Tarybinis Studentas, 1981 m. kovo 6 d. Nr. 7 (1146)

Page 1

visų saliu

proletarai, vienykitės.'

Cf\RVBII)IS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

Nr. 7 (1146)

1981 m. kovo 6 d.

S. m. vasario 25 d. pa­ sirašyta Vilniaus V. Kap­ suko universiteto ir Len­ kijos Liaudies respublikos Krokuvos Jogailos univer­ siteto bendradarbiavimo sutartis 1981—1985 me­ tams. Sutarti pasirašė Vilniaus universiteto pro­ rektorius prof. dr. A. Bl~ kelis ir Krokuvos univer­ siteto prorektorius prof. dr. V. Serčykas.

Kaina 2 kap.

KVIEČIAME STUDENTŲ STATYBINĮ BŪRĮ, KURIS VASARĄ OlRBS JAKUTIJOJE. PAREIŠKIMAI PRIIMAMI FAKULTETŲ KOM­ JAUNIMO BIURUOSE IKI S. M. KOVO 20 D. LAUKIAME DARBŠČIŲ RANKŲ, KARSTU SlRDŽIŲ, JAUNATVIŠKOS ENERGIJOS!

į

i

J j

PAVASARIS PASIBELDĖ Į LANGUS. O KARTU SU JUO IR LAUKIAMA VIEŠNIA — TARPTAUTINĖ MO TERŠ DIENA. GRAŽIAUSI ŽIEDAI, MŪ­ SŲ PAGARBA IR MEILĖ — JUMS, BRANGIOSIOS MŪSŲ DĖSTYTOJOS, DRAUGĖS IR BENDRADARBĖS!

V. Naujiko nuotrauka.

APIE JUS — MŪSŲ LAIKRAŠČIO 2—3 PUSLAPIUOSE.

Partijos suvažiavimo dienomis S .m. kovo 1 d. Vil­ niaus universitete viešė­ jo Sirijos arabu socialisti­ nio atgimimo partijos ASAP delegacija, kuri da­ lyvavo TSKP XXVI suva­ žiavime. Delegacijai va­ dovavo ASAP generalinio sekretoriaus pavaduotojas Abdala ai Ahmaras. Svečius priėmė ir su Universitetu supažindino Rektorius prof dr. J. Ku­ bilius. V. Naujiko nuotrauka. Teisės fakultete įvyko va­ karas, skirtas TSKP XXVI suvažiavimui. Šio renginio metu fakulteto partinio biuro narys dėstytojas J. Gramba padarė pranešimą ir supažin­ dino susirinkusius su socia­ listinio lenktyniavimo „De­ šimtajam penkmečiui — spartuolišką finišą, TSKP XXVI suvažiavimui — garbingą su­ tikimą" rezultatais, paskelbė nugalėtojus. Geriausios aka­ deminės grupės vardą iško­ vojo IV kurso 4 grupės ko­ lektyvas. Fakulteto prodekanas docentas Z. Namavičius nugalėtojams įteikė lenkty­ niavimo nugalėtojo gairelę. Vakare kalbėjo ketvirto kur­ so studentės G. Saulevičiūtė ir S. Džabarova, pirmakursė L. Jakucevičiūtė. Universiteto komjaunimo komitete sekretoriaus pava­ duotojas V. Kaupas mokslo pirmūnams bei aktyviems vi­ suomenininkams įteikė LLKJS Universiteto komiteto Garbės raštus bei TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir VLKJS CK ženklelius-. „Už labai ge,ą mokymąsi". * » » Teisės fakulteto dėstytojai ir studentai gausiai susirinko i susitikimą su pulkininku A. Osovskiu ir majoru

Ogurcovu. Svečiai įdomiai papasakojo apie savo darbą Didžiojo Tėvynės karo me­ tais, apie taikią nūdieną. Susirinkimo dalyviai padė­ jo gėlių prie skulptūrinės kompozicijos „V. Leninas ir V. Kapsukas". Rūta PALUBINSKAITE ♦ ♦ ♦ Vasario 26 d. Įvyko Vil­ niaus jaunųjų rašytojų sekci­ jos susirinkimas, kuriame Į sekciją buvo priimti nauji nariai. Tarp jų ir du mūsų Universiteto studentai — III kurso lituanistė Danutė Kali­ nauskaitė ir diplomantas li­ tuanistas Vaidotas Daunys. „T.S." inf. * * * Fizikos fakulteto studentai aktyviai dalyvavo Gynybinio mėnesio renginiuose. Per stu­ dentų atostogas žiemos žygio dalyviai keliavo slidėmis maršrutu Lvovas—Jasynė— Rachovas—Vilnius. Jie ap­ lankė mūšių už Kar­ patus vietas, paminklus žuvusiems tarybiniams kariams ir partizanams. Fizikai susitiko su Didžiojo Tėvynės karo veteranu R. Z. Jemeljanovičiumi. Praėjusią savaitę Fizikos fakulteto komjaunimo biu­ ras pakvietė studentus ir dės­ tytojus į minėjimą, skirtą

Tarybinės Armijos ir Karinio jūrų laivyno dienai. Šventi­ niame minėjime dalyvavo Didžiojo Tėvynės karo daly­ vis Blažys, papulkininkis E. Krasavinas, Didžiojo Tėvynės karo veteranas profesorius A. Bolotinas ir kiti. Zina STEPONAVIČIŪTĖ

❖į;.!!:Kovo 1 d. Vilniuje, Gele­ žinkelininkų kultūros rūmuo­ se, vyko sostinės meninių agitbrigadų apžiūra. Joje dėl teisės dalyvauti respubliki­ niame konkurse „Tiesos" laikraščio prizui laimėti var­ žėsi vienuolika geriausių me­ no saviveiklos kolektyvų. Tarp aukštųjų mokyklų pirmieji vėl buvo VISI stu­ dentai. Antroji vieta atiteko mūsų Universiteto agitbrfgadai (vadovė V. Vilbik). Šioje apžiūroje išrinkti trys kolektyvai, kurie kovo 14—15 dienomis atstovaus Vilniaus miestui respubliki­ niame meninių agitbrigadų konkurse Kėdainiuose. Tarp jų ir mūsiškis kolektyvas, kuris šiemet padarė didžiulę pažangą ir žiūrovus pradžiu­ gino nelauktai šmaikščia, ge­ rai parengta programa. „T.S." inf.

Kelios dienos, kai baigė darbą Tarybų Sąjungos Ko munlstų partijos XXVI suva­ žiavimas. Tačiau vėl ir vėl mintimis norisi grįžti į Mask­ vą, Suvažiavimų rūmus. Vė­ lei imi skaityti TSKP CK ataskaitini pranešimą parti­ jos XXVI suvažiavimui. Nuo širdžiai sujaudina kiekvienas žodis — ir apie aktyvią, ku­ riamąją veiklą tarptautinėje arenoje, milžiniškus pasieki­ mus ekonomikos politikoje, aktualius devintojo dešimt­ mečio liaudies ūkio uždavi nlus. ir apie socialini politi­ ni Ir dvasini tarybinės vi­ suomenės vystymąsi. šiame pranešime randi Ir Lenino komjaunimo darbo įvertinimą Džiugu, kad tą kukių komjaunuolių indėli komunizmo statybon. komu­ nistai įvertino teigiamai. Bet tam. kad galėtume visada !r visur aukštai Iškėlę nešti ko­ munizmo vėliavą, mes. kom­ jaunuoliai. turim dirbti dar našiau, mokytis dar geriau Tegul naujų iniciatyvų ir

LAUKIA NAUJI DARBAI gražių darbų gairė būna L. Brežnevo žodžiai: .......rei­ kia stiprinti auklėjamąii dar­ bą Turiu galvoje ir darbini auklėjimą. Ir dorovini auklė­ jimą, ir idėjini politini auk­ lėjimą. Nebūtina organizuoti kuo daugiau vienokių ar ki­ tokių „renginių“. Reikia kad kiekvienoje komjaunimo organizacijoje būtų sudaryta gyva kūrybinė atmosfera Seniai žinoma tiesa tvirtai įsisąmoninama tada, kai ji pergyvenama, o ne deklaruo­ jama. Komjaunimas turi or ganizuoti marksizmo-leniniz­ mo teorijos nagrinėjimą taip kad ji organiškai susilietų su praktiniais komjaunuolių dar­ bais. su jų pačių gyveni­ mu“. Universiteto komjaunimo

LAIMINGO KELIO! Nepaprastai greitai prabė­ go penkeri studijų metai se­ nojoje Alma Mater. Praeity — stojamieji egzaminai, pir­ moji sesija, pirmoji praktika, ateity — darbas, kuriam bu­ vo ruošiamasi visą šį laiką, šiandien absolventų laukia skirstymo komisija. Filologijos fakulteto 84 au­ ditorija, kur lietuvių kalbos ir literatūros absolventai skirstomi j būsimas darbo vietas. Prie stalo — komisi­ jos pirmininkas — Universi­ teto prorektorius doc. B. Sudavičius .fakulteto dekanas doc. J. Balkevičius, kurso ku­ ratoriai V. Pakerienė ir A. Šobllnskas, fakulteto dėstyto­ jai, komjaunimo organizaci­ jos sekretorė, Švietimo mi­ nisterijos, „Vakarinių naujie­ nų" laikraščio atstovai, „Per­ galės" žurnalo redaktorius J. Macevičius. Į auditoriją vienas po kilo kviečiami studentai. Jauni susirūpinę veidai, akys, bė­ giojančios nuo vieno prie kito komisijos nario ir lai­ mingi (o kartais nelabai pa­ tenkinti) žvilgsniai. Ne visi paskiriami dirbti ten, kur no­ rėjo, bet kaltinti nėra ko.

