Tarybinis Studentas, 1981 m. vasario 27 d. Nr. 6 (1145)

Page 1

carams sccroencas VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS)

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS I ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

1981 m. vasario 27 d.

EINA NUO 1950 METŲ

Nr. 6 (1145)

Kaina 2 kap.

MES DAŽNAI SAKO­ ME: KOMJAUNIMAS — TAI MUSŲ PAMAINA, PARTIJOS PAGALBININ­ KAS. TEISINGI, LABAI TEISINGI ŽODŽIAI! JAU­ NI ŽMONES, KURIEMS ŠIANDIEN 18—25 ME­ TAI, RYTOJ SUDARYS MUSŲ VISUOMENES BRANDUOLĮ. PADĖTI UGDYTI POLITIŠKAI AKTYVIŲ, IŠMANANČIŲ IR MYLINČIŲ DARBĄ, MOKANČIŲ DIRBTI, VI­ SADA PASIRENGUSIŲ SAVO TĖVYNES GYNI­ MUI ŽMONIŲ KARTĄ — ŠTAI SVARBIAUSIAS, PAGRINDINIS KOMJAU­ NIMO UŽDAVINYS. Iš TSKP CK Gene­ ralinio Sekretoriaus draugo L. Brežnevo pranešimo.

ŠALIES K0MUI1ISTU FORUMAS 1981 metų vasario 23 dienų Maskvoje, Kremliaus Suva­ žiavimų rūmuose, pradėjo savo darbų eilinis Tarybų Sųjungos Komunistų partijos XXVI suvažiavimas. Suvažiavimų trumpa įžangine kalba pradėjo TSKP Cent­ ro Komiteto Generalinis Sekretorius draugas L. Brežne­ vas. Delegatai vieningai Išrenka suvažiavimo Prezidiumų, Sekretoriatų, Redakcinę ir Mandatų komisijas. Pirmininkaujantis — TSKP CK Politinio biuro narys, TSKP CK sekretorius draugas M. Suslovas praneša, kad TSKP Centro komiteto kvietimu į suvažiavimų atvyko ko­ munistų, darbininkų, nacionalinių demokratinių partijų delegacijos. Suvažiavimas karštai sveikina svečius iš už­ sienio. Po to tvirtinama tokia suvažiavimo darbų tvarka: 1. TSKP Centro Komiteto ataskaita Tarybų Sųjungos Komunistų partijos XXVI suvažiavimui ir eiliniai partijos uždaviniai vidaus ir užsienio politikos srityje — pranešė­ jas TSKP CK Generalinis Sekretorius draugas L. Brežne­ vas. 2. TSKP Centrinės revizijos komisijos ataskaita — pra­ nešėjas Centrinės revizijos komisijos pirmininkas draugas G. Sizovas. 3. Pagrindinės TSRS ekonominio ir socialinio vystymo kryptys 1981—1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 metų — pranešėjas TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas draugas N. Tichonovas. 4. Partijos centrinių organų rinkimai. TSKP Centro Komiteto ataskaitinį pranešimų padarė TSKP CK Generalinis Sekretorius draugas L. Brežnevas, kurį visa salė sutiko audringais, ilgais plojimais, ovacija. Suvažiavimas taip pat išklausė TSKP Centrinės revizijos komisijos ataskaitų, kurių padarė Centrinės revizijos ko­ misijos pirmininkas draugas G. Sizovas. Po to pradedamas svarstyti TSKP Centro Komiteto ata­ skaitinis pranešimas Tarybų Sųjungos Komunistų partijos XXVI suvažiavimui ir eiliniai partijos uždaviniai vidaus ir užsienio politikos srityje, taip pat TSKP Centrinės revi­ zijos komisijos ataskaita. Vasario 24—26 d. Maskvoje toliau dirbo Tarybų Sųjun­ gos Komunistų partijos XXVI suvažiavimas.

Sesija baigėsi: KETURI KLAUSIMAI R. BARTAŠKAI.

Ar suriki buvo praėjusios sesijos rūpesčių našta? Nors EKFF — didžiausias Universitete, sesijų „Įveikė­ me" gana sėkmingai — bend­ roje pažangumo suvestinėje esame šešti. Beje, fakulteto studentų pažangumas aukš­ tesnis už Universiteto studen­ tų pažangumų — 94 proc. Tik labai gerais pažymiais žiemos sesijų baigė 122 stu­ dentai, o labai gerai ir gerai mokėsi 352. Sesija. Kas lemia jos sėk­ mę? Aišku, pastovus mokyma­ sis, paskaitų lankymas. Tai ir yra ruošimasis sesijai. Be to, fakulteto dekanatas se­ mestro metu surenka žinias apie studentų mokymusi. Dės­ tytojai pateikia informacijų ne tik apie silpniausiai stu­ dijuojančius ar išvardija pa­ vyzdingiausius. Stengiamasi išaiškinti nesėkmių priežastis — vienas nedirba savarankiš­ kai, antro paviršutiniškas pa­ siruošimas, o trečias nelanko paskaitų ar laboratorijų pa­ miršęs. .. Taigi turėdami to­ kias žinias apie kiekvienų akademinę grupę, galime kviestis pagalbon kuratorius. Vos pirmakursis įžengia į aukštųjų mokyklų, prasideda ilgos, kartais ir nuobodžios,

EKFF

PRODEKANUI

DOC.

šnekos apie adaptacijos pro­ cesų. Sesija baigėsi. Galbūt baigta ir adaptacija? Štai plrmųja sesija, saky­ čiau, ir prasideda pirmakur­ sių adaptacija. Juk atėjęs į Universitetų dažnas mano, girdi, mokiausi mokykloj, mokysiuos ir čia. O paklau­ sus, kaip sdkasi konspektuot, rasi — šis net konspektų ne­ turįs__ Žinoma, įvadas Į specialybę — naudingas ir reikalingas kursas. Be to, kuratoriai daug dirba su studentais, bando analizuoti studijų spe­ cifikų. Galbūt ir dėlto šių sesijų pirmakursiai neblogai laikė. Taigi, laukia pavasario se­ sija. Kai jų įveiks mūsų pir­ mo kurso studentai, tada ga­ lima bus kontastuoti ir adap­ tacijos baigtį. Sesija baigta. Vėlei užplūdome auditorijas. Tačiau Universitete dar sutinki šmi­ rinėjančius skolininkus. . . Fakultete beveik šimtas studentų — skolininkų. Ma­ žiausiai jų pirmajame kurse — tik devyni. Tiesa, skolininkams vasario pradžioje organizavome „pa­ guodos" sesijų. Dėstytojai bu­ vo sudarę tvarkaraštį, pagal Nukelta į 2 psl.

Partijos planai-musų liaudies planai Universiteto studentai su pasididžiavimu išklausė TSKP Centro Komiteto ataskaitinį pranešimų partijos XXVI su­ važiavimui, kurį padarė TSKP CK Generalinis Sekre­ torius draugas L. Brežnevas. Siame įžymiame marksiz­ mo-leninizmo dokumente nuo­ dugniai, moksliškai išanali­ zuoti pagrindiniai nugalėju­ sio socializmo visuomenės raidos dėsningumai, dabarti­ nė tarptautinė padėtis, su­ formuluoti svarbiausi uždavi­ niai, iškilę partijai vidaus ir užsienio politikos srityje. Di­ delio studentijos susidomėji­ mo susilaukė tos eilutės, ku­ riose kalbama apie liaudies švietimo vystymų, tolimesnį mokymo, darbinio ir. dorovi­ nio auklėjimo gerinimų, mo­ kymo ryšio su gyvenimu stiprinimą. Visus mus įkvepia motiniš­ kas partijos rūpinimasis liau­ dies švietimu, jaunosios kar­ tos auklėjimu. Kiekvienas iš mūsų siekia ne vien gauti aukštosios mokyklos baigimo

diplomą, bet ir tapti geru specialistu, visapusiškai pa­ ruoštu darbinei, visuomeninei veiklai, tikrai kūrybingam gyvenimui. Todėl pranešime paminėtų dar pasitaikančių trūkumų aukštųjų mokyklų darbe, kaip nepakankamas ryšys su gamyba, kadrų ren­ gimo aukštosiose mokyklose planavimo sistemos tobulini­ mas, šalinimu susirūpinę ir mes — studentai. Su dideliu susidomėjimu mūsų aukštosios mokyklos studentai nagrinėja, analizuo­ ja ir svarsto TSKP CK ata­ skaitinį pranešimą, domisi su­ važiavimo eiga, pasisakymais. Studentai pasiryžę negailė­ dami jėgų, pasitelkę visų jau­ natvišką energiją ir entuziaz­ mą padėti partijai, tėvynei spręsti iškilusius klausimus bei problemas. H. PAUTIENYTE Istorijos fakulteto IV kurso studentė, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatė

