carams sccroencas VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS I ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1981 m. vasario 27 d.
EINA NUO 1950 METŲ
Nr. 6 (1145)
Kaina 2 kap.
MES DAŽNAI SAKO ME: KOMJAUNIMAS — TAI MUSŲ PAMAINA, PARTIJOS PAGALBININ KAS. TEISINGI, LABAI TEISINGI ŽODŽIAI! JAU NI ŽMONES, KURIEMS ŠIANDIEN 18—25 ME TAI, RYTOJ SUDARYS MUSŲ VISUOMENES BRANDUOLĮ. PADĖTI UGDYTI POLITIŠKAI AKTYVIŲ, IŠMANANČIŲ IR MYLINČIŲ DARBĄ, MOKANČIŲ DIRBTI, VI SADA PASIRENGUSIŲ SAVO TĖVYNES GYNI MUI ŽMONIŲ KARTĄ — ŠTAI SVARBIAUSIAS, PAGRINDINIS KOMJAU NIMO UŽDAVINYS. Iš TSKP CK Gene ralinio Sekretoriaus draugo L. Brežnevo pranešimo.
ŠALIES K0MUI1ISTU FORUMAS 1981 metų vasario 23 dienų Maskvoje, Kremliaus Suva žiavimų rūmuose, pradėjo savo darbų eilinis Tarybų Sųjungos Komunistų partijos XXVI suvažiavimas. Suvažiavimų trumpa įžangine kalba pradėjo TSKP Cent ro Komiteto Generalinis Sekretorius draugas L. Brežne vas. Delegatai vieningai Išrenka suvažiavimo Prezidiumų, Sekretoriatų, Redakcinę ir Mandatų komisijas. Pirmininkaujantis — TSKP CK Politinio biuro narys, TSKP CK sekretorius draugas M. Suslovas praneša, kad TSKP Centro komiteto kvietimu į suvažiavimų atvyko ko munistų, darbininkų, nacionalinių demokratinių partijų delegacijos. Suvažiavimas karštai sveikina svečius iš už sienio. Po to tvirtinama tokia suvažiavimo darbų tvarka: 1. TSKP Centro Komiteto ataskaita Tarybų Sųjungos Komunistų partijos XXVI suvažiavimui ir eiliniai partijos uždaviniai vidaus ir užsienio politikos srityje — pranešė jas TSKP CK Generalinis Sekretorius draugas L. Brežne vas. 2. TSKP Centrinės revizijos komisijos ataskaita — pra nešėjas Centrinės revizijos komisijos pirmininkas draugas G. Sizovas. 3. Pagrindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptys 1981—1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 metų — pranešėjas TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas draugas N. Tichonovas. 4. Partijos centrinių organų rinkimai. TSKP Centro Komiteto ataskaitinį pranešimų padarė TSKP CK Generalinis Sekretorius draugas L. Brežnevas, kurį visa salė sutiko audringais, ilgais plojimais, ovacija. Suvažiavimas taip pat išklausė TSKP Centrinės revizijos komisijos ataskaitų, kurių padarė Centrinės revizijos ko misijos pirmininkas draugas G. Sizovas. Po to pradedamas svarstyti TSKP Centro Komiteto ata skaitinis pranešimas Tarybų Sųjungos Komunistų partijos XXVI suvažiavimui ir eiliniai partijos uždaviniai vidaus ir užsienio politikos srityje, taip pat TSKP Centrinės revi zijos komisijos ataskaita. Vasario 24—26 d. Maskvoje toliau dirbo Tarybų Sųjun gos Komunistų partijos XXVI suvažiavimas.
Sesija baigėsi: KETURI KLAUSIMAI R. BARTAŠKAI.
Ar suriki buvo praėjusios sesijos rūpesčių našta? Nors EKFF — didžiausias Universitete, sesijų „Įveikė me" gana sėkmingai — bend roje pažangumo suvestinėje esame šešti. Beje, fakulteto studentų pažangumas aukš tesnis už Universiteto studen tų pažangumų — 94 proc. Tik labai gerais pažymiais žiemos sesijų baigė 122 stu dentai, o labai gerai ir gerai mokėsi 352. Sesija. Kas lemia jos sėk mę? Aišku, pastovus mokyma sis, paskaitų lankymas. Tai ir yra ruošimasis sesijai. Be to, fakulteto dekanatas se mestro metu surenka žinias apie studentų mokymusi. Dės tytojai pateikia informacijų ne tik apie silpniausiai stu dijuojančius ar išvardija pa vyzdingiausius. Stengiamasi išaiškinti nesėkmių priežastis — vienas nedirba savarankiš kai, antro paviršutiniškas pa siruošimas, o trečias nelanko paskaitų ar laboratorijų pa miršęs. .. Taigi turėdami to kias žinias apie kiekvienų akademinę grupę, galime kviestis pagalbon kuratorius. Vos pirmakursis įžengia į aukštųjų mokyklų, prasideda ilgos, kartais ir nuobodžios,
EKFF
PRODEKANUI
DOC.
šnekos apie adaptacijos pro cesų. Sesija baigėsi. Galbūt baigta ir adaptacija? Štai plrmųja sesija, saky čiau, ir prasideda pirmakur sių adaptacija. Juk atėjęs į Universitetų dažnas mano, girdi, mokiausi mokykloj, mokysiuos ir čia. O paklau sus, kaip sdkasi konspektuot, rasi — šis net konspektų ne turįs__ Žinoma, įvadas Į specialybę — naudingas ir reikalingas kursas. Be to, kuratoriai daug dirba su studentais, bando analizuoti studijų spe cifikų. Galbūt ir dėlto šių sesijų pirmakursiai neblogai laikė. Taigi, laukia pavasario se sija. Kai jų įveiks mūsų pir mo kurso studentai, tada ga lima bus kontastuoti ir adap tacijos baigtį. Sesija baigta. Vėlei užplūdome auditorijas. Tačiau Universitete dar sutinki šmi rinėjančius skolininkus. . . Fakultete beveik šimtas studentų — skolininkų. Ma žiausiai jų pirmajame kurse — tik devyni. Tiesa, skolininkams vasario pradžioje organizavome „pa guodos" sesijų. Dėstytojai bu vo sudarę tvarkaraštį, pagal Nukelta į 2 psl.
