visų saliu
proletarai, vienykitės.'
Cf\RVBII)IS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Nr. 7 (1146)
1981 m. kovo 6 d.
S. m. vasario 25 d. pa sirašyta Vilniaus V. Kap suko universiteto ir Len kijos Liaudies respublikos Krokuvos Jogailos univer siteto bendradarbiavimo sutartis 1981—1985 me tams. Sutarti pasirašė Vilniaus universiteto pro rektorius prof. dr. A. Bl~ kelis ir Krokuvos univer siteto prorektorius prof. dr. V. Serčykas.
Kaina 2 kap.
KVIEČIAME STUDENTŲ STATYBINĮ BŪRĮ, KURIS VASARĄ OlRBS JAKUTIJOJE. PAREIŠKIMAI PRIIMAMI FAKULTETŲ KOM JAUNIMO BIURUOSE IKI S. M. KOVO 20 D. LAUKIAME DARBŠČIŲ RANKŲ, KARSTU SlRDŽIŲ, JAUNATVIŠKOS ENERGIJOS!
į
i
J j
PAVASARIS PASIBELDĖ Į LANGUS. O KARTU SU JUO IR LAUKIAMA VIEŠNIA — TARPTAUTINĖ MO TERŠ DIENA. GRAŽIAUSI ŽIEDAI, MŪ SŲ PAGARBA IR MEILĖ — JUMS, BRANGIOSIOS MŪSŲ DĖSTYTOJOS, DRAUGĖS IR BENDRADARBĖS!
V. Naujiko nuotrauka.
APIE JUS — MŪSŲ LAIKRAŠČIO 2—3 PUSLAPIUOSE.
Partijos suvažiavimo dienomis S .m. kovo 1 d. Vil niaus universitete viešė jo Sirijos arabu socialisti nio atgimimo partijos ASAP delegacija, kuri da lyvavo TSKP XXVI suva žiavime. Delegacijai va dovavo ASAP generalinio sekretoriaus pavaduotojas Abdala ai Ahmaras. Svečius priėmė ir su Universitetu supažindino Rektorius prof dr. J. Ku bilius. V. Naujiko nuotrauka. Teisės fakultete įvyko va karas, skirtas TSKP XXVI suvažiavimui. Šio renginio metu fakulteto partinio biuro narys dėstytojas J. Gramba padarė pranešimą ir supažin dino susirinkusius su socia listinio lenktyniavimo „De šimtajam penkmečiui — spartuolišką finišą, TSKP XXVI suvažiavimui — garbingą su tikimą" rezultatais, paskelbė nugalėtojus. Geriausios aka deminės grupės vardą iško vojo IV kurso 4 grupės ko lektyvas. Fakulteto prodekanas docentas Z. Namavičius nugalėtojams įteikė lenkty niavimo nugalėtojo gairelę. Vakare kalbėjo ketvirto kur so studentės G. Saulevičiūtė ir S. Džabarova, pirmakursė L. Jakucevičiūtė. Universiteto komjaunimo komitete sekretoriaus pava duotojas V. Kaupas mokslo pirmūnams bei aktyviems vi suomenininkams įteikė LLKJS Universiteto komiteto Garbės raštus bei TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir VLKJS CK ženklelius-. „Už labai ge,ą mokymąsi". * » » Teisės fakulteto dėstytojai ir studentai gausiai susirinko i susitikimą su pulkininku A. Osovskiu ir majoru
Ogurcovu. Svečiai įdomiai papasakojo apie savo darbą Didžiojo Tėvynės karo me tais, apie taikią nūdieną. Susirinkimo dalyviai padė jo gėlių prie skulptūrinės kompozicijos „V. Leninas ir V. Kapsukas". Rūta PALUBINSKAITE ♦ ♦ ♦ Vasario 26 d. Įvyko Vil niaus jaunųjų rašytojų sekci jos susirinkimas, kuriame Į sekciją buvo priimti nauji nariai. Tarp jų ir du mūsų Universiteto studentai — III kurso lituanistė Danutė Kali nauskaitė ir diplomantas li tuanistas Vaidotas Daunys. „T.S." inf. * * * Fizikos fakulteto studentai aktyviai dalyvavo Gynybinio mėnesio renginiuose. Per stu dentų atostogas žiemos žygio dalyviai keliavo slidėmis maršrutu Lvovas—Jasynė— Rachovas—Vilnius. Jie ap lankė mūšių už Kar patus vietas, paminklus žuvusiems tarybiniams kariams ir partizanams. Fizikai susitiko su Didžiojo Tėvynės karo veteranu R. Z. Jemeljanovičiumi. Praėjusią savaitę Fizikos fakulteto komjaunimo biu ras pakvietė studentus ir dės tytojus į minėjimą, skirtą
Tarybinės Armijos ir Karinio jūrų laivyno dienai. Šventi niame minėjime dalyvavo Didžiojo Tėvynės karo daly vis Blažys, papulkininkis E. Krasavinas, Didžiojo Tėvynės karo veteranas profesorius A. Bolotinas ir kiti. Zina STEPONAVIČIŪTĖ
❖į;.!!:Kovo 1 d. Vilniuje, Gele žinkelininkų kultūros rūmuo se, vyko sostinės meninių agitbrigadų apžiūra. Joje dėl teisės dalyvauti respubliki niame konkurse „Tiesos" laikraščio prizui laimėti var žėsi vienuolika geriausių me no saviveiklos kolektyvų. Tarp aukštųjų mokyklų pirmieji vėl buvo VISI stu dentai. Antroji vieta atiteko mūsų Universiteto agitbrfgadai (vadovė V. Vilbik). Šioje apžiūroje išrinkti trys kolektyvai, kurie kovo 14—15 dienomis atstovaus Vilniaus miestui respubliki niame meninių agitbrigadų konkurse Kėdainiuose. Tarp jų ir mūsiškis kolektyvas, kuris šiemet padarė didžiulę pažangą ir žiūrovus pradžiu gino nelauktai šmaikščia, ge rai parengta programa. „T.S." inf.
Kelios dienos, kai baigė darbą Tarybų Sąjungos Ko munlstų partijos XXVI suva žiavimas. Tačiau vėl ir vėl mintimis norisi grįžti į Mask vą, Suvažiavimų rūmus. Vė lei imi skaityti TSKP CK ataskaitini pranešimą parti jos XXVI suvažiavimui. Nuo širdžiai sujaudina kiekvienas žodis — ir apie aktyvią, ku riamąją veiklą tarptautinėje arenoje, milžiniškus pasieki mus ekonomikos politikoje, aktualius devintojo dešimt mečio liaudies ūkio uždavi nlus. ir apie socialini politi ni Ir dvasini tarybinės vi suomenės vystymąsi. šiame pranešime randi Ir Lenino komjaunimo darbo įvertinimą Džiugu, kad tą kukių komjaunuolių indėli komunizmo statybon. komu nistai įvertino teigiamai. Bet tam. kad galėtume visada !r visur aukštai Iškėlę nešti ko munizmo vėliavą, mes. kom jaunuoliai. turim dirbti dar našiau, mokytis dar geriau Tegul naujų iniciatyvų ir
LAUKIA NAUJI DARBAI gražių darbų gairė būna L. Brežnevo žodžiai: .......rei kia stiprinti auklėjamąii dar bą Turiu galvoje ir darbini auklėjimą. Ir dorovini auklė jimą, ir idėjini politini auk lėjimą. Nebūtina organizuoti kuo daugiau vienokių ar ki tokių „renginių“. Reikia kad kiekvienoje komjaunimo organizacijoje būtų sudaryta gyva kūrybinė atmosfera Seniai žinoma tiesa tvirtai įsisąmoninama tada, kai ji pergyvenama, o ne deklaruo jama. Komjaunimas turi or ganizuoti marksizmo-leniniz mo teorijos nagrinėjimą taip kad ji organiškai susilietų su praktiniais komjaunuolių dar bais. su jų pačių gyveni mu“. Universiteto komjaunimo
LAIMINGO KELIO! Nepaprastai greitai prabė go penkeri studijų metai se nojoje Alma Mater. Praeity — stojamieji egzaminai, pir moji sesija, pirmoji praktika, ateity — darbas, kuriam bu vo ruošiamasi visą šį laiką, šiandien absolventų laukia skirstymo komisija. Filologijos fakulteto 84 au ditorija, kur lietuvių kalbos ir literatūros absolventai skirstomi j būsimas darbo vietas. Prie stalo — komisi jos pirmininkas — Universi teto prorektorius doc. B. Sudavičius .fakulteto dekanas doc. J. Balkevičius, kurso ku ratoriai V. Pakerienė ir A. Šobllnskas, fakulteto dėstyto jai, komjaunimo organizaci jos sekretorė, Švietimo mi nisterijos, „Vakarinių naujie nų" laikraščio atstovai, „Per galės" žurnalo redaktorius J. Macevičius. Į auditoriją vienas po kilo kviečiami studentai. Jauni susirūpinę veidai, akys, bė giojančios nuo vieno prie kito komisijos nario ir lai mingi (o kartais nelabai pa tenkinti) žvilgsniai. Ne visi paskiriami dirbti ten, kur no rėjo, bet kaltinti nėra ko.
