visų
Salių
proletarai, vienykitesi
Ui'M’VBII JIS
suupencas jiwwiMiiim^wwwworawamwwiwittwi»i. niiiimii i«
ww>wwiitMki i
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _______________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ-
1981 m. lapkričio
20 diena,
penktadienis
Nr. 35(1174)
ŠIAME
numeryje: „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS
KONKURSAS BAIGTAS — REZULTATAI SUSUMUOTI
SVARBI SUKAKTIS
Kaina 2 kap.
SURASTI ATSAKYMĄ REIKĖS KIEKVIENAM...
i
Mūsų redakcijoje svečiuojasi Vilniaus kuro aparatūros darbininkė, jaunoji penkmečio gvardietė T. Zubkova Apie tai, kas jaudtna mus, bendraamžius, prie apskrito 60-ties savaičių stalo su viešnia kalbasi IF trečio kurso studentas E. Valiukevičius, MaF ketvirtakursis A. Šiaučiukėnas ir „Tarybinio studento" korespondentė J. Prankaitė.
KELETAS POKALBIŲ VIENA TEMA ARBA
KO MOKĖ HIPOKRATAS Troleibuse moteriškė skundėsi: — Mokykloje tai vai kas trejeto nebuvo gavęs, o iš aukštosios iškrito! Jos draugė su užuojau ta lingavo galva ir pasi gyrė: — O manasis tai laiko si. Maniau — neužteks vien noru. Juk galva la bai vidutinę turėjo. — Kam dabar bandt ti i nesavas roges sėsti. len juk gabiausieji stoja, o kitiems — technikumų iki valios! — su širdgėla kalbėjo vaikinukas, neiš laikęs stojamųjų egzami nų. įprantame visus skirs tyti i kategorijas. Šitas — vidutiniokas, nieko iš jo neišeis, o šitas — gabus, perspektyvus. Apie tai kalbėjausi su keletu Me dicinos fakulteto studen tų, panorusių likti incognito. Ką gi jie apie tai mano? — Aš manau, kad ne gabiam visur daug sun kiau. — Tie gabiausieji daž nai mokytis ne labai per sistengia, gabumais pasi kliauja. — Gali ir vidutiniokas dieną naktį kalti, bet ir čia du atvejai: arba lis Pasivys (o gal ir pra lenks) gabųjį, arba ir liks vidutinybe. — Svarbiausia — pa stangos, darbštumas. Tai ir nulemia. — O kaip mokosi būfi-
mieji medikai, — krei piausi į internatūros ve dėją A. Andriušį. — Pavasario sesiją pa žangumas buvo 91,4%. Rudenį studentams pa dirbėjus kolūkyje, susiau rėja užsiėmimų ciklai. Aišku, laimi tie, kurie visą laiką mokosi nuo sekliai. Manau, kad kiek vienas, sistemingai dirb damas, gali būti ketvertukininkas — penketukininkas. Juk svarbiau tai, ar žmogus darbštus, ar tinginys. — Mums ypatingų ga bumų nereikia, — tokia ketvirtakursės Danguolės Jacevičiūtės, mokslo pir mūnės, fakulteto komjau komiteto narės, nimo nuomonė. — Svarbu mo kytis be pertrūkių Aiš ku, laisvo laiko ne kažin kiek lieka. Ypač sunku pirmuosiuose kursuse. Jie — lyg savotiškas filt ras. Be to, visada leng viau mokytis, kai turi pa grindus iš anksčiau. Fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius K. Trainavičius paminėjo dar tuos, kurie pagrįstai laikomi geriausiais. Tai J. Uršulytė, V. Budrys, L. Sologubovas. Koks turi būti gydyto jas, žinoma nuo antikos laikų. Dar įžymusis grai kų medikas Hipokratas mokė, kad svarbiausia — sąžiningai dirbti. Ir ne tik gydytojams...
Dovilė ZARANKAITĖ
Lyg ir iš inercijos taiko mos senos aksiomas — jau nimas pasyvus, abejingas, Le kilniu noru, iniciatyvos bei polėkių.. , Tai vadina net mūsų amžiaus liga... T. Zubkova: Nepasakyčiau, kad mūsų cecho (apie visą gamyklą sunku spręsti) kom jaunuoliams būtų galima tai kyti šiuos teiginius. Dažnai rengiame susirinkimus, kur kas dažniau, negu būna Pla nuota. Sueinam visi pakalbė ti apie mus pačius, apie svarbiausius kasdienvbės da lykus: darbo drausmę, normų vykdymą, produkcijos koky bę. .. Būna karštu diskusiių. E. Valiukevičius: Kažką panašaus galima pasakyti ir apie mūsų, istorikų, grupę: nesėdim, skaitydami po suo lu knygą, retai taikiai link čiotam į taktą pranešėjui. Kalbėti daug, karštai. Ar ne tuščiažodžiavimas? Ar po kalbų griebiamės darbų?
T. Zubkova: Prisimenu, kalbėjom apie darbininkus, nenorinčius dalyvauti visuo meninėje veikloje. Kitą die ną keletas tyliai pasisiūlė: „Gal man tą ar kitą reiktų padaryti?" A. Siaučlukėnas: O dažnai nepasisiūlo. Nežinau, ar yia vaistų, kurie padėtu „pasy vųjį" išjudinti... J. Prankaitė: Mums kas dieną kalba apie kasdienvbės romantiką. Gal jos ir trūksta, o tada ir nebėr noro? A. Siaučlukėnas: Noro čia niekas nepadovanos. T. Zubkova: Prieš porą metu kažkas iš mūsų kom jaunuolių paaštrino: „Juk mes patys nejudant, dejuo jam, o nejudant“. Reikėjo daryti savas išvadas. Kažkaip stebiesi vyresniais, jų noru visur ir visada dalyvauti. Atrodo, jaunimas ir seka 1U pavyzdžiu. Aktyvumo mokykla turėtų
tapti socialistinis lenktynia vimas. Ir jame negali būti nieko tik formalaus. T. Zubkova: Lenktyniauja me visi. Ne, ne todėl, kad tai būtų privaloma — gėda atsilikti nuo draugų. A. Siaučiukėnas: O gal yra materialinis suinteresuotu mas? T. Zubkova: Nieko pana šaus. Man visada atrodo, kad moralinis paskatinimas duoda kur kas didesnę nau dą. Arba štai reikia septy nių žmonių į talką žemdir biams. Savanorių atsiranda virš dvidešimties. Čia jau materialiniu suinteresuotumu nepaaiškinsi. Bendras aktyvumas labai priklauso nuo komjaunimo vadovų, aktyvistų... E. Valiukevičius: Mes la bai įpratome vieningai iš rinkti vieną ar kitą kandida tą, arba, kad greičiau, pa kelti ranką už visą sąrašą. . .
PAREIGA IR RŪPESTIS Lapkričio 10« dieną visa šalis paminėjo Tarybinės mi licijos dieną. Ta proga Di džiojoje Auloje įvyko Uni versiteto liaudies draugoves aktyvo susirinkimas, kuria me susumuoti socialistinio lenktyniavimo tarp atskirų fakultetų SLD rezultatai, ap dovanoti patys aktyviausi,
davinys, jos darbo baras — garantuoti viešąją tvarsą Antakalnyje ir Saulėtekio alėjoje. Nepaisant įvairių or ganizacinių sunkumų, drau govė padirbėjo neblogai. Per 1980—1981 metus stu dentai su raiščiais i gatves išėjo beveik 300 kartų, kiek vieną budėjiipą — po 40—
bos neapsieinama ir Univer siteto renginiuose. Štai Filo logijos fakulteto studentai rūpinasi sunkiai auklėjamais Antakalnio ir Žirmūnų vai kais. Tai lyg ir savotiška pe dagoginė praktika. Daug įdo mių paskaitų teisinės propa gandos klausimais išgirdo Teisės fakulteto studentai.