Penkerius metus vieni nuo­ širdžiai mokėsi, dirbo visuo­ meninį darbą, ir štai rezulta­ tas — jie pirmieji sąraše, pirmiausia atsižvelgiama į jų norus, pageidavimus. Todėl norisi patarti pirmakursiams: nepamirškit, kad, sudarant sąrašą, įtakos turės ne tik pažangumas, bet ir visuome­ ninis darbas. Ir štai pavyz­ dys: pirmojo pagal sąrašą ab­ solvento S. Tumėno pažangu­ mo vidurkis nors šiek tiek mažesnis negu trečiosios są­ raše Įrašytos studentės, bet jo visuomeninio darbo vidur­ kis didesnis. Vienas iš pirmųjų — S. Ambrazas savo paskyrimu patenkintas (kur gi nebus?) — jam pasiūlyta dirbti Uni­ versiteto skaičiavimo centre. Paklaustas, ką jis labiau­ siai Įsiminė iš studijų metų, nedvejodamas atsakė:

komitetas įsitikinęs. kad kiekvienas mūsų aukštosios mokyklos komjaunuolis ati­ džiai išstudijuos visą TSKP XXVI suvažiavimo medžiagą, delegatų ir svečių pasisaky­ mus. Medžiagos svarstymą komjaunimo grupių susirinki­ muose turėtų palydėti kon­ kretūs kiekvieno studento, ' Jsipareigo'ikomjaunuolio kom.Jaunlmo raai. Fakultetų komjaunimo biurai, grupių ______ biurai turi didinti studentų atsakomybę už igyjamų ži­ nių kokybe, formuoti gilius Idėjinius įsitikinimus. Komjaunuoliams vertėtų peržiū­ rėti ir papildyti Lenininės įskaitos asmeninius komplek­ sinius planus. Todėl komjaunimo darbe būtina principinga kritika Ir savikritika, žodžio bet veik­ los vienybė ir grūdinta atsa­ komybė. Virųilijus KAUPAS Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas

— Profesoriaus Z. Zinkevi­ čiaus istorinės gramatikos kursą, dėstytojos V. Pakerlenės paskaitas. * Kai absolventės A. Žentelytės vienas komisijos narys paklausė, kur ji norėtų dirb­ ti, ar pasiliktų Universitete, ši atsakė trumpai: — Kad tik tarp gerų žmo­ nių. .. Daugumas absolventų dirbs mokytojais įvairiose respubli­ kos mokyklose. Keletas bai­ gusių dirbs archyvuose. O štai B. Janušauskaitė bus „Vakarinių naujienų" redak­ cijoje stilistė, V. Daunys pa­ links prie stalo „Pergalės" žurnalo redakcijoje, A. Mar­ cinkevičius dėstys Vilniaus pedagoginiame institute. Skirstymas baigėsi, studen­ tai išsivaikščiojo: jų laukia valstybiniai egzaminai, diplo­ miniai darbai įr pirmosios jų darbavietės.

