visų
Salių
proletarai, vienykitesi
cam/Bos sccioenuas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO __________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1981 m. gruodžio 18 diena, penktadienis
EINA NUO 1950 METŲ
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ĮSAKAS Už vaisingą mokslinę pedagoginę veiklą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime suteikti Vilniaus V. Kapsuko universiteto Chemijos fakulteto dekanui, chemijos mokslų daktarui, proiesoriui Algimantui Levinskul Lietuvos TSR nusipelniusio dėstytojo garbės var das.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkąA. BARKAUSKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS
ŠEŠTOJI
SAVAITĖ:
REVOLIUCINIS
TARYBINĖS
LIAUDIES
AVANGARDAS
Šiandien spausdiname pub likaciją apie revoliucionierę Kseniją Ge, kurios veikla yra susijusi ir su Vilniumi. Straip snį „Tarybiniam studentui" parengė Kišiniovo universi teto laikraščio redakcija.
Leniną, jo idėjas ir reikalą palaikė daugianacionalinė kovotojų už Tarybų valdžią armija. Tai karvedys M. Frunzė, legendinis herojus S. Lažo, G. Kofovskis, darbinin kas V. Voifovičius, vėliau areštavęs carą Nikolajų II ir Spalio revoliucijos didvyrė Ksenija Michailovna Ge — Rusijos moterų revoliucionie rių šeimos atstovė, dirbusi drauge su V. I. Leninu ir N. K. Krupskaja emigracijoje. Gimė Ksenija Michailovna Ge 1892 metais Kišiniove pulkininko M. A. Serdiukcvo šeimoje. 1900 Ksenijos tėvas tarnybos reikalais persikėle tarnauti j Lietuvą, i Vilnių. Vilniuje Ksenija pradėjo lan kyti mokyklą, vėliai; ffokėsi Vilniaus gimnazijoje. Ksenija buvo išsilavinusi, žingeidi mergina. Ji buvo pažįstama su daugeliu revoliucingai nusiteikusių Vilniaus gim nazijos mokinių. Ksenija pa juto norą padėti revoliucijos reikalui ir kartu su revoliu cingai nusiteikusiais studen tais dalyvavo studentiškuose susibūrimuose, disputuose, o po to pradėjo platinti pro klamacijas, atsišaukimus. Aš tuoniolikos metų Ksenija iš važiuoja j Šveicariją, pirmiau sia į Ciurichą, o vėliau į Davosą. Kurortiniame Davoso miestelyje gyveno daug poli tinių emigrantų iš Rusijos, kurių įtakoje Ksenija įsijungė į revoliucinį judėjimą, netru kus buvo priimta į vietinę RSDDP grupę. Ten Ksenija sutiko revoliucionierių Alek sandrą Ge, su kuriuo vėliau drauge žengė sunkiu revo liuciniu keliu. Jie susituokė ir persikėlė į Ciurichą, o vė liau į Ženevą. Trijų užsienio kalbų mokėjimas leido Kse nijai versti revoliucinę litera
tūrą į rusų kalbą. Ksenija daug padėjo Aleksandrui žurnalistiniame — propagan diniame darbe. Pirmąkart A. Ge susitiko Leniną RSDDP grupės posėdyje Ženevoje. Po buržuazinės demokrati nės vasario revoliucijos Alek sandras ir Ksenija Ge grįžta iš emigracijos, jiems patiki ma aktyvi politinė veikla. Pilietinio karo metais Alek sandras Ge organizavo ypa tingąją komisiją, kuriai ir va dovavo. Ši komisija sumaniai gaudė baltagvardiečius, su bėgusius į Kaukazo Minerali nius Vandenis iš visos Ru sijos. Tuo sunkiu laikolarpiu Piatigorsko partijos komiteto sekretorius G. Andžejevskis ir Aleksandras Ge važinėjo į Maskvą pas Leniną tartis. Leninas patarė jiems, kaip kovoti su kontrrevoliucionie riais. 1919 metų sausyje Šiaurės Kaukaze susidarė kritinė si tuacija. Vietinės baltagvar diečių gaujos su atskubėjusia jiems į pagalbą Denikino ar mija, puolė Kislovodską. Drauge su paskutinėmis XI armijos dalimis į Astrachanę pasitraukė Kaukazo gynėjai, Aleksandras Ge su draugais pridengė besitraukiančias Raudonosios Armijos dalis kulkosvaidžių ugnimi. Balta gvardiečiai jį sučiupo, ma tydami, kad Aleksandras neatgauna sąmonės (susirgo dėmėtąja šiltine), 1919 m. sausio 21 dieną jį išvežė už miesto ir sukapojo kardais. Ksenija tuo metu buvo Esentrikyje, kur ją suėmė ir atvežė į Kislovodską. 19i9 sausio 26 dieną ją pakopė. Ji ištarė paskutiniuosius žo džius „Mirštu už tą didelę idėją, kurią kada nors ir Jūs suprasite". Didvyriai nemiršta! Jie gy vena tarybinių žmonių dar buose ir laimėjimuose.
Kuo pasiūlytumėte išmatuo ti aktyvumą? Dvasios polė kiu? Dailia kalba? Skrybėlės apskritimu? Plačiais mostais? Energinga eisena? Skambiu balsu iš tribūnos? Na, o jei gu žmogus paprastas, ir skry bėlė jam kaižkaip netinka, ir mostai kuklūs, ir žingsniai duslūs. O iš tribūnos kalba santūriai, ramiai. Tuomet — kas? Aktyvus žmogus — tai tas, kuris nebijo savo laiko ati duoti kitiems, kuris dienų dienas prasėdi prie rašomo jo stalo, kad kitų gyvenimą pripildytų prasmingu turiniu. Juk žmogui tiesiog įgimta — būti reikalingu. Toks kelias, kuriuo eina Vilija Ivoškaitė. Pasukti atgal būtų jau ne įmanoma. Ir nepavadinsi 'o „pripratimu", „pasiaukoji mu", „poreikiu". Gal tai — vidinė žmogaus nuostato? Gal — noras savimi pama tuoti pasaulį? Juk paprastai pradedama nuo grupės sek retoriaus, grupės biuro na rio, o iškylama iki fakulteto aktyvo. Kartais ir aukščiau. Vilija taip pat pradėjo nuo grupės sekretorės pa-eigų, Kuo baigs — dar nežinia. Bet ji mano, kad aktyvumui ribų nėra. Tai kažkoks bega linis ėjimas pirmyn. Veržliai, nesustojant. Nors būna, kad, grįžus po sunkios dienos, norisi mesti šalin knygų krepšį ir paprasčiausiai — pailsėti. Kodėl? — Rašymai, rašymai, rašy mai. . . Popieriai „dusina". O jų tikrai galėtų būti mažiau. Aš nepritariu nuomonei, kad iš popierių galima jvertnti darbą, — prisipažįsta. Kiekvieną dieną žmogus patenka į situacijas, kurios iš jo reikalauja aktyvumo. Kaip jis pasielgs, priklausys tik nuo jo paties. Būna tokių komjaunuolių kuriems įparei gojimas — „vyresniųjų” nu rodymas. Paliepimas. Įsaky mas. Todėl, kai jis neįvykdo mas, taip lengvai pažeriami argumentai: pamiršau, nepa dariau — pasaulis nęsug-iuvo, gyvenau — ir toliau gy vensiu. — Tokiam reikia įrodyti jo darbo vertę. Reikia įtikin ti, kad jis yra laukiamas, U'd jis buvo neteisus. Vilija jaudinasi. Juk tai jos kasdienybė, jos pareigos, šiandieną pažiūrėta j viską iš šalies. Ateina diena, kai į sa-
Nr. 39(1178)
Kaina 2 kap.
Rytoj — LLKJS Lenino rajono XXIV ataskaitinėrinkiminė konferencija.