Chemijos fakulteto darbuo­ tojai atidžiai klausė TSKP CK ataskaitinį pranešimą, kurį skaitė TSKP CK Genera­ linis Sekretorius draugas L. Brežnevas. Pranešime tarp dauųelio svarbių klau­ simų buvo paliesti ir šalies aukštųjų mokyklų darbo klausimai. Jame sakoma: „reikia geriau naudoti aukš­ tųjų mokyklų, kuriose su­ telkta beveik pusė visų mokslų daktarų ir kandidatų, mokslinį potencialą". Šiuo metu Chemijos fakul­ tete dirba 4 mokslų daktarai ir profesoriai, virš 40 moks­ lų kandidatų, kurie spren­ džia aktualias liaudies ūkio problemas. Pažymėtinas Fizi­ kinės chemijos katedros ko­ lektyvas, kuris sprendžia metalų apsaugos nuo korozi­ jos problemas. Draugo L. Brežnevo pranešime pažy­ mėta, kad „jeigu apdirbant metalą nuostoliai ir atliekos sumažėtų tiktai perpus, tai šitas kiekis būtų tolygus ga­ tavų valcuotų juodųjų metalų gamybos padidinimui 10 pro­ centų“. Šią problemą spren­ džia LTSR respublikinės pre­ mijos laureato prof. A. I evinsko vadovaujama grupė Tai vienintelis Tarybų Są­ jungoje kolektyvas, kuris gauna galvanines dangas iš nevandeninių elektrolitų. Pa­ naudojant juos, sukurtos

lengvos aliuminio konstruk cijos saulės energijos kon­ centravimui, kurios gali būti sėkmingai pritaikytos kosmi­ nėje technikoje. Aukštu mokslinio ir techni­ nio sprendimo lygiu pasižy­ mi darbai atliekami vado­ vaujant prof. V. Kaikariui. šios katedros sukurtas ir patikrintas praktikoje dicianoargentatinis - rodanidinis sidabravimo elektrolitas šiuo metu sėkmingai naudojamas daugelyje TSRS įmonių. Didelis dėmesys pranešime skiriamas tarybinių žmonių sveikatos apsaugai. Organinės chemijos katedros ir vaistų sintezės ir tyrimo problemi­ nės laboratorijos kolektyvas, vadovaujamas prof. V. Dauk­ šo jau daug metų sprendžia naujų vaistų sintezės proble­ mas Čia sukurtas vaistas fentolamino hidrochloridas, skirtas kraujo apytakos su­ trikimams gydyti, gamina­ mas Vilniuje ir juo aprūpi­ namos visos TSRS gydymo įstaigos. Tad ir ateityje Chemijos fakulteto darbuotojai steng­ sis įgyvendinti draugo t. Brežnevo pranešimo tezę „Konkretus rūpinimasis kon­ krečiu žmogumi, jo poreikia's ir reikmėmis — partijos eko­ nominės politikos pradžia Ir galutinis punktas“. Doc. V. SKUČAS

INTENSYVIAI DIRBA JAUNŲJŲ SPECIALISTŲ SKIRSTYMO KOMISIJOS. Šiemet net i666 seno­ sios ALMA MATER AUKLĖTINIAI PAPILDYS TARYBŲ LIETUVOS LIAUDIES ŪKIO DAR­ BUOTOJŲ GRETAS. RAMŪNO GUIGOS NUOTRAUKOJE SKIRS­ TYMO KOMISIJOS NA­ RIAI KALBASI SU FILO­ LOGIJOS FAKULTETO PENKTAKURSE, RUSŲ KALBOS IR LITERATŪ­ ROS SPECIALISTE BIRU­ TE JUKNAITE. BIRUTE

Šypsosi: važiuosiu j PANEVEZj MOKYTO" JAUTI.


to I Į enk tadieni o^> tij ^nhtadienio ę TSRS Aukščiausiosios Jungiamojo korpuso 1 au­ ditorijoje jvyko Universiteto Tarybos Prezidiumo Kino mėgėjų klubo steigia­ Įsakas DĖL LIETUVOS TSR NUSI­ PELNIUSIO DĖSTYTOJO GARBĖS VARDO SUTEIKI­ MO B.VORONKOVUI

Už ilgametį mokslinį peda­ goginį darbą ir aktyvią vi­ suomeninę veiklą suteikti Vilniaus valstybinio V. Kap­ suko universiteto docentui, fizikos-matematikos mokslų kandidatui Borisui VORONKOVUI Lietuvos TSR nusi­ pelniusio dėstytojo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS

masis susirinkimas. Buvo pa­ rodyti lietuvių mėgėjiški multiplikaciniai filmai. Apie šių multiplikacinių filmų kūrimą papasakojo Kino mė­ gėjų daugljos Prezidiumą sekretorė Ž. Plplnytė. Kitas klubo užsiėmimas įvyks š. m. kovo 4 d., 19 vai. Jungiamojo korpuso 1 auditorijoje. Kviečiame daly­ vauti! A. MORKŪNAS

Universitete viešėjo Prahos universiteto Hradec Kralove medicinos fakulteto studentų delegacija dėl pasikeitimo studentų statybiniais būriais 1981 metų vasarą. Čekų studentai apžiūrėjo mūsų Alma Mater, Vilnių, Lietuvos TSR Aukščiausiosios pabuvojo Trakuose. Tarybos Prezidiumo sekretorius Šią savaitę dėl to paties S. NAUJALIS Vilnius, 1981 m. vasario 20 d. tikslo j Universitetą atvyko

(Pabaiga. Pradžia ,,TS" 5 bai .kuriuos nurodo atlikti sanitarinė - epidemiologinė numeryje) Atskirai norisi papasakoti stotis. Remonto bare dirba ir apie Universiteto garažo 25 darbininkai, sumaniai va­ ūkį, vadovaujamą N. Belia- dovaujami inžinieriaus V. kovo. Mūsų garaže — 37 au­ Jarmašausko. Einamojo re­ tomašinos: 10 lengvųjų, 7 au­ monto baras kasmet atlieka tobusai ir 20 sunkvežimių būtiniausią valgyklų, bufetų, bei įvairių specialiųjų maši­ bendro naudojimosi patalpų, nų. Autotransportas aptar­ darbo ir poilsio stovyklų, mo­ nauja visus universiteto pa­ komųjų bazių patalpų remon­ dalinius. Mašinų nepakanka, tą. Tai nemažas krūvis: kas­ nes dauguma jų yra smarkiai met tenka suremontuoti 340 susidėvėjusios, labai dažnai sanitarinių mazgų patalpų, genda. Garažas gauna daug 264 virtuves, 78 prausyklas, paraiškų, bet patenkina tik 256 dušus. Vienas stambesnių praėjusiųjų metų darbų — apie 95%. Beveik kasdien tenka iš­ pastatų stogų remontas — klausyti nemažai priekaištų papildomai suremontuota 14 dėl garažo darbo: vairuoto­ pastatų stogai. Įrengtos pa­ jai neatvyksta į numatytą talpos naujai probleminei la­ vietą, dažnai vėluoja, sunku boratorijai. Taigi, be kasmet susitarti su garažo vadovais, planuojamų ir Įtraukiamų į kad skirtų reikiamą automa­ metinį planą, vis atsiranda šiną. Pasitaiko atvejų, kai papildomų darbų, kurie kar­ vairuotojai piktnaudžiauja — tais sudaro net trečiąją dalį važiuoja savo reikalais ir metinio darbų plano apim­ pan. Garažo vadovams reikė­ ties. Einamojo remonto ap­ tų rimtai susirūpinti vairuo­ imtis didelė, pastatų daug. Laikas ir kaskart didėjantys tojų darbo drausme. Atsakingą darbą atlieka Universiteto uždaviniai kas­ mūsų patalpų remonto baras. met į remontininkų planus Jame dirba dažytojai, tinkuo­ įneša pataisų, kartais ir labai tojai, mūrininkai, skardinin­ nelauktų. Nori nenori tenka kai, staliai ir kitų specialy­ daug ką keisti. Apskritai, pa­ bių darbininkai. Kasmet yra talpų remonto baras, kuriam surenkama iš fakultetų ir ki­ daug padeda ir studentai, ir tų Universiteto padalinių pa­ atskirų fakultetų darbuotojai, raiškos einamojo remonto jau nemažai metų dirba sėk­ darbams ir sudaromas meti­ mingai. Dabar net sunku įsi­ nis darbų planas. Pirmiausia vaizduoti, kaip galėtumėm be į šį planą Įtraukiami darbo jo išsiversti. Svarbų, didelį ir sudėtingą apsaugos ir saugumo techni­ kos priemonių darbai ir dar­ darbą atlieka Universiteto