Penkerius metus vieni nuo širdžiai mokėsi, dirbo visuo meninį darbą, ir štai rezulta tas — jie pirmieji sąraše, pirmiausia atsižvelgiama į jų norus, pageidavimus. Todėl norisi patarti pirmakursiams: nepamirškit, kad, sudarant sąrašą, įtakos turės ne tik pažangumas, bet ir visuome ninis darbas. Ir štai pavyz dys: pirmojo pagal sąrašą ab solvento S. Tumėno pažangu mo vidurkis nors šiek tiek mažesnis negu trečiosios są raše Įrašytos studentės, bet jo visuomeninio darbo vidur kis didesnis. Vienas iš pirmųjų — S. Ambrazas savo paskyrimu patenkintas (kur gi nebus?) — jam pasiūlyta dirbti Uni versiteto skaičiavimo centre. Paklaustas, ką jis labiau siai Įsiminė iš studijų metų, nedvejodamas atsakė:
komitetas įsitikinęs. kad kiekvienas mūsų aukštosios mokyklos komjaunuolis ati džiai išstudijuos visą TSKP XXVI suvažiavimo medžiagą, delegatų ir svečių pasisaky mus. Medžiagos svarstymą komjaunimo grupių susirinki muose turėtų palydėti kon kretūs kiekvieno studento, ' Jsipareigo'ikomjaunuolio kom.Jaunlmo raai. Fakultetų komjaunimo biurai, grupių ______ biurai turi didinti studentų atsakomybę už igyjamų ži nių kokybe, formuoti gilius Idėjinius įsitikinimus. Komjaunuoliams vertėtų peržiū rėti ir papildyti Lenininės įskaitos asmeninius komplek sinius planus. Todėl komjaunimo darbe būtina principinga kritika Ir savikritika, žodžio bet veik los vienybė ir grūdinta atsa komybė. Virųilijus KAUPAS Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas
— Profesoriaus Z. Zinkevi čiaus istorinės gramatikos kursą, dėstytojos V. Pakerlenės paskaitas. * Kai absolventės A. Žentelytės vienas komisijos narys paklausė, kur ji norėtų dirb ti, ar pasiliktų Universitete, ši atsakė trumpai: — Kad tik tarp gerų žmo nių. .. Daugumas absolventų dirbs mokytojais įvairiose respubli kos mokyklose. Keletas bai gusių dirbs archyvuose. O štai B. Janušauskaitė bus „Vakarinių naujienų" redak cijoje stilistė, V. Daunys pa links prie stalo „Pergalės" žurnalo redakcijoje, A. Mar cinkevičius dėstys Vilniaus pedagoginiame institute. Skirstymas baigėsi, studen tai išsivaikščiojo: jų laukia valstybiniai egzaminai, diplo miniai darbai įr pirmosios jų darbavietės.
G. LITVAITYTĖ
Universiteto matematikos mes žinojome, ko kiekvienas da mokytojas tildo, bet vėl Anot auklėtojos mokytojos šventė. Danguolė vėl stebisi. skambina telefonu. Kaip grei „Tokiais Janinos Paulauskienės, Dan Mes ją sveikiname, o ji nu tai ji namų pasiilgsta. Atro fakulteto komjaunimo biure esame vertas, ką galėsime tik „tarp kitko": do, tik savaitė, kai iš Taura sujudimas — sekretorė Rai veikti po vidurinės. Už tai ir storais balsais bamba, lyg guolė buvo daugiau „lyrinio rausta, nukaista. plauko". O matematikos mo monda Mašanauskaitė ką tik esame dėkingi savo mokyto negali plonesniais". Ir vėl Danguolė nukaitusi, gės, o jau rūpi: kaip jie ten Mokykloje daug ko išmo kytojas pasakė: pranešė, kad biuro narei Dan jams, o procentai. .. — mos skruostai raudoni, kaip tada, — mama, močiutė, tėvas... ko, bet jausti jumorą — ne — Vaikeli, gyvent reikės vaikystėje, pas močiutę, per Dar labiau skambučio lau guolei Daukšaitei paskirta teli ranka Danguolė. Kartais neblogai ir procen visada. R. Barščiausko moki tau. Rinkis pati. O kad ma- pačią vasaros vidudienio kia mama: sakė bus koliok V. Lenino stipendija. Drau mokėsi, tvanką... viumas, ar kaip ten; turbūt gai štai jau visi Danguolę tai. Bet ar visada jie būna niai tuo skųstis neturėtų. Bent tematikos daugiau niekada nepakenks. jau praėjo, tik ar pasisekė. pasveikino, ir kol ji neišbė tikri? Tikri, tikra.. . Kaip jau Danguolė Daukšaitė. .. .Danguolė žvilgteri į mo O ši pamoka jau eina į Danguolė perėjo į go į paskaitą, pasveikinkime Danguolė to tikrumo nori ir čiutę ir vėl ima glėbį šieno. „Danguolikė, sakei, sienlaik ir mes, o paskui paklauskime, savo gyvenime! Kad įr egza pabaigą. Dar minutė kita, ir sę. Draugai ją laikė idealia Plakais kiek apglėbt velka raštį leisi — dažų ar jau gamokine, išrinko klasės kom ką gi Danguolė jautė, išgir minas. Geriau jo iš viso ne sučirkš skambutis. į nedideles kupetai vai? Ne, tai ir neieškok, Aš — Balčiau, mergikę ar tu- jaunimo organizacijos sekre braškanti išlaikyti, negu gauti netikrą dusi šią džiugią naujieną. tes jr retkarčiais vis pakelia nupirkau, atsiųsiu. Pinigų ar ri? — savo netikėtu klausi- torės pavaduotoja, o vienuo akis į viršų — kad tik su turi? Danguolikė, girdi, tik — Pirmoji mintis buvo: „pakeltą" pažymį. — Net nežinau, kaip tada mu mokytojas nustebina ne liktoje — sekretore. pavalgyk. Leki, leki. .." „Turėsiu kuo pasidžiaugti Pirmas spėtų: atlipa debesis kaip .. .Universitetas, — Abu vaikai: ir Danguo mamai, po to dingtelėjo: „O jausčiausi: įžeista? Apsivo tik Balčių, bet jr visą klasę. kursas. mūras — niūrus, pilnas lie Iš visos respublikos Su tėvais ir kitais suintelė, ir Algirdas man geri, — ar aš verta, ar sugebėsiu šį gus? taus. Pavakare šienas jau bū asmenimis ateikit renkasi „fuksai". Nedrąsūs, tų buvęs suvežtas. Ir mama tyliai pasakoja A. Daukšienė. Matau, kaip nuoširdžiai kal resuotais vardą pateisinti?“. Pirmiausiai ba Danguolė, ir kaip klausi šiandien vakare pas mane nepratę be namų. Tokia ir po darbo ateiti žadėjo, Tai — Bet aš juos vis tiek kar dėkoju mokytojams. Man neaišku. Jums, matau, Danguolė Daukšaitė. Bet drau nė tais dar pabaru. Linksma Danguolei širdyje, mas „Kas tau labiausiai ne irgi. Tad po pamokos pa gų dėmesį ji patraukia savo orelis! Taip ir nepaims Algirdą, matyt, jau nelabai o mintys vis: „ar sugebėsiu?" patinka?