VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENY RITĖSI j
U2M3VBOS scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. gruodžio 25 diena, penktadienis
Nr. 40(1179)
LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ! ų:'pr!;
■■■Iii
l < III
■■III
liilllilIiSlllllliiniiiiiiiii Audronė ZUBAVlClŪTĖ
Medžiai sniegą išbarsto ir lieka susijaudinę dūsaut prieš rytą, atsitiesk], žolele, pro sniegą, kur ant tavo rankelių užkrito. Kurs apakino baltu spindėjimu tamsą mėlyną supančio aukščio. Atsitieski prieš naktj žydėjimo, prieš akmens pavirtimą j paukšti. Ir iššauki i dideli keistą tamsoje nusidriekusi kelią, kad žvaigždelę dangaus jsileistum, žiburiuojančią paukščio akelėm.
si iame per 22 tūkstan čius studentu, dirba pus antro tūkstančio dėstyto ju. Lvovo universitetas Universitete ^studijuoja Ukrainos TSR universite daug jaunimo iš užsienio. tu senolis, skaičiuojąs Kijevo universitete dir320-uosius metus, buvo įkurtas kaip akademija, turinti universiteto tei ses. Pirmieji fakultetai' Filosofijos, Teisės, Medi cinos ir Teologijos. Universitetas veikė ir feodalinės Lenkijos, Aust, rijos—Vengrijos monar chijos, buržuazinės Lenki jos metais. Universitete dirbo žy mūs mokslininkai: I. Banachas, R Garšinc, mo kėsi rašytojai O. Makovėjus, I. Franko. 1940 m universitetui buvo suteik, tas Ivano Franko vardas. Dabar universitete per bo daug žymiu žmonių. 15 fakultetų, mokosi 12 Su juo susijęs ir ukrainie čiu tautos poeto Taraso tūkstančiu studentu1961 metais, 300-ųju Ševčenkos vardas. Charkovo universite ikūrimo metiniu proga, Lvovo universitetas buvo tas buvo įkurtas 1805 me. apdovanotas Lenino ordi tais V. Karazino iniciaty va. Pirmasis rektorius — nu. Kijevo universitetas — I. Rižskis. Nuo šeštojo XIX a. de. didžiausia respunlikos aukštoji mokykla. Moko- šimtmečio su šia aukštą-
UKRAINOS TSR UNIVERSITETAI
ia mokykla siejama dau. gelio Charkovo mokslo draugijų veikla. Universitetas buvo pir mojo miesto laikraščir „Charkovo dienoraštis" iniciatorium.
SEPTINTOJI
SAVAITĖ: UKRAINOS TSR
Šiandien universitete mokosi 12 tūkstančiu stu dentu (iš jų — 300 už sieniečiu). Universitetas apdova notas Darbo Raudonosios vėliavos ir Tautų drau gystės ordinais. 1936-aisiais metais šiai aukštajai mokyklai suteiktas M. Gorkio var-
Universitete šventai saugomos revoliucinės tradicijos: jis buvo neat skiriamai susijęs su visais išsivadavimo judėjimo etapais. Odesos 1. Mečnikovo vardo Universitetas — vienas iš seniausiu Rusi jos universitetu (įkurtas 1865 metais). Šiuo metu universitete yra Biolpgijos, Geologi jos, Geografijos, Matema. tikos. Mechanikos, Fizi kos, Chemijos, Filologi jos, Istorijos fakultetai. Mokosi beveik 12 tūks tančiu studentu. 1918 įkurtas Dnepropet. rovsko universitetas, 1954 metais jam suteiktas Uk rainos prijungimo prie Rusijos 300-mečio vardas. Mokosi universitete per 11 tūkstančiu studen tų. dirba 800 dėstytojų. Jauniausias Ukrainos respublikoje — Simfero polio universitetas, pradė jęs savo istoriją tik nuo 1972-ųjų metų...
Kaina 2 kap.