SAVE ATIDUOTI KITIEMS
ve pasižiūri iš šalies ir pa klausi — „kodėl?" Kodėl ma nimi pasitiki? Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto IV kurso studentė. Studijuoja statistiką. Yra fakulteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pav<duotoja. Be ilgų aiškinimų: Vilija turi organizuoti nerio mokesčio rinkimo komro ę, komjaunimo prožektoriaus redkolegijos darbą, šefuoti nesąjunginj jaunimą, mokyti aktyvą. Svarbiausia — mokė ti perimti patyrimą. Juk pra dėti nuo „A" būtų tiesiog neprotinga. V. Ivoškaifės pir moji patarėja buvo Angelė Miniotaitė. Ji perdavė Vilijai savo postą, paaiškino, padė jo. Daugiausia atsakomybės reikalauja statybos būrių for
mavimas. Parinkti būriui ko misarą, vadą — tai ne kepu rę galvai priderinti. Šių me tų vasarą fakultetas pasirodė prastai.. Suklysta? Fer daug pasitikėta? Nors ne viskas priklauso nuo būrių vadovų, bet vis dėlto lemia jų pozi cija, jų pažiūros. 2mogų pa žinti nelengva. Nėra un.versalaus „rakto" kiekvienam atrakinti. Vienam pakanka tik žodžio, kitam negana ilgiau sių pokalbių. Ką daryti, kai prieini prie žmogaus, o jis nusisuka? Pasielgti panašiai ar priversti atsigręžti? Kaip? Vilija neabejoja — tik nuo širdus bendravimas išmoko pažinimo meno. O be jo ne įmanoma kažko įrodyti, kaž kuo įtikinti. Neįmanoma iš judinti tų, kurie turi savo
daryta fotografijos paroda, pasakojanti apie istoriku et nografinę ekspediciją Rasei nių rajone. Lietuvos kaimo praeitis, nūdiena ir ateitis įamžinta II kurso žurnalistų V. Kliuko ir V. Jankausko Fizikos fakulteto komjauni nuotraukose. mo komitetas organizavo pa • * v.* dzUkaitE žintinę ekskursija i Vilniaus SEC-2. Ekskursijoje dalyda Paskutiniame archeologi vo I kurso dviejų radiofizi- jos būrelio užsiėmime E. kų grupių studentai, kuriuos Gudavičius skaitė paskaitą su elektrine supažindino „Mindaugo Lietuva". Lekto elektros stoties pamainos vir rius pateikė naujausias žinias šininkas V. Petkus. apie XIII a. Lietuvą. Džiugu, A. BERNOTAS kad paskaitoje dalyvavo vi V. ROŠČIHAS FF III kurso studentas sų kursu istorijos specia’v* » ♦ Kišiniovo universiteto bės studentai. docentas M. Daukšos kiemelyje ati Audra SALDAITĖ
Neseniai PF studentai su sirinko bendrabučio skaityk loje. Į svečius atvyko PF de kanas doc. B. Cereška, parti nės organizacijos sekretorė doc. Vilkūnienė. .. .Kalba vadai, komisarai, būrių nariai. Įdėmiai klauso mės jų pasakojimų, kaip se „Jovaro", kėsi „Aitvaro", „Saulėtekio-81" būriams vasarą. Buvo, žinoma, ir Įvairių trūkumų bei nesklan dumų, bet visi būriai viršijo darbo programą. Su malonumu peržiūrėjome filmą iš Jakutijos, kuri ten susuko „Universiteto-81" bū rio narys III kurso studeatas G. Jankauskas. Filmas buvo
Siame numeryje: ARTĖJA SESIJA •
•
•
„ŽINIJOS" DRAUGIJOJE •
♦
•
TĘSIAME DISKUSIJĄ
SVEČIUOSE; UTK
„gyvenimo filosofiją" — pa syvumą. O gal pasyvieji reikalingi? Tam, kad aktyvieji galėtų pa sididžiuoti: štai, kokie mes geri, štai, ką sugebame! Gal tai paprasčiausiais visuomenė iporeikis — juk vys tymuisi būtina priešybių vie nybė ir kova. Vienybė, kai „nori". Kova, kai „reikia". >r jeigu visi būtų labai akty vūs, kova nutrūktų, vysty masis sustotų ir... — Ne, — sako Viliją, — Aktyvumas taptų visų žmonių gyvenimo reikme. Reikme kasdieną būti geresniems. Bet yra ir kitokios „rūšies" aktyvumas. Pastatykite „riterį" ant pjedestalo. Apžiūrėkite. Su marškiniais. Su kelnėmis. Ir kojas turi. Ir rankas. Ir mato. Ir girdi. Bet: rūpi sve timas kišenes užkariauti, Kam nors vožtelėti, nelaimę na mams parnešti. — Juos galima pasmerkti. Galima nubausti. Geriau jų nebūtų... Geriau, Vilija, geriau. Tik rasis aktyvumas ne griauna, o kuria. Paprastam klausimui — „kodėl žmogus tapo žmogu mi?" — gyvenimas padikta vo daugybę atsakymų. Vie nas jų buvo toks: jis nebijojo klysti. Bet suklydęs nebi jojo prisipažinti esąs kaitas. Išdrįso pasitaisyti. Dabar daug kas išband/ta. Patikrinta. Tai, kas nauja, iš bando ir patikrina vedantie ji. Bet. .. jeigu lyderiaujama tik tam, kad charakteristika šaunesnė būtų, kad šilta vie telė liktų, kad visi klausytų ir cituotų kaip genijų? Dir btinė aureolė ištirpsta grei tai, tačiau jos apskritimas ta rytum aprėžia galimybių zo ną, kurioje turi teisę veikti „lyderio" pavaldiniai. Iš to kios veiktos niekuomet nebū na nieko dora. Kodėl Vi.ija tapo aktyviste? Pirmasis laip telis buvo pareigos jausmas, darbštumas. O toliau — su pratimas, kad jau privalai bū ti. Pagaliau, kas iškelia žmo gų? Atsitiktinumas ar dėsnin gumas? Pasaulis pirmiausia pasirenka tuos, kurie jam reikalingi. Ne visiems skirta „imperatoriais" būti. šiandieną žmogus turėtų būti vertinamas ne pagal uži mamą kėdę, bet pagal pro to ir dvasios turinį, pagal iai, ką jis duoda kitiemr. Eglė TVARIJOHAI1Ė
puikiai komentuojamas, pali ko tikrai gilų (spūdį. Kartu su mūsų vaikinais, pabuvo jusiais Jakutijoje, pakeliavo me ir mes, žiūrovai, po Sibi ro žemę, grožėjomės gamta, susipažinome su būrio gyve nimu, nuoširdžiai pasiiuokėme iš užfiksuotų linksmų dar bo ir poilsio momentų. Šiltai priėmėme „Aitvaro" būrio agitmeninės brigados pasirodymą. Fakulteto dekanas doc. B. Cereška pasveikino ir apdo vanojo šauniai padirbėjusius statyboa būrių narius. Ge riausiam būriui — „Jovarui" Įteiktas pereinamasis prizas. Gite ALIUKONYTE
SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA
Visai neseniai Chemijos fa kulteto akademinė komisija lankėsi grupėse, tikrino pa skaitų lankymą Kad komisi jos darbas tikrai būtų veiks mingas, daug padėjo kursų kuratoriai, o vyriausiajam fa kulteto kuratoriui A. Urbonui kiekvienądien buvo prista tomos žinios apie paskaitų lankymą — Rezultatai kaip ir visada nelabai jau stebinantys, — dalijasi įspūdžiais fakulteto prodekanas R. Jurevičius, — teko aštuoniolika studentų iškviesti į akademinės komi sijos posėdį. yra Iš tiesų dar nemaža tokių, kurie net prieš sesiją tingi atsiversti knygą, lankyti paskaitas, atlikti praktikos bei laboratorinius darbus. Neaišku, kaip ruošiasi sesiją išlaikyti _ II kurso studen tai D. Butkauskas, A. Gutaus kas, trečiakursiai V. Lukša, S. Rudaitis, A. Tamulevičius, D. 5lapelyfė. Juk nesinori tikėti, kad jų laukia stebuk las. Viskas pasiekiama dir bant. Dėl paskaitų lankymo rei kėtų susimąstyti ir II kurso stambiamolekulinių junginių
grupei. Grupė bene daugiau sia praleido paskaitų šį se mestrą. Tokius rezultatus pa rodė akademinės komisijos kontrolė. Be jos, ChF artėjančia se sija rūpinasi Mokymo-auklėjimo komisija, rengdama rei dus į grupes. Daug padeda „Komjaunimo prožektorius". Dažnai gali pamatyti naują akilių reporterių ir dailinin kų pastebėtą vaizdą. Šauniai tenka pasidarbuoti „Komjau nimo prožektoriaus" redakto riui ketvirtakursiui R. Masikoliūnui. — Ne visada ir seniūnai būna teisūs, — sako pro dekanas, — kartais prižymi per daug pliusų. Todėl daoar kiekvieną savaitę jų darbą patikriname dekanate. 2inios matuojamos ne pliu sais. Jie nieko nepadės per sesiją. Taip galima apgauti tik save. O kieno ko verti pliusai parodys sesija. M. ALMAUSKAITČ
Praeitą savaitę FilF įvyko prancūcų kalbos dėstytojų
Iki susitikimo Vilniuje!
