visų
Salių
proletarai, vienykitesi
Ui'M’VBII JIS
suupencas jiwwiMiiim^wwwworawamwwiwittwi»i. niiiimii i«
ww>wwiitMki i
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _______________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ-
1981 m. lapkričio
20 diena,
penktadienis
Nr. 35(1174)
ŠIAME
numeryje: „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS
KONKURSAS BAIGTAS — REZULTATAI SUSUMUOTI
SVARBI SUKAKTIS
Kaina 2 kap.
SURASTI ATSAKYMĄ REIKĖS KIEKVIENAM...
i
Mūsų redakcijoje svečiuojasi Vilniaus kuro aparatūros darbininkė, jaunoji penkmečio gvardietė T. Zubkova Apie tai, kas jaudtna mus, bendraamžius, prie apskrito 60-ties savaičių stalo su viešnia kalbasi IF trečio kurso studentas E. Valiukevičius, MaF ketvirtakursis A. Šiaučiukėnas ir „Tarybinio studento" korespondentė J. Prankaitė.
KELETAS POKALBIŲ VIENA TEMA ARBA
KO MOKĖ HIPOKRATAS Troleibuse moteriškė skundėsi: — Mokykloje tai vai kas trejeto nebuvo gavęs, o iš aukštosios iškrito! Jos draugė su užuojau ta lingavo galva ir pasi gyrė: — O manasis tai laiko si. Maniau — neužteks vien noru. Juk galva la bai vidutinę turėjo. — Kam dabar bandt ti i nesavas roges sėsti. len juk gabiausieji stoja, o kitiems — technikumų iki valios! — su širdgėla kalbėjo vaikinukas, neiš laikęs stojamųjų egzami nų. įprantame visus skirs tyti i kategorijas. Šitas — vidutiniokas, nieko iš jo neišeis, o šitas — gabus, perspektyvus. Apie tai kalbėjausi su keletu Me dicinos fakulteto studen tų, panorusių likti incognito. Ką gi jie apie tai mano? — Aš manau, kad ne gabiam visur daug sun kiau. — Tie gabiausieji daž nai mokytis ne labai per sistengia, gabumais pasi kliauja. — Gali ir vidutiniokas dieną naktį kalti, bet ir čia du atvejai: arba lis Pasivys (o gal ir pra lenks) gabųjį, arba ir liks vidutinybe. — Svarbiausia — pa stangos, darbštumas. Tai ir nulemia. — O kaip mokosi būfi-
mieji medikai, — krei piausi į internatūros ve dėją A. Andriušį. — Pavasario sesiją pa žangumas buvo 91,4%. Rudenį studentams pa dirbėjus kolūkyje, susiau rėja užsiėmimų ciklai. Aišku, laimi tie, kurie visą laiką mokosi nuo sekliai. Manau, kad kiek vienas, sistemingai dirb damas, gali būti ketvertukininkas — penketukininkas. Juk svarbiau tai, ar žmogus darbštus, ar tinginys. — Mums ypatingų ga bumų nereikia, — tokia ketvirtakursės Danguolės Jacevičiūtės, mokslo pir mūnės, fakulteto komjau komiteto narės, nimo nuomonė. — Svarbu mo kytis be pertrūkių Aiš ku, laisvo laiko ne kažin kiek lieka. Ypač sunku pirmuosiuose kursuse. Jie — lyg savotiškas filt ras. Be to, visada leng viau mokytis, kai turi pa grindus iš anksčiau. Fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius K. Trainavičius paminėjo dar tuos, kurie pagrįstai laikomi geriausiais. Tai J. Uršulytė, V. Budrys, L. Sologubovas. Koks turi būti gydyto jas, žinoma nuo antikos laikų. Dar įžymusis grai kų medikas Hipokratas mokė, kad svarbiausia — sąžiningai dirbti. Ir ne tik gydytojams...
