VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Uc\RVBII)IS
scuDencas 1981 m. gruodžio 4 diena, penktadienis
Nr. 37 (1176)
numeryje: DERLIUS NUIMTAS
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI »
♦
•
AVĖ VITA, FACULTATIS MEDICINAE
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
ŠIAME
Kaina 2 kap.
INTERKLUBO VAKARAS
z
KETVIRTOJI SAVAITĖ:
MŪŠIO PRIE MASKVOS
40-MEČIUI
PRADŽIA Sukanka keturiasdešimt me tų, kai tarybinė armija laimė jo mūšį prie Maskvos. Mūšį, kuriame buvo nuplėšta „ne nugalimosios" armijos garbė, mūšį, kuris pradėjo esminį persilaužimų Didžiajame Tė vynės kare. . . .Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt pirmųjų metų rudenį fašistinių armijų grupė „Centras" pradeda veržtis prie Maskvos. „Rusija — geografinė są voka. Maskva turi išnykti iš pasaulio žemėlapio," — rašo tuometiniai Vokietijos laikraš čiai. „Atlikti būtiniausi pasiruoši mai, kad galėtume užlieti Maskvą ir jos apylinkes van deniu. . . Nė vienam rusų ka reiviui, nė vienam gyventojui neleisime išeiti iš sostinės", — kalba Hitleris „Centro" štabe. „Lengviausiai pasieksime pergalę Maskvos operacijo je" — pareiškia Vokietijos sausumos kariuomenės štabo viršininkas generolas Halderis. Ir tik po įtemptų mūšių, gė dingo atsitraukimo reikės pri pažinti, kad Maskvos „pa ėmimas" kainavo brangiau, negu Napaleonui 1812 me tais. Maskvos mūšis taps di delės karo krizės, kurios vo kiečių armija jau nebegalės įveikti, pradžia. „Maskvą ginsime atkakliai, įnirtingai, iki paskutinio krau
Stoviu Pramonės ekono mikos fakultete prieš pa skaitų tvarkarašti ir mąs tau: „J kuri čia kursą nu ėjus? O kad taip patekus j pačią silpniausią grupę! Su jais jau turėčiau apie ką pakalbėti!" Sesija čia pat, visi ruošiamės jai ir visos tos gerosios grupės kažkuo panašios-.. O silp nosios? — Atleiskite, jūs iš ant ro kurso?
jo lašo! Hitlerininkų planus turime sužlugdyti, kad ir kaip sunku būtų tai padaryti," '— pavojaus dienomis kreipiasi į maskviečius miesto partijos komiteto sekretorius A. Ščer bakovas. Miestą gina ne tik tarybi nės armijos kariai. Mūšio die nomis nelieka fronto linijų... „Darbe kaip mūšyje!" — iškelia šūkj sostinės darbinin kai. Jie daug prisidės prie armijos parūpinimo ginklais, šaudmenimis, maistu. „Apjuosim Maskvą įtvirtini mų žiedu!" — į A. Ščerba kovo kvietimą atsiliepia tūkstančiai maskviečių. — Mū sų iškasti grioviai tegu taps vokiečių tankų, sužvėrėjusių kareivių kapais!" Hitlerinė vadovybė buvo parengusi „Taifūno" planą, kuriame išsprendė tarybinės sostinės likimą. Spalio 4-ąją Halderis praneša Hitleriui: „Operacija „Taifūnas" vyks ta puikiai, visiškai pagal pa rengtą planą!" Tuo metu ge nerolas nežino, kad po dvie jų parų ji telegrafuos į fiu rerio būstinę: „Antrąją tankų armiją, puolusią nuo Oriolo link Tūlos, sustabdė galinga
priešo kontrataka". „Rusija didelė, bet trauklis nėra kur — už mūsų Mask va!" — praskamba panfiloviečių politinio vadovo V. Kločkovo žodžiai. — Įsilieps noja galingas partizaninis ju dėjimas, pagimdęs savo di dvyrius ir garsiuosius vadus. „Prieš kiekvieną tarybinį ginklą vokiečiai galėjo pasta tyti tokį pat ar net genesnį. Bet jie buvo bejėgiai kovoti prieš partizanus", — pripa žins anglų generolas Dikscnas. „Čia nebuvo dramos, čia buvo epas, — rašys anglų žurnalistams tarybinis karo korespondentas E. Petrovas. — Maskvos prieigose kiek vienas žemės metras aplietas krauju. .." „Čia pragaras, rusai nenori palikti Maskvos... Jie pradė jo pulti, ir kiekviena valanda mums atneša vis baisesnes žinias", — eilinio vokiečių kareivio laiško eilutės. „Maskvos kapituliacijos nepriimsime net jeigu to no rės patys rusai," — dar vasa rą buvo pareiškęs Hitleris. _sv^jcojo iš Raudonosios aikšfės pats pranešti pasauliui šią pergalę. Lapkričio 13 die ną duoda šiek tiek kitokį įsa kymą: „Nesitraukti. Žūtbūt paimti Maskvą". Įvykdyti šiam įsakymui ne lieka jėgų. Reikia skubiai slėpti dar vasarą surašytus būsimų pergalės prie Mask vos iškilmių protokolus, jau išspausdintus plakatus su už rašu: „Vokiečiai! Išskleiskite vėliavas! Maskva paimta!" Nuplėšiamas „nenugalimo sios" titulas, žlunga „žaibiš kas" planas. „Dabar, — tuoj po mūšio rašys generolas Bliumentrifas, — net Hitlerio būstinėje su prato, kad karas Rusijoje tik prasideda..." Janina PRANKAITĖ
Laiškas Kęstučiui Daukšiui
.. .Dabar jau žinau, kad Tavasis požiūris i darbą — tiek i komjaunuolišką, tiek i busimąjį specialy bės — tikras, rimtas ir tvirtas. Ir taip turi būt*. Juk ne už kalnų ta diena, kai paliksi Universitetą, įsiliesi į naują darbo ko lektyvą, kur bus reikalin ga Tavo energija, suma numas. Ir vargu ar teles ilgiau vakarais pasėdėti prie mėgstamų knygų, nes ir dabar reikia laiką tiks liai padalinti, kad visur suspėtum. O darbų yra: ir Pramo nės ekonomikos fakulteto komjaunimo komiteto na
rys, ir Universiteto SSB parengiamojo štabo komi saras. O dar paskaitos, seminarai.. Negali nesirū. pinti ir „fuksais", kurie kasmet nedrąsiai praveiia fakulteto, kuriame mokai si, duris. Jiems irgi reika linga parama, padrąsinan tis žodisNe taip seniai diskuta vo „Tarybinio studento" puslapiuose tiek patys pirmakursiai, tiek Univer siteto senbuviai apie sun kumus, su kuriais susidu ria aukštosios mokyklos naujokai. „Viskas priklausys nuo pačių žmonių, sudarančių
Kai šalia jauti draugą..*
o su PEF II kurso pramo nės planavimo I grupės studente Aurelija Danusevlčlūte susipažinome bū tent taip. — Jūsų grupė silpnai mokosi? — tik paklau siau, bet iš nustebusio Au relijos žvilgsnio pama čiau, kad esu klaidingai suprasta... . Šypsausi. PAŽINTIS — Ką jūs! Vadinasi, nieko nežinote apie mus! Intuicija, ne intuicija, Štai jums statistika: mūsų
grupėje 31 studentas. Pa vasario sesijos pažangu mas — 100%. Grupėje keturi pirmūnai: J. Motie jūnaitė, D. Ladukaitė, R. Prunskutė, R. Donskytė. Ne, ne tik šios merginos mokosi gerai, mes vis! stnegiamės nuo jų neatsi likti. Tiesa, du vaikinai mokosi gal kiek silpniau, bet jie — sportuoja Ir iš tiesų stokoja laiko. Taigi, patekau i vieną
geriausių akademinių gru pių PEF. Praėjusiais moks lo metais pagal pažangu mą ji užėmė III vietą fa kultete. Gal ne viskas taip gražu, kaip pasirodė man iš pirmo žvilgsnio ir kaip atrodys skaitytojui. Bet ,ar baisios kilūtys, kai šalia jauti draugo petj, matai jo dideli norą siek ti žinių? Gal ir nevisada išsišnekama „nuo dūšios" ir laurų nėra, bet nepa
mirškime: jie — dar tik antrakursiai. Silpnai besi mokantys. .. Atrodo, kas čia baisaus? Ir vis dėlto, reikia, kad vaikinai ne piktnaudžiautų draugų pasitikėjimu. 31 žmogus — ne taip jau daug, kad nerastų bendros kalbos, ir ne taip mažai, kad nesu gebėtų padėt-.. Šią savaitę visų dėme sys i TSKP istorijos kolio kviumą. Ir taip kruopščiai,
kolektyvą, nuo jų susi klausymo ir noro vienas kitą pažinti daugiau, ne tik per paskaitas. Akade minė grupė — tai viena šeima. Kiekvienas atsako už grupės nesėkmes, visi džiaugiasi jos pergalėmis. Žinomą, sunku suderinti savąjį „aš" su bendruoju „mes", bet tai būtina. Daug kas priklausys ir nuo komjaunimo sekreto riaus, ir nuo seniūno, tik nevalia jiems visų darbų ant pečių suversti". O Tu žmones gerai pa žįsti. Juk ir į SSB „Tau ras", kuriam vadovavai, pasirinkai tuos, kurie tik rai nežvairuoja i darbą. Todėl ir Tavo būrys — vienas iš geriausių. Kas tai intuicija? Patyrimas? Patikėkim ir tuo, kad mūsų veikla telpa ne vien popierėliuose, ataskaito se ir suvestinėse. Jei komjaunuolis nepaslėps po susirinkimo savo ženk liuko kišenėje, jei patikės tuo, ką dirba. ■. Vadinasi ir Tavo notai išsipildys. O esmė ne Garbės raštuo se, ne pagyrimuose, o dar bo vaisiuose. Ir kad esi išrinktas LLKJS Lenino ra jono XXIV ataskaitinėsrinkiminės konferencijos delegatu, liudija, jog žmo nės tiki Tavimi. O rašoma ne tik apie pačius geriausius, bet ir apie tuos, kurie negaili laiko nelengvam darbui, nors kartais jis ir lieka užgožtas kitų šešėlyje. Ir jei patikėsi mano žo džiams, jog tikrai reikėjo Tau parašyti, vadinas, šios mintys nebuvo išgalvo tos. .. Romas PODERYS
atidžiai, ruošiamasi kiek vienai paskaitai... Tai — sesijos sėkmės laidas.
