VISU&ALIIJ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VASARIO 23 D.
ŠALIES SOSTINĖJE —
MASKVOJE
PRASIDĖS TARYBŲ
SĄJUNGOS KOMUNISTŲ
PARTIJOS XXVI VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS I ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. vasario 20 d.
Nr. 5 (1144)
SUVAŽIAVIMAS
Kaina 2 kap.
GERAS MOKYMASIS IR AKTYVI VISUOMENINĖ VEIKLA TSKP XXVI SUVAŽIAVIMUI! Artėja didžiulės svarbos politinis įvykis mūsų šalies gyvenime — TSKP XXVI suvažiavimas. Tad visi Universi teto dešimtūkstantinio komjaunuolių būiio darbai skirti garbingojo partijos forumo sutikimui. Ypač šauniai Universiteto komjaunuoliai padirbėjo šiais metais studentų būriuose, gražiais pasiekimais gamybinėje bei visuomeninėje veikloje pažymėjo studentų statybos būrių judėjimo Lietuvoje 30-metj. Už aukštus pasiekimus Universiteto jungtiniam studen tų būriui buvo pripažintas socialistinio lenktyniavimo nu galėtojo vardas tarp respublikos aukštųjų mokyklų ir įteikta pereinamoji Lietuvos KP Centro Komiteto ir Lietu vos TSR Ministrų Tarybos Raudonoji vėliava. Universiteto studentai aktyviai dalyvavo VIII Są junginiame studentų darbų konkurse visuomenės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėjimo istorijos klausi mais. Paruošta 6015 darbų. Studentai aktyviai dalyvauja olimpiadoje „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga". 1979/80 mokslo metais vyko 24 dalykinės olimpiados. Jose dalyvavo net 7842 studentai Žiemos sesijos pažangumas Universitete — 93,3%. Jau kelinti metai pagal pažangumo rodiklius pirmauja Gamtos fakultetas. Labai gerai egzaminus išlaikė 1067 mūsų aukš tosios mokyklos studentai, labai gerai ir gerai — 2962 stu dentai. Norėtųsi paminėti mokslo ir visuomeninės veiklos pirmūnus Šarūną Kitokį (Pramonės ekonomikos fakulteto IV kursas), Janiną Ambrulaitytę (Filologijos fakulteto V kursas), Algį Jankauską (Istorijos fakulteto IV kursas), ku rių studijų knygeles šią sesiją papuošė vien penketai. Universiteto komjaunuoliai aktyviai dalyvauja Sąjungi niame žygyje tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir dar bo šlovės vietomis. IV Universiteto sąskrydyje, įvykusiame 1980 m. gegužės 7—9 d., nugalėjo Matematikos fakulteto komanda, antri buvo Ekonomines kibernetikos ir finansų fakulteto studentai, trečiąją vietą iškovojo Chemijos fa kulteto komanda. X respublikiniame šio žygio dalyvių sąskrydyje, vykusiame Klaipėdoje, mūsų aukštosios mo kyklos komanda užėmė III vietą tarp respublikos aukštųjų mokyklų. Sąjunginiame sąskrydyje, vykusiame 1980 m. Minske, Universiteto konkursinė medžiaga geriausiai Są junginio žygio organizacijai ir Komunistų Partijos, tarybi nės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo tradicijų propagan dai išaiškinti apdovanota specialiu diplomu. Universiteto komjaunimo organizacijoje šiuo metu vyksta Lenininės Įskaitos visuomeninė-politinė atestacija. Jos metu atsiskaitoma ne tik už savo veiklą praėjusiais metais, bet Ir apžvelgiama visa studentų veikla mokymosi aukštojoje mokykloje laiku. Šių melų Lenininė Įskaitos atestacija ypač reikšminga, nes vyksta TSKP XXVI suva žiavimo išvakarėse. Tai savotiškas kiekvieno komjaunuo lio raportas partijos forumui. Mūsų komjaunuoliai — akty vus socialistinio lenktyniavimo „X penkmečiui — spartuolišką finišą, TSKP XXVI suvažiavimui — garbingą suti kimą" dalyviai. Universiteto komjaunimo organizacija 1980 metų pirmą ir antrą pusmetį pripažinta geriausia Vilniaus miesto Le nino rajone, taip pat geriausia organizacija X penkmetyje. Todėl šie laimėjimai mus įpareigoja dar geriau dirbti XI penkmetyje, visas jėgas skirti Partijos ir Vyriausybės nu tarimų vykdymui. Aurimas MORKŪNAS Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas Susumuoti žiemos sesijos rezultatai. Kaip šiai sesijai buvo ruoštasi Istorijos fakul tete pasakoja mokymo-auklėjimo komisijos pirmininkė, IV kurso psichologė Nijolė DIDŽIOKAITE.
Sesijai reikia ruoštis visą semestrą, todėl jos rezultatai — tai studentų darbo ir žinių įvertinimas. Žinia, gerą mokymąsi le mia akademinė drausmė ir už siėmimų lankymas. Iš tiesų lankymas dar tebėra ak
tuali ir sunkiai sprendžiama problema. Štai fuksas ar sen joras ėmė ir sumanė šeštadie nį pailsėti. O žiūrėk dar ir pirmadienį studento paskaito se nėr. .. Todėl iš pradžių MAK rei dai galbūt atrodę studentams grasūs, dabar jau tapo būti na ir efektyvi komisijos dar bo forma. Be to, rūpi ir visuomenės mokslų studijos. Semestro pradžioje įvyko bendras fa kulteto partijos, komjaunimo ir darbuotojų komjaunimo
Auga karininkų pamaina APIE KARINĮ PATRIO TINĮ AUKLĖJIMĄ UNIVER SITETE MŪSŲ KORESPON DENTUI E. KAPLANUI PA PASAKOJO KARINĖS KA TEDROS PARTIJOS BIURO SEKRETORIUS PAPULKININ KIS ČESLOVAS GABEDANKAS.
Karinio patriotinio auklėji mo darbus dirba visas Kari nės katedros dėstytojų kolek tyvas, vadovaujamas katedros partijos biuro. Visų šių dar bų svarbiausias tikslas — for muoti studentų moralines, politines bei psichologines sa vybes, būtinas jų būsimoje karinėje tarnyboje. Vykdoma ir planuojama daugybė prie monių: pokalbiai, pranešimai bei paskaitos karinėmis ir politinėmis temomis, studentų susitiktimai su Didžiojo Tėvy nės karo dalyviais. Tarybų Sąjungos Didvyriais ir kt. Kartu su Leningrado Karo istorijos muziejumi buvo su organizuoti vakarai, pasako jantys apie tarybinių Ginkluo tųjų pajėgų šlovingas kovines tradicijas Sle renginiai vyko iškilmingoje aplinkoje. Uni versiteto aktų salėje, kur
buvo įneštos karinių dalinių, dalyvavusių Didžiajame Tė vynės kare, kovos vėliavos. Svarbią reikšmę kariniame patriotiniame auklėjime turi Karinės katedros vaizdinė agitacija. Ji pirmiausia atspin di tarybinių Ginkluotųjų pa jėgų kūrimąsi ir vystymąsi, taip pat deramą TSKP XXVI suvažiavimo sutikimą, Didžio jo Spalio bei TSRS Konstitu cijos metines. Karinė katedra kasmet or ganizuoja pradedančių moks lą studentų apsilankymą Vil niaus įgulos kovinės šlovės muziejuje. Čia studentai susi pažįsta su įgulos karinių da linių istorija, aplanko karei vines, kur daug sužino apie karių buitį bei gyvenimą. Ypač reikšmingą vietą ka riniame patriotiniame auklėji me užima studentų mokymo pratybos kariuomenėje. Tuo metu studentai priima karinę priesaiką. Priesaikos priėmi mas — Iškilminga ceremonija, kurioje dalyvauja visi Kari nės katedros ir vietos dalinio karininkai, Universiteto rek torato, partijos ir komjauni mo komitetų atstovai, fakulte tų dekanai ir prodekanai, gau
MAKas ir sesija biurų posėdis, kuriame tarta si, kaip gerinti visuomenės mokslų studijas. MAK nariai taip pat bendradarbiauja su visuomenės mokslų dėstyto jais. Bendruose mokymo-auklėjimo komisijos ir dekanato po sėdžiuose svarstome, anali zuojame, kas dar nepadaryta. Džiugu, kad visada mums nuoširdžiai padeda prodekanas doc. S. Jegelevičius, kom-
jaunimo biuro sekretorius L. Janulevičius. Nors daug dirbome su pir makursiais, ši sesija mūsų jauniesiems draugams ne itin sėkminga — bendras pažan gumo vidurkis tėra 4,21. Tie sa, stropiausi buvo pirmo kurso psichologai. Jų pažan gumo vidurkis — 4,45. Pasibaigus sesijai matyti, jog MAK dar mažokai bend radarbiavo su akademinėmis
sus studentų giminių bei pa žįstamų būrys. Pažymint Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 40-metį, į priesaikos priėmimo šventę buvo kviečiami revoliucinės kovos ir karo veteranai. Įsi mintini Kauno pogrindžio da lyvio pulkininko Solomono Kancediko ir Didžiojo Tė vynės karo veterano pulkinin ko Vytauto Repšio pasisaky mai. Karinio mokymo pratybų metu organizuojamos studen tų ekskursijos į IX fortą, Pirčiuplus, Salasplllo mirties sto vyklą. Karinis patriotinis ir auklė jamasis darbas mūsų katedro je galėtų būtt sutvarkytas ir geriau, jeigu tik katedra turė tų bent vieną auditoriją, ku rioje susirinkę visi katedros studentai, galėtų klausytis pa skaitų, žiūrėti dokumentinius ir meninius filmus karo te matika. Didelį darbą tarp Universi teto studentų atlieka SDAALR pirminė organizacija. Nemaža nuveikta karinių techninių ži nių propagandos bare, orga nizuojamos karinių techninių sporto šakų sekcijos, vykdo mos varžybos. Mūsų Univer
sitete didžiausią populiarumą įgijo automobilių vairavimo kursai, kuriuos lanko ir stu dentai, ir dėstytojai. Iškilmingai Tarybinės ar mijos ir Karinio jūrų laivyno dieną pažymi Universiteto SDAALR organizacija, Karinė katedra, visuomeninės organi zacijos. Kasmet ir dėstytojai, ir studentai aktyviai dalyvau ja šaudymo ir kitų karinių taikomųjų sporto šakų var žybose, skirtose šiai šventei. Suprantama, kad karinį patriotini studentų auklėjimą Karinė katedra vykdo glau džiai bendradarbiaudama su fakultetų dekanatais, partijos ir komjaunimo organizacijo mis. Pasinaudodamas proga, norėčiau katedros partijos biuro vardu padėkoti vi siems, kurie padeda mums auklėti jaunimą šlovingomis tarybinės liaudies revoliuci jos, kovų ir darbo šlovės tra dicijomis.
