visų
Salių
proletarai, vienykitesi
cam/Bos sccioenuas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO __________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1981 m. gruodžio 18 diena, penktadienis
EINA NUO 1950 METŲ
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ĮSAKAS Už vaisingą mokslinę pedagoginę veiklą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime suteikti Vilniaus V. Kapsuko universiteto Chemijos fakulteto dekanui, chemijos mokslų daktarui, proiesoriui Algimantui Levinskul Lietuvos TSR nusipelniusio dėstytojo garbės var das.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkąA. BARKAUSKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS
ŠEŠTOJI
SAVAITĖ:
REVOLIUCINIS
TARYBINĖS
LIAUDIES
AVANGARDAS
Šiandien spausdiname pub likaciją apie revoliucionierę Kseniją Ge, kurios veikla yra susijusi ir su Vilniumi. Straip snį „Tarybiniam studentui" parengė Kišiniovo universi teto laikraščio redakcija.
Leniną, jo idėjas ir reikalą palaikė daugianacionalinė kovotojų už Tarybų valdžią armija. Tai karvedys M. Frunzė, legendinis herojus S. Lažo, G. Kofovskis, darbinin kas V. Voifovičius, vėliau areštavęs carą Nikolajų II ir Spalio revoliucijos didvyrė Ksenija Michailovna Ge — Rusijos moterų revoliucionie rių šeimos atstovė, dirbusi drauge su V. I. Leninu ir N. K. Krupskaja emigracijoje. Gimė Ksenija Michailovna Ge 1892 metais Kišiniove pulkininko M. A. Serdiukcvo šeimoje. 1900 Ksenijos tėvas tarnybos reikalais persikėle tarnauti j Lietuvą, i Vilnių. Vilniuje Ksenija pradėjo lan kyti mokyklą, vėliai; ffokėsi Vilniaus gimnazijoje. Ksenija buvo išsilavinusi, žingeidi mergina. Ji buvo pažįstama su daugeliu revoliucingai nusiteikusių Vilniaus gim nazijos mokinių. Ksenija pa juto norą padėti revoliucijos reikalui ir kartu su revoliu cingai nusiteikusiais studen tais dalyvavo studentiškuose susibūrimuose, disputuose, o po to pradėjo platinti pro klamacijas, atsišaukimus. Aš tuoniolikos metų Ksenija iš važiuoja j Šveicariją, pirmiau sia į Ciurichą, o vėliau į Davosą. Kurortiniame Davoso miestelyje gyveno daug poli tinių emigrantų iš Rusijos, kurių įtakoje Ksenija įsijungė į revoliucinį judėjimą, netru kus buvo priimta į vietinę RSDDP grupę. Ten Ksenija sutiko revoliucionierių Alek sandrą Ge, su kuriuo vėliau drauge žengė sunkiu revo liuciniu keliu. Jie susituokė ir persikėlė į Ciurichą, o vė liau į Ženevą. Trijų užsienio kalbų mokėjimas leido Kse nijai versti revoliucinę litera
tūrą į rusų kalbą. Ksenija daug padėjo Aleksandrui žurnalistiniame — propagan diniame darbe. Pirmąkart A. Ge susitiko Leniną RSDDP grupės posėdyje Ženevoje. Po buržuazinės demokrati nės vasario revoliucijos Alek sandras ir Ksenija Ge grįžta iš emigracijos, jiems patiki ma aktyvi politinė veikla. Pilietinio karo metais Alek sandras Ge organizavo ypa tingąją komisiją, kuriai ir va dovavo. Ši komisija sumaniai gaudė baltagvardiečius, su bėgusius į Kaukazo Minerali nius Vandenis iš visos Ru sijos. Tuo sunkiu laikolarpiu Piatigorsko partijos komiteto sekretorius G. Andžejevskis ir Aleksandras Ge važinėjo į Maskvą pas Leniną tartis. Leninas patarė jiems, kaip kovoti su kontrrevoliucionie riais. 1919 metų sausyje Šiaurės Kaukaze susidarė kritinė si tuacija. Vietinės baltagvar diečių gaujos su atskubėjusia jiems į pagalbą Denikino ar mija, puolė Kislovodską. Drauge su paskutinėmis XI armijos dalimis į Astrachanę pasitraukė Kaukazo gynėjai, Aleksandras Ge su draugais pridengė besitraukiančias Raudonosios Armijos dalis kulkosvaidžių ugnimi. Balta gvardiečiai jį sučiupo, ma tydami, kad Aleksandras neatgauna sąmonės (susirgo dėmėtąja šiltine), 1919 m. sausio 21 dieną jį išvežė už miesto ir sukapojo kardais. Ksenija tuo metu buvo Esentrikyje, kur ją suėmė ir atvežė į Kislovodską. 19i9 sausio 26 dieną ją pakopė. Ji ištarė paskutiniuosius žo džius „Mirštu už tą didelę idėją, kurią kada nors ir Jūs suprasite". Didvyriai nemiršta! Jie gy vena tarybinių žmonių dar buose ir laimėjimuose.
