VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
r.ĄJ’VBIDIS scciDencas VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981
m. gruodžio 11 diena, penktadienis
Kai egzaminai arti Būtų naivu klausinėti, kokio egzamino labiausiai bi jo studentai. Visi egzaminai svarbūs, visiems reikia kruopščiai pasiruošti. Teko išgirsti minčių, kad prieš sesiją studentas pasi genda ramybės. O štai rusų kalbos ir literatūros specialy bės II kurso studentėms Da nutei Vižytei bei Palmirai Raišyfei, kurios budėjo tą dieną prie Filologijos fakul teto durų, netrukdė nei triukšmas, nei įkyrūs klausinėtojai. — Išnaudojam brangias minutes! — pareiškė studen tės, negudriai slėpdamos knygas po stalu... Ką gi, komentarai nerei kalingi. . . Tad netrukdykim studijuo
SAVAITĖ: TARYBINIAI ENERGETIKAI
Didžiausios respubli kos energetikos jėgainės — Ignalinos atominės elektrinės statyboje dar bavosi ir mūsų kolegos, Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto studentai. Šiandien spaus diname SSB „Atomas" nario A. Kaliatkos pasa kojimų. Šių vasarų mes dirbome didžiausioje respublikos
jantiems. Palinkėkime sėkmės per sesiją.
tik
Romas PODERYS
Ne už kalnų diena, kai rei kės traukti egzamino bilietą — galbūt patį laimingiausią, o gal ir netikusį: tai priklausys nuo Tavo žinių. O jos įgyjamos būtent dabar: paskaitose, seminaruose, skaityklose...
Vaiva Starkauskaitė ir Asta Sekštelytė palinko prie kny gų-. • R. Guigos nuotr.
PENKTOJI
statybos valdybos SMK-8 valdyba. Apgyvendino neseniai įrengtame pasta te. Už keliu šimtu metru nuo mūsų stovyklavietės, apsuptas visu mišku bokš tiniu ir tiltiniu kranu, stovėjo beveik užbaigtas atominės elektrihės pir masis blokas. Pirmosiomis dienomis, kiek apsitvarkę, bėgda vom apžiūrėti apylinkių. statyboje — Ignalinos Tarsi magnetas traukdavo mėlynasis Drūkšių ežeras,, AES. Mus priėmė Vakaru norėjosi pasivaikščioti ir
Kaina 2 kap.
numeryje: SĄJUNGINĖ MATEMATIKU OLIMPIADA
CHEMIKAI LENKTYNIAUJA „FILOLOGIJOS RUDUO-81"
STUDENTŲ FOTODARBAI
Naujasis darbuotojų profsąjungos vietos komitetas
SESIJA • SESIJA • SESIJA
Semestras artėja j pabaigą, iki pačio karščiausio meto studentų gyvenime — egza minų sesijos — skaičiuojame dienas. Vieniems tai — jau įprasti rūpesčiai, o Universi teto pirmakursiams — pirma sis svarbus išbandymas, jų žinių patikrinimas. Kaip rengiasi studentai eg zaminams, į ką reikia labiau siai atkreipti dėmesį? Kad atsakytume į šiuos klausi mus, drauge su „Tarybinio studento" fotokorespondentu užsukome j Filologijos fakul teto skaityklą. Čia niekuo met netrūksta lankytojų, re tai kada pamatysi laisvą vie tą. Taigi — interviu eksprom tas su skaityklos lankytojais. — Svarbiausia — geras lankyti paskaitas, konspek tuoti. Tuomet nebus didelių neaiškumų, — kalba lietuvių kalbos ir literatūros specia lybės pirmakursė Vaiva Starkauskaitė. Jai pritaria jos draugės Asta Sekštelytė ir Loreta Paužaitė. — Manau, jog visą se mestrą reikia dirbti nuosek liai, negailėti laiko mokslui, tuomet ir pati sesija neatro dys tokia bauginanti, — II kurso lituanistas Arvydas Vi džiūnas nusiteikęs optimistiš kai. Jei studentas nesugebes dirbti savarankiškai, jokie konspektai ir patarimai neiš gelbės prieš sesiją, — tai antrakursio lituanisto Kęstu čio Lenkšo mintys.
Nr. 38 (1177)
Siame
po statybos teritorijų. Nuo pirmuiu dienu mus pake rėjo statybos mastai, ste bino jau pastatytu ir pra dėtu objektu didumas. Jsikilrę pradėjom dar bų. Jis nebuvo sudėtin gas. bet ir nelengvas: be tonavome aikšteles real toriu surinkimo gamyklos statybai. Dirbome trimis pamainomis. Žvalumo tei kė mintis, kad ir mes pri sidedame prie šios gran diozinės spartuoliškos, komjaunuoliškos staty bos. Neatsilikti nuo drau gu, ragino socialistinis lenktyniavimas. Žvalumo teikė geras oras, maloniai besišypsanti saulė, po dar bo gaivino ežero vanduo. Laisvalaiki praleisdavo me įdomiai. Turėjome au tobusų, kuris poilsio die nomis mus veždavo i eks kursijasMūsų būrys dirbo br'. gadinės rangos metodu Energingos vado V. Lu
C. Asminavičienė — Moksli nės bibliotekos skyriaus ve dėja A. Bitė — Medicinos fakulte to docentas M Bložė — TSKP istoriios katedros e. doc. p. E. Bodindorfas — Fizinio au klėjimo katedros vvr. dėsty tojas D. Ciplvs — Fizikos fakulte to vvr. mokslinis bendradar bis A. Dambrauskas — Teisės fakulteto docentas A. Dobrovolskienė — Fizikos fakulteto vvr. laborantė V. Dvareckas — Gamtos fa kulteto docentas A. Gaidelis — Medicinos fa kulteto vvr. mokslinis ben dradarbis Z. Gaidienė — Ekonominės kibernetikos ir finansų fa kulteto e. doc. p. L. Gasiūnas — Administraci jos darbuotojas L. Govedienė — Skaičiavimo centro vvr. inžinierė-programuotoia V. Jakelevičius — Medicinos fakulteto docentas E. Juočbalienė — Medicinos
Akademinė grupė — darnus, draugiškas prin cipingas kolektyvas. Koks jis? Kaip jis moka diibfi, studijuoti, linksmintis? Universiteto komjauni mo komitetas ir „Tarybi nio studento" redakcija skelbia rašinio konkursą „Akademinė grupė". Rašykite, kokias proble mas sprendžia akademinė
koševičiaus veiklos dėka, mes vietoje numatytu darbu už 90 tūkst. rb. at likome už 130 tūkst rb. Labai daug prie to prisi dėjo ir mūsų meistrai — Statybos ir santechnikos fakulteto ketvirtakursiai R. Ramanauskas ir V. Laimutis. Vieno žmogaus išdirbis siekė 9717 rb., o vieno studento vidutinis uždarbis 324 rb. Namo grįžome fiziškai sustiprėję, susiradę nau ju draugu. Labai .domu buvo matyti statoma ato mine elektrinę. Nors ir laikinai, bet įsijungėme i didžiulį internacionalinį kolektyvų, prisidėjome prie šios statybos- Dalis būrio nariu žada dirbti čia Po instituto baigimo — jie pasirinko atominiu elektriniu specializacijų.