G. LITVAITYTĖ


Universiteto matematikos mes žinojome, ko kiekvienas da mokytojas tildo, bet vėl Anot auklėtojos mokytojos šventė. Danguolė vėl stebisi. skambina telefonu. Kaip grei­ „Tokiais Janinos Paulauskienės, Dan­ Mes ją sveikiname, o ji nu­ tai ji namų pasiilgsta. Atro­ fakulteto komjaunimo biure esame vertas, ką galėsime tik „tarp kitko": do, tik savaitė, kai iš Taura­ sujudimas — sekretorė Rai­ veikti po vidurinės. Už tai ir storais balsais bamba, lyg guolė buvo daugiau „lyrinio rausta, nukaista. plauko". O matematikos mo­ monda Mašanauskaitė ką tik esame dėkingi savo mokyto­ negali plonesniais". Ir vėl Danguolė nukaitusi, gės, o jau rūpi: kaip jie ten Mokykloje daug ko išmo­ kytojas pasakė: pranešė, kad biuro narei Dan­ jams, o procentai. .. — mos­ skruostai raudoni, kaip tada, — mama, močiutė, tėvas... ko, bet jausti jumorą — ne — Vaikeli, gyvent reikės vaikystėje, pas močiutę, per Dar labiau skambučio lau­ guolei Daukšaitei paskirta teli ranka Danguolė. Kartais neblogai ir procen­ visada. R. Barščiausko moki­ tau. Rinkis pati. O kad ma- pačią vasaros vidudienio kia mama: sakė bus koliok­ V. Lenino stipendija. Drau­ mokėsi, tvanką... viumas, ar kaip ten; turbūt gai štai jau visi Danguolę tai. Bet ar visada jie būna niai tuo skųstis neturėtų. Bent tematikos daugiau niekada nepakenks. jau praėjo, tik ar pasisekė. pasveikino, ir kol ji neišbė­ tikri? Tikri, tikra.. . Kaip jau Danguolė Daukšaitė. .. .Danguolė žvilgteri į mo ­ O ši pamoka jau eina į Danguolė perėjo į go į paskaitą, pasveikinkime Danguolė to tikrumo nori ir čiutę ir vėl ima glėbį šieno. „Danguolikė, sakei, sienlaik­ ir mes, o paskui paklauskime, savo gyvenime! Kad įr egza­ pabaigą. Dar minutė kita, ir sę. Draugai ją laikė idealia Plakais kiek apglėbt velka raštį leisi — dažų ar jau gamokine, išrinko klasės kom­ ką gi Danguolė jautė, išgir­ minas. Geriau jo iš viso ne­ sučirkš skambutis. į nedideles kupetai­ vai? Ne, tai ir neieškok, Aš — Balčiau, mergikę ar tu- jaunimo organizacijos sekre­ braškanti išlaikyti, negu gauti netikrą dusi šią džiugią naujieną. tes jr retkarčiais vis pakelia nupirkau, atsiųsiu. Pinigų ar ri? — savo netikėtu klausi- torės pavaduotoja, o vienuo­ akis į viršų — kad tik su­ turi? Danguolikė, girdi, tik — Pirmoji mintis buvo: „pakeltą" pažymį. — Net nežinau, kaip tada mu mokytojas nustebina ne liktoje — sekretore. pavalgyk. Leki, leki. .." „Turėsiu kuo pasidžiaugti Pirmas spėtų: atlipa debesis kaip .. .Universitetas, — Abu vaikai: ir Danguo­ mamai, po to dingtelėjo: „O jausčiausi: įžeista? Apsivo­ tik Balčių, bet jr visą klasę. kursas. mūras — niūrus, pilnas lie ­ Iš visos respublikos Su tėvais ir kitais suintelė, ir Algirdas man geri, — ar aš verta, ar sugebėsiu šį gus? taus. Pavakare šienas jau bū ­ asmenimis ateikit renkasi „fuksai". Nedrąsūs, tų buvęs suvežtas. Ir mama tyliai pasakoja A. Daukšienė. Matau, kaip nuoširdžiai kal­ resuotais vardą pateisinti?“. Pirmiausiai ba Danguolė, ir kaip klausi­ šiandien vakare pas mane nepratę be namų. Tokia ir po darbo ateiti žadėjo, Tai — Bet aš juos vis tiek kar­ dėkoju mokytojams. Man neaišku. Jums, matau, Danguolė Daukšaitė. Bet drau­ nė tais dar pabaru. Linksma Danguolei širdyje, mas „Kas tau labiausiai ne­ irgi. Tad po pamokos pa­ gų dėmesį ji patraukia savo orelis! Taip ir nepaims Algirdą, matyt, jau nelabai o mintys vis: „ar sugebėsiu?" patinka?“, ją šiek tiek su­ klauskime kuokšto be lietaus. paprastumu, kuklumu: išren ­ mokytoją: glumina. Taip, žinoma, nelengva stu­ — Atsipūskim, Danguoli- bepribarsi — prieš keletą — Balčius ką nors iškrė­ kama grupės komjaunimo or­ — Nepatinka, kai draugai metų jis baigė Žemės ūkio dijuoti penketais, o ypač tai­ tė? ganizacijos sekretore. Antra­ ke, — sako močiutė. akademijos Mechanizacijos komąją matematiką, kuri rei­ per egzaminą nusirašinėja, — — Ne, — šypteli mokytome kurse kolegos Danguolę — Aš paskui, — pakelia ir elektrifikacijos fakultetą, kalauja abstraktaus mąstymo, nuleidžia galvą Danguolė, lyg Siandien aptarsim, pasiūlo į fakulteto komjau- grėblį Danguolė. — Lietus ten dabar ir dėstytojauja. Tu­ kur reikia sugebėti tas ab­ dėl to ir ji būtų kalta. — šieną prie žemės priplaka, iš­ ri šeimą, tad ir rūpesčių dau­ strakcijas taikyti realiame O paskui dar giriasi, dalin­ krapštyk tada. giau — į Tauragę rečiau pasaulyje. Bet visko išmoks­ damiesi „technologijos" pa­ O gera būtų prisėsti, atsi­ parvažiuoja. tama pamažu. Ne išimtis ir slaptimis. .. Danguolei yra buvę liūd ­ remti į šitą nesusigulėjusią Danguolė. Jos matematikos — Kad ir Danguolikė na­ kupetą ir laukti — tegu lie­ mie jau tik viešnia. Kiek mokytojas Renė Barščiauskas, na, nesmagu, kai apvilia tus plauna tą skruostais bė­ tam Vilniuj pagyveno, o ten mokęs Danguolę Tauragės I žmogus, kuriuo tikėjo, kurį gantį prakaitą. O gal šiaip jai jau geriau, gražiau, — vidurinėje mokykloje nuo laikė draugu. Danguolę tokią nusiminusią norisi būti šlapiai, justi tą papriekaištauja močiutė devintos klasės, sako: vieną popietę radau ir bend­ stiprų šilto vasaros lietaus — Ne genijus Daukšaitė, rabutyje. Mums, be abejo, Taigi Algirdas. Neišsipildė skverbimąsi prie kūno? bet neeilinių gabumų, suge­ būtų įdomu išgirsti, kodėl jo vaikystės svajonė — būti — Danguolikė, jau prade­ lakūnu bėjimų žmogus, — stengiasi Danguolė liūdna, susimąsčiu­ Gydytojai pasakė da. Bėgam! — močiutė ant „ne" :prieš komisiją, pasėdė­ pasverti kiekvieną žodį mo­ si. Tik ar sugebėsime, tokie veido pajuto pirmą lietaus la- jęs ant žemės, lyg tyčia su­ kytojas. — Prieš ką nors jai svetimi ir nepažįstami pa­ dirbdama, sakydama, gerai dėti kuo nors, sužinoję pagasirgo angina. Grįžo namo nu­ Paskui lietus staiga siūbte- siminęs, gal net pasimetęs. pagalvoja. Atkakli, bet žino, liau, dėl ko jai širdį taip su­ ir mergaitė pasileidžia Nesmagu buvo ir Danguolei. kad sienos galva nepramuši. sopo? Gal pasijautė svetima tekina. Ji jau kambaryje pro Bet ji jau žinojo: ne viskas Principinga. Darbšti. Ir nors ir nesuprasta, gal nepelnytai atvirą langą ragina močiutę: iš pirmo karto duodasi. Ir moterims matematika sunkiau, piktą žodį Danguolei kas pa­ manau, šios savybės padės leido? Kad ir kaip sunku jai — Greičiau, greičiaul — tvirtai pasakė broliui: Danguolei nemažai pasiekti. būtų, ji vis tiek nesiskųs, ne— Tai dabar eik į armiją, visai kaip mokykloje per Žinot, gabieji mėgsta pasipūs­ siguos. Tokią be nuotaikos krepšinio vaižybas, kuriose grįši — vėl bandyk. ti, —- priduria mokytojas. — dieną ima Danguolė kurį Danguolė visuomet noriai da­ Mama patarė stoti į Žemės Bet ne Danguolė. Ji draugiš­ nors matematikos vadovėlį ir lyvaudavo. ūkio akademiją. Paklausė. ka, kukli, paprasta. Pagaliau ir močiutė uždu­ — Apskritai, užsibrėžto iki užsimiršimo skaito, spren­ susi pasiekia „finišą", sėdasi tikslo reikia siekti, — prisi­ Nuo pirmos klasės ji mo­ džia, nagrinėja. pailsėti. Danguolė tuo tarpu mena Danguolė Algirdą. — kėsi tik penketais. Aukso — Matematikoje viskas pietų pašers paršelius. Kaip Bet ir dabar jis su technika. medaliu baigė vidurinę mo­ tvarkinga, logiška. Ja labai jie mėgsta būti glostomi: gy­ kyklą. Dabar, studijuodama daug ką galima išreikšti, ir Svajonę vaikystėje turėjo vulėlis, ir tas prie meilių ir Danguolė. Penktoje klasėje taikomąją matematiką, dve­ todėl man ji patinka. Kaip jus metus per egzaminus visai neseniai aš buvau nu­ rankų. vaikai rašė apie būsimą savo Danguolė minutėlę atsikve- profesiją. Atsakymų varian­ gaudavo tik penketus. Labai stebinta, kai matematinių fi­ gerai visus egzaminus Dan­ zikos lygčių dėstytojas doc. pia. Greitosiomis su močiute tai: vairuotojas, jūreivis, mo­ ką nors perkąs — ir į daržą: kytoja, guolė išlaikė jr per šią žie­ J. Degutis mums pasakė, kad gydytoja, artistė. ten lietus tikriausiai bus iš- Vieno tėvelis važinėja didele mos sesiją. Sakote, ir būti stygos svyravimų lygties suguldęs mašina, kitas filme matęs, kitaip negali — Danguolė da­ sprendiniu galima laužęs pomidorus, išreikšti bar gi pirmūnė. Ji pati ma­ muzikos garsus: pagrindinis runkelius. . . kaip jūroje „laivą mėto lyg no, kad gali būti ir kitaip. eilutės narys — tonas, liku­ Netrunka prie darbo pra­ degtukų dėžutę", dar — su bėgti kad ir ilga vasaros die­ šituo laivu jis galėsiąs nu­ — Prieš egzaminą aš nie­ sieji — obertonai. Mokyda­ kada nesu tikra, kad gausiu masi kitų dalykų, kartais pa­ na — žiūrėk, ir vakaras. Ry­ plaukti į „šiltus kraštus". penketą, net nežinau, ar iš galvoju, kaip gerai, kad aš toj Danguolei į mokyklą, čia Kažkuri mergaitė nori būti remontuojamas matematikos artiste, nes „visi ploja".. . viso išlaikysiu. Viskas man studijuoju matematiką, o