Dovilė ZARANKAITĖ
Lyg ir iš inercijos taiko mos senos aksiomas — jau nimas pasyvus, abejingas, Le kilniu noru, iniciatyvos bei polėkių.. , Tai vadina net mūsų amžiaus liga... T. Zubkova: Nepasakyčiau, kad mūsų cecho (apie visą gamyklą sunku spręsti) kom jaunuoliams būtų galima tai kyti šiuos teiginius. Dažnai rengiame susirinkimus, kur kas dažniau, negu būna Pla nuota. Sueinam visi pakalbė ti apie mus pačius, apie svarbiausius kasdienvbės da lykus: darbo drausmę, normų vykdymą, produkcijos koky bę. .. Būna karštu diskusiių. E. Valiukevičius: Kažką panašaus galima pasakyti ir apie mūsų, istorikų, grupę: nesėdim, skaitydami po suo lu knygą, retai taikiai link čiotam į taktą pranešėjui. Kalbėti daug, karštai. Ar ne tuščiažodžiavimas? Ar po kalbų griebiamės darbų?
T. Zubkova: Prisimenu, kalbėjom apie darbininkus, nenorinčius dalyvauti visuo meninėje veikloje. Kitą die ną keletas tyliai pasisiūlė: „Gal man tą ar kitą reiktų padaryti?" A. Siaučlukėnas: O dažnai nepasisiūlo. Nežinau, ar yia vaistų, kurie padėtu „pasy vųjį" išjudinti... J. Prankaitė: Mums kas dieną kalba apie kasdienvbės romantiką. Gal jos ir trūksta, o tada ir nebėr noro? A. Siaučlukėnas: Noro čia niekas nepadovanos. T. Zubkova: Prieš porą metu kažkas iš mūsų kom jaunuolių paaštrino: „Juk mes patys nejudant, dejuo jam, o nejudant“. Reikėjo daryti savas išvadas. Kažkaip stebiesi vyresniais, jų noru visur ir visada dalyvauti. Atrodo, jaunimas ir seka 1U pavyzdžiu. Aktyvumo mokykla turėtų
tapti socialistinis lenktynia vimas. Ir jame negali būti nieko tik formalaus. T. Zubkova: Lenktyniauja me visi. Ne, ne todėl, kad tai būtų privaloma — gėda atsilikti nuo draugų. A. Siaučiukėnas: O gal yra materialinis suinteresuotu mas? T. Zubkova: Nieko pana šaus. Man visada atrodo, kad moralinis paskatinimas duoda kur kas didesnę nau dą. Arba štai reikia septy nių žmonių į talką žemdir biams. Savanorių atsiranda virš dvidešimties. Čia jau materialiniu suinteresuotumu nepaaiškinsi. Bendras aktyvumas labai priklauso nuo komjaunimo vadovų, aktyvistų... E. Valiukevičius: Mes la bai įpratome vieningai iš rinkti vieną ar kitą kandida tą, arba, kad greičiau, pa kelti ranką už visą sąrašą. . .
PAREIGA IR RŪPESTIS Lapkričio 10« dieną visa šalis paminėjo Tarybinės mi licijos dieną. Ta proga Di džiojoje Auloje įvyko Uni versiteto liaudies draugoves aktyvo susirinkimas, kuria me susumuoti socialistinio lenktyniavimo tarp atskirų fakultetų SLD rezultatai, ap dovanoti patys aktyviausi,
davinys, jos darbo baras — garantuoti viešąją tvarsą Antakalnyje ir Saulėtekio alėjoje. Nepaisant įvairių or ganizacinių sunkumų, drau govė padirbėjo neblogai. Per 1980—1981 metus stu dentai su raiščiais i gatves išėjo beveik 300 kartų, kiek vieną budėjiipą — po 40—
bos neapsieinama ir Univer siteto renginiuose. Štai Filo logijos fakulteto studentai rūpinasi sunkiai auklėjamais Antakalnio ir Žirmūnų vai kais. Tai lyg ir savotiška pe dagoginė praktika. Daug įdo mių paskaitų teisinės propa gandos klausimais išgirdo Teisės fakulteto studentai.
