visų
Salių
proletarai, vienykitėsi
UcMiVBII71S
Siame numeryje: KATEDROS JUBILIEJUS
AKIRATIS
DISKUSIJĄ TĘSIAME
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _______________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. lapkričio 27 diena, penktadienis
Trečioji savaitė: spartuoliškoms penkmečio statyboms
AKADEMINĖ GRUPĖ Darnus, principingas, reik lus draugams akademinės grupės kolektyvas — stipri jėga, geras pagalbininkas dekanatui, komjaunimo ir profsąjungos organizaci joms, sprendžiant mokymoauklėjimo klausimus, ugdant aukštos kvalifikacijos specia listus, formuojant aktyvios pozicijos žmones. Kiekvienais metais yra skelbiama „Geriausios aka deminės grupės" apžiūrakonkursas. Jo tikslas — to liau aktyvinti akademinių grupių komjaunimo ir prof sąjungos organizacijų veiklą studentų komunistiniame auklėjime. Apžiūros-konkurso pagrindiniai uždaviniai — suburti akademinių grupių studentus i vieningą kolekty vą, kuris vadovautųsi marksistine-leninine pasaulėžiūia, komunistinės dorovės princi pais, tobulinti komjaunimo organizacijos veiklą, kovoti už aktyvią gyvenimo pozici ją savo veikloje. Mobilizuoti akademinių grupių kolektyvus kokybiš kam mokymo plano vykdy mui, ugdyti vaikinų ir mer ginų kūrybiškumą, nuolat kelti išsilavinimo lygi, siek
ti visų studentų dalyvavimo moksliniame - tiriamajame darbe, kovoti už aukštą stu dentų pažangumą, kūrybišką ir gilų visuomeninių mokslo žinių įsisavinimą, geresnr pa skaitų lankomumą, stiprinti akademinę drausmę, ugdyti kiekvieno studento pareigos ir atsakomybės jausmą. Pirmojo turo rezultatai jau susumuoti fakultetuose, išaiš kintos geriausios akademinės grupės. Akademinių grupių kolek tyvų laukia svarbiausias iš bandymas - pasirodymas Uni versiteto ture. Laukiame žiū rovų, sirgalių gruodžio 4, 5, 6 dienomis Didžiojoje Aulo je. Čia kiekvieną vakarą surems špagas po vienuolika antrojo, trečiojo ir ketvirto jo kurso grupių. Šie kolekty vai pateiks daiktinius rapor tus bei saviveiklini pasiro dymą „Mes — studentiškas kolektyvas". Įsitikinsime, kiek komjaunuoliškos ener gijos, studentiškos išmonės, sąmojo turi akademinė gru pė. Kviečiame visus į Didžią ją Aulą. Zofija STASKEVIČIŪTE Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI Lapkričio 25 dieną Univer siteto kolonų salėje prasidė jo TSRS ir VDR mokslinin kų simpoziumas medicinos istorijos klausimais. — Šie simpoziumai rengia mi kas dveji metai TSRS arba VDR, .— pasakoja or ganizacinio komiteto narys WU socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organiza vimo katedros vedėjas B. Ki sielius. — Pirmą kartą toks renginys vyko 1975 metais Halės mieste. Vėlesni — Tbi lisyje ir Magdeburge. Džiu gu, kad ketvirtasis simpoziu mas tema „Gydytojo vaid muo ir uždaviniai visuome nėje įvairiuose istorijos pe rioduose" vyksta Vilniuje, VVU Medicinos fakulteto
200 metų jubiliejaus iškil mių metu. Renginyje dalyvauja daug žymių mūsų šalies ir Vokie tijos Demokratinės Respubli kos medikų. Pranešimus skaitys TSRS medicinos MA narys korespondentas prof. J. Llsicynas, med. dr. prof. D. Tutcke, Universiteto pro fesoriai J. Markulis, M. Krištopaitis ir kiti. Viešnagės metu mokslinin kai ne tik skaitys praneši mus, dalyvaus diskusijose. Jie susipažins su Vilniaus ir Kauno medicinos įstaigomis, istorijos ir architektūros pa minklais. Simpoziumas truks 3 die nas. „T. S." inf.
Šią vasarą respublikoje dirbo 34 linijiniai studentų būriai. Juose darbavosi 1276 studentai. Iš jų 615 — sta tybos būriuose. 4 būriai dirbo Smolensko srityje, po vieną būrį buvo išvykę i Jakutijos ATSR, Moldaviją, Estiją. Gagarine respublikos jaunimą atstova vo Universiteto studentai. 95 studentai — komjauni mo, profsąjungos aktyvistai, mokslo pirmūnai darbavosi socialistinėse šalyse: VDR, CSSR ir VLR. Gamybinė programa įvyk dyta ir viršyta 124 tūkstan čiais rublių. Neseniai Universiteto SSB atstovai rinkosi i sąskrydį, kuriame aptarė savo darbo rezultatus, išnagrinėjo nesėk mių priežastis. Išsamiai apie trečiąjį semestrą kalbėjo pa rengiamojo štabo ir Suvalki jos zonos vadas Justinas Pečkaitis, studentai, svečiai. Ką pasėsi, tą ir pjausi, — sena liaudies patar lė. Taikytina ji ir SSB. tre čiojo semestro rezultatai, nesėkmės ir klaidos priklau so nuo to, kaip buvo dirbta per parengiamąjį laikotaipį. Didelis buvo studentų bū rių formavimo planas — rei kėjo pažeisti nusistovėjusią tvarką. Į vieną statybos būrį susirinko kelių fakultetų at stovai. Praktika parodė, kad jungtiniuose būriuose geros organizacijos nebuvo.. Ne ši viena problema iški lo, sudarant būrį. Ar galima pateisinti tai, kad į būrius fakultetų komjaunimo orga-
Bėga metai, kasmet Uni versiteto duris atveria nauji žmonės, ištroškę mokslo ži nių, ir šokteli viena pakopa aukštyn mūsų „seniai", pri artėdami prie jaunojo spe cialisto titulo. Tik kiekvieną žiemą, kiekvieną pavasarį už to paties egzaminatorių stalelio sėdi tie patys dėsty tojai ir laukia atskubančių studentų su įskaitų knygutė mis rankose. Vėl tie patįs vertinimai: „labai gerai", „gerai", „patenkinamai" arba skolos, skolos, skolos... Ir turbūt ne vienas fuksas, dar neatsitokėjęs po stojamųjų egzaminų, arba vyresniojo kurso studentas, susiėmęs i ž galvos dejuoja: ir vėl tos pačios dainos... Svarbu, kad dainelė būtų sudainuota ge rai. „Kaip pasiklosi, taip iš miegosi", — sako lietuvių liaudies patarlė. O „klotis" jau seniai laikas. Užsukau į Teisės fakulteto komjaunimo komitetą, tikė damasi ten rasti mokymoauklėiimo komisijos pirminin ką Michailą Meževičių. — Miša tuoj ateis, pri sėskit, — skubotai atsakė Rūta Palubinskaitė, kultūros klubo pirmininkė, o po to dar pridūrė: — mūsų Mišą labai griežtas pirmininkas, bet pareigingas, puikus vy rukas. Netrukus j mažą kamba rėli sugužėjo grupių seniū nai, komjaunimo sekreto-
Nr. 36 (1175)
nizacijos „įsigudrino" siųsti prasižengusius studentus? Svarbu, kad atvykęs į or ganizaciją studentas mokėtų dirbti. Busimieji talkininkai dar besimokydami išklauso 40 valandų teorijos kursą, bet praktikoje išbandyti sa vo žinių negali. Todėl ir nežino, kaip plytą dėti... Būrio „Lietuva" (dirbusto
Kaina 2 kap.
kalti — Pagirių tarybinio ūkio vadovai nesugebėjo ap rūpinti darbais. Panašiai at sitiko ir „Kvarcui". Šio bū rio vieno studento išdirbis 4,5 karto mažesnis negu žiliniečių. Kur blogas darbų organiza vimas, pritrūksta ir noro ge rai dirbti. O juk tai svarbiau sia.
