fflEai
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
CARVBOS
scupencas 1981 m. vasario 13 d.
Nr. 4 (1143)
Lietuvos Komunistu partijos XVIII suvažiavimo dienoraštis Šių melų sausio 29—30 d. Vilniuje vyko Lietuvos Komunistų partijos XVIII suvažiavimas. Sausio 29 d. Lietuvos KP Centro Komiteto ata skaitini pranešimą XVIII suvažiavimui padarė Lie tuvos KP CK pirmasis sekretorius P. Griškevičius. Delegatai išklausė taip pat Lietuvos KP revizijos komisijos pranešimą, kuri padarė šios komisijos pir mininkas K. Liaudis. Tą pačią dieną delegatai svarstė Lietuvos KP Centro Komiteto ir revizijos komisijos ataskaitinius pranešimus. Buvo išklausytas ir patvirtintas mandatų komisijos pranešimas (pranešėjas — jos pirmininkas Lietuvos KP CK sekretorius V. Astrauskas). Baigiam j j žodi tarė Lietuvos KP CK pirmasis sek retorius P Griškevičius. Sausio 30 d. pranešimą „Dėl TSKP CK projekto partijos XXVI suvažiavimui „Pagrindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptys 1981— 1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 metų" padarė Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininkas R. Son gaila. Paskui vyko diskusijos dėl šio pranešimo. Suvažiavime kalbėjo TSRS Ministrų Tarybos Pir mininko pavaduotojas N. Taly žinąs. Lietuvos Komunistų parti jos XVIII suvažiavimas vyks ta reikšmingu laikotarpiu, kai visi Tarybų šalies darbo žmo nės, baigę dešimtąjį penkme tį naujais pasiekimais ūkinė je ir kultūrinėje statyboje, ruošiasi garbingai ir naujais laimėjimais, kūrybiniu entu ziazmu sutikti visos šalies Komunistų forumą — TSKP XXVI suvažiavimą. Tarybų Lietuvos darbininkai, inteli gentija, įgyvendindami TSKP XXV suvažiavimo parengtą didingą komunizmo kūrimo programą, pasiekė gerų re zultatų, vystydami pramonę ir žemės ūkj, didindami vi suomeninės gamybos efekty vumą, keldami liaudies mate rialinę gerovę, plėtodami mokslą ir kultūrą. Su didžiu liu idėjiniu pakilimu respub likos darbo žmonės paminė
Baigiamąjį žodi tarė Lietuvos TSR Ministrų Tary bos pirmininkas R. Songaila. Suvažiavimas vienbalsiai priėmė nutarimą dėl TSKP CK projekto partijos XXVI suvažiavimui „Pa grindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptys 1981—1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 metų". Slaptu balsavimu delegatai Išrinko Lietuvos Ko munistų partijos Centro Komitetą, revizijos komisi ją ir delegatus i TSKP XXVI suvažiavimą. Sausio 30 d. įvykusiame Lietuvos Komunistu par tijos Centro Komiteto plenume Lietuvos KP Centro Komiteto pirmuoju sekretoriumi išrinktas P. Griške vičius, antruoju sekretoriumi — N. Dybenka, sek retoriais — V. Astrauskas. A. Brazauskas, L. Šepe tys. Lietuvos KP revizijos komisijos pirmininku iš rinktas K. Liaudis. Delegatu i Lietuvos Komunistų partijos XVIII su važiavimą buvo išrinktas Universiteto rektorius prof. dr. J. KUBILIUS. Tarp suvažiavimo svečių buvo ir revoliucinio ju dėjimo Lietuvoje dalyvis, TSKP istorijos katedros docentas L. KAPOČIUS.
UNIVERSITETO KOLEKTYVAS PASIUNTĖ LAIŠ KĄ LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XVIII SU VAŽIAVIMUI. Šiandien spausdiname laiško TEKSTĄ.
jo V. Lenino 110-ąsias gimi mo metines, tarybinių tautų pergalės prieš fašistinę Vo kietiją 35-ąsias metines, Ta rybų valdžios Lietuvoje atkū rimo 40-metį. Didelė ir pra sminga visos respublikos mokslo ir kultūros šventė bu vo seniausios Tarybų šalyje aukštosios mokyklos — Vil niaus V. Kapsuko universite to — 400-ųjų metinių jubi liejus. Universitetas, įžengęs į sa vo pirmąjį penktojo šimtme čio dešimtmetį, su didele at sakomybe, .kūrybine aistra ir moksliniu nuoseklumu spren džia visus partijos ir vyriau
mokyklos mokslinį potencia lą liaudies ūkio uždaviniams spręsti, toliau didins jos — mokymo, komunistinio auklė jimo, mokslo ir kultūros plė tojimo centro — vaidmenį.
sybės aukštajai mokyklai ke Prof. dr. J. KUBILIUS liamus uždavinius. Profesoriai Vilniaus V. Kapsuko ir dėstytojai, vaisingai deri universiteto Rektorius na specialistų rengimą su svarbių mokslinių problemų Doc. V. GOBIS nagrinėj imu, stiprina mokslo Vilniaus V. Kapsuko ir gamybos ryšius. komiteto Vilniaus valstybinio V. Kap universiteto partijossekretorius suko universiteto profesorių, dėstytojų ir studentų kolek Doc. I. ŽEBERSKIS tyvas garantuoja Lietuvos Vilniaus V. Kapsuko Komunistų partijos XVIII su universiteto profsąjungos važiavimą, jog jis, vadovau vietos komiteto pirmininkas damasis partijos paruošta A. KUMŽA TSRS ekonominio ir sociali-, Vilniaus V. Kapsuko nio vystymo vienuoliktame penkmetyje ir laikotarpiui universiteto komjaunimo komiteto iki 1990 metų programa, dar efektyviau naudos aukštosios sekretorius
EGZAMINAI IŠLAIKY TI. NETRUKO PRABĖGTI STUDENTIŠKŲ ATOSTO GŲ DIENOS, IR MES VĖL SKUBAME J UŽSIĖMI MUS. TE PRASIDĖJĘS NAUJAS DARBO SE MESTRAS BŪNA SĖK MINGAS. NA. O LAIK RAŠČIO KORESPONDEN TO RAMŪNO GUIGOS FOTOOBJEKTYVAS VIS DAR ATSIGRĘŽĘS J ŽIE MOS SESIJĄ. EKFF II KURSO STU DENTEI LIDIJAI SPAKOVSKAJAI ELEKTRO TECHNIKOS, ELEKTRO NIKOS IR IMPULSINĖS TECHNIKOS EGZAMI NAS — ĮDOMUS IR NAUDINGAS POKALBIS, O FF PIRMAKURSIO VLADO DAMJONAICIO MATEMATINĖS ANALI ZĖS ŽINIAS TIKRINA VYR. DĖSTYTOJAS H. JASIŪNAS.
GYNYBINIO MASINIO DARBO MĖNUO
♦ * * PENKMETIS ĮVYKDYTAS *
*
*
MŪZŲ PAVILIOTI *
* *
KRAŠTOTYRININKŲ ŽYGIAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS ___________
EINA NUO 1950 METŲ
ŠIAME NUMERYJE:
SPORTAS
Kaina 2 kap.