grupėmis. Galbūt todėl pirma kursių bibliotekininkų pats mažiausias egzaminų sesijos vidurkis — 3,86. Geriausiai sesijos egzaminus laikė penk to kurso psichologai. Fakulteto studentai labai geromis darbo sąlygomis pa sigirti negali — nelengva su tilpti nedidelėj fakulteto skai tykloj, bendrabučių skaityklos taip pat nėra pavyzdingos. Tad mūsų komisija šį se mestrą rengs reidus po bend rabučius ir auditorijas. Vis dėlto norėtųsi pasi
džiaugti gausiu pirmūnų bū riu. Smagu, jog tarp 141 pir mūno daug aktyvių fakulte to komjaunuolių. Tai Lenino stipendininkės — fakulteto komjaunimo biuro narė Biru tė Buklerytė ir III kurso is torikų seniūnė Zita Lukauskaitė, psichologijos specialy bės komjaunimo biuro sekre torė Nijolė Vainoriūtė, fa kulteto komjaunimo biuro na riai Kęstutis Vitkauskas, Vir ginija Ruževičiūtė, Saulius Kaubrys, Valda Adomaitytė, Violeta Kubiliūtė ir kiti.
Universiteto ūkio ir admi vimas vyko 30 objektų (vien nistracijos mechanizmas susi jubiliejinių). Dar buvo ir ei deda iš daugelio padalinių ir linių objektų, kuriuose taip grandžių, kuriose dirbantys pat reikėjo organizuoti ir pri žmonės nuolat rūpinasi, kad žiūrėti remonto darbus. Tokių mūsų profesoriai, dėstytojai objektų buvo net per 20. Ne ir studentai turėtų normalias žiūrint į didelį rūpesčių krū darbo, buities ir poilsio sąly vį, svarbiausieji objektai bu gas. Tam tikslui yra sukurtas vo baigti remontuoti ir res nemažas įvairių specialybių tauruoti numatytu laiku. Lai bei profesijų darbuotojų ko ku apsirūpinome reikalingo lektyvas. Tai ūkinės sferos mis statybos medžiagomis ir tarnautojai: plano, finansų, įrengimais. Vienas didžiausių ir svar buhalterinės apskaitos spe cialistai, energetikai, mecha biausių ūkio padalinių yra kuriam jau nikai, techninės priežiūros Ūkio skyrius, inžinieriai, bendrabučių ko daug metų’ sėkmingai vado mendantai, sandėlininkai, sta vauja A. Bačiulis. Kadangi ūkio skyrius Uni liai, vairuotojai, valytojos, sargai ir t. t. Uniyersiteto versiteto patalpose bei terito ūkiniuose padaliniuose šiuo rijoje palaiko švarą ir tvarką, metu dirba per 600 žmonių. organizuoja baldų bei kito Norėčiau apžvelgti visus inventoriaus remontą, dabar ūkio padalinius: jų dydį, at skyriuje dirba 9 komendan liekamą darbą, jo apimtį ir tai, 25 kiemsargiai, 4 techni paminėti kai kuriuos sunku kai. Patalpas prižiūri 143 va mus, su kuriais tenka susi lytojos. Universiteto apsaugą durti besirūpinant ūkio rei be automatinių apsaugos sis kalais, jų sprendimu, sten temų garantuoja per 100 sar giantis užtikrinti geresnes gų — budinčiųjų (kartu su darbo ir poilsio sąlygas peda bendrabučiais). goginiam personalui ir stu Atrodo, kad gana gausus dentams, paliesti kai kurias tvarkos prižiūrėtojų kolekty Chemijos fakultete ir bendra vas, tačiau negalima pasigir butyje Nr. 2 (Čiurlionio gat problemas. Per 1979 metus ūkio gran ti, kad jis pakankamai gerai vėje). Palangoje, Neringoje, Pu džių darbas daugiausia buvo rūpinasi apsauga. Dar vis sukoncentruotas paruošti Uni pasitaiko smulkių grobstymų, vočiuose (Varėnos raj.) ir versitetą 400 metų jubiliejaus kurių mūsų sargai nepastebi. Žydiškėse esame įkūrę poil minėjimo iškilmėms, o pra Be visų minėtų darbų, siavietes. Tikimės, kad per ėjusieji metai — įvairiems, Ūkio skyrius dar rūpinasi ir XI penkmetį poilsiavietė po jubiliejaus dar likusiems studentu bei darbuotojų mai se vietų padidės maždaug darbams baigti. Pasiruošimas tinimo klausimais. Universite 600. Vyriausiajam energetikui Universiteto jubiliejui ūki te veikia 5 valgyklos ir 10 ninkams buvo didelis orga bufetų. Dabar turime 1240 inžinieriui B. Valatkai paval nizuotumo ir sugebėjimų iš vietų valgyklose ir 360 vietų dūs 82 elektrikai, santechni mėginimas. Iš visų ūkio bufetuose. Tai sudaro 71,7% kai, technikai, inžinieriai. Jie grandžių bėne didžiausias reikalingos normos. Gaila, aptarnauja 2 katilines, 39 ši krūvis teko techniniam sky kad visuomeninio maitinimo luminius mazgus, 2 neper riui — inžinieriams ir tiekė įmonės išdėstytos gana neto traukiamai veikiančias siurb jams. Vien tik jubiliejui ruo lygiai — Saulėtekio alėjos lines, 39 vandens skaitiklius, šiamuose objektuose teko pastatų komplekse jų visiš 101 elektros skaitiklį, 37 prižiūrėti ir koordinuoti try kai pakanka, o Partizanų ir liftus, 30 kondicionuoto ir pastatų .šilto oro padavimo sistemų, likos statybos-remonto ran Čiurlionio gatvių govinių organizacijų darbą. komplekse jų dar stinga. To 280 gamtinių dujų laboratori Statyba, remontas ir restaura dėl numatyta įrengti bufetus nių degiklių, 317 ištraukia
MEDICINOS FAKULTETO SMD:
DŽIAUGSMAI IR RŪPESČIAI
Ko reikia, kad studentas taptų tikrai geru specialistu? Ar užtenka stropiai konspek tuoti paskaitas, lankyti praty bas, gerai pasiruošti įskaitoms ar egzaminams? Daugumas Medicinos fakulteto studentų, atsakydami į šį klausimą, bū tinai paminės dar vieną dar bo barą, turintį didžiulę reikšmę savarankiško ir kva lifikuoto specialisto ugdymui. Tai veikla studentų mokslo draugijoje. Kuo paaiškinti didesnį SMD populiarumą mūsų fa kultete? Juk mokslo darbą draugijoje dirba apie 500 studentų, ir šie studentai da lyvauja SMD veikloje ne to dėl, kad „dėstytojas liepė", ne todėl, kad dabar tokia mada ir ne todėl, kad gautų geresnį egzamino pažymį (būna, aišku, ir tokių moty vų, bet tai ne dėsningumai, O išmintys). Reikalas čia labai paprastas — studentai savo noru .rodydami didelę inicia tyvą ir entuziazmą, dalyvauja SMD veikloje, nes tai sutei kia jiems daug žinių ir daug džiaugsmo. Svarbiausia yra tai, kad tos žinios nepapras tai vertingos; tai informacija, kurios neišgirsi per paskaitą ir neperskaitysi vadovėlyje. SMD būrelių susirinkimuose kartais užverda audringesnės diskusijos negu tarptautiniuo se simpoziumuose. Per pa skaitas ir pratybas studentai dažnai pasyviai klausosi dės tytojo; jei kyla neaiškumų ar naujų minčių, jos dažniau siai nutylimos (kam čia išsišokinėti...). Visai kitaip bū relių susirinkimuose ir SMD mokslinėse konferencijose. Čia tarsi išnyksta atstumas tarp profesoriaus ir studento, niekas nieko nebebijo, ir šio je betarpiškumo atmosferoje atkakliai ieškoma tiesos.