fakulteto vvr. mokslinė ben dradarbė G. Jurkūnaitė — Filosofijos katedros dėstytoja P. Kadziauskas — Chemijos fakulteto docentas V. Kindurys — Tarpfakultetinės politinės ekonomijos katedros docentas V. Lapinskas — Medicinos fakulteto vvr. mokslinis ben dradarbis V. Mackevičius — Prekybos fakulteto e. doc. p. A. Milaknis — Universiteto prorektorius L. Miliauskienė — Užsienio skyriaus viršininkė P. Misiūnas — Fizikos fakul teto vvr. mokslinis bendra darbis A. Nagelė — Matematikos fakulteto docentas I. Papreckienė — Gydytojų tobulinimosi fakulteto do centė I. Povilauskienė — Prekybos fakulteto docentė J. Ragaišienė — Prorekto riaus padėjėja bendrabučių klausimais R. Razauskas — Pramonės
ekonomikos fakulteto docen tas G. Savoniakienė — Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto docentė V. Staskonis — Teisės fakul teto docentas B. Šakalys — Mokymo sky riaus metodistas L. Tapinas — Istorijos fa kulteto e. doc. p. V. Tavoras — Mokslinės bi bliotekos skyriaus vedėjas N. Teiberienė — Filologijos fakulteto e. doc. p. R. Venckutė — Filoiogijos fakulteto dėstytoja I. Zeberskis — Politinės eko nomijos katedros docentas Revizijos komisija: B. Gurklys — Ekonominės kibernetikos ir finansų fa kulteto docentas R. Jocienė — Mokslinio ty rimo sektoriaus buhalterė R. Kisieliauskienė — Univer siteto buhalterijos vvr. bu halterio pavaduotoja A. Sadeckas — Ekonominės kibernetikos ir finansų fa kulteto e. doc. p. V. Vėgelis — Teisės fakulte to dėstytojas
Konkursas!
— po 15 rub. Rašinius, nurodę savo pavardę, vardų, fakulte tų. kursų, specialybę, pa teikite adresu: Universite to 3, „Tarybinio studento" redakcija (CR, III aukš tas, 55 kambarys) konkur sui „Akademinė grupė". Konkurso rezultatus su sumuosime 1982 m. gegu žės 5 dienų.
grupė, dėl ko ji liūdi. Kuo didžiuojasi, džiaugiasi. Rašiniai gali būti įvai riu žanru ir apimties. Geriausi darbai bus spausdinami „Tarybinia me studente" ir premijuo jami. Pirmoji vieta — 40 rub. Dvi antrosios vietos — po 25 rub. Trys trečiosios vietos
Turininga išvyka
Gruodžio 3—4 dienomis IF delegacija lankėsi Minske, kur dalyvavo šventiniame Istorijos fakulteto vakaie, skirtame Baltarusijos V. Le nino vardo Universiteto įkū rimo 60-mečiui. Tarybų Baltarusijos Uni versitetas įkurtas 1921 me tais gruodžio 30 dienų. Per ši laikų Universitetas paren gė daugiau kaip 60 tūkstan čių aukštos kvalifikacijos specialistų. Istorijos fakultetas buvo atidarytas 1934 metais rugsė jo mėn. Fakultete 3 specia lybės — istorija, filosofija ir politinė ekonomija. Labai didelis dėmesys fa kultete skiriamas mokslo tiriamajam darbut Mūsų fa kulteto SMD pirmininkas V. Umbrasas mielai sutiko ben dradarbiauti šeimininkų pa siūlytame „Diskusijų klube", (Iš KPI savaitraščio kurio pirmas disputas Įvyks
„Už tarybinį mokslą")
LLKJS VU komitetas „Tarybinio studente" redakcija
vasario mėnesi Vilniuje — mūsų fakultete. Susipažinome su Universiteto patalpomis, ruošiama busimojo muziejaus ekspozicija, archeologuos muziejumi, interklubu. Atsisveikinome sn Minsku praturtėję įspūdžiais, užmez gę draugystės ryšius su Isto rijos fakulteto komjaunimo organizacijos nariais, Inter klubu „Draugystė". O svečių iš Minsko lauksime ateinančiųjų metų vasa ry. Laima MATUTYTE
MATEMATIKŲ OLIMPIADA Antradieni darba pradė jo VII sąjungine jaunųjų matematiku olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" Jos organizatorius pirma kar ta vra mūsų Universite tas- Olimpiadoje daly vauja 70 jaunu)u matematiku-studentu iš visu sąjunginiu respublikų bei Maskvos ir Leningrado aukštuiu mokyklų. Mūsų
respublikai atstovauja penki Universiteto Mate matikos fakulteto studen tai: V. Morkūnas (IV k.), J. Šiaulys (IV k), D. Daukšaitė (IV k.), A. Stikonas (II k.), S. Zubė (II k.) Trečiadieni svečiai da lyvavo ekskursijoje po Vilnių, o vėlai vakare Universiteto Kolonu salė je ivvko iškilmingas re zultatu aptarimas. Tarp komandų pergale šventė Maskvos jaunieji mate matikai. Olimpiados daly viu įspūdžius .išsamesne informaciją apie jos eiga spausdinsime kitame nu meryje.
200
CATHEDRA MINTYS SUKAKTĮ PAMI NĖJUS Mūsų gamtos mokslų isto rijos faktą, tarsi nesenstantį kristalą, pelnytai išnešame į nūdienos atmintį, jį populia riname. Pirmosios mūsų ka tedros organizacinę formą nesunkiai įžvelgsime net šiandieninėje Gamtos fakul teto struktūroje. Bene tauriausias jubiliejinių dienų palikimas — pamink linė lenta Gamtos mokslų fakulteto fojė sienoje, šalia kasdienio studentų ir dėsty tojų tako. Užrašas granite liudija, kad prieš 200 metų Universitete pradėjo gyvuo ti gamtamokslinė KATEDRA. Senas, antikinis žodis, tau rus, kilnus, kasdienis. Pakylė tas mūsų Universiteto profe soriaus architekto L. StuokosGucevičiaus, poeto J. Maicinkevičiaus, jis tapo toks talpus. Kiekvienas, anot poe to, aukoja savo dienas, min tis, jausmus, darbus savai ka tedrai ir kartu didžiajai visų Katedrai... Ir nieko dabar nėra gyvenimiškesnio, svar besnio kaip Katedra vardu Taika, Tėvynė, Gamta.