Partijos planai-musų liaudies planai Universiteto studentai su pasididžiavimu išklausė TSKP Centro Komiteto ataskaitinį pranešimų partijos XXVI su važiavimui, kurį padarė TSKP CK Generalinis Sekre torius draugas L. Brežnevas. Siame įžymiame marksiz mo-leninizmo dokumente nuo dugniai, moksliškai išanali zuoti pagrindiniai nugalėju sio socializmo visuomenės raidos dėsningumai, dabarti nė tarptautinė padėtis, su formuluoti svarbiausi uždavi niai, iškilę partijai vidaus ir užsienio politikos srityje. Di delio studentijos susidomėji mo susilaukė tos eilutės, ku riose kalbama apie liaudies švietimo vystymų, tolimesnį mokymo, darbinio ir. dorovi nio auklėjimo gerinimų, mo kymo ryšio su gyvenimu stiprinimą. Visus mus įkvepia motiniš kas partijos rūpinimasis liau dies švietimu, jaunosios kar tos auklėjimu. Kiekvienas iš mūsų siekia ne vien gauti aukštosios mokyklos baigimo
diplomą, bet ir tapti geru specialistu, visapusiškai pa ruoštu darbinei, visuomeninei veiklai, tikrai kūrybingam gyvenimui. Todėl pranešime paminėtų dar pasitaikančių trūkumų aukštųjų mokyklų darbe, kaip nepakankamas ryšys su gamyba, kadrų ren gimo aukštosiose mokyklose planavimo sistemos tobulini mas, šalinimu susirūpinę ir mes — studentai. Su dideliu susidomėjimu mūsų aukštosios mokyklos studentai nagrinėja, analizuo ja ir svarsto TSKP CK ata skaitinį pranešimą, domisi su važiavimo eiga, pasisakymais. Studentai pasiryžę negailė dami jėgų, pasitelkę visų jau natvišką energiją ir entuziaz mą padėti partijai, tėvynei spręsti iškilusius klausimus bei problemas. H. PAUTIENYTE Istorijos fakulteto IV kurso studentė, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatė
Chemijos fakulteto darbuo tojai atidžiai klausė TSKP CK ataskaitinį pranešimą, kurį skaitė TSKP CK Genera linis Sekretorius draugas L. Brežnevas. Pranešime tarp dauųelio svarbių klau simų buvo paliesti ir šalies aukštųjų mokyklų darbo klausimai. Jame sakoma: „reikia geriau naudoti aukš tųjų mokyklų, kuriose su telkta beveik pusė visų mokslų daktarų ir kandidatų, mokslinį potencialą". Šiuo metu Chemijos fakul tete dirba 4 mokslų daktarai ir profesoriai, virš 40 moks lų kandidatų, kurie spren džia aktualias liaudies ūkio problemas. Pažymėtinas Fizi kinės chemijos katedros ko lektyvas, kuris sprendžia metalų apsaugos nuo korozi jos problemas. Draugo L. Brežnevo pranešime pažy mėta, kad „jeigu apdirbant metalą nuostoliai ir atliekos sumažėtų tiktai perpus, tai šitas kiekis būtų tolygus ga tavų valcuotų juodųjų metalų gamybos padidinimui 10 pro centų“. Šią problemą spren džia LTSR respublikinės pre mijos laureato prof. A. I evinsko vadovaujama grupė Tai vienintelis Tarybų Są jungoje kolektyvas, kuris gauna galvanines dangas iš nevandeninių elektrolitų. Pa naudojant juos, sukurtos
lengvos aliuminio konstruk cijos saulės energijos kon centravimui, kurios gali būti sėkmingai pritaikytos kosmi nėje technikoje. Aukštu mokslinio ir techni nio sprendimo lygiu pasižy mi darbai atliekami vado vaujant prof. V. Kaikariui. šios katedros sukurtas ir patikrintas praktikoje dicianoargentatinis - rodanidinis sidabravimo elektrolitas šiuo metu sėkmingai naudojamas daugelyje TSRS įmonių. Didelis dėmesys pranešime skiriamas tarybinių žmonių sveikatos apsaugai. Organinės chemijos katedros ir vaistų sintezės ir tyrimo problemi nės laboratorijos kolektyvas, vadovaujamas prof. V. Dauk šo jau daug metų sprendžia naujų vaistų sintezės proble mas Čia sukurtas vaistas fentolamino hidrochloridas, skirtas kraujo apytakos su trikimams gydyti, gamina mas Vilniuje ir juo aprūpi namos visos TSRS gydymo įstaigos. Tad ir ateityje Chemijos fakulteto darbuotojai steng sis įgyvendinti draugo t. Brežnevo pranešimo tezę „Konkretus rūpinimasis kon krečiu žmogumi, jo poreikia's ir reikmėmis — partijos eko nominės politikos pradžia Ir galutinis punktas“. Doc. V. SKUČAS
INTENSYVIAI DIRBA JAUNŲJŲ SPECIALISTŲ SKIRSTYMO KOMISIJOS. Šiemet net i666 seno sios ALMA MATER AUKLĖTINIAI PAPILDYS TARYBŲ LIETUVOS LIAUDIES ŪKIO DAR BUOTOJŲ GRETAS. RAMŪNO GUIGOS NUOTRAUKOJE SKIRS TYMO KOMISIJOS NA RIAI KALBASI SU FILO LOGIJOS FAKULTETO PENKTAKURSE, RUSŲ KALBOS IR LITERATŪ ROS SPECIALISTE BIRU TE JUKNAITE. BIRUTE
Šypsosi: važiuosiu j PANEVEZj MOKYTO" JAUTI.
to I Į enk tadieni o^> tij ^nhtadienio ę TSRS Aukščiausiosios Jungiamojo korpuso 1 au ditorijoje jvyko Universiteto Tarybos Prezidiumo Kino mėgėjų klubo steigia Įsakas DĖL LIETUVOS TSR NUSI PELNIUSIO DĖSTYTOJO GARBĖS VARDO SUTEIKI MO B.VORONKOVUI
Už ilgametį mokslinį peda goginį darbą ir aktyvią vi suomeninę veiklą suteikti Vilniaus valstybinio V. Kap suko universiteto docentui, fizikos-matematikos mokslų kandidatui Borisui VORONKOVUI Lietuvos TSR nusi pelniusio dėstytojo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS
masis susirinkimas. Buvo pa rodyti lietuvių mėgėjiški multiplikaciniai filmai. Apie šių multiplikacinių filmų kūrimą papasakojo Kino mė gėjų daugljos Prezidiumą sekretorė Ž. Plplnytė. Kitas klubo užsiėmimas įvyks š. m. kovo 4 d., 19 vai. Jungiamojo korpuso 1 auditorijoje. Kviečiame daly vauti! A. MORKŪNAS
Universitete viešėjo Prahos universiteto Hradec Kralove medicinos fakulteto studentų delegacija dėl pasikeitimo studentų statybiniais būriais 1981 metų vasarą. Čekų studentai apžiūrėjo mūsų Alma Mater, Vilnių, Lietuvos TSR Aukščiausiosios pabuvojo Trakuose. Tarybos Prezidiumo sekretorius Šią savaitę dėl to paties S. NAUJALIS Vilnius, 1981 m. vasario 20 d. tikslo j Universitetą atvyko
(Pabaiga. Pradžia ,,TS" 5 bai .kuriuos nurodo atlikti sanitarinė - epidemiologinė numeryje) Atskirai norisi papasakoti stotis. Remonto bare dirba ir apie Universiteto garažo 25 darbininkai, sumaniai va ūkį, vadovaujamą N. Belia- dovaujami inžinieriaus V. kovo. Mūsų garaže — 37 au Jarmašausko. Einamojo re tomašinos: 10 lengvųjų, 7 au monto baras kasmet atlieka tobusai ir 20 sunkvežimių būtiniausią valgyklų, bufetų, bei įvairių specialiųjų maši bendro naudojimosi patalpų, nų. Autotransportas aptar darbo ir poilsio stovyklų, mo nauja visus universiteto pa komųjų bazių patalpų remon dalinius. Mašinų nepakanka, tą. Tai nemažas krūvis: kas nes dauguma jų yra smarkiai met tenka suremontuoti 340 susidėvėjusios, labai dažnai sanitarinių mazgų patalpų, genda. Garažas gauna daug 264 virtuves, 78 prausyklas, paraiškų, bet patenkina tik 256 dušus. Vienas stambesnių praėjusiųjų metų darbų — apie 95%. Beveik kasdien tenka iš pastatų stogų remontas — klausyti nemažai priekaištų papildomai suremontuota 14 dėl garažo darbo: vairuoto pastatų stogai. Įrengtos pa jai neatvyksta į numatytą talpos naujai probleminei la vietą, dažnai vėluoja, sunku boratorijai. Taigi, be kasmet susitarti su garažo vadovais, planuojamų ir Įtraukiamų į kad skirtų reikiamą automa metinį planą, vis atsiranda šiną. Pasitaiko atvejų, kai papildomų darbų, kurie kar vairuotojai piktnaudžiauja — tais sudaro net trečiąją dalį važiuoja savo reikalais ir metinio darbų plano apim pan. Garažo vadovams reikė ties. Einamojo remonto ap tų rimtai susirūpinti vairuo imtis didelė, pastatų daug. Laikas ir kaskart didėjantys tojų darbo drausme. Atsakingą darbą atlieka Universiteto uždaviniai kas mūsų patalpų remonto baras. met į remontininkų planus Jame dirba dažytojai, tinkuo įneša pataisų, kartais ir labai tojai, mūrininkai, skardinin nelauktų. Nori nenori tenka kai, staliai ir kitų specialy daug ką keisti. Apskritai, pa bių darbininkai. Kasmet yra talpų remonto baras, kuriam surenkama iš fakultetų ir ki daug padeda ir studentai, ir tų Universiteto padalinių pa atskirų fakultetų darbuotojai, raiškos einamojo remonto jau nemažai metų dirba sėk darbams ir sudaromas meti mingai. Dabar net sunku įsi nis darbų planas. Pirmiausia vaizduoti, kaip galėtumėm be į šį planą Įtraukiami darbo jo išsiversti. Svarbų, didelį ir sudėtingą apsaugos ir saugumo techni kos priemonių darbai ir dar darbą atlieka Universiteto