darbščiausi Universiteto draugovininkai, priimti nau ji nariai i SLD gretas. Kokius darbus atlieka, ko kias problemas sprendžia mūsų Universiteto liaudies draugovė? Apie tai kalbėjo draugovės vadas prorekto rius P. Eigminas. Draugovėje — daugiau kaip 2000 narių. Iš jų 280 dėstytojų. Kasmet keičiasi draugovės sudėtis — ateina nauji vaikinai. Svarbiausias draugovės už
55 žmones. Sulaikyti 932 girti piliečiai, 94 kartus už kirstas kelias chuliganizmui, 6 kartus padėjo milicijos darbuotojams sulaikyti nusi kaltėlius. Gerą darbo patirti yra sukaupę Ekonominės ki bernetikos ir finansų, Preky bos, Istorijos fakultetu SLD vadai doc. V. Tamošiūnas, doc. K. Vaištarienė, doc. S. Jegelevičius. Jų vadovauja mos SLD geriausiai dirbo per 1980—81 darbo metus. Be draugovininku pagal
Kaip matome, fakultetų draugovės dirba tokia link me, kad ju darbo specifika sietųsi su būsima profesija. Nežiūrint gražių pasieki mų, draugovei tenka spręsti opias darbo problemas. Pir miausia, daugelis fakultetų negarantuoja rajoninio šta bo reikalaujamos draugovi ninkų sudėties. Su šiuo sun kumu dažniausiai susiduria Chemijos, Gamtos, Pramonės ekonomikos fakultetai. Kitas svarbus klausimas —
A. Siaučiukėnas: Sakoma, kad aktyvistams taikomos privilegijos — bendrabutis, geras paskyrimas... T. Zubkova: Aktyvistas privilegijuotas? Svarbu, kad žmogus gerai dirbtu savo pagrindinį darbą... Aktyvis tas privilegijuotas tik tiek, kad didelį visuomeniniu dar bų krūvį ant savo pečiu už sikrauna. Ir vis tik. Kartojam senas tiesas, o kaip išspręsti šį už davinį — pasyvumas? T. Zubkova: Atsakyti į ši klausimą reikia, kitaip daug prarasime. Iš darbo i na mus, iš namų i darbą.. . Am žina karuselė, kiekviena die na lyg trafaretas. Patys ir sukuriame pilkumą, pasyvu mą. J. Prankaitė: Lyg ir užda ras ratas. Kaip iš jo išeiti. . T. Zubkova: Išėjimą turi rasti kiekvienas. Kiekvienas turi atsakyti.'
budėjimo efektyvumas. Pasi taiko tokių atvejų, kada draugovininkai, gudriai pa slėpę kišenėse raiščius, kud ramiausiai siurbčioja kavutę kavinėje arba sėdi kine. Dažnai į budėjimą neatvyks ta ir dėstytojai. Šiuos klausimus xpriva o spręsti Universiteto SLD šta bas, reiktu taikyti komjauni mo bei administracines nuo baudas nedrausmingiems draugovininkams. Šiuo metu Universiteto liaudies, draugovės štabui ėmėsi vadovauti Mokslinio tyrimo sektoriaus viršininkas drg. A. Trapulionis, organiza ciniam darbui — Universite to komjaunimo komiteto na rys Arvydas Kibirkštis. Susirinkimo pabaigoje bu vo paskelbti socialistui,o lenktyniavimo nugalėtojai. I vietą laimėjo Prekybos fa kulteto SLD (doc. K. Vaišta rienė). II vieta buvo pripa žinta Istorijos fakulteto liau dies draugovei (doc. S. Tegelevičius). Trečiąją vietą iš kovojo Teisės fakulteto draugovininkai. Susirinkime viešėjęs Vil niaus miesto Lenino rajono SLD štabo viršininko pava duotojas drg. N. Katolikovas apdovanojo Vilniaus rajono partijos ir vykdomojo komi tetu Garbės raštais geriausių draugovių vadų pavaduoto jus studentus. Juos gavo PF studentas A. Genys ir IF stu dentas J. Urka. Taip pat Universiteto kom jaunimo komitetas Garbės raštais apdovanojo aktyviau sius draugovininkus. Raštus gavo IF studentai Raimon das Valiūnas, Valentas Mar kevičius ir kiti. Taigi, susumuoti rezulta tai, įteikti apdovanojimai. Taip reikia dirbti ir toliau. Tai — mūsų visų pareiga ir rūpestis. B. MATAITIS
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS Rytas. Pirmosios paskai tos. Pustuštės auditorijos. Visur daug kalbama apie tai, jog nemaža studentų vėluoja arba išvis neatei na j rytinius užsiėmimus. Kodėl? Pagrindinė prie žastis — pramiega. Kad pasitaiko tokių mėgėjų pamiegoti, praėjusi penk tadieni įsitikino IF prodekanas S. Jegelevičius, Uni. versiteto „Komjaunimo prožektoriaus" štabo na riai A. Morkūnas, E. Va liukevičius, operatyvinio būrio vadas K. Gudynas. Patikrinus Istorijos fakul teto 12-ojo bendrabučio pirmą ir antrą korpusus, paaiškėjo daug įdomių da lykų. .. Pirmąja „auka" tapo žurnalistikos specialybės trečiakursis V. Mičiulis. Paklaustas, kur susiruošė toki ankstų rytą, jis nuste bęs gūžtelėjo pečiais: „Į paskaitą, aišku". Į paskai tą, tai j paskaitą. Noras tikrai geras. Tačiau yra vienas mažutis „bet"... Paskaita jau prasidėjusi, o kol kolega žurnalistas
nuvyks iki Universiteto (nuo Saulėtekio iki Centri nių rūmų geras pussalandis kelio), ji ir baigsis. Dar „punktualesnis" už V. Mičiulį buvo antrakursis istorikas R. Bartasevičius. Dešimtą valandą ryto š*s vyrukas nutarė apsilan kyti pirmoje paskaito je. .. Tačiau V. Mičiulis ir R. Bartasevičius bent jau Ke tino pasirodyti užsiėmi muose. Kiti, o tokių buvo daug, net nesiteikė atsi kelti iš lovos. Beldžiamės j antrojo korpuso 58-ojo kambario duris. Čia gyve na III kurso bibliotekinin kės E. Gedvilaitė ir V. Zakaitė (taip skelbia užra šas). Belsti tenka ilgai, kol viena iš merginų žiovau dama paklausia: „Kas ten?". Prodekano baisą matyt pažįsta daugelis fa kulteto studentų. Tuojau pasigirsta šurmulys, kaž kas pradeda šnabždėtis. Po to — tyla. Ir tik kele tui minučių praėjus, dar kartą pasibeldus, mums atveria duris. Matyti, jog
KONKURSO NUGALĖTOJAI I vieta — Janina PRANKAITE, IF žurnalistikos spec. II k. (kelionė su SSB i užsienį) už str. „Pa svaliečiu talkininkai". II vieta — Algirdas LINKUS, IF žurnalistikos spec. V k. (garbės raštas ir vertinga dovana) už str. „Jakutijos žemėje". III vieta — Almina VALMAITĖ, FF II k (gar. bės raštas ir vertinga do vana) už str. „Mes iš Kernavės". III vieta — Asta AND RIKONYTĖ, IF žurnalisti kos špec. II k. (garbės raštas ir vertinga dovana) už str. „Gagarino dieno raštis". Už geriausią publikaci ją apie praktiką, už ge riausią reportažą, už ak tyvumą garbės raštais ap dovanoti: R. Steponavi
čiūtė, R. Markūnaitė, GF biologijos spec. II k.; R. Pajėdaitė, IF žurnalisti kos spec. II k.; I. Ikamaitė, IF, žurnalistikos spec. IV k. Už geriausius fotodar. bus — Arvydas Šatkus, MF sanitarijos ir higie nos spec. II k. (garbės raštas ir vertinga dova na). Už meniškumą, išradin gumą, jumorą fotodarbuo se, už geriausią fotodar bą iš praktikos, už akty vų dalyvavimą fotokonkurse apdovanojami: Pet ras Skutulas, IF žurnalis tikos spec. V k.; Edvar das Gatelis, MaF III k.; Vita Mažuolytė, GF III k. i Raimondas Dilys, TF II k.; Ramunė Karvelytė, MaF II k., Aušra Baranauskai tė EKFF II k.
šiame dviviečiame kam baryje miegota ne dviejų žmonių. Ant grindų guli suvyniota trečioji pataly nė. „Tai „zuiki" laikote?" — klausia prodekanas. Šios ginasi, purto galvas. „Ieškokite, nieko nėra", — sako viena iš jų. Tikrai,
Tai netruko pastebėti ope ratyvinio būrio vadas K. Gudynas. Vėl paprašome leidimo žvilgtelėti į spin tą, ir vėl merginos purto galvas: „Ne, pašalinių nė ra". Vaizdas, atvėrus spin tos dureles, išties komiš kas. Trilinkai susigūžusi,
Kad nereiktų slėptis spintoj... kambaryje „zuikio" nema tyti. Paprašęs leidimo ap žiūrėti spintą, K. Gudynas atidaro dureles. Čia irgi tuščia. Tik antrą kartą užėjus i 58-ąjj kambarį ap tinkame slapuką. Šios trys merginos tikrai labai išra dingos. Kai užėjome pir mą kartą, viena jų gulėjo lovoje, kita toje pačioje lovoje tūnojo po apklotu. Numačiusios viską buvo teisingai. Netrauksi juk vienmarškinės iš lovos! Apsilankius antrą kartą, gulėjusi lovoje mergina buvo lyg ir „plonesnė".