O koks nuostabus tas pir mojo atradimo jausmas! Už jį niekas neduos Nobelio pre mijos, už jį tikriausiai net neiškovosi prizinės vietos SMD mokslinėje konferenci joje, pagaliau — jį gal kas nors sukritikuos. Bet tai tavo atradimas, tavo surinkti ir ap doroti duomenys, tavo pirma sis mokslinis pranešimas, o juk tai ir yra gera pradžia. Medicinos fakulteto SMD tarybai darbo niekada ne trūksta, o jos pirmininkui Kęstučiui Strupui dažnai rei kia būti tuo pačiu metu ke liose vietose. Bet jis jau yra sukaupęs nemažą patirtį ir sugeba net tai, kas kitam at rodytų neįmanoma. O darbo daug jau vien dėl to, kad reikia koordinuoti 17 būrelių veiklą ir jai vadovauti. Šie būreliai — tai originalūs ir nepakartojami kolektyvai su savo pranašumais ir trūku mais, su savo pretenzijom ir tradicijom. Vieni populiarūs, kiti nelabai. Populiarūs tie, kur vyksta nuoširdus darbas, kur jaučiamas tvirtas vadova vimas, ir atėjęs į tokį būrelį studentas nenori išeiti, nes jam įdomu. Tarp tokių būre lių — Bendrosios chirurgijos, Fakultetinės chirurgijos, Hi gienos, vaikų ligų, Anatomi jos, Farmakologijos, Nervų ir psichinių ligų, Akušerijos-gi nekologijos, Topografinės anatomijos ir Operacinės chi rurgijos ir kt Yra ir nepopu liarių būrelių — jie nesuge bėjo sudominti studentų. Kaip gi kitaip paaiškinti Fiziologi jos būrelio nepopuliarumą, jeigu ne apsileidimu? Kiek vieną rudenį į pirmąjį šio būrelio susirinkimą ateina ne maža I—II kurso studentų. Bet jų gretos greitai praretėja, nes darbų pasiūla gerokai mažesnė už jų paklausą, o ir tų siūlomų darbų tematika dažnai artima dėstytojui, bet tolima studentui. Medicinos fakulteto dekanas prof. S. Pavilonis ne kartą yra pabrė žęs, kad svarbiausia SMD veiklos kryptis — tai pačių studentų sveikatos tyrinėji mas. Argi neįdomu būtų iš-
tirti, koks, pavyzdžiui, II kurso studentų pulso, kraujaspūdžio, temperatūros ar ko kio kito parametro vidurkis. Tai turėtų tirti Fiziologijos, Vidaus ligų propedeutikos bei Biochemijos būreliai. Kai kuriuose būreliuose kartais užmirštama, kad SMD veikla — tai ne tik mokslo pranešimų rašymas konferen cijai. Būna, kad per pirmąjį susirinkimą dėstytojai pasiūlo darbų temas, „pasiima“ savo studentus, ir kitas susirinki mas, kuriame svarstomi kon ferencijos rezultatai, jau vyks ta. mokslo metų pabaigoje. Mokslinio darbo rašymas — labai svarbi SMD veiklos da lis, bet nereikia užmiršti, kad pagrindinė veiklos forma —tai būrelio susirinkimai, per kuriuos studentai referuoja literatūrą, dalijasi įspūdžiais apie ruošiamus konferencijai darbus, aptaria kitus būrelio reikalus. Aišku, galimos ir kitokios darbo formos. Ypa tingu originalumu ir darbo intensyvumu pasižymi Psicho terapijos būrelis. 1978 m. gy dytojas — psichoterapeutas E. Laurinaitis subūrė prie Bendrosios chirurgijos būre lio grupę studentų, besido minčių psichoterapija ir me dicinine psichologija. Šiuo metu — tai vienas gausiausių būrelių, ir susidomėjimas jo veikla išties didelis. Žmonių tarpusavio santykiai, santykiai tarp ligonio ir gydytojo, psi choterapijos pagrindai — tai klausimai, aktualūs kiekvie nam būsimam gydytojui, o ruošiant medikus, šiems klau simams vis dar skiriamas ne pakankamas dėmesys. Todėl psichoterapijos būrelio įsikū rimas ir veikla yra sveikinti nas reiškinys. Jungiančioji grandis tarp būrelių ir SMD tarybos — būrelių pirmininkai. Nuo pir mininko dažnai priklauso bū relio sėkmė. Ir nenuostabu, kad kur geras pirmininkas, geras ir būrelis. Visada ma lonu bendradarbiauti su to kiais būrelių pirmininkais, kaip A. Šlepavičius, A. Barz da, S. Pociūnaitė, V. Šimkū
mųjų ventiliatorių. Lyg ir smulkmena, bet kasmet rei kia pakeisti ne mažiau kaip 21000 elektros lempučių, 150 vandens maišytuvų. Vyriau sias energetikas nespėja at likti darbų su savo turimais etatiniais darbuotojais, todėl stambesniems darbams yra organizuota 8 darbininkų bri gada. Nežiūrint į tai, kad vyriau siojo energetiko tarnyba at lieka daug darbų, vistik daž nai tenka išgirsti nusiskundi mų, kad neveikia dušai, už daryti sanmazgai. Žinoma, dažnai tai galime paaiškinti, kad trūksta santechninių įrengimu. Tačiau daugiausia kaltės tenka elektrikams ir santechnikams, kurie nepa kankamai gerai atlieka savo
pareigas. Nuo pat Universiteto sta tybų pradžios projektavimo, statybos ir techninės priežiū ros reikalais nuoširdžiai rū pinosi nenuilstantis inžinie rius A. Milaknis (dabar pro rektorius statyboms). 1966 m. gegužės mėnesį baigtas statyti 108 butų 9 aukštų gyvenamasis namas Žirmūnuose, birželį pradėtas eksploatuoti Fizikos ir mate matikos fakulteto priestatas, liepą baigtas statyti ir pradė tas eksploatuoti 416 vietų bendrabutis Nr. 6 Čiurlionio gatvėje. 1968 m. vasarį buvo pradėta Ekonomikos fakulte tų mokomųjų korpusų staty ba. Jų sąmatinė vertė 2780000 rublių. Gegužės mė nesį pradėta knygų saugyk los statyba, kurios sąmatinė vertė 840 tūkst. rublių. 1968 metais vyriausybė pradėjo skirti dar daugiau lėšų Uni versiteto pastatų — tiek mo komųjų, tiek bendrabučių — statybai. Per 1968—1980 me tus pastatyta mokomųjų pa talpų 39 tūkst. m2 bendro naudingo ploto, o statybai sunaudota beveik 11 milijonų rublių. Pastatyta 3800 vietų bendrabučių, kurie kainavo 7,6 milijono rublių. Bendras naudingas visų statinių plo tas beveik 82 tūkst. m2. Jų sąmatinė vertė 19,4 milijono rublių. Kartu įrengtos 4 val gyklos (1030 vietų), sumon tuotas 31 liftas. Čia dar ten ka paminėti sporto aikštyną, skaičiavimo centrą, fakultetų rūmus, kitus bendrabučius. Beje, iki 1973 metų Universi tetas turėjo 6 bendrabučius (2083 vietos), kuriuose gyve no studentai ir darbuotojai. Dabar turime 16 bendrabučių (5540 vietų). Dviejuose iš jų gyvena darbuotojai, viename įrengtas 140 vietų profilak
toriumas. Atmetus minėtus bendrabučius, vietas neaki vaizdininkams, Parengiamojo skyriaus klausytojams, stu dentams pastoviam gyveni mui dabar yra skirta 10 bendrabučių (3610 vietų). Tai, beje, sudaro 55% to, ko rei kėtų visiems patenkinti. Išau gus bendrabučių ūkiui padau gėjo ir juos aptarnaujančių darbuotojų. Šiuo metu Butų skyriaus tarnybose triūsia 194 darbuotojai, kuriems daug metų stropiai vadovauja pro rektoriaus padėjėja bendiabučių reikalams J. Ragaišie nė. Naujuose bendrabučiuose, suprantama, daug geresnės gyvenimo sąlygos studentams: įrengtos erdvios skaityklos, fojė. Tačiau yra ir trūkumų, atsiradusių daugiausia dėl statybininkų kaltės (bloga dušų izoliacija, nevykęs ap šildymas). Sparčiai statant bendrabučius, nepajėgiame jų aprūpinti inventoriumi pagal nustatytus normatyvus. Trūks ta minkštų baldų poilsio kambariams, knygų lentynų, užuolaidų, karnizų, stalinių lempų, veidrodžių ir kt. Se nuose bendrabučiuose dar tebėra pasenusio invento riaus. Ne visą naują inven torių gauna ir nauji bendra bučiai, trūksta dar elektros ir dienos šviesos lempų. Tačiau dar dažnai studen tai nesaugoja inventoriaus. Pernelyg dažnai lūžta kėdės, durys, dūžta langai, veidro džiai. Dekanatai, studentų vi suomeninės organizacijos, bendrabučių tarybos vis dėl to neskiria reikiamo dėmesio inventoriaus apsaugai, o ko mendantai neišreikalauja at lyginimo už sugadintą inven torių. Šitai negali tęstis!