ne kabinetas. Vienai iš brigadų Tarp šitų atsakymų randame paaiškėja tik po egzamino. ką nors kita. Elementarius matematikos vadovauja Danguolė Daukšai­ ir penktokės Danguolės Dauk­ O gal gerai užsirekomenda­ tė, tad reikia grįžti į namus, šaitės lygia rašysena primar­ vusiems dėstytojai dosnes­ dalykus suprasti Danguolei padėjo neakivaizdinė mate­ į Tauragę — keli kilometrai gintą sąsiuvinio lapą. „Aš ni, atlaidesni? Anaiptol. nuo močiutės. Danguolė atsi­ norėčiau būti mokytoja, — Kalbamės su dar vienu mo­ matikos mokykla prie Vil­ sveikina ir pasileidžia taku- rašo Danguole. Toliau: — Jei kytojo R. Barščiausko moki­ niaus universiteto matemati­ matematikos čiu pro miškelį. Kiek kartų nebūtų mokytojų, būtų labai niu, dabar Universiteto tiki­ kos fakulteto, juo eita, Anksčiau, kai Dan- sunku gyventi, žmonės būtų mybių teorijos ir skaičių teo­ žurnalas moksleiviams „Kvarijos katedros vyresniuoju nt", kita populiari literatūra kur ir ką jis galėtų mokytis nimo biurą. Ji atsakinga už guolė su tėvais dar šičia gy- neapsišvietę. Dėl to mokytojo dėstytoju Hamletu Markšai- ir, žinoma, sustiprintas ma­ baigęs vidurinę. Aš pasikal­ komjaunuolių įskaitą. Neįdo­ veno, ir į. mokyklą juo mo- darbas yra labai reikalingas“, čiu. Jis Danguolei pirmame tematikos bei fizikos dėsty­ bu su visų vienuoliktokų tė­ mu: tą irašei, tą išrašei. Tad čiutė tamsiais žiemos rytais Kaip ir kitų mokinių, Dankurse skaitė algebros paskai­ mas Tauragės I vidurinėje vais: jų norai, mokinio gali­ antrame kurse Danguolė pra­ išlydėdavo: guolės rašinėlyje rasime iškilmokykloje. mybės ir polinkiai, mokytojų šo kūrybingesnio darbo — ar tas, vedė pratybas: — Ar bijosi, Danguolikė, mingų, pakilių žodžių apie O dabar nesikalbėkite! Mes siūlymai — taip ir randame neleistų biuras jai tvarkyti klausiu, — prisimena močiu­ šviesią ateitį, laimingą gyve— Daukšaitė ir Garbenčiūtė grupėje buvo gabiausios, Lietuvos TSR nusipelniusio tinkamiausią vietą. Baigus fakulteto sieninės spaudos, ir tė. — Ne-a, sako. O matau nimą. Bet Danguolė būtų įprasta, kad pirmautų ber­ mokytojo R. Barščiausko pa­ matematinę klasę, nebūtina vidurinėje ji „Komjaunimo — nori, kad palydėčiau. Tai­ mokytoja ne todėl, kad teta studijuoti matematiką. Aukš­ prožektorių" leido. niukai, bet šios dvi mergi­ mokoje. gi visai dar maža mergikė mokytoja arba kad mokyto­ Matematikos kabinetas, kur tosiose mokyklose yra pakan­ nos nesunkiai lenkė daugelį — Pradžioje ji viską daiė buvo.. . Pravedu pro miškelį, jos visi vaikai klauso, o to­ Danguolė Daukšaitė diena po kamai specialybių, kur reika­ viena, — pasakoja sekretorė tada jau ji viena. Tu, mo­ dėl, kad „šis darbas atneša vaikinų. Gal Danguolė paprasčiau­ dienos ieškojo rakto į painų lingos tvirtos matematikos Raimonda Mašanauskaitė. — čiute, grįžk — ir tik mojuoja žmonėms laimės ir džiaugssiai „iškala” teoremas ir kita, ir sudėtingą matematikos pa­ žinios. Bet ėmė nebespėti, darėsi rankom atsisukdama, mojuo­ mo". — Vadinasi, nuo jūsų pri- sunku. Nieko nesakiau, ma­ ja. Taip ir nuskuta... gal penketai gaunami vien saulį. O raktas pasirodė be­ O kaip su pačios Danguosantis toks pat, kaip ir dau­ klauso mokinio• likimas? per „zubrijimą“? Ir į Vilnių, į Universitetą lės laime ir džiaugsmu? nau, tegu pati mokosi su — Ne visai, Aš pasakau žmonėmis dirbti. Dabar Dan­ Danguolikę mama su močiute — Patikrinti, ar studentas geliui R. Barščiausko moki­ . . .Garbės raštai, penketai, suvokė, ką išmoko, ar tik iš­ nių. Tas raktas — tai ne tik savo nuomonę :ir noriu, kad guolė stengiasi į darbą taip išlydėjo. Žinojo, kad „Danguolė geriausia", „Dan­ paskui nebūtų talentas, bet ir darbas, dar ­ ašarų, tragekalė kaip eilėraštį, labai paįtraukti ir kitus, — sako Rai­ vakarais dukrikės, anūkėlės guolė aktyviausia"... Gal tai dijų. Ruošiasi dvi mergelės monda. — Ji jaučia atsako­ nebus ir išsiskyrimo ašarą ta pati laimė jr džiaugsmas prasta: reikia to paties Pa- bas, darbas. Bet trumpam žvilgterkim pasirinkti mediko profesiją. mybę už savo darbą, apskri­ nurydavo. klausti kitaip. Pažymiams esu iš mokyklinių rašinių? Gal. šykštus, prisipažįsta H. J lentą — dešimtokas Dubic- Žinau, jos gabios, bet ne tai už fakultetą. Anąsyk, gir­ — Jau kaip į darbą geroji Danguolei, matyt, viskas taip Markšaitis, — bet penketą kas sprendžia geometrijos tiek, kad įstotų į Medicinos džiu, kalba, kad mūsų audi­ mano mergikė! — vėl džiau- sekasi savaime? Matyt, ji gi­ Danguolei rašiau nė kiek ne- uždavinį. Iš vadovėlio — trys institutą ir galėtų mokytis, torijos labai negražios, kad giasi močiutė. — Ir karvę mė po laiminga žvaigžde? abejodamas. šimtai aštuntą. Sprendimas Jos tenkina tėvelių įgeidžius reikia jas kaip nors padaryti man pamilždavo. . . Matyt, ne! Suolo draugė Va­ — Ar rašytumėte Danguo- jam, žinoma, aiškus vos tik — ir nesėkmingai, Verkia, jaukesnes. Daug ką Danguolė moka, lentina apie Danguolę rašė: lei į studijų knygelę „labai perskaičius sąlygą: pernai nervinasi, kaltina.. . Danguolė piešia, rašo, ku­ Ir vairuoti automobilį tei- „Nors jai ir sunku, bet ji Mokytojo R. Barščiausko gerai", jeigu vis dėlto iki Dubickas respublikinėje ma­ viską nori uždengti, paslėpti. ria. .. Dažniausiai viena. Ko­ sės turi. penketo dar trūktų? Juk ji tematikos olimpiadoje užėmė žodis lėmė ir Danguolės Ne kiekvieną dieną Danguo­ Brolis Algirdas kartą vasa ­ dėl? Gal nepasitiki kitais, dabar V. Lenino stipendinin­ pirmąją vietą. Laureatas lau­ Daukšaitės pasirinkimą. Ji lė būna linksma. Būna ji ir kė. reatu, bet tvarkingam būti pati apie matematiką anks­ mano, kad ji nepakeičiama? rą parvažiavo su draugu iš paniurusi, užsidariusi (...)"■ — Neįsivaizduoju, kad reikia — mokytojas R. Barš­ čiau net nesvarstė. Lankė fi­ Žinoma, ne. Ji nedrįsta pa­ akademijos. Šis užsisodino . . .Danguolę tokią nusimi­ Daukšaitė matematiką mokė­ čiauskas pataria mokiniui: zikos, matematikos būrelius, prašyti — geriau jau pati. mūsų Danguolikę ant motonusią vieną popietę radau ir ciklo pasivėžinti. tų ne penketui. Nebent kokį „Smarkiai neskubėk ir dide­ nuo penktos klasės dalyvavo Tik kaip tada spėti viską? — Dingo dingo kažkur. Ne bendrabutyje. Ji skaitinėjo — Danguolei galima pavy­ kitą dalyką, — atsako dėsty­ liais skaičiais nerašyk, Kad matematikos olimpiadose, ra­ visai jau vaikas buvo, tai ir užrašų knygutę, kur retkar­ dėti, kaip ji moka tausoti jone užimdavo pirmąsias tojas. vaikai nepyktų, pažymėk, kur Vidurinėje mokykloje buvo statūs kampai". Pastabos, bet vietas, ir respublikoje kartą laiką. Jos viskas iki minutės nesipuolėm ieškot. Paskui gi, čiais įrašo naują savo eilė­ jų sako: daug įvairių ir labai skirtin­ tarsi ir ne pastabos, o tik trečioji buvo, bet traukė ir suplanuota, numatyta. Man žiūrim, įvairuoja Danguolikė raštį. Viename lietuvių kalba, literatūra, kar­ tik atrodo, daugiau laiko Dan­ pro vartus: tik įsispyrus prie „Nelinkėk man lengvo kelio, gų dalykų, kuriuos visus Dan­ žodžiai „tarp kitko". guolė mokėsi tik labai gerais .. .Neišsėdėsi juk visą pa- tais pagalvodavo ir apie žur­ guolė galėtų skirti pramo­ vairo, — lyg bardama dukrą mama". . . Palinkėk, MAMA, sunkaus goms, būti ne tokia griežta prisimena Aldona Daukšienė. pažymiais. moką neatsisukęs į draugą: nalistiką. Gabi buvo. — Taigi ir užsimušt galė­ kelio, jeigu tik toks jis ve­ — Ir nė vienam mokytojui jis blogai nubrėžė, ne taip — Kad davė, tai ir dribte­ sau. Ji viskuo stebisi, — to­ ar klasės draugui nesijaučiu atsakė į klausimą, ką apie ką lėjo, — apibendrina mokyto­ liau pasakoja Raimonda. -- jo, — prideda močiutė ir da Danguolę į tikrą laimę ir skolinga. Man atrodo, aš vi­ reikia sukti, kad gautume ri­ jas R. Barščiauskas, sakyda­ Pernai Danguolė tapo olim­ trumpam sunerimsta. — Ka­ džiaugsmą. Palinkėk kovo sada išmokdavau penketui, — tinį su ritinine „skyle", nors mas, kad gamta Danguolei ir piados „Studentas ir mokslo žin kaip jai ten dabar? Ar trečiąją, kai Danguolei — dvidešimt vieneri. bei technikos pažanga" res­ bevalios? sako Danguolė. — Mūsų mo­ mokytojas perspėjo, jog už­ grožio nepagailėjo. — Gerai bus. Sekasi DanĮ matematinę klasę Dan­ publikinio turo nugalėtoja. kytojai nebijojo rašyti dveje­ davinius reikia mokėti spręs­ Adolfas LEKAVIČIUS tų, Pirmoji Tauragės vidurinė ti iš abiejų „galų". Šnabžda guolė perėjo būdama jau de­ Stebisi, netiki I Šiais mokslo guolikei mokslai, — nurami­ mokykla niekada nebuvo pir­ vienas, kitas, o kai prisideda šimtokė, nors gabumai mate­ metais — Lenino stipendija: ina močiutę marti. Danguolė mamai dažnai paRamūno GUIGOS nuotr. ma pagal pažangumą, bet trečias 1 buvo akivaizdūs. mums visiems biure tai buvo — jau šurmulys. Ta- matikai