NUMERYJE SMD
KLAUSUČIŲ SEKLYTĖLE
NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖJE *4 A*' ,r' C ep—o—%
SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA
PIRMAKURSIAI PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETE PEF šiemet 122 pirmakur siai. Nutarėme nelaukti, Kol pirmakursiai apsižvalgys, o iš karto įjungti j fakulteto jau gyvenimą, Tai turbūt nejie parodė įvyko: pirprogramą blogą makursių vakare, sėkmingai atstovavo fakultetui Universi teto internacionaliniame va kare, be to, visos grupes turi gerus komjaunimo sek retorius, — pasakoja PEF komjaunimo sekretorius R. Šyvys. Susipažinimo laikotarpis jau baigėsi, artėja sesija. Pa skaitų lankymas — bene pa grindinis sėkmingos sesijos laidas. Juk jei dėstytojas skaito paskaitą auditorijoje, beviltiška tikėtis, kad patei kiama informacija pasieks tave kur nors kino teatre. Antras sėkmės komponentas — savarankiškas darbas. Tai supranta kiekvienas studen tas, bet visur yra pasikliau jančiųjų vien savo laime. — Pirmakursių pažangu mas, kiek galima spręsti pa gal koliokviumų rezultatus, nėra geras, — pasakoja at sakinga už fakulteto akade minę drausmę R. Ambrazevičiiūfė. — Kontrolė visuomet pri verčia geriau dirbti, todėl blogai lankantys, neišlaikan tys koliokviumų studentai kviečiami pokalbiams j kom jaunimo komitetą, svarstomi dekanate, jiems pareiškiami įspėjimai, Kas dvi savaitės vyksta akademinės komisijos posėdis, į kurį kviečiami studentai, praleidę 10 akademinių valandų be pateisinamos priežasties ir jiems pareiškiamas dekano jspėjimas. Neseniai vykusiame P-amonės ekonomikos katedros po sėdyje buvo svarstyta I kur so pramonės planavimo spe cialybės 2 grupė, ir dviem merginom už blogą koliok viumų laikymą buvo nu-
braukta stipendija, — pasa koja R. Syvys ir R. Ambrazevičiūtė. — Ar sunku susiorien’uati informacijos sraute, kokie sunkumai kyla? — kreipiuosi į I kurso pramonės planavi mo 2 grupės komjaunimo sekretorių D. Mikalkevičių. — Pagrindinė informacija: paskaitos ir knygos. Su bib liotekomis susipažinome pir momis spalio dienomis, vosgrįžę iš talkos kolūkyje. Mums organizavo ekskursijas į Universiteto mokslinę bib lioteką, fakulteto skaityklas, supažindino su naudojimosi jomis principais. Tai ners sudėtinga, nors naudotis ka talogais kai kam iš mūsų' anksčiau neteko. sunku Daugeliui buvo įprasti prie aukštosios mafematikos. Tikrai jautėme kontrastą tarp pamokų mokyklo je ir paskaitų Universitete. — Labai svarbu mokėti konspektuoti. Būtini tiek pa skaitų, tiek perskaitytų kny gų konspektai, — kalba A. Glatkauskaitė ir J. Makaus kaitė, pramonės planavimo, specialybės 2 grupės pirma kursės. Manau, tai ne šiaip vis-iems žinomos frazės, o jų darbo principas — šios merginos labai sėkmingai laikė koliokviumus. — Ką galvojate apie artejančią sesiją? — dar klausiu jų— Labai nebijome. ‘tr iniausia ruošiamės įskaitoms. Visa tai neįprasta, reikia su gebėti gerai planuoti laiką, juk laiko atskirai pasirengti kiekvienai įskaitai nėra, — sako merginos. Pirmakursiams paaiškinti apie įvairius nežinomybės labirintus žada PEF komjau nimo komitetas, organizuo damas susirinkimą „Pirma kursiai ir artėjanti sesija". Daiva ŽILYTĖ
NAUJI LEIDINIAI
R. Žiugžda. Vokietijos ir Lietuvos santykiai 1919—1940. (Mokymo priemonė) V., 1981. P. Visockas. Išsisėjančios sklerozės klinika ir gydymas. V., 1981. Profesinio orientavimo pedagoginės problemos. (Konferencijos medžiaga). V., 1981. Parengė G. Smalenskas. Emilija MOLEVlClOTĖ Sandėliu ūkis. (Moky-
C>rfOOJ/
Siame
mo priemonė). V., 1981. D. Tekorienė. Ingressive action in En_ glish and Lithuanian (a [Me. contrastive studv). todiniai nurodymai kontrastvvinei analizei). V.,. 1981. 1 4. A. Kazakevičius. Uždegimo patologinė fi ziologija. V., 1981. A. Vidžiūnas. Programavimas. (Meto, dinės rekomendacijos). V., 1981.
NAUJŲJŲ IŠVAKARĖS: SUSITIKIMAI,
1982-ŲJŲ STUDENTAS! I šį klausimą pirmiausia paprašėme atsakyti Chemijos fakulteto dekaną prof. A Le vi nską: — Norėčiau kad tas stu dentas būtu, visu pirma, sa vo specialybės žinovas. Daž nai stebiu studentus labora torijoje ir iškart matau tuos kurie nemoka dirbti su prie taisais, įvairiomis medžiago mis. O jeigu ne tik nemoka, beit ir nesistengia išmokti, va dinasi. jie nesidomi savo specialybe. Tokiu studentu ne tiek jau daug, bet vis dėlto pasitaiko. Be to. stu dentas turėtu būti aktyvus visuomenininkas. Po trečio kurso Chemijos fakulteto stu dentai atlieka gamybine pra ktiką, jie turėtų aktyviau dir bti gamyklose. Juk neužten-, ka gerai žinoti teoriją, patyri mas ateina ne tik su prakti ka. Na, ir, žinoma, platus in teresu ratas. Norėčiau, kad studentai lankytųsi teatruose, koncertu salėse. Studentas neturi būti vienpusiškas žmo gus. Su ChF studentu profsą