MUSŲ UNIVERSITETO SVEČIAI teto rūmus draugus iš Če koslovakijos lydėjo LTSR Prekybos ministro pava duotojas B. Karnvla Vil niaus miesto prekybos or Vasario 2 d. Universi ganizacijų valdybos virši tete viešėjo TSRS „Žini- ninkas P. Kukenys, Uni jos" draugijos pirminin versiteto rektoriaus padė jėjas V. Elinskas. kas. Lenino ir Nobelio premijų laureatas profeso rius N. Basovas. Svečią priėmė prorektorius prof. Vasario 4 d. Universite J. Grigonis. Profesorius N te viešėjo Austrijos ZalzBasovas susipažino su mū burgo krašto delegacija, sų aukštąja mokykla. vadovaujama krašto vy riausybės kultūros sky riaus vedėjo dr. P. KrioVasario 4 d. Universi no. Svečius priėmė pro tete lankėsi Čekoslovaki rektorius prof. J. Grigo jos prekybos ministras nis. Po priėmimo svečiai A. Jakubikas ir kiti atsa susipažino su Universite kingi CSR prekybos mi tu Delegacija lydėjo Lie nisterijos darbuotojai. Su tuvos draugystės ir kultū Vilniaus universiteto isto riniu ryšiu su užsienio ša rija ir dabartimi svečius limis draugijos pirminin supažindino prorektorius ko pavaduotojas J. Stepo prof. J. Grigonis. Ekskur navičius. sijoje po senojo Univers;„TS" inf.
PARTIJOS VYKSTA GYNYBINIO MASINIO DARBO MĖNUO, SKIRTAS TSKP XXVI SUVAŽIAVIMUI IR 63-OSIOMS TARYBINĖS ARMIJOS IR KARINIO JŪRŲ LAIVYNO METINĖMS
Susumavus 1980 metų socialistinio lenktyniavimo tarp Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų SDAALR pirminių organizacijų rezultatus, Vilniaus V. Kapsu" ko universiteto SDAALR pirminei organizacijai pri pažinta I vieta. Už aktyvų dalyvavimą gynybiniame masiniame, mokomajame ir sportiniame darbe oiganizacija ap dovanota Sąjunginės Lenino ir Raudonosios vėlia vos ordinų savanoriškos draugijos armijai, aviaci jai ir laivynui remti Centro komiteto DIPLOMU ir TSRS SDAALR GARBĖS ŽENKLU. * * *
Universiteto SDAALR komitetas dėkoja partijos, komjaunimo ir profsąjungos organizacijoms už nuo latini rūpinimąsi ir pagalbą, gerinant karini patrio tini studentijos auklėjimą.
DĖMESIO: VIKTORINA TSKP ISTORIJOS KATEDRA IR ISTORIJOS FA KULTETO KOMJAUNIMO BIURAS, PASITIKDAMI TSKP XXVI SUVAŽIAVIMĄ IR 63-ĄSIAS TSRS GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ ĮKŪRIMO METINES, SKELBIA VIKTORINĄ „TSRS — TAIKOS TVIRTO VĖ". VIKTORINOS ORGANIZATORIAI TIKISI, JOG UNIVERSITETO STUDENTAI AKTYVIAI DALY VAUS Siame renginyje. ATSAKYMUS SIŲSKITE Į VVU KOMJAUNIMO KOMITETĄ IKI S. M. KOVO 1 DIENOS. GERIAU SIŲ ATSAKYMŲ AUTORIAI BUS APDOVANOTI
TSRS - TAIKOS TVIRTOVĖ 1. Kokiame veikale V. Leninas pirmą kartą pagrindžia taikaus sambūvio tarp valsturinčių skirtingas tybių, santvarkas, idėją? 2. Kokiame dokumente Tarybų Rusija pirmą kartą paskelbė taikaus sambūvio principus? 3. Su kokia kapitalistine Valstybe TSRS pirmiausia užmezgė santykius, pagrįstus taikaus sambūvio principu? 4. Kokiame tarptautiniame forume pirmą kartą Tarybinė vyriausybė pasiūlė taikaus sambūvio tarp valstybįų, turinčių skirtingas sočialihes santvarkas, principus? 5. Kuriais metais ir kokia valstybė pirmą kartą žmonijos istorijoje įstatymiškai uždraudė karo propagandą savo šalyje? 6. Kokie TSKP XX šuva-
Sausio mėnesio 22 dieną įvyko SDAALR Universiteto komiteto posėdis, kuriame da lyvavo ir fakultetų komjau nimo biurų sekretoriai, atsa kingi už karinį patriotinį studentijos auklėjimą, kom jaunimo komiteto nariai. Tai vienas iš Gynybinio masinio darbo mėnesio, skir to TSKP XXVI suvažiavimui ir 63-osioms Tarybinės armi jos įr Karinio jūrų laivyno metinėms, renginių. Posėdyje dalyvavo Univer siteto partijos komiteto na rys pulkininkas J. Rastenis, kuris savo pranešime api bendrino SDAALR mūsų aukštosios mokyklos organi zacijos 1980 metų veiklos re zultatus. Geriausiai praėju-
NUOTRAUKOSE: kalba SDAALR Universiteto komiteto pirmininkas A. Sapožnikovas; papulkininkis A. Afanasjevas pasakoja komjaunimo aktyvui apie Karinės katedros šiokiadienius. Nuotraukų autorius — P. Abramčikas.
Universiteto darbuotojai atliko mokslo tiriamųjų darbų už 5,8 mln. rublių, buvo nagrinėta 440 temų tarp iu 194 temos ūkiskai tiniais pagrindais. Pagerė jo studentu mokslinis dar bas: 56% visų dieninio skyriaus studentų daly vauja mokslo tiriamajame darbe, jie perskaitė 1338 pranešimus, 196 praneši mai paskelbti spaudoje, įvairioms apžiūroms ir konkursams pateikta 467 studentu moksliniai darbai, iš kuriu 97 pažymėti diplomais bei kitais apdova no i ima is. Pernai Universiteto mokslo darbuotojai paskelbė 1925 publikacijas, tarp j u — 78 monografi jos ir straipsniu rinkiniai, 101 vadovėlis ir mokymo
priemonė bei 1746 moks liniai straipsniai. Be to įvairiuose populiariuose žurnaluose paskelbta 552 straipsniai. Per 1980 me tus ūkiskaitos pagrindais atlikta darbu už 3,5 mln rubliu. Susumavus rezultatus, pirmoji vieta socialistinia me lenktyniavime pripa žinta Pramonės ekonomi kos fakultetui. Antroji vieta — Gamtos fakulte tui, trečioji — Teisės ir Istorijos fakultetams. Tcliau: 4 — Fizikos, 5 — Medicinos, 6 — Chemi jos, 7 — Matematikos 8 — Ekonominės kiberne tikos ir finansų, 9 — Pre kybos ir 10 — Filologijos fakultetas. Tarp bendrauniversitetiniu katedrų pirmoji vie
žiavimo motyvai, grindžiant išvadą, jog pasaulinių karų šiuolaikinėmis sąlygomis fatalinio neišvengiamumo nėra? 7. Kuriame TSKP suvažiavarne buvo priimta Taikos programa? Koks TSKP Taikos programos turinys? 8. Išvardinkite, kokie tarptautiniai forumai priėmė TSKP Taikos programą, kaip savąją programą? 9. Išvardinkite Tarybų Sąjungos vyriausybės taikos išsaugojimo klausimais pasiūlytas iniciatyvas 1980 m.? 10. Ar yra mūsų dienomis alternatyva taikaus sambūvio politikai? 11. Kokias žinote sutartis tarp TSRS ir buržuazinės Lietuvos vyriausybės, kuriose atsispindėjo tarybinės valstvbės taikaus sambūvio principai?