“, ją šiek tiek su klauskime kuokšto be lietaus. paprastumu, kuklumu: išren mokytoją: glumina. Taip, žinoma, nelengva stu — Atsipūskim, Danguoli- bepribarsi — prieš keletą — Balčius ką nors iškrė kama grupės komjaunimo or — Nepatinka, kai draugai metų jis baigė Žemės ūkio dijuoti penketais, o ypač tai tė? ganizacijos sekretore. Antra ke, — sako močiutė. akademijos Mechanizacijos komąją matematiką, kuri rei per egzaminą nusirašinėja, — — Ne, — šypteli mokytome kurse kolegos Danguolę — Aš paskui, — pakelia ir elektrifikacijos fakultetą, kalauja abstraktaus mąstymo, nuleidžia galvą Danguolė, lyg Siandien aptarsim, pasiūlo į fakulteto komjau- grėblį Danguolė. — Lietus ten dabar ir dėstytojauja. Tu kur reikia sugebėti tas ab dėl to ir ji būtų kalta. — šieną prie žemės priplaka, iš ri šeimą, tad ir rūpesčių dau strakcijas taikyti realiame O paskui dar giriasi, dalin krapštyk tada. giau — į Tauragę rečiau pasaulyje. Bet visko išmoks damiesi „technologijos" pa O gera būtų prisėsti, atsi parvažiuoja. tama pamažu. Ne išimtis ir slaptimis. .. Danguolei yra buvę liūd remti į šitą nesusigulėjusią Danguolė. Jos matematikos — Kad ir Danguolikė na kupetą ir laukti — tegu lie mie jau tik viešnia. Kiek mokytojas Renė Barščiauskas, na, nesmagu, kai apvilia tus plauna tą skruostais bė tam Vilniuj pagyveno, o ten mokęs Danguolę Tauragės I žmogus, kuriuo tikėjo, kurį gantį prakaitą. O gal šiaip jai jau geriau, gražiau, — vidurinėje mokykloje nuo laikė draugu. Danguolę tokią nusiminusią norisi būti šlapiai, justi tą papriekaištauja močiutė devintos klasės, sako: vieną popietę radau ir bend stiprų šilto vasaros lietaus — Ne genijus Daukšaitė, rabutyje. Mums, be abejo, Taigi Algirdas. Neišsipildė skverbimąsi prie kūno? bet neeilinių gabumų, suge būtų įdomu išgirsti, kodėl jo vaikystės svajonė — būti — Danguolikė, jau prade lakūnu bėjimų žmogus, — stengiasi Danguolė liūdna, susimąsčiu Gydytojai pasakė da. Bėgam! — močiutė ant „ne" :prieš komisiją, pasėdė pasverti kiekvieną žodį mo si. Tik ar sugebėsime, tokie veido pajuto pirmą lietaus la- jęs ant žemės, lyg tyčia su kytojas. — Prieš ką nors jai svetimi ir nepažįstami pa dirbdama, sakydama, gerai dėti kuo nors, sužinoję pagasirgo angina. Grįžo namo nu Paskui lietus staiga siūbte- siminęs, gal net pasimetęs. pagalvoja. Atkakli, bet žino, liau, dėl ko jai širdį taip su ir mergaitė pasileidžia Nesmagu buvo ir Danguolei. kad sienos galva nepramuši. sopo? Gal pasijautė svetima tekina. Ji jau kambaryje pro Bet ji jau žinojo: ne viskas Principinga. Darbšti. Ir nors ir nesuprasta, gal nepelnytai atvirą langą ragina močiutę: iš pirmo karto duodasi. Ir moterims matematika sunkiau, piktą žodį Danguolei kas pa manau, šios savybės padės leido? Kad ir kaip sunku jai — Greičiau, greičiaul — tvirtai pasakė broliui: Danguolei nemažai pasiekti. būtų, ji vis tiek nesiskųs, ne— Tai dabar eik į armiją, visai kaip mokykloje per Žinot, gabieji mėgsta pasipūs siguos. Tokią be nuotaikos krepšinio vaižybas, kuriose grįši — vėl bandyk. ti, —- priduria mokytojas. — dieną ima Danguolė kurį Danguolė visuomet noriai da Mama patarė stoti į Žemės Bet ne Danguolė. Ji draugiš nors matematikos vadovėlį ir lyvaudavo. ūkio akademiją. Paklausė. ka, kukli, paprasta. Pagaliau ir močiutė uždu — Apskritai, užsibrėžto iki užsimiršimo skaito, spren susi pasiekia „finišą", sėdasi tikslo reikia siekti, — prisi Nuo pirmos klasės ji mo džia, nagrinėja. pailsėti. Danguolė tuo tarpu mena Danguolė Algirdą. — kėsi tik penketais. Aukso — Matematikoje viskas pietų pašers paršelius. Kaip Bet ir dabar jis su technika. medaliu baigė vidurinę mo tvarkinga, logiška. Ja labai jie mėgsta būti glostomi: gy kyklą. Dabar, studijuodama daug ką galima išreikšti, ir Svajonę vaikystėje turėjo vulėlis, ir tas prie meilių ir Danguolė. Penktoje klasėje taikomąją matematiką, dve todėl man ji patinka. Kaip jus metus per egzaminus visai neseniai aš buvau nu rankų. vaikai rašė apie būsimą savo Danguolė minutėlę atsikve- profesiją. Atsakymų varian gaudavo tik penketus. Labai stebinta, kai matematinių fi gerai visus egzaminus Dan zikos lygčių dėstytojas doc. pia. Greitosiomis su močiute tai: vairuotojas, jūreivis, mo ką nors perkąs — ir į daržą: kytoja, guolė išlaikė jr per šią žie J. Degutis mums pasakė, kad gydytoja, artistė. ten lietus tikriausiai bus iš- Vieno tėvelis važinėja didele mos sesiją. Sakote, ir būti stygos svyravimų lygties suguldęs mašina, kitas filme matęs, kitaip negali — Danguolė da sprendiniu galima laužęs pomidorus, išreikšti bar gi pirmūnė. Ji pati ma muzikos garsus: pagrindinis runkelius. . . kaip jūroje „laivą mėto lyg no, kad gali būti ir kitaip. eilutės narys — tonas, liku Netrunka prie darbo pra degtukų dėžutę", dar — su bėgti kad ir ilga vasaros die šituo laivu jis galėsiąs nu — Prieš egzaminą aš nie sieji — obertonai. Mokyda kada nesu tikra, kad gausiu masi kitų dalykų, kartais pa na — žiūrėk, ir vakaras. Ry plaukti į „šiltus kraštus". penketą, net nežinau, ar iš galvoju, kaip gerai, kad aš toj Danguolei į mokyklą, čia Kažkuri mergaitė nori būti remontuojamas matematikos artiste, nes „visi ploja".. . viso išlaikysiu. Viskas man studijuoju matematiką, o ne kabinetas. Vienai iš brigadų Tarp šitų atsakymų randame paaiškėja tik po