Baigėsi mūsų konkursas. Dabar, kai dar kartą peržiū ri publikuotus rašinius, nuo traukas, nejučiom pagalvoji, kad baigėsi kažkas idomaus ir gero. Jau nebegausime neti kėtų, „neužsakytų" fotografi jų ar straipsnių, kurie tikrai smagiai nuteikdavo: žmones stengiasi, rašo ir nereikia jų (kalbinėti, kad brūkšteii.ų keletą eilučių. Jeigu būti tiks liems, tai 13 autorių, parašę 15 straipsnių ir 8 fotografai, pateikę daug nuotraukų, iš kurių publikuota 20, varžėsi dėl nugalėtojų laurų. Tik keli konkurso dalyviai — .profe sionalai", t. y. žurnalistikos specialybės studentai. Teisi ninkai, gamtininkai, matema tikai, istorikai, ekonomistai aktyviai dalyvavo konkurse. Bet ką reiškia „aktyviai" — paklaus įdėmesnis skaitytojas. Kai kurie autoriai nepasi tenkino tik vienu straipsniu — parašė jų net kelis, vie ną už kitą jdomesnius. Foto grafai pateikdavo ne vieną nuotrauką iš statybos būrių gyvenimo ir kolūkio talkų, o ištisas serijas. Taip buvo. Ir
parietusi kojas sėdi rūbų spintoje mergina, 3-oio kurso bibliotekininkė. D. Mačianskaitė. Ir linksma, ir ne. Links ma, kad šios merginos ne pamiršo vaikiškų žaidimų, dar mėgsta pažaisti slėpy nių (net ir su fakulteto prodekanu bei Universi teto komjaunimo komi teto nariais), liūdniau, kad grubiai pažeidžiamos el gesio bendrabutyje taisyk lės, praleidinėjamos pas kaitos. Ir kodėl? Gal joms ir linksmiau miegoti trise, tačiau, ar patogiau? Juk
štai atrinkti geriausi darbai — rezultatai susumuoti. Žiu ri jau tarė savo žodi, tačiau norėtųsi dar kartą peržvelgti konkursui pateiktus darbus tartum atsisveikinant su iais... .. .Kokia plati buvo SSB veiklos zona ir rudens talkų geografija sako jau vien lik rašinių pavadinimai: „Žilinų šiokiadieniai", „Jakutijos že mėje", „Gagarino dienoraš tis", „Pasvaliečių talkininkai". Bet nors per trečiąjį semes trą ir buvo išsibarstę mūsų Universiteto studentai po visą plačią šaly, tačiau visur jiems svarbiausia buvo DARBAS. Todėl neveltui kai kurie ra šinių pavadinimai tarytum patvirtina šią tiesą: „Viena darbo diena", „Mūsų visų darbas", „Tavo rankos taip pat reikalingos..." Kiek daug galima kalbėti vien tik apie pavadinimus! O turinys? Dau guma autorių tikrai neapsiri bojo vien tik ataskaita: ten buvome, tą ir tą nuveikėme. Pavyzdžiui, trumpoje studen tiškoje apybraižoje galima sukurti įdomų, gyvą charak
ALMA MATER GRYPHI$WALDENSIS ŠVENČIA Tęsiame praėjusiame numery dr. J. Kubilius ir VDR moks je pradėtą pasakojimą. lų akademijos prezidentes Į Greifsvaldą atvykome ju prof. dr. V. šėleris. Rektorius profesorius D. biliejui įsisiūbavus. Rengi nių daug — iškilmingi su Birnbaumas perskaitė moks sirinkimai, mokslinės konfe linės tarybos nutarimą, supa rencijos, koncertai, parodos. žindino susirinkusius su gar bės daktarų moksliniais pa Sunku visur suspėti. Spalio 15 diena. Ketvirta siekimais, paminėjo jų nuo dienis. Mes vėl Auloje — pelnus, 1967 m. rektorių J. tik šįsyk susikaupę, didelei Kubiliaus ir V. Šėlerio ini iškilmei nusiteikę. Čia įvyks ciatyva buvo pasirašyta Vil Greifsvaldo universiteto gar niaus ir Gfeifsvaldo univer bės daktaro vardų suteikimo sitetų draugystės sutartis, da ceremonija. Auloje sutinka vusi gausių bendradarbiavi prie me mums jau pažįstamus, mų vaisių, prisidėjusi Vilniuje ne kartą buvojusius TSRS ir VDR draugystės stip prof. dr. J. Mai, prof. R. rinimo. Profesorius J. Kubilius gra Broi ir kitus. Tarp svečių su bloknotu sukinėjasi iš Berly žia vokiška tarsena padėkojo no atvykęs žinomas žurnalis už aukštą jo veiklos įverti nimą, o šventiniame praneši tas L. Stepanauskas. Universiteto kamerinis or me kalbėjo apie asmeninę atsakomybę, kestras „Collegium musicum" mokslininko užgriežia talentingo italų reikšmingą jo vietą socialisti visuomenėje. Aktuali XVII a. instrumentinės muzi nėje pasirinkta tema kos kūrėjo Arkangelo Kore rektoriaus lio Didįjį koncertą. Jaudinasi — „nuo to, kaip veiks moks mechanizmas, muzikantai — pirmą kartą linės veiklos tenka groti tokiai solidžiai tiesiogiai priklausys ir gamy publikai — sėdi Universiteto binė veikla, ir nuo pastaro kuitūrinėprofesoriai, visuomeninių or sios neatskiriama, mūsų visuomenės ganizacijų atstovai, svečiai socialinė iš 12 užsienio universitetų. pažanga." Griežtai rektorius Ir garbingiausioje vietoje so pasisakė prieš vadinamuosius dinami Greifsvaldo universi mokslo pakeleivius. „Tokiems teto garbės daktarai — mūsų žmonėms, — pabrėžė prof. ne Universitelo rektorius prof. J. Kubilius, — mokslas
sunkus ir vingiuotas bei painūs objektyvios tiesos ieškojimo kelias, bei patogus grynai visuomeninės naudos siekimo, materialinio bei fuščios savigarbos kapitalo kaupimo būdas". įdėmiai išklausytos ir šiltais plojimais buvo sutiktos mintys apie pradedančiųjų ir pažinimo viršūnes pasiekusių mokslininkų kolegiškus santykius, apie' organišką ryšį tarp moksliškumo ir pilietiškūmo, apie smerktinus bandymus šiuolaikinį mokslinį mąstymą pakeisti pigiu populiarumu, tuščia ekstravagancija.
Prieš 22 metus V. Šėleris — jau tada žinomas farmakoiogas — buvo pakviestas dirbti į Universitetą. Ilgai jis dirbo prorektoriumi, rektoriumi (1966—1979 m. m.). Jo vadovaujamas Universitetas išaugo, suklestėjo. Nuo 1979 m. — V. Sėleris VDR mokslų akademijos prezidentas, Buvusio rektoriaus pranešimo svarbiausia problema — aukštosios mokyklos dėstytojo atsakomybė, rengiant mokslininkų pamainą. „Būti mokslininku reiškia iškelti profesiją į pašaukimo aukštumas" — tokia šio žymaus mokslininko ir talentingo or
miegas ant grindų — menkas poilsis. Tuo la biau, kad D. Mačianskai tė sakosi gyvenanti greti mame bendrabutyje. Tai gi iki namų, jeigu iš tik rųjų taip yra, tik pora žingsnių. Kodėl nėjo j pa skaitą? Teisinasi, kad il gai žiūrėjusios televizo rių, dėl to vėliau atsigu lė, pramigo. Ar rimtas šis pasiteisinimas, ar ne, te gu sprendžia patvs skai tytojai. Tik reiktų primin ti, jog ketvirtadienio va karą respublikos televizi ja netransliuoja prailgin tos programos... Todėl galima ir laiku atsigulti, ir laiku atsikelti... Dar vienas siurprizas mūsų laukė antro korpu so 36-ame kambaryje. Il gas beldimas į duris neda vė teigiamų rezultatų, nors gerai matyti, kad i spyną iš vidaus įkištas raktas. Vis dėlto šio kam bario šeimininkas trečia kursis bibliotekininkas V. Urbonas nutarė duris ati daryti. Vyras lieka vyru. Neslėpė V. Urbonas savo viešnios Po patalyne, ne kišo spinton. „Čia mano giminaitė iš Šiaulių," —
paaiškino jis. Operatyvi ninkų paprašyta parodyti asmens dokumentus, mer gina atsakė jų neturinti. Teko palydėti ją pas bendrabučio komendantę, surašyti aktą. Neatsakingu požiūriu j paskaitų lankymą nustebi-' no kai kurie penkto kui so istorikai. Nors tarybi nės teisės disciplina, anot prodekano S. Jegelevičiaus, yra labai svarbi is torikams, penktakursius A. Merkevičių, R. Norkū ną, A. Milevičiūtę, A. Gintarą, K. Poškų ir A. Urbaitę paskaitos metu radome bendrabutvje. Be pateisinamos priežasties i užsiėmimus nenuėjo ir trečio kurso žurnalistas V. Vertelis, ketvirtakursės istorikės D. Klimašauskaitė, R. Zaronskytė ir R. Celencevičiūtė. Reidas baigtas. Apsvars tyti jo rezultatai. „Der lius" iš tiesų gausus: trys „zuikiai", visa krūva mie galių, patingėjusių nueiti i paskaitas. Gausus, ta čiau nedžiuginantis ..