ATSISVEIKINANT Išeinant PEF skelbimų lentoje pamačiau II kurso studentų paskaitų lanky mo suvestinę. Neveltui Aurelija MAK-o pirmi ninkė — šalia karikatūri nio miegančio žmogelio ne taip jau daug pavar džių. .. O apie sesijos rezultatus dar kalbėsime. Vita GEINYTE
BRANDUS DERLIUS
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI
nė" (B. Firsovas, Leningra das), „Žurnalistinės veiklos efektyvumas kaip mokslinė problema" (E. Prochorovas, Leningradas), „MIPP efekty vumas ir informaciniai audi torijos poveikiai" (M. Laurlstln, Tartu) ir t. t. Po plenarinio posėdžio (čia buvo perskaityti pagrindi niai pranešimai) konferenci jos dalyviai pasidalijo į dvi sekcijas, kuriose beveik dvi dienas jau konkrečiai disku -
jos Ir propagandos priemo nių sistemos efektyvumą? Kokie čia gali būti rodikliai? Kodėl iki šiol nebaigta for muoti speciali MIPP sociolo gijos teorija? Kodėl iki šiol mokslininkai vis dar negali susitarti dėl pagrindinių ter minų: vieni telkia pirmeny bę pavadinimui „Masinės komunikacijos", kiti — „Ma sinės informacijos ir propa gandos priemonės", — treti tik „Masinės informacijos priemonės..." Kodėl iki šiol dar nėra standartinių spau dos sociologinių tyrimų pro gramų bei metodikų, nėra vieningo šios mokslo srities terminų žodyno ir t. t. Konferencijoje buvo pri imtas nutarimas — koordi nuoti visų šalies šios srities mokslininkų darbus, įsteigti nuolatinį koordinacini cent rą, reguliariai rengti teorines praktines konferencijas, dau giau publikuoti mokslininkų darbų. Po dvejų metų pa naši konferencija vyks Kije ve, o dar po dvejų — Tartu. Konferencija Minske mums buvo ypač įdomi ir todėl, kad Žurnalistikos katedros periodinės spaudos tyrimo grupė šiuo metu tiria res publikos rajonų laikraščių efektyvumo didinimo proble mas.
šių metų lapkričio mėne chorovas iš Maskvos, profe Kiekvieną rudenį žmogus Šaulių sekcijai vadovauja tre sio H—13 dienomis Baltaru sorė G. Chmara iš Leningra nuima derlių, linksmas žvilg neris L. Majorovas. Koman sijos sostinėje vyko sąjungi do, filosofijos mokslų dak V. Kamarovskls iš teri atgal — ką nuveikė per dos sudėtyje 4 sporto meist nė mokslinė praktinė konfe taras ankstesnius metų laikus, ko rai: S. Liutenko, A. Pauliuko- rencija: „Masinės informaci Maskvos, docentė M. Laurlskią darbų naštą ant savo pe nis, A. Smailys, A. Bražiūnas, jos ir propagandos priemo tin iš Tartu universiteto, fi čių pakėlė. Vėlyvas ruduo — 6 kandidatai į sporto meist nių efektyvumo problemos". losofijos mokslų daktaias rimta darbų apžiūra ir ver rus. 1981 m. tarp Lietuvos Šioje konferencijoje dalyva B. Firsovas iš Leningrado ir tinimas, naujų pareigų nu aukštųjų mokyklų Universite vo ir du Universiteto atsto daugelis kitų. Buvo perskai matymas. to šauliai užėmė pirmąją vie vai: Žurnalistikos katedros tyta keliasdešimt įvairių pla Neseniai įvyko Universite tą. Aukso medalius laimėjo ir periodinės spaudos tyrimo kai kaip profesorius E. Prcto SDAALR ataskaitinė kon spartakiados čempionais tapo grupės vadovas vyresnysis ferencija. Koks derlius užde J. Juškevičiūtė, G. Donytė, A. mokslinis bendradarbis Alek rėjo, kokių rezultatų pasiekė Paullukonis, V. Šokūnaitė. A. sandras Remeikis ir šios gru mokslinė jaunesnioji Universiteto SDAALR organi- Pauliukonis, A. Bražiūnas, pės zacija? A. Smailys įeina j Tarybų bendradarbė Roma StatuleviDerlius tikrai nemažas. Sąjungos komandos sudėtį, čiūtė. „Tarybinio studento" redakcija paprašė drg. A. Vien tik per praėjusius me• kiti į LTSR rinktinę. tus SDAALR gretas papildė> Radijo sekcijai vadovauja Remeikį trumpai pasidalyti Rakauskas. I įspūdžiais iš šios konferenci612 naujų''narių. Didelis dė- docentais R. mesys skiriamas SDAALR or■ SDAALR Universiteto koman-1 iossąjunginę konferen- nešimų, bet visuose pranešl- tavo apie įvairias masinės ganizacijos narių kariniam-■ da dalyvavo Lietuvos pirme-1 — patriotiniam auklėjimui. Bu- nybėse, sąjunginėse varžybo-1 cli4 organizavo Baltarusijos muose vlenokiu ar kitokiu informacijos ir propagandos vo nagrinėjama TSKP XXVI[ se. „Lapių medžioklė" (vado-1 TSR Aukštojo ir specialiojo aspektų buvo gvildenamos priemonių sistemos probleir LKP XVIII suvažiavimųį vas A. Žukauskas) dalyvavo I vidurinio mokslo ministerija, masinės Informacijos Ir pro- mas. O jų yra gana daug, medžiaga. Visi Universiteto> daugelyje respublikinių var-1 Minsko valstybinis V. Lėni- pagandos priemonių efekty sunku čia visas net suminėti, I no universitetas, Baltarusijos vumo problemos. Štai keleto Tai MIPP teorijos, kaip spefakultetai pravedė ' iškilmin■ žybų. — Nors dirbta ir nemaža, I TSR Žurnalistų sąjunga ir pranešimų temos: „Komplek daliosios sociologijos teorigus vakarus susitikimus sui pažymi Universiteto I Tarybinės sociologijos aso- sinis masinės informacijos ir jos, santykis su bendrasociopartijos veteranais, Socialis■ — priemonių logine teorija, tai MIPP funk tinio Darbo ir Tarybų Są■ SDAALR organizacijos pir-1 ciacijos Baltarusijos TSR sky- propagandos jungos didvyriais, buvusiaisi mininkas A. Sapožnikovas, I rlus. Iš visų šalies respubii- (MIPP) tyrimas" (V. Karabel- cijos sistemos Ištyrimas, at partizanais, Didžiojo Tėvynėsi — bet yra ir trūkumų. Visų I kų suvažiavo apie du šimtai nlkovas, Maskva), „MIPP skleidžiant jos dinamiką ir pirma, tai silpna materialinė - - - I *žurnalistikos ....... karo dalyviais. mokslo teoreti- efektyvumo kriterijai" (G. vystymąsi, tai MIPP funkci paimkim, I kų ir praktikų. Atvyko ir Davidiukas, Minskas), „Masi jos, tikslo, veiklos santykis SDAALR nariai pabuvojoi bazė. Pavyzdžiui, Kauno IX forte, Pirčiupiuose,, kad ir vairuotojų kursus. Tu-1 pranešimus skaitė tokie nau nės propagandos efektyvu su MIPP efektyvumu... Kaip Zarasuose, keliavo 16 Lietu rime tik mašiną, ji nuolat I sų šalyje žinomi moksliniu- mas ir visuomeninė nuomo- nustatyti masinės infoimaclviškos divizijos kovų keliais, genda, atsarginių detalių ne aplankė miestus didvyrius Le ra, o norinčiųjų įsigyti teises