Danguolikė


KAIP TA BITELE... — Dirbau, kiek galėjau, nėra čia ką apie tai kalbėti. ...Nesunku suprasti, kas slepiasi po šitais žodžiais. Gali­ ma suorasti ir Mariją Vedrickienę — buvusią, vieno iš geriausių Universitete ir visoje respublikoje studentų ben­ drabučio, komendantę. Žmogus, visą gyvenimą dirbęs ne dėl garbės, o iš nepaprastos meilės darbui, nemėgsta gir­ tis. į bendrabutį Marija atėjo daigiau iš reikalo, negu iš meilės jaunimui. Darbas moteriškei buvo visai naujas, ji neturėjo įpratimo, tačiau turėjo ką kitą, daug svarbesnį — mokėjimą suprasti žmones. Išklausyti jauną žmogų, padėti jam, pamokyti, motiniškai patarti — tano svarbiausiu jos tikslu. Ir ji to siekė kaip galėdama, pasinaudodama per trisdešimt darbo metų sukaupta patirtimi, nepaprastu sugebėjimu pažvelgti j žmogaus sielą, ir motinos širdimi, kuriai nėra svetimų vaikų. Todėl labai greitai ir komen­ dante, ir studentai suvokė, jog tik suradus bendrą kalbą, galima laukti apčiuopiamesnių rezultatų. Ir tą kalbą jie surado. Marija suprato, kad neaosiriko, pasirinkdama tokj sunkų darbą. Ji buvo reikalinga čia. Bendrabutis, tikrąja žodžio prasme, tapo studentams antraisiais namais. Tada „savaime" atėjo ir garbė. 10 — asis bendrabutis du kartus buvo pripažintas geriausiu respublikoje, o kar­ tą iškovojo antrą vietą net Sąjungoje. Kyla noras paklausti, o kodėl gi nėra kitur taip, kaio šiame bendrabutyje, kur įsikūrę teisininkai, ekonomistai ir prekybininkai? M. Vedrickienė į tai atsako šitaip: — Dirbti — žmogui pareiga. Turi jaustis lyg nusikaltė­ lis, jeigu gerai neatlikai darbo. Galbūt kaip tik to parei­ gingumo ^kitiems ir trūksta? Pareigingumo ir dar kai ko. Būtent, atkaklumo ir paorastos bitelės darbštumo. Marija savo asmeniniu pavyz­ džiu parodė, jog tik pastovi kontrolė gali užtikrinti tvar­ ką, tik nuolatiniu rūpesčiu, nuolatiniu dėmesiu galima įsi­ gyti visa, kas reikalinga bendrabučiui. Kaip ta bitelė, ji iš mažų dalelių, rodos, tikrų smulkmenų, sulipdė tai, kas dabar akivaizdu, kas davė aukščiau paminėtus rezultatus. — Labai pykstu ant tų studentų, kurie sako: „Ach, bend­ rabutis! , prisipažįsta M. Vedrickienė, — juk ne kam nors kitam dirbame, o tik patys sau. Žinoma, tų abejingųjų — tik mažuma./'Visi kiti buvo tik­ ras ramstis sunkiame komendantės darbe, jos sumanymų vykdytojai. Marija ir šiandien su dėkingumu prisimena daug jai padėjusius studentus, tarp jų — bendrabučių ta­ rybų pirmininkus E. Brazaitį, A. Zalagą ir kt. Pačios geriausios nuomonės apie savo darbuotoją Uni­ versiteto butų skyriuje, Rektorate. 1977 m. Marija Vedrickienė apdovanota „Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojo ženklu", o išleidžiant į pensiją — Universiteto Garbės raš­ tu. Gyvenimas nestovi vietoje. Laikas palieka savo žymes žmoguje. Išėjus j užtarnautą poilsį, jai teko pereiti ir j lengvesnį darbą — dirba Butų skyriaus pasininke. Turė­ dama daugiau laisvo laiko, ji nesėdi rankų sudėjusi. įgim­ tas darbštumas ragina atsiduoti gėlėms, mezgimui. Mėgs­ ta ir į teatrą ar kiną nueiti, paskaityti laikraštį, žurnalą, pažiūrėti televizorių. „Tarp jaunų ir pats atjaunėji" — sako liaudies išmin­ tis. Marijai Vedrickienei tai ypač tinka ir todėl, šventės proga norisi jai palinkėti kuo ilgiau nesiskirti su jaunimu, taigi kuo ilgiau išlikti jauna ir darbščia...kaip ta bitelė. VIDMANTAS JANKAUSKAS

MEDICINA: KASDIENYBĖ AR ROMANTIKA Mažiau nei už pusės metų respublikos aukštosios mo­ kyklos išleis plejadą liaudies ūkio, švietimo, kultūros dar­ buotojų, jaunųjų specialistų. Ką gali pasakyti, diplo­ mante, užkopęs ant aukščiau­ sio studijų laiptelio? Medikų bendrabučiuose su­ sipažinau su 6 kurso sanhi* Sienos specialybės studente Nijole Pavllonyte ir to paties kurso būsimąja pediatre Vil­ mantą Juozapaityte. Vilmantą: Dar žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse apsisprendžiau — medicina. Tat buvo ir svajonė, ir tiks­ las. Jei reikėtų rinktis iš naujo, pasirinkčiau mediciną. Nijolė: Kelias, atvedęs j Druskininkų miesto centrinė-

Universitetą, nebuvo rožėmis klotas. Įstojau tik iš trečio karto. Dvejus metus dirbau Vilniaus klinikinėje ligoninė­ je, funkcinės diagnostikos skyriuje. Darbas dar labiau sustiprino potraukį ir ryžtą, meilę darbui su žmonėmis. Ką iš šešeiių studijų metų labiausiai norėtumėte prisi­ minti ir kokių turite prekaištą Universitetui? Vilmantą: Labiausiai at­ mintin įstrigo gamybinės praktikos dienos. Tokių prak­ tikų metu iš arčiau susipa­ žįsti su klinikinio darbo spe­ cifika, įvertini savo sugebė­ jimus. Mūsų darbas didele dalimi priklauso ir nuo bazių, kolek­ tyvo. Maloni buvo praktika

Aš nežinau, kaip atrodo laimė. Tik žinau, kad ne to­ kia, kaip pavasarėjantis dan­ gus, paukščio skrydis... Netokia... O gal ji panaši į darbą. Į tokį darbą, kurį dirbi dvide­ šimt penkerius metus ir dau­ giau nieko kito nenorėtum. Gal... Kai įstojo į Vilniaus uni­ versiteto bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės I kursą, Janina Clesiūnaitė manė — dirbs tokiuose knygų lobynuose, kiek perskaitys. Paskyrimą norėjo gauti Uni­ versiteto mokslinėje bibliote­ koje. Svajonės pamažu pildėsi... O juk dirba tokį darbą, ku­ ris jaunam žmogui gali pasi­ rodyti nuobodus, pedantiškas. Tiesa, reikia čia kantrybės, kruopštumo. Tačiau pradėjus dirbt su periodiniais leidi­ niais, įsijungė į visuomeninę veiklą: buvo proisąjungos biuro pirmininkė, partinės or­ ganizacijos sekretorė. Trylika metų dirba su pe­ riodiniais leidiniais, dešimt — vadovauja skyriui. .. .Nežinia, ko gyvenime būta daugiau — sėkmių ar nesėkmių?..

Trylikos metų neteko na­ mų šilumos, tačiau lengvai nepasidavė. Baigus Musninkų progimnaziją, atvažiavo į Vilnių. Čia baigė vidurinę mokyklą, įstojo J Universite­ tą. O dabar kas rytą per kny­ gų saugyklas, vėsius ir tykius koridorius J. Clesiūnaitė eina į darbo kabinetą. — Juk įrašyti į katalogus knygas, tai nėra viską nura­

kalbų specialistai. Tokie žmo­ nės labai reikalingi, tačiau bibliotekininko darbo juos reikia pamokyti. Reikia pri­ pratinti dirbti. .. .Jau nueita nemažai gy­ venimo kilometrų. Padaryta daug gražių darbų. Sėkmė, rodos, neaplenkė, nes visko siekta atkakliai ir kantriai. Nesižaviu nerūpestinga paukščių būtimi. Į amžinybę

ĮPRASMINTAS GYVENIMAS šyti nuo knygos. Čia reikią didelės erudicijos, ilgo dar­ bo. .. Norisi padėti skaitytojui. Todėl būtina taip parašyti katalogus ar senuosius rekataloguoti, kad jame viską rastų. Rašydama regiu tūkstančius skaitytojų. Mąstau tik apie juos — pasakoja J. Cieslfinaitė. Vedėjos darbas.— ne tik kartotekos, katalogai, organi­ zaciniai rūpesčiai, čia ir pe­ dagoginių žinių reikia. Į biblioteką ateina dirbti vokiečių, prancūzų, anglų

jie nei skrydžiu, nei būtimi neįsminga... Žmogus kitoks. Gražiais darbais, siekiais puošia savo gyvenimą. Janina Clesiūnaitė penke­ rius metus vadovauja Moks­ linės bibliotekos liaudies kontrolės grupei. Pagrindiniai aštuonlų gru­ pės narių rūpesčiai yra sky­ rių darbo planavimo ir atslskaitomumo, darbo sąlygų tikrinimas. Keturių skyrių — kataloga­ vimo, rekatalogavimo, kolek­ cijų ir vyr. katalogų redak­ cijos — darbas lyg gamyk-

loję. Vis nauji knygų tomai, ku­ riuos reikia surašyti į kata­ logus, rekataloguojamos se­ nųjų kortelės. Pageltusios ir apdulkėju­ sios nuo laiko knygos ir ka­ talogų dėžutės. Todėl iškyla nemažai problemų dėl darbo sąlygų, darbo krūvio paskirs­ tymo. Visus šiuos klausimus turi spręsti liaudies kontrolės gru­ pė. Vėl klek atsakomybės, rūpestingumo reikia. Neblogai dirba ir grupės nariai A. Dzetaveckęltė, V. Smaliukienė. Siaurame koridoriuje paka­ binta liaudies kontrolės len­ ta. Čia ir tikrinimų aktai, Ir grupės narių sąrašai, darbo planas. Norisi, kad mažėtų trūku­ mų ir sunkumų. Žmogaus amžius toks trumpas, kad tik įtemptame darbe gali spėti įprasminti gyvenimą. Darbe, kuris tel­ kia laimę, pasitikėjimą, ku­ riam atiduoti gyvenimo me­ tai. Tik praplaukęs laivas ne­ palieka žymių, žmogaus dar­ bai ilgam išlieka. Asta KUNCAITYTĖ