Rausvo aksomo spinde ir studentų susirinkimas. Ja sio pripildyta Universite me buvo susumuoti signalinės to Kolonų salė ne vieną sesijos rezultatai. čia atėjusį sutiko į sąjun — Šį semestrą blogiausiai ginės jaunųjų matemati studentai įsisavina visuome kos olimpiados uždarymą. nės mokslus, mažai laiko Praeity liko nerimo ir su skiria jų studijoms, — pasakė sikaupimo minutės. Vyks doc. R. Jaskūnaitė. — Kruopš ta rezultatų aptarimas. čiau reikėtų mokytis antro sios užsienio kalbos, nes tai — svarbi busimosios speciaAntradienis. 10 valanda lybės dalis. Minske ryto Saulėtekio alėjoje. Proi. Lapkričio mėnesį rašo vyko sąjunginė prancūzų V. Paulauskas lentoje kalbos ir literatūros olimpia kontrolinio darbo užduotis ir prie da. Mūsų Universitetui at 70 plunksnų prigludo stovavo II kurso studentas balto popieriaus lakštu. Paiauineii R. Šidlauskas. Susirinkime lis niię į savo mintis I matematikai kremta užduoti pasakojo apie olimpiadą. ... viešnagę Minsko aukštojoje I Po užduoties. Tyląauditorįmokvkloje. Universiteto ir I joje kartaissudrumsčia ver du Pedagoginio instituto stu-1 čiamo popieriaus lapai. Padentai, dalyvavę olimpiadoje, I mažu tirpsta užduotim spręslaimėjo 5-ąją vietą. I ti skirtas laiko limitas. Ant Aptarę mokymąsi, visi I vertinimo komisijos stalo įau klausėsi doc. L. Skūpo paša-1 gula pirmieji darbai. Tarp m kojimo apie keliones po Bra- I ir mūsų Universiteto MaF zilijos, Meksikos ir Peru ša-1IV kurso studentės Danguolės lis. Docentas papasakojo apie I Daukšaitės. Degame neka..tLotynų Amerikos jaunimo I rumu sužinoti pirmuosius iš gyvenimą, studentų miesteli I Pūdžius. Meksikoje, šios šalies univer-1 — Uždaviniai sunkūs ir sitetą. I įdomūs, — šypsodamasi sako I Danguolė, — tačiau buvo ir Aušra SALNAITE | tokių, kurių nebandžiau spręsti, nes jie daugiau rei kalavo „mechaninio dari? ", negu kūrybos. Net 68 olimpiados dalyvių darbai „užgulė" reiklios ir autoritetingos komisijos pe-
NĖR DUONOS BE AŠAKŲ...
Laukei to momento. — Kai bėgioji, — teigia terpia Šarūnas Marčiulio. Jaudinaisi. Kai įteikė j ji, — šviesiausios ir ge nis. rankas studijų knygelę ir riausios mintys gimsta. patinka — O man kepuraitę; vos susilaikei Pabandyk ir tu, — drąsi bendrauti su žmonėmisnešūktelėjus iš džiaugs na mane. Mane domina žmogus, jo mo. Kitas mandresnis pa — Labas rytas! — šūk- mintys ir jausmai. Vilio sakytu, kas čia tokio ja tai, kas nauja. Žurna istoiai ir tiek. O vis dėl listika neleidžia senti. to. •. Ne taip lengva dar Čia, kaio niekur kitur, bininko duoną pakeisti junti nenutrūkstamą gy studentiška. Neveltui liau venimo tėkmę, — atvirai dis byloja: nėr duonos be prisipažįsta Nemira Pum ašakų. Kokia bus ta stu prickaitė. dentiška duona? O gal ja — Nuo vaikystės po „AKADEMINĖ bevalgant ims ir užstrigs pierių gadiname, — tars GRUPĖ" gerklėje, kokia mažulė teli mūsų kurso pagran ašakėlė ir pabirs grau dukai (jiems rugsėii suėjo džios ašarėlės? .. Ką gali aštuoniolika) Sigutė Ur žinoti? Žvelgi i kurso banavičiūtė ir Tautvydas draugus (jų net trisde teli Romas Poderys, jaus Meškonis. šimt devyni) ir Dajunti mingai pykštelėdamas au Tokie mano kurso drau. kiekvieno savitumą. ditorijos duris. gai. Skirtingi, nepakarto — Du Modestai yra — Man patinka siekti. jami, saviti. Individualūs, Lietuvoje. Tai aš ii dar Pasiekei, ' įgyvendinai sa nuoširdūs, rimti ir vaikiš Paulauskas, — rimtu vei- vo svajonę, reikia nenu- kai naivūs. .. Kai par I du juokauja Patašius. rimti. Man įdomu aiškin vargsti nuo kasdienybės, I — O kodėl? — klausia tis, gilintis, —■ kalba Jū reikia linksmo draugo I Jadvyga Pšelovskaja, vi ratė Markeliūnaitė. juoko, suprantančio žvilgs. I sur ir visuomet kelianti — Be žurnalistikos man nio ar tvirto rankos pa-1 ši nelengvą klausimą. patinka teatras. Aš, ma spaudimo — ir vėl švie-l — Gimiau aš ir supra nau, jis pravers man at su. Juk .kasdienybę iri Kauno Sporto halė sausatau: mano gyvenimo tiks eityje. lankau teatro stu svajonę sunku suderinti,! kimša. Jei eitum pro šalį, ko gero pamanytum, kad vyksta las — žurnalistika. Be jos diją. Juk žurnalistikoje bet imanoma. sporto varžybos — sienos aš kaip žuvis be van irgi reikalingi aktoriniai Prieš akis sunkus iš-Į net dreba nuo įsiaudrinusios dens, — linksmai sam sugebėjimai, — sako Lo bandymas — sesija s " " ' publikos plojimų ir šūksnių. Call protauja Alma Mosteikai- reta Kušlytė. tik tuomet pajusime tikrąJ|I Tačiau šiandien čia smagitė. (Išduosiu mažutę pa — Sunkoka suderinti studentiškos duonos sko-I naši ne krepšinio sirgaliai susirinko slaptį: Alma bėgioja savo sportą ir mokslą. Abu ni, kad ir su ašakomis.. . I — i Sporto halę Auksė MATONYTĖ I mėgstantys liaudies muziką. malonumui). vienodai vilioja. — įsi-
KONKURSUI
Groja
kiantieji eilutėje pas Prodekaną. Bet taip jau atsitiko, kad gruodžio 3 dieną ta ramybė Anksčiau Istorijos fakulte buvo sudrumsta. Kažkas, ma to antrajame aukšte lyg ir tyt, nusprendė, kad savivei ramu būdavo. Net ir per se kla turi pasireikšti būtent siją. O tai vis „Metraščio" sienlaikraščių plėšymu nuopelnas — raminančiai — Ne mūsų fakulteto stu veikia, — prasitardavo lau- dentų darbas, — vėliau pa-
KODĖL?
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS
Neatvyko į paskaitą .. .Liko kelios minutės iki devynių, išskubėjoi paskutinieji. Penktajame 1Universiteto bendrabutyje „tinginlų" radome tik keletą: Itrys antrakuršės neiškeliavo j dialektinio materializmo paskaltą,
■ ■ «
III kurso 2 grupės studentė J. Vilkaitė, rodos, tikėjosi iš girsti odos ligų paskaitą sa vo kambaryje. Keletas šeštakursių aiškino, neturi pirmo sios paskaitos. Kodėl neišėjo į paskaitą
Pirmą kartą Universiteto čiams — namie, sako, ir šiekolektyvas „Grok, Jurgelyje" nos padeda. Salėje pats įkarštis, Tribū- pasirodė 1976 metais, o jau P'oja kitais metais iškovojo didjjį nos dešinėje karštai Kauno „Santakai", o kairieji prizą. Ir šiemet „Jaunimėlis" ne jau skanduoja: „VVU! .. VVU! . .", sveikindami „Jeu- grįžo tuščiomis. Jis pripažin Linksmai tas jaunatviškiausiuoju šven nimėlio" kapelą, sukasi tės dalyviu. skamba jauni balsai, „Jaunimėliui" neatsitiktinai poros. . . įteiktas jaunatviškiausio ko Universiteto kapela jau lektyvo prizas. Nuo pat ka septintąjį kartą dalyvavo pelos įsikūrimo jai siekiama konkurse „Grok, Jurgeli". Šį suteikti studentišką charakte kartą į Kauną vyko neramūs. rį, kurį apspręstų ne tik mu Kolektyvo pagrindas — pir zikantų amžius, bet ir propa atlikimo makursiai, antrakursiai. „Kad guojamos muzikos tik nepasimestų, neišsigąstų," pobūdis. Specialiai parenka — jaudinosi vadovas A. Va mi tokie kūriniai, kuriais ga lima būtų perteikti jaunatviš liulis. Kiekvienais metais liaudies kumą, linksmumą. A. Valiulio muzikos šventės meninis ly nuomone, muzikos nuotaika gis, atlikėjų profesionalum.’s turi atsispindėti ir studentų kyla. Kasmet tenka varžytis veiduose, judesiuose. Statiš su patyrusiomis kapelomis. kumas — šiam kolektyvui vi Pirmenybė Kolektyvai susiburia ne me siškai svetimas. tams, ne keliems, dažnai fa taip pat teikiama kūriniams, pati grupė dirba dešimtmetį leidžiantiems originaliai kom ponuoti instrumentų grupes, parodyti ir vokalo, ir muzi kantų galimybes, ansambliš kumą. Šiuo metu pagrįstai galima kompozifo-,ai ir daugiau. Gerai būtų, jei skųstis, kad Universitetas turėtų tokią ka- mažai rašo kaimo kapeloms. pelą. Dabar — kas keieri Galbūt Universiteto kolekty nesuteikia didelių metai — vis nauja kapelos vui tai sudėtis. Darbo per akis ir va sunkumų, kadangi ne pirmus metus palaikomi ryšiai su dovui, ir studentams. į „Jaunimėlį" priimamas tik kompozitoriais V. Juozapaigabus, turintis muzikinį išsi čiu, P. Bekeriu, J. Gaižausku lavinimą studentas, galintis ir kitais. Jei reikės, kompozi tuoj pat repetuoti, nes, va toriai tikrai padės. Kapelos muzikantai nesiildovo nuomone, tik daug dir bant, galima sukurti darnų sl ant laurų. Laukia koncer kapelų ansamblį, perteikti kūrimo tai, Vilniaus miesto dienos, nuotaiką ir tuo pačiu patiems konkursas, kultūros tolimesnės kelionės, be to, jausti malonumą. Ruošiantis išvykai į Kauną, norisi įgyvendinti svajones: studentišką teko net laisvalaikio atsisaky parengti naują, programą, įrašyti ti. Pasirodymai ,rodos, ne to liaudišką kie ir reti: kasmet — kapelų antrąją plokštelę. Tegu toks nuoširdus darbš šventė Trakų pilies meneje, dainų šventės, koncertai žem tumas padeda kitąmet iško dirbiams, darbininkams, stu voti pagrindinį „Grok, Jurge dentams. Tačiau šis konkur li" p-izą. Asta ANDRIKONYTE sas — labai atsakingas.