Penkmetis įvykdytas garbingai 1981 m. sausio 27 d. jungtiniame Rektorato ir profsąjungos vietos komi teto posėdyje susumuoti Universiteto padalin lu 1980 metu socialistinio lenktyniavimo rezultatai. Socialistinis lenktyniavi mas vra veiksmingas me todas įtraukti dirbančiuo sius i organizacijos, o per i a ir i visuomenės valdy mą, galingas ekonomines ir socialinės pažangos veiksnys, dirbančiųjų po litinio, darbinio ir dorovi" nio auklėjimo mokykla. Socialistinio lenktyniavi mo procese kaupiamas ir skleidžiamas vertingas pa tyrimas. Socialistiniame lenkty niavime Universitetas da lyvauja įvairiomis formo mis: jis lenktyniauja tarp sąjungos aukštui u mokyk lų, socialistinio lenktynia vimo sutartis sudaryta su Baltarusijos V. Lenino universitetu. Universite te socialistinis lenktynia vimas vyksta tarp fakulte tu, tarp bendrauniversite-
nius vakarus, susitikimus su karo ir darbo veteranais, pogrindžio ir partizaninio judėjimo dalyviais, armijos ir laivyno kariais — kovinės ir politinės parengties pirmūnais. Ypatingą dėmesį reikia skirti jr sieninei spaudai bei vaizdinei agitacijai. Visi šie renginiai padės plačiau propaguoti kovines TSRS Ginkluotųjų pajėgų tradicijas, didvyriškus tarybinės liaudies žygdarbius pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karo metais, auklėti jaunimą tarybinio patriotizmo ir internacionacionalizmo dvasia. Posėdžio dalyvius, taip pat komjaunimo aktyvą Karinės katedros papulkininkis A. Afanasjevas supažindino su katedros darbo šiokiadieniais, papasakojo, kaip čia ruošiami busimieji karininkai. „TS“ inf.
siais metais dirbo Chemijos fakulteto (pirmininkas R. Mažeikaj, Gamtos fakulteto (pirmininkas A. Smilgevičius), Prekybos fakulteto (pirmininkas V. Ziniuk), Medicinos fakulteto (pirmininkas V. Grikšas) ir Karinės katedros (pirmininkas A Momotovas) pirminės organizacijos. Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas A. Morkūnas savo pasisakyme kalbėjo apie komjaunimo komiteto, fakultetų komjaunimo biurų bendradarbiavimą su SDAALR komitetu bei Karine katedra, SDAALR Universiteto komiteto pirmininkas A. Sapožnikovas papasakojo apie Gynybinio masinio mėnesio, kuris vyksta nuo 1981 m. sausio 23 d. iki vasario 23 d., renginius, jo tikslus ir uždąvinius. Šio mėnesio metu turi būti rengiami iškilmingi susirinkimai ir mitingai, skirti TSKP XXVI suvažiavimui ir 63-osioms Tarybinės armijos ir Karinio jūrų laivyno metinėms. Akademinių grup.ų komjaunimo organizacijos turi organizuoti žygius, ekskursijas į karines dalis, kovų šlovės muziejus. Fakultetų komjaunimo biurai — temi-
tiniu katedrų bei tarp fa kultetu padaliniu. Lenkty niavimas davė teigiamą impulse sėkmingai užbaig ti X-jo penkmečio baigia muosius metus ir garbin gai sutikti LKP XVIII beį TSKP XXVI suvažia vimus. Per 'penkmetį Universi tetas pasiekė gražiu re zultatu. Liaudies ūkiui per šį laikotarpi paruošta 12212 įvairiu sričių spe cialistu, apginta 16 moks lo daktaru ir 149 kandi datinės disertacijos, 1196 pedagoginio personalo at stovai kėlė savo kvalifi kaciją, parašyta ir išleista 949 vadovėliai ir moky mo priemonės. Labai išau go mokslo tiriamojo da’’ bo apimtis, kuri per penk metį sudarė 22,7 mln. rubliu. Vien ūkiskaitiniu darbu atlikta už 17,4 mln. rubliu. Ju ekonominis efektas — 16,1 mln. rub lių. Per praėjusius penke rius metus Universiteto darbuotojams buvo įteik ta 14 respublikiniu pre-
mijų. 98 parodu medaliai ir 12 diplomų. X penkmečio socialisti nio lenktyniavimo rezul tatai rodo, kad aktyviausi visuose darbo baruose bu vo Teisės, Fizikos, Gam tos, Chemijos, Pramones ekonomikos, Istorijos fa kultetai. TSKP istorijos bei Filosofijos ir moksli nio ateizmo katedros (So cialistinio lenktyniavimo rodikliai pateikiami lente lėje). Gražiais rezultatais Uni versiteto kolektyvas už baigė paskutiniuosius Xio penkmečio metus ir pa sitiko LKP XVIII suvažia vimą. Praėjusiais metais
KOMITETE S. m. sausio 29 d. (vyku siame Universiteto partijos komiteto posėdyje buvo ap svarstytas Universiteto liau dies kontrolierių darbas ir priimtas nutarimas „Dėl liau dies kontrolės veiklos efek tyvumo tolesnio stiprinimo Universitete”. Patirtimi apie Teisės fa kulteto liaudies kontrolės grupės darbą pasidalijo šio fakulteto liaudies kontrolės grupės pirmininkas doc. P. Danisevičius. Centrinės liau dies kontrolės grupės orga nizacinio sektoriaus vadovas doc. A. Laurinčikas supažin dino su Teisės fakulteto liau dies kontrolės grupės veiklos patikrinimo rezultatais. Cent rinės liaudies kontrolės gru pės pirmininko pavaduotojas M. Dudėnas kalbėjo apie liaudies kontrolierių darbo problemas, jų veiklos efekty vumą bei uždavinius. Posėdyje dalyvavo centri nės liaudies kontrolės grupės sektorių vadovai ir fakultetų bei kitų padalinių liaudies kontrolės grupių pirmininkai. ♦
*
*
S. m. sausio 29 d. (vyku siame Universiteto partijos komiteto posėdyje buvo pa tvirtinta „Tarybinio studen to" laikraščio redkolegija: Zita Besasparytė — „Tary binio studento“ laikraščio redaktorė. Laimontas Gašlūnas — prof sąjungos vietos komiteto pir mininko pavaduotojas. Vanda Kašauskienė — TSKP istorijos katedros do centė, partijos komiteto sek retoriaus pavaduotoja. Virgilijus Kaupas — Tei sės fakulteto V kurso stu dentas, komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas. Šarūnas Kllokys — Pramo nės ekonomikos fakulteto IV kurso studentas, fakulteto komjaunimo biuro sekreto rius. Vydas Medeišlus — Istori jos fakulteto IV kurso stu dentas, studentų profsąjun gos komiteto pirmininkas. Audronė Nugaraitė — Žurnalistikos katedros aspi rantė. Irena Ragelienė — Moky mo skyriaus vedėja. Jolanta Varapnickaitė — Istorijos fakulteto III kurso studentė, laikraščio kores pondentė.