KAD VIEMTV DARBAS Gagarine) komisaras E. Bcgušas pasakojo, kad studen tai neturėjo elementarių sau gumo technikos žinių. Teko išmokti vietoje. Žinoma, vis ko galima išmokti dirbant, bet reikia darbininkų, o ne mokinių... „Parengiamojo laikotarpio metu daugiau dėmesio rei kia skirti studentų būrių ak tyvo parinkimui, būrių pro fesiniam pasiruošimui", — kalbėjo sąskrydyje Justinas Pečkaitis. Būrio „Žilinai-81" nariai atliko darbų už 4075 rub lius, „Kernavėje“ — už 3817. O kai kurie būrio „Pegiriai-81" studentai neužsi dirbo net maistui. „Normaliam šio būrio dar bui trukdė daug priežasčių: aktyvas nesugebėjo įvesti būryje reikiamos tvarkos, blogai organizavo studentų darbą, bei laisvalaikį", — kalbėjo Just. Pečkaitis. Tačiau ne vieni studentai
Po darbo dienos kiek'le nam norisi rasti jaukų kam barį, kur galima pailsėti, knygą paskaityti. Deja, iie visur studentu norai buvo patenkinti. Neatrodo, kad buvo reikalauta neįmanomo. Štai Šakių sodininkystės ta rybiniame ūkyje vienam stu dentui teko 1,2—1,7 kvadra tinio metro gyvenamojo plo to (normali lova užima šiek tiek daugiau), o prausyklos, dušai, džiovyklos bei geria mas vanduo patalpose taip ir liko tik svajonėse. .. Visai kitaip talkininkus priėmė Varėnos KMK, Aly taus Statybos trestas, ViiKavišklo rajono Keturvalakių kolūkis. Gal todėl šiose or ganizacijose dirbę studentai pasiekė geresnių rezultatų Ne vien darbu gyveno stu dentai. įdomiai vyko opeiacija „Atmintis": buvo orga nizuojami susitikimai su Di džiojo Tėvynės karo ir par tizaninio judėjimo dalyviais,
„Kaip pasiklosi“... rial. Įvyko trumpas pasitari mas dėl rengiamo jumoro ir satyros vakaro. — Na, ką — linksmintis tai mokai, — pamaniau, — pažiūrėsime, kaip sekasi studlluoti. Po keletos minučių pasiro dė Miša, pažėrė porą nuro dymų čia buvusiems studen tams ir atsisėdo, pasiruošęs mane išklausyti. Dingtelėjo mintis pokalbį pradėti nedi dele provokacija: — Girdėjau teisininkams nekaip su mokslais... — Kam jau taip sekasi, kaip sviestu patepus. Visur pakanka rūpesčių, — rodos, Miša neneigė mano pasaky mo. Tačiau apsirikau. Nuošir džiu pasakojimu apie mokvmo-auklėjlmo komisijos veik la. pateikta dokumentacila pirmininkas pateisino fakul teto visiškai neblogą padėti. Mokslo metų pradžioje Įvyko TF mokvmo-auklėjimo komisijos susirinkimas, ku riame buvo susumuoti sėsl ios rezultatai, sudarytas dar bo pianas šiems mokslo me tams. Pernykštis fakulteto nažangumas siekė 85,6%. Labai gerai ir gerai pavasa rio sesiją išlaikė 131 stu dentas. Iš jų 128 yra kom
TURISTŲ KLUBAS
jaunuoliai. Padidintas stipen dijas gauna diplomantas B. Sudavičius, ketvirtojo karšo studentai A. Drlukas, R. Budbergytė, trečiojo kurso teisininkės E. Gaižauskaitė, A. Leišytė. Tačiau susirūpi nimą kelia nemažas jsiskolinlmų kiekis — ?0 IF studentų turėjo skolas. Gėdos rykštė tyko ketvirtojo kurso teisi ninkams G. Valskiui, R. Sa vickui. — Sakykite, Miša, kokios studijų nesėkmių priežastys, ir ką ruošiatės daryti, kad jų nebūtų? — Norint visada rasime kaltininkus. Bet pirmiausia pažvelkime Į save. Iš tiesų, mokymo-auklėjimo komisija pernai truput) atleido vade les. Per mažai buvo dirbta išvien su komjaunimo orga nizacija, per lengvai atleisdavome akademinės draus mės pažeidinėtojams. Visa tai neturi kartotis šiemet, — kalbėlo Miša. Po to minutei nutilo, tartum perkratė min timis laukiančius darbus. — Svarbu ir tai, kad pa ti mokymo-auklėjimo komisi ja būtų pavyzdžiu visiems. Kol kas dėl to nesijaudina me. Mūsų nedaug, tik šeši žmonės. Tačiau kartais ir ke letas aktyvistų atstoja kelio-
studentai šefavo karo ir dar bo veteranus, atrestauravo 88 paminklus. .. Būriai šefavo ir darželius, mokyklas, vaikų namus. Ak tyviai dalyvavo agitaciniame-propagandiniame darbe. Meno mylėtojai sukūrė 51 koncertinę brigadą. Daugelio brigadų koncertai buvo išra dingi, meniški. Sutingo tik keletas — PF „Aitvaras", MaF „Integralas". . . Studentai neužmiršo ir sporto, kelionių. „Prie aukštų gamybinių rezultatų, visuomeninės po litinės būrio veiklos daug prisidėjo SSB aktyvas", — pabrėžė Justinas Pečkaitis. Puikiai šiemet dirbo „Žilinai-81" būrio vadas J. Urka, sumaniai studentams vadova vo K. Daukšys, A. Žabolis, A. Zakarevičius... Bet be trūkumų neapsieita. Taip ir nesuprato savo pareigų bū rio „Pagiriai-81" vadas R. Simaška ir komisaras A. Maskoliūnas, daug netvarkos buvo „Orbitos", „Versos" aktyvo veikloje. O juk rei kia, kad būrio aktyvistas būtų pavyzdžiu kiekvienam nariui. Padaryta daug, bet dar nemaža reikės padirbėti, kad geras darbas būryje, anot J. Urkos, taptų skirtingų spe cialybių studentų bendru tikslu ir gražia pareiga. Kad būtų galima ne tik šauniai padirbėti, bet ir gerai pail sėti, sugrįžti iš SSB kaip iš vyriškumo mokyklos.
Janina PRANKAITE
lika abe|ingų. Pastangų ir laiko negaili antrojo kurso teisininkas P. Karvelis. Jis komunistas, TF profsąjungos biuro narys, atsakingas už akademinę drausmę. Prie ko misijos veiklos nuoširdžiai prisideda atsakinga už vi suomeninių mokslų konkursą A. Leišytė. Visų MAK-o ra lių geras pažangumas. Su tokiais nariais bėdos nėra, padarome daug, — pirminin ko veidu nuslinko ori šypse nėlė. Iš tiesų, Teisės fakulte te nuolat organizuojamas grupių seniūnų bei akademi nių sektorių mokymas, kont roliuojamas jų darbas. Ma nau. niekas neneigs, jog pa skaitų lankymas labai atsilie pia pažangumui. Ne sykj Teisės fakultete buvo paskelbtos paskaitų lankymo dekados, kas mėne sį susumuojami kiekvienos akademinės grupės paskaitų lankymo rezultatai ir išaiški nama geriausioji akademinė grupė fakultete. Daug dėmesio mokymoauklėjimo komisija skiria pirmakursiams. Kaip padėti „adaptuotis" studentiškoje aplinkoje pirmo kurso sludentams tarėsi ketvirtakursiai. Už šią veiklą atsakinga A. Židonytė pasirūpino, kad pirmakursiai išmoktų racio naliau panaudoti laisvalaikį, dirbti skaityklose, ruoštis se minarams ir pratyboms. Dalia ŽUKAUSKAITE
1961/62 mokslo metu pra džioje pradėjo savo darbą naujas Universiteto padalinys — Estetinio lavinimo kated ra, kurios įkūrimas davė pra džią analogiškoms katedroms atsirasti ir kitose respublikose aukštosiose mokyklose. Ją įkurti skatino sparčiai besi plečianti studentų meno sa viveikla, kuriai vadovauti rei kėjo vieningo centro. Pirmuoju katedros vedėju buvo paskirtas K. Žiūraitis. Žmogus, ne tik plačios eru dicijos menininkas, bet ir ge ras organizatorius. Jam va dovaujant, visiškai susifor mavo šie centriniai meno kolektyvai: dainų ir šokių ansamblis (vadovas V. Bar tusevičius), mišrus choras (va dovas P. Sližys), dramos stu dija (vadovas (VI. Limantas), pučiamųjų orkestras (vado vas J. Jasenka), estradinis orkestras (vadovas J. Cijūnėlis), fortepijono studija (vadovas K. Žiūraitis, vėliau A. Šaliamorienė), agitmeninė brigada (vadovė I. Stravins kienė), dailės studija (vado vas V. Kosciuška). Tačiau sunki liga ir ankstyva mirtis neleido K. Žiūraičiui baig ti savų sumanymų, plėsti ir tobulinti meno saviveiklą Universitete. 1964—1966 m. katedros ve dėjo pareigas laikinai ėjo
KATEDROS JUBILIEJUS šalies konkurso ar apžiūros, kur šis kolektyvas nelaimė tų prizinių vietų. Paskutinieji reikšmingi: an metai ypač samblis yra absoliučiai ge riausias respublikos kolekty vas. Jo meniniu brandumu žavisi ne tik Tarybų Lietuvos, broliškų respublikų darbo žmonės, bet ir socialistinių bei kapitalistinių šalių meno mėgėjai. Nusipelnęs mišrus choras (vadovas P. Gylys dirba nuo 1976 m.) savo veiklą pradė jo 1940 m. Jau žengdamas pačius pirmuosius žingsnius; jis aiškiai nubrėžė savo kon certinės veiklos gaires — puoselėti lietuvių liaudies ir tarybines dainas. Už aktyvią koncertinę veiklą 1960 m. jam buvo suteiktas nusipel niusio kolektyvo vardas. Su choru dirba savo darbo en tuziastai K. Misevičius, L. Lo pas. Vyrų choras (E. Mazeiiauskas vadovauja nuo 1976 m., t. y. nuo įkūrimo dienos), nežiūrint kūrimosi sunkumų, ima reikštis kaip brandus meno kolektyvas. Jis yra vi sų meno saviveiklos apžiūių R. Guigos nuotraukoje: Estetinio lavinimo katedros ko ir konkursų dalyvis, specia listų gerai vertinamas. lektyvas.