Jaunimėlis66
I Kaune jau trečią kartą orga| nizuojamas kapelų konkursas I „Grok, Jurgeli", kuriame daI lyvauja geriausieji respuolisakė prodekanas doc. S. I kos kolektyvai. Jegelevlčlus. Belieka tikėtis, I Atvykusieji privalo ne 'ik kad tai buvo žmonės, kurie I pasirodyti publikai, bet taip nesuprato, kad ramybė ąu-1 pat dalyvauti kapelų varžytikštojoje mokykloje priklauso I nėše. O kuris iš varžovų šaune vien nuo sienlaikraščių, I nesnis, sprendžia patys žiūrebet ir nuo studentų sąmo-1 vai. Per pertrauką gali juos ningumo. I agituoti visokiausiais būdais, I bet juk ir priešininkai ne iš B. LINAS I kelmo spirti. Gera kaunie-
antrakursės? 12 grupės studentė V. Beliukevičiūtė ir A. Kunigonytė iš 13 grupės reido dalyviams paaiškino: — Skaitom.,. Biochemiją mokomės... — Bet dabar jums dialekti nio materializmo paskaita... Suprantama, merginos tą žinojo. Ir turėjo jau seniai suprasti, kad neverta vienos paskaitos laiko aukoti kitai. 11 grupės studentę L. Mra-
čius. Kiekvieną jų reikės telis šiltas pasisakymas apie kruopščiai išnagrinėti ir įver gerą šio jaunųjų matematikų forumo organizavimą. Tad tinti. .. kas jis, Organizacinis Komi tetas, kurio šeimininkiškumo — Sąjunginės jaunųjų ma nesidrovėjo pagirti Olimpia tematikų olimpiados „Stu dos svečiai. dentas ir mokslo bei techni Bandžiau tai išaiškinti to kos pažanga" nugalėtoju tapo mis dienomis, kai vyko mate Buvau Maskvos komandos atstovas matikų olimpiada. A. Razborovas, — skelbia sutikęs kelis jos narius, bet vertinimo komisijos pirminin jie turėjo tiek rūpesčių, iog kas prof. V. Paulauskas. nesiryžau trukdyti. Todėl da Tarp olimpiados laureatų bar, kai aprimo aistros, apie daugiausia Maskvos, Ukrai OK darbą paprašiau papasanos TSR, Baltarusijos TSR koti MaF komjaunimo komistudentai. Geriausiai iš mū teto sekretorlu R. Maliukevisiškių pasirodęs ketvirto čių. — Olimpiadą organizavo. kurso studentas V.Morkūnas todėl rū buvo tik antrajame dešimtu m<> pirmą kartą, ke. Komandinę pergale aiš pesčiu ir darbų tikrai nesti kad kia persvara šventė Maskvos go. Tačiau stengėmės, jaunieji matematikai. Mūsų svečiai išsivežtų kuo geres respublikos komanda užėmė nius prisiminimus. Organiza vome nemaža ekskursijų, va devintąją vietą. Iš karto po olimpiados už karonių. Sakoma, jog pirmas darymo nugalėtoją, Maskvos blynas būna prisvilęs, Todėl, universiteto antrakursi Alek jei bus galimybė dar kartą masandrą Razborovą, ir papra organizuoti olimpiadą, šiau atsakyti į du klausimus: nau, ji vyks dar turiningiau koki įspūdi paliko Vilnius? ir sklandžiau. Norisi tikėti, kad mūsų Kokius prisiminimus išsive Universiteto matematikų vil ža apie olimpiadą? — Labai patiko Vilniaus tys dar kartą surengti sąjun senamiestis. Visą laisvalaikį ginę matematikų olimpiadą praleisdavau vaikščiodamas išsipildys. Juolab, noro ir siauromis senamiesčio gatve entuziazmo netrūksta. Tad vi lėmis. Kas man labiausiai įs siems jauniesiems matemati trigo? Tai — organizator ų kams tariame: Iki susitikimo svetingumas ir nuoširdumas. Vilniuje! A. MATELIS Džiugu, jog tai ne vienin
zevičifitę taip pat radome kambaryje. Pasiteisinti netu rėjo kuo. Klek antrakursių klausė dialektinio materializmo pas kaitos, sužinojome nesunkiai. Laukdami pertraukos, prie didžiosios auditorijos būriavosi pavėlavę. .. — Nesuspėjom J pirmą da lį. .. Rekordininke tapo 7 grupė (medikų grupėse 13—16 žmonių); atsiuntusi J paskaitą
du „delegatus", po keturis atstovus — 4,12 ir 13 gru pės. Skaičiai dideli. Reikia su sirūpinti patiems studentams, Medicinos fakulteto MAK-ut. Lankėmės 5 ir 4 bendrabu čiuose. Tvarkingos virtuvės, prausyklos rodė, kad švara čia neužmirštama. Užmiršta ma tik viena — taupyti Stu dentų bendrabučiuose buvo keletas, o tuščiose virtuvėse, prausyklose degė šviesa.
Nellnksma 4 bendrabučio gyventojams. Kai kuriuose kambariuose ant gaivu trupa tinkas. Tik prieš diena buvo baigtas remontas ketvirtame aukšte, o vanduo jau sunkėsi pro lubas. Akademinė drausmė, bui ties problemos bendrabučiuo se dar neišspręstos, ir likti abejingais foms neturėtume. Egidijus
Janina PRANKA11E VALIUKEVIČIUS
MOKSLO PAŽANGAI
įvyko ataskaitinė-rinkiminė Universiteto „Žinijos" draugi jos konferencija. Ataskaitinį pranešima padarė valdybos pirmininkas prof. J. Grigonis. Per ataskaitini laikotarpį Universiteto lektoriai perskai tė 9849 paskaitas, vien per 1981 metu vienuolika mėne siu į respublikos miestus bei rajonus buvo išvykta 182 kartus.
valdybos bei Vilniaus miesto organizacijos veikloje. Daug metu šiame nelengvame dar bo bare triūsia doc. H. Jo naitis, prof. S. Pavilonis, doc. V. Ščemeliovą, prof. K. Na vickas, doc. P. Setkauskis ir daugelis kitu. Baigdamas savo pranešimą, prof. J. Grigonis pažvmėio, kad ataskaitinio laikotarpio pradžioje 17 pirminiu organi zacijų vienijo 714 draugijos nariu. Sėkmingiausiai dirbo Tei sės, Filologijos, Medicinos ir Gamtos fakultetu, TSKP istorijos katedros pirminės
Organizuota nemaža mokslo dienu. Ju dalyviai dar ir da bar gyvena prisiminimais iš viešnagės Šilalės raione, Druskininkuose. Kiekvienas lektorius šiuose rengimuose perskaitė po 5 paskaitas. Teisės fakultete pirminė organizacija buvo sudariusi specialią 10 pajėgiausių lek torių grupę paskaitiniam dar bui rajonuose. Impulsą medi kams ir gamtininkams davė neseniai minėtas jubiliejus. Geru žodžiu minima prof. M. Kiauleikienė, organizavu si grupių išvykas, skirtas šiai dienai. Neišvardijamos visos pavienės paskaitos įvairiais nūdienos aktualijų klausi mais. Universiteto „Žiniios" draugijos nariai aktyviai da lyvauja mokslinių metoamių tarybų prie respublikinės
organizacijos. Teigiamai val dybos pirmininkas įvertino valdybos ir valdybos prezi diumo darbą. Rimtai nusiteikusią audi toriją vėl atgaivina betarpiš kas draugijos veterano, prof. J. Markulio, žodis. Jis pri minė, kad prieš 175 metus Vilniaus universitete buvo įkurta Vilniaus Medicinos mokslininku draugija. Šian dieninė organizacija garbin gai vykdo savo pirmtaku de vizą: „Žmonių gerovė ir mokslo pažanga — visų mū sų pirmasis įstatymas". Konferencijoje taip pat įvyko naujos valdybos, re vizijos komisijos, delegatų į Vilniaus miesto „Žinijos" draugijos konferenciją rinki mai.