ningradą, Kijevą. Per ataskai daug. Apie Universiteto tirą tinį laikotarpį organizuota tenka tik svajoti. Daug ne taigi šįmet sudarėme labai 189 ekskursijos ir žygiai, ku tvarkos tvarkant dokumenta kvalifikuotą visuomeninių riuose dalyvavo apie 3120 ciją, platinant SDAALR bi mokslų tarybą, kuriai ir teks žmonių. Karine-patriotine te lietus, pagaliau neatsakinga didžiausias organizacijos kon matika pravesta 650 paskaitų. kai kurių draugų pažiūra į kursų krūvis. Termino probVisuose SDAALR renginiuo SDAALR organizuojamus ren lemos neturime, bet kitos la se aktyviai talkininkavo pul ginius ir susirinkimus. bai aktualios... kininkai A. Zinenko, J. Ras — Reikia įkurti daugiau Gamtos fakulteto SMD na tenis, C. Gabedankas, majorai sekcijų, juk organizacijos Gamtos fakulteto mokslinis pritariu. Mes ne tik kuria rys IV kurso studentas R. E. Agurcovas ir J. Bogdano- gretos nuolat auga, — pirmi vadovas doc. D. Galvydytė: me SMD istoriją, bet ir patys Baubinas: vas. ninką papildo Lenino rajono — Didžiausią nepatogumą esame tos istorijos dalimi. — Mokslo tiriamasis darbas Fakultetuose karinis-pat- SDAALR komiteto pirminin dalyvauti SMD konkursuose O kiek daug gerų darbų din studentui — gera tobulėjimo I Pabaiga. Pradžia Nr. 36. riotinis darbas pagyvėjo, — kas F. Prokapiuk. Perskaitomas nutarimo pro-1 Pernai svečiai iš kitų aukš- mums sudaro terminai. Gruo gsta ir mes nieko apie juos priemonė. Tik jis jokiu būdu kalbėjo pulkininkas J. Raste mėnuo studentams la>'ai nežinom!. Žinoma, aš kalbu negali būti priverstinis, o tu nis. — Jeigu 1980 m. pirmavo jektas, priimami socialistiniai I tųjų mokyklų perskaitė džio 4 fakultetai, tai dabar — įsipareigojimai, išrenkami I 1080 pranešimų. . . Kuo užimtas, o turai vyksta sau ne apie „Tarybinį studentą", ri eiti lygiagrečiai su studijo neturime pamiršti ir jo.. . mis. Mes čia nemažai esame net 6: PF, MF, GF, ChF, IF ir nauji nariai į SDAALR komi-1 grindžiamas, toks studentų sio mėnesį. Siūlyčiau paanks betFizikos fakulteto SMD nuveikę, ir nors trumpai leis tinti terminus. Jeigu tektų tetą, apdovanojami patys dar1 bendradarbiavimas? Turbūt, EKFF. Yra ir atsiliekančiųjų mokslinis vadovas V. Balevi- kite pasidalyti patirtimi. dalyvauti tik respublikinia — tai FilF, PEF ir TF. bščiausieji ir aktyviausieji I juos jungia tas didelis noras Per vasaros praktiką stu Į — siekti žinių, būti gerais me konkurse, gal ir nebūtų čius: SDAALR organizacijose vei organizacijos nariai. — Mus jaudina ūkiskaiti dentai ne tik artimiau susipa Auksė MATONYTĖI specialistais, išsilavinusiais šios problemos, bet geriausie kia šaulių ir radijo sekcijos. ji darbai atrenkami į sąjun nių darbų užmojis. Fizikos žįsta su savo specialybe, bet | žmonėmis. Taip, ir čia neapuinnnnnni-nr-rn- nr..-.-u-jinn.^v.-j I sįeįnama be problemų: tian- ginį turą, o čia be rusų kal fakulteto SMD sekcijoje nuo kartu dirba ir mokslo tiria bos neišsiversi. O darbų ver 10 iki 50 % pranešimų būna mąjį darbą. Grįžę į fakulte I sportas, lėšos. .. Visko reikia dą: „Kaip gerai, kad at- I tur<įti norint nuvykti i kitas timas į rusų kalbą reikalau iš ūkiskaitinio darbo baro. . tus studentai medžiagą susi Ir visai neseniai sužinojome, stemina ir visai nesistebime, laiko. ėjote. Triukšmauja stu-1 šalies aukštąsias mokyklas,, ja I nemažai SMD darbą reikia įtraukti kad su trejetu įdarbinti ne praktikos medžiaga tam dentai. Labai ilgai vaka-| taip pat norint priimti sve- kuo daugiau katedrų, tai ne galima, nes norima siekti pa kai pa kursinių ir diplominių dar roja. Ypač 17-ojo kamba-l čius. Problema? O kaip! Ir tik pagyvintų draugijos dar žangumo. . . Bet ar tai efek bų pagrindas. . . rio gyventojai. .." I vis dėlto šis poreikis tai bą, bet paįvairintų ir darbų tyviausia priemonė? Kas liečia mokslo — tnlaTaigi pirmiausia jr I ne tik skatinimo priemonė, mąįį darbą galime taip pat bet tai verčia studentus pa pasigirti — studentų iniciatybuvo aplankytas 17 kam sitempti, dirbti geriau.. Tik Apie studentų piofsą- barys. Jame gyvena r>F va — grįžę privalome pasi va Ukmergės rajone paskelbtas drugių draustinis. jungos komitete dirban- studentai V. Kriščiūnas, __ _______________ dalyti savo mintimis,, o juk Universiteto SMD mokslinis čią bendrabučių buities V. Astrauskas, S. Gvl-1 kiekviena priemonė taikoma vadovas doc, E. Šileika: komisiją tikriausiai žino binskas, A. Striuka ir E. I ne tik pramogai, iš jos reikia — Mes ne tik turime „už daugelis bendrabučiuose Mazėtis. Nors šie vyi u-Į pasimokyti, siimti" mokslu, bet jį ir kur tąsyk triukšmin-Į Aštriau susidūrėme dar su gyvenančiu Universiteto kai ti. Labai svarbu, kad daly studentų. Žino, nes nere gai ir „nevakaroįo", visl viena problema: spauda. Vis vaudamas SMD veikloje, stu dėlto kambario susitvaidelt ? _ m ® s . dir ^ m 5 tai kuris nors studentas dentas įgytų kuo daugiau , .. .. . , I ne būreliai galbūt net neraudonuoja prieš ją dėl kyti nepaiege: lovos su- mažat Q kas apie tai žin0? mokslo įgūdžių. Kiekviena katedra per tris nesutvarkyto kambario jauktos, grindys seiiOKai I Užmiršta visai apie ,rTarybimetus turi parengti nors po ar vėlyvų svečių. regėjusios ne tik skudurą, Į nį studentą". Tegul girdi, vieną gerą darbą sąjunginiam Praėjusią savaitę šios bet ir šluotą, mėtosi nuo-1 apie mus kalba, tegul poresturui. . . Gal čia ir stengiuosi Kalba prorektorius prof. A. Bikelis. R. GUIGOS nuotr Universiteto komisijos na rūkos... O bendrabučio I pondentai patys ateina pas aplenkti konkursinių darbų riai pabuvojo Čiurlionio švaros komisija buvo pa-|m^• laiko terminų problemą. Pramonės ekonomikos fa tematiką. .. O būna, kad iš skelbsime šįmet geriausio gatvėje esančiuose mate tenkinamai įvertinusi dirbamas Mokslo darbas respublikinio turo kai kurie kulteto mokslinis vadovas matikų, gamtininkų ir tvarką kambaryje. Tiesa, būrelio konkursą. Tikimės, darbai grįžta net neįvertin doc. D. Jarmašauskienė: Tik šitaip ilgai ir kantriai, kad tai bus gera skatinimo medikų istoriią. bendrabučiuose, kituose kambariuose gy priemonė. — Mus taip pat jaudina dirbdami, rašome Kažkodėl imame ti. .'