacionalinė ekonomika, kokią dideię reikšmę turi visokeriopa TSRS pagalba šiai šaliai. A. SlLALYTĖ
Džiaugėmės sulaukę svečių: paviešėti kelioms dienoms i Vilnių atvažia vo Maskvos M. Lomono sovo universiteto antro kurso žurnalistai. Teisin gai sakoma, kad mūsų profesija reikalauja nenu
stygti vietoje: dažnos ke lionės, pažintys. Ir ypač smagu bendrauti su kole gomis — busimaisiais žur nalistais. Todėl ir ši drau gystė neatsitiktinė. Prasi dėjo ji, kai parašėme laiš kus i Lvovo, Talino, Mas kvos, Tbilisio universite tus busimiesiems žurnalis tams. Norėjome ne tik su. sipažinti, bet ir susidrau gauti. Ir štai šiomis die nomis vedžiojome mask viškius studentus po mū sų Universiteto rūmus,
PAKELIUI Į DIDĮJĮ MOKSLĄ (Atkelta iš 2 psl.) palydos. Šią tradiciją, deja, turi dar ne visi būreliai, o juk tai iš tiesų gražus Įvykis ir būrelio, ir studento gyve nime. Ypač šiltai atsiliepė V. Smetonaitė apie tuos dėstyto jus, kurie padeda būreliui. Tai visų pirma TSKP katearos vedėjas profesorius K. Navickas, profesorė V. Kašauskienė, docentė G. Juknie nė, katedros vyresnysis dės tytojas J. Paleckis ir dauge lis kitų. Prie aktyviausių stu dentų be jau minėtų pavar džių reikia būtinai priskirti Istorijos fakulteto V kurso studentą L. Bakūną — dvejus metus buvusi būrelio pirmi
ninku. Susirinkime apie 1980— 1981 metų darbus kalbėjo L. Bakūnas. Jis pabrėžė, kad būrelio veikla darosi vis kryptingesnė. Pasiekiama vis daugiau laimėjimų. Neliko užmiršti nesklandumai. L. Bakūnas pasisakė už tai, kad dar labiau būtų plečiami ry šiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Ne visai paten kina ir propagandinis darbas, kurio tikslas — pasakoti apie būrelio veiklą „Tarybiniame studente" bei kituose laikraš čiuose. Vis dėlto buvęs pir mininkas tikisi, kad visus šluos sunkumus pavyks iš spręsti naujajai būrelio val dybai. 1980—1981 metais nu
SVEIKATA — BRANGIAUSIAS TURTAS
Lengvabūdiškumo pasekmės Venerinės ligos nuo seno liaudyje turi blogą vardą. To dėl jos slepiamos, o neretai net vengiama kreiptis Į gy dytoją. Tai galima paaiškinti Įgimtu drovumu, gėdos jaus mu sanitarinio švietimo, mo ralinio ir lytinio auklėjimo spragomis. Vienas svarbiausių veiksnių šioms ligoms plisti yra be saikiškas alkoholinių gėrimų vartojimas. Alkoholizmas ir venerinės ligos — sunkios, fiziškai ir morališkai žalojan čios žmogų. Labiausiai paplitusios vene rinės ilgos yra sifilis, gono rėja. Sifiliu užsikrečiama, kai jo sukėlėjas, blyškioji spirocheta, prasiskverbusi pro su žeistą odą ar gleivinę, paten ka į žmogaus organizmą. Už sikrečiama nuo sergančio as mens lytinio santykiavimo metu, rečiau — artimai ben draujant, naudojantis sergan čio daiktais. Ligos požymiai išsivysto, praėjus trims — keturioms savaitėms nuo užsikrėtimo. Atsiranda opelė, vadinama kietuoju šankeriu. Šankeris gali pasireikšti Įvai raus dydžio opelėmis — nuo vikio grūdo iki stambesnės monetos. Opelė neskausminga ir susirgusiam didelio rūpes
čio nesukelia. Būna šios opos paprastai lytinių organų srityje. Greitai patinsta artimiausi limfiniai mazgai. Praėjus šešioms—ašluonioms savaitėms minėti reiškiniai nyksta, bet ant kūno odos ir gleivinių atsiranda taip pat neskausmingi išbėrimai (antroji stadija). Lyties organų ir burnos gleivinių išbėrimai šiame periode labai pavojingi ap linkiniams. Jų paviršiuje yra daug blyškiųjų splrochetų. Po kurio laiko išbėrimai pra nyksta. Išvystyto slaptas pe riodas. Taip liga gali tęstis metų metus. Jau šiame perio de pasireiškia Įvairūs nervų sistemos pakenkimai. Vidutiniškai po 3—5 metų negydytas sifilis pereina į ma žiau užkrečiamą, bet daugiau luošinančią trečiąją stadiją. Šiuo laikotarpiu pakenkiama ne tik oda, bet ir vidaus organai, nervų sistema. Kar tais liga prasideda taip klas tingai, kad ligonis išbėrimų nepastebi ir jaučiasi sveikas. Tik specialūs kraujo tyrimai parodo jį apsikrėtus sifiliu. Ligos požymiai praėjus keleriems metams, išryškėja Įvai riais nervų sistemos, vidaus
DIDELI MAŽO
nusidėjo su jau minėtomis terpsichorės tarnaitėmis. Merginos, sako, čia nepakliūdavo. Ir tai suprantama — jos universiteto auditorijo se pasirodė tik 1895 m., o oficialiai joms studijuoti bu vo leista tik nuo 1908 metų. 1914 m. karceris uždarytas visam laikui. Šiandieną ne daug kur gali pamatyti šią studentų kančių vieta. VDR karceris dar yra išlikęs Jenos universitete. Atsisveikiname su H. Šrederiu. Ne auksas ir ne įspūdingi gobelenai yra didžiausias uni versiteto lobis.