J. Motiekaitis, J. Lingys, A. Krogertas, J. Gudavičius, A. Balčiūnas ir kiti, toliau puo selėjo jaunieji menininkai, parodę, jog jie verti savo ta lentingų mokytojų. Dabar Universitete veikia 10 centrinių meno kolektyvų. Nusipelnęs dainų ir šo»ių ansamblis (V. Aleksandravi čius vadovauja nuo 1972 m.) susikūrė 1944 m. pabaigoje. Jo biografija turtinga: nebu vo nė vieno respublikos bei
VI. Limantas. 1966 m. rugsė jo 1 d. katedros vedėju bu vo paskirtas Pr. Sližys, vado vavęs jai iki 1975 m. pabai gos. Per šį laiką pasikeitė ne tik katedros vadovai, bet ir dėstytojai, kol susiformavo meniniu požiūriu tvirtas ko lektyvas. Tarybinio meno tradicijas, kurias Universite te įvairiu laikotarpiu puose lėjo tokie žymūs respublikos menininkai kaip K. Kaveckas, A. Ilčiukas, V. Arnastauskas,
„Auksas" prorektoriui J. GRIGONIUI
i
vvu vird taryba
I SKELBIA
„GERIAUSIO Universiteto 525 metų ju ir nenumanė, kad šie drau- I 1980—81 M. M. RACIObiliejaus proga Ernsto Morico gystės ryšiai plėtosis taip in- I \ \LIZACINIO PASIŪLYr
Arnto universiteto VDR — TSRS draugystės draugijos sekcija organizavo susitikimą su tarybiniais svečiais. Susiti kime dalyvavo Vokietijos — Tarybų Sąjungos draugystės draugijos pirmininkas doc. Ludvlgas. Jis aukštai įvertino draugiškus Ir vaisingus ryšius su Vilniaus V. Kapsuko uni versitetu. Pagrindiniam šių ryšių Iniciatoriui Ir nuolati niam skatintojų!, Vilniaus universiteto prorektoriui prof. Jonui Grigoniui buvo įteiktas aukščiausiasis šios drau gijos apdovanojimas — au ksinis garbės ženklelis. Išk'Imėse dalyvavo abiejų univer sitetų rektoriai. Kai 1967 m. gruodžio mėn. buvo pasirašyta draugystės sutartis tarp Vilniaus ir Grelfsvaldo universitetų, niekas
DĖMESIO: Konkursas!
tensyviai ir sėkmingai. Sutar- I »>q„ Konkurse gali dalyvau. tis numato bendradarbiavimą | ti VU darbuotojai ir stumokslo, auklėjimo, mokymo, KONKURSĄ VIRD nariai. dentai kvalifikacijos kėlimo srityse, pristatomi o taip pat bendrą visų vi Konkursui suomeninių pajėgų veiklą, kurie I. Konkurso tikslas rac. pasiūlymai, vadovaujant partinėms orga priimti ir įdiegti Univer nizacijoms. Pirmą karta buvo i Konkurso tikslas suak. sitete per 1980.01.01.—
k™ darbą Universitete, įsais-
do Almae Matris (vairių I moksllnlų organizacijų koope-1 atitinkamais I ruojasi su <__ kolektyvais Vilniuje, šlan-1 dlen draugiški kontaktal, I sieja daugelį unlversi-1 teto darbuotojų šeimų, vis | auga efektyvi bendro darbo nauda — tai didelis ir prof. Jono Grigonio nuopelnas, jo gausių idėjų ir darbų rezulta tas. Iš „Ostsee — Zeltung" 1981 m. spalio 20 a.
1981.11.25. laikotarpį, išskyrus pasiūlymus, pre analogiškame kinti geriausius racionali- mijuotus zacinius pasiūlymus, po- 1980 m. konkurse. Norintieji dalyvauti puliarinti šiuos pasiūlymus. konkurse pristato pareiš II. Konkurso pravedimo kimų, kuriame nurodoma: tvarka 1. Tikslus pateikto rac.
TIK ŽAVĖTIS, BET IR DIRBTI SMD ištakos siekia XIX a. paskutinius metus jokių darbo pradžią. Studentų SMD veikla vaisių nesulaukiame iš EKFF. prasidėjo mokslo būreliuose, Iš pernai įvykusių konfe remiantis savanoriškumo prin rencijų vertėtų pažymėti šias: cipu. Šiuo metu Universiteto gruodžio mėnesį įvyko Medi SMD sudaro 40 % visų sta cinos fakulteto SMD XI kon cionare besimokančių studen ferencija „Studentų sveikata".., Tęsiame ... 34-ajame „ , ,, numerytų. Ateina tie, kas kelia sau Joje buvo perskaityta net 2101*“!±1’. Labai kad didesnius reikalavimus. pranešimų. Džiugina mus ne nudžiugome, sužinoję, Rektorato posėdžių salėje tik pranešimų kiekybė, stu pirmakursiai medikai susi įvyko SMD ataskaitinė-rinki dentų aktyvumas, bet ypač rinko „viename bendrabučio minė konferencija, kuriai pir pranešimų kokybė. Iš to jau kambaryje prie arbatos puo mininkavo Teisės fakulteto galima daryti kai kurias išva delio Ir aptarė Šarūno Rač docentas A. Clrtautas. das: neišvengiamai turi kilti kausko laišką". Dar labiau Į džiugina tai, kad jie užrašė Dienotvarkėje: ir studentų mokslo | savo pokalbį Ir atnešė į Te 1. SMD ataskaita. rezultatai. įvyko p^l|ą. 2. Diskusijos. Gamtos fakultete * „Gamtos | 3. Naujos tarybos rinkimas. SMD konferencija metų | Alma: Puiku, kada laisvaAtaskaitinį pranešimą apie apsauga", skirta 200 praeitų mokslo metų veiKlą fakulteto jubiliejui, apie kurią | laikis praleidžiamas prasmingalima pasakyti taip pat daug | gai. Linksmumui nebūna ri perskaitė R. Stuoka. | bų, jei jau išlaikytas koliokSMD — savanoriška orga šikų žodžių. nizacija, jau keliolika metų Taigi, darbo rezultatus su-1 viumas, apgintas laboratorikonferencijose, | nis darbas, sėkmingai dirbanti Universi sumuojame Neįsivaizduoju, nariai I kam tada dar reikalingi „vel tete mokslo tiriamąjį darbą. bet... ar visi SMD į jas. Auditori-| nio lašai”, Statistika rodo: pernai į res ateina Rimgaudas: Išgerti su saipublikini turą buvo pristatyti jos problema lieka viena iš | 153 studentų darbai. Iš jų 40 aktualiausių problemų. Kar I ku retkarčiais galima, bet _____ _ nuodydarbų atrinkta J sąjunginį tais būna taip: pakalbėti apie | dažniausiai nereikia turą. Pernai 16 darbų buvo SMD darbą, susumuoti rezul-1 tis. Iš talkos kolūkyje liko prisiminimai, iškilusiais | šviesūs prisiminimai. Kai apdovanota medaliais ir du tatus, pasidalinti darbai diplomais. Rezultatai, rūpesčiais ateina tik pranešė vieną savaitgalį visi išvažia atrodo, nėra blogi, bet vis jai. . . vote į Vilnių, mes likom keKalbant toliau apie darbą, j turiese dėlto, palyginę su kitų au Simas, Saulius, kštųjų mokyklų SMD veikla, negalima nepaminėti ir mūsų I Albertas ir aš ėjom kepkitų matome, kad rezultatai nė-a SMD narių dalyvavimo . _ , I ti bulvių,., nuoširdžiai pasiir džiuginantys: mus nuolat aukštųių mokyklų konferenci-1 kalbėjom. Ir kas svarbiausia pralenkia KPI, KMI ir t. t. jose. Glaudūs ryšiai mus jun-1 — buvo linksma, Negėrėm Aišku, svarbiausia ne ap- via su Rygos, Tartu, Maskvos! nė lašo, Sakysit — vaikai | dar esat. Ne, Universitete dovanojimai, bet. .. Mažai dir universitetais. Tęsinys kitame numeryje | iau mokosi asmenybės, o ne ba Gamtos, Chemijos. Medi cinos ir kiti fakultetai. Per Eugenija VITKIENE • vaikai. Tikrai galima links-
Kiemo teatras (vadovas VI. Limantas nuo 1963 m.) akty viai dirba jau nuo pirmųių pokario metų. 1954 m. įku riamas centrinis dramos būre lis, kuris netrukus perauga į didelį teatro kolektyvą, kurio iniciatyva kasmet ru denį ir pavasarį organizuoja mi studentų teatrų festivaliai, poezijos montažai, demons truojami studentų filmai ir pan. Meniniai eksperimentai, jaunųjų atlikėjų entuziazmas, vadovu VI. Limento, N. Kurklietytės meilė menui iš ugdė brandų kiemo teatro ko lektyvą. Etnografinis ansamblis (Z. Kelmickaitė vadovauja nuo 1975 m.) įkurtas 1968 m. Jo kryptis — propaguoti auten tišką liaudies poetinę ir muzi kinę kūrybą. Ansamblio kon certinės veiklos geografija labai plati. 1981 m. jam su teiktas liaudies kolektv vo vardas. Kaimo kapela (vadovas A. Valiulis dirba nuo 1973 m.) savo sėkmingą biografiją pradėjo nuo 1971 m. Ji yra daugelio apžiūrų bei konkur sų laureatė. 1979 m. kapeiai suteiktas liaudies kolektyvo „Jaunimėlis" vardas.