delegacija iš Greifsvaldo uni knygos ženklų, atspindinčių nepriekaištingą tarnybą" bu Atkelta iš 1 psl. versiteto. tarybinės liaudies laimėjimus, vo apdovanoti kai kurie Ka kurį dauguma studentų likvi H. PAUTIENYTĖ pasakojančių apie V. Leniną, rinės katedros dėstytojai. davo skolas. Daugiausia pro jo bendražygius, kosmoso už SDAALR Vilniaus miesto blemų su matematikos discip Ilgai laukė Universiteto stu kariautojus. Lenino rajono komiteto pir linomis bei visuomenės moks dentija, kada pastoviai bus Paroda veiks Profesoriume mininkas F, Prokopiuk Uni lais. Nors šiaip lygindami organizuojami poilsio vakarai. iki š. m. kovo 6 d. Kvie versiteto kolektyvui įteikė sesijos rezultatus matome, jog Ir štai penktadienį, vasario čiame apsilankyti. Vilniaus miesto SDAALR or visuomenės mokslai fakulte 20 d. pakvietė Fizikos fakul A. PECELIŪNAITĖ ganizacijos pereinamąją Rau to studentams sekėsi labiau teto diskoteka „ALMAFIDAS nei bendrosios disciplinos. donąją vėliavą. SUPER DISKO", vadovauja Vasario 23 d. Didžiojoje Ir dar. Tarp fakulteto sko Studentų žiemos žygio ta ma Algirdo Matuliausko ir Auloje įvyko iškilmingas mi rybinės liaudies kovų ir dar lininkų daugoka Universiteto Arūno Maršalkos. nėjimas, skirtas Tarybinės bo šlovės vietomis dalyviai sportininkų. Tačiau palaiky Įdomi ir turininga buvo armijos įr Karinio jūrų lai raportavo susirinkusiems dami glaudžius ryšius su tre diskotekos programa. Visą va vyno 63-osioms metinėms pa apie nuveiktą darbą. neriais ir Fizinio lavinimo karą skambėjo naujausių minėti. Universiteto SDAALR pa katedra, tikimės, kad ir jie grupių įrašai. Susirinkusius Pranešimą padarė Karinės skelbė darbuotojų šaudymo greit įveiks šios sesijos sun stebino įvairiausi efektai: tai katedros viršininkas pulkinin varžybų rezultatus ir apdova kumus. ir palubėje bėgančios spal kas A. Valkiūnas. Kalbėjosi nojo nugalėtojus. votos ugnelės, ir nuo gaub Minėjime medaliais „Už „T.S." inf. Jolanta VARAPNICKAITĖ lio skriejantys zuikučiai, ir blyksinčios sirenos... Džiugino įvairiaspalvės šviesos... Namo skirstėmės patenkinti 1989/81 M. M. ŽIEMOS SESIJOS REZULTATAI ir linksmi. Praėjusį šeštadienį ir sekma dienį Saulėtekio komplekso KAIP FAKULTETŲ STUDENTAI valgyklos salėje studentus LAIKĖ ŽIEMOS SESIJOS linksmino kita Universiteto -0) diskoteka „Amicus", vado ' EGZAMINUS ui vaujama Remigijaus Valento. O penktadienį čia vėl links minsis mūsų studentai. 935 1104 103 203 159 169 84,7 Matematikos lakultetas 545 Dalia MOCKUTĖ Fizikos fakultetas 593 64 207 27 48 91,9 326 Matematikos fakulteto Chemijos fakultetas 351 134 25 92,9 70 15 568 V kurso studentė Gamtos fakultetas 575 7 123 243 24 98,8 726 765 162 329 6 39 94,9 Medicinos fakultetas 1154 1215 126 487 29 61 95,0 Filologijos fakultetas 1048 1020 179 494 21 28 97,3 Filologijos fakulteto dar Istorijos fakultetas 452 27 152 10 49 90 2 buotojų komjaunimo organi Pramonės ekonomikos fakultetas 501 420 451 30 122 10 31 93,1 zacija surengė ekslibrisų pa Prekybos fakultetas rodą, skirtą TSKP XXVI su Ekonominės kibernetikos ir 1604 1508 122 352 88 96 94,0 važiavimui. Tai antroji tokia finansų fakultetas 482 242 506 61 10 24 95,3 paroda Filologijos fakultete. Teisės fakultetas 8136 8713 1067 2965 399 577 93,4 VISO: Ekspozicijoje daug įdomių IŠ
lizavimo problemas, iškyla orės, buvo sutvarkyti, nes šis ja įvairias nuotraukas ar ki įvairiausių kliūčių, sunkumų. rūmų (ir Filologijos fakulteto taip gadina sienas. Tie, ku Štai atrodytų paprastas rei patalpų) remontas pradėtas rie blogai tvarko savo kam kalas yra metalo laužo rinki gana anksti — 1964 metų barius, pridaro žalos, turėtų mas ir pristatymas. Tačiau iš pradžioje. Bet restauruodami įsidėmėti, jog gali prarasti tikro tai gana sudėtingas ir Centrinius rūmus ir daugiau teisę gyventi bendrabutyje, o daug pastangų reikalaujantis dėmesio skirdami reprezenta savo vietą turės užleisti tvar kolegoms. Beje, darbas. Pirmiausia metalas cinių patalpų tvarkymui, nori kingiems turi būti surenkamas ir su- nenori „pamiršome" Chemijos ūkio ir butų skyriai dar ne vežamas į sandėlį. Tada rei fakulteto, Gamtos fakulteto ir pasiekė to, kad komendantai kia jį 'sutvarkyti, surūšiuoti ir bendrabučių patalpas. Dar ir jiems patikėtuose darbo ba pučių Centrinių rūmų pastatų ruose būtų šeimininkai tikrą sugrupuoti. Daug reikia važinėti Mate komplekse liko labai daug ja žodžio prasme. Tai viena rialinio aprūpinimo skyriaus smulkių iki galo nebaigtų ir iš opiausių problemų. Kita, darbuotoj-ams po įvairias ba neįveiktų darbų. Tai labiau ne mažiau reikšminga proble zes, parduotuves, tiekimo ir siai liečia Filologijos fakulte ma yra tai, kad kai kurie kitokias organizacijas, kol to patalpas. Nemaža trūkumų ūkio padalinių darbuotojai gauna sąskaitas, o po apmo ir taisytinų darbų atsirado dar stokoja darbo drausmės kėjimo painia pirkinius. Žo vien dėl skubėjimo paskuti sąžiningo požiūrio į savo pa džiu, augant Universiteto pa nėmis prieššventinėmis die reigas, mažai rodo iniciaty dalinių skaičiui, plečiantis jų nomis. Žodžiu, kapitalinio re vos, nuoširdaus darbštumo. Tačiau visas Universiteto veiklai Materialinio aprūpini monto srityje dar labai daug mo skyriaus darbas darosi rūpesčių Įr spręstinų proble ūkio padalinių kolektyvas vis sudėtingesnis. Čia ir pla mų. Daug kur darbai atlieka yra darnus ir gana stabilus. nekokybiškai. Nemažas būrys mūsų darbuo navimo, ir realizavimo ir ne mi Praėjusiais, t. y. 1980-siais tojų Universitete dirba jau planiniai įvairūs reikalai, nes praktiškai skyrius aptarnauja metais, Universiteto kapitali 20—30 metų. Yra nemaža ir beveik visus Universiteto pa nio remonto darbus projekta jaunų entuziastų. Tai S. Ber dalinius. Sunku suspėti visus vo 3 projektinės organizaci notas, R. Keliotienė, inžinie aprūpinti reikiamomis me jos, dirbo 11 rangovinių or riai A. Tamoliūnas, A. Kin ganizacijų. Buvo remontuoja durys, stiklapūtis V. Varniu džiagomis, įrengimais ir kt. materialinio aprūpinimo sky Viena iš atsakingiausių ūki mi 43 objektai 5-iuose res kas. Kolektyvo branduolį su rius. Jam jau keliolika metų nės veiklos sferų yra kapita publikos miestuose ir vieto daro savo darbą pamėgę vadovauja prityręs specialis linis pastatų remontas. Juo vėse. Stambiausieji objektai: specialistai, nuoširdūs savo saugykla, kurią re garbingos darbavietės patrio tas, gabus organizatorius, sumaniai rūpinasi prorekto knygų ekonomistas V. Naudžiūnas. riaus pavaduotojas inžinie montuoja „Vilniaus statyba", tai: J. Mickus, A. Vyšniaus Kasmet sausio—kovo mėne rius J. Gražys. Darbų apim bendrabučiai Nr. 5 ir Nr. 10, kas, C. Terleckas, P. Kemek siais jis planuoja ateinan tis, ruošiantis jubiliejui, ypač kur dirbo Vilniaus statybos lis, D. Gerasimovas, ūkio tiems metams įvairią produk išaugo. IX penkmetyje remonto tresto statybos-re skyriaus komendantai T. Žižciją — maždaug 50 produk (1971—1975 m.) kapitaliniam monto valdyba Nr. 4, profi marienė, V. Žilinskas, S. Vicijos grupių. Iš anksto pla remontui buvo sunaudota 10,5 laktoriumas (Vilniaus STR sockienė, butų skyriaus ko nuojamos produkcijos asorti milijono rublių, o kapitalinei SRV-3), 15-os šiluminių maz mendantai S. Leonavičienė, mente — keli tūkstančiai pa statybai per šį laikotarpį iš gų apresuotės (SRT SRV-1), Z. Urbonienė; inžinieriai A. vadinimų. Planuoti reikia vis leista 8,5 milijono rublių. Mokslo muziejus (Vilniaus Urbonis, P. Tankevičius, tech ką, pradedant smulkiais inst 1978 metais kapitalinio re restauracinės dirbtuvės), Kau nikas, atsakingas už priešgais rumentais, baigiant sudėtin monto apimtis pasiekė 1,5 no vakarinio fakulteto mo rinę apsaugą E. Perednis; patalpos (Kauno technikai M. Budreckas ir A. gais įrengimais. Nemaža sun milijono rublių, 1979 metais komosios kumų sudaro materialinių jau net per 3 milijonus rub restauracinės dirbtuvės), Pa Šinkūnas; staliai J. Kišūnas ir langos poilsio namai (Palan B. Kurpius; valytojos M. vertybių atsiėmimas iš tieki lių. mo bazių. Nedaug dar yra Galbūt kai kas galvoja, gos SRV) ir t. t. Dabar labai Pauliukovič, V. Ruseckaja, bazių, kurios