UNIVERSITETO
TURTAI (Atkelta iš 3 psl.) portretais — kiekvienas įam žino savo asmenį ir „žygius“. „Ein fideles Gefahgnis" — įbrėžtą virš durų. Linksmas kalėjimas. Gal ir nebuvo šis karceris labai liūdnas. Mat, prasižengėlius kasdien valan dai kitai iš čia išleisdavo, bu vo galima atsinešti knygų ir popieriaus. Ilgiausia bausmė — 14 parų. Pakliūdavo už įvai rius nusižengimus — vienas įgėręs šūkaliojo teatre kai zerio gimimo dieną, kitas —
veiktas darbas buvo Įvertin tas patenkinamai. Sudomino tai, kad svarstant ataskaitą, priimant darbo pla no kitiems mokslo metams projektą, vyko gyvos disku sijos, ginčai, o tai rodo, kad būrelio nariai nėra abe|lnpi būrelio reikalams, bet iš tik rųjų susidomėję savo veikla, tai rodo, kad būrelis žengia teisinga linkme. Tačiau dar bų kitiems metams taip pat netruks. Reikia pravesti in struktažą pirmakursiams (po ra jau buvo atėję j susirinki mą), dalyvauti IX sąjungi niame studentų mokslinių darbų rašymo konkurse, gerai pasiruošti SMD XXXIV kon ferencijai, skirtai Spalio so
organų, psichikos sutrikimais, išretėja Ir slenka galvos plaukai. Serganti sifiliu motina vi sada pagimdo sergantį sifiliu kūdikį. Tai pati baugiausia žmonijos nelaimė, nes ji per duodama iš kartos į kartą. Negydomas įgimtas sifilis dažniausiai baigiasi ankstyva kūdikio mirtimi, psichine li ga, nepilnavertiškumu. Kita labai paplitusi veneri nė ilga yra gonorėja. Suaugu sieji ja užsikrečia lytiniu ke liu, tačiau galima užsikrėsti ir buityje, pirtyje, per tuale tinius reikmenis. Valkai gali užsikrėsti gonorėja nuo ser gančių tėvų. Gonorėja su sergama po 5—7 dienų nuo užsikrėtimo, bet būna atve jų, kai liga pasireiškia ir po kelių savaičių. Šis susirgi mas plinta, ir jo sukėlėjai dauginasi gleivinėse. Negydoma gonorėja daž niausiai būna nevaisingumo, lytinio negalavimo priežas tis. Gali būti ir gonorėjiniai sąnarių susirgimai. Kiekvienas privalo žinoti, kad bet koks Išbėrimas lyti nių organų srityje ar aplink juos gali būti venerinio susir gimo pradžia. Jokiu būdu negalima gydyvalstus, patarus atsitiktiniams asmenims. Tuo tik užtęsite ir pasunkinsite susirgimą. V. ANIKEVlClUS Vilniaus odos-venerlnių li gų dispanserio vyr. gydytojas
Ieškoti paslėptų siųstu vų „lapių" j — trasą Ver kių miškuose išbėgo ne tik vilniečiai, bet ir sve čiai iš Kauno „Na muose ir sienos padeda", — sakoma, galbūt todėl įtikinamai šiose varžybo se nugalėjo Vilniaus miesto rinktinė. Greičiau siai (per 67 min. ir 30 sek.) visas penkias „la pes" aštuonių kilometrų trasoje užpelengavo kan