jungos biuro pirmininku, IV kurso chemiku Osvaldu Pet rausku susipažįstame kiek ne tikėtai. Apsikrovusį mėgin tuvėliais ir kolbomis, sustab dome jį fakulteto koridoriuje: — O koks Jūsų 1982ųju metu studentas, Osvaldai? Osvaldas šypsosi, — klau simas išties netikėtas. Jis trumpam susimąsto. . . — Man rodos, turėtu būti ištikimas savo fakultetui ir io tradicijoms. Neretai stu dentai išbarsto šį jausmą ir nelieka nieko svarbaus, vien monotoniškas kasdienybės ritmas. Ar ne per daug jau rim tas 1982-ųju studentas? — Ne, studentas turi būti optimistas. Nors ir džiaugs mui, ir optimizmui yra ri bos: juk sesijos kartojasi periodiškai ir laiko nesu stabdysi. Taip atsako Rimgailė Vaitkevičiūtė, trečia kursė chemikė, fakuiteto komjaunimo biuro narė. — O ar optimizmo užteks ilgam? — Žinoma, — linksi Rim gailė, — jei rimčiau žiūrė sime i pareigas, ir jei kiek viena grupė kovos dėl pri zinės vietos socialistiniame lenktyniavime, kurio rezul tatai skelbiami kiekveno semestro pabaigoje. O chemijos fakulteto stu dentams Naujaisiais, 1982siais metais, Rimgailė siūlo būti atsparesniems nuodin goms medžiagoms ir išradin gesniems laboratorijose. Nemira PUMPRICKAITĖ, Asta KANCLERIENĖ
.. .Kai viename anglu gramatikos vadovėlyje iš’-vdau ši nuostabu dram blį ūkės LIGOS ir gerašir džio begemoto POCO PIU duetą, net neįtariau, kad jie sugebės taip giliai įsi brauti į mano kasdieny be. POCO PIU, mūsų aki mis, buvo tikras keistuo lis. Kartais atrodydavo, kad visa, kas aplinkui vyksta, jo nė kiek nejau dina. Jis sėsdavo nuošaly ir niekas negalėdavo at spėti, ar jis klausosi ių diskusijų, kurios čia vyks, ta, ar jo mintys klaidžio ja visai kitur. Tačiau i va karo pabaigą jis visuomet pateikdavo bent vieną, bet tikrai netikėtą klausi mą, kuris dažnai pasukda. vo pokalbius įdomesne vaga. — . . .Ar tau neatrodo, POCO, kad gali būti taip, jog jis šiandien negrįš ir mes nespėsime perduoti savo Naujametiniu svei kinimu visiems Universi
teto studentams ir mūsų klubo nariams, — be sustojimo bėrė žodžius mažoji LIGA. — Paprastai to nepasitai kydavo. — lėtai svarstė POCO, — Tad ir šis kar
tas neturėtu būti išimtis. Žinai, LIGA, pasvajokim, kol jis grįš, ką mes no rėtume visiems palinkėti. — Aš girdėjau, kad jis, važiuodamas pro Maskvą, ruošėsi su ten studijuojan čiais lietuviais tartis dėl vakaro klube, — oriai dėstė savo mintis POCO PIU, ir išgirdau verčiamo
laikraščio žiugždėjimą. — Negi jis kalbėdamas dar sugeba ir laikrašti skaityti, — šmėsteleio man mintis, bet ia tučtuo. jau nutraukė LIGOS bal sas. — įsivaizduoju, tai šaunumėlis to vakaro turėtų būti! Tad, matyt, visu pir ma ir reiktu palinkėti vi siems klubo nariams, kad jie nuo pirmojo klubo vakaro intensyviai ruoštų si sutikti svečius ir, kad šis susitikimas taptų tikra švente mums visiems. — Bet, Liga, neužmirš*, kad mūsų klubo nąriai gyvi ne tik klubo reika lais- Jiems ir studijos rū pi, ir kiekvienas nešiojasi gera kapšą asmeniniu pro blemų, kuriu galbūt ne spėjo išspręsti šiais me. tais... Žodžiu, gal nede rėtu Naujųjų išvakarėse vėl įsikyrėti su klubo pro blemomis. O jos Seniui Šalčiui, kasdien dalinan čiam įskaitas .atrodo tik
rai nedidukės, — ginčijo POCO ir aš visiškai jam pritardamas, virtuvėje vie nas sau linksėjau galva. Pašokęs nuo kėdės, nuė jau i kambarį, norėdamas su jais pasitarti, tačiau.. . kambaryje, degė švie sa ir buvo tuščia. Iš pa veikslėlio, pakabinto ant sekcijos, i mane žvelgė LIGA, o ramusis POCO PIU, kaip visad susimąs tęs žvelgė į tolį. Miražas? Galbūt. Ta čiau balsus girdėjau aiš kiai ir net pakartoti galė jau kiekvieną žodi.
Linksmu, geru Naujųjų! Tegu jie bus sėkmingi Jums, studentai ir muzi kos diskusijų klubo „Amicus" nariai. Ilganosės drambliukes Ligos ir geraširdžio Pučo Piu linkėjimus užraše Artūras
MEDONIS
o OO
Mes vėl susitikome! Šį kartą su Prekybos fakul teto II kurso prekių moks lo specialybės studentais sėdžiu... skaitykloje. Ak!. mirką, kitą jaučiu i save įsmeigtus žvilgsnius ir, kai pasirodo šypsena kur so kuratoriaus Zigmo Kevelaičio veide, noriu prminti merginoms apie pir. mąjį mūsų susitikimą... Bet ar reikia šito, juk ne galėjom nesusitikti vėl, nes nuo pirmojo karto šir dy liko keistas nerimas, daug dar nepasakytų žo džiu. Ir vis dėlto, kokios Jūs, PF merginos? Gal pa. našios i mus,'’ žurnalistes? Apie ką svajojate? Bet ne šį klausimą uždaviau Jums: susitikom mes ant Senųjų ir Naujųjų metų ribos. .. Tad ir pakalbė
kim apie tai, kas buvc gera ir bloga, kas įsimi nė, o ką norėtųsi išbrauk ti. Aš žinojau, kad Jūs atsakysite atvirai, žinojau, kad vertinat sąžiningumą. Gal todėl ir atėjau pas Jus-.. Asta Vinskaitė: Įsiminė iš praeitų metų — rugsė jis. Antrojo kurso pradžia. Kažką norėčiau pakar-