VPF skyriuose Šiais mokslo metais vėl pradėjusioje savo darba komjaunimo organizatorių mokykloje įvyko jau 2 susirinkimai. Pirmajame dalyvavo Universiteto komjaunimo organizac.. jos sekretorius A. Kum ža, kuris papasakojo apie šios mokyklos uždavinius, komjaunimo organizato riaus veiklos formas ir metodus. Užsiėmime daly vavo politinės ekonomi jos katedros docentas J. Miškinis, skaitęs pa skaita tema „Išsivysčiu sio socializmo ekonomi kos problemos". Antrajame susirinkime Universiteto komjauni mo sekretoriaus pavaduo tojas A. Morkūnas kal bėjosi su mokyklos klau sytojais apie VPP ir le ninine įskaita, jos reikš me ir vyksmą fakultetuo se. įvyko Teisės fakulteto dėstytojo V. Vadopalo paskaita tema „Tarptauti nis terorizmas". Egidijus KURIS Arti pusšimčio iaunu žmonių išlipa Pakretuonėje — mažoje geležinkelio stotelėje tarp mišku. Ju laukė didelė šventė: vieni bus „įšventinti“ i Univeisiteto kraštotyros klubo narius. Vorele, surišti virve, lvdimi keliu senbuviu, „nekrikštai" vedžiojami po mišką — toks pirmasis krikštynų etapas. įrodę, turi minimaliu sugebėjimu
ros prasme. Bet „gamtos evoliucijoje" sąvoka tuo me tu dar nebuvo apibrėžta ir buvo reiškiama būtent ši taip. Gamtos evoliucijos ka tedra. Kažin ar buvo tuo me tu kur pasaulio Universite tuose senesnių analogiškų katedrų! Katedrų, kur dirbo keli ryškūs naujų idėjų reiš kėjai. Č. Darvinas, išvardinęs 34 savo pirmtakus, paminėjo tarp jų ir L. Bojanusą, E. Eichvaldą.
Botanikos sodas — gamta mokslinių katedrų palydo vas, nepakeičiama laborato rija. Sukakties paminėjimo dieną Botanikos sode Kairėnuose atidengtas paminklinis akmuo, pažymintis sodo naujakurystę ir tradicijų tąsą. Prašalaitį, matantį Kairėnus nuo progos iki progos, šven tės dieną džiugino ryškūs poslinkiai. Su kokiu uolumu dekanatas, sodo darbuotojai, remiami Universiteto admi nistracijos, įvairių respublikos žinybų ir organizacijų, sie kia naujoviško sodo, retas gali įsivaizduoti. Sode rašo mas metraštis, dienoraštis. Jame užrašomi džiugūs ar užbaigti etapai. Reikėtų ir tą visą prakaituotą kasdienį triūsą užrašinėti. Po kelioli kos metų jau domėsimės pa tys, ir tikriausiai, didžiuosi mės. * * ♦
Universiteto gamtos mokslų taką galima lyginti su upe. Kiek dar nepažįstam, jos aukštupio — savo pirmtakų siekių ir pastangų! O ir mes mokslą, jo istoriją, be abejo, kuriame, bet tos istorijos neužrašome. Kitą kartą 15— 25 metų senumo įvykius mū sų katedrose išties nelengva nušviesti. Tad jubiliejinės mokslinės konferencijos pranešimas būtina paskelbti ar spaudo je, ar atskiru leidiniu. Taip bent iš dalies liks „užproto „Cathedra Historiae Natu- koluoti" gamtininkų pasieki ralis" šiandien skaitome, is mai. toriją suprasdami mokslotyProf. Česlovas KUDABA
— uždainavę, praeiname miško vartus, po to iš miškinio mokomės „pakretuoniškos" mąstysenos, susitinkame įvairias kau kes. Didžiausio dėmesio sulaukė kaukė, šventinan ti mus vandeniu. Bet ji juto saika, todėl vandens „paragavo" tik keli iš mū sų. * * * O štai prasideda ir pa skutinysis krikštynų eta pas. Tave, sėdinti ant rąstigalio, keturiu vyru iėgos virve pakelia i pa lubę ir, sėdint šioje neįp rastoje padėtyje, tau ten ka prisistatyti ir atsakyti į klubo vadovo EKFF vyr. dėstytojo V. Mačiekaus, klubo senbuviu klausimus apie savo rajonu kiaštotvros muziejus, isterijos įvykius, iš čia kilusius re voliucionierius^ rašyto jus, Universiteto profeso rius. Daug ką mes žinom, bet daug ko ir ne. Nusi minti nereikia— dar su žinosim. išmoksim. Bet pradėti mokytis reikia jau dabar. „įsiklausykite, ka ošia miškas. įsiklausykite, ką šnara ežero bangos. Tai žemės kalba.. •" skamba iškilmingai „krikštamotė*“ žodžiai. Pasižadame būti ištikimi klubo tradicijoms, įsiklausyti i trobų, darže liu. liaudies dainų ir kapu sekamas bei slepiamas pa slaptis. Po priesaikos „krikštatėviai" linki būti aktyviais klubo nariais ir kiekvienam užkabina
Praveriu duris i gamtinin ku šventę. Svaigina muzikos garsai, aplink besibūriuojan čiu studentu šypsenos ir giedra visu nuotaika. Links mai nusiteikusi pamatau ir fakulteto komjaunimo komi teto sekretorių Viliu Stribicki. Jjs mielai sutiko papa sakoti apie renginius, kurie fakultete vyko jau visą sa vaitę. — Komjaunimo komitetas ir kultūros klubas kruopš čiai ruošėsi renginiams. IV bendrabutyje buvo sureng tas .valgiu konkursas. Kartu su Medicinos fakul teto studentais gamtininkai surengė jubiliejines sueito varžybas. Jas laimėjo Gam tos fakulteto studentai. Biologijos katedra organi zavo puokščių paroda, fakuiteto skaitykloje svečiai ir visi šventės dalyviai aplan kė knygų parodą, kurio I e eksponuojamos fakulteto darbuotojų, žinomų moksli ninkų knygos.
KRONIKA Kelias dienas Gamtos fa kultete vyko konferencija, skirta Gamtos istorijos ka tedros ir Botanikos sodo įkū rimo Vilniaus universite-e 200 metų sukakčiai paminė ti. Konferenciją įžanginiu žo džiu pradėjo fakulteto deka nas R. Tarvydas. Jis supa žindino su Gamtos fakulteto vystymosi istorija ir nūdie na Prof. J. Dagys skaitė pranešima „Botanika sena jame Vilniaus universitete". Prof. P. Bluzmanas apžve'gė botanikos katedros veiklą tarybiniu laikotarpiu. Apie geologijos, geografijos moks lu raidą ir reikšmę kalbėio profesoriai J. Paškevičius, A. Gaigalas, A. Basalykas, C. Kudaba. Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė K. Balnytė, docentai R. Kazlauskas, S.