naitė, L. Kimševaitė, R. Jan kauskas. Jie ne tik vadovau ja savo būreliams, bet sun kiais momentais padeda ir SMD tarybai. Taip buvo ir praėjusiais mokslo metais, kai mūsų fakultete įvyko Pa baltijo respublikų ir Baltarusi jos TSR studentų mokslinė konferencija. Šioje konferen cijoje, kurioje dalyvavo stu dentai iš Rygos, Minsko, Gardino, Vitebsko, Kauno medicinos institutų, puikiai pasirodė mūsų fakulteto stu dentai, iškovoję pusę visų prizinių vietų. Tai buvo rim tas jėgų išbandymas ne tik mokslinių pranešimų auto riams, bet ir Medicinos fa kulteto SMD tarybai, nes rei kėjo išspręsti daugelį organi zacinių klausimų. Čia padėjo fakulteto partijos ir komjau nimo organizacijos, taip pat dekanas prof. S. Pavilonis ir prodekanas doc. M. Saka linskas. Svečiai (kurių buvo apie 100) liko patenkinti kon ferencija. Būtų labai malonu, jei kitą kartą, organizuodami analogišką konferenciją, susi
lauktume paramos ir iš Uni versiteto visuomeninių orga nizacijų, nes tai ne tik Medi cinos fakulteto, bet ir viso Universiteto garbės reikalas. Apskritai, mes būtume kur kas silpesni, jei nejaustume pastovios dėstytojų paramos. Kiekvienas būrelis turi prityrusį mokslo vadovą. Medici nos fakulteto SMD mokslo vadovu dešimt metų buvo pr»f. A. Dirsė, kuris atidavė daug jėgų ir laiko mūsų draugijos veiklai vystyti ir stiprinti. Šiais metais jį pa keitė prof. J. Serapinas — nenuilstantis Topografinės anatomijos ir operacinės chirurgijos būrelio mokslo vadovas. Tas faktas, kad SMD veiklai vadovauja la biausiai patyręs fakulteto profesorius, rodo, koks dide lis dėmesys skiriamas mūsų fakultete studentų mokslinei draugijai. Medicinos fakulteto SMD turi daug draugų kitose aukš tosiose mokyklose — Vengri jos LR, VDR, Rygoje, Tartu, Minske, Gardine, Užgorode,
Tbilisyje ir kitur. Skaitome savo pranešimus šių aukštų jų mokyklų studentų konfe rencijose, kviečiame draugus į Vilnių. Bendradarbiauja SMD tarybos, atskiri būreliai, studentai. Reikia ruošti bend rus darbus, t. y., kelių aukš tųjų mokyklų studentai nag rinės tą pačią problemą; pas kui rezultatai bus lyginami ir daromos išvados. Taigi, Medicinos fakulteto SMD eina teisingu keliu. Jos veikla patenkinti ir dėstyto jai, ir studentai. Prieš akis — vėl daug darbų. Ruošia mės fakulteto konferencijai, skirtai Medicinos fakulteto 200 metų jubiliejui. Ir kiek vieną vakarą studentai, pa aukoję brangias laisvalaikio valandas, skuba į vivariumą, klinikas, laboratoriją, archy vą ar prozektoriumą. Jų lau kia pilnas nuostabių akimirkų mokslo darbas. Dainius PŪRAS Medicinos fakulteto VI kurso studentas, SMD Tarybos pirmininko pavaduotojas
UNIVERSITETO ŪKIS IR JO
PROBLEMOS P. EIGMINAS Administracijos ir ūkio reikalų prorektorius
SMD VEIKLA BŪTINA IR REIKALINGA Paklaustas, ar verta daly vauti mokslinėje veikloje studijų metais, kiekvienas at sakytų panašiai: ne tik verta bet ir reikia. Svarbiausia studentui, ži noma, yra mokslas. Bet sąži ningai lankyti paskaitas, sis temingai mokytis ir skaityti privalomą grožinę ir moksli nę literatūrą neužtenka. Stu dentui reikia daugiau. O to „daugiau" troškulį jis gali numalšinti SMD veikloje. „SMD veikla padeda plėsti akiratį. SMD — tai būdas kopti į mokslo viršūnes Uni versitete. Tai tribūna išsakyti savo tyrinėjimus, nors ir ne žymius. Iš čia ir kelias į spaudą." Gali pasirodyti, kad šie žodžiai per daug drąsūs, tačiau pats autorius įrodė jų teisingumą. Nuo pat pirmo kurso Sau lius Ambrazas įsitraukė į SMD veiklą — dvejus metus buvo dar atskirai gyvavusio Lietuvių kalbos būrelio pirmi ninko pavaduotojas. Šiuo me tu yra Lietuvių kalbos ir bal
tų filologijos būrelio narys, kiekvienais metais skaito pra nešimus SMD konferencijose. Trečiame kurse Sauliaus pra nešimas „Galūninės darybos veiksmažodžių abstraktai M. Daukšos „Postilėje" (mokslo vadovas prof. V. Urbutis) už ėmė II vietą fakultete ir res publikiniame konkurse. Ket virtame kurse už pranešimą „Priesaglnės darybos veiks mažodžių abstraktai M. Dauk šos „Postilėje" (vadovas tas pats) apdovanotas I laipsnio diplomu. Darbas sulaukė tin kamo įvertinimo; jo pagrindu buvo parengtas straipsnis „Baltisticai" (Galūninės dary bos veiksmažodžių abstraktai M. Daukšos „Postilėje"). Re miantis sudarytais M. Dauk šos „Postilėje" galūnių dary bos veiksmažodžių abstraktų aprašais bei lyginimu su ki tais XVI—XVII a. kalbos pa minklais, vėlesniais raštais ir dabartinės liaudies kalbos duomenimis, šiame straipsny je aptartos būdingiausios ve dinių darybos ir reikšmės
(Bus daugiau).