egzamino. ką nors kita. Elementarius matematikos vadovauja Danguolė Daukšai ir penktokės Danguolės Dauk O gal gerai užsirekomenda tė, tad reikia grįžti į namus, šaitės lygia rašysena primar vusiems dėstytojai dosnes dalykus suprasti Danguolei padėjo neakivaizdinė mate į Tauragę — keli kilometrai gintą sąsiuvinio lapą. „Aš ni, atlaidesni? Anaiptol. nuo močiutės. Danguolė atsi norėčiau būti mokytoja, — Kalbamės su dar vienu mo matikos mokykla prie Vil sveikina ir pasileidžia taku- rašo Danguole. Toliau: — Jei kytojo R. Barščiausko moki niaus universiteto matemati matematikos čiu pro miškelį. Kiek kartų nebūtų mokytojų, būtų labai niu, dabar Universiteto tiki kos fakulteto, juo eita, Anksčiau, kai Dan- sunku gyventi, žmonės būtų mybių teorijos ir skaičių teo žurnalas moksleiviams „Kvarijos katedros vyresniuoju nt", kita populiari literatūra kur ir ką jis galėtų mokytis nimo biurą. Ji atsakinga už guolė su tėvais dar šičia gy- neapsišvietę. Dėl to mokytojo dėstytoju Hamletu Markšai- ir, žinoma, sustiprintas ma baigęs vidurinę. Aš pasikal komjaunuolių įskaitą. Neįdo veno, ir į. mokyklą juo mo- darbas yra labai reikalingas“, čiu. Jis Danguolei pirmame tematikos bei fizikos dėsty bu su visų vienuoliktokų tė mu: tą irašei, tą išrašei. Tad čiutė tamsiais žiemos rytais Kaip ir kitų mokinių, Dankurse skaitė algebros paskai mas Tauragės I vidurinėje vais: jų norai, mokinio gali antrame kurse Danguolė pra išlydėdavo: guolės rašinėlyje rasime iškilmokykloje. mybės ir polinkiai, mokytojų šo kūrybingesnio darbo — ar tas, vedė pratybas: — Ar bijosi, Danguolikė, mingų, pakilių žodžių apie O dabar nesikalbėkite! Mes siūlymai — taip ir randame neleistų biuras jai tvarkyti klausiu, — prisimena močiu šviesią ateitį, laimingą gyve— Daukšaitė ir Garbenčiūtė grupėje buvo gabiausios, Lietuvos TSR nusipelniusio tinkamiausią vietą. Baigus fakulteto sieninės spaudos, ir tė. — Ne-a, sako. O matau nimą. Bet Danguolė būtų įprasta, kad pirmautų ber mokytojo R. Barščiausko pa matematinę klasę, nebūtina vidurinėje ji „Komjaunimo — nori, kad palydėčiau. Tai mokytoja ne todėl, kad teta studijuoti matematiką. Aukš prožektorių" leido. niukai, bet šios dvi mergi mokoje. gi visai dar maža mergikė mokytoja arba kad mokyto Matematikos kabinetas, kur tosiose mokyklose yra pakan nos nesunkiai lenkė daugelį — Pradžioje ji viską daiė buvo.. . Pravedu pro miškelį, jos visi vaikai klauso, o to Danguolė Daukšaitė diena po kamai specialybių, kur reika viena, — pasakoja sekretorė tada jau ji viena. Tu, mo dėl, kad „šis darbas atneša vaikinų. Gal Danguolė paprasčiau dienos ieškojo rakto į painų lingos tvirtos matematikos Raimonda Mašanauskaitė. — čiute, grįžk — ir tik mojuoja žmonėms laimės ir džiaugssiai „iškala” teoremas ir kita, ir sudėtingą matematikos pa žinios. Bet ėmė nebespėti, darėsi rankom atsisukdama, mojuo mo". — Vadinasi, nuo jūsų pri- sunku. Nieko nesakiau, ma ja. Taip ir nuskuta... gal penketai gaunami vien saulį. O raktas pasirodė be O kaip su pačios Danguosantis toks pat, kaip ir dau klauso mokinio• likimas? per „zubrijimą“? Ir į Vilnių, į Universitetą lės laime ir džiaugsmu? nau, tegu pati mokosi su — Ne visai, Aš pasakau žmonėmis dirbti. Dabar Dan Danguolikę mama su močiute — Patikrinti, ar studentas geliui R. Barščiausko moki . . .Garbės raštai, penketai, suvokė, ką išmoko, ar tik iš nių. Tas raktas — tai ne tik savo nuomonę :ir noriu, kad guolė stengiasi į darbą taip išlydėjo. Žinojo, kad „Danguolė geriausia", „Dan paskui nebūtų talentas, bet ir darbas, dar ašarų, tragekalė kaip eilėraštį, labai paįtraukti ir kitus, — sako Rai vakarais dukrikės, anūkėlės guolė aktyviausia"... Gal tai dijų. Ruošiasi dvi mergelės monda. — Ji jaučia atsako nebus ir išsiskyrimo ašarą ta pati laimė jr džiaugsmas prasta: reikia to paties Pa- bas, darbas. Bet trumpam žvilgterkim pasirinkti mediko profesiją. mybę už savo darbą, apskri nurydavo. klausti kitaip. Pažymiams esu iš mokyklinių rašinių? Gal. šykštus, prisipažįsta H. J lentą — dešimtokas Dubic- Žinau, jos gabios, bet ne tai už fakultetą. Anąsyk, gir — Jau kaip į darbą geroji Danguolei, matyt, viskas taip Markšaitis, — bet penketą kas sprendžia geometrijos tiek, kad įstotų į Medicinos džiu, kalba, kad mūsų audi mano mergikė! — vėl džiau- sekasi savaime? Matyt, ji gi Danguolei rašiau nė kiek ne- uždavinį. Iš vadovėlio — trys institutą ir galėtų mokytis, torijos labai negražios, kad giasi močiutė. — Ir karvę mė po laiminga žvaigžde? abejodamas. šimtai aštuntą. Sprendimas Jos tenkina tėvelių įgeidžius reikia jas kaip nors padaryti man pamilždavo. . . Matyt, ne! Suolo draugė Va — Ar rašytumėte Danguo- jam, žinoma, aiškus vos tik — ir nesėkmingai, Verkia, jaukesnes. Daug ką Danguolė moka, lentina apie Danguolę rašė: lei į studijų knygelę „labai perskaičius sąlygą: pernai nervinasi, kaltina.. . Danguolė piešia, rašo, ku Ir vairuoti automobilį tei- „Nors jai ir sunku, bet ji Mokytojo R. Barščiausko gerai", jeigu vis dėlto iki Dubickas respublikinėje ma viską nori uždengti, paslėpti. ria. .. Dažniausiai viena. Ko sės turi. penketo dar trūktų? Juk ji tematikos olimpiadoje užėmė žodis lėmė ir Danguolės Ne kiekvieną dieną Danguo Brolis Algirdas kartą vasa dėl? Gal nepasitiki kitais, dabar V. Lenino stipendinin pirmąją vietą. Laureatas lau Daukšaitės pasirinkimą. Ji lė būna linksma. Būna ji ir kė. reatu, bet tvarkingam būti pati apie matematiką anks mano, kad ji nepakeičiama? rą parvažiavo su draugu iš paniurusi, užsidariusi (...)"