pasiūlymo pavadinimas. 2. Metai, kuriais pa teiktas ir įdiegtas rac. pa siūlymas, 3. Rac. pažymėjimo numeris. Pareiškimus konkursui pateikia racionalizatoriai atitinkamu VU padalinių VIRD atsakingiems dar buotojams: v. m. b. J. Daugvilai (Chemijos ftas), v. m. b. C. Pavasa riui (Fizikos f-tas), v. inž. P. Jasioniui (Gamtos ir
Pučiamųjų orkestras (V. Kerbelis vadovauja nuo 1975 m.) susikūrė 1950 m. Tai vie nas iš populiariausių ir me niniu požiūriu sparčiai bręs tasis kolektyvas. 1979 m. or kestrui suteiktas liaudies ko lektyvo vardas „Oktava". Šiuo metu jis absoliučiai ge riausias kolektyvas. Kamerinis ansamblis (P. Koncė vadovauja nuo 1979 m., t .y. nuo įkūrimo diencs) — dar jaunas kolektyvas, bet jau tapo populiarus ir gana biandus. 1981 m. spalio mėnesį vykusiame kamerinės muzikos ansamblių festivalyie Jerevane laimėjo antrąją vie tą. Reikšmingus žingsnius žengia meninė agitbrigada (vadovė V. Vilbik) ir dailės studija (vadovas L. Jankus). Katedra — visuomeninių profesijų fakulteto meno skyrius, atlieka ir kitą labai svarbų darbą. Ji ruošia stu dentus antrajai specialybei — meninei. Iš mūsų Alma Mater jau išėjo 423 įvairių žanrų specialistai, kurie sėkmingai dirba įvairiuose darbo kolek tyvuose. Tikimės, kad ir toliau ne mažiau sėkmingai stengsimės estetiškai lavinti studentiją.
prof. dr. V. GERMANAS Estetinio lavinimo katedros vedėjas
Medicinos f-tai), v. inž. V. Kungiui (Skaičiavimo centras) arba VU VIRD Tarybos nariui doc. T. Jankauskui (Chemijos ftas, 14 k.) iki 1981.12.01. Žiuri komisija konkurso rezultatus susumuoja iki 1981.12.15. III. Nugalėtojų premija vimas. I vieta — 75 rb. II vieta — 50 rb. III vieta — 25 rb. (dvi premijos). Premijos išmokamos iš VU VIRD centralizuotų lėšų. Universiteto VIRD taryba
DISKUSIJĄ mintis be „rašalo". Alma: Į kolūkį važiavome tyliai, Inga, Arūnas, Gedas ir aš — sava respublika — buvę „parenginukai", į kuriuos žiūrėjot su baime ir nepasitikėjimu. Pirmosios va landos buvo tikrai nemalo nios. Bet, kai važiuodami į bulvių lauką, pradėjom visi iki vieno dainuoti, širdy pa sidarė gera: dainos suartina žmones. Panašiai buvo ir so de, nors mes jau buvom pa žįstami. Nijolė: Jei tavęs nebūtų ten buvę, tai vargu ar būtų buvę linksma. Vargu ar ket virtą valandą ryto dar bū tumėm turėję jėgų žaisti „tram šim šim". Simas: Man patiko vakaras Meilės sodo namelyje. Užte ko pradėti dainuoti, greitai prasidėjo šokiai, žaidimai, rytas išaušo nelauktas. Rimgaudas: Man patiko, kad niekas neišsišoko, Visi buvo vienodai linksmi, Manau, kad čia pasireiškė mūsų draugiškumas. Inga: Nesąmonė galvoti apie tai, kad mes ir toliau liksim tokie, Kitais metais kolūky nebus taip linksma, nes susiskirstymas į grupeles bus dar ryškesnis. Simas: Taip, jau ir dabar pas mus du frontai: „vilnie čiai" ir „kaimiečiai". Alma: Ne vilniečiai, o miesčionys, kuriems priklau so ne tik vilniečiai, bet ir kai kurie, atvažiavę i sosti nę iš provincijos. „Kainrečiams" priskirčiau ir kai ku riuos vilniečius. Suprantu ir vienus, ir kitus, bet tą „kla sifikaciją" reikia kuo grei čiau griauti, reikia šlifuoti gyvenimo būdą ir charakte-
rius. Apskritai, nenukryp kim nuo temos. Nijolė: Man atrodo, mes Draugiškumas nenukrypom. ir linksmumas — panašios temos. Kai kolektyvas draugiškas, kai visi sutaria, niekas nedrįs ieškoti progų išgerti. Albertas: Ne visada laisvalinksmai yra laikį leisti prasminga, Yra įvairiausių būdų laiką leisti kultūringai. Mes po filmus vaikš tom, koncerte buvom, sportuoiam. Dabar patys gražiau si mūsų metai, būtų didelė kvailystė sėdėti prie knygų ir niekur nenueiti. Reikia viską organizuoti, suderinti taip, kad nepasidarytume se niais jaunystėje. Nijolė: Kai mes ką nors suorganizuojam, tai kai kuriuos reikia vos ne ant kelių atsiklaupus maldauti, kad tik eitų, kad tik dalyvautų. Virga: Klasėj mes kepėm tarkuotus blynus. Kaip jdomu, kaip skanu buvo valgyti! Svarbiausia, berniukai kaip dirbo! Dalyvavo visa visa klasė. Galėtumėm ir mes taip padaryti. Inga: Gal geriau cepelinai būtų, bet prieš juos, neuž mirškit — „kaulai" ir fizi ka. .. Rimgaudas: Mane jaudina tai, kad mes nesame dar la bai draugiški. Su baime gal voju, ar kada nors reikaiai pagerės. Nijolė: Kiekvienas iš mo kyklos atsinešame save. Turi me savo reikalavimus, norus, svajones. Mus jungia tik bendras tikslas, Sukurti vieningą kolektyvą tikrai sunku. Kai bus fakulteto ju biliejus, ne visi galėsime iki
galo pajusti šventinę nuotai ką. Galėtumėm nueiti pasiklausvti rimtosios muzikos, tačiau ne visiems ji patinka. Kam prievartauti save. Inga: l fakulteto jubilieji nius renginius pateksime ne visi. Man, pavyzdžiui, nesi nori per tokią šventę sėdėti namuose. Reikės išsišėlti, iš silieti, nes ne tik galva, jau visas kūnas sunkus nuo ana tomijos. Bet vėl ploto pro blema. Ir dar — ką pirkti, kiek pirkti.. . Alma ir Virga: Gal apsieisim, kaip ir visada apsieinam. . . Nijolė: Susirinksim surikti Naujųjų Metų ir ką dary sim? Sėdėsim, gailėsimės dar vienerių metų. O gal bus ki taip? Diskusijoje kalbėjo Medi cinos fakulteto pirmakursiai: Inga Deltuvaitė, Nijolė Janu laitytė, Virginija Cekaitytė, Albertas Dvaržeckis, Simas Lengvenis, Rimgaudas Staigis, Alma Monkauskaitė. Pokalbis prasidėjo. Gera būtų, jei jis pavyktų. Jei Ir toliau išsakysime tai, kas la biausiai mus jaudina, bus šaunu. Gal kartais mūsų min tys kai kam atrodys naivios ar juokingos, bet vis dėlto jos — TIESA, išgyventa ir reikalinga ne tik mums, bet ir draugams. Mąstydamas apie laisvalalk), kaip neprisiminsi V. Ker nagio dainos eilučių „Links minkimės, pakol jauni esma"... Visi suvoktam, kad jaunystė — džiaugsmo ir linksmybės metas, bet kartais nežinom, ką daryti, kad vi siems būtų linksma.
Laukiam Jūsų pasisakymų!