ypatybės. Sauliaus Ambrazo paskelb tas darbas nėra stereotipinis atvejis; tame pačiame „Baltlsticos" numeryje (XVI (1) 1980), Išspausdintas R. Žukai tės straipsnis. O ir anksčiau spaudoje pasirodydavo svarių mūsų studentų pranešimų, prilygstančių rimtų mokslinin kų darbams. Viena studentė pasakė: „Abejoju, ar studentas gali savarankiškai dirbti mokslinį darbą. Tam trūksta patirties. Gerai, kai šalia yra dėstyto jas, mokantis ir norintis pa dėti." Iš tiesų dėstytojams (o ypač entuziastingiems būrelių vadovams) tenka didelė atsa komybė. Ir ačiū būtent jiems už pagalbą, kantrybę, už nu šviestą kelią. Tik jų padeda mi, mes galime ko nors pa siekti; tai jų nuopelnas bus, jei mes ateity nuveiksime ką nors reikšmingo mokslui — juk čia, Universitete, kuria me nors SMD būrelyje, mūsų pirmieji žingsniai. Marytė SLUŠINSKAITĖ Filologijos fakulteto SMD tarybos narė
MATEMATIKŲ ATOSTOGOS Kaip atostogavo Mate matikos fakulteto studen tai, paprašiau papasakoti fakulteto komjaunimo biu ro sekretore Raimondą Mašanauskaite. •— Žiemos atostogoms buvo iš anksto ruoštasi numatyti planai. Beveik visas priemones organiza vo fakulteto komjaunimo biuras ir turistu sekcija. Studentu norai dideli, vie nas iš j u — keliauti, daug pamatyti, sužinoti. Turis’ tu sekcijos iniciatyva bu vo suorganizuoti žygiai i Urala, Kaukazą, Karpatus. O taikomosios matemati kos specialybės II kurso studentai su savo kurato riumi dėstytojų Romu Kondrotu atliko pirmos kategorijos žygi Karpa tuose. Tarybinės Armijos die nai, LKP XVIII ir TSKP XXVI suvažiavimams skirtas žygis buvo su rengtas i Rokiški. Aplan kyti istorijos pamink lai, kariu kapinės, da’ lyvauta susitikimuose su kovu ir darbo vete ranais. II kurso mate matikos specialybės 4 grupė penkioms dienoms buvo išvykusi pas kole gas i Tartu. Kelios dešim tys studentu su profsąjun gos kelialapiais lankėsi Maskvoje, Leningrade Taline. Atostogų metu mes sulaukėme svečiu iš Tartu universiteto — at vyko matematikai diplc’ mantai. Per atostogas dažnai lankėmės mokyklose. Čia vyko susitikimai su moks leiviais, pokalbiai apie matematiko specialybe mūsų Universitetą. Studentai keliaudami aktyviai dalyvauja ir jau nimo turistinėje ekspedi cijoje „Mano Tėvynė — TSRS". Čia pirmauja II kurso matematikai.
Universiteto studentu statybinis būrys „Žilinai80", vadovaujamas IV kurso istoriko Jono Urkos, nepamiršta 1980 me tu vasara pradėtu savo tradicijų ir tęsia jas. Per atostogas, po žie mos sesijos, būrio nariai — antro kurso psichologai ir istorikai bei ketvirto kurso istorikai — buvo išvykę i triiu revoliucijų miestą didvyri — Lenin gradą. įsikūrėme Leningrado Technologijos instituto bendrabutyje. Galbūt gy venimo sąlygos buvo ir ne pačios geriausios, ta"
čiau mūsų linksmam, draugiškam ir energingam kolektyvui tai nebuvo kliūtis. Leningrade viešėjome penkias dienas. Tačiau ir per toki trumpą laiką spėjome labai daug pama tyti. Visiems mums didžiau sią, įspūdi paliko Ermita žas — stambiausias mū->u šalies muziejus, kuriame saugomas milžiniškas įvai riu pasaulio tautu meno
TEISININKAI ŠIAULIUOSE
PIRMOJI KREGŽDĖ Turėdami respublikoje Istorijos, Istorijos-etnografijos, Literatūros, Revoliucijos, Ateizmo, Zoologijos, nemažai Kraštotyros muziejų, atskirai apie Mokslo muziejų jr ne pagalvodavome. Ir kam? Juk ką tik minėtieji apima vos ne visas mokslo šakas. Bet įkūrus muziejų pasirodė, kad jis labai reikalingas. .. .Universitetai nuo pat savo susikūrimo tapo pagrindi nėmis mokslo šventovėmis ir kartu vienaip ar kitaip pa žangios minties skleidėjais. Taigi kas geriau gali atspin dėti tą mokslo minties vystymąsi ir sklidimą, kas geriau gali ją populiarinti, jei ne Mokslo muziejus? Muziejus bu vo įkurtas 1973 m., bet dėl patalpų remonto pirmuosius lankytojus jis galėjo priimti tik 1979 m. Šio muziejaus atidarymas, Universitetui švenčiant savo 400 metų jubilie jų, buvo graži dovana senajai Alma Mater. Per neilgą savo gyvavimo laikotarpį Mokslo muziejus jau spėjo įnešti tegu ir nedidelį indėlį į mūsų krašto kul tūros ugdymą, atlikdamas pagrindines savo funkcijas: Ta rybų Lietuvos ir Universiteto mokslo laimėjimų populiari nimą. Per pusantrų metų muziejuje surengta nemaža pa rodų, daugiausia skirtų Universiteto 400 metų jubiliejui. Viena tokia kilnojamoji paroda apkeliavo visą respubliką. Dabar čia veikia dvi parodos: „Vilniaus Universitetui — 400" ir „Seniausio Lenkijoje Krokuvos Jogailos universite to bibliotekos praeitis, dabartis ir ateitis". Jos abi skirtos artėjančiam TSKP XXVI suvažiavimui. Mokslo muziejų šiandien žino visa Lietuva. Jis jau kaip pilnateisis įsitvirtino šalia kitų senojo Universiteto įžymy bių, kaip bokštas — varpinė, senoji observatorija, senoji biblioteka ir kt. Apie muziejaus populiarumą patys už sa ve kalba šie skaičiai: per 1980 metus jame pabuvojo 800 ekskursijų arba 120 tūkstančių lankytojų. Su muziejaus planais artimiausiam laikotarpiui sutiko pasidalinti jo di rektorius, LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas Vincas Žilė nas. „Pagrindinis muziejaus uždavinys šiuo metu — su rengti didžiulę Lietuvos mokslo istorijos ekspoziciją. Pa roda praktiškai jau paruošta. Dailės kombinate „Dailė" baigiami ruošti ekspozicijos baldai pagal architekto J. Ma salskio projektą. Be to Mokslo muziejus ir toliau tęsia eksponatų rinkimą", — pasakė drg. V. Žilėnas. Baigiant belieka pasakyti, kad Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto mokslo muziejus — pirmas toks muziejus šalyje, ir palinkėti pirmajai kregždei sėkmingo skrydžio. Vidmantas JANKAUSKAS
Susitinka abiturientai Švenčionėlių I vidurinė je mokykloje iau nuo se Egidijaus LAUŽIKO nuotraukose: teisininkai Šiauliuose no puoselėjamos įvairios prie amžinosios ugnies; kalbasi su karo ir darbo veteranu tradicijos. Viena iš iu — tai kasmetiniai abiturien Aronu Frigmanu. tų susitikimai antra vasa rio šeštadieni. Buvę mo kyklos mokiniai noriai dalyvauja vakaruose, ku riuose susitinka su klasės draugais, su mokytojais. Vasario 7 d. susirin ko pilnutėlė salė linksmu veidu, prisipildė džiugaus klegesio — vaikinai ir merginos, studentai ir dirbantieji dalinosi savo įspūdžiais, prisiminimais, svajonėmis. Šiame vakare kalbėjo nemaža respublikos aukš tųjų mokyklų studentu ir jau dirbančiu specialistu. Tarp i u buvo nemaža ir mūsų Universiteto auklė tinių. Apie taikomaid ma. tematiką papasakojo sibičiuliavome su veng XXIII laidos abiturientė, rais, bulgarais, molda vais, kazachais. Visada minė audringas revoliucl’ laukdavome svečiu Ir iš jos dienas. Laisvės salos, draugu iš Aplankėme ir vietas — saulėtosios Afrikos, didvyriškos Leningrado •iro blokados liudininkes. Smagiai Ir jdomial va- Egidijus VALIUKEVIČIUS karodavome su įvairiu Istorijos fakulteto tautybių jaunimu, studlII kurso studentas