ta pripažinta Filosofijos istorijos ir mokslinio ate izmo katedrai, antroji — TSKP istorijos katedrai, trečioji — Mokslinio ko munizmo katedrai. To liau: 4 — Filosofijos ka tedra. 5 — Fizinio auklė jimo katedra. 6 — Skai čiavimo centras, 7 — Es tetinio lavinimo katedra Sveikiname socialisti nio lenktyniavimo nuga lėtojus! Fakulteto deka nams, katedrų bei visuo meniniu organizacijų va dovams linkime nauju kūrybiniu laimėjimu, ge rinant pedagogini auklė jamąjį bei mokslo tiria mąjį darbą. Doc. R. RAZAUSKAS Profsąjungos vietos komiteto gamybinės sekcijos narys
FAKULTETAI IR KATEDROS — SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO NUGALĖTOJAI (1976—1980 METAI)
Vietos I
1976 m. Fizikos
1977 m. Fizikos
1978 m. Fizikos
II III Katedros, užėmę I vietas
Teisės Gamtos TSKP istorijos
Chemijos Istorijos TSKP istorijos
Teisės Gamtos TSKP istorijos
1979 m. Pramonės ekonomikos Matematikos Gamtos Filosofijos istorijos ir mosklinio ateizmo
1980 m. Pramonės ekonomikos Gamtos Teisės Filosofijos istorijos ir mokslinio ateizmo
Dalia DUBICKA1TE Kas kėlė, kas gulė, kas ėjo nuėjo_ II kurso lituanistė susišaukime šiąnakt kaip šviesūs sapnai.
Kai medis nebenori būti plevėsa, kai nugelsta dirvonų žolė — į rimt} tada gręžiasi veidu visi.
Žiūri — ten takas žiemos, ten šerkšnas — tylos marškiniai. Ramybės laikai. Taip apsaugoti reikia akis ir apsaugot rankas. Taip širdį. Ir visų namų židinius nuo augančios tyliai pilkos kibirkšties.
*
•
*
Tėviškės vakaras su pievos vaikų — su žiogų ir žvangučių tiradom vėlai.
Spindėjime balto mėnulio, vandens atsispindinti žodžių tyla. Mums aiški erdvi ši begarsė, beformė širdžių Visata.
Susirinkę vyzdžių šešėliai, pelenai atsipirkti už gera ar bloga — ritualinis amžinas šokis — tegul skauda gyviems ateitis ir beribė aušra RUGSĖJO ELEGIJA Padūmavę rugsėjo laukai tiek ilgesio pripylė mums. Kas buvo širdy — vien tematome tai. Prigludę prie aukštosios žolės. Pasilikę vieni be kitų — norėkime taip — tegu liejas ir bėga mūsų lūpų šypsnys
kaip saulės akis — lauko kraštu, medžių lapais gelsvais. Šviesaus atvirumo fontanas tegu žemėje trykšta rugsėjo laiku.
Ką gi reiškia žolė — išsamanojus, išvirtus juodam paukščiui suteikus namus. Vien tik žaliąją gelmę palikusi mums. Vien tik spėti — ką reiškia žolės džiugesys, kai saulė suspindi aukštai — dar fone ūkų.
Tylus judesys, kai praskrieja šimtai vėjo laivų. Ir ta nykuma, kai žvakėmis gęsta prie skliauto dangus.
KONKURSAS SKELBIAMAS TRADICINIS UNIVERSITETO LI TERATŲ KONKURSAS, SKIRTAS TSKP XXVI SU VAŽIAVIMUI. KŪRYBĄ (POEZIJĄ, PROZĄ, PUBLICISTIKĄ, VERTIMUS) PRISTATYTI Į LIETUVIŲ LITERATŪ ROS KATEDRĄ IKI 1981 M. KOVO 1 D. KŪRINIAI PATEIKIAMI 3 EGZEMPLIORIAIS KVIEČIAME DALYVAUTI! Lietuviu literatūros katedra Literatu būrelis
K. Platelio pirmosios kny gos pavadinime — „Žodžiai ir dienos“ — slypi užuomina į žodžio problemos konteks tą. Tokia yra paties poeto sąmoningai ar nesąmoningai nurodyta kultūrinio fono žy mė. Žodžio problemą suvo kiame ne tik bendriausia jos prasme. Galime kalbėti ir apie savitą žodžio konteks tą, kurį suformavo į šią pro blemą orentuota mūsų poezi jos mintis. Ieškojimas kalbos koncepcijos, atsigręžimas į materialųjį poezijos pagrindą — į kalbą, yra tam tikros kultūrinės brandos ženklas. Poezijos autorefleksija kai kurių poetų kūryboje virto programine išeitimi, savotiš ka kiekvieno debiutuojančio būtinybe tapo reikalas at skleisti savo santykį su kal ba arba bent atiduoti duoklės dalį šiai temai. Todėl visiškai natūralu K. Platelio knygos pavadinime įžvelgti šitokią prasmę. Tačiau .antra vertus, lygiai taip pat nesunku čia įžiūrėti užuominą ir į kitą, į hesiodiškąjį „darbų ir dienų" pa saulį. K. Platelio pateiktoje dviejų skirtingų kontekstų, — šiuolaikinės poezijos ir antikinės kultūros, — sandū roje slypi bendrasis poeto užsiangažavimas. Ir nors šią sandūrą ne visada pavyksta subalansuoti, vis dėlto ryš kus poeto siekimas įteisinti siūlomą poetinio mąstymo ga limybę. Pavadinimas, aišku, gali visiškai nieko nesakyti apie pačią poeziją, tačiau K. Platelio atveju tiesiog pa ranku yra jau čia atsekti poeto „koordinates". Antikinį ar šiaip kultūrinį motyvą K. Platelis įveda į eilėraštį, palikdamas savotiš ką distanciją tarp šio moty vo ir lyrinio subjekto. Eilė raštyje „Afroditės rekon strukcija" svarbi yra pati si tuacija, Afroditės ir mūsų laiko sugretinimas. Antikinė refleksija padeda kurti para doksą, kurio žaismė ir yra eilėraščio išeitis. Būtent tokio santykio su motyvais dėka poetui pavyksta žinomam miesčioniško skonio kilimė liui ant sienos (eil. „Kilimė lis ant sienos") ar torto gul bei (eil. „Gimimo diena“) su kurti savitą estetinį lauką, įprasminti. Kartais toks nau dojimasis kultūriniais moty vais pereina į eksperimenta vimą poetine forma, kultūri nio palikimo dalimi. Pavyz džiui, eilėraštis „Sizifas" ta rytum paremtas žinomo mito variacija, tačiau iš esmės ja
me bene svarbiausias sieki mas sukurti sapfinės strofos pavyzdį. Sis konkretus ban dymas neišėjo į naudą: Sizi fo mitas, pernelyg tiesmu kiškai pajungtas formos rea lizacijai, neteko savo efekto, tuo pačiu ir forma liko savi tikslė. Šiaip ar taip distancija tarp kultūrinio motyvo (ar poetinės formos) ir subjekto K. Platelio poezijoje išreiškia tokį pat santykį su žodžiu. K. Plateliui ir žodis yra dau giau kultūrinis įvaizdis, ku rio giluminių klodų jis neši
ką, reikšminga tampa eilėraš čio visuma, jos įspūdis. Šia prasme pavykę yra eilėraščiai „Jūros elegija“, „Pavasario koncertas", „Už upės brėkš ta" ir kiti. Eilėraštyje „Dru gys" yra aktualizuojamas bū senos sutapimas su poetiniu dabarties laiku, artėjimas į realiojo laiko „lygiadienio tašką", o tai daryti poetui padeda eilėraščio visumos aktualizavimas. Atskirai ima mas epizodas netenka pras mės niuansų, ne jis, o visas eilėraštis yra svarbiausias prasminis vienetas.