„Elfos“ dienos
darbuotojai ir studentai at lieka mokslo tyrimus pagal gamyklos sudarytas progra mas, rengiamos bendros kon ferencijos, įvairiom formom palaiko ryšius fakulteto ir ga myklos komjaunimo organiza cijos. Beje, gamybinio susi vienijimo „Elfą" komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotoju neseniai išrink tas mūsų fakulteto auklėtinis V. Kaukėnas. Šefuojanti gamykla teikia fakultetui visokeriopą pagal bą. Gamykla padėjo apipavi dalinti fakulteto patalpas. Ši pagalba buvo „Elfos” ga myklos dovana Universiteto jubiliejaus šventei. Gamykla rado galimybių finansiškai paremti fakultetą, įsigyjant sporto ir turistinį inventorių. Reikia manyti, kad sustiprė jusi sporto materialinė bazė leis labiau pakelti sporto meistriškumą. Juk pasibaigu siose sporto varžybose stu dentai ir fakulteto darbuoto jai daugelyje rungčių turėjo pripažinti šefų pranašumą. „Elfos" gamykla tapo PEF šefu neatsitiktinai, nes ga mykloje dirba arti pusės šim to fakulteto absolventų. Mū sų auklėtiniai dirba įvairiose gamyklos tarnybose ir gamy biniuose padaliniuose. Kele tas gamyklos darbuotojų stu dijuoja fakulteto vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuje.
Universiteto mokslo dienos respublikos rajone, kitoje aukštojoje mokykloje, įmo nėse tapo įprastu reiškiniu. Tačiau atvirkštinio tipo rengi nį, kuris vyko gruodžio mė nesio pirmojoje dekadoje Pramonės ekonomikos fakul tete, galime vadinti naujove. Šio fakulteto dekanatas ir visuomeninės organizacijos kartu su savo šefais — „tlfos" gamykla — surengė šios gamyklos dienas fakulte te. Ne vieno dėmesį atkreipė skelbimas apie renginio programą. O ji buvo įvairi: gamybininkai skaitė paskai tas fakulteto studentams ir dėstytojams, gamykla su engė savo gaminių parodėlę, vyko sporto varžybos, fakultetą baigusiųjų absolventų susiti kimas su fakulteto darbuoto jais ir studentais. Reikia pasakyti, kad šis renginys — ne epizodinis ryšių tarp „Elfos" gamyk los ir fakulteto pasireiikimes. „Elfos" dienos fakultete — viena iš daugelio priemonių, kuri buvo numatyta ilgalai kio bendradarbiavimo tarp fakulteto ir gamyklos sutarty je. Bendradarbiavimas, oficia liai prasidėjęs 1978 metais, vyko ir vyksta įvairiomis for momis: gamykla yra pastovi ir gera bazė fakulteto stu dentų praktikoms, fakulteto
Nijolė PUTYTE
APŽIŪROS-KONKURSO „GERIAUSIA Šiandieninė praktika rei kalauja, kad jaunieji specia listai turėtų gerą teorini pa siruošimą, sugebėtų naudotis pažangiais vadovavimo me todais, mokėtu bendrauti su žmonėmis. Tai studentas įsi sąmonina aukštosios mokyk los suole. Dėl to reikia nuo lat tobulinti mokvmo proce są. Daug dėmesio skiriama plačiam skaičiavimo techni kos panaudojimui bei gau siam studentų pritraukimui prie gamybinės praktikos. Universitete prie SMD vei klos daug prisideda kiek vienais metais rengiamos
aktyviai dalyvauti gamybi nėje, mokslinėje tiriamojoje Ir visuomeninėje įmonių, įs taigų Ir organizacijų veik'oje. Kiekvienais metais olim piados nugalėto|als tampa Medicinos fakulteto chirurgų būrelis. Jau tradicija tapo medikų konferencijos „Stu dentų sveikata", kurias kas met rengia higienistų būrelis. 1980 metais šis fakultetas l sąjungini studentų mokslinių darbų konkursą pristatė 28 darbus. Nuo medikų neatsi lieka ir fizikai. Praėjusiais metais Fizikos fakultete buvo
Studentas rengiamas darbui olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pažan ga". — Patirtis rodo, — pasako ja už šių atsakingas olimpia dų organizavimą rektoriaus padėjėjas L. Narvidas, — kad efektyvi priemonė, geri nanti specialistų rengimo ko kybę yra studentų (traukimas j gerai organizuotą ir meto diškai pagrįstą mokslo tiria mąjį darbą, kuris glaudžiai susietas su mokymo procesu ir pasirinktos specialybes profiliu. Taigi olimpiados „Studen tas ir mokslo bei technikes pažanga" — viena iš šio datbo formų. Profilinės katedros paruošė specialybės komplek sinius studentų mokslo tiria mojo darbo planus visam stu dijų laikotarpiui. Pirmas šių metų olimpiados turas, apimantis dalykines olimpiadas, specialybių kon kursus, kursinių, diplominių darbų ir projektų apžiūią, gamybinės praktikos rezulta tų apžiūrą-konkursą, jau pra sidėjęs. Jis tęsis Iki 1982 me tų balandžio 1 dienos. Daly kinės olimpiados vyksta pa gal bendramokslines discipli nas. Jose paprastai dalyvauja ir žemesniųjų kursų studen tai. Studentai užsieniečiai, besimokantieji mūsų Univer sitete, dalyvauja olimpiadoje bendrais pagrindais. Dalyki nių olimpiadų uždavinys — patikrinti studentų teorines žinias, sugebėjimą spręsti praktinės reikšmės uždavi nius, atlikti bandymus. Spe cialybių konkursai vyksta tarp vyresniųjų kursų. Kon kurso užduotis paruošia išlei džiamosios katedros. Jame patikrinamas studento suge bėjimas teorines žinias prilai kyti praktikoje. Kursinių Ir diplominių dar bų bei pro|ektų apžiūrą ren gia vadovaujančios šiam dar bui katedros. Nugalėtojais tampa tie studentai, kurių darbai gali būti pritaikyti gamyboje. Organizuojant gamybines praktikos rezultatų apžiūrąkonkursą, numatomos prie monės, skatinančios studentus
Universiteto SDAALR komitetas ir „Tarybinio studento" redakcija skel bia fotokonkursa, skirta Pergalės dienai. Kviečiami dalyvauti vi si studentai. Konkurso darbų temos: 1. Užsiėmimai karinio rengimo katedroje (audi torijose ir laukuose). 2. Civilinė gynyba ir medicinos sesrų rengimo kursai. 3. Studentų šiokiadie niai, šventės ir tradicijos. 4. Susitikimai su revo. liucinio judėjimo ir Di džiojo Tėvynės karo ve teranais. Konkurso sąlygos: Doc. J. ŽVINKLYS Darbų skaičius vienam PEF profsąjungos biuro pirmininko pavaduotojas autoriui neribojamas.