tot-.. Danutė Olbergaitė: O aš niekada nepamiršiu darbo vasaros studentų būry Druskininkuose. Alma Aleknaitė: Megz tu Naujuosius MetusJūratė Mickutė: Noiėčiau būt pirmame kurse. Rita Paslauskaitė- T;k išsaugokime sąžinę... Aušra Jocytė: Praėję
metai man buvo sunkūs, nes buvau tik „fukse" o laimingi, nes gerai išlai kiau sesiją. Zigmas Kėvelaitis, kur so kuratorius: Kokie bu vo šie metai? Ogi tokie, kokie ir turėjo būt... Na, o merginoms, tos, kurios daugiausia paaugo, linkiu sutikti savo išrinktąjį. Dar trumpam sustosiu — ką atsinešite i Nau juosius Metus? Pavyzdin gą mokymąsi. Šypsenas. Geruma. Tebūnie taip, be viso šito neįmanomas gy venimas. Ir dar neužmirš kite pasiimti vilties — didelės, lyg stebuklingas miestas, sutūpęs Čiurlio nio „Karalių delnuose11, o gal mažos — lyg snaigė baltoje žiemos pasakoje. . Eugenija VITKIENĖ
Šventės, mados ir mes Jau senovėje graikas, romėnas ar koks kitas to limųjų laikų gyventojas sukdavo galvą, kankinda vosi norėdamas kuo gra žiau atrodyti šventėje. O ypač turbūt kentėjo grai kės, romėnės ir kitos da mos. Kenčiame ir mes — šiuolaikiniai žmonės: su galvotame ir vėl atmeta me — taip gimsta mada. Todėl nieko . nuostabaus, kad sunku susigaudyti vi sose srovėse, srovelėse, o ką jau kalbėti apie di džiuosius mados „potvy nius". Taigi, jei labai kan kina problema, kaip pasi
puošti šventėms, ypač ar tėjančiam Naujųjų Metų sutikimui, siūlome keletą draugiškų patarimų. Prieš pradėdama ruoš tis, puoštis ir t. t. nubėki te i parduotuvę pieno, iš plaukite grindis, suplauki te indus. Kai atliksite ke letą panašių darbų, pajau site kylanti entuziazmą ir džiaugsmingą norą pulti prie seniai įgrisusių dra bužių spintos. Jeigu net ir tada ilga suknelė atrodys per trumpa, o trumpesnė — per ilga, paklauskite namiškių, ar neturi jie ko kio darbelio, pavyzdžiui.
skalbti, lyginti ir panašiai. Jeigu ir nudirbusi visus galimus darbus, i savo šventinę suknutę nežiūrė site kaip i iėjos dovaną, o j save pačią veidrody je — kaip i Pelenę, pasi ruošusią vykti pas princą i balių, tada nežinia kuo jums ir padėti — šventi nės nuotaikos vis tiek ne bus. Keletas draugiškų pa siūlymų vyrams. Jeigu esate smarkus, energin gas ir panašiai, šventės proga užslriškite mėlyną kaklaraišti, tai jus atšaldys. O jei atvirkščiai esa
te melancholikas, lvrikas, tada jums labai tiks oran žinis arba ryškiai raudo nas kostiumas. Linkime jums geros šventės, kurios tikimės negadina per aukšti ar ankšti batai, netyčia tortu suteptas sijonas!
Renata
PAJĖDAITĖ
z
POKALBIAI, PATARIMAI, LINKĖJIMAI Pirmoji viešnia — profe sorė Vanda KASAUSKIENE. — Neseniai jūs dalyvavo te televizijos laidoje „Sei mininkės rytmetis". Laidoje kalbėjote apie Universiteto moterų visuomeninę veiklą, palietėte kai kurias šeimyni nes problemas. Ką jūs galė tumėte palinkėti Nauiųių metų proga Universiteto darbuotojoms ir studentėms? — Šventinėje tele\ lzljos laidoje „Seimininkės rytme tis" buvo kalbama apie Vil niaus miesto moterų visuo meninę veiklą. Aš joje at stovavau aukštųjų mokyklų moteris. Tai buvo maloni pa reiga, nes Universiteto pro fesorių, dėstytojų kolektyve moterys kartu su vyrais pui kiai dirba pedagogini dar bą, su išmanymu sprendžia mokslines problemas, akty viai dalyvauta visuomeninė je veikloje. Jos sudaro 26,9% Universiteto dėslyto-
\ jų: mokslų daktarų ir mokslų kandidatų. Čia dirba beveik vienas ketvirtadalis visų res publikos mokslų daktarų mo
DAILININKAS
ŠYPSOSI
E. JANULYTĖS piešinys
lrumpai Universiteto darbuotojų profsąjungos komitetas kas met organizuoja buvusio rek toriaus prof. Z. Žemaičio at minimo taurės krepšinio var žybas. Š. m. lapkričio 30 — gruodžio 11 dienomis vyku siame krepšinio turnyre daly vavo rekordinis komandų skaičius — 11. Geriausiai se kėsi Fizikos ir Matematikos fakultetų rinktinėms, įveiku sioms visus savo varžovus. Tad jos ir susitiko turnyro finale Pergalę, o tuo pačiu ir Z. Žemaičio taurę iškovojo Matematikos fakulteto dėsty tojai. Varžybų vyr. teisėjas E. Bodindorfas ir Universite to vietos komiteto pirminin ko pavaduotojas L. Gasiūnas įteikė nugalėtojams taurę ir. garbės raštus, o geriausioje krepšininko prizas atiteko Fizikos fakulteto dėstytojui R. Gaškai. V. LAPINSKAS •
•
•
Neseniai įvyko TSRS ir Vengrijos Liaudies Respubli kos draugystės draugijos Lietuvosvskyriaus, Vilniaus uni versiteto studentų mokslinės sekcijos ataskaitinis-rinkimi nis susirinkimas. Jame buvo įvertintas sekcijos darbas, patvirtinti ateities planai. Šios mokslinės sekcijos pir mininke išrinkta Regina Nar kevičiūtė, o pavaduotoja Laima Bulotaitė. Šiemet sek cija pasipildė gausiu būriu pirmakursių: žurnalistu, psi ebologų, bibliotekininkų, is torikų, matematikų, teisinin kų ir kitų specialybių studen tų. Si studentu mokslinė sekci ja gyvuoja jau šešti metai.