KONTEKSTŲ SANKRYŽOJE Peruai, kaip ir kiekvie nais metais, pirmosiomis kny gomis debiutavo būrys jau nųjų poetų ir rašytojų. Tarp jų jr buvę Universiteto auk lėtiniai (P. Balčiūnas, V. Račickas, R. Cernauskas, J. Sprindytė). Šiandien skaityto-
jų dėmesiui siūlome V kurso lituanisto Vaidoto DAUNIO recenziją apie pirmąjį K. Pla telio eilėraščių rinkinį „Žo džiai ir dienos". K. Platelis 1973 m. baigė VISI, šiuo me tu dirba inžinieriumi.
ruošia narstyti įr dėlioti, pa versti viso to poezijos objek tu. „Žodžiai ir dienos" — tai ir Hesiodo perfrazavimas, ir pabrėžimas savojo santy kio su žodžiu, reiškiančio jau minėtąjį žaismingumą. K. Platelis nesileidžia į toli mas žodžio galimybių paieš kas, jis, tiesa, naudojasi lingvistinės poezijos priemo nėmis, nes — „Kaip man kal bėti — sakyk — apie saulėtą erdvę virš jūros, Jeigu jos ritmas taurus žodžio neranda širdy?“ (Eil. „Jūros elegija"), tačiau nesiekia iš to sukurti autonominės sistemos, auto nominio poezijos objekto. Tai ir gerai, ir blogai. Iš vienos pusės dėl to pasiekia išsilaikyti „žaismės zonoje", t. y. išsaugoti distan ciją tarp lyiinio subejkto ir žodžio. Kartu K. Platelis iš lieka pasirinktos epinės tona cijos tėkmėje, kuri padeda kurti tokį būdingą poetui pla tų, nesuvaržytą meninį vaiz dą. Poetas paklūsta epinės kalbos dėsniams, jis neskuba slopinti ritmiško kalbėjimo, kuriame painūs metaforų jun giniai natūraliai įauga j tra dicinio potėpio vaizdą, tuo suteikdamas žaismingumo pa čiai kalbos slinkčiai. Šitaip yra sukuriama vaizdo plasti
Tačiau, antra vertus, jau čia slypi pavojus, kurio K. Platelis neišvengia. Ma žiau suklusdamas ties atskiru žodžiu, pasiduodamas kalbė jimo slinkčiai, poetas pasi duoda tuo pačiu ir kalbėji mo inercijai. Taip poetas iš esmės griauna savo paties kuriamo vaizdo įtaigą. Štai eilėraštyje „Susitaikymo ry tas" neapvaldyta vaizdų slinktis išskaido visumos įtampą, leitmotyvo prasmė — „erdvėj nėra sustojimų, nėra pradžių" — neįteisina vaizdų eklektikos. Atskiros eilėraš čio dalys virsta meniškai ne įprasmintų asociacijų rinki niu:
(...) žiemos keliuose staiga išnyra ne veidas, o tuščia raupsuotojo kaukė ir velkasi Egipto kryptim nuskriejančių rogių provėžom tarsi barškutis. Panašūs epizodai yra nete kę ryšio su eilėraščio kon tekstu arba šis ryšys yra ne leistinai sutrūkinėjęs. Egipto, karaliaus Erodo, Hartmano fon Aue vardai šiame eilė raštyje likę stilistine poza. K. Plateliui kenkia pernelyg didelis pasitikėjimas intuity via eilėraščio vaizdų seka,
ne vieno eilėraščio chaotiškai žodžių griūčiai stinga meni nės harmonijos pajautimo. Knyga suskirstyta į tris skyrius. Galbūt tuo norėta išvengti monotonijos. Šia prasme pasiteisino antrojo skyriaus („Šešėlio torsas") iš skyrimas. Šio skyriaus eilė raščių daugumai būdinga aiš kesnė išankstinio sumanymo linija, siužetinis apibrėžtu mas. Tačiau žaismingas para doksas, kituose eilėraščiuose esantis gilumine poetinio mąstymo savybe, čia yra pritempiamas, žaismė virsta žaidimu, patekdama tuo pa čiu į meninės prasmės seklu mas. Kokį, sakykim, meninį efektą sukuria eilėraštis „Pienas ir pomidorai"? Neti kėta buitinių detalių situaci ja („ji paliko raštelį: bran gusis/ nupirk du butelius pieno ir du/ pomidorus...") nepramuša lėkštokos eilėraš čio visumos. Situacija ir lie ka situacija, kurios nepare mia gilesnė poetinė mint’S. Analogiški tik žymiai labiau ištęsti yra eilėraščiai „Šuniš ka istorija", „Keistas nuoty kis", „Klounas, grojantis flei ta". Geriausiais savo eilėraš čiais aktualindamas lyrinio subjekto bei kultūrinio kon teksto santykį, K. Platelis siūlo savitą poetinio mąsty mo galimybę, ir tai yra įdo miausia jo rinkinyje. Viena kitą keičiančios pirmosios knyogs nuvilia visų pirma anemiška aukso vidurio pozi cija, programiškesnės minties stoka. Susidaro įspūdis, kad mūsų poetai per dažnai ati duoda save „skaitytojų teis mui" ir per mažai teigia bei teisia patys. K. Platelis nesi bijo užaštrinti savojo požiū rio, kurio perspektyvumą pa remia geriausieji rinkinio ei lėraščiai. Nors nemaža dalis kitų eilėraščių rodo, jog vien požiūrio neužtenka. Tokiais atvejais iš poeto lauki vidi nio judesio, savotiško savęs paneigimo, be kurio, tiesą sakant, K. Plateliui sunku bus įveikti gresiantį paviršu tiniškumą — tai liudija ir naujosios K. Platelio publi kacijos. Poezijoje gali būti piktnaudžiaujama kalba, prie mone ir poetinės refleksijos objektu, lygiai taip pat gali būti forsuojamas ir bendrasis estetinis pasirinkimas. Visais panašiais atvejais nukenčia pati poezija. Norisi tikėti, kad K. Platelis vienaip ar ki taip ras jo poezijai natūra liausią atsinaujinimo galimy bę.