■ — Neįsivaizduoju, kad reikia — mokytojas R. Barš čiau net nesvarstė. Lankė fi Žinoma, ne. Ji nedrįsta pa akademijos. Šis užsisodino . . .Danguolę tokią nusimi Daukšaitė matematiką mokė čiauskas pataria mokiniui: zikos, matematikos būrelius, prašyti — geriau jau pati. mūsų Danguolikę ant motonusią vieną popietę radau ir ciklo pasivėžinti. tų ne penketui. Nebent kokį „Smarkiai neskubėk ir dide nuo penktos klasės dalyvavo Tik kaip tada spėti viską? — Dingo dingo kažkur. Ne bendrabutyje. Ji skaitinėjo — Danguolei galima pavy kitą dalyką, — atsako dėsty liais skaičiais nerašyk, Kad matematikos olimpiadose, ra visai jau vaikas buvo, tai ir užrašų knygutę, kur retkar dėti, kaip ji moka tausoti jone užimdavo pirmąsias tojas. vaikai nepyktų, pažymėk, kur Vidurinėje mokykloje buvo statūs kampai". Pastabos, bet vietas, ir respublikoje kartą laiką. Jos viskas iki minutės nesipuolėm ieškot. Paskui gi, čiais įrašo naują savo eilė jų sako: daug įvairių ir labai skirtin tarsi ir ne pastabos, o tik trečioji buvo, bet traukė ir suplanuota, numatyta. Man žiūrim, įvairuoja Danguolikė raštį. Viename lietuvių kalba, literatūra, kar tik atrodo, daugiau laiko Dan pro vartus: tik įsispyrus prie „Nelinkėk man lengvo kelio, gų dalykų, kuriuos visus Dan žodžiai „tarp kitko". guolė mokėsi tik labai gerais .. .Neišsėdėsi juk visą pa- tais pagalvodavo ir apie žur guolė galėtų skirti pramo vairo, — lyg bardama dukrą mama". . . Palinkėk, MAMA, sunkaus goms, būti ne tokia griežta prisimena Aldona Daukšienė. pažymiais. moką neatsisukęs į draugą: nalistiką. Gabi buvo. — Taigi ir užsimušt galė kelio, jeigu tik toks jis ve — Ir nė vienam mokytojui jis blogai nubrėžė, ne taip — Kad davė, tai ir dribte sau. Ji viskuo stebisi, — to ar klasės draugui nesijaučiu atsakė į klausimą, ką apie ką lėjo, — apibendrina mokyto liau pasakoja Raimonda. -- jo, — prideda močiutė ir da Danguolę į tikrą laimę ir skolinga. Man atrodo, aš vi reikia sukti, kad gautume ri jas R. Barščiauskas, sakyda Pernai Danguolė tapo olim trumpam sunerimsta. — Ka džiaugsmą. Palinkėk kovo sada išmokdavau penketui, — tinį su ritinine „skyle", nors mas, kad gamta Danguolei ir piados „Studentas ir mokslo žin kaip jai ten dabar? Ar trečiąją, kai Danguolei — dvidešimt vieneri. bei technikos pažanga" res bevalios? sako Danguolė. — Mūsų mo mokytojas perspėjo, jog už grožio nepagailėjo. — Gerai bus. Sekasi DanĮ matematinę klasę Dan publikinio turo nugalėtoja. kytojai nebijojo rašyti dveje davinius reikia mokėti spręs Adolfas LEKAVIČIUS tų, Pirmoji Tauragės vidurinė ti iš abiejų „galų". Šnabžda guolė perėjo būdama jau de Stebisi, netiki I Šiais mokslo guolikei mokslai, — nurami mokykla niekada nebuvo pir vienas, kitas, o kai prisideda šimtokė, nors gabumai mate metais — Lenino stipendija: ina močiutę marti. Danguolė mamai dažnai paRamūno GUIGOS nuotr. ma pagal pažangumą, bet trečias 1 buvo akivaizdūs. mums visiems biure tai buvo — jau šurmulys. Ta- matikai
Danguolikė
KAIP TA BITELE... — Dirbau, kiek galėjau, nėra čia ką apie tai kalbėti. ...Nesunku suprasti, kas slepiasi po šitais žodžiais. Gali ma suorasti ir Mariją Vedrickienę — buvusią, vieno iš geriausių Universitete ir visoje respublikoje studentų ben drabučio, komendantę. Žmogus, visą gyvenimą dirbęs ne dėl garbės, o iš nepaprastos meilės darbui, nemėgsta gir tis. į bendrabutį Marija atėjo daigiau iš reikalo, negu iš meilės jaunimui. Darbas moteriškei buvo visai naujas, ji neturėjo įpratimo, tačiau turėjo ką kitą, daug svarbesnį — mokėjimą suprasti žmones. Išklausyti jauną žmogų, padėti jam, pamokyti, motiniškai patarti — tano svarbiausiu jos tikslu. Ir ji to siekė kaip galėdama, pasinaudodama per trisdešimt darbo metų sukaupta patirtimi, nepaprastu sugebėjimu pažvelgti j žmogaus sielą, ir motinos širdimi, kuriai nėra svetimų vaikų. Todėl labai greitai ir komen dante, ir studentai suvokė, jog tik suradus bendrą kalbą, galima laukti apčiuopiamesnių rezultatų. Ir tą kalbą jie surado. Marija suprato, kad neaosiriko, pasirinkdama tokj sunkų darbą. Ji buvo reikalinga čia. Bendrabutis, tikrąja žodžio prasme, tapo studentams antraisiais namais. Tada „savaime" atėjo ir garbė. 10 — asis bendrabutis du kartus buvo pripažintas geriausiu respublikoje, o kar tą iškovojo antrą vietą net Sąjungoje. Kyla noras paklausti, o kodėl gi nėra kitur taip, kaio šiame bendrabutyje, kur įsikūrę teisininkai, ekonomistai ir prekybininkai? M. Vedrickienė į tai atsako šitaip: — Dirbti — žmogui pareiga. Turi jaustis lyg nusikaltė lis, jeigu gerai neatlikai darbo. Galbūt kaip tik to parei gingumo ^kitiems ir trūksta? Pareigingumo ir dar kai ko. Būtent, atkaklumo ir paorastos bitelės darbštumo. Marija savo asmeniniu pavyz džiu parodė, jog tik pastovi kontrolė gali užtikrinti tvar ką, tik nuolatiniu rūpesčiu, nuolatiniu dėmesiu galima įsi gyti visa, kas reikalinga bendrabučiui. Kaip ta bitelė, ji iš mažų dalelių, rodos, tikrų smulkmenų, sulipdė tai, kas dabar akivaizdu, kas davė aukščiau paminėtus rezultatus. — Labai pykstu ant tų studentų, kurie sako: „Ach, bend rabutis! , prisipažįsta M. Vedrickienė, — juk ne kam nors kitam dirbame, o tik patys sau. Žinoma, tų abejingųjų — tik mažuma./'Visi kiti buvo tik ras ramstis sunkiame komendantės darbe, jos sumanymų vykdytojai. Marija ir šiandien su dėkingumu prisimena daug jai padėjusius studentus, tarp jų — bendrabučių ta rybų pirmininkus E. Brazaitį, A. Zalagą ir kt. Pačios geriausios nuomonės apie savo darbuotoją Uni versiteto butų skyriuje, Rektorate. 