Akademinės OmpeS lSVVka muziejų ir Isakijaus sobora. Leningradas — Spalio revoliucijos lopšys. Žiemos rūmai, Smolnis, Matso laukas, Petropavlovsko tvirtovė, kreiseris „Aurora" — visi jie mums prl-
SVEČIAI IŠ SAULĖTOSIOS RESPUBLIKOS Studentų atostogos. Visada norime, kad jos būtų puikios. Daugelis jas praleidžia ke liaudami — pėsčiomis ir va žiuoti, su slidėmis ir be jų. Keliauja kaip kas Išmano ir sugeba. Per atostogas daug svečių sulaukia ir mūsų Universite tas. Kai sužinojome, jog reikės sutikti grupę iš Jerevano universiteto, buvo labai (do mu, kokie bus studentai iš saulėtosios respublikos sosti nės. Svečiai atskrido naktį. Pa lydėjome juos ( bendrabutį. Pažintį su Vilniumi pradė jome nuo senojo Universite
kūriniu ir kultūros pa minklu rinkinys. Leningradas — mieste s didvyris, išgyvenęs nere gėta pasaulio istorijoje 900 dienu blokada, kurią mums priminė Piskariovo memorialinės kapinės. Aplankėme ir Petropav lovsko tvirtove, Karo jū rų muziejų. Admiralitetą, Smolni, Marso lauka. Zoo logijos muziejų. Si ekskursija — vienas pačiu įdomiausiu būrio „Žilinai-80" renginiu. Tad laukiame dar daug įdo mių kelionių, susitikimu. Žydrė ŠILEIKYTE II kurso psichologė
ATOSTOGŲ MOZAIKA
Teisės fakulteto studentai dažnai keliauja tarybinės liaudies kovų ir darbo šlovės vietomis. Žiemos atostogų metu grupė fakulteto studen tų, vadovaujamų komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduoto jos E. Gaižauskaitės, lankėsi Šiauliuose. Busimieji teisininkai susipa žino su Šiaulių Pedagoginio instituto studentais, kurie svečius priėmė draugiškai ir svetingai. Lankėmės Šiaulių 7 viduri nės mokyklos Šlovės kamba ryje, dviračių gamykloje „Vairas", odos ir avalynės fabrike „Elnias". Susitikome ir kalbėjomės su čia dirban čiais karo ir darbo veteranais Aromu Frigmanu, Albinu Ja nuliu ir kitais. Turiningą ekskursiją po Šiaulius baigėme LTSR 40mečio televizorių gamykloje, susipažinome su gamybos technologija, produkcija, ko lektyvo tradicijomis. Taip pat aplankėme miesto istorines jžymybes, architektū ros paminklus. Rūta PALUBINSKAITE Artūras BARANAUSKAS Teisės fakulteto I kurso žurnalistas III kurso studentė
Istorijos fakulteto II kurso 3 grupės istorikai žiemos atostogų metu lan kėsi Leningrade. Atvykę pajutome dideli Leningrado Elektrotech nikos instituto studentu rūpinimąsi. Ju lydimi ap lankėme muziejus: Ermi tažą, Rusų dailės muziejų, Antropologijos ir etnogra fijos muziejų. Zoologijos
„Žilinų—80“ tradicijos
to architektūros ansamblio. Jaukūs ir gražūs pasirodė svečiams Universiteto kieme liai. Žavėjosi „sale po atvi ru dangum" — Didžiuoju kie mu, senąja Universiteto ob servatorija. Sužinoję, kad Universiteto teatro vaidini mai dažnai vyksta kiemeliuo se, nesulaikė džiugesio šūks nių. Pasirodo, net keturi mū sų svečiai vaidina Jerevano universiteto teatre. Jie pripa žino, kad vaidinimas, atlieka mas po atviru dangumi jau kiame rūmų kiemelyje, turi palikti milžinišką (spūdį. Susidomėję mūsų svečiai apžiūrėjo naujuosius Univer siteto rūmus. Nekantraudami
laukė, kada nuvešlme į Gam tos fakultetą. Daug atvyku siųjų — busimieji biologai. Kiti — fizikai. Ir ko tik nemoka mūsų naujieji draugai! Vaidina, groja, dainuoja — puikiai. Tai išvydome ir išgirdome svečiuodamiesi vakarais pas juos. Važiavome visi drauge ( Kauną. Studentai labai norė jo pamatyti M. K. Čiurlionio paveikslus. O apie dailininko A. Žmuidzinavičiaus velnių kolekciją kalbėjo nuo pat atvykimo dienos. Kiekvieną dieną, nuo ryto lig vakaro naujiems drau
gams rodėme senąjį ir naują jį Vilnių, senove dvelkian čius Trakus. Drauge klausė mės Vilniaus Katedros vargo nų muzikos, susikaupėme Kaune skambant varpams. Jiems patiko mūsų nacio naliniai valgiai. Daug linksmų valandėlių praleidome su naujaisiais draugais. Visko juk ir neišpasakosl! Tačiau trylika dienų netru ko prabėgti. Atėjo laikas at sisveikinti. Atsisveikinimo akimirkos... O jos tokios liūdnos. Viso gero Ėdikai, Analta, Vazgenai, Ruzana, Akopai... Viso gero. Ir vis dėlto norisi tarti — iki pasimatymo!
Pirmasis ši semestrą VPF kraštotyros skyriaus teorinis užsiėmimas buvo kiek neįprastas. Gausiai susirinkę Kraštotyrininku klubo nariai — studentai bei klubo veteranai — klausėsi ne kokio nors specialisto paskaitos, o išgirdo savo draugu pa rengta programa apie Žemaitiją. A. Ramanauskaitė, R. Narkevičiūtė, E. Alėjūnaitė, V. Dagys ir A. Petrašiūnas pasakojo apie 1980 m. rugpjūčio mėnesi vykusi aštuoniu dienu žygi po busimąjį Žemaiti jos nacionalini parka bei Aušra JONIKATTE kitas šio krašto vietoves.
Universiteto matematikos fakulteto III kurso studen’ tė Daiva Gutauskaitė. La bai susidomėję mokslei viai ir svečiai klausėsi jos pasakojimo apie ska’čiavimo mašinas, apie stu dijas seniausioje šalies aukštojoje mokykloje. Vakaro dalyviai taip pat sužinojo ir anie studijas Universiteto žurnalistikos katedroje (apie jas pasa kojo šių eilučių, autorius). Vakaro pabaigoje šios mokyklos auklėtinis — dabar Universiteto fizikos specialybės trečiakurs's — A Bakšys parodė mė gėjiška spalvota filmą apie XXII abiturientu lai dos paskutinio skambučio iškilmes. Vakaras buvo tikra šventė ir mokslei viams, ir mokytojams, ir svečiams — buvusiems mokyklos auklėtiniams. Vidmantas KLIUKAS
Kraštotyros klube Kraštotyrininkai pama tė 148 skaidres — gamtos ir kultūros paminklu, žy gio kasdienybės vaizdus, klausėsi pasakojimu apie žymiausiu to krašto žmo nių — revoliucionierių V. Rekašiaus, L. Adomausko, A. Mikos, liau dies menininko S. Gailevičiaus, rašytoju Šatrijos Raganos ir V. Mačernio, kompozitoriaus J. Švedo gyvenimą ir veiklo. Programos autoriai pa’ brėžė prof. C. Kudabos minti, jog „kultūros pa minklais Žemaitiją pa puošė paprastas darbo žmogus, šviesios ateities lūkesčius įkūnydamas sa vo kūryboje, kuria socia listinė epocha įvertino ir saugo“. K. TUNKONAS