delegacija iš Greifsvaldo uni­ knygos ženklų, atspindinčių nepriekaištingą tarnybą" bu­ Atkelta iš 1 psl. versiteto. tarybinės liaudies laimėjimus, vo apdovanoti kai kurie Ka­ kurį dauguma studentų likvi­ H. PAUTIENYTĖ pasakojančių apie V. Leniną, rinės katedros dėstytojai. davo skolas. Daugiausia pro­ jo bendražygius, kosmoso už­ SDAALR Vilniaus miesto blemų su matematikos discip­ Ilgai laukė Universiteto stu­ kariautojus. Lenino rajono komiteto pir­ linomis bei visuomenės moks­ dentija, kada pastoviai bus Paroda veiks Profesoriume mininkas F, Prokopiuk Uni­ lais. Nors šiaip lygindami organizuojami poilsio vakarai. iki š. m. kovo 6 d. Kvie­ versiteto kolektyvui įteikė sesijos rezultatus matome, jog Ir štai penktadienį, vasario čiame apsilankyti. Vilniaus miesto SDAALR or­ visuomenės mokslai fakulte­ 20 d. pakvietė Fizikos fakul­ A. PECELIŪNAITĖ ganizacijos pereinamąją Rau­ to studentams sekėsi labiau teto diskoteka „ALMAFIDAS nei bendrosios disciplinos. donąją vėliavą. SUPER DISKO", vadovauja­ Vasario 23 d. Didžiojoje Ir dar. Tarp fakulteto sko­ Studentų žiemos žygio ta­ ma Algirdo Matuliausko ir Auloje įvyko iškilmingas mi­ rybinės liaudies kovų ir dar­ lininkų daugoka Universiteto Arūno Maršalkos. nėjimas, skirtas Tarybinės bo šlovės vietomis dalyviai sportininkų. Tačiau palaiky­ Įdomi ir turininga buvo armijos įr Karinio jūrų lai­ raportavo susirinkusiems dami glaudžius ryšius su tre­ diskotekos programa. Visą va­ vyno 63-osioms metinėms pa­ apie nuveiktą darbą. neriais ir Fizinio lavinimo karą skambėjo naujausių minėti. Universiteto SDAALR pa­ katedra, tikimės, kad ir jie grupių įrašai. Susirinkusius Pranešimą padarė Karinės skelbė darbuotojų šaudymo greit įveiks šios sesijos sun­ stebino įvairiausi efektai: tai katedros viršininkas pulkinin­ varžybų rezultatus ir apdova­ kumus. ir palubėje bėgančios spal­ kas A. Valkiūnas. Kalbėjosi nojo nugalėtojus. votos ugnelės, ir nuo gaub­ Minėjime medaliais „Už „T.S." inf. Jolanta VARAPNICKAITĖ lio skriejantys zuikučiai, ir blyksinčios sirenos... Džiugino įvairiaspalvės šviesos... Namo skirstėmės patenkinti 1989/81 M. M. ŽIEMOS SESIJOS REZULTATAI ir linksmi. Praėjusį šeštadienį ir sekma­ dienį Saulėtekio komplekso KAIP FAKULTETŲ STUDENTAI valgyklos salėje studentus LAIKĖ ŽIEMOS SESIJOS linksmino kita Universiteto -0) diskoteka „Amicus", vado­ ' EGZAMINUS ui vaujama Remigijaus Valento. O penktadienį čia vėl links­ minsis mūsų studentai. 935 1104 103 203 159 169 84,7 Matematikos lakultetas 545 Dalia MOCKUTĖ Fizikos fakultetas 593 64 207 27 48 91,9 326 Matematikos fakulteto Chemijos fakultetas 351 134 25 92,9 70 15 568 V kurso studentė Gamtos fakultetas 575 7 123 243 24 98,8 726 765 162 329 6 39 94,9 Medicinos fakultetas 1154 1215 126 487 29 61 95,0 Filologijos fakultetas 1048 1020 179 494 21 28 97,3 Filologijos fakulteto dar­ Istorijos fakultetas 452 27 152 10 49 90 2 buotojų komjaunimo organi­ Pramonės ekonomikos fakultetas 501 420 451 30 122 10 31 93,1 zacija surengė ekslibrisų pa­ Prekybos fakultetas rodą, skirtą TSKP XXVI su­ Ekonominės kibernetikos ir 1604 1508 122 352 88 96 94,0 važiavimui. Tai antroji tokia finansų fakultetas 482 242 506 61 10 24 95,3 paroda Filologijos fakultete. Teisės fakultetas 8136 8713 1067 2965 399 577 93,4 VISO: Ekspozicijoje daug įdomių IŠ

lizavimo problemas, iškyla orės, buvo sutvarkyti, nes šis ja įvairias nuotraukas ar ki­ įvairiausių kliūčių, sunkumų. rūmų (ir Filologijos fakulteto taip gadina sienas. Tie, ku­ Štai atrodytų paprastas rei­ patalpų) remontas pradėtas rie blogai tvarko savo kam­ kalas yra metalo laužo rinki­ gana anksti — 1964 metų barius, pridaro žalos, turėtų mas ir pristatymas. Tačiau iš pradžioje. Bet restauruodami įsidėmėti, jog gali prarasti tikro tai gana sudėtingas ir Centrinius rūmus ir daugiau teisę gyventi bendrabutyje, o daug pastangų reikalaujantis dėmesio skirdami reprezenta­ savo vietą turės užleisti tvar­ kolegoms. Beje, darbas. Pirmiausia metalas cinių patalpų tvarkymui, nori kingiems turi būti surenkamas ir su- nenori „pamiršome" Chemijos ūkio ir butų skyriai dar ne­ vežamas į sandėlį. Tada rei­ fakulteto, Gamtos fakulteto ir pasiekė to, kad komendantai kia jį 'sutvarkyti, surūšiuoti ir bendrabučių patalpas. Dar ir jiems patikėtuose darbo ba­ pučių Centrinių rūmų pastatų ruose būtų šeimininkai tikrą­ sugrupuoti. Daug reikia važinėti Mate­ komplekse liko labai daug ja žodžio prasme. Tai viena rialinio aprūpinimo skyriaus smulkių iki galo nebaigtų ir iš opiausių problemų. Kita, darbuotoj-ams po įvairias ba­ neįveiktų darbų. Tai labiau­ ne mažiau reikšminga proble­ zes, parduotuves, tiekimo ir siai liečia Filologijos fakulte­ ma yra tai, kad kai kurie kitokias organizacijas, kol to patalpas. Nemaža trūkumų ūkio padalinių darbuotojai gauna sąskaitas, o po apmo­ ir taisytinų darbų atsirado dar stokoja darbo drausmės kėjimo painia pirkinius. Žo­ vien dėl skubėjimo paskuti­ sąžiningo požiūrio į savo pa­ džiu, augant Universiteto pa­ nėmis prieššventinėmis die­ reigas, mažai rodo iniciaty­ dalinių skaičiui, plečiantis jų nomis. Žodžiu, kapitalinio re­ vos, nuoširdaus darbštumo. Tačiau visas Universiteto veiklai Materialinio aprūpini­ monto srityje dar labai daug mo skyriaus darbas darosi rūpesčių Įr spręstinų proble­ ūkio padalinių kolektyvas vis sudėtingesnis. Čia ir pla­ mų. Daug kur darbai atlieka­ yra darnus ir gana stabilus. nekokybiškai. Nemažas būrys mūsų darbuo­ navimo, ir realizavimo ir ne­ mi Praėjusiais, t. y. 1980-siais tojų Universitete dirba jau planiniai įvairūs reikalai, nes praktiškai skyrius aptarnauja metais, Universiteto kapitali­ 20—30 metų. Yra nemaža ir beveik visus Universiteto pa­ nio remonto darbus projekta­ jaunų entuziastų. Tai S. Ber­ dalinius. Sunku suspėti visus vo 3 projektinės organizaci­ notas, R. Keliotienė, inžinie­ aprūpinti reikiamomis me­ jos, dirbo 11 rangovinių or­ riai A. Tamoliūnas, A. Kin­ ganizacijų. Buvo remontuoja­ durys, stiklapūtis V. Varniu­ džiagomis, įrengimais ir kt. materialinio aprūpinimo sky­ Viena iš atsakingiausių ūki­ mi 43 objektai 5-iuose res­ kas. Kolektyvo branduolį su­ rius. Jam jau keliolika metų nės veiklos sferų yra kapita­ publikos miestuose ir vieto­ daro savo darbą pamėgę vadovauja prityręs specialis­ linis pastatų remontas. Juo vėse. Stambiausieji objektai: specialistai, nuoširdūs savo saugykla, kurią re­ garbingos darbavietės patrio­ tas, gabus organizatorius, sumaniai rūpinasi prorekto­ knygų ekonomistas V. Naudžiūnas. riaus pavaduotojas inžinie­ montuoja „Vilniaus statyba", tai: J. Mickus, A. Vyšniaus­ Kasmet sausio—kovo mėne­ rius J. Gražys. Darbų apim­ bendrabučiai Nr. 5 ir Nr. 10, kas, C. Terleckas, P. Kemek­ siais jis planuoja ateinan­ tis, ruošiantis jubiliejui, ypač kur dirbo Vilniaus statybos lis, D. Gerasimovas, ūkio tiems metams įvairią produk­ išaugo. IX penkmetyje remonto tresto statybos-re­ skyriaus komendantai T. Žižciją — maždaug 50 produk­ (1971—1975 m.) kapitaliniam monto valdyba Nr. 4, profi­ marienė, V. Žilinskas, S. Vicijos grupių. Iš anksto pla­ remontui buvo sunaudota 10,5 laktoriumas (Vilniaus STR sockienė, butų skyriaus ko­ nuojamos produkcijos asorti­ milijono rublių, o kapitalinei SRV-3), 15-os šiluminių maz­ mendantai S. Leonavičienė, mente — keli tūkstančiai pa­ statybai per šį laikotarpį iš­ gų apresuotės (SRT SRV-1), Z. Urbonienė; inžinieriai A. vadinimų. Planuoti reikia vis­ leista 8,5 milijono rublių. Mokslo muziejus (Vilniaus Urbonis, P. Tankevičius, tech­ ką, pradedant smulkiais inst­ 1978 metais kapitalinio re­ restauracinės dirbtuvės), Kau­ nikas, atsakingas už priešgais­ rumentais, baigiant sudėtin­ monto apimtis pasiekė 1,5 no vakarinio fakulteto mo­ rinę apsaugą E. Perednis; patalpos (Kauno technikai M. Budreckas ir A. gais įrengimais. Nemaža sun­ milijono rublių, 1979 metais komosios kumų sudaro materialinių jau net per 3 milijonus rub­ restauracinės dirbtuvės), Pa­ Šinkūnas; staliai J. Kišūnas ir langos poilsio namai (Palan­ B. Kurpius; valytojos M. vertybių atsiėmimas iš tieki­ lių. mo bazių. Nedaug dar yra Galbūt kai kas galvoja, gos SRV) ir t. t. Dabar labai Pauliukovič, V. Ruseckaja, bazių, kurios savo produkci­ kad ruošiantis jubiliejui bu­ svarbus klausimas, kaip tin­ B. Cechanovič, S. Vaičienė; ją pristato centralizuotai — vo viskas suremontuota, res­ kamai prižiūrėti suremontuo­ kiemsargiai J. Capsjkas, Z. dažytojai B. daugiausia reikia pasiimti pa­ tauruota ir dabar jau nebėra tas ir restauruotas patalpas. Eidukevičus; tiems. Todėl kasdien tenka ką daryti. Tikrai, per pasku­ Ūkininkai skundžiasi, kad la­ Višomirskis ir V. Markevi­ važiuoti Į bazes, kurios yra tinius 3 metus buvo atlikta bai trūksta valymo priemo­ čius; vairuotojai J. Medinis, užmiestyje, 10—18 km nuo nemaža darbų, bet jie iš es­ nių, kurių negalima ’ gauti J. Žemaitis, J. Veršelis, E. Centrinių rūmų. Beveik kiek­ mės visi vyko Centriniuose kiek reikia. Tai labai sunki­ Berikus, buhalterijos darbuo­ vieną dieną iš bazių parve­ rūmuose. Šių darbų niekaip na patalpų priežiūrą. Netau. tojai: L. Kizikienė, O. Maližame kelių-keliolikos tonų nebūtume sugebėję atlikti, soja, deja, patalpų mūsų stu­ kėnienė, D. Sinkienė; sandė­ krovinius. Be to, dažnai ma­ jeigu nebūtų mums nuolat dentai. Ypač mėgstama rūky­ lių vedėjai: A. Mizaras, J. mechanikai: terialinės vertybės yra Kau­ padėję Lietuvos KP Centro ti draudžiamose vietose, mė­ Golokvoščienė; no, Šiaulių, Panevėžio tieki­ Komitetas, respublikos Vy­ tyti kur papuola, nuorūkas, B. Bučius ir J. Norkūnas. Neabejoju, jog Rektorato mo bazėse. Tenka jas kaskart riausybė, Aukštojo ir specia­ popiergalius. Ne visi fakulte­ atsivežti patiems. Beveik nuo liojo vidurinio mokslo minis­ tų budintieji stropiai atlieka vadovaujami, padedami vi­ sausio vidurio prasideda ir terija, įvairios kitos organiza­ savo pareigas. Studentams tu. suomeninių organizacijų ir fondų realizavimas. Visos cijos bei žinybos, kurias vi­ rime nemaža pretenzijų. Au­ nėms tarnyboms keliamus užgaunamos materialinės verty­ sas sunku būtų ir suminėti. ditorijos po paskaitų palie­ fakultetų, ateityje galėsime bės saugomos šešiolikoje pa­ Prie patalpų restauracijos ir kamos prišiukšlintos, prirūky­ dar sėkmingiau spręsti ūkitalpų, kurios yra įvairiuose remonto daug ir įvairiais bū­ tos, neuždaromi langai, neuž­ davinius ir problemas. Vienuoliktajame penkme­ miesto rajonuose. Labai sky­ dais prisidėjo Universiteto gesinama šviesa. Komendan­ riaus darbą sunkina tai, kad dėstytojai, dekanai, katedrų tai per mažai baudžia, bara, tyje pagrindinį dėmesį skir­ sandėliams neturime specia­ vedėjai, visuomeninės organi­ nevaleikas, inventoriaus ga­ sime, kaip buvo nurodyta kai Lietuvos KP XVIII suvažia­ lių patalpų — ir vežiojame, zacijos ir, žinoma, daugiausia dintojus, šiukšlintojus, nešiojame dideliais atstumais. mūsų šaunieji studentai. kurie studentai bendrabučiuo­ vime, darbo našumo kėlimui Sprendžiant tiekimo ir rea­ Centriniai rūmai, ypač iš iš­ se, savo kambariuose, klijuo­ ir intensyvinimui.