Ji įsikūrė 1975 m. Sekcijai vadovauja doc. P. Vitkaus kas, ją remia Ryšių su užsie niu draugija. Svarbiausias šios moksli nės sekcijos veiklos tikslas — ruoštis mokslinėms konferen cijoms. Pirmoji mokslinė konferencija tema „VLR žengianti socializmo keliu" įvyko 1976 m. Konferencijoje buvo perskaityta 10 pianešimų, kurie supažindino daly vius su šiandienine Vengrija, jos ekonomikos pasiekimai. Buvo aptarti Vengrijos ir Lietuvos ekonomikos, kultū ros ryšiai. 1978 metų konferencija buvo skirta Vengrijos išvada vimo iš fašizmo 33-osioms metinėms paminėti. Trečioji konferencija įvyko 1979 m. Dabar naujai priimti i sek ciją nariai rengiasi ketvirta jai mokslinei konferencijai, kuri įvyks 1982 m. balan džio mėnesi. Norėdami artimiau susipa žinti su vengru tauta, jos papročiais, tradiciiomis, sekci jos nariai rengia susitikimus, pokalbius su svečiais iš VLR. Sekcijos nariai skaito sa vo pranešimus ir mieste orga nizuojamuose renginiuose. Sonata
terų. Kolektyvo pripažini mą, visuomenės pagarbą ir meilę pelnė senosios kartos ir pokario metų Universiteto
Vyksta filologių nauiametinis pasitarimas: — Kodėl mes negalime pa sikinkyti šauniojo Pegaso ir užpulti fizikų Naujųjų Metu vakarą, kaip kad jie kiekvie ną pavasari užsiundo mus dinozauru? Čia priėjo daug matęs bei girdėjęs fizikas ir tarė: — Brangiosios, mielosios mano kolegės. Klausimas šitoks beprasmis, man regis. Jūsų Pegasą seniai priiaukinę, Fizikai taką pas jus jau nu mynė. Jeigu susėsim kartu ant Pe gaso, Stumtrauki gausim, naudos gi — nė lašo. „Tarybinio studento" ko respondentas B. Mikelis pra neša, kad pokalbio dalyviai nuėjo pasivaišinti nauiametlne arbata J „Žaltvykslę". Vyko karštos ir gyvos disku sijos, kurios baigėsi talkiai. Taigi — diskutuokime!
,T. S." inf.
Svečius priėmė C. BURBA M. GIEDRYS
O toliai beribiai, kraštai svetimi Gal šaukia tave — ar įauti širdimi? Vargšeli, už krosnies ramiai samanoii Ir grožis pasaulio tavęs nevilioja.. . (azerbaidžianiečių poe tas Avchedis Meragajis (1275—1389); vertė S. Ra čiūnas)
Tad linkime Naujaisiais — 1982 metais laisvalaikio va landėlėmis, savaitgaliais vi siems keliauti, pažinti, nenurimti. Smagiu žygių po gim tinę ir po plačiąją šalį. Lau kiame Jūsų mūsų klube. Tikimės gražios, nuošrdžios ir konkrečios Univer siteto administracijos. Spor to klubo ir Fizinio lavinimo katedros, visuomeniniu orga nizacijų paramos. Juk kelio Trūniji pasaulio visai nės stiprina kiiną ir dvasią, nepažinęs, plečia akirati. Palikt negali nei namų, nei Iš anksto dėkingi! . . gimtinės. UTK valdyba
Universiteto turistu klubas Naujųjų Metų proga prime na visiems studentams ir jų mokytojams, kad senovės Rytuose pomėgis keliauti bu vo neatsiejamas nuo tauraus žinių troškimo, o Skandina vijos šiaurėje žodžiai „na misėda" ir „kvailys" buvo sinonimai. Savo kampe sė dinti nemokšą gėdindavo:
Žodžiai Valdo KUKULO
eemVšfc® raea
DAINUOJA VYGANTAS KAZLAUSKAS
Balsiai žilas traukinukas, baisiai žilas Tu važiuoji po tylos baitais pusnynais, Tu laimingas, tu skubi, nes tu pamilęs.. Aš toks vienas, aš toks vienas, lyg jmynęs Į purvyną savo meilę savo dalią. .. O be jos — ar man mylėti Šitą žemę, Tą gyvenimą kaip dangišką ugnelę? Ji tai mano, bet kiti ją semia ' /
Šiam eilėraščiai Kas laimingas, kas bedievis IV kurso medikas _ dieve mano Vygantas sukūrė Ueesvs toks tarsl J‘«nas ne
tik
muzika
bučlau llkę!