Skelbimas — viena Iš bend- (...)." skolinys, negu netinkamos da Greitai prasidės studentų dentų, tame SKAIČIUJE jie patys tuo rūpinasi: ravimo formų, bet ar pagalTaisome, nes žodis „sekan- rybos savas žodis, o šiandien šventės, vėl Įvairuos jų pava (= IŠ JŲ) devyni — komjau „Studentai, turintys kėbluvojame, kad čia išlenda ta tls" ir jo dariniai prieš išvar- jau neberaudonuodaml rašome dinimai: fiziko ar fizikų, ger nuoliai". Priminsime, kad mų egzaminų bei stipendijų nelemta yla — mūsų nekul- dijimą, prieš aiškinimą ne- tokius netaisyklingai sudary manisto ar germanistų, profor- dėl tos pačios priežasties rei reikalų gali kreiptis į ma tūrlngumas. Tik šįkart pakai- vartojami. tus žodžius PARTKOMAS, go ar proforgų dienos, šven kėtų vengti vietininkų DAU Tam reikia pateikti bėsime ne apie negrabiai išKitas taisytinas pavyzdys iš KOMBIURAS, PROFBIURAS. tės. Nevienodai vartojami ir GUMOJE, ESMĖJE, PAGRIN gistrą. pareiškimą su aiškiai išreikš plėštą, suglamžytą popieriaus doc. G. Kovienės skelbimo: Šiuos aplletuvintus vertalus valstybinių švenčių pavadini DE, PILNUMOJE, POVEIKY tu pageidavimu. Pareiškimai lapą, ne apie rašyseną, o apie „Sąrašą sustatyti pagal vaikų reikėtų taisyti taip: PARTI mai. Grįžtelkime į tradicines JE, PRINCIPE, SĄRYŠYJE, sudedami studijoje į stalčių skelbimų kalbos kultūrą. amžių, nurodant klases". Ši- JOS KOMITETAS, KOMJAU mūsų šventes ir pamatysime, TAME TARPE, TIKRUMOJE, su titru „Magistras". Pasižvalgyta po Istorijos, tokiame kontekste tai pažodl- NIMO BIURAS, PROFSĄJUN kad jos reiškiamos daugiskai TVARKOJE, VISUMOJE. Magistras" Gamtos, Medicinos, Filologi- nis vertalas vietoj „SUDARY- GOS BIURAS. Pastaruosius du tos skaičiumi (joninės, petriAktualus žodžių valdymas: jos fakultetų, Centrinių rūmų TI, PARENGTI", „prailgintus“ pavadinimus ra nės, sutiktuvės, vestuvės), to „Mūsų FAKULTETĄ (= FA O juk taip nesunku pasa skelbimų lentas. Padėtis nepaŽodžio reikšmės nepaisy- šydami galėtume trumpinti: dėl ir mums geriau turėti ne KULTETUI) atstovavo (...)". vydėtina. Pavyzdžiui, gal ir mas dažnai iškrečia pokštą — KOMJ. BIURAS, PROF. BIU FIZIKO, PROFORGO, GER Taisome todėl, kad žodis kyti paprasčiau, aiškiau, tai syki ingiau: šiandien Medicinos fakulteto labai gražiai pašiepia autorių, RAS. MANISTO, O FIZIKŲ, PRO- „ATSTOVAUTI" reikalauja „Studentai, turintys keblu dekanato skelbimų lentą te- darkantį kalbą. Štai Istorijos ne galininko, o naudininko mų dėl egzaminų bei stipen bepuošia elementariausios fakulteto Kultūros klubo pirlinksnio. dijos, gali kreiptis į magist skyrybos, rašybos klaidos: minlnkas Arnas Vesellauskas, 000000000000000000 Labai mėgstama be jokio rą: tereikia parašyti pareiški „Medicinos fakulteto stu- pristatydamas Gintauto Stanreikalo kaišioti prielinksnius: mą ir studijoje padėti į Ma dentų (nėra kablelio) dirban- kevičlaus piešinių parodėlę, „... privalo parašyti ataskai gistro stalčių. čių ūkio skyriuje (nėra kab- rašo: „TŪLAS" Gintautas Stan tas U2 PRAĖJUSIUS METUS Magistras" lėlio) grafikas", „Krtadienis". kevičius gimė Atkočiūnuose ( = PRAĖJUSIŲ METŲ ATA Čia paprasčiausio neraštin- trim dienom anksčiau už maSKAITAS)", „Rytoj susirinki Šitokius ir panašius pavyz gumo, neatidumo klaidos. Kai- ne (...)". Dėl gimimo laiko mas. APIE TAI ( = TĄ) būtina džius surenčia net žodžių bant jau apie kalbos kultu- gal nesiginčys ir pats Glntaupriminti visiems". Turime at gerbėjų fakultetas, bet čia ir ros dalykus, reikia pripažinti, tas, bet kiek tiesos, kad jis, siminti, kad veiksmažodžiai be autoriaus pagalbos šiaip kad nėra didesnio skirtumo Gintautas Stankevičius, gimė „tartis, ginčytis" ij kai kurie taip suvokiame prasmę. O tarp dekanatų, katedrų, kai — „ne vienas dažnas"... Juokiti paprastai valdo daikta kas be Gamtos fakulteto stu kur — visuomeninių organi- klnga, bet žodžio „tūlas“ vardžius per prielinksni „dėl", dentų ar dėstytojų pajėgtų zacljų spausdintų ir ranka ra- reikšmė kaip tik tokia. Kaip o ne per „apie": „Susirinki įminti paties dekanato pa šytų skelbimų. Tik Filologijos matome, moralas paprastas: me (...) tarsimės apie bu siūlytą mįslę: dekanato skelbimuose beveik jei nori sužibėti išmanymu, dėjimo keitimąsi. Reikia „Lietuvių kalba baigusiems nėra klaidų, jų nedaug ir įmantriu stiliumi — mokėk 000000000000000000 žinoti, kad nuolaidos vidurines mokyklas rusų kal Gamtos fakulteto dekanato kalbą, arba bent nerašyk to, šalutiniuose sakiniuose ne- ba dėst. O. Koslenė. skelbimuose, bet čia, kaip ir ko nežinai! vartojame „ne-" ir „be-": I ir II kursai (visų specia Beveik visi fakultetai ne FORGŲ, GERMANISTŲ die „Kas ten BEBŪTUM ( = BŪ kituose fakultetuose, aplaiNemokame ir žodžių darydžiai rašo kai kurios kated- bos. Dažnai ne tik pasakome, moka rašyti skaičių. Reikia nas. Šitokią tradiciją patvirti TUM), grąžink bent studento lybių). Ketvirtadienį — 18—20 vai. ros, visuomeninių organizacl- bet ir parašome, kad kažkas žinoti, kad skaičiai, žymintys na ir kitos, jau seniau žino ir skaitytojo pažymėjimus" 1 zoologijos audlt". jų veikėjai, individualūs skel- kažkam „IŠSKYRĖ stipendiją", daiktų eilę, gali būti rašomi mos lietuviškos studentų švenDažnas ir netaisyklingai Pamatęs tokį skaitalą, nori bėjai. Todėl taisydami bei Kam reikia verstis per galvą, Ir romėniškais, ir arabiškais tės: plrmakusių KRIKŠTY- vartojamo padalyvio štampas: padėti tiems, kurie klausia: klasifikuodami šias klaidas jei turime žmoniškus žodžius skaitmenimis: Vilniaus miesto NOS, diplomantų PALYDOS, „Studentas, JAM PAČIAM neminėsime, kurie raštai „SKYRĖ", „PASKYRĖ", jei ni ligoninė, 5 pavyzdys, III Skelbimuose bene gausiau- PRAŠANT ( = JO PATIES „O ką daryti!" Tai ypač ak tualu todėl, kad greitai net spausdinti, kurie rašyti ran- žinome, kad „išskirti" — tai ar 3 tomas. Įsimintina, kad šia sintaksės klaidų. Dažnai PRAŠYMU), 'perkeltas iš ka. atskirti nuo visumos, atribo- šimtmečių, mėnesių, mokyk- nemokame vartoti vietininko. (...) specializacijos j (...) vidurinės mokyklos mokinys išmanys kalbos kultūros pa Leksikos klaidų yra atsira- ti, suteikti, IŠLEISTI IS SA- knygos skyrių, įvairių rengi- „Savaitės BĖGYJE", „semest- specializaciją". grindus. dę dėl neišmanymo ar apsirl- VĘS, IŠTUOKTI. los klasių, dramos veiksmų, ro LAIKOTARPYJE" (= PER Apie stilių dažnai nėra ko Patarimas paprastas: žmo kimo: bultpinlgiai vartojaSkelbimuose mirgėte mirga nių, suvažiavimų, konferen- SAVAITĘ, SEMESTRĄ; SA- kalbėti: „STUDENTAI, NO laikantis save kultūrin mi reikšme „butplitlgiai". priesaga -INIS: „sporTINIŲ cljų eilė paprastai žymima tik VAITĖS, SEMESTRO LAIKO- RINTYS GYDYTIS profilakto gus, gu, bet jaučiantis šlubuojan Ypač didelė ir griežtai taisyti- ( = SPORTO) varžybų sėkmė, romėniškais, o metų, dienų, TARPIU) — kalbos kultūros riume nuo lapkričio 3 die čią kalbos neturėtų na klaida yra žodžio „sekan- „medicinINĖ ( = MEDICINOS) valandų, puslapių, numerių ei- klaidos, nes pollnksniais ei nos, PRAŠAU PRISTATYTI prabilti iš kultūrą, tribūnos, imtis tis" netaisyklingas vartojimas, patirtis", „tarpgrupINĖS lė — tik arabiškais skaitme- nantys vietininkai nevartoja- reikalingus dokumentus (...) plunksnos... Neturėtų, jei pastebėtas Istorijos, Gamtos, ( = GRUPIŲ) futbolo varžy- nlmis. Be to, arabiškais skait- ml. į profbiurą iki lapkričio 5 d. uesuslrūpino savo kalba, Filologijos fakultete; bos.“ Kaip matome, šių prie- menlmls rašomi dideli skalNevartojami ir suprievelks- (= 1. STUDENTAI NORIN dar jei nežino, kad jo laukia geri 1. Komandos pogrupiuose sagų reikšmės sinonimas yra c*al- Tačiau reikia žinoti, kad mėję ar dažnai prieveiksmių TYS GYDYTIS (...), TURI pagalbininkai: išsidėstę SEKANČIA tvarka nusakomasis kilmininkas. Jei- prie romėniškų skaitmenų ne- funkcijas atliekantys vleti- PRISTATYTI (...), 2. STU 1. Dabartinės lietuvių kal ( = išsidėstę ŠITAIP) (...)