kalbėjomės apie studijas. Viktoras, Michailas ir kiti nepamiršo atsivežti ir pa dovanoti mums kele‘ą mokomojo II kurso žurmokomojo, laikraščio, kurį jie išleido, egzempliorių. Be to, svečiai pasirodė esą dainingi, todėl mūsų visų susibūrime išdainavome visas, kokias tik mokėjo me, dainas. Nors ir trum pa buvo kolegų viešnagė, tačiau turbūt maloni ir jiems, ir mums. II kurso žurnalistai cialistinės revoliucijos 65osioms metinėms bei Tary bų Sąjungos 60-mečiui ir t. t. Naujoji būrelio valdyba padėkojo savo draugams l'ž jau nuveiktą darbą ir paža dėjo tęsti senas tradicijas, siekti naujų laimėjimų, l’er tris dešimtmečius TSKP istori jos būrelis iš tiesų sutvirtė jo, suklestėjo, tapo autorl'emokslinės tlnga studentų draugijos dalis — slenkstis i didįjį mokslą. Baigdamas susirinkimą, TSKP istorijos būrelio moks lo vadovas docentas P. Vit kauskas pasakė: — Studentas pagal Įstatus mūsų būrelio nariu gali tapti, tik parašęs ir perskaitęs kon ferencijoje pranešimą. Mes laukiame kiekvieno, norinčio dirbti rimta moksli ni darbą. Tautvydas MEŠKONIS
LIŪDNA Viskas turi pradžią. Ir pa baigą. Linksmybės taip pat. Tik, sako, jei pertempsi tą pabaigos siūlei) — žiūrėk, kad nereiktų paskui varijuo ti tema Liūdna. Buvęs GF V kurso studen tas Arvydas SKANAS, regis, tąsė tą siūlelį, jėgų ir ūpo tu rėdamas, kol sykį (dar šilta buvo) rado Arvydą dekanato atstovai visai pavargusį ir stipriai įmigusį vejoj (dar ža liavo), prie bendrabučių. Pasirodo, vyrukas galvą ne blogą (turėjęs sesijų pažymių vidurkis beveik visad būda vo 4), tačiau, anot kurato riaus doc. S. Želbos, valios stigo. Matyt, per šj stygių net tris kartus Arvydą svarstė gru pės, fakulteto komjaunuoliai. Tik viskas perniek nueidavo. Liūdniausia, kad Arvydo draugai pametė tą vadinamąjį linksmybių pabaigos siūlą ir laiku (žinoma, ne per trečią svarstymą) nesusirūpino Ar vydu — studentu — draugu — žmogum. Liūdna, nes Ar vydui teko surasti ir atsisvei kinimo su Universitetu, stu dijomis siūlą.
Už elgesį, žeminantį tarybi nio studento vardą, Istorijos fakulteto V kurso studentui Valdemarui KUKULUI pa reikštas griežtas rektoriaus papeikimas.
didatas į sporto meistrus A. Maršalka, VU Fizikos fakulteto absolventas, da bar dirbantis Universite to Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedro je. O jo kolega iš Uni versiteto Puslaidininkių fizikos probleminės la boratorijos pirmaatskyrininkis A. Žukauskas, atsi likęs tik pora minučių, buvo antras. Universiteto rinktinės garbę gynė ir komandai pelnė taškus ir daugiau buvusių Univer siteto auklėtinių, dabar dirbančių įvairiose Vil niaus mokslinėse įstaigo se. Tai A. Bernotas, C. Matuzonis bei kiti.