Saulius POVILMTIS „K. P.“ reido dalyvis
teri — tą jrodė biologių R. Markūnaitės ir R. Steponavi čiūtės rašinys „Ginučių ro jus". Ilgam išliks atmintyje tas pedantas seniūnas, kuris taip stengiasi sudrausminti savo „pavaldinius" — visada nerimstančius biologus, drau gaujančius su žiurkėmis ir t. t. Tai štai kokie tie biologai — storam romanui užtektų medžiagos! Bandyta fiksuoti įspūdžius dienoraščio forma: bene la biausiai atitinka šio žanro reikalavimus A. Andrikony tės „Gagarino dienoraštis". Autorė nesistengia „pagražin ti" tikrųjų kasdienybės aki mirkų, atkuria jas gana tiks liai. Gyva kalba ir noras išven gti tų taip dažnai vartojamų spaudoje štampų bei surasti tikrą, nuoširdų žodį, atsilie piantį skaitytojo širdyle — štai busimųjų žurnalistų J. Prankaitės, A. Llnkaus, I. Ikamaitės rašinių „stiprioji pusė".
skirai pakalbėti. Patraukia mediko A. Šatkaus nuotraukų vidinė ekspresija, momento ar nuotaikos staigus „grybšte lėjimas". Vidos Mažuolytės nuotraukos perša mintį apie „juodąjį" gamtininkų jumoią. Busimieji teisininkai milici ninkų uniforma — reportaži nė R. Dilio nuotrauka. Išsi skiria P. Skutulo nuotaikinis portretas „Išmokau dar vieno amato". Rudens talkų moty vai — bulvių ar burokų krū vos ir dorojančios juos ran kos — galbūt tadicinis tenics sprendimas, tačiau ekonomis tė A. Baranauskaitė surado savąjį rakursą. Truputį parežisuoti, tačiau dėl to nenu kentėję E. Gatelio fotodar bai. O jei norite pamatyti ge riausius konkurso fotodarbus, nepatingėkite užsukti j CR, I aukšto fojė — ten veikia jų paroda. * * ♦
ganizatoriaus nuomonė. Maestro Ekekartas Ochsas pakelia dirigento lazdelę. Suskamba melodinga A. Vivaldžio muzika. Jubilieji niuoserenginiuose girdėjo me daug klasikinės muzikos — buvo griežiami sudėtingi F. Hendelio, J. Bramso kūri niai. Nesistebėjau, nes gerai žinojau įvairiapusę E. Ochso veiklą. Jis vadovauja Univer siteto mišriam chorui, ka meriniam ansambliui, stygi nių trio. Su E. Ochsu susi pažinome prieš 3 metus. Ta da jis su mišriu choru lankėsi mūsų Universitete, koncerta vo Paveikslų galerijoje, tele vizijoje. Choro pasirodymus specialistai gerai įvertino. Šįsyk maestro nuoširdžiai domėjosi, ką dainuoja mūsų Universiteto chorai, kaip gy vuoja jų vadovai. Iškilmingais L. Bethoveno 7 simfonijos garsais prasidėjo Universiteto 525 metų sukak ties minėjimas miesto teatre. Balkone — garbingi užsienio svečiai, universiteto senato nariai. J minėjimą atvyko VVSP Rosfoko srities komi teto pirmasis sekretorius Ernsfas Tymas, aukštojo moks lo ministras prof. dr. H. J. Biomė, sveikatos apsaugos ministras prof. dr. L. Meklingeris. Scenoje — tik tribū na, susikaupę orkestro mu zikantai ir gausybė įvairiausių gėlių bei žalumynų. Papras
ta ir kartu labai iškilminga. Magnificensija profesorius D. Birnbaumas apžvelgė Uni versiteto nueitą kelią, ilgą ir sudėtingą. Būta nesėkmių ir kūrybingų etapų, o didžiausi laimėjimai pasiekti per pas kutiniuosius 25 metus. Nuo 1956 m. universitetas išleido 11700 absolventų — 4800 mokytojų ir beveik 3300 gy dytojų. Išaugo nauji mokymo korpusai, bendrabučiai, klu bai. Šiandien universitete mokosi beveik 3500 studentų (100 studentų iš 30 užsienio šalių). Jiems dėsto 1000 mokslininkų ir gydytojų. Greifsvaldo universitetas — mažiausias VDR. Bet greifsvaldiečiai dėl to nenu simena. Jie pateikia įspūdin gus skaičius — per paskuti niuosius 5 metus apginta 300 disertacijų, parašyta 40 va dovėlių, išleista 30 monogra fijų, išspausdinti 1923 moksli niai straipsniai. Universiteto įtaką jaučia viso Greifsvaldo ir jo apylin kių gyventojai. Jis miesto kultūrinio gyvenimo centras. Miestas, turintis 70 tūkstan čių gyventojų, gerai jaučia medicinos fakulteto pagalbą Turiningas buvo rektoriaus pranešimas. Dėstytojus ir stu dentus pasveikino aukštojo mokslo ministras prof. dr. H. J. Biomė.