Kai muzika gyvenimas Muzika — tai tikras draugas, globėjas ir ra mintojas. Jau vien dėl jos verta gyventi pasau lyje. P. Čaikovskis Kai ištuštėja auditorijos, nutyla senieji Universiteto kiemeliai, o turistų grupeles išvaiko ankstyvas žiemos va karas, iš Filologijos fakulteto pastato ima sklisti švelni me lodija. Merginų balsai tai iš siskiria ir prityla, tai su nau ja jėga susilieja į vieną. Dai na jau netelpa auditorijoje, veržiasi į niūrią žiemos šlap dribą, pripildo koridorius švelnaus skambėjimo... Beveik kiekvieną vakarą į 118 auditoriją susirenka Filo logijos fakulteto merginų choro dalyvės. Daugelis atsi verčia konspektus, skaito — juk rytoj paskaitos, o po re peticijos mokytis nebeliks nei laiko, nei jėgų. Chormeisterė Tatjana Timkina greitu žingsniu įeina į auditoriją ir iškart — prie pianino. „Do, mi, sol, do..." —■ nuaidi lengvas pasažas. Bet chormeisterė dar nepa tenkinta: — Įsivaizduokit pripūstą balioną, — kantriai aiškina merginoms. O mes su choro meno va dove Loreta Levinskaite už sukame į šalimais esantį profesoriumą „rimtam pokal biui". — Sukurti merginų chorą buvo gyvybiškai svarbu ir būtina, — pasakoja vadovė. — Ne tik Filologijos fakulte te, bet ir visame Universite te tuo metu nebuvo tokio choro. Ir štai 1980-jų metų vasario mėnesį 70 merginų susirinko į pirmąsias repeti cijas. Greitai paruošėme pro gramą ir jau balandžio mė nesį dalyvavome dviejuose koncertuose. Už dalyvavimą koncerte, skiltame V. Lenino gimimo 110-osioms metinėms, gavome padėką. Ta diena ir yra mūsų choro oficiali gimi mo data. Chorui dar nesukako vieneri metai, bet jau yra kuo pasigirti. Džiaugiamės ne tik koncertų skaičiumi, bet ir ta neišmatuojama nauda, kurią gauna merginos. Choro tiks las — propaguoti dainą. Be to, vadovės stengiasi vystyti dainininkių intelektą, for muoti supratimą apie muziką. Daugelis meiginų taps peda gogėmis, todėl joms ypač
svarbu pajusti glaudų meno ir gyvenimo ryšį, kad galėtų perduoti mokiniams gėrio ir grožio supratimą. Repeticijose ne tik dainuo jama. Čia skiriama laiko ir teorinėms valandėlėms, kurių metu vyksta pašnekesiai apie klasikų ir jaunųjų kompozito rių kūrybą, apie muzikos žan rus ir stilius. Koncertai, mu zikos teorija plečia chorisčių akiratį, formuoja jų požiūrį į muziką. Tai ir yra pagrindinis kolektyvo tikslas. Choras dar labai jaunas, tačiau jau turi bruožą, ski riantį jį iš kitų kolektyvų. Tai daugiakalbiškumas. Visos choro dalyvės — Filologijos fakulteto studentės. Todėl atliekame lietuvių, rusų, len kų, estų, vokiečių, anglų, italų dainas. Tai leidžia iš plėsti repertuarą, daryti įvai rius bandymus. Ir vis tik choras turi savo „Achilo kulną". Tai — dide lė balsų kaita. Iš 97 merginų tik 30 dainuoja nuo pat cho ro susikūrimo. Visos kitos pradėjo dainuoti tik šiais mokslo metais. Tačiau pla čios perspektyvos, dideli ko lektyvo siekiai, manau, su trauks daugiau entuziasčių, merginos aktyviau lankys repeticijas. Didelę paramą kolektyvui teikia fakulteto dekanatas. Į keletą klausimų paprašiau at sakyti fakulteto prodekaną doc. A. Jovaišą. — Choras dar tik pradeda savo kūrybinį kelią. Bet pra džia gera. Daug kolektyvui jėgų skiria veiklios ir atsi davusios vadovės. Loreta Levinskaitė dar konservatorijos studentė, tad darbas su cho ru suteiks pirmuosius profe sinius įgūdžius. Iškyla orga nizacinių problemų: choras dar neturi laiptelių, kostiu mų, tačiau artimiausiu metu žadame įsigyti. O dabar svar bu kuo daugiau koncertuoti. Todėl kiekvienas fakultetas drąsiai gali kviesti chorą į organizuojamus renginius. Ti kėsimės, kąd ateityje kolek tyvas taps viso Universiteto choru. Šiais linkėjimais norėčiau ir baigti trumpą jauno, bet daug siekiančio kolektyvo pristatymą. Merginoms dar daug reikia dirbti, mokytis. Tačiau svarbiausia yra tai, kad muzika taptų būtinybe, taptų gyvenimu.
J. duseviciūte
KVIEČIA KIEMO TEATRAS (1981 METŲ VASARIO—BALANDŽIO MĖN.) Vasario 21, 22 d. — J. Marcinkevičius, „KEIS TUOLIŲ AKADEMIJA", 3 dalių drama su prologu ir epilogu.
Vasario 28 d., kovo 1 d. — J. Broškevičius, „SE NOS KRONIKOS RECEPTAS", 2 dalių repeticija klasikinėmis temomis. Kovo 14, 15 d. — B. Sruoga, J. Grušas, Just. Mar cinkevičius, J. Marcinkevičius, „HEROJŲ PAŠNE KESIAI", poezijos spektaklis. Kovo 21. 22 d. — Ardl Lyvas, „KARALIENĖS MOD ŽEMĖ", drama. Kovo 27, 28 d. — H. Ibsenas, „PERAS GIUNTAS", numatoma premjera. Balandžio 4, 5 d. — V. Majakovskis. „MISTERIJA BUF", feeriška 3 komedijų misterija. Balandžio 11, 12 d. — H. Ibsenas, „PERAS GIUN TAS". Balandžio 23, 25, 26 d. — Aristofanas. „PLUTAS", komedija. Bilietai parduodami Universiteto knygyne (Uni versiteto 5) nuo H iki 19 vai. ir prieš spektaklį. Spektakliai vyks Teatro salėje (Centriniai rūmai). Pradžia 20 vai.