Kuo pasiūlytumėte išmatuo ti aktyvumą? Dvasios polė kiu? Dailia kalba? Skrybėlės apskritimu? Plačiais mostais? Energinga eisena? Skambiu balsu iš tribūnos? Na, o jei gu žmogus paprastas, ir skry bėlė jam kaižkaip netinka, ir mostai kuklūs, ir žingsniai duslūs. O iš tribūnos kalba santūriai, ramiai. Tuomet — kas? Aktyvus žmogus — tai tas, kuris nebijo savo laiko ati duoti kitiems, kuris dienų dienas prasėdi prie rašomo jo stalo, kad kitų gyvenimą pripildytų prasmingu turiniu. Juk žmogui tiesiog įgimta — būti reikalingu. Toks kelias, kuriuo eina Vilija Ivoškaitė. Pasukti atgal būtų jau ne įmanoma. Ir nepavadinsi 'o „pripratimu", „pasiaukoji mu", „poreikiu". Gal tai — vidinė žmogaus nuostato? Gal — noras savimi pama tuoti pasaulį? Juk paprastai pradedama nuo grupės sek retoriaus, grupės biuro na rio, o iškylama iki fakulteto aktyvo. Kartais ir aukščiau. Vilija taip pat pradėjo nuo grupės sekretorės pa-eigų, Kuo baigs — dar nežinia. Bet ji mano, kad aktyvumui ribų nėra. Tai kažkoks bega linis ėjimas pirmyn. Veržliai, nesustojant. Nors būna, kad, grįžus po sunkios dienos, norisi mesti šalin knygų krepšį ir paprasčiausiai — pailsėti. Kodėl? — Rašymai, rašymai, rašy mai. . . Popieriai „dusina". O jų tikrai galėtų būti mažiau. Aš nepritariu nuomonei, kad iš popierių galima jvertnti darbą, — prisipažįsta. Kiekvieną dieną žmogus patenka į situacijas, kurios iš jo reikalauja aktyvumo. Kaip jis pasielgs, priklausys tik nuo jo paties. Būna tokių komjaunuolių kuriems įparei gojimas — „vyresniųjų” nu rodymas. Paliepimas. Įsaky mas. Todėl, kai jis neįvykdo mas, taip lengvai pažeriami argumentai: pamiršau, nepa dariau — pasaulis nęsug-iuvo, gyvenau — ir toliau gy vensiu. — Tokiam reikia įrodyti jo darbo vertę. Reikia įtikin ti, kad jis yra laukiamas, U'd jis buvo neteisus. Vilija jaudinasi. Juk tai jos kasdienybė, jos pareigos, šiandieną pažiūrėta j viską iš šalies. Ateina diena, kai į sa-
Nr. 39(1178)
Kaina 2 kap.
Rytoj — LLKJS Lenino rajono XXIV ataskaitinėrinkiminė konferencija.
SAVE ATIDUOTI KITIEMS
ve pasižiūri iš šalies ir pa klausi — „kodėl?" Kodėl ma nimi pasitiki? Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto IV kurso studentė. Studijuoja statistiką. Yra fakulteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pav<duotoja. Be ilgų aiškinimų: Vilija turi organizuoti nerio mokesčio rinkimo komro ę, komjaunimo prožektoriaus redkolegijos darbą, šefuoti nesąjunginj jaunimą, mokyti aktyvą. Svarbiausia — mokė ti perimti patyrimą. Juk pra dėti nuo „A" būtų tiesiog neprotinga. V. Ivoškaifės pir moji patarėja buvo Angelė Miniotaitė. Ji perdavė Vilijai savo postą, paaiškino, padė jo. Daugiausia atsakomybės reikalauja statybos būrių for
mavimas. Parinkti būriui ko misarą, vadą — tai ne kepu rę galvai priderinti. Šių me tų vasarą fakultetas pasirodė prastai.. Suklysta? Fer daug pasitikėta? Nors ne viskas priklauso nuo būrių vadovų, bet vis dėlto lemia jų pozi cija, jų pažiūros. 2mogų pa žinti nelengva. Nėra un.versalaus „rakto" kiekvienam atrakinti. Vienam pakanka tik žodžio, kitam negana ilgiau sių pokalbių. Ką daryti, kai prieini prie žmogaus, o jis nusisuka? Pasielgti panašiai ar priversti atsigręžti? Kaip? Vilija neabejoja — tik nuo širdus bendravimas išmoko pažinimo meno. O be jo ne įmanoma kažko įrodyti, kaž kuo įtikinti. Neįmanoma iš judinti tų, kurie turi savo