Iki susitikimo, iki kito kon kurso! Tada, tikimės, dauge lis mūsų skaitytojų taps raši nių ar nuotraukų autoriais. Apie fotodarbus reikėtų at Reda PETRULYTĖ
Algirdas KUMŽA (Bus daugiau)
200
Prieš du šimtus metų ru dens semestras mūsų senojo je Almae Matris praside’o turtingiau ir turiningiau — buvo įkurtos Medicinos ko legija ir Gamtos mokslų ka tedra (Cathedra Historiae Naturalis). Būtina pažymėti, jog šis naujas etapas Uni versiteto istorijoje turėjo ne mažą priešistoriją. Ir jėzuitų priežiūros sąlygomis gamtos mokslo tiesos Universitete buvo skelbiamos. Antai, kur dar iki 1773 metų, kada buvo oficialiai panaikinta jėzuitų kontrolė aukštojo mokslo minčiai, čia, tarp mūsų Universiteto sie nų XVII a. pirmojoje pusėje pripažįstama M. Koperniko Visatos aiškinimo naujoji koncepcija. Tuo pačiu lai kotarpiu filosofijos kurse dės toma nemaža gamtos discip linų, tarp jų meteorologija, geologijos elementai. 1643 m. meteorologijos vadovėlį Universitete išleido J. Počapovskis. Senesnio panašaus leidinio nežinome visoje mū sų šalyje. Dar bažnytinio režimo sąlygomis Universite te įkurta (1753 m.) astrono mijos observatorija, pradėti vykdyti nuolatiniai meteoro loginiai stebėjimai. XVIII a. pabaigoje Vilniaus universi teto meteorologiniu stebėji mų tinklas, kaip šiuo meru aiškėja, buvo didžiausias stočių skaičiumi ir geriausiai pasaulyje tvarkomas. Po reformos, kai Unlveisitetą pradėjo tvarkyti pasau lietinė Edukacinė komisija, organizuojama pirmoji gam tamokslinė katedra ir bota nikos sodas. Tuos abu pada linius organizavo iš Gardino medicinos mokyklos atsikėlęs žymus gamtininkas Žanas Emanuelis Žlliberas (1741—
Žanas Emanuelis Žillberas buvo pirmasis Vilniaus uni versiteto botanikas, plrmolo Vilniaus botanikos sodo stei gėjas. Jis, keliaudamas po Vilniaus, Trakų ir tolimes nes apylinkes, rinko, tyrė au galus ir aprašinėjo juos savo veikaluose. Žiliberul išvykus į Prancū ziją, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų katedroje dirbo Georgas Forsteris, Feidinantas Spicnagelis. Pirmąjį botanikos vadovėlį „Botanikos pradmenys" para šė ir 1804 m. išleido profeso rius Bonifacas Jundzilas (1761—1847). Siame veikale jis išskyrė augalų fiziologiją kaip savarankišką botanikos dalį. Jį galima laikyti pirmuo ju augalų fiziologu. Jis daug dirbo ir floristikos srity|e, aprašinėdamas Vilniaus apv-
ZOOLOGIJA Į Vilnių iš Kauno universi teto zoologai pradėjo keltis tuoj pat, kai 1939 m. baigė savo egzistavimą lenkiškasis Stepono Batoro universitetas. Jau 1940 m. vasarą iš Kauno į Vilnių atvyko T. Ivanaus kas, P. Sivickis, S. Jankaus kas, J. Maniukas, T. Kls«>lytė ir kiti. Kūrimosi pradžioje j katedros darbuotojų gretas įsijungė ir vilniškis zoologas A. Mačlonis. Suprantama, kad kuriantis Vilniuje zoologams nedaug buvo galimybių tęsti Kauna pradėtą mokslo tiriamąjį dar bą, reikėjo rūpintis pedago
Svarbi sukaktis 1814). Atsikėlė mokslininkas ne tuščiomis: perkėlė i Vil nių dalį gamtos rinkinių, au galų, parsivežė ten pradėtą rašyti Lietuvos ir vakarų Baltarusijos floros veikalą „Flora Lithuanica...", kurį Vilniuje išleido. Medicinai ir gamtai (naujoms sritims Uriversitete) paskirtos patalpos senamiestyje (dabar Gorkio 22) su kiemu, kuriame kūrė si pirmasis botanikos sodas. Tas kiemas ir šiandieną erd vus, mažai pakitęs. Žymaus mokslininko, energingo orga nizatoriaus rankose nau|as)s gamtos mokslų baras Univer sitete tvirtai užėmė labai ryškią poziciją. Čia netrukus išaugo savų mokslininkų. Iš jų paminėtini S. B. Jundzilas, J. Jundzilas, J. Pabrėža. 1784—1787 metais katedrai vadovavo žymus keliautojas (antrosios Dž. Kuko kelionės apie žemę dalyvis) Georgas Forsteris. Jo gamtos discipli nų paskaitose buvo reiškia mos evoliucionizmo idėjos:. Ryškūs evoliucionistai Vii niaus universitele buvo L. Bojanus ir E. Eichvaldas, ku riuos tarp savo pirmtakų paminėjo C. Darvinas. Beje, ir katedros pavadinima „Gamtos istorijos kated ra" reikia suprasti būtent kaip gamtos istorijos, t. y. „gamtos evoliucijos kated ra". Gamtos mokslų užmojis plečiasi ir XIX a. pradžioje, įkuriamos kitos gamtamoks inės katedros: mineralogijos, botanikos, žemės ūkio moks lų. neodezilos ir kitos. Geo grafijos mokslus tuo metu pasaulio mastu pagilino prof. J. Sniadeckis, parašęs ypač novatoriškų vadovėlių ir J. Lelevelis, visą amžių vys tės kartografijos istorijos ty rimus ir savo darbais hei kartografinių unikumu rinki niais, neturįs pasaulyje sau lygių. Tie jo rinkiniai, pagal paties mokslininko testamen tą yra saugomi Vilniaus uni versitete. Gamtos mokslai senajame Universitete užėmė tvir
BOTAVIKA linkių ir tolimesnių sričių augalus. Tokia buvo kukli botani kos mokslo pradžia mūsų Uni versitete. Šiandien ši sva'bl gamtos mokslų sritis Vilniaus V. Kapsuko universitete la bai išaugo. Ją atstovauja 2 katedros, probleminė labotatorija, 4 profesoriai, keliolika docentų. Lietuvių kalba iš leisti visi pagrindiniai bota nikos srities vadovėliai, kapi talinis 6 tomų veikalas „Lie tuvos TSR flora" (bendradar biaujant kartu su LTSR Mokslų akademijos Botani kos institutu). Steigiamas di džiulis Botanikos sodas Kairėnuose. Kasmet vyksta įvai rios konferencijos botanikos mokslų klausimais, spausdina
ginio darbo ir mokymo bazės organizavimu. Be to prasidėjo karas, išblaškė zoologus. Tik pokario metais prasidėto nor malus darbas. Mokslo darbo kryptingu mą ir problematiką iš pra džių lėmė profesoriaus T. Ivanausko mokslinė veikla. Būdamas Universiteto Zoolo gijos katedros vedėju Ir kar tu LTSR MA Biologijos insti tuto direktorium, prof. T. Iva nauskas subūiė gausų ko lektyvą ir 1949 m. suorgani zavo kompleksinę mikrobiolo ginę ir ornitologine ekspedicifą Kuršių marioms tyrinėti. Šioje ekspedlctloje dalyvavo bevelk visi Zoologijos kated ros darbuotojai ir daug stu
tas pozicijas, todėl kai po Pirmojo pasaulinio karo politiškai laikinai padalinto je Lietuvoje Universitetai buvo atkurti Kaune ir Vil niuje, tai abiejuose veikė kelios gamtamokslinės kated ros, buvo įkurti botanikos sodai. Kauno Vytauto Di džiojo universiteto nuopel nai gamtos mokslams ypač svarbūs. Ten buvo paruošti biologijos, geografijos, geo logijos moksliniai kadrai, kurie stojo dirbti tarybiniais metais Vilniuje susikūrus lietuviškajam Universitetui pirmą kartą ilgaamžėje isto rijoje su savarankišku gam tos mokslų fakultetu. Netru kus 40 metų, kai veikia Sis fakultetas, paruošęs Lietuvos mokslui, kultūrai, liaudies ūkiui tūkstančius aukštos kvalifikacijos biologu, geo grafų, geologų. Slo fakulteto biologijos specialybės auklė tiniai sudaro branduolį Lietu vos Mokslų akademijos gam tamoksliniuose institutuose, gamybos įstaigose. Gamtos mokslų fakultete našiai te bedirba mokslo veteranai profesoriai M. NatkevičaitėIvanauskienė, J. Dagys, A. Minkevičius. Išaugo jauni specialistai. Fakultete bio logai sprendžia svarbias mokslo problemas molekuli nės biologijos, biofizikos, ge netikos, augalų fiziologijos srityse. Geologai gvildena in žinerinės geologijos bei po žeminių vandenų tyrimo pro blemas. Geoprafai parengė stambų veikalą — respubli kos gamtinių ir gamybinių išteklių geografijos atlasą. Be to. geografai sprendžia daugeli landšaftotvros, hid rologijos. klimatologijos pro blemų. Čia veikia respubli koje žinoma inžinerinės fotogrametrijos laboratorija. Uni versiteto gamtininkų kolek’vvas, kartu su veikiančiu ne akivaizdiniu skyriumi sudaro didelį, kone tūkstančio na.ių kolektyvą, sėkmingai spren džiantį nūdienos uždavinius.
Mūsų Universitete geogra fijos mokslo darbai prasidėjo bendroje gamtamoksliniu ty rimu programoje. Kai kurios geografijai priskirtinos sritys aktualios čia nuo pat pra džių (XVI a.). Prie tokių sri čių priskiriame kartografiią ir siauresnę, labai praktinę josios „dukrą" — matininkystę. Naudojant upes laivybai, iškilo poreikis jas valyti, to bulinti. Todėl vystėsi hidro technika. įsteigus astronomi jos observatoriją, jau apytik riai nuo XVIII a vidurio Uni versitete atliekami meteorolo giniai stebėjimai.
Universiteto auklėtinis K. Virvičius XVIII a. ir profeso rius J. Sniadeckis XIX a. pa rašė geriausius tuo metu Eu ropoje geografijos vadovė lius. Universiteto auklėtiniai sa vo darbais pagarsėjo svetur, J. Chodzka vadovavo Kauka zo geografiniams tyrinėji mams, atliko šios kalnuotos
šalies pirmą trianguliaciją, įkopė į Araratą, iš kurio vir šūnės kelias paras darė geo dezinius matavimus. Kitas išeivis I. Domeika Pietų Ame rikoje tyrinėjo Andų kalny-
GEOGRAF1JA ną, kūrė Čilės kalnakasybą, organizavo tos šalies univer sitetą. Tomas Žanas domėjosi Orenburgo stepių ir Pietų Uralo geologija. Gamtos mokslai buvo vystomi Kauno universitete. Tarybiniais metais jkūrus Vil niaus universitete atskilą Gamtos mokslų fakultetą, pir mą kartą mūsų krašto istori joje pradėtos ir aukštosios geografijos studijos. Geografai specialistai dirba ir pedagogini darbą, ir moks lo bei gamybos įstaigose. Dauguma geografų, dirba Hidrometeorologijos ir gam tinės kontrolės valdyboje.