ŽODŽIO GALIA Vienoje docentės A. pažymi. Ne apie pažymi gyva Paulauskienės paskaitoje. šneka auditorijoj. Ir ne J paskaita docentė at­ apie egzaminą, kuri vis ėjo tuščiom. Veltui dai- dėlto reikės laikyti, iš­ riaus konspekto — užžie­ klausius lietuviu kalbos bė šviestuvus, nusišypsojo morfologijos kursą. Stu­ dentai jau žino, kad ž oir tarė: — Su klasikais mėgstu dis gyvena. Ir mato pabendraut -kaip su kole­ kaip kalba gražiai susi­ tvarkiusi. Tai, anot do­ gomis. Paskaita prasidėjo. Ant­ centės, nieko sudėtinga, rakursiai lituanistai jau tik reikia gerai įsižiū­ laukė žodžio. Tai jam rėti i kalbos mechaniz­ skiriamos šios paskaitos mą. O dar i žodi, kalbą Bet staiga prigužėjo pilna žmones. auditorija žodžiu — išsi­ Seku dėstytoją —■ gal pusčiusiu ir prastai aptai­ sakau, be tu konspektu sytu. Nežinojai, nė kur lengviau — kiekvieną dėtis su tokia gausybe studentą mato. Pažiūri i Tik studentai jautės drą­ akis, ir visas išmanymas siai — jau priprato prie kaip ant delno. panašiu žaidimu, gerai iu — Neteisus tas, kuris taisykles žino. mano, jog gramatika — Štai skaitvardis ir dar taisyklių rinkinys. — kal­ įvardis, o čia — būdvar­ ba docentė. dis ir veiksmažodis su sa­ Tikrai neteisus. Tik te­ vo svita. Šitaip surikiavo kiu studentu dėstytoja ma­ visus, ir tvarka. Nutarė: tyt neturi. jungtukai jungia ir žo­ — Ne rinkinys, — nu­ džius, ir sakinius. O kas taria bet kuris rašąs kur­ jungia žmones? — nespė­ sini ar diplomini darbą. jau paklausti (jie toliau Pritaria, nes spėjo įsi­ ardė ir konstravo grama­ tikint — mokslas i savo tikos mašina). Gal žodis? valdas įsileidžia tik at­ Turbūt... kakliausius ir kruopščiau­ Paskui docente Aldona sius. Kad įvyktu dalykiš­ Paulauskiene tarsi teisino­ kas ir nuoširdus pokalbis si: Šis rimtas pašnekovas rei­ — Aš tik noriu truputį kalauja tikro darbo ir vi­ „pažaisti" su jumis Na. sos širdies. Rūpi pasakyti žinoma. Paulauskienės ne­ jog praeita pavasari do­ bus, vadovėlis yra. Bet centė A. Paulauskienė šis tėra būtiniausia prie­ (pirmoji Lietuvoje mote­ monė gaut patenkinama ris kalbininkė!) apgynė fi­

je ligoninėje. Norisi padėkoti šios ligoninės chirurginio skyriaus gydytojams A. Len­ kučiui, J. Berenišklui, kurie noriai dalinosi savo patyri­ mu, padėdavo ir nuraminda­ vo, kai būdavo sunku. Kaip būrio gydytojai vasa­ ros metu išvykstame dirbti su respublikos aukštųjų mo­ kyklų studentų statybos bū­ riais. Šią vasarą su Vilniaus pedagoginio instituto studen­ tais teko nukeliauti į Jakuti­ ją. Nors nelengva atsakomy­ bės našta, draugų pasitikėĮimas ir savitarpio supratimas skatina dirbti savarankiškai. Norėtųsi daugiau paskaitų, supažindinančių su psichologi­ ja. Suartėjimas su kiekvienu žmogumi yra labai individua­ lus, ir tai ką sužinome ilgų praktikos stebėjimų dėka, ga­ lėtume sužinoti per vieną pa­ skaitą. Nijolė: Didelę reikšmę ma­

no studijoms turėjo ir tai, kad jau buvau ragavusi kas­ dieniškos mediko duonos. Ne­ sijaučiau naujokė... Nuo pirmo kurso vadova­ vau grupės komjaunimo or­ ganizacijai. Stengiausi neap­ vilti. .. Rygoje, respublikinėje Stradinio ligoninėje, kur at­ likome gamybinę praktiką po ketvirto kurso, ilgos isto­ rijas rašėme rusų kalba ir. . prlversdavome ne vieną gy­ dytoją atlaidžiai nusišypsoti. Daug darbo įgūdžių, malo­ nių prisiminimų, naujų drau­ gų adresų tą pačią vasarą parsivežėme iš Vokietijos Demokratinės respublikos, kur darbavomės kaip studen­ tų sanitarinis būrys. Neįpras­ tus ir labai Įdomius prakti­ kos darbus praeitą vasarą at­ likome Klaipėdos uosto sani­ tarinėje epideminėje stotyje. O kas dėl priekaištų, tai

lologijos daktaro diserta­ ciją tema „Lietuviu kal­ bos veiksmažodžio grama­ tinės kategorijos“. Reikia pasakyti, kad disertacijos oponentas, žymus kalbi­ ninkas profesorius J Ste­ panovas iš Maskvos pa­ brėžė darbo originalumą, jo reikšmė bendrajai kal­ botyrai ir autorės gebėji­ mą žengti pasaulinės kal­ botyros kryptimi Išsyk pabiro ir studen­ tiškos staigmenos. Sveiki­ nimai ir net... nekaltos išdaigos. Štai pirmakursiai ėmė ir iškrėtė pokštą — iskaitu knygelėse prie dės­ tytojos pavardės prirašė titulą. Anoks čia pokštas — studento galva — jei

manyčiau, kad Medicinos fa­ kultete per mažai dėmesio skiriama psichologijai ir dentologijai. Ką palinkėtumėte tiems, kurie po metų kitų ruošiasi užsivilkti baltą gydytojo cha­ latą? Vilmantą: Įvertinti save. Ir jei jau apsisprendel — at­ kakliai siek tikslo, nepabūg pirmųjų nesėkmių. Studijucti gera, ir tie šešeri metai la­ bai trumpi. Nijolė: Gydytojo darbas ne toks jau romantiškas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgs­ nio. Norintiems studijuoti mediciną patarčiau iš anksto susipažinti su visomis jos vingrybėmis. Ir nebūtina taip atkakliai veržtis, kai aplink tiek daug įdomių ir naudingų profesijų ir be mediko pro­ fesijos.

J. MASANDAVICIUTE

žmogus jau apgynei dak­ taro laipsni, tai ir būk profesorius... Bet ne apie tai byloja žodžiai, auditorijoje sus'* spietė. Nors i u nieks ne­ bando dėlioti i atskirus sakinius, tačiau daug gali perskaityti apie žmogaus darbą> kasdieni. Mėgiamą ir reikalinga. Sau ir ki­ tiems. Kad suprastu ir įti­ kėtų: žodis gyvena! Atrastu ii, jungianti žmo­ nes. .. .Po pertraukos — vėl i paskaita. Be konspektu: Kad pajustu, kaip toli nu­ eina žodis. Jolanta VARAPNICKAITE V. KUNDROTO nuotrauka.

Vyrai šypsosi...