įkurta „Išradėjų draugija", vadovaujama trečiakursio R. Masteikos. SMD nariai, taip pat ir olimpiadų „Studentas Ir mokslo bei technikos pažan ga" dalyviai palaiko glau džius ryšius su kitų respub likų universitetais. Jie pabu vojo Jerevano, Baku univer sitetuose. Šiais metais i respublikinį studentų mokslo darbų turą pateko 153 darbai, o i są junginį — apie 50. Tačiau palyginus su KPI ir VISI, tai nėra labai jau daug Studen tai savo darbuose vengia daryti išvadas, o be jų dar bas nebaigtas, neapibendrin tas. Vadovai kartais taip pat kalti: pasitaiko, kad studen tams duodamos spręsti pa senusios problemos. Darbas gali būti Ir kokybiškas, bet įvertintas neigiamai. Rudeni vykusiame SMD ataskaitiniame susirinkime buvo iškelta daug problemų, liečiančių ir olimpiadų orga nizavimą. Daug keblumų su daro darbų vertimas i rusų kalbą. Nors olimpiadose da lyvauja daugiau studentų, nei SMD, bet Ir čia iškyla klau simų dėl dalyvavimo. Matai i olimpiadas įsijungia Preky bos ir Pramonės ekonomikos fakultetai. Apie rengiamas olimpiadas mažai rašoma fakultetu sie ninėje spaudoje. Komjaunimo komitetas olimpiadų organi zavimui galėtų skirti didesni dėmesį. Olimpiadų „Studentas ir mokslo bei technikos pažan ga" veikla turi rūpėti ne tik jų organizatoriams, bet ir pa tiems studentams. O juk olimpiadų uždavinys mobili zuoti studentus giliam ir tvir tam. žinių, marksistinio-lenininio pažinimo metodo įsisa vinimui, ugdyti ių meilę pa sirinktai specialybei nuolat;nj siekimą plėsti akirati, vystyti savarankiško darbo įgūdžius. Nuo studentų įsijungimo i olimpiadų veiklą priklausys ir ių darbas, baigus Universi tetą. Alma MOSTEIKAITE
Konkursas! Nuotraukų dydis ne ma žesnis kaip 18x24. Geriausieji darbai bus spausdinami „Tarybiniame studente" ir premijuoja mi. Bus surengta darbų paroda. PREMIJOS: Pirmoji — 50 rub. Dvi antrosios — 25 rub. Trys trečiosios — 15 rub. Fotonuotraukas, nuro dę savo pavardę, varda, fakultetą, specialybę ir kursą, pateikite adresu: Universiteto 3, „Tarybinio studento" redakcija (CR, III aukštas, 55 kamb.) Universiteto SDAALR komitetas, „Tarybinio studento" redakcija
AKADEMINĖ GRUPĖ" NUGALĖTOJAI II kursas 1 vieta — PEF prekybos ekonomikos 2 gr. (seniūnė R. Vainoraitė, komjaunimo organizacijos sekretorė D. Motlekaitė) 2 vieta — PEF pramonės plaaavimo 1 gr. (seniūnas P. Stanikas, komjaunimo organizacijos sekretorė J. Motiejū naitė) 3 vieta — MaF matematikos 1 gr. (seniūnė L. Timofejeva, komjaunimo organizacijos sekretorė A. Grušnytėl III kursas 1 vieta — FF fizikos 2 gr. (seniūnas A. Andrijauskas, komjaunimo organizacijos sekretorė L. Geleževičiūtė) 2 vieta — IF istorijos 3 gr. (seniūnas V. Rimkus, kom jaunimo organizacijos sekretorė E. Tolušytė) 3 vieta — GF biologijos 1 gr. (seniūnė R. Ulevičiūlė, komjaunimo organizacijos sekretorius E. Aleliūnas) IV kursas 1 vieta — PEF pramonės planavimo 1 gr. (seniūnas G. Kasteckas. komjaunimo organizacijos sekretorė E. Panavaltė) 2 vieta — FF fizikos 3 gr. (seniūnė A. Šiaučiulytė, kom jaunimo organizacijos sekretorius A. Bakšys). 3 vieta — ChF chemijos 2 gr. (seniūnė B. Šaltenytė, komjaunimo organizacijos sekretorė R. Šiurytė).
TĘSIAME DISKUSIJĄ „KAIP LINKSMINTIS9' ne šiandien, tai rytoj, galėsi me drąsiai sakyti, kad man labiausiai patinka šokti ir linksmintis „Amicus" disko tekoje. Milda PALIULYTE IF 11 kurso žurnalistė
ŽIUPSNELIS MiNčiy... Aišku, mokslo studijos at siima savo, bet ir linksmybei, poilsiui kiekvienas atiduo dame duoklę. Todėl visiškai nekeista, kad studentai kiek vieną šeštadienį sekmadienį suguža j Universiteto komp leksinę valgyklą, kurioje jau antri metai šoka studentai. Diskoteka... „Atėjai be nuotaikos — ta vo skonio muzika užliūliuos tave ir užmirši, kas slegia širdį.. . O gal ateisi senų draugų pasiilgęs ir tada tau bus gera, nes šalia tavęs ir tavvie gyvena ne tik dai na", — tai vieno bičiulio žo džiai. Ar teisus jis, sakyda mas, kad diskoteka — puikus poilsis studentui? Nuomonės absoliučiai skirtingos, kaip ir patvs žmo nės. Vieni ateina šokti, ne reikalaudami perdaug iš tų. kurie atsakingi už vakaro kokybę, kiti — reiklūs, ne patenkinti. Atseit, nieko ge ro. Viskas taip seniai žino ma Tai žiūrovų ir vakaro dalyvių pozicijos —du fron tai. Žiūrovas, vertindamas iš savų pozicijų (atėjau — pa mačiau — pagyriau — pa peikiau) dažnai suklysta. O kaip ten. už aparatūros pul tų? Kalbėjausi su vaikinais, kurie atiduoda visą savo lais valaiki (šeštadienio ir sekma dienio vakarus), kad mums būtų linksma kad mes turė tume užuovėją kai neturime, kur daugiau eiti, ir stebėjau si, ar mes ne perdaug šališ ki. Vienas dalykas — stovėti ir stebėti iš šalies, kitas — būti to vakaro šeimininku. Remigijus ir Eugenijus Va lentai — „Amicus" įkūrėjai Jie sulipdė gražią piramidę — diskoteką. Lankiausi ne ne kartą šioje diskotekoje, todėl matau, kad vedantieii nori sudominti tuo, kas idomu jiems patiems, padaryti, kad bendraamžiai iš diskote kos išeitų bent kiek daugiau sužinoję, smagiau nusiteikę. Nesakau, kad viskas tolygu "enketui. Ideali diskoteka — retenybė. Tuo labiau, kad ii — mūsų šeštadieninio poil sio praleidimo forma. Vaikinai siekia, kad iu su kurta diskoteka būtu pa traukli ir vertinga. Tikiu, jei
Dabar jau ne kasdien grisi namo, kur pasitikdavo klau simas — kaip sekėsi? Uni versitete kiekviena mokslo diena nebus matuojama mo kyklinių balų sistema. Poilsio valandėlėmis pats apmąstvsi savo šiokiadienius, kuo ver tinsi poelgius, santykius su aplinkiniais, tai lies tik Ta vo Sąžinę. Niekas nesuspaus Tau riešo, norėdamas sulai kyti nuo neapgalvotu žings nių, klaidų. Visi tiki Tavimi — savarankišku, sąmonin gu žmogumi. Ar išliks tas ti kėjimas visam laikui, maža dalimi priklausvs nuo kolek tyvo ir visiškai nuo Tavęs. Ar abejingumas ir nuovar gis netaps įkyriais Tavo pa lydovais, o paskaitų ir darbo skaitykloje nepakeis „darbas" bare ar kavinėje? Rasa ClGINSKAirE IF II kurso bibliotekininkė * * * Kolektyve susiburia labai skirtingi žmonės, jie gyvena skirtingais įpročiais ir idea lais. Kurse ar grupėje pa prastai bendraujama tik mokslo klausimais. Atėjęs i auditoriją, sužinai, kiek kas išmoko, ko kas nespėjo per skaityti. .. Vienas absolven tas skundėsi: „Ir vis tiek metai nebuvo pilnaverčiai. Vien knygų žmogui maža, o grupė.. . Buvo daug indivi dualybių, daug pasaulių.. . Ne kurso draugai, o tik bendrakursiai. Daugybė aš'rių briaunų. O šlifuoti niekas ne siėmė: gal laiko trūko, gal laikui esant ko kito trūko. Čia galėtų pasitarnauti stu dentų klubai, disputai, kurie plėstų akirati- ir lavintų iuos bendravimo kultūroje. O tai palanki dirva ko’ektyviškumo jausmui formuotis, mokytis pajungti savo intere sus. kolektyvo valiai. Sąlygos kolektyviškumui susidaro ir studentu vakaniose, šokių salėse. Bet. Mes dažnai klausiame, kur eiti? I filharmonija? Nesubrandin tas poreikis. Šokti? Nėra kur ir kada. Dabar daugiausia prisišoka tie, kuriems per trisdešimt. Lengviausia — su sirinkti bendrabutyje ir iš gerti. Išplėtus laisvalaikio gali mybes. i jo lauka pakliūtų vis daugiau studentų, padidė tų poveikis atskiram žmogui. Laisvalaikis — didelė as meninė ir visuomeninė verty bė. Tai poilsis ir sveikata, sportas, menas. kultūra ir bendravimas. Jo turinys pri klauso ne tik nuo sąlygų, bet svarbiausia nuo tų, kurie laisvalaiki praleidžia. . . Leonidas MINKEVIČIUS IF II k. žurnalistas
KAD PASIEKTUME VIRŠŪNES .. .Kelionės, pergalės sun kioje varžybų trasoje, pajus tas gamtos grožis džiugina žmones tada, kai dar tuo gy veni. O vėliau norisi vėl naujo siekti, kažką atrasti. Metų gale Universiteto turis tų klubas ataskaitiniama-rinkimlnlame susirinkime apta TURISTUS rė savo nuveiktą darbą. Problemų sprendimai turėtų SKAIČIUOJA padėti klubui kitąmet užaug Skaičiai tokie: pei me ti dar vieneriais metais, ir tus atliktos 54 kategori narių skaičiumi, patirtimi ar nės kelionės (35 — pirmos, tėti prie savo 25-erlų metų jubiliejaus...
13 — antros, 5 — trečios ir 1 — penktos sudėtingu mo kategorijos), — per 380 dalyvių. Atlikta 60 poilsio dienų žygių. Ke liaujame ir daugiau, bet dar „neišmokome" sutvar kyti dokumentacijos. Su rengti 3 sąskrydžiai, gam tos pažinimo šventė, se minaras ir paskaitų cik las Visuomeninių prote, sijų fakulteto Turizmo skyriaus baigimo pažymė jimus gavo 21 studentas. Paruošti 3 pirmaatsky rl-. į ninkai. Spaudoje publi kuota apie 50 straipsnių, žinučių, pasakojimų apie keliones. Naujai išrinktai klubo valdybai pirmiausia turi rūpėti turizmo masiškumo plėtojimo. Universiteto darbuotojų (traukimo i klubo veiklą klausimai.