KVIEČIAME
NUO VARĖNOS IKI DUBIČIŲ. Universiteto kraštotyrinin kai dažnai būna kartu. Kiek vieną ketvirtadienį skelbimai sukviečia juos į VPF krašto tyros skyriaus -užsiėmimus, pirmadieniais visi susibėga mokytis liaudies dainų, rate lių, šokių (šioms pratyboms išradingai vadovauja klubo veteranė Daina Gapšytė, tal kinama armonikieriaus Klau dijaus Driskiaus), neretą šeš tadienį ar sekmadienį traukia tai vakaronėn, tai žygin po Vilniaus apylinkes, tai kokion nors talkon. Tik įskaitoms prasidėjus nutraukiamos paskaitos ket virtadieniais ir savaitgalio iš vykos, o prieš pat sesiją ir pirmadieniniai pasidainavi mai. Viskas turi pabaigą — prabėga ir įtemptas sesijos mėnuo. Miela vėl susitikti su senais gerais bičiuliais. Tie kraštotyrininkai, kurie pamė go nuo mokslų ir nervingos
Gruodžio mėnesį naujus mokslo metus pradėjo Uni versiteto parengiamasis sky rius, šiemet turintis 200 klau sytojų. Pasakoja skyriaus ve dėjas A. Berenis. — Gerbiamas vedėjau, su grįžkime minutėlei į mokslo metų pradžią. Į kokias spe cialybes buvo paduota gau siausi i pareiškimų? Kur dc-glaus! a priimta? — Kaip ir Universiteto dieniniame skyriuje, daugiau sia norinčiųjų klausytis pre kybos ekonomikos, istorijos, teisės, medicinos paskaitų. Šiemet priimta klausytojų į visas Parengiamojo skyriaus specialybes, išskyrus rusų, anglų, vokiečių, prancūzų kalbą ir literatūrą, psicholo giją ir ekonominę kiberneti ką. O štai matematikos, geo logijos niekas ir nenorėjo studijuoti. Į žurnalistikos, fi zikos specialybes paduota tik po vieną pareiškimą. Vienas klausytojas ir priimtas. Didžiausia šių metų naujo vė: praplėstas specialybių
DĖSTYTOJŲ IR DARBUOTOJŲ SPARTAKIADA Sausio mėnesį prasidėjo Universiteto dėstytojų ir dar buotojų spartakiada, kurią organizuoja profsąjungos vie tos komitetas. Nuo 1971 me tų šios spartakiados vyr. tei sėju yra Universiteto profsą jungų vietos komiteto narys, Fizinio auklėjimo katedros vyr. dėstytojas E. BODINDORFAS. Jį ir paprašėme papasakoti apie spartakiadą. — Universiteto dėstytojų ir darbuotojų spartakiada, be
„YPATINGOS SVARBOS UŽDUOTIS“
miesto skubos atsipūsti su kuprine ant pečių, patrauks kur toliau nuo Vilniaus. O jei sesija vyko birželį, tai — tik į miškus. Pernai būrelis Universiteto kraštotyrininkų keliavo po Gudų girią maršrutu Varėna — Pavuosupė — Kašėtos — Rudnia — Krokšlys — Paramėlis — Dubičiai, kurio di džioji dalis vingiavo palei Įstabiąją Ūlos upę. Ūlos išta kos — pelkėtose Baltarusijos lygumose. Iki Dubičių upė vadinama Pelesa. Iki XIX a. vidurio Zabolotė ir Nočia su darė Katros aukštupį. Tačiau srauni, giliau įsigraužianti į smėlėtą lygumą Ola nurungė Katrą: perkirto vandenskyrą tarp šių upių, nuleido keletą ežerų, pasisavino dalį Katros vagos ir minėtus jos intakus. Olos baseino plotas padidėjo beveik dvigubai, o ji pati pelnė upės grobikės vardą.
Žygio dalyviai, vadovauja mi klubo vettrano Viktoro Dagio, susipažino su apylin kių gamtos ypatumais, suži nojo, kas ir kodėl saugoma Čepkelių raisto rezervate, grožėjosi etnografiniais dzū kų kaimais, pabirusiais Olos slėnyje. Rudnioje iki XIX a. vidurio veikė geležies lie jykla, žaliavai naudojusi vie tinių balų rūdą. Vietovės garsios revoliuciniais įvy kiais. Dubičiuose 1863 m. įvyko sukilėlių, vadovaujamų L. Narbuto, mūšis su caio kariuomene (lietuvių kovoto
forma? — Taip, bet be jos dar galima paminėti seminarus ir laboratorinius darbus. Ap skritai, mūsų skyriaus klau sytojai kartoja vidurinės mo kyklos kursą, rašo kontroli nius darbus, literatūrines te mas. Negalima sakyti, kad tai šimtaprocentinis viduri nės mokyklos darbas. Galima įsivaizduoti taip: aukštosios mokyklos seminaras plius vi durinės mokyklos kursas. — Sakykite, į kokias dis ciplinas labiausiai kreipia mas dėmesys? — Intensyviausiai moko masi pasirinktos specialybės dalykų. Kartojamos discipli nos, įeinančios į stojamųjų egzaminų programą. Kaip ir visi Universiteto studentai Parengiamojo skyriaus klau sytojai mokosi visuomeninių mokslų, dalyvauja fizinio la
vinimo pratybose. — Gerbiamas vedėjau, kaip Jūs apibūdintumėte Pa rengiamojo skyriaus reikšmę tolesnėms studijoms stacio nare? — Mūsų uždavinys — pa dėti pirmaujančiam jaunimui pasirengti studijoms Univer siteto dieniniame skyriu|e. Ypač tai liečia vaikinus, grį žusius iš tarnybos Tarybinė je armijoje. Daugelyje fakultetų džiau giasi mūsų „parengtinukais". Mes didžiuojamės buvusia mūsų klausytoja LTSR Aukš čiausiosios Tarybos deputate, Istorijos fakulteto studente Henrita Pautienyte, studentų profsąjungos komiteto pirmi ninku Istorijos fakulteto stu dentu Vydu Medeišiuml, Maskvos aspirantūroje pa skutinius metus besimokan čiu Romu Valkausku. Galima paminėti daug gerų studentų, komjaunimo aktyvistų — buvusių mūsų klausytojų. — Ačiū už pokalbį. Lina KASABUCKAITt
fetas (šachmatai), Matemati kos fakultetas (šaškės) ir Fi zinio auklėjimo katedia (krepšinis). Spartakiadoje iš aiškinamos ne tik geriausios komandos, atskiri sportinin kai, bet ir išrenkami kandi datai į LTSR švietimo ir mokslo įstaigų profsąjungos spartakiadą. — Kurie fakultetai geriau siai pasiruošė spartakiadai? — Manome, kad pagrindi nė kova dėl pirmosios vie tos vyks tarp Matematikos, Medicinos jr Fizikos fakulte tų. Sėkmė lydi tuos fakulte tus, kuriuose dirba puikūs sporto organizatoriai. Tai — S. Plaušinaitis (Filologijos fa kultetas), L. Kuliominas (Fizi kos fakultetas), V. Lapinskas (Medicinos fakultetas), A. Lenkšas (Matematikos fakul tetas), J. Zasas (Ekonominės kibernetikos ir finansų fakul tetas), N. Karvelis (Chemijos fakultetas), A. Bagdonas (Is
torijos fakultetas). Malonu, kad drauge su jaunais dėsty tojais ir darbuotojais sportuo ja ir veteranai: Medicinos fakulteto prodekanas doc. M. Sakalinskas, Pramonės ekono mikos fakulteto dekanas doc. V. Grigoras, Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulte to dekanas piof. J. Mackevi čius ir prodekanas doc. R. Bartaška. — Kas padeda organizuoti spartakiados renginius, kokie sunkumai iškyla? — Vis daugiau fakultetų dalyvauja spartakiadoje. To dėl trūksta teisėjų. Organi zuoti spartakiadą padeda Fi zinio auklėjimo katedros dės tytojai A. Šidlauskas, V. Ja ras, 'M .Jadzinskaitė, A. Pet kevičius, S. Kričala. Mums talkina ir sporto entuziastai: J. Maskeliūnas, A. Baubinas (Medicinos fakultetas), taip pat A. Lenkšas, L. Kuliomi nas ir kt.