Nemaža geografų dirba že mės ūkio įstaigų sistemoje: dirvožemių tyrimo, žemėtvar kos projektavimo, melioraci jos ir vandens ūkio padali niuose. Daug geografų ir gamtosaugoje. Reikšmingas ir įvairesnis tampa šiandieną geografijos mokslo tyrimų baras — ry šium su krašto pertvarkymais ir urbanizavimu. Pirmaisiais pokario dešimtmečiais geo grafai atliko savo respublikos geografinius sąlygų tvrimus: reljefo, landšafto, vidaus van denų, sprendė geografinius rajonavimo, lietė kai kuriuos ekonominius klausimus ir 1.1. Labai svarbūs prof. A. Basa lyko kraštovaizdžio tyrimo darbai pažymėti dviem res publikinėmis premijomis. Pastaruoju metu telki mąsi naujiems, ne mažiau svarbiems moksliniams aplin kos tyrimams ryšium su jos racionaliu panaudojimu ir ap sauga. Prof. C. KUDABA
Triaso periodo raudonspalvių molių mineralinę ir ge ocheminę sudėtį tyrinėjo doc. V. Kofovičiūtė. Jos darbai turėjo metodinį po veikį plečiant respublikoje uolienų rentgenometrinius tyrimus. Trečioji mokslo tyrimų sritis liečia požeminių van denų kompleksinio ir efekty vaus panaudojimo, apsaugo jimo nuo užteršimo klausi mus. šioje srityje sėkmingai dirba docentai L. Petrulis ir V. Juodkazis, e. doc. p. M. Dobkevičius, asisf. R. Šečkus. Pagaliau ketvirtoji darbų kryptis — Lietuvos inžineri nių geologinių sąlygų tyrinė jimai ir sukūrimas mokslo pagrindų geologinės sferos racionaliam panaudojimui liaudies ūkyje, šioje kryptyje dirba e. prof. p. R. Tarvydas, doc. R. Mikšys, vyr. dėst. K. Dundulis ir kt. Hidrogeo loginės ir inžinerinės geolo ginės krypčių darbai svarbūs praktiniu požiūriu ir yra sparčiai plėtojami. Geologinėse katedrose at liekamuose tyrimuose daly vauja besimokantis jaunimas — studentai. Jie atliko daug mokslinių darbų ir paruošė 320 mokslinių pranešimų studentų mokslinėse konfe rencijose, kurie lietė strati grafijos, tektonikos, regioni nės geologijos, mineralogijos, petragrafijos, palentologijos, geologijos istorijos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos problemas. Sava rankiškų tyrinėtojų kelią da bar čia pradeda buvę auklė tiniai geologai P. Musteikis, A. Brazauskas, R. Pauliuke vičius, I. Vitkevičiūtė-Deveikienė, E. Rudnickaitė.
Prof. Petras BLUZMANAS VU Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vedėjas
Vilniaus universitete geolo ginė disciplina — mineralo gijos kursas pradėtas skaity ti irgi prieš 200 metų (1781) prancūzo botaniko profeso riaus 2. Zilibero. 1803 me tais įkuriama pirmoji geologi jos mokslų krypties — mi neralogijos katedra. Jai va dovavo Universiteto auklėti nis. R. Simanavičius. Geolo gijos profesoriaus vardas pir majam buvo suteiktas I. Horodeckiui 1823 m. Tikras geologijos suklestėji mas Lietuvoje prasidėjo tik tarybiniais metais. 1940 m. Lietuvoje, į Vilnių perkeliama Kauno universiteto geologi jos katedra. Vilniaus univer siteto geologiniams darbams pradėjo vadovauti profesoriai M. Kaveckis, J. Dalinkevičius, C. Pakuckas. Priimami ge ologijos specialybės studen tai. 1949 m. universitetą bai gė pirmasis tarybinis geolo gas. Pokario metais Vilniaus universitetas išleido 608 kva lifikuotus geologus. 273 bu vę auklėtiniai įsigijo geologo nuotraukininko specialybę, o 335 — hidrogeologo ir inži nieriaus geologo. Šiais me tais Gamtos fakultetą baigė didžiausias geologų būrys — net 37. Dabar Gamtos fakultete veikia dvi geologinės kated ros — Geologijos ir mine ralogijos bei Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos. Greta pedagoginio dar bo katedrų darbuotojai at lieka svarbius mokslo tyri mus. Pirmoji mokslo darbo kryptis — tai regiono strati grafijos ir bendros geologi nės sąrangos tyrimai. Šioje srityje daug yra nuveikęs detalių geologinių tyrimų pradininkas Lietuvoje profe sorius daktaras J. Dalinkevi čius. Dabar šioje srityje dirba doc. S. Žeiba, prof. J. Paške vičius. Pastarasis nagrinėja silūro periodo uolienų strati grafiją bei paliontologiją. Jis dalyvauja Tarptautinės geolo ginės koreliacijos programos ekosfratigrafijos projekte, ku rį globoja UNESCO. Surasta pasaulio palenfoic-
gams nežinomų suakmenėju sios gyvūnijos naujų porūšių, rūšių ir genčių. Viena gentis pavadinta Lietuvos vardu Lithuanograptus. Jauniausiojo geologinio periodo kvartero stratigra fijos srityje labai sėkmingai darbavosi katedros doc. P. Vaitiekūnas, vadovavęs šiems darbams Pabaltijyje. Holoce no stratigrafijos ir paleo geografijos srityje labai sėk mingai darbuojasi prof. dr. M. Kabailienė. Jos darbai buvo pažymėti respublikine premija. Bendradarbiaujant Pabal tijo respublikų geologams, sudarytos modernios regiono stratigrafijos schemos. Pagal jas sudaromi tobuli Pabaltijo geologiniai žemėlapiai. Šie tyrimai yra tvirtas pagrin das kitiems įvairaus pobū džio geografiniams darbams. Jie padėjo atskleisti ir ištirti Lietuvoje įvairias naudingą sias iškasenas — dolomitus, klintis, anhidritus, gipsą, kreidą, molius, kvarcinius smėlius, žvyrą, geležies rūdą, nafta ir kitas. Antroji mokslo darbų kryp tis — tai mineralogijos, pet rografijos ir uolienų geoche mijos tyrimai. Riedulius la bai detaliai tyrinėjo Gamtos fakulteto dekanas, Hidro geologijos ir inžinerinės ge ologijos katedros vedėjas e. prof. p. R. Tarvydas. Jo darbai yra pavyzdys gretimų kraštų tyrinėtojams. Detalių tyrimų rezultatai buvo api bendrinti kolektyviai pa ruošus Pabaltijo svarbiausių riedulių atlasą — monogra fiją. Profesorius R. Tarvydas nustatė eratinių riedulių mi neralinę sudėtį, telkinius, pa siskirstymo dėsningumus ir išryškino ledynmečių paleo geografines sąlygas. Prekambro amžiaus mag mines ir metamorfines uolie nas pirmasis detaliai ėmėsi tyrinėti doc. R. Gailius. Jis su kitais geologais z sudarė Lietuvos kristalinio pamato geologijos žemėlapį, ištyrė Druskininkų apylinkėje pre kambro laikotarpio meteorifinį kraterį, palaidotą po 300 metrų storio nuosėdų danga. Pietryčių Lietuvoje surasti geležies rūdų telkiniai.