ne tik muzika, ištuštėjusiam bendrabuty, bet ir pavadininuo sen( mą. „Linea mėn- Pažadėtas nesulaukti calis", Euridikės
LESKAUSKAITE
Sesija lipa ant kulnu, dar bo daug, bet Universiteto kapelos „Jaunimėlis" nariai sugeba suderinti mokslą su saviveikla. Gruodžio 19 dieną kolekty vas savo pasirodymu nudžiu gino Vilniaus Lenino rajono XXTV ataskaitinės-rinkimines komjaunimo konferencijos delegatus.
auklėtinės mokslų daktarės profesorės Pranė Dundulienė, Marija Ivanauskienė, Domi cėlė Mikalauskaitė, Sara Ginaltė, Dalia Tamulevičiūtė ir kt. Respublikos aukšto siose mokyklose, kaip ir ki tuose darbo kolektyvuose, moterys nelieka nuošaly ir nuo visuomeninės velkies. Dideli visuomeninio darbo krūvj Universitete turi paitinlo komiteto narės: profeso rė Aldona Bartusevičienė, docentė Nina Raguotienė, Filologijos fakulteto partinio biuro sekretorė docentė El zė Galnaitytė, Prekybos fa kulteto partinio biuro sekre torė docentė Aldona Vitkūnienė ir daugelis kitų šaunių moterų, kurios sumaniai, su kūrybine aistra, moksliniu nuoseklumu, taktiškai ir reik liai atlieka visus visuomeni nius Įpareigojimus. Daug energijos, laiko, širdies šilu mos jos skiria mokslo žinių propagandai, šeimai, vaikų
auklėjimui, grožio ir gėrio ugdymui. Tarybų Lietuvos moterų su važiavime, kuriame dalyva vome su filologijos daktare Aldona Paulauskiene, buvo pabrėžta, kad niekas tiek daug nepadarė gimtajam kraštui, savai ai šeimai ir na mams, kaip moteris. Naujųjų 1982 metų proga linkiu visoms Univeisiteto darbuotojoms ir studentėms naujų kūrybinių laimėjimų darbe, neišsenkančios energi jos, džiugių akimirkų visuo meninėje veikloje, stiprios sveikatos ir didelės asmeni nės laimės. * • • Antrąjį prakalbinti paban dėme Istorijos fakulteto urodekaną doc. Sigitą JEGELEVIC1Ų. — Gal sutiktumėte atsaky ti i viena klausimą? — Matote, aš „neinteivijuoju". O koks, gerbiamasis, tas klausimas? — Koki studentą norėtu mėte sutikti pirmą Naujaisiais Metais? — Geriau ateikite tą pir mąją Naujų Metų dieną su žinoti, ką pirmąjj sutikau.
'
r>ao
tat»
č<ą ištr
, «»—-
0000000000000000000000000000
ŽIEMOS
PASAKA
musių vilčių trapumu — te būnie šventė...
Tyliai, vos pastebimai iš eina Seniell melai. Kokie jie buvo mums — galėsime pa sakyti tik sutikę Naujuo sius. Bet, prieš jų sulikimo šventę pabūkime tylesni. Pa mąstykime, žiūrėdami I minkštą sniego baltumą. . .
Būkim atviri — gyveni mui, tiesai, meilei, sau pa tiems. Pro senojo Universite to vartus teįeina gerumas.
.. .Sustingo laukime kriš tolinės ledo žvakės... Užde kime jas artėjančių Naujųjų Metų neišsakytu ilgesiu, gi
Ji labai paslaptinga — Tekstas Reginos Vidaitės. baltos žiemos pasaka pado vanota medžiams, žemei, G. Bendoravičiaus, žmonėms. Jos prasmę pajau A. Šatkaus, R. Guigos nuo traukos. ti širdimi.
J
000000000 00000000000000000®®
MERKIO PAKRANTĖMIS Vėjuotą šeštadienio popie tę pasklido Merkio pankrantėse studentiška daina ir įuo* kas. Tai GF turizmo sekcijos „Gabija" turistai susiruošė I kelionę, skirtą gamtininkų jubiliejui, siekdami aplankyti vietas, susijusias su Vil niaus universitetu. Sukame Jašiūnų dvaro link. Aukštų ir didingų me džių paunksmėje pasislėpu siuose rūmuose didžiąją gy venimo dalį praleido istori* kas ir publicistas, istorinių veikalų apie Lietuvą ir Len kiją autorius prof. Mykolas Balinskis (1794—1864). Daž nai viešėdavo Jašiūnuose Vilniaus universitete dirbęs, biologas ir gydytojas prof. A. Sniadeckis, paskutinius
gyvenimo metus čia praleido jo brolis J. Sniadeckis, ma astronomas, tematikas ir geografijos daug davęs mokslui. Dvare lankydavosi žinomas botanikas St. Jundzilas, poetai A. Mickevičius, J. Slovackis, T. Žanas ir kiti įžymūs to meto žmonės. Apžiūrėję dvaro ansamblį, patraukiame j kitame Merkio krante įsikūrusias kapinai tes. Čia, prie Mykolo ir Jo no Balinskių, J. Sniadeckio kapų, tylos minute pagerbia me šių mokslininkų, garsinu sių Rytų Europoje aukštojo mokslo įstaigą, atminimą. Tolesnis žygio tikslas — Vilkiškės, kur ir įsikuriame nakvynei, prieš tai „supažin dinę" naujokus su busimų žygių sunkumais, pašokę ir padainavę, pritariant per se nos užtvankos liekanas šnio kščiančiai Merkio tėkmei. Rytą keturiasdešimties gamtininkų būrys jau traukė vingiuotomis Merkio pakran tėmis, čia pakildamas į pušy