. Gamtininkų SMD dar istorija po Paaiškėjo, jog geriausiai venantys gamtininkai bu- „merdėti" Bet kokia tai bus ...... ................. . ...... darbų ruošimo konkursui ter bo kreivė krito ne tik dėl ir kažką daryti reitvarkosi Medicinas fakul vo susitvarkę kur kas ge-| kia". Tik kelf fakultetai'praa mūsų kaltės. minai. . ., bet nėra padėties 50 metų, jeigu mes nepalie Konkursinius kame žinių? O studentų daiFilologijos fakulteto moks be išeities... teto studentai. riau už kolegas iš septy-1 dėjo rašyti SMD metraštį... publikuoti sunku. Tai gal Nebuvo didesnių prie nioliktojo. Kodėl? Tik-1 Ar jis reikalingas? Mums gal linis vadovas doc. A. Girde darbus ruošiame iš anksto ir bus bandykime geriausius publi dviem kalbomis. Ir dažniau nis: riausiai dėl to, kad su1 ir nelabai, bet. .. mes, _ greit kaištų ir 6-ojo bendrabu — Konkursas, medaliai — siai neapsirinkame: tie dal kuoti ten, kur spausdinami čio gyventojams — mate prato, jog rūpintis kam išeisime, ateis kiti.. . O juk tai šventė, bet visų pirma yra bai būna pažymėti ne tik res- vadovu darbai? kiekviena diena — vienas matikams. barių tvarka ir švara tu O SMD propagavimui turi darbas: temos parinkimas, jos publikiniame ture, bet keliaumilžiniškos istorijos pusla Vos pravėrusi Gamtos ri ne įvairios komisijos, pis. . Ir metraščiai apie SMD gvildenimas... ir tai — kas ja ir į sąjunginį, Cia ka’p me labai gerą priemonę — fakulteto 4-ojo bendrabu o patys studentai — veiklą mūsų Universitete ka- dienybė. SMD esmė — moKS- sporte svarbu ne nugalėti, o tai mūsų „Tarybinis studen tas" ir šio klausimo nenoriu čio duris, buities komisija bendrabučių• gyventojai - _ , da nors taps neįkainuojama linio darbo įgūdžių formavi dalyvauti. S. BIRŽELIONIS | vertybe. Pranešime drg. R. Stuoka laikyti probleminiu. mas, o jų negali būti be kas išgirdo budinčiosios skunnieko nepaminėjo apie Visuo Kalbėti reikia ir apie SMD dienybės. Dalykiškai, konkrečiai bu O vertindami darbus, būti meninių mokslų konkursus, atributiką, ir apie naują dip vo nurodytos ir apsvarstytos lomo projektą. Sakysite, čia nai atsižvelgsime j kokybę. organizuojamus VU komjau visos problemos. Naujai išrin tik smulkmenos? Bet juk iš Būna, kad daugiau nei pusė nimo komiteto. .. Bet. .. iki ktai SMD tarybai lieka jas iš smulkmenų viskas ir suside darbo parašyta ne studento, šiol neturime kuo pasigirti ir spręsti.'. . Tik nepamiiškime, kal o vadovo.. . Būna.. . ir ne sunku pasakyti, kieno da. .. tė. .. Nenorime likti tik atas kad sėkmę lemia darbas. Taigi, nedidelis SMD kon skubėkime su vertinimais. Eugenija VITKIENĖ dokumentuose, Publikavimo problemai — kaitiniuose ferencijos dalyvių interviu.
Įdomi konferencija
ŽAVĖTIS, BET IR DIRBTI
ŠVARA RŪPINKIMĖS PATYS
DĖMESIO!
Redakcija sauna daug i laiškų. Netyčia vienoi ar sujaudinakito turinys Lakoniškas prašymas iš Keliamės, šeimyna, į bendrabutį.
A. PEČIULIO pieš.
spausdinti skelbimą „Tadėl rybiniame studente" pažydingusio studento mėjimo. Ką darysi, jei ko respondentai nebesuranda centrinių rūmų (o ką jau
ir kalbėti apie mūsų re dakciją III aukšte. Taigi, laiškus krauname i archyvą ir laukiame, gal kada pasirodys jų auto riai. Todėl visus, kurie
pametė studento pažymė jimą, kviečiame užsukti pirmiausia i studentų prof sąjungos komitetą, o ta da apsilankykite mūsų re dakcijoįe.
AVĖ VITA,
rios merginos. Jis mylėjo studentus, mes mylėjome jį... 200 metų fakultetui, aštuoniolika prabėgo nuo ta da, kai mes užvėrėme jo du" X ris. — Leiskite nusilenkti pa čios humaniškiausios profesi jos žmogui, — nuaidi orato riaus balsas, salė nutyla. Medicinos fakulteto deka M MES VĖL SUGRĮŽTAM, FAKULTETE. nas prof. S. Pavilonis prisi X TAI KLAUSYK, FUKSE, 200-ŲJŲ METŲ. mena tolimą fakulteto pra MAŽYTĖ ŠVENTĖ SCENOJE. eitį: DAR KELETAS SIURPRIZŲ JUBILIEJUI — Fakultetas pradėjo gy vuoti 1781 metais. Iš pradžių Neskubėjom, dar anksti, tai buvo tik terapinė klini- bai daug. — Mes iš „Tarybinio stu Ir skamba šilti svečių žo dento", prašom įleisti... manėm. Bet apsirikom — džiai. Šventės dalyviai įdė Prie durų stovi budintis Gamtos fakulteto fojė jau bū miai išklausė LTSR sveikatos studentas ir abejingai skės riavosi šventiškai nusiteikę apsaugos ministro J. Plaiūkio, čioja rankomis: žmonės. Gražiojoje Aula Magna prof. Br. Sudavičiaus, Uni — Niekuo negaliu padėti, taip pat retai kur tebuvo versiteto profsąjungos komi merginos, pavėlavote, salė laisva kėdė. Tarpduryje pasiteto pirmininko pavaduotojo jau sausakimša. L. Gasiūno, svečio iš Tartu rodžiusiems, sėdintieji mos Tuo įsitikinome, kai var teldavo, kitur nuvilnydavo Universiteto ir daugelio kitų gais negalais įsibrovėme į prislopintas juokas, veidai pasisakymus. Ant scenos ap Aula Magna. dovanojimams kilo gydyto degė nuoširdumu. — Jūs tuksės? KAS JIE? Ar tik ne sene jai, docentai, profesoriai. Ne — Ne, ne. lio, Medicinos fakulteto, sibaigė garbės raštai, gėlės, — Gal pereikite į kitą pu šiandien švenčiančio 200 me aidėjo plojimai. sę, krikštas nelabai saldus, Ant scenos pakyla trys — vėl mus įspėjo. tų jubiliejų, anūkai. Minutėlei sutrukdėme ne gydytojai. Rankose virpa gė Šurmulys salėje pamažu toliese sėdėjusių moterį. Gal lės, sunkiai nulaikomas di rimo. per daug grubokai nuskam džiulis paveikslas, dovana — Tai klausyk, fukse 200Almae Matris garbingam sū ųjų metų! bėjo klausimas: — KAS JOS? nui — Medicinos fakultetui. Rimti išbandymai tau, pii— Aš čia studijavau. . buvo ruošiami. — Mes buvome pati aud makursi, Štai šituose dviejuose suo ringiausia laida... Vis tie Spalvingoje scenoje epocha luose — mano kurso drau 1942-ieji... Prisimename, tu keitė epochą. Ir jei nespė gai. Mes — 1963-ųjų metų rėjo būti paskaita. Atvažia jai kartu su kitais draugais laida. .. — nutęsė moteris, vome štai čia, o durys už laiku pasitraukti tolyn, tave balse nuskambėjo tarytum rakintos, ant jų — vokiškas stvėrė negailestingos rankos