1981 m. spalio 21 d. ei damas penkiasdešimt ket virtuosius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė Vil niaus V. Kapsuko univer siteto Bendrosios chemijos katedros docentas, chemi jos kandidatas Algirdas Kundra. Algirdas Kundra gimė 1928 m rugpjūčio 13 d. Kaune, tarnautojo šeimo je. Mokėsi Rokiškio gim nazijoje. Komjaunuolis A. Kundra 1948 metais įsto jo į Vilniaus universiteto chemijos fakultetą. Baigė Universitetą 1953 metais, gaudamas fiziko.chemiko diplomą, ir buvo paskir tas Fizikinės chemijos katedros asistentu. Tuo laiku A. Kundra išrink tas ChF komjaunimo biu ro sekretoriumi. 1957 — 1959 m. dirbo LTSR Plano Komisijos cheminių ir gumos ga minių skyriaus vyr. inži nieriumi. 1959 — 1962 m. buvo Fizikinės chemijos katedros aspirantu, o bai gęs aspirantūrą — Bend rosios chemijos katedros vyr. dėstytoju. 1964 m. apgynė chemi jos mokslų kandidato di sertaciją „Kompleksinių chloridinių ir bromidinių sidabravimo tirpalų tyri mai“. Nuo 1963 m. dirbo Bendrosios chemijos ka tedroje, tyrinėdamas radiochemiją. Jis vienas pir mųjų taikė radiochemijos metodus elektrochemijoje. Paskelbė 26 mokslinius darbus, skaitė pranešimus konferencijose. Doc. A. Kundra kelis kartus gilino žinias Mas kvos M. Lomonosovo uni versiteto chemijos fakul tete. Jis mokėjo labai tu riningai pateikti savo ži nias, skaitant fizikinės ir koloidų chemijos, darbo bei gamtos apsaugos pa skaitas Chemijos ir Pre kybos fakultetų studen tams. Didelį indėlį doc. A. Kundra įnešė tobulin damas fizikinės ir koloi
dų chemijos laboratori nius darbsu. Doc. A. Kun dra — dviejų metodinių priemonių bendraautoris. Jau sunkiai sirgdamas jis parašė mokymo priemonę darbo apsaugos klausi mais. 1969 metais jam suteik tas mokslinis docento vardas. Doc. A. Kundra — TSKP narys nuo 1961 m. Jis ne kartą buvo renkamas fa kulteto partinio biuro nariu, akademinių grupių kuratoriumi, fakulteto liaudies kontrolės grupės nariu, civilinės gynybos instruktoriumi, darbo ap saugos komisijos pirmi ninku. 50-ųjų gimimo metinių proga už pedagoginį, mokslinį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą doc. A Kundra apdovanotas LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministro garbės raštu. Lietuvos chemikai ir visi, kas pažinojo velionį, ilgai jj prisimins kaip ta lentingą mokslininką ir pedagogą.
Bendrosios chemijos katedra
Nr. 801666, išduotą Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto studentei Olgai JURGO, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 791842, išduotą Filo studentei Šių metų lapkrič'o logijos fakulteto ZUBAVlClUTFI. 14 d. 17 vai. Mokslininkų Audronei sios muzikos vakaras. Kon- laikyti negaliojančiu. rūmų Gobelenų salėje senoDingusi studento pažymėji certuos instrumentinis trio: A. Starkas (smuikas), L. Štar- mą Nr. 7801871, išduotą Me kienė (violončelė), A. Banai- dicinos fakulteto studentui Vilmantui CESNAVICIUI, tytė (fortepionas). laikyti negaliojančiu. 16 d. 18 vai. Mokslininkų Dingusi studento pažymėji rūmų Gobelenų salėje prane šima „Tradicinė medicina" mą Nr. 791648, išduotą Eko ir fi skaitys med. m. kand. A. nominės kibernetikos nansų fakulteto studentei Da Narvilienė. liai KONDRATAITEI, laikyti 19 d. 18 vai. Mokslininkų negaliojančiu. rūmų Gobelenų salėje filoso fijos dr. prof. J. Minkevrčiaus knygos „XX a. filoso finė panorama" aptarimas. 24 d. 18 vai. Mokslininkų rūmų Gobelenų salėje koncertas-susitikimas su respub likinės premijos laureatu, kompozitoriumi F. Bajoru. Dalyvaus: muzikologas, prof. V. Landzbergis, LTSR n. a. R. Maciūtė (sopranas), R. Diveinis (fortepionas), J. Gicevičiūtė (sopranas), LTSR n, a,, respublikinės premiios laureatas R. Katilius (smui kas), L. Lobkova (fortepio nas), A. Račkauskas, S. Ei nikis (voltorna) ir kompozi torių sąjungos kamerinis an samblis. „Tary binį studentą" ga 30 d 18 vai. Mokslininkų rūmų Gobelenų salėje susiti kimas su žurnalistu-tarptautinių apžvalgininku A. Sinke vičiumi. Pokalbis „Kai kurie tarptautinės padėties klausi mai".
lite užsiprenumeruoti iki iki lapkričio 30 dienos Asmenys, atsakingi už spaudos platinimą, tuii kreiptis į Universiteto stu dentų profsąjungos komi tetą.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811999, išduota Ma tematikos fakulteto studentui Vygintui BARTAŠEVlClUI, Laikraščio korektorės: L. Kušlaikyti negaliojančiu, lytė, A. Mosteikaltė, R. PajėDingusį studento pažymėli- daitė
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto R. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Rinko Ir iškiliuoju budu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapn6uHMC CTyAenTac» («ConeTCKHH CTyAcnT»). oprau napTKOMa, peKTopaTa, KOMmreTa AKCM Ahtbm, npo<j>KOMa opaohob TpyAOBoro KpacHoro 3HaMPHH h aPY^Gu HapoAOB Bsr.\bHK>ccKoro vuHBepcHTeTa hm. BuHųaca Kancysaca Aut. CCP. Ha ahtobckom a3biKe.
Tiražas 4500 Redaktorė LV 17155 j. VARAPNICKATrt Užs. Nr. 3000 1