nais apaugusias kalveles, čia nusileisdamas į juodalksniais apgobtą upės slėnį. Geros nuotaikos ir dainų lydimi pasiekiame Merkinės kaimą, kur buvusio dvaro žemė se nuo 1767 m. iki 1795 m. egzistavo savotiška „trijų kvadratinių mylių" Pavlovo respublika, turėjusi savo sa vivaldą, herbą, parlamentą, iždą, mokyklą, net pinigus ir. . . kariuomenę. Dvaro že mėse jau tais laikais buvo panaikinta baudžiava. Apžiūrėję šią dvarvietę ir persikėlę į kitą Merkio pu sę, atsisveikiname su srau niąja upe. Mūsų tikslas — Šveicarų kalnas — aukščiau siai iškilusi šių apylinkių kal va. Nuo jos papėdės trau kiame Vilniaus — Salč'ninkų plento link ir autobusų grįž tame namo. Kupina įspūdžių išvyka baigiama skambia keliautojų daina. Vidas BEZARAS O kurso geografas
— Labas rytas, mokytojau! — netikėtai išgirstu vaikišką balsą. Mane pralenkia porelė septintokų. Skuba. Greitai skambutis. Kol kas keistai skamba žo dis „mokytojas". Neįprastai, nelauktai, gal net nepelnytai Juk tu dar tik praktikantas. Dar studentas. Įvairiai žodis „mokytojas" veikia vyresniųjų kursų stu dentus. Vieniems tai — sva jonės išsipildymas, kitiems — sunkus, neišvengiamos išei ties pajautimas. Bet žiūrėkime tiesai i akis. Puikiai žinome, kad daugeiio fakultetų didesnė pusė stu dentų, baigę Universitetą, dirbs pedagogo darbą. Kodėl kai kurie taip baido mės to darbo? Yra keletas priežasčių. Pirmiausia — ne kiekvie nas sugebės būti geru moky toju. Mokytojas — žmogus, turintis tam darbui pašauki mą. Ne kiekvienas gali būti geru pedagogu ir dėl to, kad be dalyko dėstymo, mokyto jui dar tenka būti klasės va dovu. Gerai vadovauti klasei tikrai sunku. Kokiais moky tojais būsime, jau rodo pe dagoginė praktika. Vienam studentui labai gerai sekasi atlikti pamokas, jis lengvai bendrauja su mokiniais. Ki tam — tai labai sunki parei ga. Mokiniai tai puikiai jau čia. .Aš grįžtu prie minties, kad mokytoju būti gali- ne kiek vienas. Dėl to suprantama, kodėl daugelis Universiteto studentų nenori dirbti mo kykloje. Tik nedaugelis, sto damas į Universitetą, galvo ja apie pedagogo darbą. (Juk tam yra Pedagoginis institu-
„Neretai, imdami knygą j rankas, mes net nesuvokia me, kokią brangenybę liečiame", — pradėjo savo pa sakojimą dailininkas - iliu stratorius, ekslibrisų kūrėjas A. Cepauskas. Šie žodžiai buvo skirti SMD Knygotyros būrelio nariams, susirinku siems į susirinkimą. Būrelio mokslinis vadovas vyr. dėstytojas D. Kaunas supažindino susirinkusius su įdomia dailininko kūrybine biografija. A. Cepkauskas įsigijęs po ligrafijos dailininko specialy bę, nuo 1962 m. dirba spau dos dailininku, apipavidalin damas periodinius leidinius. Dailininkas dirba iliustraci jos, ekslibriso, lakštinės gra fikos srityje. Ne kartą jo
Skelbimai Dingusį studento pažymė jimą Nr. 780953, išduotą Fi lologijos fakulteto studentei Natalijai GLUSAKOVAI. lai kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažvmėmą Nr. 801084, išduotą Isto rijos fakulteto studentei Pal myrai CIVINSKAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 770690, išduotą Medicinos fakulteto studen tui Algirdui KAUPAI, lai kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 780572, išduotą
...PAKELIUI Į MOKYKLĄ tas). Universitete (tiesa, ne visuose fakultetuose) nuo pat pirmo kurso pradedama „kal ti": „Daugelis iš jūsų ditcs mokykloje". Kai kas susitai ko su ta mintimi. Kiti.,. pasi meta, treti... kažko tikisi Priimant į pedagoginio piofilio specialybę, reiktų... tri jų turų (kaip Konservatorijo je, stojant į aktoriaus meį’triškumo specialybę) — žmo
gaus sugebėjimams patikrin ti gal tai atrodo ir juokinga, bet nemanau, kad čia nėia logikos. Būtų daugiau gerų mokytojų. Deja, dabar tuo džiaugtis negalime. Antra priežastis, atstumian ti Universiteto studentus nuo pedagogo profesijos — dar bas rajone. Tikrai, psicholo giškai sunku įsisąmoninti, kad kasdien nebevaikščiosi Leni no prospektu, nesigrūsi tro leibuse (nors kartais tai ne labai malonuj, nelankysi