kraštotyrininku klubo emblema. Tada visi uždai nuojam viena mėgstamiau. siu klubo dainų, po to už groja armonika. Ne be reikalo vienas plakatas ra gina „Prašom šokti ir dai nuoti, tik neprašome mie. goti". O grįždami nutariame: „Ne tik linkmintis. bet įt raukti į savo buri mok* kraštotyrininkai“. Trauki nio vagone skamba armo nika, sukasi poros. Daiva 7ILYTE
Pirmasis iš vienuolikos
TERE TULEMAST — SVEIKI ATVYKĘ! Tai prasidėjo pavasari, — pasakojo Chemijos fakulteto komjaunimo komiteto sekre torius Rimantas Raudonis. — Parašėme keletą laiškų, o paskui mes, keletas komiaunlmo biuro narių, nuvažia vome pas Talino Politechni kos Instituto chemikus, pasi rašėme socialistinio lenrctyniavlmo sutarti penkeriems metams. Taigi Estijoje vie šėjome Chemiko dieną, o Mūsų Universitete viešė,o dabar draugai atvažiuoja Maskvos M. Lomonosovo pas mus. universiteto Filologijos fakul teto anglų kalbos ir literatū SOPRUS — DRAUGYSTĖ ros specialybės studentu tea — Mes nekantrūs, — šyp tras. Sis kolektyvas (įkurtas 1960 m.) jau pagarsėjo lo sosi Ret Voitk, — juk tada, kiais anglų kalba parengtais Taline, žadė|ome | Vilnių spektakliais, kaip V. Šekspy atvažiuoti tik pavasarį, vėl ro „Karalius Lyras" ir „Ju į Chemiko dieną. .. Dabar lius Cezaris", B. So „Pigma- dar turėjome važiuoti j Kau llonas" ir kt. Teatro trupė, ną — aplankyti Politechni kurią sudaro studentai, aspi kos instituto studentus, bet rantai ir dėstytojai, aktyviai gavome jūsų kvietimą ir nu dalyvauja jvalrluose savo fa tarėme: Į Vilnių būtinai nu kulteto ir universiteto rengi vyksime! Vilija Lileikytė ir Nataša niuose. rimtai Savo antrosios viešnagės Kondratjeva kažką Vilniuje metu svečiai iš aptarinėja. Abi skaičiuoja, Maskvos universiteto (30 lygina primargintus popie žmonių grupė, vadovė doc. riaus lapus, brauko ir vėl Pasirodo, merginos I. M. Magldova, režisierius rašo. P. Velnas) mūsų studentų skaičiuoja pirmojo socialisti teatro salėje parodė savo nio lenktyniavimo etapo re naujausią pastatymą — anglų zultatus. — Į lenktyniavimo planą literatūros klasiko Dž. Coserlo „Kenterberlo apsaky jtraukėme nemaža punktų, mus". Mūsų universiteto an — aiškina Vilija — fakulte glų kalbos ir literatūros to internacionalinio klubo specialybės studentai ir dės pirmininkė. — Tai ir pažan tytojai šiltai sutiko spektak gumas, studentų dalyvavimas lio dalyvius, padovanojusius meno saviveikloje, treniruo statybos būriuose, jiems jsimintiną teatro vaka tėse, mokslinėje veikloje. rą. Andrės Visnapuu — šau V. Gasiliunas, pirmos II k. lituanistas nus pirmo kurso, D. Valančiūtė, grupės komsorgas, — taip jį II k. anglistė pristato Ret, jdėmiai klauso
Žeiba, A. Ražinskas, A. Mačionis.
Lapkričio 20 dieną Saulė tekio alėjos komplekso sa lėje organizavome gamti ninku šventę. Vyko pirma kursiu pasirodymai. Biologu „Kabaretas tarp fuksu" susi laukė didelio žiūrovu dėme sio. O kai pasirodė „Nepri lygstamoji Mini“, ovacijoms nebuvo galo. Geografai imi tavo darbą kolūkyje. Labai savitas ir originalus buvo geologu pasirodymas. Čia viskas vyksta nepaprastai audringai: kelionė Sachaia, plaukimas laivu. rvtietiški šokiai, laivo sudužimas. Geologai ir pelnė pirmą pri zą — tortą. Dalyvavo ir svečiai iš Ry gos universiteto. Vakaras baigėsi diskoteka. Daugiau tokių renginių!
KOHTUMISENI — IKI PASIMATYMO! Reikia pridurti, kad sve čiai iš Talino apvaikščiojo Vilnių ir Kauną, susirado naujų draugų, šoko, dainavo, o senuosius bičiulius pa kvietė i savo šventę senoie pilyje gruodžio trečią dieną. Ret visų vardu pasakė, kad išsiveža pačius gražiausius įspūdžius. Ir gal ne vien dėl to, kad šj kartą jie tapo pir mojo iš vienuolikos lenkty niavimo etapų nugalėto jais. .. Dovilė ZARANKAITĖ
Universiteto duris, tapau to kio minėjimo dalyve. Prieš jubiliejų nemažai padirbėjo me, tvarkydami fakulteto patalpas ir aplinką. Jau da lyvavau daugelyje tai progai skirtų renginių. Ypač gerą įspūdį paliko doc. R. Kaz lausko paskaita apie Kubą. Fakulteto diplomantai žadėjo pasidalyti studentiška patir timi su mumis — pirmakur siais. Seniūnai, komjaunimo aktyvistai gavo įvairiausių pamokymu, šmaikščiu patari mu." Ir pirmakursiai neliko skolingi Rygos universiteto svečiams, fakulteto diploman tams ir visiems jubilieiaus dalyviams. Turininga progra mėlę parengė pirmakursiai biologai, neatsiliko nuo m ir geografai, geologai. Vakaie dalyvavo ir Rygos universi teto studentai. Už getiausią jais. Prieš „fuksų” vakarą pirmakursiu pasirodymą ver kalbėjausi su pirmakurse tinimo komisija paskyrė pri biologe R. Mečelyte. „Visą zą geologams. savaitę švenčiame. Gera, kai Aldona ŠILALYTĖ pagalvoji, kad tik atvėrusi
Šventės atgarsiai
— O dabar būtinai pažiū rėkite mūsų šventei skirtus plakatus, —- baigia pasakoji mą sekretorius. — Didžiausi šio vakaro kaltininkai pirmakursiai. Džiaugiamės
si mūsų pokalbių, paskui ima gitarą ir uždainuoja. Vieną dainą, kitą, trečią. Vilija, Neringa ir Rimantas susi žvalgo (prisimeni?). Jie šią vasarą dirbo studentų staty bos būry|e EsUjoje. O And rės vis dainuoja. — Ar negalėtume kartu surengti žiemos žygio? — siū lo Rimantas. — Sudarytume mišrias grupes: viena keliau tų po Lietuvą, kita — po Estiją. Visiems juk būtų idomiau. Pažintume ne tik vieni kitus, bet ir respubli kas, jų žmones. Juk būtų naudos ir jums, ir mums. — Aišku, — pritaria Ret — komjaunimo komiteto sek retorė. — Galėtume ir sporto var žybas surengti. Pavyzdžiui, krepšinio. — O jeigu kitą kartą bū tų taip, — vėl dėsto naują pasiūlymą Neringa Kazėnaltė, — susirinktų chemikai iš penkių miestų — Talino, Vilniaus, Kauno, Tartu ir Rygos. Gaila, kad aš jau ketvirtakursė! Kur susitikti? — žvilgteli i draugus. — Jeigu mes pasiūlėme — pirmiausia galima pas mus.