dentų, kurie vėliau tapo dės tytojas (R. Kazlauskas, B. Usinlenė, I. Dldžiulytė Ir kt.) Įsijungė Ir Kauno universite to zoologai: I. Gašlūnas, A. Vaškevlčlūtė ir A. Kublickas. Siu tyrimų rezultatas — mo nografija „Kuršių marios", ku riai 1959 m. buvo paskirta Respublikinė premija. Taip pat buvo apgintos kelios kandidatinės disertacijos (T. Kiselytė, A. Vaškevlčlūtė, A. Kublickas ir kiti), paskelbta daug mokslo straipsnių ir ap ginta nemaža diplominių dar bų. Kuršių mariose pradėti hid robiologiniai ir ichtiologiniai darbai katedros zoologų vė liau buvo tęsiami mūsų ref-
publikos ežeruose ir upėse. Vadovaujant docentui A. Mačloniul buvo vykdomi žu vų biologiniai ir ekologiniai tyrimai, tobulinama žuvų au gimo bei jų amžiaus nustatvmo metodika. Docento R. Kazlausko mokslinė veikla daugiausiai buvo susijusi su mūsų respublikos, taip pat su europinės Tarybų Sąjungos dalies upių faunos tyrimais. Vykdant upių tyrimus docen tas R. Kazlauskas sukūrė nau ją bentosinj tralą, kuris vė liau buvo naudojamas ir ki tose mūsų šalies hidrobiologi nio profilio įstaigose. Be to, docentas R. Kazlauskas dirb damas Zoologijos katedroje, surinko gausią Lietuvos dru
gių kolekciją, kurios pa grindu paruoštas Lietuvos drugių atlasas. Ežerų hidro biologinių tyrimų darbe da lyvavo ir kiti katedros zoolo gai. J. Didžiulytė tyrė plėš riųjų žuvų biologiją. A. Le vickas atliko ežerų ir žuvi ninkystės tvenkinių hidro cheminius ir ichtiologinius tv rimus. B. Usinlenė nagrinėjo zooplanktono apslkrėtimą pa razitinių trematodų cerkarijomis, A. Kublickas — žuvų mitybą tr jų mitybinius san tykius. Greta hidrobiologinių Ir ichtiologinių tyrimų pastaruo ju metu zoologai mokslo dar bą dirba Ir kitose srityse. Asistentas J. Stašaitis ruošda
mas kandidatinę disertaciją atliko citologinius — hlstoninkystės tvenkinių hidrotyrimus. Profesorė O. Kublickienė atlieka kai kurių be stuburių gyvūnų (moliuskų) morfofiziologinius tyrimus. Docentas A. Mačionls savo mokslinio darbo tematiką daugiausia sieja su reakiimatizuotos faunos atstovų — stumbrų geneologijos tyrimu, o asistentas R. Rakauskas ti ria Lietuvos sodų amarus ir jų antrinius parazitus. Profe sorius S. Jankauskas ir do centė R. Margolytė' įsitraukė į gamtos mokslų Ir zoologijos istorijos klausimų nag<{šėli mą. Doc. A. KUBLICKAS
Prof. C. KUDABA
ma šimtai straipsnių moksli niuose veikaluose.
Salia kvalifikuotų specialis tų ruošimo respublikos liau dies ūkiui. Universiteto bo tanikai savo moksliniu tiria muoju darbu stengiasi padėti žemdirbiams. Todėl tiriami augalų ligas sukeliantys mik roorganizmai, ieškoma būdų kaip sukurti naujas javų veisles, rasti chemines me džiagas (vitaminus, fitohormo nus), stimuliuojančias kultū rinių augalų augimą, didinan čias derlingumą, derliaus ko kybę. Kūrybiškai bendradar biaujama su kaimyninių res publikų ir šalies mokslo įs taigomis.
GEOLOGIJA
Geologinės katedros palai ko plačius mokslinius ryšius su respublikos geologinėmis organizacijomis, daugeliu TSRS ir užsienio mokymo ir mokslo įstaigų. Katedrų dar buotojai yra keletos tarp tautinių, sąjunginių ir respub likinių mokslo komisijų na riai. Nuo 1945 iki 1981 metų katedrų darbuotojai paskelbė 462 pavadinimų spausdintus mokslo darbus. Prof. Algirdas GAIGALAS
FOTOETIUDAS Aš noriu ją pagauti, bėgti paskui arba uždengi! delnu. Bet ji tokia — vi sur esanti. Rudenio saulė.
Va, žvilgteri pro langa. Išdykėliškai nuauksina ir taip jau auksinius me džius, pabrėždama juodus j u kamienus. Žaidžia šešė
liai. O žmonės, pajutę šil ta spinduli, nejučiom pri simerkia — taip gera! Dar pabūk, neskubėk, prašau tavęs. Jei išeisi, šaltas vė
jas žvarbiau pūs, ir šildai mano delną — toks taip sunku bus pakelti mažas mažytis kamuoliuakis į apniukusį dangų. R. PAJĖDAITĖ Pasiimk mane su savimi, Respublikinėje kliniki M, PATAŠIAUS nuotr. nėje vaiku meldžiu. Bet tu tyli, tik ligoninėje įvyko steigiamasis SMD vaikų chirurgijos būrelio susirinkimas, skirtas Me dicinos fakulteto 200 me tų jubiliejui. Dalyvavo 23 pediatrijos specialvbės studentai. Apie būre lio tikslą, uždavinius, perspektyvas papasakojo doc. J. Gradauskas, su mokslinio darbo metodika supažindino doc. B. Siaurusaitis. Visiems būrelio na riams, jo moksliniam va dovui B. Siaurusaičiui ir išrinktai tarybai (S. Cepkus III k., E. Koževnikovas IV k., A. Dervinytė V k., K. Versockas VI k.) linkime darnaus ir vai singo darbo.
Trumpai
Kęstutis VERSOCKAS MF VI k. studentas
HORTUS BOTANICUS Europoje Botanikos sodai prie Universitetų pradėti steigti dar XVI a. viduryje: Leipcige — 1542 metais, Plzoįe — 1543, Padujoje, Floren cijoje — 1545, Romo je — 1560, Leidene — 1587, Oksforde — 1621, Upsaloje — 1657. Visi jie buvo vaistingųjų augalų daržai-daigynai. Tarybų Sąjungoje se. niausiu laikomas Tbilisio botanikos sodas (1625). Maskvos universiteto bo tanikos sodas (įsteigtas
Petro I įsakymu kaip vaistažolių daržas piie Medicinos — chirurgijos mokyklos) skaičiuoja sa vo amžių nuo 1706 metų. Peterburge Botanikos so das įsteigtas 1713 metais. Taigi vilniškis Botanikos sodas, 1781 metais perkel tas iš Gardino — vienas seniausių Tarybų Sąjun goje. Tikėsimės, kad ka da nors gamtininkams bo tanikams parups senosios sodo vietos tarp taurių miesto mūrų Gorkio gat vėje, prie sraunios Vil nios upelės Sereikiškėse — Jaunimo sode. Būta čia
sodų... Gal dar net medžių-amžininkų yra. Naujasis Botanikos so das Kairėnuose — tai laukų erdvė raguvėtame Medininkų aukštumos šlaite, tai pušų jaunamiškio kilime pupsąs kuplus lapuotyno guotas — se nasis parkas. Pažliugu siuose paversmiuose tarps ta juodalksniai, vinkšnos, uosiai, klevai, plačialapė žolija. Jau vien tuo, Kairėnai — nuostabi gamtos kertelė, unikali Vilniaus apylinkėms. „Platus gamtos ir kul tūros istorijos elementų
Stepas DEVEIKIS
prie naujos avalynės-trikonių. uolienas, mineralus, įsisavin Už visus sunkumus Tian-Ša- tum darbo metodiką. nis atsilygina kalnų grožiu, Praėjus kelioms savaitėms, Alfredas su būriu, kuriame dirbo, persikėlė į kitą kal nagūbrio pusę. Stovykla po truputį mažėja, darosi rames nė. Galiausiai lieką vien mūsų būrys: penki žmo Aplink iš visų pusių — kai- geologinių struktūrų, uolienų nės. Du geologai, du darbi nai: Hisarai, Osmr-n-Ta’a ir mineralų įvairove. Iš karto ninkai ir aš. Viršūnės padengtos sniegu, pradedame rinkti geologinių Dieną kalnuose turi savo Hisarų kalnams būdinga di- pavyzdžių kolekciją. Jau pir- ritmą. Iš ryto atsikeli, papus deli santykiniai aukščiai, sta- mojo maršruto metu pamato- ryčiauji ir į maršrutą. Stovyktūs uolėti šlaitai, skurdi aug- me raukšlę raudonuose neo- lon grįžti tik pavakare. Po menija ir gyvūnija. Aukščiau- geno moliuose, kurios nuo- vakarienės laisvo laiko lieka sias Hisarų taškas mūsų dar- trauka galėtų didžiuotis bet nedaug. Saulė už kalnų pa bų rajone — tai Kaznoko kuris bendrosios geologijos sislepia labai anksti. Kol dar viršukalnė (4886,7 m.). vadovėlis. šviesu .skubu ruošti ataskai Po poros dienų pradedame Į maršrutus vaikštau su bū- tą. Sutemus, kada dirbti nėra dirbti tikrąjį savo darbą, rio vadu, geologu V. Serge- kaip, sėdime su tadžikais Partija, kurioje atliekame jevu. Tai