Hinduizme nuo šivaizmo yra permestas „lieptas“ į šaktizmą — Šivo žmonos Parvatės — pagrindinės hinduizmo deivės — kultą. Ją dažnai vadina Mahadevi — didžiąja deive. Ši deivė ga­ linti be galo daug kartų Įsi­ kūnyti bevardėse dievybėse motinose. Visos jos — apraiš­ kos moteriškos jėqos ir mo­ teriško prado, kuris. anot Šaktizmo, vyraująs pasaulyje. Kiekvienas dievas turįs sa­ vąją šaktę, be kurios jis — bejėgis. Jeigu Mahadevė nors akimirką užmerktų akis, *šnyktų pasaulis, o kartu su juo ir dievai. Tačiau deivės nuolatini budrumą palaikan­ tis jos motiniškas rūpinima­ sis Visatos likimu. Šaktizmas skelbia, joq pasibaiqus vadinamajai Brah­ mos dienai ir prasidėjus pa­ saulio sunaikinimo laikui, žūsią ir dievai, ir žmonės. Iš­ tiksiąs tik Šivas, kurį išgel­ bėsianti Parvatė. Tuomet pa­ saulis atgimsiąs iš naujo Deivių motinų kultas, kilęs senų senovėje, dar matriar­ chato laikais. Matriarchatą turėjo beveik visos pasaulio tautos. Antai, kasinėjant Harapo civilizacijos gyvenvie­ tes, buvo aptikta nėščių moterų statulėlių, labai pa­ našių j rastąsias Mezopotimijoje ir prie Viduržiemio jūros. Išvardyti visus hinduistinio panteono dievus praktiškai neįmanoma. Be dievų ir dei­ vių, anot hindų, danguje gy­ veną pusdieviai ir dvasios — gandharvai — dangiški muzi­ kantai ir dainininkai, kinarai — pusiau žmonės, pusiau arkliai, panašūs į graikų kentaurus, sadhjai -— sielos žmonių ,priartėjusių prie to­ bulybės, ir daugybė sudievin­ tų išminčių bei asketų. Hinduistai dar garbina au­ galus ir gyvūnus; lotosą, figmedį, beždžionę, karvę kobrą, šventais laikomi Hi­ malajai, kur, pasak induistų, esanti dievų buveinė — hinduistinis Olimpas. Yra *r Šventųjų upių, pirmiausia Gangas, esą, ištekantis »š ViŠnaus pėdų. Pagrindinėje Indijos religi­ joje randame daugybę įvai­ rių atmainų Tai ir sudėtingiausios religinės filosofinės sistemos išrinktiesiems, ir gražios bei naivios pasakos prastiems žmonėms. Nepatenkinti Vedų filosofi­ ja ir brahmanų mokymu as­ ketai ieškojo savo kelių. Ta­ čiau išminčių, atsiskyrėlių, kaip ir krikščionių vienuolių ar musulmonų dervišų, buvo nedauq. Tuo tarpu daugumas gyveno įprastą gyvenimą su jo džiaugsmais ir rūpesčiais. Paprastiems žmonėms nebu­ vo kada gilintis į teologijos traktatus: jie susipažindavo su hinduizmo dogmomis ir kultu per mitologija. K.<p

Homeras savo poemose išqarsino qraikų dievus ir didvyrius, taip Mahabharato autoriai supažindino su hinduizmo dievais pačių tolimiausių šalies kampelių qyventojus’ Viename iš Mahabharato kūrinių aiškinama, jog žmoqus qyvena tam, kad pažintų dievą ir suartėtų su juo. Tačiau keliai į dievą įvairūs: karma — darbų ir teisingų poelgių, džniana — žinių ?r dvasinio tobulėjimo, bhati — begalinės meilės dievui kelias. Šis kelias prieinamas visiems, o ne vien filosofams ir asketams. Beveik visos hinduizmo apeigos susietos su mitoloqiniais siužetais, kuriuos iš vaikystės žino kiekvienas hindas. Hindai. kaip ir krikščionys, lanko šventąsias vietas. Kiekvienais metais ant Gango upės kranto susirenka maldininkų minios. Visų hindų svajonė, po mirties būti sudegintiems ant Gango kranto ir kad jų pele-

Neatsižvelgiant į tai, neqalima suprasti daugelio šiuolaikinės Indijos socialinių ekonominių problemų, susigaudyti jos politinio gyvenimo įvykiuose. Prietarai savaime neišnyksta. Jie dažnai yra rimta užtvara naujiems, pažangiems qyvenimo vėjams, Todėl kuriasi religinės kastinės ir politinės organizacijos, partijos, siekiančios sutaikyti senas idėjas su nauju visuomeniniu qyvenimu. Dešiniosios jėgos panaudoja hinduizmo idealistinę filosofiją kovai prieš pažangias idėjas. Taičau visoms šioms pastangoms trukdo objektyvios socialinės ekonominės permainos, vykstančios šiuolaikinėje Indijoje. Hinduizmas — vyraujanti religija Indijoje. Ją pripaž sta 84 procentai šios šalies gyventojų. Hinduizmas — tai visuma liaudies tikėjimų, būdingų VI—V amžiuje prieš mūsų erą dabartinėje Indijos