savo produkci kad ruošiantis jubiliejui bu svarbus klausimas, kaip tin B. Cechanovič, S. Vaičienė; ją pristato centralizuotai — vo viskas suremontuota, res kamai prižiūrėti suremontuo kiemsargiai J. Capsjkas, Z. dažytojai B. daugiausia reikia pasiimti pa tauruota ir dabar jau nebėra tas ir restauruotas patalpas. Eidukevičus; tiems. Todėl kasdien tenka ką daryti. Tikrai, per pasku Ūkininkai skundžiasi, kad la Višomirskis ir V. Markevi važiuoti Į bazes, kurios yra tinius 3 metus buvo atlikta bai trūksta valymo priemo čius; vairuotojai J. Medinis, užmiestyje, 10—18 km nuo nemaža darbų, bet jie iš es nių, kurių negalima ’ gauti J. Žemaitis, J. Veršelis, E. Centrinių rūmų. Beveik kiek mės visi vyko Centriniuose kiek reikia. Tai labai sunki Berikus, buhalterijos darbuo vieną dieną iš bazių parve rūmuose. Šių darbų niekaip na patalpų priežiūrą. Netau. tojai: L. Kizikienė, O. Maližame kelių-keliolikos tonų nebūtume sugebėję atlikti, soja, deja, patalpų mūsų stu kėnienė, D. Sinkienė; sandė krovinius. Be to, dažnai ma jeigu nebūtų mums nuolat dentai. Ypač mėgstama rūky lių vedėjai: A. Mizaras, J. mechanikai: terialinės vertybės yra Kau padėję Lietuvos KP Centro ti draudžiamose vietose, mė Golokvoščienė; no, Šiaulių, Panevėžio tieki Komitetas, respublikos Vy tyti kur papuola, nuorūkas, B. Bučius ir J. Norkūnas. Neabejoju, jog Rektorato mo bazėse. Tenka jas kaskart riausybė, Aukštojo ir specia popiergalius. Ne visi fakulte atsivežti patiems. Beveik nuo liojo vidurinio mokslo minis tų budintieji stropiai atlieka vadovaujami, padedami vi sausio vidurio prasideda ir terija, įvairios kitos organiza savo pareigas. Studentams tu. suomeninių organizacijų ir fondų realizavimas. Visos cijos bei žinybos, kurias vi rime nemaža pretenzijų. Au nėms tarnyboms keliamus užgaunamos materialinės verty sas sunku būtų ir suminėti. ditorijos po paskaitų palie fakultetų, ateityje galėsime bės saugomos šešiolikoje pa Prie patalpų restauracijos ir kamos prišiukšlintos, prirūky dar sėkmingiau spręsti ūkitalpų, kurios yra įvairiuose remonto daug ir įvairiais bū tos, neuždaromi langai, neuž davinius ir problemas. Vienuoliktajame penkme miesto rajonuose. Labai sky dais prisidėjo Universiteto gesinama šviesa. Komendan riaus darbą sunkina tai, kad dėstytojai, dekanai, katedrų tai per mažai baudžia, bara, tyje pagrindinį dėmesį skir sandėliams neturime specia vedėjai, visuomeninės organi nevaleikas, inventoriaus ga sime, kaip buvo nurodyta kai Lietuvos KP XVIII suvažia lių patalpų — ir vežiojame, zacijos ir, žinoma, daugiausia dintojus, šiukšlintojus, nešiojame dideliais atstumais. mūsų šaunieji studentai. kurie studentai bendrabučiuo vime, darbo našumo kėlimui Sprendžiant tiekimo ir rea Centriniai rūmai, ypač iš iš se, savo kambariuose, klijuo ir intensyvinimui.
Hinduizme nuo šivaizmo yra permestas „lieptas“ į šaktizmą — Šivo žmonos Parvatės — pagrindinės hinduizmo deivės — kultą. Ją dažnai vadina Mahadevi — didžiąja deive. Ši deivė ga linti be galo daug kartų Įsi kūnyti bevardėse dievybėse motinose. Visos jos — apraiš kos moteriškos jėqos ir mo teriško prado, kuris. anot Šaktizmo, vyraująs pasaulyje. Kiekvienas dievas turįs sa vąją šaktę, be kurios jis — bejėgis. Jeigu Mahadevė nors akimirką užmerktų akis, *šnyktų pasaulis, o kartu su juo ir dievai. Tačiau deivės nuolatini budrumą palaikan tis jos motiniškas rūpinima sis Visatos likimu. Šaktizmas skelbia, joq pasibaiqus vadinamajai Brah mos dienai ir prasidėjus pa saulio sunaikinimo laikui, žūsią ir dievai, ir žmonės. Iš tiksiąs tik Šivas, kurį išgel bėsianti Parvatė. Tuomet pa saulis atgimsiąs iš naujo Deivių motinų kultas, kilęs senų senovėje, dar matriar chato laikais. Matriarchatą turėjo beveik visos pasaulio tautos. Antai, kasinėjant Harapo civilizacijos gyvenvie tes, buvo aptikta nėščių moterų statulėlių, labai pa našių j rastąsias Mezopotimijoje ir prie Viduržiemio jūros. Išvardyti visus hinduistinio panteono dievus praktiškai neįmanoma. Be dievų ir dei vių, anot hindų, danguje gy veną pusdieviai ir dvasios — gandharvai — dangiški muzi kantai ir dainininkai, kinarai — pusiau žmonės, pusiau arkliai, panašūs į graikų kentaurus, sadhjai -— sielos žmonių ,priartėjusių prie to bulybės, ir daugybė sudievin tų išminčių bei asketų. Hinduistai dar garbina au galus ir gyvūnus; lotosą, figmedį, beždžionę, karvę kobrą, šventais laikomi Hi malajai, kur, pasak induistų, esanti dievų buveinė — hinduistinis Olimpas. Yra *r Šventųjų upių, pirmiausia Gangas, esą, ištekantis »š ViŠnaus pėdų. Pagrindinėje Indijos religi joje randame daugybę įvai rių atmainų Tai ir sudėtingiausios religinės filosofinės sistemos išrinktiesiems, ir gražios bei naivios pasakos prastiems žmonėms. Nepatenkinti Vedų filosofi ja ir brahmanų mokymu as ketai ieškojo savo kelių. Ta čiau išminčių, atsiskyrėlių, kaip ir krikščionių vienuolių ar musulmonų dervišų, buvo nedauq. Tuo tarpu daugumas gyveno įprastą gyvenimą su jo džiaugsmais ir rūpesčiais. Paprastiems žmonėms nebu vo kada gilintis į teologijos traktatus: jie susipažindavo su hinduizmo dogmomis ir kultu per mitologija. K.<p
Homeras savo poemose išqarsino qraikų dievus ir didvyrius, taip Mahabharato autoriai supažindino su hinduizmo dievais pačių tolimiausių šalies kampelių qyventojus’ Viename iš Mahabharato kūrinių aiškinama, jog žmoqus qyvena tam, kad pažintų dievą ir suartėtų su juo. Tačiau keliai į dievą įvairūs: karma — darbų ir teisingų poelgių, džniana — žinių ?r dvasinio tobulėjimo, bhati — begalinės meilės dievui kelias. Šis kelias prieinamas visiems, o ne vien filosofams ir asketams. Beveik visos hinduizmo apeigos susietos su mitoloqiniais siužetais, kuriuos iš vaikystės žino kiekvienas hindas. Hindai. kaip ir krikščionys, lanko šventąsias vietas. Kiekvienais metais ant Gango upės kranto susirenka maldininkų minios. Visų hindų svajonė, po mirties būti sudegintiems ant Gango kranto ir kad jų pele-
Neatsižvelgiant į tai, neqalima suprasti daugelio šiuolaikinės Indijos socialinių ekonominių problemų, susigaudyti jos politinio gyvenimo įvykiuose. Prietarai savaime neišnyksta. Jie dažnai yra rimta užtvara naujiems, pažangiems qyvenimo vėjams, Todėl kuriasi religinės kastinės ir politinės organizacijos, partijos, siekiančios sutaikyti senas idėjas su nauju visuomeniniu qyvenimu. Dešiniosios jėgos panaudoja hinduizmo idealistinę filosofiją kovai prieš pažangias idėjas. Taičau visoms šioms pastangoms trukdo objektyvios socialinės ekonominės permainos, vykstančios šiuolaikinėje Indijoje. Hinduizmas — vyraujanti religija Indijoje. Ją pripaž sta 84 procentai šios šalies gyventojų. Hinduizmas — tai visuma liaudies tikėjimų, būdingų VI—V amžiuje prieš mūsų erą dabartinėje Indijos
AR ŽINOTE? nai būtų išberti į „šventąja“ upę. Kaip ir kiekviena religija, hinduizmas daug ką drau džia: negalima imti maisto kaire ranka, tuoktis dieną, laidoti — naktį. Tokių taisyk lių — šimtai, jau nekalbant apie kastinius apribojimus, griežtai draudžiančius bend rauti skirtingų kastų žmo nėms. Tačiau šiuolaikinio gyveni mo sąlygomis hindai vis la biau tolsta nuo religinių dogmų ir tikėjimo taisyklių. Miestuose, stambiose gamyk lose ir fabrikuose, kastinius prietarus išstumia darbinin kų klasinės vienybės jaus mas. Miestų augimas, pramo nės vystymasis, spartūs gy venimo tempai griauna per tvaras, daugelį amžių skyru sias įvairių kastų žmones. Šiandien „dukart qimę“ arba aukščiausiosios — brah manų — kastos atstovai ir haridžanai, tai yra „dievo vaikai“, kaip Mahatmas Gan dis vadino neliečiamuosius, dirba petys į petį metalurgi jos kombinatų cechuose, va žinėja perpildytu miesto transportu. Kaimo vietovėse kastiniai prietarai labiau qyvybing’ Bet ir čia tarpkastiniai san tykiai, netekdami luominio religinio pobūdžio, vis aiš kiau parodo savo klasinę esmę — prieštaravimą tarp varqinqųjų valstiečių ir že mės savininkų. Religijos poveikis kasdieni niam indų gyvenimui, jų pa saulėžiūrai dar labai didelis.