1977 m. Marija Vedrickienė apdovanota „Socialistinio lenktyniavimo nugalėtojo ženklu", o išleidžiant į pensiją — Universiteto Garbės raš tu. Gyvenimas nestovi vietoje. Laikas palieka savo žymes žmoguje. Išėjus j užtarnautą poilsį, jai teko pereiti ir j lengvesnį darbą — dirba Butų skyriaus pasininke. Turė dama daugiau laisvo laiko, ji nesėdi rankų sudėjusi. įgim tas darbštumas ragina atsiduoti gėlėms, mezgimui. Mėgs ta ir į teatrą ar kiną nueiti, paskaityti laikraštį, žurnalą, pažiūrėti televizorių. „Tarp jaunų ir pats atjaunėji" — sako liaudies išmin tis. Marijai Vedrickienei tai ypač tinka ir todėl, šventės proga norisi jai palinkėti kuo ilgiau nesiskirti su jaunimu, taigi kuo ilgiau išlikti jauna ir darbščia...kaip ta bitelė. VIDMANTAS JANKAUSKAS
MEDICINA: KASDIENYBĖ AR ROMANTIKA Mažiau nei už pusės metų respublikos aukštosios mo kyklos išleis plejadą liaudies ūkio, švietimo, kultūros dar buotojų, jaunųjų specialistų. Ką gali pasakyti, diplo mante, užkopęs ant aukščiau sio studijų laiptelio? Medikų bendrabučiuose su sipažinau su 6 kurso sanhi* Sienos specialybės studente Nijole Pavllonyte ir to paties kurso būsimąja pediatre Vil mantą Juozapaityte. Vilmantą: Dar žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse apsisprendžiau — medicina. Tat buvo ir svajonė, ir tiks las. Jei reikėtų rinktis iš naujo, pasirinkčiau mediciną. Nijolė: Kelias, atvedęs j Druskininkų miesto centrinė-
Universitetą, nebuvo rožėmis klotas. Įstojau tik iš trečio karto. Dvejus metus dirbau Vilniaus klinikinėje ligoninė je, funkcinės diagnostikos skyriuje. Darbas dar labiau sustiprino potraukį ir ryžtą, meilę darbui su žmonėmis. Ką iš šešeiių studijų metų labiausiai norėtumėte prisi minti ir kokių turite prekaištą Universitetui? Vilmantą: Labiausiai at mintin įstrigo gamybinės praktikos dienos. Tokių prak tikų metu iš arčiau susipa žįsti su klinikinio darbo spe cifika, įvertini savo sugebė jimus. Mūsų darbas didele dalimi priklauso ir nuo bazių, kolek tyvo. Maloni buvo praktika
Aš nežinau, kaip atrodo laimė. Tik žinau, kad ne to kia, kaip pavasarėjantis dan gus, paukščio skrydis... Netokia... O gal ji panaši į darbą. Į tokį darbą, kurį dirbi dvide šimt penkerius metus ir dau giau nieko kito nenorėtum. Gal... Kai įstojo į Vilniaus uni versiteto bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės I kursą, Janina Clesiūnaitė manė — dirbs tokiuose knygų lobynuose, kiek perskaitys. Paskyrimą norėjo gauti Uni versiteto mokslinėje bibliote koje. Svajonės pamažu pildėsi... O juk dirba tokį darbą, ku ris jaunam žmogui gali pasi rodyti nuobodus, pedantiškas. Tiesa, reikia čia kantrybės, kruopštumo. Tačiau pradėjus dirbt su periodiniais leidi niais, įsijungė į visuomeninę veiklą: buvo proisąjungos biuro pirmininkė, partinės or ganizacijos sekretorė. Trylika metų dirba su pe riodiniais leidiniais, dešimt — vadovauja skyriui. .. .Nežinia, ko gyvenime būta daugiau — sėkmių ar nesėkmių?..
Trylikos metų neteko na mų šilumos, tačiau lengvai nepasidavė. Baigus Musninkų progimnaziją, atvažiavo į Vilnių. Čia baigė vidurinę mokyklą, įstojo J Universite tą. O dabar kas rytą per kny gų saugyklas, vėsius ir tykius koridorius J. Clesiūnaitė eina į darbo kabinetą. — Juk įrašyti į katalogus knygas, tai nėra viską nura
kalbų specialistai. Tokie žmo nės labai reikalingi, tačiau bibliotekininko darbo juos reikia pamokyti. Reikia pri pratinti dirbti. .. .Jau nueita nemažai gy venimo kilometrų. Padaryta daug gražių darbų. Sėkmė, rodos, neaplenkė, nes visko siekta atkakliai ir kantriai. Nesižaviu nerūpestinga paukščių būtimi. Į amžinybę
ĮPRASMINTAS GYVENIMAS šyti nuo knygos. Čia reikią didelės erudicijos, ilgo dar bo. .. Norisi padėti skaitytojui. Todėl būtina taip parašyti katalogus ar senuosius rekataloguoti, kad jame viską rastų. Rašydama regiu tūkstančius skaitytojų. Mąstau tik apie juos — pasakoja J. Cieslfinaitė. Vedėjos darbas.— ne tik kartotekos, katalogai, organi zaciniai rūpesčiai, čia ir pe dagoginių žinių reikia. Į biblioteką ateina dirbti vokiečių, prancūzų, anglų
jie nei skrydžiu, nei būtimi neįsminga... Žmogus kitoks. Gražiais darbais, siekiais puošia savo gyvenimą. Janina Clesiūnaitė penke rius metus vadovauja Moks linės bibliotekos liaudies kontrolės grupei. Pagrindiniai aštuonlų gru pės narių rūpesčiai yra sky rių darbo planavimo ir atslskaitomumo, darbo sąlygų tikrinimas. Keturių skyrių — kataloga vimo, rekatalogavimo, kolek cijų ir vyr. katalogų redak cijos — darbas lyg gamyk-
loję. Vis nauji knygų tomai, ku riuos reikia surašyti į kata logus, rekataloguojamos se nųjų kortelės. Pageltusios ir apdulkėju sios nuo laiko knygos ir ka talogų dėžutės. Todėl iškyla nemažai problemų dėl darbo sąlygų, darbo krūvio paskirs tymo. Visus šiuos klausimus turi spręsti liaudies kontrolės gru pė. Vėl klek atsakomybės, rūpestingumo reikia. Neblogai dirba ir grupės nariai A. Dzetaveckęltė, V. Smaliukienė. Siaurame koridoriuje paka binta liaudies kontrolės len ta. Čia ir tikrinimų aktai, Ir grupės narių sąrašai, darbo planas. Norisi, kad mažėtų trūku mų ir sunkumų. Žmogaus amžius toks trumpas, kad tik įtemptame darbe gali spėti įprasminti gyvenimą. Darbe, kuris tel kia laimę, pasitikėjimą, ku riam atiduoti gyvenimo me tai. Tik praplaukęs laivas ne palieka žymių, žmogaus dar bai ilgam išlieka. Asta KUNCAITYTĖ