AR ŽINOTE? nai būtų išberti į „šventąja“ upę. Kaip ir kiekviena religija, hinduizmas daug ką drau­ džia: negalima imti maisto kaire ranka, tuoktis dieną, laidoti — naktį. Tokių taisyk­ lių — šimtai, jau nekalbant apie kastinius apribojimus, griežtai draudžiančius bend­ rauti skirtingų kastų žmo­ nėms. Tačiau šiuolaikinio gyveni­ mo sąlygomis hindai vis la­ biau tolsta nuo religinių dogmų ir tikėjimo taisyklių. Miestuose, stambiose gamyk­ lose ir fabrikuose, kastinius prietarus išstumia darbinin­ kų klasinės vienybės jaus­ mas. Miestų augimas, pramo­ nės vystymasis, spartūs gy­ venimo tempai griauna per­ tvaras, daugelį amžių skyru­ sias įvairių kastų žmones. Šiandien „dukart qimę“ arba aukščiausiosios — brah­ manų — kastos atstovai ir haridžanai, tai yra „dievo vaikai“, kaip Mahatmas Gan­ dis vadino neliečiamuosius, dirba petys į petį metalurgi­ jos kombinatų cechuose, va­ žinėja perpildytu miesto transportu. Kaimo vietovėse kastiniai prietarai labiau qyvybing’ Bet ir čia tarpkastiniai san­ tykiai, netekdami luominio religinio pobūdžio, vis aiš­ kiau parodo savo klasinę esmę — prieštaravimą tarp varqinqųjų valstiečių ir že­ mės savininkų. Religijos poveikis kasdieni­ niam indų gyvenimui, jų pa­ saulėžiūrai dar labai didelis.

teritorijoje gyvenusiems žmo­ nėms. Lankydami šventoves, šiuolaikiniai hindai atneša dievams bananų, gėlių, iš­ kvėpinto vandens, pieno ir kitų dovanų. Dievai, kuriems skirtos šios dovanos, — labai įvairūs. Vienose šventovėse — Višnus, gulintis ant di­ džiulio drakono nuqaros, ki­ tose — Šivas su trišakiu rankoje, trečiose — Ganešas, dievas dramblio galva Kai­ mo maldyklose dažniausiai garbinama deivė motina. Hinduizme - dievų, deivių, dievybių — begalės. Hindai juokauja ,joq dievų yra tiek, kiek ir tikinčiųjų. Todėl ir religijos dogmų, privalomu visiems hindams, labai ne­ daug: šventojo Vedų autori­ teto pripažinimas, mokymas apie karmą, tikėjimas dieviš­ ka kastų prigimtimi. Šiuolaikinio hinduizmo ga­ lima skirti tris pagrindines kryptis: višnuizmą, šivaizmą ir šaktizmą. Viename mite pasakojama, kad iki pasaulio sukūrimo dievas Višnus miegojęs pir­ mapradžiame vandenyne ant tūkstantqal vio slibino. Bet kartą iš Višnaus pilvo išau­ gęs lotosas. Lotoso žiede gimęs Brahma — dievas kū­ rėjas. Po pasaulio sukūrimo Višnus pabudęs ir ėmęs val­ dyti Visatą. Višnu paprastai vaizduoja keturrankiu mėlynodžiu žmogumi, sėdinčiu soste ir laikančiu rankose kriauklę, diską, skeptrą ir lotoso žiedą. Keliauja šis dievas raitas ant paukščio

akiratis • KOVOS UŽ LAISVĄ ŽMOGŲ AVANGARDE Turi kuo pasididžiuoti Universiteto medicinos fakul­ tetas, šiais metais švęsiantis garbingą 200 metų jubiliejų. Šiandieninio pokalbio tema — medikų ateistinė veikla, apie kurią teko girdėti ne­ maža gerų atsiliepimų. Ateistinėje propagandoje gydytojai užima ypatingą vietą. Į juos dažnai kreipiasi sunkią valandą ne tik prašy­ dami suteikti medicinos pa­ galbą, bet ir norėdami gauti patarimą, pasiguosti. Vos ne kiekviena ligos istorija — savotiška dvasinė išpažintis, todėl kiekvienas medikas pri­ valo rūpintis ne tik žmogaus kūnu, bet ir siela. MF studentų ateistiniam auklėjimui vadovauja 1979 metais įkurta ateizmo tary­ ba. Jos mokslinis konsultan­ tas prof. J. Markulis — ta­ lentingas lektorius, kurio ateizmo paskaitų tematika la-

bai įvairi. Darbo patirtį jis perteikia medicinos darbuo­ tojų mokslinėse metodinėse konferencijose, o neseniai pa­ rašė ir įteikė spaudai meto­ dinius nurodymus „Kaip ruošti paskaitą ateistine te­ ma". Pirmuoju klausimu krei­ piausi į prof. J. MARKULĮ. — Gerbiamasis profesoriau, ateizmo kova su religija vi­ sada buvo pažangių jėgų ko­ vos su reakcija atspindys. Kokios yra ateistinio auklėji­ mo tradicijos Jūsų fakultete? — Universitete nuo seno puoselėjama pažangi mintis. Jau pirmasis MF dekanas S. Bizijas iškėlė kovos su prietarais ir atgyvenomis vė­ liavą. 1772 m. veikale „S. Bizijo atsakymas draugui filo­ sofui į klausimus apie me­ lancholiją, maniją ir kal­ tūną" jis rašė, kad ne dievo bausmės už nuo­ dėmes, o smegenų krauja­ gyslių nusilpimas sukelia psichines ligas; kaltūno prie­ žastis — antisanitarinės gy­ venimo sąlygos. Už pažangių minčių propagavimą vysku­ pas J. Masalskis persekiojo žymų mokslininką jr priver­ tė jį išvykti iš Vilniaus. Pa­ našus likimas ištiko gamtos mokslų profesorių 2. Ė. Žiliberą, pirmąjį Europoje drįsu­ si tvirtinti, kad augalai, kaip ir gyvūnai, dauginasi lytiš­ kai. Dž. Kuko ekspedicijos dalyvis G. Forsteris, dėstęs

Universitete botaniką, skelbė, kad tarp negyvosios ir gyvo­ sios gamtos yra vienovė. 30 metų anksčiau už C. Dar­ viną knygoje „Specialioji zoologija" gyvūnų gyvybės medį pateikė E. Eichvaldas. Jo nuomone, rūšys kinta dėl kovos už būvį. Pirmojo Rytų Europoje fiziologijos vadovė­ lio autorius A. Sniadeckis 1804 m. paskelbė „Organinių būtybių teoriją", kurioje materialistiškai aiškino gyvy­ bę, kaip išorinės ir vidinės organizmo aplinkų sąveikos rezultatą. Tarybiniais metais moksli­ nė pasaulėžiūra ugdoma lais­ vai, netrukdoma, todėl įgavo ypač didelį mastą. Pirmasis pokario Medicinos fakulteto dekanas prof. J. Kairiūkštis daug nuveikė puoselėdamas ir tvirtindamas ateistines tra­ dicijas. Jo pažangias mintis perėmė žymūs medikai: V. Lašas, J. Šopauskas, J. Jurša. Energingai mokslinę pasaulė­ žiūrą studentams ir visuome­ nei propaguoja MF dekanas prof. S. Pavilonis. Ateistinių pokalbių ciklą per radiją vedė doc. G. Česnys. Šiuo metu ieškome naujų ateisti­ nio auklėjimo formų, stengia­ mės panaudoti kitų fakultetų patirtį. Apie ateistų veiklos šian­ dieną kalbamės su doc. A .DEMBINSKU, MF ateizmo tarybos pirmininku. — Kaip apibūdintumėte nū­

Garudo — didžiulio erelio pusiau žmogaus veidu. Tei­ giama, jog Višnus tarnauia pasaulio gerovei. Kada Visa­ tai ar žmonijai gresia pavo­ jus, jis neva įgauna vieną iš savo žemiškų pavidalų — avatarų ir neleidžia trium­ fuoti blogiui. Pasaulinio tva­ no metu dievas įsikūnijo di­ džiulėje žuvyje ir perspėjo pirmąjį žemės žmoqų Manų — hindiškąjį Adomą — apie gresiantį pavojų. Pavirtęs šernu, Višnus nužudė demo­ ną, paskandinusį žemę van­ denyno qelmėse. Dešimtas dievo įsikūniji­ mas esąs Kalkis, raitelis ant balto žirqo, aukštai iškėlęs ugnies kalaviją. Tai hindidzmo mesijas, kuris turėsiąs pasirodyti žemėje ir atkurti „aukso amžių“ — pastovią visų žmonių gerovę. Višnaus žmona Lakšmė laikoma mei­ lės, grožio ir laimės deive, kuri neva qimusi marių van­ denyse. Ji vaizduojama gra­ žia moterimi, laikančia ran­ koje lotoso žiedą. Višnus ir Lakšmė turėję sūnų Kamą — meilės dievą. Kaip ir Antikos Erotas, šis dievas žeidžia žmonių širdis meilės strėlė­ mis. Kamo lankas pagamintas iš cukranendrės, o temnlę atstoja susikibusios bit*s, strėlėse vietoj aštrių antnalių — gėlės. Šivaitų pagrindinis dievas — daugiarankis ir daugiakojis Šivas, įkūnijantis skirtin­ gus ,netgi prieštaringus reiš­ kinius. Šivas griovėjas įkū­ nija mirtį. Tačiau yra ir ši­ vas — gyvūnų globėjas Pašupatis, Šivas — didysis Jo­ gas. Pastarasis, sukryžiavęs kojas, įsigilinęs į save, sėdi Himalajų viršūnėje, ir ši jo savistaba palaiko Visatos bu­ vimą.