teatro, kino salių, Sporto .ūmų. Išvažiuoti iš Vilniaus (gal net visam laikui) — nelabai linksma. Miestas — jauno žmogaus stichija. Jaudina studentus ir vargi nantis pedagogo darbas. Da bar pedagogui labai sunku dirbti, nes mokiniai informa ciją gauna iš nesuskaitomos daugybės šaltinių. Elgesio atžvilgiu mokiniai dabar daug neramesni (dau gelį vaikų auklėja vienas iš tėvų, arba net seneliai) ir, žinoma, nori būti savarankiš kesni. Gerai, kad reikia atlikti pedagoginę praktiką. Čia, supranti, ar galėsi dirbti mo kykloje. Gaila tik, kad ne gali nieko pakeisti, jei tikrai netinki pedagoginiam darbui. Niekas neatsižvelgia per skirstymą j praktikos rezulta tus (dažnai kuo blogesni pa žymiai, tuo didesnė tikimybė patekti į mokyklą). I peda goginę grupę skiria silpniau studijuojančius studentus. Peršasi mintis, kad mokyklai reikalingi prastesni kadrai, negu kitur. .. O galbūt gali ma būtų sumažinti studentų priėmimo skaičių į kai kūnas specialybes (būtent, į tas, ku rios yra Pedagoginiuose in stitutuose). — Labas rytas, — atsakau ir praveriu mokyklos duris. Ten, už durų, kitas gyveni mas. Ir klausiu savęs: Ar tapsiu aš to gyvenimo prasminga dalimi? Tadas MARUTIS
iliustracijos žurnalų redakci jose buvo pripažintos ge riausiomis ir atitinkamai pa žymėtos. šiuo metu A. Ce pauskas gyvena Vilni.ije, dirba „Mūsų sodai" žurnalo redakcijoje meniniu redakto riumi. Yra LTSR Žurnalistų sąjungos narys ir Ekslibrisių grupės biuro narys prie LTSR Dailininkų sąjungos grafikos sekcijos, aktyviai dalyvauja Knygos bičiulių draugijos veikloje — vado vauja Vilniaus Mažvydo bib liofilų klubo Knygos grafikos ir ekslibrisų sekcijai. Kaip žinia, sutinkame pagal rūbą, o palydime pa gal išmintį. Taigi, knygos rūbas — tai dailininko dar bas. Kaip gimsta knyga, apie jos kelią nuo autoriaus rašomojo stalo iki skaityto jo, koks ryšys tarp knygos autoriaus ir dailininko - api pavidalintojo, apie vaikų li teratūros iliustravimą — j šiuos ir daugelį kitų klausi mų atsakė knygotyrininkams dailininkas. Sužinojome apie įvairius iliustravimo būdus
bei jų atlikimo technikas, matėme ir lietėme lino, kar tono, metalo raižinių lentas bei jų atspaudus pooieriuje. ♦ ♦ ♦ Auditorijos prašymu A. Cepauskas papasakojo ir apie ekslibrisą — mažosios grafikos žanrą. Dailininkas pats yra sukūręs apie 300 ekslibrisų ir dalyvavo jų pa rodose ' mūsų šalyje bei už sienyje. Ir gana sėkmingti. Mes vartėme parodų katalo gus parsivežtus ir atsiųstus dailininkui iš įvairių pasau lio kampelių, ir džiugu, kad dalyvių tarpe sutinkama ne viena žymių Lietuvos grafikų-ekslibrisfų pavardė. O Jūs ar žinote, kad Lie tuvos ekslibristai užima tre čią vietą pasaulyje pagal gautų apdovanojimų skaičių po Lenkijos ir Čekoslovakijos mažosios grafikos kūrėjų?!
Gamtos fakulteto studen’ut Juozui GIBUI, laikyti nega liojančiu. Dingusią studijų knygelę Nr. 770664, išduotą Pramo nės ekonomikos fakulteto vakarinio skyriaus studentei Nijolei PETRUSAUSKAITEl, laikyti negaliojančia. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 801101, išduotą Is torijos fakulteto studentei Jūratei KEPEŽENAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 780869, išduotą Fi lologijos fakulteto studentei Vidai ŠARKAUSKATTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 811598, išduotą Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentei
Birutei JARMALAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 780563, išduotą Gamtos fakulteto studentui Aringui GORODECKIUI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 780446, išduotą Che mijos fakulteto studentei Dia nai BRAŠlSKYTEI, laikyti negaliojančiu.
Laikraščio korektoriai: D. Lukoševičius, Numerį apipavidalino Levas Bekeras.
V. Makauskas.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, ^Tarybinis stedentas". Telefonai — 011170, katvUrtadtentate speustevėje 010444 Kinko Ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniję, Tiesos g. 1. Aplmtės — #3 spaados lanko. «TapHėHHHc cryAeHTac» («CoaeTcnni cry^enn). opran napruoMa, perropoTa, komktnb AKCM Aanoj. npo$aoMa opAesea TpyAoooro Kpamoro sHaMrnn h ApymOM Hsjjoaob BHASHrooasoro ynusopaneTa hm. Bmmaca Kaneynca Aar. CCP. Ha aktukkom s3mk«.
Sandra DODONOVAITĖ Istorijos fakulteto SMD Knygotyros būrelio pirmininkė
Kitas laikraščio numeris išeis 1982.1.8. EKFF finansų ir kredito specialybės III kurso 2 grupės studentai ir kura torius nuoširdžiai užjau čia Stanislovą AKULAVICIŲ dėl mylimo brolio mirties. Mokymo skyriaus ko lektyvas nuoširdžiai už jaučia pedagoginės prak. tikos vadovą Bronių ŠA KALĮ dėl brolio mirties.
Užs. Nr. 3404 Redaktorė LV 17496 [J. VARAPNICKATTE Tiražas 4500 I I