NEOKRIKŠČIONYBĖ IR VAKARŲ JAUNIMAS Vakarų pasaulyje tarp jau nų žmonių pagyvėjo religi jos ieškojimai. Tai ypatingas netradicinis religingumas. Svarbiausios neokrikščionių sąvokos: „Kristaus dievišku mas", „amžinas išsigelbėjimas", „Biblijos neklaidingu mas" ir „meilė". Šventai ti kima tuo, kad Kristus nuro dė kelią j dvasini aiškumą. Dievo sūnus traktuojamas kaip „religinis herojus", vil ties simbolis, sektinas pavyz dys. „Naujieji krikščionys“ propaguoja asmenini betar pišką bendravimą su Kristu mi, teigia, kad kiekvienas gali atrasti ii savo širdyie, aplenkdamas tradicines apei gas bei ritualus, kurie tik iš kraipo dvasini kontaktą, pa žeidžia maldos, einančios iš pačios širdies, stichiškumą ir paprastumą. I klausimą, kodėl žmonų a nutolo nuo amžinų tiesų, ko dėl atsisakė mylėti artimą, tikėti gėriu ir siekti išsigel bėjimo, neokrikščionvs atsa ko: todėl, kad paskendo nuo dėmėje, užmiršo dievo žodį. Taigi išsigelbėjimas supran tamas kaip grįžimas prie Biblijos, kurioje yra atsaky mai i visus gyvenimo klausi mus. Tačiau Šventojo rašto prasmė atsiskleidžia ne vi siems — tik tiems, kurie juo nuoširdžiai tiki. „Naujieji krikščionys" vi liasi įveikti minties ir poel gio, žodžio ir veiksmo, die vo įstatymo Ir nuodėmės su sidvejinimą. Jie — už ideo logijos supaprastinimą, sąmo ningą jos primitvvizaciją: kuo paprastesnė kalba, kuo
ji nuoširdesnė, tuo mažiau galimybių išaiškinti išmintį klaidingai, sąmoningai manipuliuot žmonėmis. Vietoj so cialinės revoliucijos jaunieji radikalai siūlo dvasinę i evo liuciją: dorovinį tobulėjimą, dvasios pertvarkymą. Jie tvirtina, kad socialinė revo liucija ne tik nereikalinga, bet ir žalinga — pasaulį pa keisti galima tik nauja mo rale. Jei visi tikės i Jėzų, įvertins jo žodi, laikysis jo pamokymų, tai visuomeniniai santykiai persitvarkys savai me, išnyks blogis , neapy kanta, nurims negeros aist ros. Taigi, revoliucija, ;ų nuomone, ne kas kita, kaip tikėjimo Kristumi stiprini mas. Kristaus vaikai neakcen tuoja pomirtinio idealo. Jie mano, kad gali įgauti palaimą ir šiame pasaulyje, tereikia doroviškai atgimti. Perversmas vidiniame asme nybės pasaulyje nuoširdžiu tikėjimu, visuotine meile! Susiliedamas su kitu, žmo gus maksimaliai išreiškia savo esmę. Tik meilė priar tina prie amžinybės (die vo), nes ii nesavanaudiška ir bekompromisinė, tik ji gali įveikti egoizmą. Žmo nės privalo išmokti mylėti ir atleisti vienas kitam. So cialinė revoliucija gimdo dar didesni neteisingumą negu tas, kuri ii norėio Įveikti. Neokrikščionys mano, kad meilė yra universalus vais tas nuo visų pasaulio blogy bių, — tokia meilė įmanoma tik įstojus į krikščionių bendruomenę. Šiuolaikinėje
nuasmenintoje visuomenėje išnyko tikras žmogiškas bendravimas — žmogus pa keičiamas funkcija. Žmonės vertina vienas kitą formaliai, pagal „imidžus“. Kas kita komunoje. Bendravimas čia intymus, komunos nariai gerai žino vieni kitų pnvalumus ir trūkumus. Artimo džiaugsmai ir skausmai jau dina visus, nes juose tam tikra prasme atsiskleidžia bendras likimas. Žmogus bendruomenėje vertinamas ne abstrakčiai, pagal užima mą padėtį, o pagal asmens vertę.
akiratis Naujieji Kristaus sekėjai teigia, kad progresas galimas tik humanizuojant socialinę sistemą, reorganizuojant vi suomenę nauja psichologine orientacija bei nauja sąmo ne. Jie kritikuoja pasaulie tiškai suprastą socialinę pa žangą, kaip klaidingą žmo nijos siekį: žmonija ne ko pia i suklestėjimą ir gero vę, o krenta į bedugnę. To kia situacija iliustruojama lokomotyvo, lekiančio bega liniu tuneliu vis greičiau ir greičiau, įvaizdžiu. Žūtis neišvengiama, nes žmogus pats iššaukė jėgas, kuriu ne gali suvaldyti. Neokrikščio nių nuomone, šiuolaikiniai progreso teigėjai padarė di džiuli vingį į šalį, panieki no tikras dvasines vertybes, iu paprastumą ir aiškumą. Mašina ir sistema slegia asmenybę, žmonijai gresia ekologinė krizė, atominis
KRISTUS, MAHOMETAS IR ... KITI Istorinei religijos raidai tam tikrą reikšmę turėjo sub jektyvus faktorius, t. y. kon krečios asmenybės, prisidė jusios prie vienos ar kitos religijos kūrimo. Čia yra nemaža painiavos. Religijos tyrinėtojai, idealis tinės metodologijos pasekė jai ignoruoja religijos atsi radimo socialinį kontekstą, teigia, kad religijas kuria įžymios asmenybės. Pavyz džiu gali būti žinomo pran cūzų mokslininko A. Mase knyga „Islamas". Autorius galvoja, kad lemiamą reikš mę islamo atsiradimui turėjo Mahometo veikla. „Jei apžvelgsim visą jo gyvenimo kelią, — rašo Mase, — pa matysim jautrią ir maištin gą natūrą, sielą, apimtą pa slaptingo sąmyšio. Jis tiki j vieną dievą ir pomirtini gy venimą. Būdamas iškalbin gas ir atkaklus, šj tikėjimą įteigia visiems jį supantiems žmonėms". Anot Mase, ara
bai Išsivadavo iš tamsumo ir anarchijos vien tik Ma hometo genijaus dėka. Marksizmo klasikai savo darbuose parodė, kad religi jos istorijoje subjektyvus faktorius negali būti nagri nėjamas, nepriklausomai nuo ob|ektyvlų soclallnių-ekonomlnlų sąlygų. Jie taip pat pabrėžė, kad religijos istoiijoje nemažą vaidmenį vaidi na žmonės, kurie patys |aučia religijos poreikį ir su pranta religinius masių po reikius. Pagal susikūrimo charak terį F. Engelsas skyrė dvi religijų grupes: seniausias, stichiškai atsiradusias, ir „dirbtines". „Dirbtinės" reli gijos — tai budizmas, krikš čionybė ir Islamas. Šios reli gijos, kaip ir gentinės seno|o pasauli religijos, atsiranda stichiškai. Tačiau savo raido je jos sąmoningai papildo mos naujomis idėįomis. An tai krikščionybės „brendimo"
karas, kitos negatyvios MTR pasekmės. Vienintelis būdas išgelbėti pasauli — i į sudvasinti pagal Kristaus mokymą. „Kristaus vaikai" apibūdi na mūsų epochą kaip masi nio vartojimo epochą. Daiktizmo ideologija tapo beribe. Kiek individualus „Aš" pasitenkina, tiek ils praran da pagarbą kitai asmenybei ir visuomenei. Paradoksaliau sia tai, kad patenkinti norai neužgęsta, bet gimdo naujus poreikius. Taip žmogus pa tenka į užburtą ratą, iš ku rio išeities nėra.
laikotarpis buvo lydimas in tensyvios idėjinės kovos, ku ri atsispindėjo krikščioniško je literatūroje. Ankstyvosios krikščiony bės tyrinėtojas B. Bauerls nurodė filosofinio idealizmo (taką ankstyvajai krikščiony bei. Krikščionybės dogmatiką paveikė platonizmas, Filono Aleksandrlečio (21 m. p. m. e. — 41 m. e. m.) Ir Sene kos (apie 4 m. p. m. e. — 65 m. e. m.) pažiūros. F. En gelsas sutiko su B. Bauerio išvadomis, tačiau pabrėžė, kad krikščionybei turėjo (takos suvulgarintos šių filo sofų idėlos. Be objektyvių priežasčių, lemiančių religijų susikūri mą, yra Ir subjektyvios, — žmonės savo sąmoninga veik la prisidėję prie religinės sistemos formavimosi. Reli ginėje literatūroje šių žmo nių biografijos yra mistifi kuotos. Jau daugiau kaip šimtą
Vakarų filosofai ir sociolo gai susimąstė, kodėl protes tas prieš buržuazinę tikrovę įgauna religinį atspalvį, iš kur atsiranda eskapizmo im pulsai, kodėl dievaieškoje paradoksaliai sugyvena tikė jimas ir nusivylimas, kas pa gimdo fanatizmo bangas, Ko dėl religingumas užplūsta ir atslūgsta. Liberaliosios krypties at stovai mano, kad religiniai ieškojimai yra kapitalistinio pasaulio dvasinės krizės įvei kimo forma. Anot jų, neo krikščionių judėjimas turi milžinišką naujos pasaulėjau tos potencialą ir, svarbiausia, transcendentiškumo siekimą. Jie siūlo atsisakyti neigiamo tradicinio požiūrio i mistiką, nes magijos komponentas bū tinas kultūrai. Tvirtinama, kad artimiausiais metais dar labiau sustiprės religinių ieš
metų diskutuo|amas Kristaus istoriškumo klausimas. Reli gijotyroje susiformavo dvi mokyklos: Istorinė Ir mitolo ginė. Kai kurie abiejų mo kyklų atstovai neišvengė kraštutinumų. Pavyzdžiui, „mitologai" teigė, kad Kris taus biografija neturi jokio realaus pagrindo ir yra vien tik žmonių fantazijos vai sius. Daugelis šiuolaikinių krikš čionybės tyrinėtolų atmetė tokį požiūrį. Žinomas lenkų mokslininkas Z. Kosldovskis rašo: „nėra jokių loginių priežasčių neigti Kristaus istoriškumą, nes to meto Pa lestinoje panašūs klajojantys pamokslininkai, pranašai ir mesijai buvo įprastas reiški nys". Sutikdami su šia išva da, neturime užmiršti, kad ilgainiui susikūręs Jėzaus Kristaus — kaip dievo sū naus, žmonijos išgelbėtojo — kultas mažai ką bendro turi su pažemintu ir nukryžiuotu pamokslininku iš Nazareto.