priekaištas — kaip gi jūs užrašas. Supratome, šalis ir traukė, vedė, nešė į sce šito nežinote — tarytum pa okupuota. Sustojome visi ną. Paslaptingi akmens am sididžiavimas. — Mes kaž prie tų durų ir nusifotogra žiaus atstovai stūgaudami ir kada šeimininkavome šioje favome. Šiandien mūsų nuo šokinėdami paruošė tau ste Musų dekanas. nuostabioje Aula Magna... trauka tebus istorinis faktas, buklingą gėrimą, pagal tuiiA. Žukaitės, Vilniaus de kukli dovanėlė jubilijatui. mus etalonus matavo tavo ■ * N zinfekcinės stoties vyr. gy ka. Ten dirbo įžymūs gydy kūno proporcijas. dytojos veidas nušvito, ji tojai Frankai, Jundzilas, Bojanus. Per trumpą laiką apgin tęsė toliau: — Matote, ten sėdi C. Gu ta 240 daktaro disertacijų. tauskas, Panevėžio centrinės Tuometinis Medicinos fakul ligoninės vyr. gydytojas, o tetas tapo vienu geriausių štai čia M. Černiauskaitė, Europoje. Vilniaus Klinikinės ligoninės Vėliau fakultete kaip gry patalogoanatomas.. . Jie visi bai dygo ansambliai, ansambpuikūs gydytojai. Žmonišku liukai, mokslo būreliai, įstei mas, svarbiausia žmonišku giamas pediatrijos skyrius. Mokymosi laikas trunka sep mas mūsų profesijoje. — O sakykite, kas labiau tynerius metus. 1962-aisiais siai įstrigo atmintin iš studi metais įkuriamas gydytojų jų metų? tobulinimo skyrius. — Sunki buvo pradžia, Nuoširdžiu sveikinimo žo siaura specializacija, tenkino džiu į susirinkusius kreipiasi mės vien gydomąja medici prof. H. Zabulis. Be abejo, na, daug mokėmės. .. — Medicinos fakultetą lyginant truktelėjo pečiais kolegės, su Universitetu, atšventusiu atseit, ką čia pridūrus, — o 400 metų sukaktį, 200 metų labiausiai įsiminė dekanas. atrodo labai mažai. Bet grįž Netikite? Paklauskite bet ku telėkime atgal. Padaryta la- Kiekvienas renginys įdomus. A. ŠATKAUS nuotraukos.
Facultatis Medicinae
ALMA MATER GRYPHJSWALDENSIS ŠVENČIA Garbingi svečiai patraukė pas miesto burmistrą i pri ėmimą, o mes — Segedo, To ninės, Brno, Vilniaus uni versitetų jaunimo organiza cijų atstovai — į studentų su sibūrimo vietą — Menzą. Ten pagal mums įteiktą pla ną turi vykti renginiai mies to visuomenei. Iš tikrųjų, kieme jau gro ja jūreivių dūdų orkestras, erdviame fojė studentai piekiauja keptomis dešrelėmis, sumuštiniais, alumi, suveny rais. Linksmiausia mažy liams. Jiems studentai įrengė „Pasakų girią", „Žinių gat vę", o daugiausia vėpsotoių sutraukė matematikai su sa vo pop — sporto švente. Čia mažieji greifsvaldiečiai galė jo išmėginti taiklumą, vik umą. Foie centre apspisti sir galių, įsirėžę, susirūpinę 3— 4 metų pypliai traukė storą virvę. Nugalėtojų laukė pri zai — kiekvienam limonado butelis. Verta pasigalynėti! 1975 m. pastačius Menzą — didžiuli 2 aukštų pasta.ą, poilsio salių ir valgyklų pro blema buvo išsyk išspręsta. Dieną valgykla, vakare — studentų klubas. Kasdien čia valgo 3200 dėstytojų ir stu dentų. Atsistojame ir mes į neilgos eilės galą. Kyšteliu 60 pfenigių vertės talonėlį (apie 20 kap.) — man įteibis ir J. Žiberskis su gelių lą. Viename skyrelyje buk
vės, kitame — padažas, tre čiame — mėsa. Su draugu iš Brno Zdeneku nusprendžiame — mažoka. Pas mus atvykę VDR studentai stebisi mūsiš kių apetitu ir išlaidumu — šaltas užkandis, sriuba, šni celis, net kompotas! Dairo mės šaukštų ir šakučių. De ja, jų čia nėra, kiekvienas nešiojasi savo. Mums tenka už 5 markes išsinuomoti. Kiek pabuvoję, vis dėlto su tinkame — gerai sugalvota, praktiška. Domėjausi bendrabučiais. Studentai džiaugiasi gavę vietą Makarenkos gatvėje esančiuose bendrabučiuose. — Tai nauji, erdvūs pasta tai. Greta didžiulė parduotu vė, sporto salė, klubas. Jeigu Saulėtekyje virtuvės, dušai būtų švaresni, o kambariai šeimininkiškiau įrengiami, mūsų bendrabučių nuo greifsvaldiškių neatskirtum. H. Beimlerio gatvėje pa statai senesni — juos Uni versitetas gavo dovanų 500 metų jubiliejaus proga. Dau gelyje kambarių gyvena po keturis—penkis studentus. Ir visai sunykusi bendrabutuką pamačiau prie geležinkelio stoties. Kambariuose dar sto vi krosnelės, kūrenamos ang limi. Romantiška, bet laiko studentai praranda nemažai. Juokaujama, kad šiame bend rabutyje studentai verkia du kartus — pirmą kartą — ap
sigyvenę^ antrą — išsike’dami. Mūsų delegacija — rektorius su žmona, prorektorius prof. J. Grigonis, docentai V. Gobis ir J. Žiberskis su gėlių puokštėmis, lietuviškais suve nyrais ir V. Mikėno skulptū ros „Pirmosios kregždės" dailia kopija įžengiame į prof. dr. D. Birnbaumo kabi netą. Trumpas mūsų Rekto riaus sveikinimo žodis, tra dicinė šampano taurė. Rekto rius dėkoja mūsų gausiai de legacijai už sveikinimus ir dovaną, už atvykimą į Greifsvaidą, įteikia atminimui puikaus porceliano jubilieji nius medalius. Mus keičia Gdansko, Sarajevo, Joensu,
kitų universitetų, miesto įstaigų ir įmonių delegaci jos. Sveikinimo ceremonija tęsėsi 3 valandas. Vakare čia pat, priešais H. Rubenovo paminklą, pa statytą lygiai prieš 125 me tus, buvo suręsta tribūna. Jau marširuoja dūdų orkest ras, sukinėjasi merginų pul kas su būgnais ir transparan tais, H. Rubenovo gatve at plaukia fakelų eisena. Pneš centrinius rūmus rikiuojasi dėstytojai, studentai — busi mieji matematikai, geologai, šiaurės Europos kalbų spe cialistai, teologai. Pastarieji, beje, niekuo nesiskiria nuo savo kolegų — džinsuoti, o pakalbėjus — šiuolaikiškai
f
į.
fe
7-
•
■* 1
V <5
i
*
it
Nuaidi šventinių fanfarų garsai. Scehos viduryje stovi didelis krėslas, ant kurio aiš kiai nupieštas skaičius 200. — Tai dekano kėdė... — Sako, pats dekanas vai dins. .. Šalia čiauškėjo dvi mergi nos. Visi laukėme studentiško spektaklio. Dėmesio! Dėme sio! Dėmesio! Prieš vaidinimą gabalėlis šiandieninio Medici nos fakulteto kasdienybės. Iš užkulisių išeina dekanas, apsisiautęs senoviška mantija, ant galvos — anų laikų švie tėjo kepurė. Lotyniškai pa sveikina gražių tradicijų my lėtojus, čia susirinkusius fa kulteto jubiliejaus išvakarėse. Ta proga pagerbiami mokslo žymūnai, aktyviausi visuome niniai veikėjai, sportininkai.