Dievo Šivo kūnas apibars­ tytas pelenais, bylojančiais apie jo asketizmą; jo kak’ą ir rankas apvyniojusios gy­ vatės, simbolizuojančios ne tik mirtį, bet ir vaisingumą, turtingumą. Šivas vadinamas ne tik mistinės ramybės die­ vu, bet ir siautulingų šokių simboliu, šokio karaliumi Nataradžu. šokdamas jis pri­ verčia Visatą judėti, nagai savo užgaidą sunaikindamas arba sukurdamas ją. šivas, kaip ir Višnus, qali persikū­ nyti ir įvairiais pavidalais nusileisti žemėn. Šivo sūnus Ganešas laikomas išminties ir gerovės dievu. Jo atvaizdą galima pamatyti prie įėjimo į banką, mokslo įstaigą, virš gamyklos vartų. Daugelis hindų vienu metu qarbina du pagrindinius hinduizmo dievus — ir Višnu, ir Šivą. Jie tiki, jog dievai, kuriems jie lenkiasi, yra tik įvairios vienos ir tos pačios dieviš­ kos esmės apraiškos. Gedimias SAVICKAS

dienius Jūsų vadovaujamos tarybos uždavinius, tikslus? — Mūsų tikslas — rengti idėjiškai subrendusius būsi­ mus specialistus, kovingus ateistus, galinčius propaguoti materialistinę pasaulėžiūrą, gebančius ieškoti naujų for­ mų ir metodų darbe su žmo­ nėmis. Ateistinis medikų rengimas yra kompleksiškas. Jis apima mokymo procesą, mokslinę veiklą, visuomeninį darbą už aukštosios mokyklos ribų. Stengiamės ugdyti visapu­ sišką žmogų, su susiformavu­ sia pasaulėžiūra. Tik tada jis bus geras specialistas. Paneigti šiuolaikinių teolo­ gų argumentus nėra lengva ir paprasta. Jie patys nau­ dojasi naujausiais mokslo laimėjimais, pažįsta žmogaus psichologiją. Pavyzdžiui, da­ bartiniu jų aiškinimu rojus — žmogaus dvasinio komfor­ to būsena, pragaras — ne stereotipiškai mūsų įsivaiz­ duojama vieta su dervą ver­ dančiais velniūkščiais, o dva­ sinės kančios būsena. Mano nuomone, ateistinis auklėjimas — tai mokslo, tie­ sos propagavimas, verčiantis mąstyti, nurodantis žmogui poziciją gyvenime. Tarybos uždavinys — ugdyti ateistus, dirbančius lenininiu kovos su idėjiniais prietarais stiliumi: maksimum kovingumo bei nesutaikomumo religijai ir maksimum jautrumo religin­ gam žmogui. Plačiau papasakoti apie MF ateistų veiklos kryptis papra­ šiau partinio biuro sekreto­ riaus pavaduotoją vyr. dėst. L. MACENIENĘ. — Kaip Jūs vertinate fa­ kulteto studentų ateistinį auk­ lėjimą, jų pačių propagandinę veiklą? — Akivaizdūs yra studen­ tų ateistinio auklėjimo pro­ gramos įgyvendinimo laimė­ jimai. Visose fakulteto ka­ tedrose sudaryti politinio

„KAS GALVOJ, TAS KALBOJ“ Dalyvaujant VU kraštoty­ rininkų klubo ekspedicijose, rengtose Upninkų, Panemunė­ lio ir Obelių apylinkėse (1978, 1979, 1980 metais) ir renkant medžiagą siaura liaudies etiketo tema, kažin ar buvo galima susidaryti realų religinių santykių to­ se apylinkėse vaizdą. Tačiau tam tikrus ypatumus buvo galima pastebėti — pirmiau­ sia, aišku, susijusius su liaudies etiketu. Juos lengv­ iausia pastebėti konkrečiuose pasisveikinimuose, palinkėji­ muose, užkalbinimuose — tam tikrose liaudies etiketo formulėse. Seni žmonės atsimena daug gražių lietuviškų palinkėji­ mų dirbantiesiems („Unt skaisčio, unt balčio!", „Te­ būna tavo žlugtas kaip sau­ lė skaisti" — skalbiančiai; „Graži verpstis, plona gija, bus plona ir drobė!" — ver­ piančiai; „Kad gausiai byrė­ tų!", „Kad aruodus pripiltumėt ir kaupu nenusimlntumėt!“ — kullantiems; „Kad gerai kvepėt šienelis, kai at­ jos bernelis, — bernelį pa­ girdysi vyneliu, o kumelį pa­ penėsi šieneliu!" — šieną grė­ biančiai; „Kad būt riebūs sprindinykai — lašiniai" — kiaulę skerdžiantiems ir kt.) Tačiau 50—60 metų žmonės tokių palinkėjimų nebeprisi­ mena — juos iš gyvosios kal­ bos Išstūmė ne tik universa­ lesnis, bet ir bažnyčios teigtlnas katalikiškas palinkėji­ mas „Padėk, dieve!" O gražią lietuvišką pasisveikinimo for­ mulę „Sveiki gyvi!" buvo pakeitęs katalikiškas pasi­ sveikinimas. Ir prie kitų už­ kalbinimų ar palinkėjimų bu­ vo prilipdomas dievo vardas. O pavargusi šeimininkė niū­ riai žiūrėdavo j pavalgiusią ir persižegnojusią šeimyną: „Tik dievui ačiū, o tau — Išgrauš". Drąsesnis buvo Jaunimas.

Bernai dažnai ne tik pasišai­ pydavo iš katalikiškųjų eti­ keto formulių, bet ir įžūliai Jas „apversdavo aukštyn ko­ jom:. J „Garbė Jėzui Kris­ tui!" dažnas atšaudavo: „Sau­ gokis, kad neparkristum!", į „Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus!" — „Tegul bus bul­ vės po devynis auksinus!". Suabejodavo ir palinkėjimo „Padėk, dieve!" galia: „Čia ir be dievo man užaugs!", „Kad padėjai, tai ir pasiimk!", „Dievas ir taip padeda, eik tu padėti!". Į „Sotink, dieve!" galėjo juokais atsakyti: „Val­ gom savo, ne| kieno kito!", „Prašom! Kai turime, tai ne­ duosime, kai suvalgysime — paprašysime!" Šventvagiškai nuskambėdavo ir toks dialo­ gas: „Skalsų!" — „Dangun balsų!" — „Pilvan sotį, duos tau dievas mergiotį!" Į „Su­ diev!" atrėždavo „Su dviem! Trečią pasikišk pažastin!". Tokie humoristiniai etiketo formulių iškraipymai rodė ne tik sveiką liaudies humorą, bet ir liaudie sąmonėjimą, religijos įtakos menkėjimą. Juk žmonės, kurie nebijojo taip pasakyti, turėjo būti ar­ ba visai netikintys, arba abe­ jojantys religinėmis dogmo­ mis. Šiandien galima pasidžiaug­ ti, kad katalikiškas formules sėkmingai pakeitė tokie pa­ linkėjimai kaip „Geros klo­ ties!", „Gero pasisekimo!", „Linksmo darbo!", kad vėl sugrįžo gražus pasisveikini­ mas „Sveiki gyvi!", kad links­ mai užkalbinami kolūkiečiai: „Sveiki gyvi! Kaip gyvenat kolektyvi?" Vis rečiau mini­ mas dievo vardas šnekamo­ joje kalboje rodo, kad jo įvaizdis nyksta ir žmonių są­ monėje. Ne veltui liaudies iš­ mintis sako: „Kas galvoj, tas kalboj". V. GLADUTYTĖ Filologijos fakulteto IV kurso studentė

auklėjimo planai, kuriuose nemaža vietos skiriama stu­ dentų mokslinės pasaulėžiū­ ros . formavimui, ateistiniam auklėjimui. Šio auklėjimo veiksmingumą geriausiai ro­ do nuveikti darbai. Praeitais mokslo metais I kurso stu­ dentai turėjo 6 pašnekesius apie šiuolaikinę ideologinę kovą pasaulyje, žmogaus ir religijos kilmę jr kt. II kurse įvyko 4 pašnekesiai, kur u metu buvo kalbama apie šiuolaikinės katalikybės kryž­ keles, medikų internacionali­ nę pareigą. III kurso studen­ tai nagrinėjo etines medici­ nos problemas, IV kurso me­ dikai domėjosi ateizmu Lietu­ voje, Vatikano susikūrimo istorija. V ir VI kursų būsi­ miems gydytojams skiepijama principinga ateisto pozicija ligonio ar jo giminių atvilgiu, neįžeidžiant tikinčiojo jausmų, nevaržant jo sąžinės laisvės. Buvo organizuoti susirinki­ mai — pokalbiai apie ateis­ tinio auklėjimo metodologi­ nius principus, susitikimas su Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos Lietuvos Tarybų Socialistinei Respublikai vyr. referentu. Šešiose katedrose ir bendra­ butyje eksponuota vaizdinė agitacija ateizmo tematika. MF katedros materialistinės pasaulėžiūros ugdymo veik­ loje laikosi rektorato, deka­ nato, partinio biuro sudarytų planų. Studentų mokslinėje drau­ gijoje studentai paruošė 7 ateistinio pobūdžio praneši­ mus. Studentai medikai •— aktyvūs „Akiračio" klubo na­ riai. Šauniai padirbėjo busimie­ ji gydytojai vasarą gamybi­ nėje praktikoje. Jie perskai­ tė 68 paskaitas ateizmo te­ momis: „Mirties problema naujausių medicinos darbų šviesoje", „Medicina ir religi­ ja" ir kt. Tokių paskaitų ruo­