didelis savo darbo darbininkais, geriame arbatą praktiką, sudarinėja geologi- žinovas, entuziastas. Šis lau- ir pasakojame vieni kitiems nį žemėlapį ir ieško naudin- ko darbų sezonas jam jau apie savo gimtąją respubli gųjų iškasenų. Mes abu su dvidešimt trečias. Jo padeda- ką, liaudies papročius, tradi Alfredu — antros kategorijos mas išsiaiškinu visus klausi- cijas, šventes. maršrutiniai darbininkai — mus. Beje, šioje praktikoje Man patikėti darbai gal ir radiometrininkai. Pasirodo, iš karto pamatai, kiek daug nebuvo per daug sudėtingi, kad ne taip jau paprasta dar reikia dirbti, kad iki bet dažnai jausdavau, kad vaikščioti po stačius šlaitus, galo suprastum visus geolo- nuo to, kiek sąžiningai juos nuobirynus. Sunku priprasti ginius procesus, pažintum atliksiu, priklausys ir mūsų bendro tikslo, žemėlapio su darymo ir naudingųjų iškase nų paieškų rezultatai. Praktikoje susipažinau ne tik su geologo, bet ir arkli ninko, virėjo, dailidės ir ki tais darbais. Ir supratau sa vo dėstytojų žodžių teisingu mą, kad geologui kalnai yra tas pats, kas kalbininkui gra matikos vadovėlis. Būtent kalnuose, kur pati gamta atidengia tai, kas lygumose slūgso giliai po žeme, reikia mokytis geologijos „gramati kos". Jonas JONYNAS GF IV k. geologas
PRAKTIKA TADŽIKIJOJE
Šių metų gegužės mėnesio pabaiga. Mes, keturi stu dentai — geologai praktikam tai — sėdime lėktuve, skren dančiame iš Maskvos į Du šanbė. Vieni galvojame apie ryto rūke pasilikusį Vilnių, kiti — apie rytdieną, apie susitikimą su Tadžikijos TSR Geologijos valdybos kadrų skyriaus viršininku. Kiekvienas tarp dokumentų turime nu kreipimus į pirmąją geologi jos gamybinę praktiką. Kas gi mūsų laukia Tadžikijoje, res publikoje kur 90% visos te ritorijos sudaro kalnai! Ar pasiseks įsidarbinti ekspedi cijose, dirbančiose Tian-šanio arba Pamyro kalnuose! Geologinėn valdybon prisistatome iš pat ryto. Dery bos su kadrų skyriaus virši ninku truputį užsitęsia. Vis tik galutinį rezultatą lemia ta aplinkybė, jog mes pir mieji. Kitų Sąjungos aukštųjų mokyklų studentai dar neat važiavę. Alfredas Striūka ir šių eilu čių autorius paskiriami dirbti į Tadžikijos geologinės nuo traukos ekspedicijos Džidžikruto partiją, Alė Vonsavičiūtė ir Vadimas Černich įdarbinami kitur. Galingas geologų visurei gis išsiveržia iš mašinų srau to ir vis didindamas greitį rieda keliu palei Varzobo * upę link Hisarų kalnagūb rio — pietinės Tian-Šanio at šakos. Stovykla įsikūrusi Maichuros ir Ziddi upių santakoje.
panaudojimas labai svar bus seniausio TSRS uni versiteto Botanikos sodui, turinčiam atspindėti botanikos istoriją, parkų meno evoliuciją, visą Vil niaus kultūros tradiciją," — rašė parką tyrinėję L. Čibiras ir K. Laba nauskas. Apie Kairėnų darbyme tį jau rašėme. Laukuose nedrąsiai stiebiasi mede lių guotai. Medelynuose ir daigynuose veši pomo logų, dendrologų sodinu kai. Pluša jaunieji entu ziastai. Čia Gamtos fakul teto, viso Universiteto plėšiniai. Graži sukaktis įpareigoja pasitempti.
RUDENS IŠVYKA Būrys Universiteto krašto tyrininkų klubo narių kelia vo po vakarinę Ukmergės rajono dalį. Žygiui vadovavo klubo veteranas A. Petrašiūnas. Buvo prisiminta revoliuci nės kovos, paskaityta ukmer giškio poeto S. Zajančkausko, pokario metais kritusio nuo buržuazinių nacionalistų kul kos Deltuvos apylinkėse, eilė raščių. Kraštotyrininkai' aplankė respublikinės rei kšmės istorijos paminklus Pa baisko mūšio (1435.10.01) lauką ir koplytstulpį 1768 m. Baro konfederacijos įvykiams atminti, pasta tytą Vepriuose. Žygio da lyviai apžiūrėjo respublikinės reikšmės architektūros pamin klus: Siesikų bažnyčią ir var pinę (1537 — XVIII a.) bei buvusius dvaro rūmus (XVI— XIX a.), respublikinės reikš mės archeologijos paminklus:
Sukinių piliakalnį ir akmenį, vadinamą Moku — abu stūkso Šventosios pakrantėje. Veprių mokytojas J. Žen telis aprodė jo įkurtą ir glo bojamą vidurinės mokyklos visuomeninį kraštotyros mu ziejų. Deltuvoje su „Lenino keliu" kolūkio istorija bei dabarties problemomis supa žindino kolūkio muziejaus kūrėjas, buvęs XVI Lietuviš kosios divizijos kovotojas, bei ilgametis kolūkio pirmininkas (vadovavęs kolūkiui 24 me tus), Socialistinio Darbo Di dvyris Juozas Kondratas bei kolūkio partinės organizacijos sekretoius Povilas Bakšys. Žvelgdami i kultūros pamin klus ir šiuolaikines gyvenvie tes. patvs dainuodami liau dies dainas ir klausydamiesi pasakojimų apie kolūkių pa siekimus, kraštotyrininkai mo kėsi įžvelgti gyvybingą ryšį tarp praeities ir dabarties, pajusti, kuo gyvena Lietuvos kaimas šiandien.
drausmės laužymą Algis Grauslys išbrauktas Iš studen Apie kolūkių talkose daly tų sąrašų. vavusius studentus daug pri Sigitas Griškonis, MF II rašyta mūsų laikraščio pusla kurso studentas buvo vienas piuose. Bet, pasirodo, buvo ir iš tų ligonių, kurie pasiliko tokių, kurie nedalyvavo, ne dirbti Universitete. Bet gal atvyko, nedirbo... Manė, vaikinas nesitikėjo, kad dar kad kolūkis tik šiaip sau, vą reikės kažkur dirbti? Jeigu gausi gydytojo pažymėjimą, jau nevažiavai į kolūkį, tai kad negali dirbti Ir gyvenk kam čia dar Universitete sau patenkintas, be rūpesčių. plūktis? Todėl Sigitas dirbo O kai kuriems nė gydytojo lygiai 3 dienas iš 28 ir liko pažymos nereikėjo. Pavyz labai savim patenkintas — džiui, ChF II kurso studentas juk dirbo! Bet mažokail Sigi Algis Grauslys tiesiog dingo tas Griškonis išbrauktas iš be žinios. Paprasčiausiai ne studentų sąrašų. tik nevažiavo į kolūkį, bet ir Taip ir baigėsi tinginė’lų vėliau, kai visi sugrįžo, nesi teikė pasirodyti paskaitose. katino dienos Universitete — Dingo tai dingo, ilgai niekas gerai ar blogai, spręskite pa neieškojo. Už akademinės tys.
KATINO DIENOS...
kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 800878 išduotą Filo logijos fakulteto studentei Irenai STEFANAVlClŪTEi, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 770231, išduotą Filo logijos fakulteto studentei Reginai BAUŽYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 782070, išduotą Filo logijos fakultetao studentei Virginijai GAIDELIONYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 800858, išduotą Filo logijos fakulteto studentei Anai BOBYLEVAI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 800097, išduotą Ma tematikos fakulteto studentui Albertui PAJARSKUI, laiky ti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėjimą Nr. 790815, išduotą Filologijos fakulteto studentei Aušrai BALAISYTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 801220, išduotą Isto rijos fakulteto studentei Li nai POCIŪTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymi mą Nr. 800035, išduotą Mate Laikraščio korektoriai: M. matikos fakulteto studentei Patašius, V. Usinavičius E. Dangirai GRIGAITYTEI, lai Vitkienė.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. ' Tlreias 4900 «Tapti6HHnc cryAeHTacn («CoBeTCKHii CTyAeHT»). opran napncoMa, peKropaTa, KOMUTera AKCM Ahtbm, npoijiKOMa opa©hob TpyAonoro LV 17182 KpacHoro sHaMenn h APy^Ou HapoAOB Bhasujocckoto yHHnepcHTe-ra hm. Binrųaca Kancyicaca Abt. CCP. Ha abtobckom o3MKe. ; Džs. Nr. 3069
Redaktorė J. VARAPNICKAIT8