Susimąstymas.
Kilsteli šventišką nuotaiką pelnyti apdovanojimai moks lo pirmūnams: ketvirtakursei D. Jacevičiūtei, penktakursei R. Kruvelytei, penktakursiui S. Rasimavičiui ir kt. Nepa miršti ir šauniausi sportinin kai. Vėl pasigirsta fanfarų gar sai. Dėmesio! Dėmesio! Dė mesio! pradedamas studentiš kas vaidinimas. Taip, triūso daug įdėta. Jau vien viduramžiški rūbai pa traukia akį. O kokia vaidy ba iškalbinga! Tikri artistai! — Senokai pradėjome ruoš tis, — pasakojo spektaklio iniciatorius K. Vaičiulis, — vaidinti priėmėme visus, kas linkęs dainai, šokiui ar pa vaidinti mėgsta. Patyrimo tu ri daugelis, nes kasmet ren giami kursų vakarai, kuriuose išvystame visokių įdomybių.
mąstantys jaunuoliai. Univer sitetas ruošiasi šventinei ma nifestacijai. Suskamba protesto dainos. Iš tribūnos oratoriai patvir tina savo pasiryžimą dirbti ir mokytis socialistinės Vo kietijos labui. „Taika ir socializmas ne atskiriami", — dainuoja me dicinos fakulteto studentai, pritariant gitaroms. „Manifestacija baigta. Te gyvuoja Universitetas!" — džiaugsmingai paskelbia ve dantysis. Pats didžiausias renginys buvo kartu ir trum piausias. Užgesinami fakelai, stu dentija pasuka menzos link — šį vakarą ten linksmybių linksmybė. „Mensatreff" — susitikimas Menzoje. 5 dis kotekos, filmotekoje prancū zų filmai „Paniišęs gaidys" ir „Gangsterio lėlė", gros 4
Vienodai rimtą' rolę gavo ir f-uksas, ir absolventas. Labai dėkingi esame Jaunimo1, Ope ros ir baleto teatrams, kad paskolino kostiumus. O tai buvo problema. Pasipuošti reikia, o kuo nėra. Sukrutome rankiotis iš visur, ką sugebė jome, patys pasidirbome. Muziką ir žodžius dažnai pertraukdavo plojimai. Spek taklis buvo mažytė šventė scenoje ir salėje, kur kiek vieną artisto žingsnį akylai stebėjo žiūrovo akis, jaunat viškai linksma ir uždeganti, dar viena nedidelė dovanėlė Medicinos fakulteto 200 gim tadieniui. * * * Iškilmių dalyviai ir svečiai galėjo aplankyti dar keletą jubiliejinių renginių. Buvo paruošti ir prizai tiems, kurie juose pasirodys gerausiai. Fotoparodos-konkurso didįjį prizą laimėjo I. Vilpišauskas už nuotraukų seriją. Už nuot rauką „Sustok, akimirka ža vinga" apdovanoti IV kuiso VII grupės medikai. Buvo renkamas linksmiausias ir daugiausiai žiūrovu simpatijų pelnęs darbas. Antrajame Medicinos fakulteto aukšte vyko avangardistinio meno paroda. Čia išvydome daugy bę originalių eksponatų. Ge riausiais buvo pripažinti III kurso II grupės darbas „Be pavadinimo", IV kurso III grupės — „Senovės gydytom rinkinys". O II kurso III gru pės „Salta moteris" laimėjo net du prizus — žiūrovų ir dekano. Fakultete vyko eks perimentinių filmų ir muzikos festivaliai studentų svečiams. Juose dalyvavo ne tik šeimi ninkai, bet ir svečiai iš Užgorodo, Leningrado, Tartu, Ry gos. O kam nepatiko diskoteka? Tuo labiau, kad buvo galima ne tik linksmintis, bet ir pa buvoti aukcione, kur laikro di ar fotoaparatą galėjai įsi gyti už rublį, o už paprastus marškinėlius suploti dvidešimt keturis; spalvingoje mugėje padalyvauti, atrakcionuose. 200 metų. .. Tai du žmo gaus gyvenimai. Tačiau fa kulteto istorija nesibaigia šia diena, gražiu jubiliejumi. Me dicinos fakultetas ilgaamžis, amžinas, kol auditorijose skambės busimųjų gydytojų balsai. Dalia ŽUKAUSKAITE Dovilė ZARANKAITE
grupės, savas dainas dainuos jaunimo numylėtinis Heincas-Jurgenas Gotšalkas. Šimtai džiūgaujančių veidų (daugiausia merginų, nes Universitete jų — du trečda liai), iš visų kampų — disko muzika, muzikantai paskendę tabako dūmuose, o jei debe sys kiek ir prasisklaido, vis vien nieko nematai — tave apakina lazeriai ir žmonių jūros spalvingumas. Nusi pirk čia pat alaus ir, gurkš nodamas tiesiai iš butelio, patrauk per visas menzos sales ir nesvarbu, ar tu vo kietis, arabas, ar lenkas — visur pritapsi, būsi savas. Mat, studentas, kaip išaiški no mano naujas pažįstamas suomis Kalevas, internacio nalinis reiškinys. Prisimename savo Univer siteto jubiliejų, didžiulius restauravimo darbus, šventi nius renginius, prisimename Vilniaus miesto, visos res publikos sujudimą iškilmių dienomis.. Pirmą kartą per savo ilgus metus mūsų Uni versitetas šventė taip laisvai ir pakiliai, organizatorių išiadingumui ir entuziazmui kliū čių nebuvo. 1956 metais greifsvaldiečiai plačiai užsimoję šventė Uni versiteto 500 metų sukaktį, o šįmet uždavinys buvo kuklesnis — įvertinti dailus, nuveiktus per paskutiniuo sius 25 metus — kūrybingiau sius visoje ilgoje istorijoje. Vienok svečiai ir patys šei mininkai išvydo įspūdingą, renginį,. įsimintiną. Algirdas KUMŽA
Lapkričio 26 diaaą mu zikinio diskusijų klane \ (MDK) „AMICUS" svečias | buvo Universiteto dainų ir I šoklų ansamblio vadovu, I LTSR nusipelnęs artistas VIkio judraus numerio, jo dai juojantys Leningrade, nepa ' das Aleksandravičius. Jis pa nos bus perdaug liūdnos. Ta sididžiavo ir atvyko i vasapasakojo apie VU muziki čiau graži daina uždega šir ronę. Publika šiltai sutiko nius kolektyvus, jų šiokia dis, pripildo prasmės, ir ji draugu mini programėlę. Eli dienius. Klubo nariai aktytampa nuostabi, nes yra tei tai ir Sigitui teko pabūti ir Jjviai dalyvavo diskusijoje singa. Rodos, prabyla širdys vertėjais. Draugai lakoniškai, apie naujas tendencijas liau ir šaukia: mes rasime- Žino bet su jumoru atsakinėjo i Universiteto diskotekų sa dies muzikoje. Toks aktyvu ma, rasime tai, ko mes iš klausimus. Vėliau sužinojo tikrųjų labai norėsime. me, kad Interklubo, vado lėje muzikos diskusijų klu mas — tai dar vienas fak Elitą ir Sigitas visą vakarą vaujamo Henrietos Pautieny- be „AMICUS" įvyko susiti tas, kad tokia bendraamžių sukosi kaip vijurkai: čia in tės, organizuotas vakaras kimas su LTSR Kompozitorių bendravimo forma — aktuali sąjungos jaunųjų kompozito ir būtina. terviu su gerbiamu svečiu jiems paliko didelį įspūdį. Romu Gižiu, čia naujo sve Rokenrolo karaliai ir visi rių sekcijos nariu kompozi čio — vokalinio instrumen kiti save atrado šaunioje toriumi Mindaugu Urbalčlu. tinio ansamblio „Veidrodis" „Amicus" diskotekoje. Da