Jubiliejaus proga ketvirto jo bendrabučio taryba su fa kulteto komjaunimo komitetu organizavo studentišku pa tiekalu konkursą. Jame galė jo dalyvauti visi bendrabu čio gyventojai. Kiekvienas studentas turėjo galimybę iš bandyti savo sugebėjimus. Nugalėtoju tampa tas, kieno valgis skaniausias, pigiausias ir greičiausiai pagaminamas. 45 kambario merginu valgio kompozicija „Kampelis šir džiai brangus "susilaukė vi suotinio pripažinimo. Už šį patiekalą buvo paskirta pi’moji premija. Premiją už originalumą pelnė 63 kam bario gyventojai. Be šių valgiu, galima buvo paska nauti ir virtu bulvių su ke fyru, ir lašinių su duona. Visi konkurso dalyviai ir žiūrovai buvo labai paten kinti, pasimokę studentišku valgiu gamybos receptu. Parengė Valdas SASNAUSKAS
„FILOLOGIJOS
RUDENS
džia žiūrovas. O jis retai būna atlaidus. Bet nugriaudi plojimai.. . Vos jaučiamas galvos linkte lėjimas, šypsnys, ir tu nuli pi nuo scenos... Ar pajutai, kad kažkas dar ilgai kalbės apie tave.
šiurkšti ir nesuprantama erdvė ištirpus potekstės peizažui nebepažįstam vienas kito
Mes ieškom visa apjun giančios kompozicijos. Sten giamės kurti bendriausią scenos apipavidalinimo va riantą. Jis turi apjungti vi sus. Kurti nuotaiką. Vienas vakaras — bendra tema, J kurią telpa visi. Ir čia — Aš nueisiu įuokais mūsų dailininkų žodis. Be Ir apsimesiu Kad tavęs iš viso nebuvo. velk lemiamas. Sakau — beveik — nes negalima už Lyją kaip užvakar, miršti festivalio vedančių O tavęs nebus nei rytoj jų. .. Nei po metų. Lyja kaip užvakar, Viskas panašu į savotišką Tais pačiais klausimais apie truputi linksmą, truputi vė laiką, javaikišką spektakli. Toks Lipimas į varpinę pirmas įspūdis. O toliau — Prisipildo lietaus vienišumo, tik nusišypsai ir tuoj saiimIr glaudžias prie sienų tėji — ar mokėsi būti įurSulytos nakties metaforos. giamąja grandim, kartu iš Mano naivus ėjimas saugodamas savo balsą nėr aikštę šitoks klumpantis. Laikrodžio dūžiai Valdas DAŠKEVIČIUS Krenta prie kojų ir balose skęsta. Sulytas laikas liko su POTEKSTĖS PEIZAŽAS tavimi Ir net nepasakė, tiktai tol kol švelniai Kad namo parėjus lyja muzika neverkčiau. jaukiame sode kol šokam užmerktom akim susikabinę Mums mūsų festivalis —1 ir tikėdami nuolatinis darbas. Ieškojimai. jog mylėsime be pabaigos Mes nebijom klaidu. Mes kol pasaulis tėra bijom tik vieno — kad ne- tik žaismas snėslm atrasti. Priekaištai? debesų požeminių ir vėjo Nepatenkinti žiūrovai? Jie mes gyvenam ir jaučiame reti, nors meluočiau sakyda kaip save mas — jų nebūna. Aš kar toju — mes nebijom klai dų. Žmogui negalima Prisa Kiekvieną kūną ir spalvą kyti — tu niekam netinka bet kai atsimerktam mas. Paprastai tai nuspren aplinkui plyti
Todėl, kad visa tai, ką mes darome, reikalinga mums pa tiems. Reikalinga visiems. Tai jau nebe žaidimas. Jauti didelę atsakomybę už kiek vieną žmogų, tavo prakal bintą Patikėjusi savimi. Pa sibaigė aplodismentai. Pa skelbti laureatai. Vaka.as baigėsi. Baigėsi festivalis. Mums svarbiausia, kad nė vienas nesustotų. Kelyje i „Filologijos rude ni"? Ir ne tik. Kelias nesibaigia rudeny.
81" MOZAIKA Visi keliai veda i rude ni. . Ir visi — keleiviai. Atrodo, eitum užsimerkęs, nesižvalgydamas, nepastebi mas. .. Mažas. O vis tiek jauti, kaip tavo kraujas pa klūsta saulės nusileidimui ir patekėjimui, kaip žemės kvėpavimas atvėsina smilki nius. Ir tu jauti — jauti sa vo kelia, savo iliuziją, savo amžina maudulį. ..
sias mintis. Koks tolimas ke lias į rudenį. .. O dabar tu girdi tolstanti varpeliu tilin džiavimą ir jauti šilta gim tosios pirkios dvelkimą. Girgžda sniegas. Ir lvg su šalusios rudenio uogos — sniegenos trapiame žiemos nėriny.. .
Svajoja apie dangų. Murzini mano sermėgos skvernai Gyvena gražų, žmogišką gyvenimą.
kad nematytum Po lapą stiebą žiedą atiduodu save ugniai kad tik Išgyventum
KELIAS
kad būtum pirmu antru paskutiniu žvilgsniu į paukštį geriantį iš
Lietus tupi paukštis gal gieda gal gėlę augina
šaukšto Ar tu jauti, kokią atsako mybę prisiimi sau? Čia ne begalima spėlioti — supras, nesupras. Užmiršk pozą. Ne tikrumą. Ir tikėk — atsiras salėje nors vienas žmogus, vertas paties atviiiausio tavo eilėraščio. Margarita CERNAJYTĖ
Lietus šitaip užpila apkasus šitaip auga giesmė lyg kulka ir toli lig namų
Festivalio tikslas — pro paguoti studentišką kūrybą. Festivalyje gali dalyvauti visų Universiteto fakultetų saviveiklininkai bei svečiai iš kitų Vilniaus aukštųjų mokyklų. Festivaliui pateikiama: sa vos kūrybos eilės ir dainos. Taip pat festivalyje gali dalyvauti atlikėjai, skaitovai bei originalaus žanro atsto vai. (Iš festivalio įstatų)
jiems — ir atlikėjams, ir klausytojams. Reikia, kad kažkas juos suartintų. Reikia tos jaudi nančios įtampos, kai žmo gus lieka vienas. Trumpa akimirka... Pabandyk pra kalbėti į tuos, kurie nuščiu vę laukia pirmojo Tavo eilė raščio. Julius KELERAS
Iš pradžių tu jauti visą auditoriją už nugaros. Ban dai įsivaizduoti ją — vei dus. Žvilgsnius. Negali. Pa galiau išeini į sceną. Visi laukia. Laukia, ką jiems pa Mes labai džiaugiamės, sakysi, kuo nustebinsi, ką kada kažką atrandam. atsinešei, radęs ant savojo Nuostabu, kai tavo akyse kelio. Tu pradedi skaityti... kažkas pirmąkart patiki sa Virgis GASILIŪNAS vimi. Tarsi žiedas prasisklei KELIONE dęs nelaukta spalva. Netikė ta forma. Pakyla i sceną žmogus ir skaito. Dainuoja. Murzini mano sermėgos Pradeda truputi nedrąsiai. skvernai Paskui viską užmiršta. Gir velkasi per pasaulį. di? Tai apie tave. Atėjusį Balas ir liūdesį perbrlsdami darganotą rudens vakarą ir Žolei ašaras nušluostydami, pasislėpusi kažkur sales Murzini mano sermėgos kamputyje. Tu krūpčioii, kai skvernai kažkas garsiai ištaria tavo Seka pasakas kelio dulkėms žodžius, apnuogina slapčiau ir sau,
MOKSLININKAI
Seni miestai, seni universitetai ir nauji draugai Jau cenktą karta aš at vykstu iš senojo Greifsvaldo viešnaeėn i sena, bet kartu toki jaunatviška Vilnių- Kai pro traukinio langą išvystu žiburius ir bokštus, pajuntu, kad vėl pasiekiau mylima miestą, kurio ilgėjaus. 1967-aisiais su studentų brigada dirbau prie Vil niaus sporto rūmu staty bos. Pirmieji įspūdžiai — jie iki šios dienos išliko ryškiausi — gausybė se noviniu statiniu ir lietu viu studentai, iš karto ta pė mūsų draugais- Reta sutikti miestu su tokiu savitu ir įdomiu sena miesčiu, kaip Vilniaus. Jo gyventojai tausoja miesto groži, rūpinasi švara ir su meile restauruoja se nuosius kvartalus. Lankydamasis Vilniuje po didesnės pertaukos tre
Niekas nevengia darbo. Nėra išradėjų ir vykdytojų.