daryta fotografijos paroda, pasakojanti apie istoriku et nografinę ekspediciją Rasei nių rajone. Lietuvos kaimo praeitis, nūdiena ir ateitis įamžinta II kurso žurnalistų V. Kliuko ir V. Jankausko Fizikos fakulteto komjauni nuotraukose. mo komitetas organizavo pa • * v.* dzUkaitE žintinę ekskursija i Vilniaus SEC-2. Ekskursijoje dalyda Paskutiniame archeologi vo I kurso dviejų radiofizi- jos būrelio užsiėmime E. kų grupių studentai, kuriuos Gudavičius skaitė paskaitą su elektrine supažindino „Mindaugo Lietuva". Lekto elektros stoties pamainos vir rius pateikė naujausias žinias šininkas V. Petkus. apie XIII a. Lietuvą. Džiugu, A. BERNOTAS kad paskaitoje dalyvavo vi V. ROŠČIHAS FF III kurso studentas sų kursu istorijos specia’v* » ♦ Kišiniovo universiteto bės studentai. docentas M. Daukšos kiemelyje ati Audra SALDAITĖ
Neseniai PF studentai su sirinko bendrabučio skaityk loje. Į svečius atvyko PF de kanas doc. B. Cereška, parti nės organizacijos sekretorė doc. Vilkūnienė. .. .Kalba vadai, komisarai, būrių nariai. Įdėmiai klauso mės jų pasakojimų, kaip se „Jovaro", kėsi „Aitvaro", „Saulėtekio-81" būriams vasarą. Buvo, žinoma, ir Įvairių trūkumų bei nesklan dumų, bet visi būriai viršijo darbo programą. Su malonumu peržiūrėjome filmą iš Jakutijos, kuri ten susuko „Universiteto-81" bū rio narys III kurso studeatas G. Jankauskas. Filmas buvo
Siame numeryje: ARTĖJA SESIJA •
•
•
„ŽINIJOS" DRAUGIJOJE •
♦
•
TĘSIAME DISKUSIJĄ
SVEČIUOSE; UTK
„gyvenimo filosofiją" — pa syvumą. O gal pasyvieji reikalingi? Tam, kad aktyvieji galėtų pa sididžiuoti: štai, kokie mes geri, štai, ką sugebame! Gal tai paprasčiausiais visuomenė iporeikis — juk vys tymuisi būtina priešybių vie nybė ir kova. Vienybė, kai „nori". Kova, kai „reikia". >r jeigu visi būtų labai akty vūs, kova nutrūktų, vysty masis sustotų ir... — Ne, — sako Viliją, — Aktyvumas taptų visų žmonių gyvenimo reikme. Reikme kasdieną būti geresniems. Bet yra ir kitokios „rūšies" aktyvumas. Pastatykite „riterį" ant pjedestalo. Apžiūrėkite. Su marškiniais. Su kelnėmis. Ir kojas turi. Ir rankas. Ir mato. Ir girdi. Bet: rūpi sve timas kišenes užkariauti, Kam nors vožtelėti, nelaimę na mams parnešti. — Juos galima pasmerkti. Galima nubausti. Geriau jų nebūtų... Geriau, Vilija, geriau. Tik rasis aktyvumas ne griauna, o kuria. Paprastam klausimui — „kodėl žmogus tapo žmogu mi?" — gyvenimas padikta vo daugybę atsakymų. Vie nas jų buvo toks: jis nebijojo klysti. Bet suklydęs nebi jojo prisipažinti esąs kaitas. Išdrįso pasitaisyti. Dabar daug kas išband/ta. Patikrinta. Tai, kas nauja, iš bando ir patikrina vedantie ji. Bet. .. jeigu lyderiaujama tik tam, kad charakteristika šaunesnė būtų, kad šilta vie telė liktų, kad visi klausytų ir cituotų kaip genijų? Dir btinė aureolė ištirpsta grei tai, tačiau jos apskritimas ta rytum aprėžia galimybių zo ną, kurioje turi teisę veikti „lyderio" pavaldiniai. Iš to kios veiktos niekuomet nebū na nieko dora. Kodėl Vi.ija tapo aktyviste? Pirmasis laip telis buvo pareigos jausmas, darbštumas. O toliau — su pratimas, kad jau privalai bū ti. Pagaliau, kas iškelia žmo gų? Atsitiktinumas ar dėsnin gumas? Pasaulis pirmiausia pasirenka tuos, kurie jam reikalingi. Ne visiems skirta „imperatoriais" būti. šiandieną žmogus turėtų būti vertinamas ne pagal uži mamą kėdę, bet pagal pro to ir dvasios turinį, pagal iai, ką jis duoda kitiemr. Eglė TVARIJOHAI1Ė
puikiai komentuojamas, pali ko tikrai gilų (spūdį. Kartu su mūsų vaikinais, pabuvo jusiais Jakutijoje, pakeliavo me ir mes, žiūrovai, po Sibi ro žemę, grožėjomės gamta, susipažinome su būrio gyve nimu, nuoširdžiai pasiiuokėme iš užfiksuotų linksmų dar bo ir poilsio momentų. Šiltai priėmėme „Aitvaro" būrio agitmeninės brigados pasirodymą. Fakulteto dekanas doc. B. Cereška pasveikino ir apdo vanojo šauniai padirbėjusius statyboa būrių narius. Ge riausiam būriui — „Jovarui" Įteiktas pereinamasis prizas. Gite ALIUKONYTE