." gu yra du šitokie variantai, gali būti pridedamos kelinti- ninkai: „PIRMOJ EILĖJ DENTUS, NORINČIUS GY bos žodynas, V., 1972. 2. „TSRS istorijos egzamino neturintys semantikos (reikš- nio skaitvardžio galūnės. To- (=PIRMIAUSIA) reikia pasi- DYTIS (...), PRAŠOM PRI2. Kalbos praktikos patari pažymys j studijų knygeles mės) ar stiliaus skirtumų, kaip dėl dažnai pasitaikančius už- tikrinti sveikatą ir tik paskui STATYTI (...) Į PROFSĄ mai, V„ 1976. įrašomas SEKANČIAI (=šl- ir yra šiuo atveju, pirmenybę rašus taisome taip: „1-ŲJŲ" kreiptis | profsąjungos blu- JUNGOS BIURĄ iki lapkri 3. Savo specialybės terminų tokla tvarka) (...)." teikiame nusakomajam kllmi- (=1) kursų studentų)...)", „I- rą",_ „...PIRMOJ EILĖJ čio 5 d.)". žodynas. 3. „Katedros darbo valannlnkui. OJI ( = 1) paskaita vyks ( = PIRMIAUSIA) atsiskaitys Piktinamės, stebimės mūsų 4. Tęstinis leidinys „Mūsų dos SEKANČIOS ( = Katedra Profesorius Juozas Balčlko- (•■•)•". „IV-ojo ( = IV) kurso su komendantu ir sandėlinin- teatrų kalba, o Universiteto kalba". dirba ŠIOMIS valandomis) nis teigė, kad kalbai geriau lituanistų seminaras (...)." ku", „budėti turėjo 10 stu- teatro skelbimas rodo, kiek Algimantas MALKEVIČIUS
„TIJEAS“ ARNAS RAŠO SKELBIMĄ
APIE SAVE
PRADEDANT NAUJĄ ETAPĄ Finišavo dešimtasis penk metis, artėja XXVI TSKP su važiavimas, kuris nubrėš nau jas ateities darbų gaires. Šiuo metu susumuojami de šimtojo penkmečio pasieki mai. Kokiais gi laimėjimais XXVI TSKP suvažiavimą pa
sitinka Universiteto fizinio lavinimo katedra? Apie tai papasakoti mielai sutiko Vytautas Bimba, jau penktus metus vadovaujantis šiai katedrai: — Kaip ir visi tarybiniai žmonės, Universiteto sporti
ninkai šiandien aptaria nu veiktus darbus. Per pastaruo sius penkerius metus sportas VVU žengė dideli žingsnĮ į priekį. Per aukštųjų mokyk lų spartakiadas dažniausiai nugali Lietuvos valstybinio Kūno kultūros instituto atstovai (tai ir nenuostabu, juk KKI studijuoja busimieji sporto darbo specialistai), tačiau VVU studentai nedaug nusileidžia lyderiams, o kartą net ir aplenkė KKI studen tus. Tarp Universiteto sporti ninkų — net trys olimpiadų dalyviai: plaukikas A. Juo zaitis (1976 m., Monrealis), irkluotojas J. Pinskus (1980 m„ Maskva), krepšininkė V. Beselienė (1980 m., Maskva). Šiuo metu „Mokslo" sporto klube per 800 sportininkų, 3 tarptautinės klasės sporto meistrai, 22 TSRS sporto meistrai, 46 kandidatai į spor to meistrus. Per penkis tūks tančius studentų dalyvauja įvairiose varžybose, o dar trys tūkstančiai — masiniuo se kūno kultūros ir sveikatas renginiuose. . Ypač masiški buvo sporto ir sveikatos olimpiados „Nuo gintarinės Baltijos iki olimpinės Mask vos" renginiai. Universitete mokosi apie 200 įvairių respublikos meist rų komandų narių bei kan didatų. Mūsų studentai — tokių žinomų komandų kaip
Vilniaus „Kibirkštis", „Eglė", „Kuro aparatūra" nariai. VVU moterų krepšinio ko manda — daugkartinė respub likos varžybų prizininkė, mū sų tinkllnlnkai, šaškininkai bei šachmatininkai taip pat ne kartą tapo respublikos pirmenybių prizininkais. Gražiai pasirodė ir ranki ninkės, laimėjusios respubli kos rankinio taurės varžybas, pažangą padarė ir futbolinin kai, tapę studentų spartakia dos čempionais. Įvairiose varžybose sėkmingai startuo ja Universiteto šauliai, stalo tenisininkai, lengvaatlečiai, sunkiaatlečiai, orientacinio sporto atstovai. Visi šie gražūs laimėjimai pasiekti trenerių rimto darbo dėka. Daug kuo turėtų būti studentai dėkingi savo dėsty tojams: J. Genevičlenei, A. Žilinskui, L. Gedminienei, S. Kričalal, L. Majorovui, K. Orentul, O. Skvorcoval ir daugeliui kitų. — O kokie masinio sporto reikalai Universitete? — Masinis sportas — visų mūsų pasiekimų „didžiajame" sporte laidas, todėl daugiau sia dėmesio VVU skiriama masiniam sportui. Be fizinio lavinimo pratybų, studentai aktyviai dalyvauja tarpfakultetinėse spartakiadose (pra ėjusiais metais dalyvavo per 2000 studentų), profsąjungų
ir komjaunimo lengvosios at letikos, slidinėjimo krosuose, varžybose tarp bendrabučių, tarp pirmųjų kursų, sveikatos renginiuose. Visai šiai įvairiapusiškai sporto veiklai vadovauja Fizinio lavinimo katedra, „Mokslo" sporto klubas, tu ristų klubas. Daugiau inicia tyvos turėtų rodyti komjau nimas ir ypač profsąjungų organizacijos, rengiant masi nius renginius. — Kokios Jūsų ateities svajonės? — Didžiausia svajonė —
jvesti privalomas fizinio la vinimo pratybas nuo I iki V kurso visuose fakultetuose. Ši svajonė turėtų būti Įgy vendinta artimiausiais XI penkmečio metais __ juk fi zinis lavinimas yra būtina priemonė visiems žmonėms, o ypač dirbantiems protinĮ darbą. Ir dar. Norėtųsi Įvesti rytinę mankštą bendrabučiuo se, bet tai jau labiau pri klausys nuo pačių studentų. — Ačiū už pokalbį. Kalbėjosi G. LITVAITYTĖ
II
Vasario 28 d., kovo 1 d. Teatro salėje (Centriniai rū mai) įvyks Universiteto teatro spektaklis — J. Broškevičiaus „SENOS KRONIKOS RECEP TAS". Pradžia 20 vai. Bilietai parduodami Uni versiteto knygyne (Universi teto 5) nuo 11 iki 19 vai. ir prieš spektaklį. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 791050, išduotą Is torijos fakulteto studentei Daliai LAPYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 800820, išduotą Filo logijos fakulteto studentei Irenai POVILAITYTEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį sudento pažymėji mą Nr. 791258, išduotą Pra monės ekonomikos fakulteto studentui Audriui NAVIKUI,
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. <TapaūHHHC CTyAeHTaca («CoBeTCKHŽ cryAeHT»J. Opran napTKOMa peicropaTa, KOMHTeTa AAKCM, npo<|>KOMa opAeHOB TpyA»Boro Kpacsoro 3naMenn ■ APY*6“ HapoAOB BnAbHioccKoro ynHBcpcHTeTa hm. Biniąaca Kancyraca Ant. CCP. Ha ahtobckom gąMKe.
laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 790922, išduotą Filo logijos fakulteto studentei Almai AMBRAŠKAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 771601, išduotą Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto studentei Violetai ARIMAVICIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 771611, išduotą Eko nominės kibernetikos jr fi nansų fakulteto studentei Ro mai KOCANAITEI, laikyti negaliojančiu. Fizikos fakulteto deka natas ir visuomeninės or ganizacijos užjaučia vyr. mokslini bendradarbį Zig mantą SOBLICKĄ dėl dukrelės mirties. Kraštotyrininkų klubo taryba ir nariai nuošir džiai užjaučia klubo tary bos narę Aliną MOZŪRAI TĘ dėl mylimo tėvelio mirties.
LV 07496 Užs. Nr. 521 Tiražas 4500
REDAKTORĖ Z. BESASPARYTĖ