kaip kelia tave Mes Ieškome talentų, pa mano rankos kad nematytum galiau mes ieškome savo o užsimiegoję sako žiūrovo. Visa tai reikalinga aušra jau virš mūsų
Viktoras TAMOSlUNAS
BENDRADARBIAUJA
kad nematytum paskutinį skiemenį išleidžia iš rankų senas žmogus
čiąjį karta, aš ne tik nu džiugau susitikęs su pa gražėjusiu senamiesčiu, bet labiausiai susižavėjau naujais sumaniai derina mais prie gamtovaizdžio rajonais, išaugusiais ap link Vilnių. Vilnius — aukštos kultūros miestas su daugeliu muzieiu ir teatru, su romantiška:s parku ir restoranu kam peliais. Čia galima turi ningai ir maloniai praleis ti laisvalaiki. Gerai, kad ir Vilniuje, kaip ir mūsų mažame senajame Creifsvalde. restauruotame se namiestyje įrengiami pa togūs šiuolaikiniai butai. Pernai aš pusę m“;U stažavausi Vilniaus uni versitete. Jo rūmai po 400 metu jubiliejaus pasitiko mane pakeitę savo sena rūbą nauju, spalvinges nių. Pagerėjo ir darbo są.
lygos. Aš matematikas, dirbu optimalaus valdy mo teorijos srityje. Vil niuje ir Greifsvalde šios srities specialistu grupes nedidelės. Todėl labai vertingas vra mūsų ben dradarbiavimas, kuris tę siasi jau aštuoneri metai — nuo to laiko, kai mūsų katedros vedėjas prof. Leonardas Bittneris skaitė čia specialybės paskaitasVėliau Greifsvaldo uni versiteto konferencijose skaitė pranešimus vilnie čiai Vilius Bistrickas, Pet ras Bubkauskas ir prof. Eduardas Vilkas. Mūsų bendradarbiavimas duoda gražiu vaisiu: turim ben dru publikacijų, vpač apie tolydžių ir diskrečių valdymo procesu ryši. J u darbai susilaukė Greifs valde didelio susidomėji mo. Su draugais Lietuvoje mane sieja glaudi asmeni nė draugystė. Kaip nuos tabu, kad vra žemėje to kiu senu miestu, kaip mūsiškiai, kaip gerai, kad senuosius mūsų universi tetus sieja naudingi daly kiniai ryšiai!
„FILOLOGIJOS SI" LAUREATAI.
RUDUO
Jungtinis konservatorijos — Filologijos iakulteto an samblis.
Ala Llchačiova Viktoras Tamošiūnas Grigorijus Stukallnas Audrius Mležys Julius Keleras Margarita Cernajytė Audronė Zubavičlūtė Vygantas Kazlauskas Lilijana Barzdaitė
ir
Populiariausiu festivalio dalyviu pripažintas Romas Poderys.
VARŽĖS! GERIAUSIEJI Praėjusį savaitgalį Didžio joje Auloje buvo triukšmin ga ir judru. Tris dienas ge riausios akademinės grupės rodė savo menines progra mas, varžėsi dėl geriausios akademinės grupės vardo. Jėgos buvo beveik lygios, kova atkakli, ir žiuri teko nemažai svarstyti, kam su teikti pirmenybę. Peržiūrėjus visas piogramas, į kurias studentai įdė jo tikrai daug išradingumo, jose dalyvavo su entuziazmu ir noru, galima daryti kai kurias išvadas: Dažniausiai programos pa grindinė mintis, idėja būna puiki, originali, bet scenoje
sumanymai neįvykdomi, ne būna gražios pradžios (daug laimėjo tos grupės, kurios savo programą pradėjo vie nokiu ar kitokiu prisistaty mu), nėra užfiksuotos pabai gos, nevystomas sceninis veiksmas. Dažnai epizodai išdėstomi kaip pakliuvo, ne susimąstant apie tai, ar jie padės atvesti veiksmą į kul minaciją. Reikėtų ruošian tis tokioms programoms, pa mąstyti ir apie sceninį vaiz dą. Pavyzdžiui, FilF IV kur so merginos moka puikiai eiliuoti, bet jų „montažas" scenoje buvo neįspūdingas, nes trūko veiksmo, ritmo. Ta pati bėda apniko MF II kur
so „Pirmūnų" grupę. Tie dalykai yra pataisomi, bet ateiua su patyrimu, dau giau dirbant ir apgalvojant savo pasirodymus. Tačiau neigiamą įspūdį paliko tai, kad daug grupių į sceną ėjo gerai neparepetavusios, netgi teksto kaip reikiant neišmo kusios. Norisi palinkėti visiems drąsesnių ieškojimų, vengti pasikartojimo, detaliau ir kruopščiau apgalvoti busi mųjų programų scenarijus. O kūrybinė sėkmė — ji ateina kartu su darbu. Rima JUKNYTĖ Universiteto kultūros klubo vedėja
Verneris SMIT AS
Greifsvaldo universiteto S. Levo nuotraukoje matome trečiojo kurso fizikų pasi rodymą; istorikams buvo drąsu Matematikos fakulteto daktaras — tiek daug savų sirgalių...
R. Guiga: studentai kolūkyje Nuotraukoje — nuoširdus, draugiškas, sakyčiau, net sve tingas šypsnys. Tačiau svar biausia, kad šypsosi ne žmo gus, bet arklys. Atrodytų, iš kur tas džiaugsmas? O lin ksmumo priežastį mums aiški na užrašas po nuotrauka: „Studentai atvažiavo!" Nuo šios netikėtos, tačiau įdomios ir prasmingos fotografijos mes ir pradedame apžiūrinė ti Ramūno Guigos parodę „Studentai kolūkyje", kurię trečiojo kurso žurnalistikos specialybės studentas ekspo nuoja 12 Universiteto ben drabutyje.
Valio! Studentai
atvažiavo!