ŽODŽIO GALIA Vienoje docentės A. pažymi. Ne apie pažymi gyva Paulauskienės paskaitoje. šneka auditorijoj. Ir ne J paskaita docentė at apie egzaminą, kuri vis ėjo tuščiom. Veltui dai- dėlto reikės laikyti, iš riaus konspekto — užžie klausius lietuviu kalbos bė šviestuvus, nusišypsojo morfologijos kursą. Stu dentai jau žino, kad ž oir tarė: — Su klasikais mėgstu dis gyvena. Ir mato pabendraut -kaip su kole kaip kalba gražiai susi tvarkiusi. Tai, anot do gomis. Paskaita prasidėjo. Ant centės, nieko sudėtinga, rakursiai lituanistai jau tik reikia gerai įsižiū laukė žodžio. Tai jam rėti i kalbos mechaniz skiriamos šios paskaitos mą. O dar i žodi, kalbą Bet staiga prigužėjo pilna žmones. auditorija žodžiu — išsi Seku dėstytoją —■ gal pusčiusiu ir prastai aptai sakau, be tu konspektu sytu. Nežinojai, nė kur lengviau — kiekvieną dėtis su tokia gausybe studentą mato. Pažiūri i Tik studentai jautės drą akis, ir visas išmanymas siai — jau priprato prie kaip ant delno. panašiu žaidimu, gerai iu — Neteisus tas, kuris taisykles žino. mano, jog gramatika — Štai skaitvardis ir dar taisyklių rinkinys. — kal įvardis, o čia — būdvar ba docentė. dis ir veiksmažodis su sa Tikrai neteisus. Tik te vo svita. Šitaip surikiavo kiu studentu dėstytoja ma visus, ir tvarka. Nutarė: tyt neturi. jungtukai jungia ir žo — Ne rinkinys, — nu džius, ir sakinius. O kas taria bet kuris rašąs kur jungia žmones? — nespė sini ar diplomini darbą. jau paklausti (jie toliau Pritaria, nes spėjo įsi ardė ir konstravo grama tikint — mokslas i savo tikos mašina). Gal žodis? valdas įsileidžia tik at Turbūt... kakliausius ir kruopščiau Paskui docente Aldona sius. Kad įvyktu dalykiš Paulauskiene tarsi teisino kas ir nuoširdus pokalbis si: Šis rimtas pašnekovas rei — Aš tik noriu truputį kalauja tikro darbo ir vi „pažaisti" su jumis Na. sos širdies. Rūpi pasakyti žinoma. Paulauskienės ne jog praeita pavasari do bus, vadovėlis yra. Bet centė A. Paulauskienė šis tėra būtiniausia prie (pirmoji Lietuvoje mote monė gaut patenkinama ris kalbininkė!) apgynė fi
je ligoninėje. Norisi padėkoti šios ligoninės chirurginio skyriaus gydytojams A. Len kučiui, J. Berenišklui, kurie noriai dalinosi savo patyri mu, padėdavo ir nuraminda vo, kai būdavo sunku. Kaip būrio gydytojai vasa ros metu išvykstame dirbti su respublikos aukštųjų mo kyklų studentų statybos bū riais. Šią vasarą su Vilniaus pedagoginio instituto studen tais teko nukeliauti į Jakuti ją. Nors nelengva atsakomy bės našta, draugų pasitikėĮimas ir savitarpio supratimas skatina dirbti savarankiškai. Norėtųsi daugiau paskaitų, supažindinančių su psichologi ja. Suartėjimas su kiekvienu žmogumi yra labai individua lus, ir tai ką sužinome ilgų praktikos stebėjimų dėka, ga lėtume sužinoti per vieną pa skaitą. Nijolė: Didelę reikšmę ma
no studijoms turėjo ir tai, kad jau buvau ragavusi kas dieniškos mediko duonos. Ne sijaučiau naujokė... Nuo pirmo kurso vadova vau grupės komjaunimo or ganizacijai. Stengiausi neap vilti. .. Rygoje, respublikinėje Stradinio ligoninėje, kur at likome gamybinę praktiką po ketvirto kurso, ilgos isto rijas rašėme rusų kalba ir. . prlversdavome ne vieną gy dytoją atlaidžiai nusišypsoti. Daug darbo įgūdžių, malo nių prisiminimų, naujų drau gų adresų tą pačią vasarą parsivežėme iš Vokietijos Demokratinės respublikos, kur darbavomės kaip studen tų sanitarinis būrys. Neįpras tus ir labai Įdomius prakti kos darbus praeitą vasarą at likome Klaipėdos uosto sani tarinėje epideminėje stotyje. O kas dėl priekaištų, tai
lologijos daktaro diserta ciją tema „Lietuviu kal bos veiksmažodžio grama tinės kategorijos“. Reikia pasakyti, kad disertacijos oponentas, žymus kalbi ninkas profesorius J Ste panovas iš Maskvos pa brėžė darbo originalumą, jo reikšmė bendrajai kal botyrai ir autorės gebėji mą žengti pasaulinės kal botyros kryptimi Išsyk pabiro ir studen tiškos staigmenos. Sveiki nimai ir net... nekaltos išdaigos. Štai pirmakursiai ėmė ir iškrėtė pokštą — iskaitu knygelėse prie dės tytojos pavardės prirašė titulą. Anoks čia pokštas — studento galva — jei
manyčiau, kad Medicinos fa kultete per mažai dėmesio skiriama psichologijai ir dentologijai. Ką palinkėtumėte tiems, kurie po metų kitų ruošiasi užsivilkti baltą gydytojo cha latą? Vilmantą: Įvertinti save. Ir jei jau apsisprendel — at kakliai siek tikslo, nepabūg pirmųjų nesėkmių. Studijucti gera, ir tie šešeri metai la bai trumpi. Nijolė: Gydytojo darbas ne toks jau romantiškas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgs nio. Norintiems studijuoti mediciną patarčiau iš anksto susipažinti su visomis jos vingrybėmis. Ir nebūtina taip atkakliai veržtis, kai aplink tiek daug įdomių ir naudingų profesijų ir be mediko pro fesijos.
J. MASANDAVICIUTE
žmogus jau apgynei dak taro laipsni, tai ir būk profesorius... Bet ne apie tai byloja žodžiai, auditorijoje sus'* spietė. Nors i u nieks ne bando dėlioti i atskirus sakinius, tačiau daug gali perskaityti apie žmogaus darbą> kasdieni. Mėgiamą ir reikalinga. Sau ir ki tiems. Kad suprastu ir įti kėtų: žodis gyvena! Atrastu ii, jungianti žmo nes. .. .Po pertraukos — vėl i paskaita. Be konspektu: Kad pajustu, kaip toli nu eina žodis. Jolanta VARAPNICKAITE V. KUNDROTO nuotrauka.
Vyrai šypsosi...