Pakeliui į tikslą skaičius ir padidintas klausy tojų kontingentas nuo 175 iki 200. O skirtumas tarp pareiškimų skaičiaus, paduo tų į Universiteto dieninį skyrių ir parengiamąjį — žy mus! Viena iš priežasčių, turbūt, yra ta, kad jauni dar buotojai nepakankamai infor muojami apie Parengiamąjį skyrių. — Prašyčiau papasakoti apie šių metų naujoves mo kymo procese. — Pagerėjo skyriaus mate rialinė bazė. Gavome dau giau auditorijų. Baigiami ruošti išplėstiniai mokymo ir kontrolės planai. Sudaryti ka lendoriniai planai savaitei. Gavome teisę naudotis llngafoniniu kabinetu, padedančiu geriau išmokti užsienio kal bų. — Paskaita, turbūt, ir to liau liks pagrindine mokymo
abejo, yra populiariausias sporto renginys tarp mūsų aukštosios mokyklos dėstyto jų ir darbuotojų. Palyginti su praėjusiais metais šių metų spartakiada yra pati masiš kiausia. Joje dalyvauja 11 fa kultetų, taip pat Administra cijos, Fizinio auklėjimo ir Karinės katedros komandos. Spartakiados programoje yra 7 sporto šakos: krepšinis, tinklinis, stalo tenisas, plau kimas, šachmatai, šaškės ir šaudymas. Daug varžybų vy ko studentų žiemos atostogų metu. Jau paaiškėjo pirmieji čempionai: Medicinos fakul-
jams miestelyje pastatytas paminklas). Didžiojo Tėvynės karo metais Dubičių, Paramėlio apylinkėse kovojo Matrosovo, Kotovskio, „Už Tarybų Baltarusiją“ partizanų būriai. Kraštotyrininkai apžiūrėjo Kotovskio būrio, veikusio kaimyninėse Baltarusijos apy linkėse (už Katros upės), že minę. Kraštotyrininkų žygiai vi suomet žavi puikia nuotaika, betarpišku bendravimu, links mais nutikimais. Šio žygio dalyviai prisimins, kaip 14 kilometrų ėjo smėlėta miško kvartaline, o Regina vis kly kė, pamačiusi kiekvieną drie žą (gyvatei), kaip vidurnak čio tamsoje ieškojo apsi prausti tinkamos vietos (vie nur karviųgirdykla, kitur varnalėšos virš galvos — jo kio žmoniško pliažo!). O nak vynė daržinėje ant šieno (ties Aliaus galva, už sienos vis ambrijo šuo), o siaubin gai linguojanti pieva palei Olą (tuoj įsmuksimi]. . . Gi rios laukymėje Voldis išsi traukdavo lūpinę armonikėlę ir tarp kuprinių pasileisdavo poros... K. TUNKONAS V. DAGIO nuotraukos.
Šio filmo režisierius — TSRS liaudies artistas, Valstybi nės premijos laureatas Jevgenijus Matvejevas. Jo vardas plačiai žinomas žiūrovams. Aktoriaus ir režisieriaus kū ryba patraukia savo nuoširdumu, patriotizmu. Per ketvi.tį amžiaus jis sukūrė daug savitų, nepakartojamų, įsiminti nų paveikslų. Dauguma jų — mūsų amžininkai, žmonės, drauge su tarybine liaudimi praėję kūrimo jr pergalių ke lią. Jie kovojo pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų metais, kūrė kolūkius ir statė užtvankas, kovojo su suirute. . Tarp jų atsidavęs partijos reikalui Makaras Nagulnovas iš „Pakeltos velėnos", generolas Šapovalovas iš „Aukšto laipsnio", didelės statybos direktorius Dobrotinas iš „Sibi rietės", kolūkio pirmininkas Deiiuginas iš kino dilogijos „Žemiška meilė" ir „Likimas". Naujas spalvotas dviejų serijų režisieriaus J. Matvejevo filmas „Ypatingos svarbos užduotis" sukurtas pagal B. Dobrodejevo ir P. Popogrebskio scenarijų. Filmo pa grindu paėmęs vieną realią istoriją — aviacijos gamyklos evakuaciją ir darbą sunkiomis karo sąlygomis — J. Mat vejevas sukuria apibendrintą liaudies žygdarbio paveikslą. Tai filmas apie žmones, kurie sunkiausiomis sąlygomis daug valandų nepalikdavo cecho, kurie alkani, nemiego,ę stodavo prie staklių, kad pakeistų į frontą išėjusius vyrus, vaikus, tėvus. Jų žygdarbis prilygo žygdarbiui fronte. Ir jėgų jiems suteikė meilė Tėvynei, tikėjimas Pergale. Pagrindinį vaidmenį atliko pats režisierius Jevgenijus Matvejevas. Filme vaidina — Liudmila Gurčenko, Vladi miras Samoilovas, Nikolajus Kriučkovas, Valerija Zaklunaja, Jevgenijus Kindinovas.
♦ * *
Kviečiame žiūrėti naują meninį filmą „Ypatingos svaibos užduotis"! Vasario 15 d. 19 vai. „Lietuvos", „Lazdynų", „Draugys tės" kino teatruose sąjunginė filmo premjera. Vasario 16—22 d. „Vilnius", 11.30, 14.30, 17.30, 20.30 vai. Vasario 16—22 d., „Lazdynai", 11.45, 14.30, 17.15, 20 vai. Vasario 16—19 d., „Draugystė ’, II, 15.30, 18.30 vai. Vasario 23—26 d., „Pionierius", 15.30, 18.15 vai. Vasario 17 — kovo 1 d„ „Tėvynė", 12, 15, 17.45, 20.30 vai. Vasario 27 — kovo 1 d., „Aušra", 11.36, 14.30, 17.15, 20 vai. Kovo 2—8 d., „Planeta", 11.30, 14.10, 16.50, 19.30 vai.
dicinos fakulteto studentui Mindaugui LAPINSKUI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 790627, Išduotą Me dicinos fakulteto studentui Mindaugui PETRULIONIUI, laikyti negaliojančiu. Vasario 21, 22 d. Teatro salėje (Universiteto 3) įvyks Universiteto kiemo teatro spektaklis — J. Marcinkevi čiaus „KEISTUOLIŲ AKADE MIJA“. Pradžia 20 vai. Bilietai parduodami Uni versiteto knygyne (Universi teto 5) nuo 11 iki 19 vai. ir prieš spektaklį.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 760282, išduotą Fi zikos fakulteto studentui Henrikui GRUŠUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 771501, Išduotą Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto studentei Re ginai VITĖNAITEI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 781312, išduotą Pre kybos fakulteto studentei Irenai PLEDAITEI. laikyti neDingusį studento pažymė jimą Nr. 770249, išduotą galiojančiu. Matematikos fakulteto stu Dingusį studento pažymė dentei Meilei MISEVICIOTEI, jimą Nr. 790606, išduotą Me laikyti negaliojančiu.
Nuoširdžiai užjaučia me Filologuos fakulteto vokiečių kalbos ir litera tūros specialybės III kur so studentę Ireną MACVTĘ dėl tėvo mirties. Vokiečių filologijcs katedra Kurso draugai ir kuratorė
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapn6HHuc CTyAejHTacn («CoBeTCKHH CTyĄeirrn). Opran napTKOMa peicropaTa, KOMHTeTa AAKCM, npocįiKOMa opAenoB TpyAOBoro KpacBoro 3naMeHH n ApyatOu HapoAOB BnAbHioccKoro ynrtBepcHTeTa hm. BHHųaca KancyKaca Aut. CCP. Ha ahtobckom S3MKe. ___________________
LV 07470 Užs. Nr. 462 Tiražas 4500
REDAKTORE 2. BESASPARYTE