Jei prieš trejus metus Ro®as Lileikis nebūtų pasiūlęs surengti festivalio „Filologi jos ruduo", jei prieš trejus kietus šis festivalis būtų pra ėjęs be pasisekimo, jei iš v‘so nebūtų tikro rudens... Gal ir nebūtų į festivalio Filologijos ruduo-81" pirmą jį vakarą susirinkęs toks Sausus būrys rudeniškai nu siteikusių žiūrovų. Nežinia, ar vakaro organizatorių pa-
cendentinė idėja gali atgai vinti vilti, padėti surasti tik rąjį idealą. Taigi, radikalai mano, kad neokrikščionybė ne tik išreiškia giliausią žmogaus dieviškumo poreikį, bet ir gali pakeisti pasaulį — pateikti naujas vertybes ir dvasinius kriterijus. Vakaru tyrinėtojai svarsto klausimą: ką reiškia dvasi nių ieškojimų pliuralizmas — religijos krizę ar naujos ga balinės religijos atgimimą. Jie pateikia kultūrologinės, psichoanalitines, antropologi nes koncepcijas, aiškinančias misticizmo madą, bet mažai kalba apie socialines priežas tis, baimę prieš žiaurią ka pitalo tironiją. O baimė ku ria dievus. Marksizmo klasi kai įtikinamai parodė, kad krizinėse situacijose atgyja filosofinis iracionalizmas, dievaieška. V. Leninas pažymė jo, kad religijos ieškojimas atgyja tada, kai reiškiasi psi chologinis masių nuovargi, masinių iliuzijų žlugimas. Neokrikščionybėje mistifi kuota forma atsispindi be dvasiškumo, idėjinio vaku umo situacija, susidariusi Va karų pasaulyje. Šis jaunimo judėjimas — tai kankinantis tiesos, vilties, tikėjimo ir idealo ieškojimas. Marksizmas teigia, kad dvasinė revoliucija gali būti efektyvi tik tada, kai ji sie jama su socialiniu ekonomi niu visuomenės pertvarkymu, pažangiu klasių politine ko va. Neokrikščionių „revoliuci ja" nekelia pavojaus buržua zinės visuomenės pagi in dams, dėl to ii toleruojama, netgi tam tikra prasme ska tinama, nes padeda nukreip ti socialini protestą i religinę-moralinę sferą. Zenonas BURNYS Filosofijos lstorlios ir ateizmo katedros dėstytojas
Respublikinis seminaras Universitete įvyko respub likinis mokslinio ateistinio auklėjimo seminaras. Semi narą organizavo LTSR Aukš tojo ir specialiojo mokslo ministerija bei VU filosofi jos Istorijos ir ateizmo ka tedra. Jame dalyvavo res publikos aukštųjų ir specia liųjų vidurinių mokyklų ate izmo dėstytojai. Buvo per skaityti pranešimai: „Aktua lios mokslinio ateizmo dėsty mo problemos, vykdant TSKP XXVI suvažiavimo nutari mus" (doc. J. Mačiulis — VU), „Religijos ir ateizmo psichologijos problemos" (prof. V. Bukina; — Lenin grado VU), „Oratorinio me no pagrindai" (prof. J. Mar kulis — VU) ir kt. Praneši
mą „Bažnyčios veikla Lietu' vos TSR šiuolaikinėmis sąly gomis" padarė Religijos rei kalų jgallotlnls A. Anlllonls. Seminaro dalyviai apsilan kė Vilniaus materialistinės minties propagandistų klube „Avė Vita". Čia išklausė prof. J. Barzdalčlo paskaitą apie krikščionybės (vedimą Lietuvoje, prof. I. Zaksas pa pasakojo apie bažnyčios Ir religijos padėtį Bulgarijos Liaudies Respublikoje. Seminare (vyko diskusija tema „Socialinė religijos pri gimtis", aptarta mokymo priemonė „Metodologiniai Ir pasaulėžiūriniai mokslinio ateizmo aspektai".
Skyreli parengė visuomeninė taryba, vadovauja ma Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros dėstyto jo Gedimino Savicko.
Dalia PANAVAI TE
RUDUO IR JO KELEIVIAI rengta programa patenkmo jų lūkesčius, ar nepatenkino. Tačiau apie tai bus plačiau kalbama po paskutinio festi valio akordo. O kol kas — pirmoji programa „Kelias ir keleiviai". Kelias buvo paprastas, duobėtas, vingiuotas, slepian tis savyje daugybę paslapčių. Žmonės, kuriuos „keleiviu“ sutiko šiame kelyje, nedaug kuo skyrėsi nuo paties kelio. Jie deklamavo, dainavo ir savo išpažintis patikėjo „ke leiviams". Buvo visko: juoko, rimties minučių. Bet jei nors vienas iš „keleivių" susimastė apie tai, ką išgirdo — tai di džiausias atlikėjų kūrybos pripažinimas. O kiek tokių „pakeleivių" mokosi Universitete, kurie bando jėgas poezijoje, pro-
kojimų banga, atgims misti cizmas. Radikalioji kryptis taip pat traktuoja misticizmą kaip svarbią žmonijos dvasinio vystymosi gairę. E. Fromas pažymėjo, kad neokrikšc'onybė atgaivina gilius emoci nius pergyvenimus, patosą, civilizaciją. Fromo nuomone, žmonės yra nelaimingi, nes vieniši, priklausomi, apimti griovimo dvasios. Šiuolaiki nis žmogus nesuvokia antite zės: būti ar turėti. Labai su stiprėjęs turėjimo instmktas užgožia žmogaus egzistenci jos esmę, kuri pasižymi tik rumu, džiaugsmu, gyvenimo teigimu. Turėjimas gimdo he donizmą, mirties baimę ir despotišką valdžią. Pagal Fromą neokrikščionybė at gaivina motinišką besąlygiš kos meilės principą, kurį bu vo užgožusi patriarchalinė kultūros orientacija su nuo savybės pelno ir valdžios principais, gimdančiais „rin kos" tipo asmenybę. T. Rozakas pažymi, kad prarastus mistinius sugebėji mus galima atgaivinti tik įsi jaučiant į simbolius. Kiekvie nas žino išsireiškimą „visi žmonės mirtingi", bet 10 prasmę visa esybe pajaučia tik mirties akivaizdoje. Toks gilus simbolio reikšmės at gaivinimas, pagal ii, atgai vins ir transcendentinę žmo gaus energiją. Žmonija yra tarp mirties ir sunkaus gim dymo: industrinėje pabaisoie kankinasi mistinės kultūrinio atsinaujinimo jėgos. Todėl misticizmui tenka revoliuci nis vaidmuo. Rozakas įsitiki nęs, kad mistinis nusiteiki mas išreiškia giluminius žmo nių poreikius, švenčiausią su sižavėjimą, aukštas paskatas. Žmonės atsisako laisvės ir pasiduoda totalitarumui ne tiek dėl moralinio silpnumo, kiek dėl nusivylimo. Trans-
zoje, dainuojamoje poezijo je, bet bijo ar drovisi iš tempti save į šviesą? O jei pamėgintume atnešti savo kūrybą į Filologijos fakulte to kultūros klubą, jei pa mėgintume vakare pabūti ta vimi, gal nereikėtų tuomet vaidinti nesuprastų ir viskuo nusivylusių? Margarita Cernajytė, Val das Daškevičius, Robertas Danys, Marija-Aušra Kri kščiūnaitė ir kiti pirmojo vakaro dalyviai nepabūgo tapti nesuprastais. Nuoširdi Margaritos poezija, kaip vi suomet tvirti ir aštriis Vaido posmai, melodingos Marijos -Aušros dainos įrodė, jog jie neveltui kopė į sceną. Le ko išgirsti balsų, jog buvo banalu, sentimentalu. Bet juk nuoširdumas niekad nebūna banalus! Kaip dažnai bijom pasirodyti sentimentalūs, kai reikia žmogui pasakyti ką nors nuoširdaus ir gero.
Žinoma, trūkumų buvo. Teisingai pastebėjo vienas iš vakaio organizatorių V. Su kackas, jog „pirmas blynas dažnai prisvyla.. ." Tačiau tai —- tik pradžia. „Koks keistas tas rudens ruduo..." —• nuskambėjo V. Landsbergio poezijos eilutės. Gal ir vakaras buvo šiek tiek keistas tiems, kurie tikėjosi trankaus ritmo ar pritren kiančių šviesos efektų.
Festivalis tęsiasi. Naujos temos — nauji rūpesčiai R. Lileikiui, V. Landsbergiui ir kitiems Filologijos fakulteto kultūros klubo nariams. Bet juk vakaro grožis priklausys ne tik nuo organizatorių, bet ir nuo pačių dalyvių, jų noro pasakyti, kas juos iaudma. _ B. MATAITIS V. Šalkausko nuotraukoje: I kurso žurnalistas Romas Poderys.