Svečias, pasakodamas apie — pristatymas, ir vėl inter bar visas ritmas buvo ių va elektroninę muziką, palietė daug įdomių Istorinių faktų, viu, ir taip toliau — lyg už lioje. Nuskambėjus paskutiniams kartu su klubo nariais disku burtame rate. „Veidrodis" sustingdė sa vakaro akordams, nuoširdžiai tavo apie šios srities pasta lę. Pasirodo, visi buvo pa atsikvėpiau — gal dabar rųjų metų laimėjimus ir per Kompozitorius kerėti. Ne vieną vakaro da tikrai sutiksiu ir pasišnekėsiu spektyvas. nuoširdžiai džiaugėsi muziki su Interklubo kultmasinio lyvį „išjudino" ansamblio vadove Daiva nio diskusijų klubo atsiradi veidrodiška muzika: leki leki sektoriaus Universitete. ir regi, kaip visos pasaulio Rupšyte. Jos nuomone, visi mu—būtent Klubo atsiradimas — tai spalvos ir daiktai pavirsta tie, kuriems buvo linksma, ne tik reikšmingas faktas sielų ir daiktų balsais, bet turi dėkoti reklamos sekto visai Universiteto studenti bijai su jais kalbėti, todėl riaus vadovei Ramunei Janu- jai, bet kartu tai ir tam tik klausais savo skambančio ševičiūtei, kultmasinio sekto ras jaunųjų kompozitorių sapno, pagimdyto muzikos. riaus nariams. Šitas vakaras, placdarmas į savo bendra anot Daivos, turėjo keletą Kiekvienas savaip sapną sap Manau, kad jaunimo navo — dinamiškesnės sie tikslų. Žinoma, pirmasis — amžius. diskusijų klubas los žmonės neiškentę ėmė drauge su svečiais deramai muzikinis paminėti Studentų dieną, — tai viena iš įdomiausių šokti. bendraamžių bendravimo Draugai iš Indijos, studi antrasis — i Interklubo veik formų, kuri ypač populiari Lapkričio 30 dieną klubo lą įtraukti fuksus, pasižiūrė nariai atsinešė savo plokšte užsienyje (CSSR, VDR ir ti, kokie jų gabumai šiam lių, įrašų. Kiekvienas pateikė darbui. O tokių buvo nema t. t.), — pasakė svečias. draugams savo mėgstamą kū Susivienijus visiems, kas rinį ar atlikėją, mėgino pa ža. Galima paminėti Sigitą Eigminą, Elitą Miliūnaitę, aktyviai domisi šiuolaikine aiškinti, kodėl ir už ką jis Petrą Narbutą ir kitus. Na, muzika, j vieną būrį galima yra mėgiamas. o trečiasis (mano pačios iš organizuoti tikrai puikų in galvotas tikslas) — tai, kad formacijos keitimosi ir dis Gruodžio 7 d. V. Musorgsmes, studentai, taptume arti kutavimo aparatą. Malonu, kad kompozitorius kio „Parodos paveikslėliai"; mesni ir šiltesni, vienas ki tam, kad su kitais mieliau M. Urbaitis jautriai reagavo šio kūrinio ISAO TOMITO bei dalintumėmės savo mintimis, į klubo kūrimosi organizaci ansamblio „Emerson, Lake nes problemas ir pateikė ke and Palmer“ interpretaeijoa. rūpesčiais. Skubėkite patekti į disko O vietoj epilogo — dau letą įdomių ir reikalingų pa iki giau tokių žavių akimirkų, siūlymų, laidavo, kad jau tekų salę pirmadieniais daugiau nepakartojamų susi nųjų kompozitorių sekcija 19.30. Artūras MEDONI5, visokeriopai parems ir sti tikimų! Remigijus VALINTAS Milda PALIULYTE muliuos šio klubo veiklą.
O VAKARAS ILGAI SKAMBĖS... Kai į šventę eini pasiruo šę* ją priimti tokią, kokia ji yra, ir jeigu pats stengiesi įsilieti i jos šurmulį — tai ii, patikėkit, padovanos tiek nuostabiu akimirkų, kad il gai dar ją nešiosi širdyie kaip nepakartojamą ir am žiaus užfiksuotą. Interklubiečiai turbūt ilgai dar šnekės apie Tarptautinei studentu dienai surengtą va karonę. O ji, kaip daugelis pritarė, pavyko. Galbūt vė liau vakaras skambės kaip gražus anekdotas — juokin gas, gerokai barzdotas, bet kartu ir rimtas. Ne visada pavyksta pa jausti šventės pulsą, jos prasmę. Bet tą šeštadieni salė buvo pasiruošusi sutikti svečius, laukė visu tų, kurie joje jaustųsi šeimininkais. Nors Interklubo nariai ir svečiai atėjo švęsti ne Nau jųjų metų, o savo šventės, tačiau organizatoriai sugebė jo papuošti salę taip, kad, rodos, niekur kitur nerasi jaukesnio kampo. Girliandos, balionai, fotoparoda. mugė, kviečianti isigyti specialius suvenyrus, baras, afišuojan tis gaivinančius gėrimus, bandelės — viliote viliojo studentus. Užgrojus Istorijos fakulteto kaimo kapelai, vadovaujamai Romo Bakučio, salę užtvindė liaudies šoki mylinčių entu ziastų būrys. Miela prisinrnti senolių kaimišką šoki, pa žaisti liaudišką žaidimą. To< dėl vakaro dalyviai nuotai kingai trypė polką su ragu čiais, šoko valsą, klumpako jį, žaidė „Klausė žvirblis čiulbuonėlis" ir kitaip links minosi. Tikriausiai ne vie nam atrodė, kad čia persi kėlė kaimiška gegužinė, ku
rią taip mėgo ir dar dažnai prisimena mūsų tėvai. Tačiau tokia pradžia dar nieko nebyloja apie tolesiię vakaro programą. Pasirodo, čia buvo tik prologas. Vaka ro vadovai Elitą Miliūną-tė ir Sigitas Eigminas paskelbė šventės, skirtos Tarptautinei studentų dienai, pradžią. Ma čiau, kaip subruzdo visa sa lė: — O kas čia buvo, jei ne pradžia? Elitą ir Sigitas supažindino su vakaro programa. Ir taip. Klajojanti teatro trupė „Pefo" lotoso žiedas" įžengė į sceną. Kvatojom iš choro, kuriam dirigavo supergeras maestro Sigitas Kerušauskas. Klausėmės originalių choro atliekamų kantatų „Pūsk, vė jau, pūsk" ir „Neišeik, neiš eik tu iš sodžiaus". Atvykę „užsieniečiai" šauniai savo vaidybą suderino su choro dainomis. Kaip gyvenime, taip ir šia me vakare, po linksmybių sekė rimtesni dalykai. Dai nuojamosios poezijos atsto vas Romas Gižys susirūpinęs pasakė, kad geriau bus, jei jis nedainuos. Atseit, po to
30 taškų. d) bendrabučio tarybos renginiai — 20—50 taškų e) pagalbinių patalpų bendrabutyje įrengimas — po 30 taškų f) už prizinę vietą bet kuriame universitetiniame konkurse — 40—50 taškų g) bendrabučio tarybos kova su antivisuomeninėmis apraiškomis — iki 50 taškų h) budėjimo bendrabu čiuose organizavimas — iki 40 taškų. Pastaba: už kiekvieną pla nuotą, bet neįvykus! renginį nubraukiama 30 taškų. 2. Auklėjamasis - kultūrinis darbas: a) susitikimai su darbe, mokslo, Didžiojo Tėvynės ka ro dalyviais — 30—40 taškų; kų b) teminis vakaras — 30 b) kambario pasų kont —40 taškų, rolė — 10—30 taškų c) ekskursija, turistinis žy c) gyventojų leidimų į bendrabutį kontrolė — 10— gis, išvyka — 30—50 taškų.