darbščiausi Universiteto draugovininkai, priimti nau ji nariai i SLD gretas. Kokius darbus atlieka, ko kias problemas sprendžia mūsų Universiteto liaudies draugovė? Apie tai kalbėjo draugovės vadas prorekto rius P. Eigminas. Draugovėje — daugiau kaip 2000 narių. Iš jų 280 dėstytojų. Kasmet keičiasi draugovės sudėtis — ateina nauji vaikinai. Svarbiausias draugovės už
55 žmones. Sulaikyti 932 girti piliečiai, 94 kartus už kirstas kelias chuliganizmui, 6 kartus padėjo milicijos darbuotojams sulaikyti nusi kaltėlius. Gerą darbo patirti yra sukaupę Ekonominės ki bernetikos ir finansų, Preky bos, Istorijos fakultetu SLD vadai doc. V. Tamošiūnas, doc. K. Vaištarienė, doc. S. Jegelevičius. Jų vadovauja mos SLD geriausiai dirbo per 1980—81 darbo metus. Be draugovininku pagal
Kaip matome, fakultetų draugovės dirba tokia link me, kad ju darbo specifika sietųsi su būsima profesija. Nežiūrint gražių pasieki mų, draugovei tenka spręsti opias darbo problemas. Pir miausia, daugelis fakultetų negarantuoja rajoninio šta bo reikalaujamos draugovi ninkų sudėties. Su šiuo sun kumu dažniausiai susiduria Chemijos, Gamtos, Pramonės ekonomikos fakultetai. Kitas svarbus klausimas —
A. Siaučiukėnas: Sakoma, kad aktyvistams taikomos privilegijos — bendrabutis, geras paskyrimas... T. Zubkova: Aktyvistas privilegijuotas? Svarbu, kad žmogus gerai dirbtu savo pagrindinį darbą... Aktyvis tas privilegijuotas tik tiek, kad didelį visuomeniniu dar bų krūvį ant savo pečiu už sikrauna. Ir vis tik. Kartojam senas tiesas, o kaip išspręsti šį už davinį — pasyvumas? T. Zubkova: Atsakyti į ši klausimą reikia, kitaip daug prarasime. Iš darbo i na mus, iš namų i darbą.. . Am žina karuselė, kiekviena die na lyg trafaretas. Patys ir sukuriame pilkumą, pasyvu mą. J. Prankaitė: Lyg ir užda ras ratas. Kaip iš jo išeiti. . T. Zubkova: Išėjimą turi rasti kiekvienas. Kiekvienas turi atsakyti.'
budėjimo efektyvumas. Pasi taiko tokių atvejų, kada draugovininkai, gudriai pa slėpę kišenėse raiščius, kud ramiausiai siurbčioja kavutę kavinėje arba sėdi kine. Dažnai į budėjimą neatvyks ta ir dėstytojai. Šiuos klausimus xpriva o spręsti Universiteto SLD šta bas, reiktu taikyti komjauni mo bei administracines nuo baudas nedrausmingiems draugovininkams. Šiuo metu Universiteto liaudies, draugovės štabui ėmėsi vadovauti Mokslinio tyrimo sektoriaus viršininkas drg. A. Trapulionis, organiza ciniam darbui — Universite to komjaunimo komiteto na rys Arvydas Kibirkštis. Susirinkimo pabaigoje bu vo paskelbti socialistui,o lenktyniavimo nugalėtojai. I vietą laimėjo Prekybos fa kulteto SLD (doc. K. Vaišta rienė). II vieta buvo pripa žinta Istorijos fakulteto liau dies draugovei (doc. S. Tegelevičius). Trečiąją vietą iš kovojo Teisės fakulteto draugovininkai. Susirinkime viešėjęs Vil niaus miesto Lenino rajono SLD štabo viršininko pava duotojas drg. N. Katolikovas apdovanojo Vilniaus rajono partijos ir vykdomojo komi tetu Garbės raštais geriausių draugovių vadų pavaduoto jus studentus. Juos gavo PF studentas A. Genys ir IF stu dentas J. Urka. Taip pat Universiteto kom jaunimo komitetas Garbės raštais apdovanojo aktyviau sius draugovininkus. Raštus gavo IF studentai Raimon das Valiūnas, Valentas Mar kevičius ir kiti. Taigi, susumuoti rezulta tai, įteikti apdovanojimai. Taip reikia dirbti ir toliau. Tai — mūsų visų pareiga ir rūpestis. B. MATAITIS