Pirmiausia pažiūrėkime, kaip R. Guiga interpretuoja pagrindinę — talkos — femę. Fotografas į studentų darbę žvelgia tai su lengvu jumoru („Mokau runkelį skraidyti"), tai su ironija („Čia ne liūnas, čia mes kasėme bulves"). Kartais Ramūnas darbe stengiasi ras ti dramatiškesnių elementų („Nors skraidyti ir nemoku, bet. . ."), tačiau ir tas drama
tizmas šiek tiek ironiškas. Net rimtas vadovo veidas ir šalia stovintis susirūpinęs kurso draugas (atrodytų, kad ši situacija visai nejuokin ga) mums kelia šypsenę. O vien todėl, kad apačioje už rašas: „Ar ne per daug pa dirbome?" Iš viso, užrašai po nuo traukomis — labai stipri R. Guigos parodos pusė. Kar tais pavadinimas tiesmukiškai pratęsia fotografijos pasiūlytę mintį, kartais tekstas ir vaizdas priešpastatomi. Ta čiau abiem atvejais nuotrau kos ir žodžio visuma tik pra turtėja. Manyčiau, kad tokį rezultatų nevisada pasiekia ir meistrai. Iš to, kas jau parašyta, lyg ir susidarytų'įspūdis, kad tai vos ne jumoristinės fotogra fijos paroda. Tačiau iš tikrų jų taip nėra. Ramūnas suge ba pajusti fę ribę, kur galima juokauti, o kur toks linksmu mas mums atrodytų graudžiai banalus. Fotografas labai rimtai žiū ri j ryšį su gimtine, jos žmonėmis. Jaudina nuošir džios fotografijos „O kai aš buvau piemuo, .„Senatvė ir amžinybė (I)". Šiose nuo traukose mes matome jau nystės pagarbę praeičiai. Ta pagarba — ir jaunuolių, už fiksuotų fotografijoje, vei duose, ir pačioje autoriaus pozicijoje. Šiandien fotografai dažnai kuria darbų serijas, rengia temines parodas. Šiuo keliu stengiasi eiti ir Ramūnas. Ma nyčiau, kad toks jo pasirin kimas nors ir sunkus, bet tei singas. Ne todėl, kad dabar tokia mada. Juk fotografijų
Universiteto bendrabučio Nr. 12 taryba organizavo su sitikimą su Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos nariais poe tais Vladu Braziūnu, Alma Karosaite ir Valdu Kukulu. Poetas V. Kukulas kalbėjo apie jaunųjų poezijos bruo žus, pristatė ir analizavo A. Karosaitės bei V. Braziū no eiles. Gausiai susirinkusiems bendrabučio gyventojams jaunieji poetai skaitė savo eilėraščius, atsakė į pateik tus klausimus. B. MATAITIS Neseniai Botanikos sode įs teigta Lietuvos gamtos ap saugos draugijos pirminė or ganizacija (pirmininkė B. Veiverytė). Pirmasis draugi Senolio pasakojimas jos organizacijos renginys — naujametinių puokšč.ų ciklas kalba išsamiau, o, Norėčiau teigti, kad nevi kompozicijų paroda, kuri svarbiausia, giliau, negu vie siškai darnus ir diptichas buvo eksponuota Kairėnuose na nuotrauka. „Senatvė ir amžinybė". Puiki gruodžio 8—10 dienomis.
Einant serijų kūrimo keliu netrūksta ir keblumų. Nema žai jų buvo ir R. Guigos ke lyje. Deja, nevisada sunkumų pavyko sėkmingai išvengti. Man regis, kad nevisiškai iš laikytas saiko jausmas. Nedi delėje parodoje net trys to paties arklio fotografijos. Vi sos savaip įdomios, tačiau ir visų trijų rakursai panašūs. Jos viena kitos nepapildo, serijos visumai nedaug te duoda. Tad vargu ar visas tris fotografijas buvo tikslin ga eksponuoti. Viena ark lio fotografija — puiku! ori ginalu! dvi — gerai, trys — jau... Manyčiau, kad Ramū nas turėjo darbų, kurie galė jo sėkmingai pakeisti šias fo tografijas.
pirmoji fotografija, man ro dos, tik dar labiau paryškina Kiek antrosios blankumų. vienam pravartu nepamiršti, kad kartais vardan visumos reikia paaukoti dalį. ., R. Guiga gerai įvaldė foto grafijos, kaip vieneto kūrimę (tik keletoje vietų galėium pasiginčyti dėl kadro kompo zicijos). Noriu tikėti, kad Ramūnas, laikui bėgant, su gebės atsikratyti ir tų trūku mų, atsiradusių kuriant šį nuotraukų ciklę, kaip visumų. Ir tam pagrindas tikrai yra. Ramūnas Guiga šių vasarų pabuvojo Jakutijoje, ir kaip teko patirti, parsivežė ne vie nų įdomių fotografijų. Tad mums belieka laukti. . .
Gintaras ALEKNAVIČIUS
KONKURSAS SPORTO MĖGĖJAMSI
Tikrojo liaudies meno šventė Neseniai Rygoje jvyko folkloro festivalis, skirtas latviu muzikinio folkloro ir nacionalinės muzikos pagrindėjo Andrejaus Jurjano 125 gimimo me tinėms pažymėti. Be dau gelio Latvijos folklorinių ansambliu festivalyje da lyvavo Tartu žemės ūkio akademijos studentu folk lorinis ansamblis „Hellero" bei Vilniaus universi teto folklorinis ansamb lis. Mūsų Universiteto an sambliečiai parodė pla čią, specialiai šiai šventei parengtą programą. Joje skambėjo sutartinės, vien balsės bei dvibalsės mūsų krašto dainos, instrumen tinė muzika. Sužavėjo žiūrovus liaudies muzi
kos instrumentai: daudytės, šiaudo birbynės, švil pos, skudučiai, molinu kai. Taip pat ištrauka iš darbo tautosakos progra mos — ganymo epizo das. Po festivalio vyku sioj folkloristų konferen cijoj sąjunginės folkloro komisijos narys, maskvie tis muzikologas A. Sčiurovas tai pavadino mažu šedevru. Latviu savaitraš tis „Literatūra un Maksla" Universiteto folklori nio ansamblio pasirody mą apibūdina kaip labai dideli įspūdi, kurį sutei kia įtikinamai tyras, tik rai liaudiškas dainavimas, muzikos instrumentų turtinpumas, išlaikytas tar. miu ypatumas. Klaudijus DRISKIUS
Baigiasi dar vienas sporto sezonas. Kokia nuotaika ii palydi mūsų senosios Alma Mater sportininkai? Džiaugė mės jų pasiirodvmu LTSR aukštųjų mokyklų spartakiado je, respublikos pirmenybėse pergales ne karta skynė spor tininkai su . Mokslo" emblema. Didžiavomės geriausiais Universiteto atletais garbingai gynusiais ne tik respubli kos. bet ir šalies sporto garbę. Lietuvių liaudies patarlė sako, jog viščiukus reikia skaičiuoti rudenį. „Tarybinio studento" redakcija nutarė šią atsakinga misija dabar patikėti Jums, mieli skaityto jai! Tad pirma karta mūsų laikraščio puslapiuose skelbia mas konkursas — „Geriausieji penki Universiteto sporti ninkai". Jūsų pageidavimu spausdiname labiausiai pasižy mėjusių sportininkų pavardes. Viktoras DOVGIALA — sunkioji atletika, LTSR čempio nas Raminta GRIKŠTAITE — krepšinis, TSRS jaunimo rink tinės narė Vida KATARSKYTĖ — rankinis, TSRS čempionato III v. Arnoldas MASALSKIS — krepšinis, TSRS jaunimo rink tinės narys Sigita MAŽEIKAITE-STRECEN — rankinis, TSRS čem pionato III v., TSRS rinktinės narė Vitalijus MAJOROVAS — šachmatai, LTSR komandos čempionas, TSRS jaunimo rinktinės narys Eduardas ROZENTALIS — šachmatai, LTSR komandos ir asmeninis čempionas Jonas PINSKUS — akademinis irklavimas, pasaulio čem pionas, TSRS rinktinės narys Živilė SAKALAUSKAITE — šaškės, TSRS pirmenybių III v. Inga URBONAITE — krepšinis, TSRS jaunimo rinktinės narė Ramunė VILIMAITE — rankinis, pasaulio jaunimo čem pionė Kiekvienam iš Jūsų suteikiama teisė į anketą įrašyti ir čia nesančiu sportininkų pavardes. Geriausiųjų orakulų laukia prizai ir „penketuko" nuotraukos su autog.afais. Linkime sėkmės! Atsakymus siųskite iki š. m. gruodžio 31 d. adresu: 232000 Universiteto g. 3, „Tarybinio studen to" redakcija.