teritorijoje gyvenusiems žmo nėms. Lankydami šventoves, šiuolaikiniai hindai atneša dievams bananų, gėlių, iš kvėpinto vandens, pieno ir kitų dovanų. Dievai, kuriems skirtos šios dovanos, — labai įvairūs. Vienose šventovėse — Višnus, gulintis ant di džiulio drakono nuqaros, ki tose — Šivas su trišakiu rankoje, trečiose — Ganešas, dievas dramblio galva Kai mo maldyklose dažniausiai garbinama deivė motina. Hinduizme - dievų, deivių, dievybių — begalės. Hindai juokauja ,joq dievų yra tiek, kiek ir tikinčiųjų. Todėl ir religijos dogmų, privalomu visiems hindams, labai ne daug: šventojo Vedų autori teto pripažinimas, mokymas apie karmą, tikėjimas dieviš ka kastų prigimtimi. Šiuolaikinio hinduizmo ga lima skirti tris pagrindines kryptis: višnuizmą, šivaizmą ir šaktizmą. Viename mite pasakojama, kad iki pasaulio sukūrimo dievas Višnus miegojęs pir mapradžiame vandenyne ant tūkstantqal vio slibino. Bet kartą iš Višnaus pilvo išau gęs lotosas. Lotoso žiede gimęs Brahma — dievas kū rėjas. Po pasaulio sukūrimo Višnus pabudęs ir ėmęs val dyti Visatą. Višnu paprastai vaizduoja keturrankiu mėlynodžiu žmogumi, sėdinčiu soste ir laikančiu rankose kriauklę, diską, skeptrą ir lotoso žiedą. Keliauja šis dievas raitas ant paukščio
akiratis • KOVOS UŽ LAISVĄ ŽMOGŲ AVANGARDE Turi kuo pasididžiuoti Universiteto medicinos fakul tetas, šiais metais švęsiantis garbingą 200 metų jubiliejų. Šiandieninio pokalbio tema — medikų ateistinė veikla, apie kurią teko girdėti ne maža gerų atsiliepimų. Ateistinėje propagandoje gydytojai užima ypatingą vietą. Į juos dažnai kreipiasi sunkią valandą ne tik prašy dami suteikti medicinos pa galbą, bet ir norėdami gauti patarimą, pasiguosti. Vos ne kiekviena ligos istorija — savotiška dvasinė išpažintis, todėl kiekvienas medikas pri valo rūpintis ne tik žmogaus kūnu, bet ir siela. MF studentų ateistiniam auklėjimui vadovauja 1979 metais įkurta ateizmo tary ba. Jos mokslinis konsultan tas prof. J. Markulis — ta lentingas lektorius, kurio ateizmo paskaitų tematika la-
bai įvairi. Darbo patirtį jis perteikia medicinos darbuo tojų mokslinėse metodinėse konferencijose, o neseniai pa rašė ir įteikė spaudai meto dinius nurodymus „Kaip ruošti paskaitą ateistine te ma". Pirmuoju klausimu krei piausi į prof. J. MARKULĮ. — Gerbiamasis profesoriau, ateizmo kova su religija vi sada buvo pažangių jėgų ko vos su reakcija atspindys. Kokios yra ateistinio auklėji mo tradicijos Jūsų fakultete? — Universitete nuo seno puoselėjama pažangi mintis. Jau pirmasis MF dekanas S. Bizijas iškėlė kovos su prietarais ir atgyvenomis vė liavą. 1772 m. veikale „S. Bizijo atsakymas draugui filo sofui į klausimus apie me lancholiją, maniją ir kal tūną" jis rašė, kad ne dievo bausmės už nuo dėmes, o smegenų krauja gyslių nusilpimas sukelia psichines ligas; kaltūno prie žastis — antisanitarinės gy venimo sąlygos. Už pažangių minčių propagavimą vysku pas J. Masalskis persekiojo žymų mokslininką jr priver tė jį išvykti iš Vilniaus. Pa našus likimas ištiko gamtos mokslų profesorių 2. Ė. Žiliberą, pirmąjį Europoje drįsu si tvirtinti, kad augalai, kaip ir gyvūnai, dauginasi lytiš kai. Dž. Kuko ekspedicijos dalyvis G. Forsteris, dėstęs
Universitete botaniką, skelbė, kad tarp negyvosios ir gyvo sios gamtos yra vienovė. 30 metų anksčiau už C. Dar viną knygoje „Specialioji zoologija" gyvūnų gyvybės medį pateikė E. Eichvaldas. Jo nuomone, rūšys kinta dėl kovos už būvį. Pirmojo Rytų Europoje fiziologijos vadovė lio autorius A. Sniadeckis 1804 m. paskelbė „Organinių būtybių teoriją", kurioje materialistiškai aiškino gyvy bę, kaip išorinės ir vidinės organizmo aplinkų sąveikos rezultatą. Tarybiniais metais moksli nė pasaulėžiūra ugdoma lais vai, netrukdoma, todėl įgavo ypač didelį mastą. Pirmasis pokario Medicinos fakulteto dekanas prof. J. Kairiūkštis daug nuveikė puoselėdamas ir tvirtindamas ateistines tra dicijas. Jo pažangias mintis perėmė žymūs medikai: V. Lašas, J. Šopauskas, J. Jurša. Energingai mokslinę pasaulė žiūrą studentams ir visuome nei propaguoja MF dekanas prof. S. Pavilonis. Ateistinių pokalbių ciklą per radiją vedė doc. G. Česnys. Šiuo metu ieškome naujų ateisti nio auklėjimo formų, stengia mės panaudoti kitų fakultetų patirtį. Apie ateistų veiklos šian dieną kalbamės su doc. A .DEMBINSKU, MF ateizmo tarybos pirmininku. — Kaip apibūdintumėte nū
Garudo — didžiulio erelio pusiau žmogaus veidu. Tei giama, jog Višnus tarnauia pasaulio gerovei. Kada Visa tai ar žmonijai gresia pavo jus, jis neva įgauna vieną iš savo žemiškų pavidalų — avatarų ir neleidžia trium fuoti blogiui. Pasaulinio tva no metu dievas įsikūnijo di džiulėje žuvyje ir perspėjo pirmąjį žemės žmoqų Manų — hindiškąjį Adomą — apie gresiantį pavojų. Pavirtęs šernu, Višnus nužudė demo ną, paskandinusį žemę van denyno qelmėse. Dešimtas dievo įsikūniji mas esąs Kalkis, raitelis ant balto žirqo, aukštai iškėlęs ugnies kalaviją. Tai hindidzmo mesijas, kuris turėsiąs pasirodyti žemėje ir atkurti „aukso amžių“ — pastovią visų žmonių gerovę. Višnaus žmona Lakšmė laikoma mei lės, grožio ir laimės deive, kuri neva qimusi marių van denyse. Ji vaizduojama gra žia moterimi, laikančia ran koje lotoso žiedą. Višnus ir Lakšmė turėję sūnų Kamą — meilės dievą. Kaip ir Antikos Erotas, šis dievas žeidžia žmonių širdis meilės strėlė mis. Kamo lankas pagamintas iš cukranendrės, o temnlę atstoja susikibusios bit*s, strėlėse vietoj aštrių antnalių — gėlės. Šivaitų pagrindinis dievas — daugiarankis ir daugiakojis Šivas, įkūnijantis skirtin gus ,netgi prieštaringus reiš kinius. Šivas griovėjas įkū nija mirtį. Tačiau yra ir ši vas — gyvūnų globėjas Pašupatis, Šivas — didysis Jo gas. Pastarasis, sukryžiavęs kojas, įsigilinęs į save, sėdi Himalajų viršūnėje, ir ši jo savistaba palaiko Visatos bu vimą.