Ataskaitiniame pranešime UTK pirmininkas Stepas De veikis apžvelgė klubo pasie kimus, pasitaikiusius trūku mus. Šimtas septyniolika žmonių gavo „TSRS turisto" ženklelius, trisdešimt šeši tapo atskyrininkais. Van dens turizmo kelionių skai čiumi pasiektas respublikos lygis, Ir ne tik Lietuvos upėse išbandyti irklai. Patin ka Universiteto studentams slidžių turizmas. Šiais metais atlikta šešiolika kategorinių žygių. Ateityje daug ką per duoti * kitiems galės turistai, dalyvavę seminaruose ir mo komuosiuose slidžių žygiuose.
Puikiai pasirodyta respubll kos turizmo pirmenybėse. Džiugina laurai respublikos aukštųjų mokyklų turistų są skrydyje. Metai tikrai pilni ivairlų renginių, gražių pasie kimų, tačiau tai papasakoti kitiems, pasidalyti mintimis turistiniuose stenduose suge bėjo tik PEF, FF, ir dar vie nas kitas fakultetas. Kaip kalbėto pirmininkas, yra sunkumų išvykti i kai nus. Bet ar taip jau viskas mums žinoma Rytų Aukštaiti jos kalvose, Dzūkijos giilose, ar gerai pažįstamas Kur šių Nerilos grožis? .. Diskusijos buvo karštos. Kas dantis pravalgęs, turis to košę iš bendio puodo ka bindamas, svajoja apie nau jus žygius, tas nori, kad tai pajustų ir kiti. Svarsto, ieško naujų būdų, siūlo viską pra dėti nuo paprasčiausių dvira čių, pripučiamų vaiteliu, jei trūksta inventoriaus. Svarbu keliauti. Dviračių sekcijos vadovas Vytautas Kairelis (FF V k.) išdėstė praėjusiųjų metų pa siekimus, bėdas, rūpesčius, dėl ateities. Sekcija gyvuoja dar . tik ketveii metai. O šie-'
DVIRATININKŲ RŪPESČIAI Šiemet pabuvojome Kryme, Altajuje, keletą kartų ke liavome po Lietuvą. Fiziko V. Kairelio vado vaujami turistai, keliavę po Aukštaitiją — LTSR turizmo 1981 ni. pirmenybėse pelnė medalius. Puikų žygi atliko me ir Altajuje. Rugsėjo mėnesi ivvko pir masis UTK dviratininkų sąs krydis. Atlikta ne taip mažai, yra ir noriai dirbančių žmonių, tik dabar visus jaudina klau simas: ar turėsime kuo ke liauti' kitąmet. Beveik v,si UTK dviračiai netinkami va žiuoti. Tai parodė paskutinė kelionė. Ar išsilaikys dvirati ninkų sekcija? Neiau mūsų Universiteto turistų dvirati ninkų keliones teks organi zuoti nuosavais dviračiais? Jau nekalbame apie tai, kad oer visą sekcijos gyvavimo laika atsargines dalis Pirkome •Datvs. Susidarius tokiai pa dėčiai vis sunkiau ugdyti pa mainą. Dviratininkai — optimistai. Tikime, kad pavasari, sesiųie ant naujų „žirgų". Universi tetas mums turėtu padėti. Dalius JONAITIS
Trumpai Sį sezoną Universiteto Dainų ir šokių ansamblis daug koncertavo respublikos miestuose ir rajonuose. Vie šėjo Ukmergės rajone, Jau nimo dienose Kelmėje. Ario galoje, Elektrėnuose. Visur kolektvvą šiltai ir maloniai sutiko Ansambliečiai džiau gėsi, kad žiūrovams pro grama patiko, kvietė atvykti dar kartą. Po didokos pertraukos an sambli galima buvo pama tyti Universiteto scenoje. Jis dalyvavo Medicinos fakulte to '200 metu jubiliejaus ren giniu programoje: koncerta vo tarptautinio Medicinos istorijos simpoziumo daly viams. Koncertas padarė įs
Teko irkluoti ir buri roti Karelijos rtpese ir ežeruose, Priepoliarės Urale. O šįmet leidomės i Vidurinę Aziją. Mus viliojo Aralo jūra ir Amu Darja. Maršrutas atitiko ir mūsų laivų — išardomo sekcijinio burinio, katamarano (įgula 5 žmonės) bei dviviečio bu rinio trimarano, pasigaminto iš vokiškos baidarės „RZ", iš gales. „RZ" įgula — Vil niaus universiteto darbuoto jai: matematikė Violeta Šal tenytė ir chemikas Vikto ras Šeškauskas. Katamaranu
pūdi. ypač svečiams iš užsie nio. Universiteto Didžiojoje Auloje taip pat vyko Vil niaus miesto meno saviveik los apžiūros laureatu kon certas. Ansamblis dar kaitą įrodė, kad jis absoliučiai ge riausias kolektyvas respubli koje. Sausakimša salė drebė jo nuo aplodismentų po „Žvangulių valso", „Sukti nio". Žiūrovai nenorėjo atsi sveikinti su studentais. „Pa skutinę polką" teko šokti dar ir dar karta. Dabar vieną kitą savaitę pailsės ansambliečiai nuo koncertų, bet repeticijos vvks. Nors pavargę, Po pa skaitų jie skubės i savo „studiją". Laukia nauji kon certai.
plaukė Česlovas Gromyxa (VU), Vitalijus Giričius („Komunaro" gamykla), Igo ris Dmitrijevas („Vilijos" labrikas), Eduardas Andruškevičius (Troleibusų valdyba) ir šių eilučių autorius. Burės! Senovėje tai buvo vienintelis laivų variklis, padedantis atrasti naujas že mes, aplankyti svetimus kraštus. Technikos pažanga suteikė naujų galimybių kelionėms su burėmis. Šiuo laikinės medžiagos ir techno logija įgalina statyti lengvus, tvirtus ir greitus burlaivius, išardomus, patogius gabenti
Kviečia Mokslininkų rūmai Gruodžio 21 d. 18 vai. Mokslininkų rūmų Gobelenų salėje pranešimą „Kosmosas ir žmogaus vieta jame" skai tys LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas, akademikas P. SLA VĖNAS. Gruodžio 26 d. 18 vai. Mokslininkų Gobelenų salėje jvvks koncertas „Muzika ir daina". Dalyvaus Mokslinin kų rūmų kolektyvai: arfų trio (vadovė — LTSR m. a. L. CHETAGUROVA) ir jau nimo kamerinis mišrus cho
met savarankiškai atlikti sep tyni jvairių kategorijų žygiai, net nauja „penkiukė" Altaju je. Šarūnas Vasiliauskas kaip aktyvius turizmo mėgėjus apibūdino tik penkis fakulte tus. Vadovui neramu, kad mažai žmonių keliauja van dens keliais. Gal kitos turiz mo rūšys prieinamesnės i Ži noma, baidarių klube ne tiek jau daug, bet... Saugokime jas. Šarūnas kaip ir dvirati ninkai tikisi Universiteto pa ramos. — Vykstančius i sudėtin gų kategorijų žygius, siekian čius aukštesnių sporto rezul tatų galima būtų ir atlošti nuo užsiėmimų, — su tuo sutinka ir Vilniaus miesto turistų klubo pirmininkas Al gimantas Jucevičius. — Bet pažinti kraštą, užsiiminėti turizmu žmones turi patrauk ti ne sudarytos sąlygos, len gvatos, o vidinis noras. Aštrius klausimus savo kalboje palietė Universlte’o darbuotojas matematikas Vy tautas Statulevtčius. Klube yra nemaža grupė aktyvesnių žmonių, bet masiškumas — viena iš UTK bėdų. Ir ne ai-
i bet kuri mūsų šalies rajo ną. . . .Saulė negailestingai de gina mūsų tamsrudes nuga ras. Plaukiame pasroviui. Maudymasis — didžiulis ir vienintelis išsigelbėjimas nuo kaitros. Kas pusvalandi — komanda „už borto". Upes dugnas smėlėtas, smėlis ir krantuose, iki pat horizonto. Tik sykiais pamatysi saksaū lo krūmynus. Upė seklėja. Praplaukus keletą siurblinių, vis dažniau tenka griebtis irklų, tempti laivus sekluma. Plaukiame pro kišlaką. Ant kranto stovi nustebę karakalpakai. Senokai jie nematė burių. Gal septvnetą metų. „Užsukite i svečius!" — šau kia. Ant aslos dostarokanas — kilimas, pakeičiantis stalą. Drėbtoje iš molio trobelėje vėsu. Geriame arbatą ir šne kučiuojamės. Klausomės pa sakojimų apie žemės pra eitį, apie jos nūdieną: „Visa, neseniai, maždaug prieš 10, metų upė buvo Plati ir van deninga, plaukiojo dideli lai vai. Bet aukštupyje imta di dinti pasėlių plotus. Dabar mes irgi auginame ryžius. O jiems reikia daug vandens. Todėl ir senka Amu D? t ja. Toliau bus sunku plaukti. Gal geriau plentu nusigau tumėte iki Muinako?" Nutarėme plaukti kiek bus imanoma. Bet štai eilinė siur blinė ir.. . Seklumos.. . sek lumos. Išeities nėra. Pagaliau mes Arale. Toli paliko Muinakas. Ne taip