A. BUNIKIO piešinys.


„Buk sveikas, sveteli brangus!.. “ šingumo ir išradingumo šeimininkams netrūksta — ant stalų įvairūs lietuviški patiekalai, gira. . . Besivalšlnant nejučia akys nukrypsta i plakatą ant sienos — ,.B0!< storas, senjore, šią dieną iš­ kilmingą!“ šventės šeimininkai kvie­ čia: ..Pažaiskime taip, kaip žaisdavo bočiai“ Svečiai skirstomi i komandas. Prasi­ deda Įvairūs žaidimai. var­ žybos. . . Čia ir „sagų siuvi­ mas“ ir „ąsočių daužymas“, kuris žiūrovams sukelia Juo­ ką — pasirodo ne taip pa­ prasta pataikyti i ąsoti laz­ da, kai užrištos akys. .. Iš­ bandyti jėgas sunkumų kil­ nojime išeina ir docentas Z Mačlonis. Deja. laimi „Jaunesniųjų“ komandos at­ stovas. tačiau dėstytojas ne­ nusimena — ne tiek jau daug atsiliko. . . Pati Iškilmingiausia šven­ tės dalis — „pusdiplomių“ Įteikimas. Sėkmingai Įpusėju sius studijas trečiakursius pasveikino docentas L. Ra­ džiūnas Grupių kuratoriai docentė M. Flnkelšteinaltė ir dėstytojas S. Tumkevičius įteikė savo auklėtiniams „pusdlplomius“. pallnkė'C sėkmės ateityje. . Džiaugėsi ir šiek tiek jaudinosi .Jubi­ liatai", eidami atsiimti šių „svarbių dokumentų“. štai jau du su puse metų. kai mokosi Universitete. Ar pa kankamal gerai praleisti tie metai? Ar netenka gailėtis, kad ne viską, ką galėjai pa­ darei? Susimąstyti verta. Ta­ čiau pasižiūrėjusi 1 švytin­ čius. laimingus trečiakursių veidus, pamaniau, kad iš jų tarpo vargu ar bus tokių kuriems tektų gailėtis nepa­ kankamai prasmingai pra leistų metų. . . Juk iš to. kaip žmogus sugeba praleisti savo laisvalaiki, linksmintis, jau nemažai ką gėlimą apie j) spręsti. O kad linksmintis Jie moka — Įsitikinau. Sumaniai atgaivintos liaudies tradici­ jos maloniai nuteikė šventės svečius. Kiekvienam ir idomi, ir naudinga buvo ši liau­

Vasario mėnesį vyko kul­ kinio šaudyitfo iš mažo ka­ libro pistoleto varžybos, skir­ tos 63-ioms Tarybinės armi­ jos ir Karinio jūrų laivyno metinėms, tarp Universiteto fakultetų ir kai kurių katedrų dėstytojų. Pirmąją vietą tarp fakultetų laimėjo Medicinos fakulteto komanda, surinkusi 309 taškus. Antrąją vietą — Gamtos (286 taškai), trečiąją — Matematikos fakulteto ko­ manda (253 taškai). Asmeni­ nėje įskaitoje pirmąją vietą iškovojo Gydytojų tobulini­ mosi fakulteto aspirantas Vy­ tautas Bačiulis, išmušęs 86 taškus. Antrąją vietą laimėjo I salę kviečiami dėstytojai. FOTOREPORTAŽAS IŠ CHE­ MIJOS FAKULTETO STUDEN­ Tačiau ne taip jau paprasta docentas K. Lapinskas (85 ten patekti! įeiti reikia pro TŲ MEDIUMO taškai), trečiąją — docentas ..vartus", kuriuos visai ne­ Daug gražių tradicijų per sunkiai ,,pastatė“ šventės šei­ R. Rakauskas (85 taškai). Mo­ daugeli metų susiklostė mūsų mininkai — iš dviejų hori­ terų varžybose pirmoji vieta Ir Universitete. Viena Iš jų -- zontaliai laikomų lazdų. pripažinta Gamtos fakulteto pusės studijų Universitete ne šiaip sau |as perlipti, c paminėjimas. Mediumas — užrištomis akimis! Na. bet vyresniajai laborantei Jūratei įdomus ir visų, o ypač tre­ gerbiamasis prodekanas do­ Tupčiauskaitei. Antroji vieta čiakursių, laukiamas rengi­ centas R. Jurevičius truputi — Medicinos fakulteto vy­ paprakaitavęs, palyginti ne­ nys. Praėjusią savaitę tokia sunkiai įveikia šią k'.itlti ir resniajai mokslinei bendra­ šventė atkeliavo ir j Chemi­ patenka i šiandienines trečia­ darbei Joanai Jautakienei. kursių valdas Tarp svečiu: jos fakultetą. Trečiąją vietą pasidalino Fi­ Iš plakato šventės daly­ profesoriai K. Daukšas, V viams Ir svečiams šypsosi ge­ Daukšas, docentai G. Bajoras, zikos fakulteto jaunesnioji raširdis. raudonskruostis L. Radžiūnas, Z. Mačlonis ir bendradarbė V. diška vakaronė. Nemačiau nei Į paskaitas studentai. 0 da­ mokslinė žmogutis, žadėdamas svetin­ kiti. vieno nuobodžiaujančio, abe­ bar iš plakato man šypsosi Balčiūnienė ir Gydytojų to­ Merginos pasveikina sve­ gą ir šiltą sutikimą — „Būk jingo veido. Liaudies daino­ simpatiškas raudonskruostis bulinimosi fakulteto laboran­ čius lietuvių liaudies šok‘u sveikas, sveteli brangus! “ mis ir šokiais susidomėjo vi­ žmogutis — „Būk sveikas Taip maloniai pasveikinti ..Kepurinė“. Prasideda šven­ si. Besisukančių porų. dai­ sveteli brangus!“ 0 sveteliai tė B. Zakšauskaitė, surinku­ ir įžengiame 1 salę — didžią­ tinė liaudiška vakaronė. Ne­ nuojančių veiduose — šypse­ pavargę, bet patenkinti ido sios vienodą sumą taškų. ją chemijos auditoriją šian­ pamiršo studentai lietuvių nos. . mlu vakaru jau skirstosi 1 dien ji atrodo neįprastai liaudies dainų Ir šokių! Ma­ Tarp katedrų komandų pir­ Patenkinti liko visi — ir namus. . . Mintyse atsisveiki­ šventiškai — gražiai papuoš­ loniai nuteikia visą vakarą dėstytojai, ir studentai. už nu su šiuo simpatišku žmo­ mąją vietą laimėjo Karinė ti stalai, ant sienų — išra­ skambančios liaudies dainos įdomų ir turiningai praleistą gučiu. kuris. šventės pra­ katedra, surinkusi 384 taškus. dingi. šypseną sukeliantys šoka ir dainuoja visi, kas tik vakarą dėkingi jo organiza­ džioje tarsi žadėjęs svetingą gali bei nori — ir studentai, plakatai. Antrąją vietą — Politinės toriams. Buvo ko pasižiūrėti, sutikimą, neapvylė. Mus maloniai sutinka tau­ ir dėstytojai. Kas gi norės buvo ko pasimokyti. . . atsisakyti tokios progos Su ­ tiniais drabužiais pasipuošuekonomijos katedra (227 taš­ Užveriu didžiosios chemi­ Jolanta RACAITĖ •los merginos — fakulteto šokti polką, pažaisti lietuvių kai) ir trečiąją — Filosofijos jos auditorijos duris. Tuoj trečiakursės, dabar — sve­ liaudies žaidimą? O pašokus katedra (226 taškai). pro Jas vėl skubės, rinksis R. GUIGOS nuotrauka. Vai­ tingos šios salės šeimininkės. ir atsigaivinti norisi. . Visas tris pirmąsias asme­ nines vietas iškovojo Karinės — Ruoštis pradėjome labai katedros atstovai: 1-oji vie­ Didžiojoje Auloje vasario anksti. Iš pradžių konkursai ta — P. Kuznecovas, 2-oji — 22 d. vyko Universiteto skai­ vyko kiekviename fakultete. I. Zvicevičius, 3-oji — A. La­ tovų konkursas, skirtas TSKP Taip išryškėjo pajėgiausieji kota. Pirmoji iš moterų buvo XXVI suvažiavimo garbei. Organizuoti tokius konkursus eilėraščiais debiutavęs „Moks­ vidine potencija, nemažų jė­ eilėraščio pasaulio suvokimo, meistrai. Juos ir pakvietėme irgi Karinės katedros atstovė kasmetinė mūsų senojo Uni­ leivyje". Neiškentęs paklau­ gų pastangomis stengdamasis didesnio reiklumo sau. Tai ooetinio žodžio perteikimo laborantė S. Rybakovą. Ant­ versiteto tradicija. Kultūros siau: perteikti komisijai ir žiūro­ atsiliepė bendram rezultatui: j Universiteto skaitovų kon­ roji vieta teko Politinės eko­ nomijos katedros asistentei klubas turi nemažą pajėgių — Kodėl Jūs pasirinkot bū. vams tai, ką norėjo pasakyti jie pelnė tik trečiąsias vie­ kursą. Aišku, iš jų nemaža ir R. Paliulytei, trečioji — skaitovų būrį, kurį kasmet tent mediko profesiją, o, sa­ poetas, ką jautė ir išgyveno tas. Mažai nuo jų atsiliko tikėjomės. Gaila tik, kad šio­ papildo nauji nariai. Tai liu­ kykim, ne literato? Daiva je salėje labai daug tuščių Tarpfakultetinės politinės eko­ jis pats. Tobulai valdyti žodj pirmakursė chemikė nomijos katedros aspirantei J. dija ankstesniais metais vykę pasaulė­ Bačiulytė ir antrakursė eko­ vietų... — O man rodos, kad ir padėjo sugestyvus konkursai. — Kuo Jūs, kaip šio rengi­ Bielickaifei. Ulinskaitė. studijuodamas mediciną, ga­ jautos pojūtis, jo intelek­ nomistė Vitalija Siame konkurse - dalyvavo, lėsiu kurti, siekti tobulesnio tas. Jų skaitomo eilėraščio žodis nio „dirigentas", galite mo­ Vasario 23 d. Didžiojoje Auloje iškilmingame posėdyje deja, ne visų fakultetų ats­ meninio žodžio, išraiškos Algirdas Lukšėnas, Preky­ dar nesuskambėjo visom sa­ tyvuoti tokį palyginti negausų tovai. Žiuri, kurią sudarė ko­ formos, lavinti meninę kalbą. bos fakulteto trečio kurso vo stygom, neįgavo tikro­ būrį čia dalyvaujančių skai­ Universiteto SDAALR komite­ misijos oirmininkas — Esteti­ Tarp kitko, tai nėra lengvas studentas, skaitovų konkurse sios savo gyvybės. Bet ir jų tovų? Kodėl, pavyzdžiui, ne­ to pirmininkas A. Sapožnikodalyvavo Istorijos ir Filologi­ vas įteikė diplomus ir suve­ nio lavinimo katedros vedėjas darbas: jis reikalauja didelio pasirodė, kaip sugebantis klausytis buvo malonu. nyrus šių varžybų nugalėto­ profesorius V. Germanas, stu­ pasišventimo, daug jėgų. Aš jtikinti auditoriją pasakyto ...Ir štai nugalėtojai išaiš­ jos fakultetų atstovai? dentų profsąjungos komiteto širdies gelmėse jaučiu tam poetinio žodžio tikrumu, jo kinti, atminimui oaskirtos do­ — Matyt, iš dalies kalta ir jams. Bet reikia paminėti, kad pirmininkas V. Medeišius, tikrą oareigą žmonėms, no­ artumu paties poeto balsui ir vanėlės, atitinkami paskatini­ ši diena. Sekmadienį dauge aktorė ir poetė M. Ku- rą padėti, o juk ir poezija, sąžinei. A. Lukšėnas sugebė­ mai. Rodos, visi patenkinti. lis studentų išvažiuoja į na­ kai kurie fakultetai ir kated­ ros atsiuntė į varžybas nepil­ darauskaitė, stebėjo ir~ verti­ kaip ir medicina, padeda gy­ jo V. Reimerio eilėraščio Baigiamąjį žodj taria poetė mus; ir galbūt ši priežastis no poetinio žodžio mylėto­ venti — tiek fiziškai, tiek ir „Esmė" esmę perteikti taip, Meilė Kudarauskaitė. Ji daug lėmė atstovaujančiųjų skaičių. nos sudėties komandas, pa­ jus, kurie skaitė Just. Marcin­ morališkai... Ji dažnai nelei­ kaip ji atspindi pafj eilėraštį, šiltų žodžių skiria atvyku- Iš kitos pusės — tai rodo, kad vyzdžiui: Ekonominės kiber­ netikos ir finansų fakultetas, kevičiaus, J. Degutytės, V. džia palūžti. Vienintelis minusas, kuris ne­ siems poezijos, meninio žo­ čia susirinko kaip tik tie, Istorijos fakultetas. Adminis­ Reimerio, A. Drilingos eiles. Ir dar tada, kalbėdamasis leido jam atsistoti greta T. džio mylėtojams. „Didžiausia kuriems yra brangi ir širdžiai tracija, Mokslo tyrimo sek­ Dar prieš startą, likus ge­ su šiuo vaikinu, nuspėjau, Kajoko, tai techninio pasi­ pasaulyje tiesa yra poezija." artima ooezija, jos žodžio torius, Filosofijos istorijos ir ram pusvalandžiui iki kon­ kad nugalėtojo laurai ir ati­ ruošimo "stoka, kurio jis ga­ — sako poetė. mokslinio ateizmo katedra. magiškoji galia... kurso pradžios, susioažinau teks būtent jam, Tomui Ka­ lutinai neįstengė užtušuoti Kada visi pradėjo skirstytis, Mokslinio komunizmo kated­ su vienu iš negausaus būrio jokui. Ir, pasirodo, neapsiri­ meistrišku minties perteikimu, užkalbinau Gamtos fakulteto Štai ir viskas. Pabaigoje ros komanda varžybose vi­ skaitovų (iš viso jų tebuvo kau. Tomas Kajokas išties palyginti lengvu žodžio, eilu­ kultūros klubo pirmininką belieka dar pasakyti, kad sai nedalyvavo. Tikėsimės, 6 studentai) — tai Medicinos meistriškai deklamavo Just. tės valdymu. Audrių Želvį. ši graži mūsų Universiteto kad kitose Universiteto pir­ Ketvirtakursis fizikas Aud ­ fakulteto pirmakursiu Tomu Marcinkevičiaus „Ablingos visos komandos — Sakykite, kaip jūs šie­ tradicija ilgai gyvuos ir kles­ menybėse Kajoku. Pasirodo, tai jau ne­ ašarą". Buvo matyti — vaiki­ rys Deringas ir antrakursė bus pilnos sudėties. met ruošėtės šiam konkursui? mažą patirtį turintis skaito­ nas tai daro ne deklaratyviai, prekybininkė Violeta Zagurstės. A. SMAILYS Jurgis PEKARSKIS vas, neseniai savo kūrybos ne paviršutiniškai, o su didele kytė, matyt stokojo gilesnio Ko tikėjotės?