Dievo Šivo kūnas apibars tytas pelenais, bylojančiais apie jo asketizmą; jo kak’ą ir rankas apvyniojusios gy vatės, simbolizuojančios ne tik mirtį, bet ir vaisingumą, turtingumą. Šivas vadinamas ne tik mistinės ramybės die vu, bet ir siautulingų šokių simboliu, šokio karaliumi Nataradžu. šokdamas jis pri verčia Visatą judėti, nagai savo užgaidą sunaikindamas arba sukurdamas ją. šivas, kaip ir Višnus, qali persikū nyti ir įvairiais pavidalais nusileisti žemėn. Šivo sūnus Ganešas laikomas išminties ir gerovės dievu. Jo atvaizdą galima pamatyti prie įėjimo į banką, mokslo įstaigą, virš gamyklos vartų. Daugelis hindų vienu metu qarbina du pagrindinius hinduizmo dievus — ir Višnu, ir Šivą. Jie tiki, jog dievai, kuriems jie lenkiasi, yra tik įvairios vienos ir tos pačios dieviš kos esmės apraiškos. Gedimias SAVICKAS
dienius Jūsų vadovaujamos tarybos uždavinius, tikslus? — Mūsų tikslas — rengti idėjiškai subrendusius būsi mus specialistus, kovingus ateistus, galinčius propaguoti materialistinę pasaulėžiūrą, gebančius ieškoti naujų for mų ir metodų darbe su žmo nėmis. Ateistinis medikų rengimas yra kompleksiškas. Jis apima mokymo procesą, mokslinę veiklą, visuomeninį darbą už aukštosios mokyklos ribų. Stengiamės ugdyti visapu sišką žmogų, su susiformavu sia pasaulėžiūra. Tik tada jis bus geras specialistas. Paneigti šiuolaikinių teolo gų argumentus nėra lengva ir paprasta. Jie patys nau dojasi naujausiais mokslo laimėjimais, pažįsta žmogaus psichologiją. Pavyzdžiui, da bartiniu jų aiškinimu rojus — žmogaus dvasinio komfor to būsena, pragaras — ne stereotipiškai mūsų įsivaiz duojama vieta su dervą ver dančiais velniūkščiais, o dva sinės kančios būsena. Mano nuomone, ateistinis auklėjimas — tai mokslo, tie sos propagavimas, verčiantis mąstyti, nurodantis žmogui poziciją gyvenime. Tarybos uždavinys — ugdyti ateistus, dirbančius lenininiu kovos su idėjiniais prietarais stiliumi: maksimum kovingumo bei nesutaikomumo religijai ir maksimum jautrumo religin gam žmogui. Plačiau papasakoti apie MF ateistų veiklos kryptis papra šiau partinio biuro sekreto riaus pavaduotoją vyr. dėst. L. MACENIENĘ. — Kaip Jūs vertinate fa kulteto studentų ateistinį auk lėjimą, jų pačių propagandinę veiklą? — Akivaizdūs yra studen tų ateistinio auklėjimo pro gramos įgyvendinimo laimė jimai. Visose fakulteto ka tedrose sudaryti politinio
„KAS GALVOJ, TAS KALBOJ“ Dalyvaujant VU kraštoty rininkų klubo ekspedicijose, rengtose Upninkų, Panemunė lio ir Obelių apylinkėse (1978, 1979, 1980 metais) ir renkant medžiagą siaura liaudies etiketo tema, kažin ar buvo galima susidaryti realų religinių santykių to se apylinkėse vaizdą. Tačiau tam tikrus ypatumus buvo galima pastebėti — pirmiau sia, aišku, susijusius su liaudies etiketu. Juos lengv iausia pastebėti konkrečiuose pasisveikinimuose, palinkėji muose, užkalbinimuose — tam tikrose liaudies etiketo formulėse. Seni žmonės atsimena daug gražių lietuviškų palinkėji mų dirbantiesiems („Unt skaisčio, unt balčio!", „Te būna tavo žlugtas kaip sau lė skaisti" — skalbiančiai; „Graži verpstis, plona gija, bus plona ir drobė!" — ver piančiai; „Kad gausiai byrė tų!", „Kad aruodus pripiltumėt ir kaupu nenusimlntumėt!“ — kullantiems; „Kad gerai kvepėt šienelis, kai at jos bernelis, — bernelį pa girdysi vyneliu, o kumelį pa penėsi šieneliu!" — šieną grė biančiai; „Kad būt riebūs sprindinykai — lašiniai" — kiaulę skerdžiantiems ir kt.) Tačiau 50—60 metų žmonės tokių palinkėjimų nebeprisi mena — juos iš gyvosios kal bos Išstūmė ne tik universa lesnis, bet ir bažnyčios teigtlnas katalikiškas palinkėji mas „Padėk, dieve!" O gražią lietuvišką pasisveikinimo for mulę „Sveiki gyvi!" buvo pakeitęs katalikiškas pasi sveikinimas. Ir prie kitų už kalbinimų ar palinkėjimų bu vo prilipdomas dievo vardas. O pavargusi šeimininkė niū riai žiūrėdavo j pavalgiusią ir persižegnojusią šeimyną: „Tik dievui ačiū, o tau — Išgrauš". Drąsesnis buvo Jaunimas.
Bernai dažnai ne tik pasišai pydavo iš katalikiškųjų eti keto formulių, bet ir įžūliai Jas „apversdavo aukštyn ko jom:. J „Garbė Jėzui Kris tui!" dažnas atšaudavo: „Sau gokis, kad neparkristum!", į „Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus!" — „Tegul bus bul vės po devynis auksinus!". Suabejodavo ir palinkėjimo „Padėk, dieve!" galia: „Čia ir be dievo man užaugs!", „Kad padėjai, tai ir pasiimk!", „Dievas ir taip padeda, eik tu padėti!". Į „Sotink, dieve!" galėjo juokais atsakyti: „Val gom savo, ne| kieno kito!", „Prašom! Kai turime, tai ne duosime, kai suvalgysime — paprašysime!" Šventvagiškai nuskambėdavo ir toks dialo gas: „Skalsų!" — „Dangun balsų!" — „Pilvan sotį, duos tau dievas mergiotį!" Į „Su diev!" atrėždavo „Su dviem! Trečią pasikišk pažastin!". Tokie humoristiniai etiketo formulių iškraipymai rodė ne tik sveiką liaudies humorą, bet ir liaudie sąmonėjimą, religijos įtakos menkėjimą. Juk žmonės, kurie nebijojo taip pasakyti, turėjo būti ar ba visai netikintys, arba abe jojantys religinėmis dogmo mis. Šiandien galima pasidžiaug ti, kad katalikiškas formules sėkmingai pakeitė tokie pa linkėjimai kaip „Geros klo ties!", „Gero pasisekimo!", „Linksmo darbo!", kad vėl sugrįžo gražus pasisveikini mas „Sveiki gyvi!", kad links mai užkalbinami kolūkiečiai: „Sveiki gyvi! Kaip gyvenat kolektyvi?" Vis rečiau mini mas dievo vardas šnekamo joje kalboje rodo, kad jo įvaizdis nyksta ir žmonių są monėje. Ne veltui liaudies iš mintis sako: „Kas galvoj, tas kalboj". V. GLADUTYTĖ Filologijos fakulteto IV kurso studentė
auklėjimo planai, kuriuose nemaža vietos skiriama stu dentų mokslinės pasaulėžiū ros . formavimui, ateistiniam auklėjimui. Šio auklėjimo veiksmingumą geriausiai ro do nuveikti darbai. Praeitais mokslo metais I kurso stu dentai turėjo 6 pašnekesius apie šiuolaikinę ideologinę kovą pasaulyje, žmogaus ir religijos kilmę jr kt. II kurse įvyko 4 pašnekesiai, kur u metu buvo kalbama apie šiuolaikinės katalikybės kryž keles, medikų internacionali nę pareigą. III kurso studen tai nagrinėjo etines medici nos problemas, IV kurso me dikai domėjosi ateizmu Lietu voje, Vatikano susikūrimo istorija. V ir VI kursų būsi miems gydytojams skiepijama principinga ateisto pozicija ligonio ar jo giminių atvilgiu, neįžeidžiant tikinčiojo jausmų, nevaržant jo sąžinės laisvės. Buvo organizuoti susirinki mai — pokalbiai apie ateis tinio auklėjimo metodologi nius principus, susitikimas su Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos Lietuvos Tarybų Socialistinei Respublikai vyr. referentu. Šešiose katedrose ir bendra butyje eksponuota vaizdinė agitacija ateizmo tematika. MF katedros materialistinės pasaulėžiūros ugdymo veik loje laikosi rektorato, deka nato, partinio biuro sudarytų planų. Studentų mokslinėje drau gijoje studentai paruošė 7 ateistinio pobūdžio praneši mus. Studentai medikai •— aktyvūs „Akiračio" klubo na riai. Šauniai padirbėjo busimie ji gydytojai vasarą gamybi nėje praktikoje. Jie perskai tė 68 paskaitas ateizmo te momis: „Mirties problema naujausių medicinos darbų šviesoje", „Medicina ir religi ja" ir kt. Tokių paskaitų ruo