leidimai iš studentų statybos būrių, užsiėmimų patrauks žmones į žygius. Svarbu, kad pirmąkart atėję susidomėtų, kad jų neatstumtų padriki susirinkimai. Už žygių masiš kumą pasisakė ir Dainius Samkus: — Ar neišgąsdins kalbos apie Uralą, Kolą, jei žmonės dar visai nekeliavę? Ar aiš kūs jiems anarakų, diulfertų, antbačių pavadinimai, jei ne patirta jų būtinumo? Kaip tik poilsio dienų žygiuose gali ma padaryti pradžią. Tokia pažintis su kelionėmis ir pa dės surinkti grupes kasmet vykstantiems sąskrydžiams, kur paldallnama patirtimi, mokamasl iš kitų. UTK darbas įvertintas tei giamai. Sporto klubas, mies to turistų klubas, VU studen tų profsąjungos komitetas apdovanojo geriausluosius Garbės raštais. UTK valdyba paskatino 1981 m. žygių va dovus. Pereinamoji taurd „Turistiškiausiam sezono fa kultetui" įteikta Pramonės ekonomikos fakultetui (turiz mo organizatorė R. Januškaitė). Tikimės, kad Universite to turistu entuziazmas, nauja klubo valdyba atves J ne vie ną dar nepasiektą viršūnę. . O jų ieškoti nebūtina tik kal nuose. Jūratė MARKELIUNATTE
seniai jūra bemaž skalavo miesto sienas, o dabar atsi traukė per daugelį kilometrų. Aralo jūra, ši, pasak Juli jaus Fučiko, „žydra dykumos akis" garsėjo tyru, nelabai sūriu vandeniu, vasara įšylan čiu iki +28 laipsnių. Gausu čia buvo vertingu žuvų, bet dabar Aralo vandens lygis katastrofiškai mažėja Per pastaruosius 20 metų jūra nuseko daugiau kaip 8 met rus. Nebėra pakrantėse nen drynų, kuriuose knibždėte knibždėjo paukščiu ir žvė rių. Ir laivai nebeplaukioja, amžinai įstrigę smėlynuose. Tik prie deltos išlikusiuose gėluose vandenyse vietiniai žvejai sugauna žuvų. Įlankos pakrantėje susiti kome su komjaunimo Muina ko rajono komiteto antruoju sekretoriumi ir dviem laik raščio „Komsomolec Uzbekis taną" korespondentais. Šj susitikimą Uzbeku žurnalistai aprašė savo laikraštyje Jūros bangos ir vėjai iš bandė mūsų laivus. Viskas gerai — žygi baigėme sėk mingai. Burinis turizmas nuostabus! Universiteto turistu klube steigiama viena iš pirmųjų mieste burinio turizmo sek cija. Prieš akis nauji žvg ei Leonidas CHITRIKAS, VU prietaisų gamybos ir remonto laboratorijos darbuotojas
Skyreli parengė Stepas DEVEIKIS
POVILAS STEPONĖNAS 1981 m. gruodžio 12 d. po ilgos ir sunkios ligos mi rė docentas, nusipelnęs res publikos gydytojas, TSKP narys Povilas Steponėnas. Velionis gimė 1915 m. lap kričio 26 d. valstiečių Šeimo je. SunKiais karo metais siekdamas mokslo, 1942 m baigė Kauno universiteto medicinos fakultetą. Pradė jęs dirbti Vilniuje gydytoju 1944 m. išrenkamas Vilniaus universiteto Medicinos fakul teto Akušerijos ir ginekolo gijos katedros asistentu. Pe dagogini, mokslini ir gydyto jo darbą P. Steponėnas sąži ningai vykdė iki paskutinių gyvenimo dienų. 1962 m. apgynė medicinos kandidato disertaciją ir bu vo išrinktas docentu, vėliau katedros vedėju. Per 10 |o vadovavimo Akušerijos ir gi nekologijos katedrai metų klinikoje jdiegti nauji šiuo, laikiniai diagnostikos ir gy dymo metodai. P. Steponėnas žinomas ir visų gerbiamas respublikoje aukštos kvalifi kacijos chirurgas, pedagc. gas, mokslininkas ir racio nalizatorius. Yra paskelbęs spaudoje per 80 mokslinių ir sanitarinio švietimo straips nių. P. Steponėnas aktyviai dalyvavo Universiteto visuo meniniame gyvenime. Šviesus tauraus. Jautraus gydytojo ir mokytojo atmini mas ilgam išliks dideliam respublikos gydytojų, ben dradarbių ir studentų būriui.
Medicinos fakulteto kolektyvas
Po to, kai kritikavo me Išnagrinėjęs reido medžia gą „Kad nereiktų slėptis spintoj“, publikuotą „Tarybi nio studento“ 35 nunteryįe, IF MAK'as redakcijai pra nešė, kad straipsnyje pami nėtiems studentams pareikš ti fakulteto mokymo auklė jimo komisijos įspėjimai, o III kurso bibliotekininkystės specialybės studentė Daiva Mačianskaitė pašalinta iš bendrabučio už sistemingą taisyklių nepaisymą. Šiems studentams taip pat pareikšti fakulteto dekano papeikimai. Į repliką, publikuotą 37ame laikraščio numeryje at sakė PEF komjaunimo komi teto sekretorius R. Syvys. Jis pranešė, kad komjaunuo lis R. Požereckas buvo svars tytas fakulteto komjaunimo komiteto posėdyje ir jam pareikštas griežtas papeiki mas su irašymu i asmens do kumentus. Tačiau publikacijoje buvo rašyta ne tik apie R. Požerecką. Įdomu ar FF ir EKFF komjaunuoliai ją skaitė?
nansų fakulteto studentei Janinai ZAREMBAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 790601, išduota Gam tos fakulteto studentei Vai dai ZAVALYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 780864, išduotą PF studentei Vitai ČERNIAUS KAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 801080 išduota 1F studentei Violetai BUROKAITEI, laikyti negaliojančiu
Dingusi studento pažymėri ras (vadovas -- R. ZDANA mą Nr. 79009? išduotą Ma VIČIUS). tematikos fakulteto studen Gruodžio 19 d. 18 vai. Di tui Rimantui GRIGELIONlUI, džiojoje Auloje koncertuos laikyti negaliojančiu. Dingusią studijų knygelę Talino politechnikos instituto merginu choras. Meno vaao- Nr. 790097, išduotą Matema Nuoširdžiai užjaučiame vė ir vyriausioji dirigentė tikos fakulteto studentui Ri FilF jietuvių kalbos ir Ii. ETSR nusijrelniusi meno vei mantui GRIGELIONlUI, lai teratūros specialybės stu kvti negaliojančia. dentus Ingridą ir Laimu kėja Silvia Mellik. ti LAUŽIKUS dėl dukre. Dingusį studento pažymėji Dirigentas Ene Kangion. lės mirties. Koncerte dalyvaus instru mą Nr, 800664, išduotą Me Buvę klasės draugai dicinos fakulteto studentei mentinis trio. CARUKEVICIUTEI, Dingusi studento pažymėji Nijolei Vokiečiu kalbos katedra mą Nr. 800668, išduota Me laikyti negaliojančiu. nuoširdžiai užjaučia dės Dingusi studento pažvmėiitytoja dicinos fakulteto studentei Ritą BACEVIČIENĘ mą Nr. 780929, išduotą Filo Jolantai CELUTKAITEI, lai dėl mylimo tėvelio mir logijos fakulteto studentei kyti negaliojančiu. ties. Dingusi studento pažymėji Daivai SKR1NSKAITEI, lai mą Nr. 800808, išduotą Filo kyti negaliojančiu. Laikraščio korektoriai: I. Dingusi studento pažymėji logijos fakulteto studentei Romai MERCAITYTEI, lai mą Nr. 780433, išduotą Eko Ikamaitė, N. Putytė, L. Silonominės kibernetikos ir fi1 žytė. kyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 23200D — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 616444 Rinko Ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. <TapęrŪHBHC CTyAeHTac» («Cobctckhh cryAenT»). opran uapTKOMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Aiitbli, trpo<Į)KOMa opAeuoB Tpy^oBoro KpacHoro 3h<jwbh a ApyJKŪM HapoAOB EiiAtmocCKoro yHHBepcirreTa hm. Banųaca KancyKaca Aht. CCP. Ha ahtobckom s3bine.
Tiražas 4500 Redaktorė Užs. Nr. 3346 J. VARAPNICKATTt LV 17466