šimas — puiki būsimo darbo mokykla. Ateistinė veikla fakultete yra pastoviai tobulinama. 1981—85 metų perspektyvi­ niame plane nužymėjome naujas jos kryptis. Kaip atrodo ateizmo dar­ bas pačių studentų akimis? Savo mintimis sutiko pasida­ lyti V kurso pediatrė A. LA­ PYTE. — Kokie ateistiniai rengi­ niai šiais mokslo metais Jums labiausiai patiko? — Man ypač įsiminė susi­ tikimas su ekskunigu A. Ži­ linsku, knygos „Žemės šauks­ mas" autoriumi. Į kunigų se­ minariją jį atvedė mintis, kad skleisdamas žmonėse ti­ kėjimą, galės padaryti juos geresnius, taigi ir laiminges­ nius. Tačiau studijuodamas religinę filosofiją, A. Žilins­ kas rado joje daug prieštara­ vimų. Viena dogma skelbia, kad žmogaus valia laisva, ki­ ta, kad viskas priklauso nuo dievo, o žmogus — tik žais­ liukas visagalio rankose. Ieš­ kantis tiesos protas negalėjo neįžvelgti religinių dogmų absurdiškumo ir po atkaklios vidinės kovos A. Žilinskas atsisveikino su kunigyste. Ta­ po inžinieriumi, augina dvi dukras. Po kiekvieno tokio susitikimo, atviro pašnekesio su daug išgyvenusiu žmogu­ mi lieki praturtėjęs, išsineši ką nors nauja. Galima tik pasidžiaugti, kad MF sėkmingai ugdomas nau­ jas žmogus — komunizmo kūrėjas, laisvas nuo religinių prietarų, apsiginklavęs moks­ line materialistine pasaulėžiū­ ra. „Kova dėl asmenybės lais­ vės — ilgiausias ir sunkiau­ sias karas žemėje, toje žmo­ nių planetoje" (E. Mieželai­ tis). Tarybinis gydytojas — šios kovos avangarde. Visiems pasisakiusiems dė­ koju už pokalbį. J. MASANDAVlClDTE


UTK. žiemos vargai ir linksmybės Universiteto turistų klu­ bas bene aktyviausias lektyvas respublikoje, ganizuojant slidžių glus. Šią žiemą kategorines slidžių keliones jau atllko 90 Unlversiteto turlstų. Lietuvoje keliavo 6 grupės (48 dalyviai), po 2 grupes keliavo Pietų Urale (14 dalyvių) Ir Ko­ loje (14 dalyvių), viena grupė (14 dalyvių) — Karpatuose. Atliktos 6 pirmos, 4 antros ir viena — trečios sudėtingumo kategorijos kelionės. Respublikiniame slidžių rali viena UTK komanda pelnė bendrąją 4 vietą, kita („Gabija") — 6—7 vietą.

Virgio ir Šarūno. Taip lenkty­ niaudami ir priėjome mūsų kalniūkščio papėdę. Apmarinę alkį, vieni nuskubėjo kopti j viršūnę, kiti liko taisyti Virgio slidę, Ir štai slidė sutaisyta — dabar pirmyn j viršūnę. Viršūnėje pasiimame prieš mus čia buvusių paliktą raš­ telį, o vietoj jo paliekame savo raštą. Na, o dabar jau — foto, foto, foto ir žemyn. Švilpia vėjas pro ausis, blizga kietas sniegas, Ir... šliumpt, bumpt!.. Štai sumirga Tiuliuko švie­ sos, o mes kaip viesulas įvirs-

VASARIO N-OJI DIENA

iSTRAUKA IŠ ŽYGIO DIENORAŠČIO

Laikrodis išmušė dvylika. Prasidėjo paskutinė mūsų žy­ gio diena. O prasidėjo jinai senoje, rusiškoje pirkioje trijų „mafrioškų" ir murzino katino — Virgj ir Šarūną, kad mums taškos karalijoje. Saulelė iš dykaduoniams pagamintų ko guolio išvertė mūsų virėjus, nors, teikiančio kalorijų ir už­ pildančio mūsų jau nebepaso­ tinamus skilvius. Mes kėlėmės sunkiai sun­ kiai. Šiaip taip aptrynę akis, sėdome srėbti košės. Prisisrė­ bę, prisikirfę, atsigėrę, susi­ metę j kuprinę reikalingą amuniciją, užsimovę „ližes", Kalnai... Kalnai... Nekasdienis jų grožis paviliojo iššleivojome užkariauti super ir mus — grupę studentų matematikų. Sį kartą šturmavo­ aukšto kalno — „Didžiojo me mūsų senąjį Pietų Uralą. Iremelio". Ramūs ir tylūs miškai, ledo sukaustyti vingiuoti upe­ Ėjome, kopėme, šliaužėme, liūkščiai, baltų viršukalnių akmeninės uolos, kalnagūbrių ieškojome šio kalnelio. Na, o didinga ramybė, saulė ir sniegas, sniegas, sniegas — visa jau kai suradome, tai prasi­ tai mus supo ištisas dešimt dienų. dėjo didžiosios lenktynės tarp Kiek tie kalnai žavėjo ir džiugino, stebint juos iš toli, tiek nelengva buvo juos įveikti. Greitai pajutome, kad turime gerą vadą, nes neteko klaidžioti baltų sniegynų ir miškų platybėmis. Žygiui vadovavo Algirdas Striuka (GF III k. geologas)’ Atlikome antros sudėtingumo kategorijos slidžių turistinį žygį, praėjome pilietinio karo kovų kelials. Fotoaparatai visada buvo pasiruošę fiksuoti kiekvieną nepakartojamą gamtos grožybę, nes atrodė, kad tai matome pirmą ir paskutini kartą. Kalnai negailėjo mūsų slidžių — lietuviškos „Šatrijos" sėkmingai lūžo. Po sniegu pasislėpę akmenys neleido nusileisti be griuvinėjimų. At­ mintiną rekordą pasiekė Valda — tik per vieną nusileidi­ mą ji „sugavo dvidešimt penkis zuikius". O kai buvo nugalėtas didžiulis Iremelio kalnas (1586 m), ne vienas su pasididžiavimu pagalvojome: „Štai ir vi­ sas Pietų Uralas man po kojomis!" Vilma ŠAKUNAITE MaF III kurso studentė

Keliauti gera Urale

„Vis tik trečia kategorija — nejuokai," — galvojo merginos (o jų net trejetas), dundant traukiniui į Šiaurę, j Kolos pusiasalį. Šalia merginų penki vyrai — va ir visa grupė (vadovas Fizikos fa­ kulteto inžinierius Eugenijus Stumbrys). Žygį pradedame Imandroje. Pirmosios dienos sunkiausios — tenka prisitaikyt prie nau­ jo gyvenimo būdo. Reži­ mas žygyje griežtas. Budin­ tieji keliasi naktį, likusieji — kai garuoja košė. Iškeliaujame dar ir su tamsa. Kaip mes kopėme į Ciorčioro perėją? Oras puikus. Salta. Pusto. Visų veidai žvil­ ga, ištepti žąsų taukais — tik taip apsisaugome nuo šal­ tuko. Sunku eiti Išilgai kalno. Žemyn daug nežiūrėk — nuo neįprasto baltumo apsvaigęs, gali nusiristi. Atsisukdami vienas į kitą, pažiūrėdami, ar nepabalo draugų nosys (tai nelemtas nušalimo ženklas! O namo visi norime grįžti gra­

žūs), vėl judame į priekį, lė­ tai, atsargiai. Griežinėlis cit­ rinos greit atnaujina jėgas. Nuovargio lyg nė nebuvę. Visi triumfuojame. Spragsi fotoaparatai — įsiamžiname. Atrodytų, ko daugiau bereikia — pusę dienos ropštėmės į

CHIBINAI

LAUKĖ TURISTŲ tikslą .dabar galime švilpau­ dami leistis žemyn. Kur tau! Ne visiems tenka švilpauti. Dažnai pasijunti besėdįs pus­ nyje. Jumječioro, Ciorčioro, Risčioro perėjos jau buvo įveik, tos. Ir vienądien nosies nesi­ norėjo kišti iš palapinės — termometras rodė — 42°C. Pralaukėme dieną. Kitądien pajudame ,nors šaltukas apie

spektaklis „HEROJŲ PAŠNE­ KESIAI" (B. Sruoga, J. Gru­ šas, Just. Marcinkevičius, J. Marcinkevičius). Pradžia 20 vai. Bilietai parduodami Univer­ Kovo 14, 15 d. Teatro sa­ siteto knygyne (Universiteto 5] 11 iki 19 vai. ir prieš lėje (Centriniai rūmai] įvyks nuo Universiteto teatro poezijos spektaklį.