šimas — puiki būsimo darbo mokykla. Ateistinė veikla fakultete yra pastoviai tobulinama. 1981—85 metų perspektyvi niame plane nužymėjome naujas jos kryptis. Kaip atrodo ateizmo dar bas pačių studentų akimis? Savo mintimis sutiko pasida lyti V kurso pediatrė A. LA PYTE. — Kokie ateistiniai rengi niai šiais mokslo metais Jums labiausiai patiko? — Man ypač įsiminė susi tikimas su ekskunigu A. Ži linsku, knygos „Žemės šauks mas" autoriumi. Į kunigų se minariją jį atvedė mintis, kad skleisdamas žmonėse ti kėjimą, galės padaryti juos geresnius, taigi ir laiminges nius. Tačiau studijuodamas religinę filosofiją, A. Žilins kas rado joje daug prieštara vimų. Viena dogma skelbia, kad žmogaus valia laisva, ki ta, kad viskas priklauso nuo dievo, o žmogus — tik žais liukas visagalio rankose. Ieš kantis tiesos protas negalėjo neįžvelgti religinių dogmų absurdiškumo ir po atkaklios vidinės kovos A. Žilinskas atsisveikino su kunigyste. Ta po inžinieriumi, augina dvi dukras. Po kiekvieno tokio susitikimo, atviro pašnekesio su daug išgyvenusiu žmogu mi lieki praturtėjęs, išsineši ką nors nauja. Galima tik pasidžiaugti, kad MF sėkmingai ugdomas nau jas žmogus — komunizmo kūrėjas, laisvas nuo religinių prietarų, apsiginklavęs moks line materialistine pasaulėžiū ra. „Kova dėl asmenybės lais vės — ilgiausias ir sunkiau sias karas žemėje, toje žmo nių planetoje" (E. Mieželai tis). Tarybinis gydytojas — šios kovos avangarde. Visiems pasisakiusiems dė koju už pokalbį. J. MASANDAVlClDTE
UTK. žiemos vargai ir linksmybės Universiteto turistų klu bas bene aktyviausias lektyvas respublikoje, ganizuojant slidžių glus. Šią žiemą kategorines slidžių keliones jau atllko 90 Unlversiteto turlstų. Lietuvoje keliavo 6 grupės (48 dalyviai), po 2 grupes keliavo Pietų Urale (14 dalyvių) Ir Ko loje (14 dalyvių), viena grupė (14 dalyvių) — Karpatuose. Atliktos 6 pirmos, 4 antros ir viena — trečios sudėtingumo kategorijos kelionės. Respublikiniame slidžių rali viena UTK komanda pelnė bendrąją 4 vietą, kita („Gabija") — 6—7 vietą.
Virgio ir Šarūno. Taip lenkty niaudami ir priėjome mūsų kalniūkščio papėdę. Apmarinę alkį, vieni nuskubėjo kopti j viršūnę, kiti liko taisyti Virgio slidę, Ir štai slidė sutaisyta — dabar pirmyn j viršūnę. Viršūnėje pasiimame prieš mus čia buvusių paliktą raš telį, o vietoj jo paliekame savo raštą. Na, o dabar jau — foto, foto, foto ir žemyn. Švilpia vėjas pro ausis, blizga kietas sniegas, Ir... šliumpt, bumpt!.. Štai sumirga Tiuliuko švie sos, o mes kaip viesulas įvirs-
VASARIO N-OJI DIENA
iSTRAUKA IŠ ŽYGIO DIENORAŠČIO
Laikrodis išmušė dvylika. Prasidėjo paskutinė mūsų žy gio diena. O prasidėjo jinai senoje, rusiškoje pirkioje trijų „mafrioškų" ir murzino katino — Virgj ir Šarūną, kad mums taškos karalijoje. Saulelė iš dykaduoniams pagamintų ko guolio išvertė mūsų virėjus, nors, teikiančio kalorijų ir už pildančio mūsų jau nebepaso tinamus skilvius. Mes kėlėmės sunkiai sun kiai. Šiaip taip aptrynę akis, sėdome srėbti košės. Prisisrė bę, prisikirfę, atsigėrę, susi metę j kuprinę reikalingą amuniciją, užsimovę „ližes", Kalnai... Kalnai... Nekasdienis jų grožis paviliojo iššleivojome užkariauti super ir mus — grupę studentų matematikų. Sį kartą šturmavo aukšto kalno — „Didžiojo me mūsų senąjį Pietų Uralą. Iremelio". Ramūs ir tylūs miškai, ledo sukaustyti vingiuoti upe Ėjome, kopėme, šliaužėme, liūkščiai, baltų viršukalnių akmeninės uolos, kalnagūbrių ieškojome šio kalnelio. Na, o didinga ramybė, saulė ir sniegas, sniegas, sniegas — visa jau kai suradome, tai prasi tai mus supo ištisas dešimt dienų. dėjo didžiosios lenktynės tarp Kiek tie kalnai žavėjo ir džiugino, stebint juos iš toli, tiek nelengva buvo juos įveikti. Greitai pajutome, kad turime gerą vadą, nes neteko klaidžioti baltų sniegynų ir miškų platybėmis. Žygiui vadovavo Algirdas Striuka (GF III k. geologas)’ Atlikome antros sudėtingumo kategorijos slidžių turistinį žygį, praėjome pilietinio karo kovų kelials. Fotoaparatai visada buvo pasiruošę fiksuoti kiekvieną nepakartojamą gamtos grožybę, nes atrodė, kad tai matome pirmą ir paskutini kartą. Kalnai negailėjo mūsų slidžių — lietuviškos „Šatrijos" sėkmingai lūžo. Po sniegu pasislėpę akmenys neleido nusileisti be griuvinėjimų. At mintiną rekordą pasiekė Valda — tik per vieną nusileidi mą ji „sugavo dvidešimt penkis zuikius". O kai buvo nugalėtas didžiulis Iremelio kalnas (1586 m), ne vienas su pasididžiavimu pagalvojome: „Štai ir vi sas Pietų Uralas man po kojomis!" Vilma ŠAKUNAITE MaF III kurso studentė
Keliauti gera Urale
„Vis tik trečia kategorija — nejuokai," — galvojo merginos (o jų net trejetas), dundant traukiniui į Šiaurę, j Kolos pusiasalį. Šalia merginų penki vyrai — va ir visa grupė (vadovas Fizikos fa kulteto inžinierius Eugenijus Stumbrys). Žygį pradedame Imandroje. Pirmosios dienos sunkiausios — tenka prisitaikyt prie nau jo gyvenimo būdo. Reži mas žygyje griežtas. Budin tieji keliasi naktį, likusieji — kai garuoja košė. Iškeliaujame dar ir su tamsa. Kaip mes kopėme į Ciorčioro perėją? Oras puikus. Salta. Pusto. Visų veidai žvil ga, ištepti žąsų taukais — tik taip apsisaugome nuo šal tuko. Sunku eiti Išilgai kalno. Žemyn daug nežiūrėk — nuo neįprasto baltumo apsvaigęs, gali nusiristi. Atsisukdami vienas į kitą, pažiūrėdami, ar nepabalo draugų nosys (tai nelemtas nušalimo ženklas! O namo visi norime grįžti gra
žūs), vėl judame į priekį, lė tai, atsargiai. Griežinėlis cit rinos greit atnaujina jėgas. Nuovargio lyg nė nebuvę. Visi triumfuojame. Spragsi fotoaparatai — įsiamžiname. Atrodytų, ko daugiau bereikia — pusę dienos ropštėmės į
CHIBINAI
LAUKĖ TURISTŲ tikslą .dabar galime švilpau dami leistis žemyn. Kur tau! Ne visiems tenka švilpauti. Dažnai pasijunti besėdįs pus nyje. Jumječioro, Ciorčioro, Risčioro perėjos jau buvo įveik, tos. Ir vienądien nosies nesi norėjo kišti iš palapinės — termometras rodė — 42°C. Pralaukėme dieną. Kitądien pajudame ,nors šaltukas apie
spektaklis „HEROJŲ PAŠNE KESIAI" (B. Sruoga, J. Gru šas, Just. Marcinkevičius, J. Marcinkevičius). Pradžia 20 vai. Bilietai parduodami Univer Kovo 14, 15 d. Teatro sa siteto knygyne (Universiteto 5] 11 iki 19 vai. ir prieš lėje (Centriniai rūmai] įvyks nuo Universiteto teatro poezijos spektaklį.