KONKURSAS 5 GERIAUSIEJI 1.............................................. 2.............................................. 3 .............................................. 4 ........................................... 5 ...........................................
pavardė, vardas
Laikraščio korektoriai: E. Bučelytė, Pumprickaitė
I. Nekrošiutė, N.
fakultetas, kursas
REPLIKA Daugelis studentų, neišlai kę kokios įskaitos ar egza mino, turbūt, ilgesingai žiūri nėja tuščią studijų knygelės eilutę. Taip puiku būtu pa čiam išvedžioti parašą — ir skolos kaip nebuvę! Deja, ši privilegija nuo senovės pri klauso dėstytojams. Bet ko dėl? Štai kaip naujai ši klau simą sprendė V kurso mate matikas Juozas Benkus. Tuš čia eilutė studijų knygelėje neabejotinai veikė vaikiną. Vokiečių kalbos egzaminas — dalykas rimtas. Tačiau ar matematikui reikalingos užsienio kalbos žinios? Juo zas ryžtingai tarė: „ne!" Kam vargti, naktimis „kal ti". atsakinėti griežtiems dės tytojams? Juk galima kaip toje pasakoje lazdele pamo savus išspręsti visas proble mas. Juozui net lazdele mo juoti nereikėjo. Jis tapo bur tininku pats: išlaikė užsienio
Šiandien kviečiame visus į Turistų klubo ataskaltinjrinklminį susirinkimą, kuris prasidės 19 vai. JK 1 audi torijoje. Programoje pirmi ninko ataskaitinis praneši mas, diskusijos, naujos val dybos rinkimai, kinofilmų, stendų, skaidrių peržiūros.
Vertinimo komisija pirmąją premiją paskyrė B. Veivervtei už puokštę .Langas i gam tą", antrąją — irgi B. Veiverytei, trečiąją — K. Balny tei. Paskatinamosios premucs paskirtos S. Žilinskaitei, G. Vaurutei, V. Riaubienei, L. Balčiūnienei. Iš viso Botani kos sode eksponuota 44 kom pozicijos. Geriausios iš jų bus eksponuojamos Vilniaus miesto parodoje, kuri šian dien atidaroma Dailės Paro du rūmuose. S. DEVEIKIS
Gruodžio 5—6 dienomis, mūsų Alma Mater lankėsi svečiai iš Bresto — Liudmi la Kendyš ir Jurijus Piters-kis. Jie — savo miesto kū rybinio jaunimo klubo ini ciatoriai — atvažiavo pas mus pasisemti patyrimo, lan kėsi VISI organizuojamuose renginiuose, mūsų diskoteko je „Amicus", domėjosi VU kultūros klubu, jame orga nizuojamais konkursais ir kitais renginiais. Pasisėmę patirties pas mus, jaunimo klubo vadovai išvažiavo j Rygą, Tartu ir Taliną. „T. S." inf.
kalbos egzaminą, sau parašė įvertinimą. Šį stebuklą paste bėjo ir deramai įvertino MaF dekanatas, fakulteto ka tedrų vedėjai, partinės ir komjaunimo organizacijų sekretoriai. Vis dėlto ne kiekvieną dieną studentas pats sau išlaiko egzaminą. O gal Juozo patyrimą reikia mums visiems pritaikyti praktikoje? Atėjus sesiiai. Visi studentai susirašytų į stu dijų knygeles norimus pa žymius. Tada niekam nerei kės gaišti laiko ir stengtis: studentai ir dėstytojai per sesiją tiktai pailsės. Va. Juo zas Benkus jau poilsiauia — kaip nepažangus moksle bei už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, jis išbrauktas iš studentų sąra šu. O tokių studentų, tikinčių stebuklu lazdele, pasirodo dar pasitaiko. .. Reda PETRULYTE
Gruodžio 14 d. 1. „Mano santykis su džiazu” (ciklo tęsinys). 2. Esminės grandies, t. y. le mos ieškojimas ir išskv.” mas kūrinyje. Kviečiame visus i klubą su savom plokštelėm. įra šais. nuomonėmis. Šiuo va karu klubas baigs pirmojo pusmečio darbą. Jo metu mėginsime apibendrinti tai, kas nuveikta. MDK valdyba
UTK valdyba
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 770776, išduotą Fi lologijos fakulteto studentui Jonui VABUOLUI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 800079, išduotą Ma tematikos fakulteto studentei Nijolei MARCINKEVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 800120, išduotą Mate matikos fakulteto studentei Auksei RUZGAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 781040, išduotą Isto rijos fakulteto studentui Sau liui KAUBRIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 781004, išduotą Isto rijos fakulteto studentui Gintautui STANKEVIČIUI, laikyti negaliojančiu.
Universiteto Filologijos fakulteto rusu kalbos ka tedros kolektyvas liūdi dėl vyr. dėstytojos Ninos CHOROSILOVOS mirties nuoširdžiai už jaučia velionės gimines bei artimuosius.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto R. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Tiražas 4500 Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. <Tapn0uHHC cTyAeHTac® («CoBeTCKHfi CTyACHT»). oprau napTKOMa, peicropaTa, KOMtrreTa AKOM Abtbu, npo<j>KOMa opAenoB TpyAoaoro Užs. Nr. 3257 LV 10101 KpacHoro sHaveHH h APy5*6“ HapoAOB BHAbHioccKoro yHHBepcHTera hm. BHHųaca Kancyicaca Akt. CCP. Ha ahtobckom s3Mxa.
Redaktorė J. VARAPN1CKATT®