KADA LYDI SĖKMĖ

KALVIO IGNOTO ŽEMĖJE Šiaurės rytų Lietuva — tai kraštas, kur vyko atkakli ko­ va dėl Tarybų valdžios, kur ginklu ir žodžiu dėl laisvės kovojo kalvis Ignotas ir mo­ kytojas Dičkus, kur Didžiojo Tėvynės karo metais veikė A. Raguočio vadovaujamas „Že­ maitės" partizanų junginys. Todėl neatsitiktinai žiemos žygio tarybinės liaudies re­ voliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis maršrutas atvedė mus — dešimt kom­ jaunuolių matematikų — į mokyklos direktorium K. Bar Rokiškį — Kalvio Ignoto že­ sukovu, aplankėme J. Smuškevičiaus muziejų, padėjome mę. Rokiškyje susitikome su Di­ gėlių Rokiškio karių kapinėse, džiojo Tėvynės karo dalyviu Rokiškio sūrių gamykloje kaldabar Rokiškio II vidurinės bėjomės su darbo pirmūnu

A. Savicku. Įsiminė kraštoty­ ros muziejus Tyzenhauzo rū­ muose ir revoliucionieriaus E. Tičkaus paminklas. Susipažinę su Rokiškio architekfūros ir istorijos įžymy­

bėmis, pabuvojome Vyžuonių ir Miliūnų kaimuose. Aplan­ kėme Miliūnų muziejų, susi­ pažinome su „Žemaitės" par­ tizanų junginio kovų keliais, pabuvojome partizanų žemi­ nėse. Neužmirštama išvyka į Za­ rasus: Tarybų Sąjungos did­ vyrės M. Melnikaitės pamink­ las, memorialinis muziejus buvusiame Zarasų revoliuci­ niame komitete ir ledu su­ kaustyti žydrieji ežerai. Paskutinėmis žygio dieno­ mis susitikimuose su E. Tič­ kaus vidurinės mokyklos, III vidurinės mokyklos abiturien­ tais, interklubo „Planeta" na­ rių vakaronėje geriau pažino­ me Rokiškio jaunimą, kuris gerbia ir šventai saugo savo žemiečių atminimą ir garbin­ gas tradicijas. Kęstutis BAUŠYS

įfelBimai ----- z

Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 790341, išduotą Fizi­ kos fakulteto studentui Gin­ tautui ZAKb'I, laikyti nega­ liojančiu. Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 791336, išduotą Preky­ bos fakulteto studentei Violetai-Eglutei ŠIDLAUSKAI­ TEI, laikyti negaliojančiu. Medicinos ir Gydytojų tobulinimosi fakultetų de­ kanatai ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Farmakologijos ir mikrobiologijos kated­ ros docentę Malviną Renčytę dėl tėvo mirties.

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapn6uHHC CTy,ĄeHTac» («CoBeTCKHH cryAeHT»). OpraH napTKOMa peicropaTa, KOMHTeTa AAKCM, npo<j>KOMa opAeHOB TpyftoBoro KpacHoro 3naMeHH ■ ĄpyacČti HapoAos BnAtHioccKoro yHHBepcnTera hm. Bnunaca KaUcynaca Aht. CCP. Ha ahtobckom snbiKe.

Farmakologijos ir mik­ robiologijos katedros bei Vaistų sintezės ir tyrimo probleminės laboratorijos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia docentę Malviną Repčytę ir mokslinę bendradarbę Alvyrą Dienienę dėl tėvo mirties.

Filologijos fakjlte-o rusų kalbos ir literatūros, specialybės IV kurso 3 grupės studentai ir kura­ torė užjaučia Romą Puraitę dėl mylimo tėvelio tragiškos mirties.

Nuoširdžiai užjaučiame Matematikos fakulteto taikomosios matematikos specialybės I! kurso stu­ dentę Reginą Puraitę dėl tėvo mirties. Grupės draugai

LV 07534 Užs. Nr. 704 Tiražas 4500

REDAKTORE Z. BESASPARYTE


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.