Konkurso tikslas — gerinti bendrabučių tarybų darbą, sprendžiant bendrabučio vi daus tvarkos problemas, sie kiant aukštesnės buities kul tūros, organizuojant auklėja mąjį Ir kultūrinį darbą ben drabučiuose. Konkurso eiga. Konkursą organizuoja Studentų profsą jungos komiteto sudaryta ko misija. Konkursas prasideda lapkričio 1 d. baigiasi balan džio 1 d. Yra du etapai: I etapas baigiasi gruodžio 25 d., II etapas baigiasi balan džio 1 d. Vertinimas. 1. Organizacinis bendrabu čio tarybos darbas: a) bendrabučio tarybos 1 d. * dokumentacija — iki 50 taš
REPLIKA Koks naivuolis pasitenkins stipendija, jei yra tūkstantis ir vienas būdas „kalti pinigą“. Albinas Šerkšnas (EKFF IV k.), Algirdas Miškinis (FF V k.), Raimondas Binkis (EKFF IV k.) anaiptol ne naivuoliai, žinojo, kad pinigai ant me džių neauga. Jie puikiai su vokė ir įsisavino turgaus dės nį: pirk pigiau, parduok bran giau. Aišku, gaila, kad nie kas dar nesugalvojo Universi tete dėstyti spekuliacijos teo rijos kurso. Šiaip ar taip, praktiškai vyrukai žinias pri taikė su SSB išvykę i Jakuti ją. Ne tik šauniai dirbo, bet ir laisvalaikį turiningai pralei do: spekuliavo džinsais. Ta
čiau užsiėmimui nepritarė Nerlungrio milicija. Bet savo kolegas išradingu mu ir energija pralenkė Rim vydas Požereckas, PEF III k. studentas. Vaikinas daug pa siekė: Nerlungrio prokura tūra net ruošėsi iškelti jam baudžiamąją bylą, bet, atsi žvelgiant į teigiamą charak teristiką, į tai, kad R. Pože reckas komjaunuolis, mūsų Universiteto studentas, byla perduota Universiteto liaudies teismui. Kokie gi Rimvydo Požerecko nuopelnai, vystant spekuliacijos meną, paklaus skaitytojas. Vaikinas, prieš išvykdamas su SSB j Jakutiją pirko dvejus džinsus už 30 ir 40 rublių, o brolis turguje jam parūpino dar brangesnius „firminius" už 100 rub. Tai
DĖMESIO: Konkursas! 3. Kova su bendrabučio vi daus tvarkos taisyklių pažei dėjais: a) girtavimo atvejai ben drabutyje, išaiškinti tarybos — 50 taškų, kitų komisijų — minus 50 taškų b) azartinių lošimų atve jai, išaiškinti tarybos — 30 taškų, kitų komisijų — mi nus 30 taškų c) kitų bendrabučio vi daus tvarkos taisyklių pažei dimai, išaiškinti bendrabučio tarybos — 20 taškų, kitų ko misijų — minus 20 taškų. Pastaba: bendrabučio taryba, nustačiusi vidaus tvarkos — taisyklių pažeidimą, turi pa žeidėją apsvarstyti tarybos posėdyje ir, priėmusi nutari mą, raštiškai pranešti Studen tų profsąjungos komitetui
gi vaikinas „apsirūpino". At vykus į Neriungrj, greit ir pelnas (186 rub.) buvo kiše nėje, bet čia... priėjo mili cininkas. Kaip ta proga nepri siminsi kombinavimo klasiko O. Benderio „sparnuotos" frazės: „Niekas mūsų nemyli, išskyrus miliciją, kuri taip pat mūsų nemyli!" Sakyda mas „mes", O. Benderis gal vojo apie savo likimo brolius — „vargšus" kombinatorius, spekuliantus. Jų gretose, de ja, atsidūrė ir mūsų Universi teto studentai R. Požereckas, A, Šerkšnas, A. Mlškinas, R. Binkis. Tikimės, kad jų žygius apsvarstys mūsų Universiteto komjaunuoliai ir fakultetų dekanatai, kuriuose studijuo ja minėti „didvyriai". Reda PETRULYTĖ
4. Sieninė spauda ir vaizdinė agitacija: a) visuomeninės-politinės atributikos panaudojimas vaizdinėje agitacijoje — iki 100 taškų; b) reguliarus literatūrinio sienlaikraščio leidimas — iki 80 taškų; c) reguliarus satyrinio sienlaikraščio leidimas — iki 80 taškų; d) fotostendas — už kiek vieną iki 40 taškų; e) sporto stendas — už kiekvieną iki 20 taškų; f) ekspozicija — už kiek vieną iki 40 taškų: g) bendrabučio interjeras ir tvarka — iki 80 taškų. 5. Švara ir tvarka: a) švaros ir tvarkos kam bariuose pažymio vidurkis
(vertinama pagal 5 balų sis temą): už vidurkį 5—500 taškų, 4,9—480 tašku, 4,8— 460 taškų, 4,7—440 taškų, 4.6— 420 taškų, 4,5—400 taš kų, 4,4—380 taškų, 4,3—360 taškų, 4,2—340 taškų, 4,1— 320 taškų, 4,0—300 taškų, 3,9 —250 taškų, 3,8—200 taškų, 3.7— 150 taškų, 3,6—100 taš kų, 3,5—50 taškų; b) švaros ir tvarkos bendro naudojimo vietose vidurkis: už vidurkį 5—200 taškų, 4,5 —150 taškų, 4,0—100 taškų, 3,5—50 taškų, 3,0— atimama 50 taškų. 6. Sportinis darbas: a) dalyvavimas komplek sinės bendrabučių spartakia dos varžybose — iki 100 taškų, b) kiekviena kompleksinė je bendrabučių spartakiadoje užimta prizinė vieta (pagal rungtis) — 30 taškų, c) sportinis renginys ben drabutyje — 20—30 taškų; d) komandos neatvykimas
ŠYPSENOS Susižavėjęs kiškis lapės uodega nemato, Kad josios dantys už gerklės jį krato.
Vakarinio - neakivaizdinio skyriaus studentų dėmesiui! Universiteto Kiemo teatrui Galvoja asilas, ak kaip reikalingas pastatyminės da gerai, lies vedėjas. Kreiptis tele kad rūko ne jisai, o žmonės fonu 61-40-96.. — asilai. Teatro vadovybė
į varžybas — minus 30 taškų, e) PDG normų laikymas — iki 50 taškų. Pastaba: komisijai išimtinais atvejais paliekama teisė nub raukti ar skirti papildomai savo nuožiūra iki 100 taškų. Konkurso nugalėtojų apdo vanojimas I vietą užėmusi bendrabu čio taryba apdovanojama VU Studentu profsąjungos komi teto pagyrimo raštu ir 200 rublių pinigine premija (ek skursijai ar kultūriniam in ventoriui jsigyti); II vietą užėmusi bendrabu čio taryba apdovanojama VU Studentų profsąjungos komi teto pagyrimo raštu ir 150 rublių pinigine premija. EI vietą užėmusi bendra bučio taryba apdovanojama VU Studentų profsąjungos komiteto pagyrimo raštu ir 100 rublių premija.
VU STUDENTŲ PROFSĄ JUNGOS KOMITETAS
Valėrijui KARClAVAI, lai kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 811230, išduotą Pramonės ekonomikos fakul teto studentei Daivai BAL ČIŪNAITEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800656, išduotą Me dicinos fakulteto studentei Nidai AU2BIKAVICIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 791635, išduotą Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentei Nijolei FRANCKEVICIŪTEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 791483, išduotą Eko nagus: nominės kibernetikos ir fi ragus. elnio ragas nansų fakulteto studentei Virginijai ŽUKLYTEI, laikyti ■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■a nei jos nagas. negaliojančiu. Laikraščio korektoriai: A. Dingusį studento pažymė Valdas LAUČYS, jimą Nr. 790233, išduotą Kiselytė, D. Žukauskaitė, D. FF IV k. studentas Teisės fakulteto studentui Zarankaitė.
Smailina meška Suksiu elniui aš Tik pamiršta — Daug, stipresnis
Redakcijos adresas*. 232000 — MPT, Universiteto g‘. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP' CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. ■TapsŪHHac CTyAeHTac» («CoBeTCxnii cry^cHTa). opran napTKOMa, peicropaTa, KOMirreza AKCM Ahtbm, upo<J>KOMa opAenoB TpyAOBorc KpacHoro SHaMenn a ApyrKdbi HapoAOB BHABHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. Bunųaca Kancyrcaca Aut. CCP. Ha ahtobckom ar ūks.
Tiražas 4500 Redaktorė Užs. Nr. 3201 J. VARAPNICKAITĖ LV 17439 I