Uždegta nauja ugnis Ar jums kada nors teko sapnuoti upės šniokštimą? Ar teko prisiminimuose iš girsti kalnų aidą, kuris vis kartojasi ir kartojasi, kaip netylantis kelionių šauks mas? .. Daug ką jums papasakotų ne vienas Universiteto turistas, kuris jau ne pirmi metai batus plėšo i kalnų uolas ar lygumų žemę. Daugelis telkiu vieną šeštadienį ir susirinko Dzūkijos pušynuose, ėmė ruošti stovyklavietę. Juk čia į pavakarę turėjo atvyk ti pirmakursiai, pasiryžę pri imti turisto priesaiką, papil dyti Universiteto neramuolių, tolių ištroškusių būrį. ... Ir štai šių metų Univer siteto absolventai — chemi kas Vytautas Dieninis, geo grafas Eduardas Vaitkevičius, matematikas Vytautas Statulevičius ir kiti uždega iš kilmingo vakaro ugnį. Turistų klubo pirmininko Stepo Deveikio žodžiai apie keliones, gamtą, suliepsnojęs aukuras — viskas pirmakursį apgau bia romantika. Ir nekantrau dami laukia, kada jie taps
pilnateisiais klubo nariais. Pa galiau „fuksams" po vieną teko bėgti tamsion girion, kur buvo matyti fakelų švie sos, kur laukė patyrę turis tai. Vos atbėgusiam pirmakur siui į rankas įduodama virvė, tvirtai pririšta piie kranto pušies, jis įsiūbuojamas ir paleidžiamas šlaitu žemyn. „Tegul mokosi, pravers" — galvojo tada Česlo vas Kulievičius, Dainius Samkus, Algirdas Striuka, Egidi jus Mazėtis, prisiminę savo keliones, kada tokie šuoliai padėdavo įveikti iškylančias kliūtis. Kitame etape pirma kursis buvo klupdomas ir lie piama šliaužti pro padarytą „tunelį". Toji kliūtis ar tik ne Rimo Valčiuko, Sauliaus Gulbinsko ir Rimos Songailaitės „išmistas", kai jiems, mėgs tantiems vandens turizmą, ne kartą tenka taip prisiploti prie baidarės dugno, kad pra smuktų pro medžius, užver tusius miškų upę... Nepaklusniam, išsigandu siam pirmakursiui teko ra gauti Olos vandens. Tos pa
čios nenuoramos, išgraužusios krantus upės, kuri „pamo ko" ne vieną jau ir patyrusį vandenininką: čia kerplėša pramuša baidarės dugną, čia bebrų nuversti medžiai pri verčia savo laivą nešti kran tu. Naujokai nors ir ne visai gerai, be įgudimo, bet visi praėjo šitą trasą. Matyt, la bai jau traukia juos turizmas. Daugelis dar vidurinėj mo kykloj tempė kuprinę, dauge lis jau nuo pirmų Universiteto turistų klubo susirinkimų už sidegė kelionių aistra. Gal juos patraukė doku mentinės juostos, skaidrės, pasakojimai apie keliones: čia ir pušynų Dzūkija, ir Kry mas, snieguotas Kaukazas... O kelionės amžinai traukia ir traukia žmones. Kaip pasakė vienas iš turistų: „Žygiai — ne tik kelias j naujus nepa žįstamus kraštus, bet ir į nau jų, nuostabių žmonių širdis'1. O kitą dieną alpinizmo elementų išbandyti į startą skubėjo ne tik patyrę turistai, svečiai iš VISI, bet ir pirma kursiai. Vienas iš jų nedrąsiai
laikėsi ant virvės, ištemptos virš upės. O fotografas jau nerimavo: „Na, griūk į van denį! Och, kokia skaidrė bū tų", ir vis apgailestavo, į kitus atsisukęs, kad, girdi, neįdomu fotografuoti, kai visi gerai eina. Pagaliau vienas šlabunkšteli į vandenį. Tada jau ne motai, kad Ola — vie įvyko Universiteto sporto na iš skaidriausių Lietuvos upių. O fotografas vėl šaukė klubo „Mokslas" ataskaitinėpagalbon nuskubėjusiam drau rinkiminė konferencija. Ata gui: „Netrauk jo, dar vieną skaitinį pranešimą perskaitė efektingą kadriuką" — sprag „Mokslo" sporto klubo val teli fotoaparatas. Bet fuksas, dybos pirmininkas E. Paške mintis apie žiūrėk, ir jau visai drąsiai vičius. Savo žengia virve. Savo jėgas iš sporto darbą išsakė dėstytobandė ir dvi grupės, kelia-1 jai, studentai. Išrinkti delevusios dviračiais (vadovai — I gatal į ataskaitinę-rinkiminę Jonas Jonynas ir Dalius Jo-1 „Žalgirio" sporto draugijos naitis). | konferenciją: katedros vedė. . .Žvilgtelkime į pirmakur-1 jas V. Bimba, sporto klubo šių asmens korteles — dau-1 pirmininkas E. Paškevičius guma turistų-naujokų iš Eko-1 Ir Matematikos fakulteto nominės kibernetikos ir finan-| studentas J. Bartkus. sų, Pramonės ekonomikos, I Įteikti apdovanojimai 1980 Gamtos fakultetų. Bet ne tik I 1981 mokslo metų Unlver.. I slteto spartakiados nugalėio......... .. ... cia Įsižiebia kelionių ugneles. ]ams p^ibalgusloie XXXIII Atrodo, kad „fuksų" duot31 spartakiadoje geriausiai starpriesaika bus vykdoma. Bent | tavo ir Iškovojo bendrąlą pirjau vienas jos 1punktas: ___ | ro=l vietą Medicinos fakulteto ... . (sporto tarybos plr„Ateidamas į klubą, atsivesk!l šventai I minlnkas I. Mallkėnas), antir draugą — naują klubo na-l rieji _ EKFF studentai rį." _ I (sporto tarybos pirmininkas Jūratė MARKELIUNAITE Į V. Andrlkis), o tretieji buvo IF I kurso studentė I matematikai (sporto tarybos | pirmininkas J. Bartkus). PROBLEMOS PO SPARTAKIADOS
UTK svečiai Vilnius išlydėjo mus, apgaubtas pakilios vasariškos nuotaikos. Kijevas pasitiko 30 laipsnių karščiu. Naktinis traukinys Kijevas—Mogilio vas—Podolskas taip pat neža dėjo jokių permainų. Tvanki atmosfera tarsi sakė — ju dam vis toliau j pietus. Kaip vėliau pasirodė, tom dienom savo žygi pradėjom ne tik mes, bet ir šalto oro bei liūčių ciklonas. Likimas taip lėmė — mūsų maršrutai sutapo ištisas keturias dienas. Žygy je ne kartą klausdavom sa vęs, kas geriau: spiginantis karštis ar žvarbūs lietaus la šai? Moldavijos dirvožemis lietui visai „nepritaikytas". Juo važiuoti — tai lyg tešlą minkyti, kuri taip įkyriai lim pa prie dviračio ratų. Bet tai ne pačios didžiausios Molda vijos kelių „nuodėmės". Kur kas sunkiau nuspręsti, kokia transporto priemonę pasirink ti, kai kelio tęsiniu tapdavo upė ar krūmokšniais apaugęs griovys. Jei mums lietus nuotaikos nesugadino, tai dvi-
FOTOINFORMACIJA
račiams jis nelabai patiko. Bet Fortūna mūsų ir čia ne aplenkė. Ketvirtą žygio die ną, kai plieno žirgelis patyrė gan sunkias „traumas", iki Belco (vienintelio miesto, kur buvo galima gauti atsarginių dalių) buvo čia pat. Tačiau žygis nebūtų palikęs tų nuos tabių įspūdžių, jei nebūtume aplankę Senųjų Vartiko, Druitorų, Kasteštų uolų ir olų. O tai ne tik nuostabus požeminis pasaulis, bet ir obspeleologų rimto_ darbo __ jektas. Žavėjo Senctįo Orchėjaus ir Dobrūšos architektū riniai ansambliai, vaišingų moldavų svetingumas. Daug įsimintinų akimirkų užfiksa vo atmintis ir fotoaparatas. Todėl dabar, kai galima ne skubant perversti kelionių užrašus ir nuotraukas, gali ma drąsiai pasakyti, jog šis sunkus 3-os kategorijos sudėtingumo žygis praėjo puikiai. Mūsų Dailės instituto Kauno fakulteto turistų sekciia žengia tik pirmuosius žings nius. Manome, kad gražias tradicijas turintis Universite to turistų klubas taps geru mūsų draugu. Tad — iki susitikimo žygyįel
Dailės instituto Kauno fakulteto Turistų klubo taryba,
KLASTINGOJI PERĖJA