30°C. Matyti tik akys, kaukės apšarmoję, blakstienas sunku pakelti — apledėję. Vėjas — tiesiai į mus... Vakare, kad saldžiai miegotume, kiekvie­ nas gauname po šaukštą me­ daus. Budintysis saugo mūsų ramų miegą, rašo dienoraštį, kūrena krosnelę, ado suply­ šusias kojines... Paskutinę žygio dieną lai­ komės didvyriškai. Dviejų „normą" nučiuožėme per vieną. Ne juokai — 42 km! Matyt, didelis buvo noras kuo greičiau atsidurti namuo­ se. Gerai, kad vėjai buvo pa­ lankūs — dėl to Seido ir Lovo ežerus pračiuožėme per dieną. Žygį baigėme Lovozero kaimelyje. Įveikėme gero­ kai virš 200 km. Gal grįžtame atgal? Chibinai vėlei laukia mūsų. Už­ pustė ten ne vieną šaukštą, dubenėlį, kitais metais važiuo­ sime ieškoti. Rūta ANDRIJAUSKAITĖ Filologijos fakulteto IV kurso studentė

tame į trijų „matrioškų" ir vieno katino karalijos kiemą, susimetame daiktus ir j auto­ busų stotelę. Greitai pasiekiame Viazovaja geležinkelio stotelę. Ir vėl mes ant ratų, ir vėl nak­ tis, ir dar kartą nusileido saulė ,tačiau ji ir vėl pate­ kės, o mes vis būsim ant ratų ir ant ratų, vis arčiau ir ar­ čiau savosios tėviškės. Rimantas BRUSOKAS Pramonės ekonomikos fakulteto II kurso studentas N. MATULEVIČIŪTĖS nuotraukos (PEF IV k.)

Po Lietuvos „Šveicariją“ Tarp turistu Medicinos fakulteto studentu — vie­ netai. Bet antrakursės Bi­ rutės Almonaitvtės inicia­ tyva šįmet pavyko suda­ ryti studentu mediku gru­ pe. Keliavome vadovauji" mi Chemijos fakulteto ketvirtakursio A. Usaičio. Pradėjome žygį dar Latvijoje (Eglainėie). Aleksandravėlės (Zarasų raj.) kraštotyros muzieju­ je įrašėme į atsiliepimu knyga padėka už įdomius eksponatus. Prie Sartu ežero prisiminėme legenda

apie dvarininko ir bau­ džiauninko žirgu lenkty­ nes. Ciuožėme i Antaliep­ tę, kur 1959 metais buvo pastatyta viena iš stam­ biausiu Pabaltijy kaimo hidroelektriniu: 26 ežerai susiliejo i viena didžiuli tvenkinį — marias. Salakai, Kazitiškis. Daugėliškiai, K. Petrausko tė­ viškė — Ceikiniai — tai vis mūsų aplankytos vie­ tovės. O baigėme žygi Pa­ šelmenėje. Rima BORISEVlClOTĖ Medicinos fakulteto IV kurso studentė

O SENA ŽEMAITIJA..* Apie Žemaitijos kalvų ir kalnelių grožį daug kalbama ir rašoma. Bet šnekos šnekom, o visa tai pamatyti būtina savo akimis. Ir mes, UTK turistų septyniukė, nusprendė­ me žiemos atostogas praleisti Žemaitijos kalvose. Žygis sutapo su dideliu atšilimu. Tad migla, lietus, vėjas, šlapias sniegas — visos atlydžio „malonės" mus „lepino". Bet visko reikia paragauti, kad turizmas neatrodytų lengvas pasivaikščiojimas... Taigi, susipažinome su Žemaitijos kalnyno šiaurine da­ limi. Aplankėme Platelius, Šateikius, Plungę, Luokę. Gra­ žios čia vietos: seni eglynai, meną dar „razbaininkėlio, svieto lygintojo" Tado Blindos laikus, drąsių 1863 metų sukilėlių, Didžiojo Tėvynės karo kovas. Miesteliai, kalvų kalvelių apsupti, senoviškai tylūs ir ramūs. Ir žmonės čia puikūs: nakvynei priims, pasidomės, kaip sekasi. Ir papa­ sakoti gali nemažai apie savo gimtinės grožį, gamtą, tur­ tingą praeitį ir nūdieną. Aplankius Varduvą, būtinai reikia užsukti pas K. Bru­ žą — kraštotyrininką, tikrą žemaitį (kaip jis save vadina). K. Bružas yra surinkęs labai daug medžiagos apie savo tėviškę ir jos apylinkes, sukūręs vos ne muziejų savo namuose. Kraštotyrininkas labai stengiasi, kad būtų išsau­ gotas gimtųjų Varduvos apylinkių grožis. Mat dabar yra kuriamas Žemaitijos nacionalinis parkas, ir Varduva lieka už jo ribų. O šį Žemaitijos kampelį būtina įtraukti į Na­ cionalinio parko teritoriją. Jis prašė padėkoti ir mūsų profesoriui C. Kudabai už nuolatinį rūpinimąsi šio Žemai­ tijos kampelio likimu. Žygio metu aplankėme daug įdomių vietovių, kraštoty­ ros muziejų, Žemaitės ir kitų žymių žmonių gimtines. Ir blogas oras netemdė giedrios kellonės nuotaikos. Antanas KONTAUTAS žygio vadovas

SVEIKINAME MUSŲ EUGENIJĄ Šįmet vasario pradžioje Permėje įvyko 1 sąjunginis žiemos turistu sąskrydis. Respublikos rinktinėje startavo ir mūsų Uni­ versiteto turistu klubo narė Gamtos fakulteto darbuotoja E. Rudnickaitė. Šaunuolė Eugenijai Namo grįžo netuščiomis — parsivežė bronzos medali — respublikos komanda slidžiu rali rungtyje užėmė garbingą trečiąją vietą (startavo 26 komandos). Sėk­ mingai respublikos atstovai pasirodė skaidrių, turistinės emblemos konkursuose. Beje, res­ publikos rinktinės komandos dešimtuke buvo ir daugiau mūsų Alma Mater auklėtiniu — fizikai G. Kučas, V. Bumelis ir kiti. Smagu! Sėkmės jums, turistai-sportininkai!

UTK valdyba

laikyti kibernetikos ir finansų Galinai MASTYKAC, Kovo 15 d. Didžiojoje nės Auloje (Čiurlionio 21) vyks fakulteto studentei Elai JAKU- negaliojančiu. fakultetų gitaristų-vokalistų ir BOVSKAJAI, laikyti negalio­ Dingusį studento pažymėji­ vokalinių instrumentinių an­ jančiu. mą Nr. 771575, išduotą Eko­ samblių konkursas. nominės kibernetikos ir fi­ Pradžia 12 vai. Dingusį studento pažymė­ nansų fakulteto studentei Ge­ KONDRATAITEI, Dingusį studento pažymėjimą jimą Nr. 770843, išduotą Filo­ novaitei Nr. 791583, išduotą Ekonomi­ logijos faktu Iteto studentei laikyti negaliojančiu.

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaus tuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. ■TapnfiHBHc cryĄeHTac* («CoBerc>ac6 cryAeHm). Opraa napncoMa peKTopaTa, KOMHTeTa AAKCM, npoįutOMa opAeson TpyAonoro Kpacsoro 3HaM<>HH ■ apvtkCm HapoAOB BnABHioccKoro yHHBeporreTa mm. Birnųaca Kancyicaca Amt, CCP. Ha astobckom g3MKe.

PASTABOS PARAŠTĖJE ARBA POST SCRIPTUM „Žygiai — tai ne tik nauji nuotykiai, pasižval­ gymas gamtoje, bet ir nauji draugai, naujas sa­ vęs išbandymas". — tą savo rašiniuose pabrėžė ir skyrelio autoriai, ta pa­ tvirtins ir kiekvienas tu­ ristas. Sportinis turizmas — puiki ištvermės, suma­ numo, gera kolektyvišku* mo mokykla. Pagaliau sportinis turizmas — spor­ tas, sporto šaka Bet apie tai kitąkart... Taigi, teklesti šaunios žiemos sportinio turizmo tradicijos Universitete!.. Skyreli paruošė S. DEVEIKIS

Gamtos fakulteto ir Biochemijos ir biofizikos katedros kolektyvai nuo­ širdžiai užjaučia jaunes­ niąją mokslinę bendradar­ bę LIDĄ LIORANCAITĘ dėl motinos mirties.

LV 07524 Užs. Nr. 617 Tiražas 4500

REDAKTORE Z. BESASPARYT®


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.