30°C. Matyti tik akys, kaukės apšarmoję, blakstienas sunku pakelti — apledėję. Vėjas — tiesiai į mus... Vakare, kad saldžiai miegotume, kiekvie nas gauname po šaukštą me daus. Budintysis saugo mūsų ramų miegą, rašo dienoraštį, kūrena krosnelę, ado suply šusias kojines... Paskutinę žygio dieną lai komės didvyriškai. Dviejų „normą" nučiuožėme per vieną. Ne juokai — 42 km! Matyt, didelis buvo noras kuo greičiau atsidurti namuo se. Gerai, kad vėjai buvo pa lankūs — dėl to Seido ir Lovo ežerus pračiuožėme per dieną. Žygį baigėme Lovozero kaimelyje. Įveikėme gero kai virš 200 km. Gal grįžtame atgal? Chibinai vėlei laukia mūsų. Už pustė ten ne vieną šaukštą, dubenėlį, kitais metais važiuo sime ieškoti. Rūta ANDRIJAUSKAITĖ Filologijos fakulteto IV kurso studentė
tame į trijų „matrioškų" ir vieno katino karalijos kiemą, susimetame daiktus ir j auto busų stotelę. Greitai pasiekiame Viazovaja geležinkelio stotelę. Ir vėl mes ant ratų, ir vėl nak tis, ir dar kartą nusileido saulė ,tačiau ji ir vėl pate kės, o mes vis būsim ant ratų ir ant ratų, vis arčiau ir ar čiau savosios tėviškės. Rimantas BRUSOKAS Pramonės ekonomikos fakulteto II kurso studentas N. MATULEVIČIŪTĖS nuotraukos (PEF IV k.)
Po Lietuvos „Šveicariją“ Tarp turistu Medicinos fakulteto studentu — vie netai. Bet antrakursės Bi rutės Almonaitvtės inicia tyva šįmet pavyko suda ryti studentu mediku gru pe. Keliavome vadovauji" mi Chemijos fakulteto ketvirtakursio A. Usaičio. Pradėjome žygį dar Latvijoje (Eglainėie). Aleksandravėlės (Zarasų raj.) kraštotyros muzieju je įrašėme į atsiliepimu knyga padėka už įdomius eksponatus. Prie Sartu ežero prisiminėme legenda
apie dvarininko ir bau džiauninko žirgu lenkty nes. Ciuožėme i Antaliep tę, kur 1959 metais buvo pastatyta viena iš stam biausiu Pabaltijy kaimo hidroelektriniu: 26 ežerai susiliejo i viena didžiuli tvenkinį — marias. Salakai, Kazitiškis. Daugėliškiai, K. Petrausko tė viškė — Ceikiniai — tai vis mūsų aplankytos vie tovės. O baigėme žygi Pa šelmenėje. Rima BORISEVlClOTĖ Medicinos fakulteto IV kurso studentė
O SENA ŽEMAITIJA..* Apie Žemaitijos kalvų ir kalnelių grožį daug kalbama ir rašoma. Bet šnekos šnekom, o visa tai pamatyti būtina savo akimis. Ir mes, UTK turistų septyniukė, nusprendė me žiemos atostogas praleisti Žemaitijos kalvose. Žygis sutapo su dideliu atšilimu. Tad migla, lietus, vėjas, šlapias sniegas — visos atlydžio „malonės" mus „lepino". Bet visko reikia paragauti, kad turizmas neatrodytų lengvas pasivaikščiojimas... Taigi, susipažinome su Žemaitijos kalnyno šiaurine da limi. Aplankėme Platelius, Šateikius, Plungę, Luokę. Gra žios čia vietos: seni eglynai, meną dar „razbaininkėlio, svieto lygintojo" Tado Blindos laikus, drąsių 1863 metų sukilėlių, Didžiojo Tėvynės karo kovas. Miesteliai, kalvų kalvelių apsupti, senoviškai tylūs ir ramūs. Ir žmonės čia puikūs: nakvynei priims, pasidomės, kaip sekasi. Ir papa sakoti gali nemažai apie savo gimtinės grožį, gamtą, tur tingą praeitį ir nūdieną. Aplankius Varduvą, būtinai reikia užsukti pas K. Bru žą — kraštotyrininką, tikrą žemaitį (kaip jis save vadina). K. Bružas yra surinkęs labai daug medžiagos apie savo tėviškę ir jos apylinkes, sukūręs vos ne muziejų savo namuose. Kraštotyrininkas labai stengiasi, kad būtų išsau gotas gimtųjų Varduvos apylinkių grožis. Mat dabar yra kuriamas Žemaitijos nacionalinis parkas, ir Varduva lieka už jo ribų. O šį Žemaitijos kampelį būtina įtraukti į Na cionalinio parko teritoriją. Jis prašė padėkoti ir mūsų profesoriui C. Kudabai už nuolatinį rūpinimąsi šio Žemai tijos kampelio likimu. Žygio metu aplankėme daug įdomių vietovių, kraštoty ros muziejų, Žemaitės ir kitų žymių žmonių gimtines. Ir blogas oras netemdė giedrios kellonės nuotaikos. Antanas KONTAUTAS žygio vadovas
SVEIKINAME MUSŲ EUGENIJĄ Šįmet vasario pradžioje Permėje įvyko 1 sąjunginis žiemos turistu sąskrydis. Respublikos rinktinėje startavo ir mūsų Uni versiteto turistu klubo narė Gamtos fakulteto darbuotoja E. Rudnickaitė. Šaunuolė Eugenijai Namo grįžo netuščiomis — parsivežė bronzos medali — respublikos komanda slidžiu rali rungtyje užėmė garbingą trečiąją vietą (startavo 26 komandos). Sėk mingai respublikos atstovai pasirodė skaidrių, turistinės emblemos konkursuose. Beje, res publikos rinktinės komandos dešimtuke buvo ir daugiau mūsų Alma Mater auklėtiniu — fizikai G. Kučas, V. Bumelis ir kiti. Smagu! Sėkmės jums, turistai-sportininkai!
UTK valdyba
laikyti kibernetikos ir finansų Galinai MASTYKAC, Kovo 15 d. Didžiojoje nės Auloje (Čiurlionio 21) vyks fakulteto studentei Elai JAKU- negaliojančiu. fakultetų gitaristų-vokalistų ir BOVSKAJAI, laikyti negalio Dingusį studento pažymėji vokalinių instrumentinių an jančiu. mą Nr. 771575, išduotą Eko samblių konkursas. nominės kibernetikos ir fi Pradžia 12 vai. Dingusį studento pažymė nansų fakulteto studentei Ge KONDRATAITEI, Dingusį studento pažymėjimą jimą Nr. 770843, išduotą Filo novaitei Nr. 791583, išduotą Ekonomi logijos faktu Iteto studentei laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaus tuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. ■TapnfiHBHc cryĄeHTac* («CoBerc>ac6 cryAeHm). Opraa napncoMa peKTopaTa, KOMHTeTa AAKCM, npoįutOMa opAeson TpyAonoro Kpacsoro 3HaM<>HH ■ apvtkCm HapoAOB BnABHioccKoro yHHBeporreTa mm. Birnųaca Kancyicaca Amt, CCP. Ha astobckom g3MKe.
PASTABOS PARAŠTĖJE ARBA POST SCRIPTUM „Žygiai — tai ne tik nauji nuotykiai, pasižval gymas gamtoje, bet ir nauji draugai, naujas sa vęs išbandymas". — tą savo rašiniuose pabrėžė ir skyrelio autoriai, ta pa tvirtins ir kiekvienas tu ristas. Sportinis turizmas — puiki ištvermės, suma numo, gera kolektyvišku* mo mokykla. Pagaliau sportinis turizmas — spor tas, sporto šaka Bet apie tai kitąkart... Taigi, teklesti šaunios žiemos sportinio turizmo tradicijos Universitete!.. Skyreli paruošė S. DEVEIKIS
Gamtos fakulteto ir Biochemijos ir biofizikos katedros kolektyvai nuo širdžiai užjaučia jaunes niąją mokslinę bendradar bę LIDĄ LIORANCAITĘ dėl motinos mirties.
LV 07524 Užs. Nr. 617 Tiražas 4500
REDAKTORE Z. BESASPARYT®