Sloje spartakiadoje blogiausial pasirodė Teisės iakultetas. Žinoma, visi laimėti negali, tačiau sporto grožis Didžiojo Pamyro prieigose išėjome anksti, kol dar buvo I ir turinys slypi kovoje. Ar — Fanų kalnuose — greta kietas sniegas. Tik prieš pat | galima kalbėti apie kovinguvienos populiariausių turistų perėją teko išsitraukti virves | mą, |eigu kai kurie fakulte tarpe Kaznoko perėjos Ir yra ir paskutinius metrus užkop-1 tai visai nesurenka atskirų I sporto šakų komandų, arba Mazalatas. Nors ši bevelk tl sportiškai. Lengvai užlipę, tikėjomės | sudarytos komandos neatpusantro šimto metrų žemiau, bet per ją turistai nekeliau lengvai ir nusileisti. Deja... | vyksta į varžybas. Rekordllabirintuose muši nlnkas šioje srityje vėl Teižodis Kuluaro ja. Gal tas nelemtas „mazalat", kalniečių leksiko- pasltlko birūs akmenys, su-1 sės fakultetas, nesudaręs 13 | komandų. ne reiškiantis pyktį, bjauru- dūlėjusios uolos. Šiaip taip kuluarą įveikė-1 — Mes nesižavime vien tik mą, klastą, atbaido. Grupėms, viršūnėmis, mums bandžiusioms eiti per Maza- me, bet šaukti „valio" buvo | sporto buvęs I svarbiausia — masiškumas, latą, pavykdavo tik užkopti, per anksti. Greitai Status kuluaras priversdavo platus moreninis slėnis už-1 Tal suteikia žvalumo ir stipsibaigė nepraeinamu kanjonu. | rkla kiekvieno žmogaus sveigrjžtl atgal. nėra. Dvi per-I kat9, — pasakė ataskaitlnia Žiaurią klastą Mazalatas Žemyn kelio parodė vienai Maskvos srities ėjos yra aukščiau, bet jų su-J1116 pranešime sporto klubo turistų grupei. Žinoma, kalti dėtingumas pagal sąjunginę I pirmininkas E. Paškevičius, čia ne kalnai, o patys turistai. klasifikaciją yra dar didės-1 Jau prasidėjo šių mokslo Mazalato perėja jie palaikė nis, ir mūsų grupė neturi I mefh spartakiada. Gaila, bet | Po plrmų|ų varžybų džiaugkitą, labai statų sniego šlai teisės eiti per jas. Tačiau reikėjo kažką dary-1 tis nėra ku0- Kroso varžy tą. Trys žmonės neišsilaikė išsivaduotume iš | boms merginų grupėje koir nukrito. Versdamiesi, suk ti, kad | mandų nesudarė Matematidamiesi, surišta virve tampy Mazalato spąstų. Nakvoti teko prie kanjono, I kos> Prekybos, Fizikos, Chedami vienas kitą, atsitrenkė į uolų iškyšulį, peršoko ji ir o rytą, po žvalgybos, nutarė-1 mHos, Teisės fakultetai, vaiVAAI kinl> Rrupėje — Chemijos sustojo tik šlaito papėdėje. me eiti link Vakarų Paaiškėjo, kad Pasekmės liūdnos: 2 žmonės perėjos, kad kitą dieną spė-1 fakultetas. stipriai sužaloti. Nunešti su tume įveikti ne tik VAA, bet | P|aukU nemoka Chemijos ir I Gorilos fakultetų studenžeistuosius iki Drumstojo eže- ir Rytų Kaznoką. Likusias perėjas įveikėme | *ak ro padėjo Ir mūsų vyral — Edvardas, Stasys, Romas, nesunkiai, tačiau maloniausi | Sportuojantis studentas... įspūdžiai liko iš Mazalato I ar 1am reikia pagalbos? Giedrius. |ė- | Konferencijoje kalbėję dėsv ėdami perėjos, pareikalavusios Kitą dieną mes, I tytojai ir studentai daug patyrusio vado E. Žlžio, taip gų ir vyriškumo Virginijus DAUKASl Priekaištų turėjo studentų pat kopėme Į Mazalatą. Pa Loreta MOTIEJŪNIENE | Profsąjungai ir komjaunimo neš kilimas gana malonus, I komiteto sporto sektoriui už I žadėtą, tačiau neparodytą i I pagalbą. Visiems suprantaI ma, kad sportininkus reikia I remti ne tik moraliai, bet ir . . . . I materialiai. Moralinės pagalteto profsąjungos biuras or- bo"S“as "kuriame daly- K*™ TiT^r
Lapkričio 24 d. Medicinos fakultetas šventė savo gy- ganlzuoja daug sporto rengivavlmo 200-ų metų jubiliejų, nių. Lapkričio 12 d. įvyko Šiam įvykiui pažymėti fakul- tradicinis fakulteto dėstytojų
vavo visi pajėgiausi MF I®11“**- Su Flzinl° auklė|imo šachmatininkai. (Žiūrėti foto‘aJPininkavimu, nuotrauką.). Paskutiniame "^toraUs Mdes"^' turnyrų8'nugalėtoj^^-^“^^ I ®lau ”e‘ 120 ^onių studi-
juoti pagal individualius gra fikus, 20 studentų suteikta teisė baigti kursą per 2 me tus ir t. t., o dėl materiali nės pagalbos.., — Geras inventorius reika lingas, tačiau ne kiekvie nam flzkultūrlninkul jis būti nas, — pasakė katedros ve dėjas V. Bimba. — Pasitelkę entuziazmą, naudokimės tuo, ką mums teikia gamta, spor tuokime sau, sportuokime sistemingai — rezultatų ga lima pasiekti ir be ypatingų sąlygų. Tačiau ir po tokių, reabili tuojančių, katedros vedėjo žodžių komjaunimo komiteto ir studentų profsąjungos sporto sektoriams nederėtų pamiršti savo pažadų. ASMENYBE, MOKSLAS... IR VĖL SPORTAS
— Sporto plėtojimas — svarbus dalykas, — kalbėjo V. Bimba, — tačiau atitrauk tas nuo gyvenimo, pats vie nas jis negali atlikti savo funkcijų, vadinasi, neegzis tuoja. Taigi, svarbiausia ugdyti harmoningą, visapusiškai iš lavintą asmenybę, kurios kasdieninių rūpesčių sukūryje sportas neužimtų išskir tinės vietos, bet būtų įpras tas ir gyvybiškai reikalingas, kaip darbas, duona, moks las, visuomeninė veikla ar kultūrinis gyvenimas. Tik tuomet jis visiškai atliks sa vo funkcijas, o žmogui su teiks daugiausia džiaugsmo ir naudos. — Gaila, bet tai supranta ne visi. Visai neseniai kele tas studentų, pernelyg atsi davusių sportui, apleidusių kitas veiklos sritis, buvo iš braukti iš studentų sąrašų: Medicinos fakulteto studentė krepšininkė A. Siniauskaitė, Gamtos fakulteto studentas sunkiaatletis St. Krasovskis, EKFF studentas futbolininkas A. Bagdonavičius ir kiti. Tai abejingumo ir aplaidumo pasėkmės, — pasakė E. Paške vičius. RESPUBLIKOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ ŽAIDYNES —
vienas Iš sporto mokomojo darbo rodiklių. Pasibaigusiose žaidynėse Universitetas iško vojo garbingą II vietą; nusi leido tik profesionalams, KKI sportininkams. Respublikos čempionatuo se Universiteto sportininkai startuoja sėkmingai, Per ataskaitinį laikotarpį čempiotinklinio nais tapo vyrų (treneris S. Kričala), orientacinio sporto (treneris V. Januškis), šaškių ir šachmatų komandos (atsakinga vyr. dėstytoja K. Ambraziejūtė), merginų tinklinio (trenerė I. Genevičienė), rankinio (trenerė M. Jadzinskaitė) komandos. Ramunė RAGAUSKAITE
M. Sakalinskas ir n k. stu dentas A. Riška. Pergalę, o tuo pačiu ir nugalėtojo var dą iškovojo A. Riška. Ant Nuoširdžiai užjaučiame žurnalistikos katedros te rąją vietą laimėjo doc. M. chninių priemonių labora Sakalinskas, o trečiąją — torijos inžinierę Aldoną doc. A. Bilė. RUKŠĖNIENĘ, dėl myli mos mamos mirties. Be to, šiuo metu vyksta fakulteto tarpkurslnės krepšį- I Dingusį studeilto pažymėji Ketvirtojo kurso fizikai mo varžybos. Jų nugalėtojas I mą Nr 810748, išduotą Filoųiliai liūdi dėl kurso lškovos teisę susitikti su MF I |og)jos fakulteto studentei draugo dėstytojų rinktine. Planuoia- I Marytei MEJERYTEI laikyti Jano KULAKOVSKIO ma surengti ir analogiškas I neBaliojančlu mirties ir nuoširdžiai už jaučia velionio tėvelius ir dėstytojų bei studentų tink-1 linio varžybas. I Dingusį studento pažymė- sesutes. Vincas LAPINSKAS I jimą Nr. 790815, išduotą FlUniversiteto vietos komiteto ] Iologl|os fakulteto studentei Laikraščio korektoriai: R. narys | Aušrai BALAŠAirYTEI, lai- Bacevičius, R. Poderys, E. Vit kienė. Autoriaus nuotrauka. • kyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 j Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. i Tiražas 4500 «Tapn6HHHC CTyĄeHTac» («CoBeTCKHH CTyĄeHT»). opraa napTKOMa, peKTopaTa, KOMErrei# AKCM Amtbli, npo(j)KOMa opAeHOB Tpy^ouOžO, Užs. Nr. 3140 KpacHoro 3Ha\feiiH n ApygcON HapoftOB BHĄbHioccKoro yiumepcinreTa hm. BHHijaca KancyKaca Aht. CCP. Ha ahtobckom g3bixe.________ LV 17411___
Redaktorė J. VARAPNICKAITE