A. BUNIKIO piešinys.
„Buk sveikas, sveteli brangus!.. “ šingumo ir išradingumo šeimininkams netrūksta — ant stalų įvairūs lietuviški patiekalai, gira. . . Besivalšlnant nejučia akys nukrypsta i plakatą ant sienos — ,.B0!< storas, senjore, šią dieną iš kilmingą!“ šventės šeimininkai kvie čia: ..Pažaiskime taip, kaip žaisdavo bočiai“ Svečiai skirstomi i komandas. Prasi deda Įvairūs žaidimai. var žybos. . . Čia ir „sagų siuvi mas“ ir „ąsočių daužymas“, kuris žiūrovams sukelia Juo ką — pasirodo ne taip pa prasta pataikyti i ąsoti laz da, kai užrištos akys. .. Iš bandyti jėgas sunkumų kil nojime išeina ir docentas Z Mačlonis. Deja. laimi „Jaunesniųjų“ komandos at stovas. tačiau dėstytojas ne nusimena — ne tiek jau daug atsiliko. . . Pati Iškilmingiausia šven tės dalis — „pusdiplomių“ Įteikimas. Sėkmingai Įpusėju sius studijas trečiakursius pasveikino docentas L. Ra džiūnas Grupių kuratoriai docentė M. Flnkelšteinaltė ir dėstytojas S. Tumkevičius įteikė savo auklėtiniams „pusdlplomius“. pallnkė'C sėkmės ateityje. . Džiaugėsi ir šiek tiek jaudinosi .Jubi liatai", eidami atsiimti šių „svarbių dokumentų“. štai jau du su puse metų. kai mokosi Universitete. Ar pa kankamal gerai praleisti tie metai? Ar netenka gailėtis, kad ne viską, ką galėjai pa darei? Susimąstyti verta. Ta čiau pasižiūrėjusi 1 švytin čius. laimingus trečiakursių veidus, pamaniau, kad iš jų tarpo vargu ar bus tokių kuriems tektų gailėtis nepa kankamai prasmingai pra leistų metų. . . Juk iš to. kaip žmogus sugeba praleisti savo laisvalaiki, linksmintis, jau nemažai ką gėlimą apie j) spręsti. O kad linksmintis Jie moka — Įsitikinau. Sumaniai atgaivintos liaudies tradici jos maloniai nuteikė šventės svečius. Kiekvienam ir idomi, ir naudinga buvo ši liau
Vasario mėnesį vyko kul kinio šaudyitfo iš mažo ka libro pistoleto varžybos, skir tos 63-ioms Tarybinės armi jos ir Karinio jūrų laivyno metinėms, tarp Universiteto fakultetų ir kai kurių katedrų dėstytojų. Pirmąją vietą tarp fakultetų laimėjo Medicinos fakulteto komanda, surinkusi 309 taškus. Antrąją vietą — Gamtos (286 taškai), trečiąją — Matematikos fakulteto ko manda (253 taškai). Asmeni nėje įskaitoje pirmąją vietą iškovojo Gydytojų tobulini mosi fakulteto aspirantas Vy tautas Bačiulis, išmušęs 86 taškus. Antrąją vietą laimėjo I salę kviečiami dėstytojai. FOTOREPORTAŽAS IŠ CHE MIJOS FAKULTETO STUDEN Tačiau ne taip jau paprasta docentas K. Lapinskas (85 ten patekti! įeiti reikia pro TŲ MEDIUMO taškai), trečiąją — docentas ..vartus", kuriuos visai ne Daug gražių tradicijų per sunkiai ,,pastatė“ šventės šei R. Rakauskas (85 taškai). Mo daugeli metų susiklostė mūsų mininkai — iš dviejų hori terų varžybose pirmoji vieta Ir Universitete. Viena Iš jų -- zontaliai laikomų lazdų. pripažinta Gamtos fakulteto pusės studijų Universitete ne šiaip sau |as perlipti, c paminėjimas. Mediumas — užrištomis akimis! Na. bet vyresniajai laborantei Jūratei įdomus ir visų, o ypač tre gerbiamasis prodekanas do Tupčiauskaitei. Antroji vieta čiakursių, laukiamas rengi centas R. Jurevičius truputi — Medicinos fakulteto vy paprakaitavęs, palyginti ne nys. Praėjusią savaitę tokia sunkiai įveikia šią k'.itlti ir resniajai mokslinei bendra šventė atkeliavo ir j Chemi patenka i šiandienines trečia darbei Joanai Jautakienei. kursių valdas Tarp svečiu: jos fakultetą. Trečiąją vietą pasidalino Fi Iš plakato šventės daly profesoriai K. Daukšas, V viams Ir svečiams šypsosi ge Daukšas, docentai G. Bajoras, zikos fakulteto jaunesnioji raširdis. raudonskruostis L. Radžiūnas, Z. Mačlonis ir bendradarbė V. diška vakaronė. Nemačiau nei Į paskaitas studentai. 0 da mokslinė žmogutis, žadėdamas svetin kiti. vieno nuobodžiaujančio, abe bar iš plakato man šypsosi Balčiūnienė ir Gydytojų to Merginos pasveikina sve gą ir šiltą sutikimą — „Būk jingo veido. Liaudies daino simpatiškas raudonskruostis bulinimosi fakulteto laboran čius lietuvių liaudies šok‘u sveikas, sveteli brangus! “ mis ir šokiais susidomėjo vi žmogutis — „Būk sveikas Taip maloniai pasveikinti ..Kepurinė“. Prasideda šven si. Besisukančių porų. dai sveteli brangus!“ 0 sveteliai tė B. Zakšauskaitė, surinku ir įžengiame 1 salę — didžią tinė liaudiška vakaronė. Ne nuojančių veiduose — šypse pavargę, bet patenkinti ido sios vienodą sumą taškų. ją chemijos auditoriją šian pamiršo studentai lietuvių nos. . mlu vakaru jau skirstosi 1 dien ji atrodo neįprastai liaudies dainų Ir šokių! Ma Tarp katedrų komandų pir Patenkinti liko visi — ir namus. . . Mintyse atsisveiki šventiškai — gražiai papuoš loniai nuteikia visą vakarą dėstytojai, ir studentai. už nu su šiuo simpatišku žmo mąją vietą laimėjo Karinė ti stalai, ant sienų — išra skambančios liaudies dainos įdomų ir turiningai praleistą gučiu. kuris. šventės pra katedra, surinkusi 384 taškus. dingi. šypseną sukeliantys šoka ir dainuoja visi, kas tik vakarą dėkingi jo organiza džioje tarsi žadėjęs svetingą gali bei nori — ir studentai, plakatai. Antrąją vietą — Politinės toriams. Buvo ko pasižiūrėti, sutikimą, neapvylė. Mus maloniai sutinka tau ir dėstytojai. Kas gi norės buvo ko pasimokyti. . . atsisakyti tokios progos Su tiniais drabužiais pasipuošuekonomijos katedra (227 taš Užveriu didžiosios chemi Jolanta RACAITĖ •los merginos — fakulteto šokti polką, pažaisti lietuvių kai) ir trečiąją — Filosofijos jos auditorijos duris. Tuoj trečiakursės, dabar — sve liaudies žaidimą? O pašokus katedra (226 taškai). pro Jas vėl skubės, rinksis R. GUIGOS nuotrauka. Vai tingos šios salės šeimininkės. ir atsigaivinti norisi. . Visas tris pirmąsias asme nines vietas iškovojo Karinės — Ruoštis pradėjome labai katedros atstovai: 1-oji vie Didžiojoje Auloje vasario anksti. Iš pradžių konkursai ta — P. Kuznecovas, 2-oji — 22 d. vyko Universiteto skai vyko kiekviename fakultete. I. Zvicevičius, 3-oji — A. La tovų konkursas, skirtas TSKP Taip išryškėjo pajėgiausieji kota. Pirmoji iš moterų buvo XXVI suvažiavimo garbei. Organizuoti tokius konkursus eilėraščiais debiutavęs „Moks vidine potencija, nemažų jė eilėraščio pasaulio suvokimo, meistrai. Juos ir pakvietėme irgi Karinės katedros atstovė kasmetinė mūsų senojo Uni leivyje". Neiškentęs paklau gų pastangomis stengdamasis didesnio reiklumo sau. Tai ooetinio žodžio perteikimo laborantė S. Rybakovą. Ant versiteto tradicija. Kultūros siau: perteikti komisijai ir žiūro atsiliepė bendram rezultatui: j Universiteto skaitovų kon roji vieta teko Politinės eko nomijos katedros asistentei klubas turi nemažą pajėgių — Kodėl Jūs pasirinkot bū. vams tai, ką norėjo pasakyti jie pelnė tik trečiąsias vie kursą. Aišku, iš jų nemaža ir R. Paliulytei, trečioji — skaitovų būrį, kurį kasmet tent mediko profesiją, o, sa poetas, ką jautė ir išgyveno tas. Mažai nuo jų atsiliko tikėjomės. Gaila tik, kad šio papildo nauji nariai. Tai liu kykim, ne literato? Daiva je salėje labai daug tuščių Tarpfakultetinės politinės eko jis pats. Tobulai valdyti žodj pirmakursė chemikė nomijos katedros aspirantei J. dija ankstesniais metais vykę pasaulė Bačiulytė ir antrakursė eko vietų... — O man rodos, kad ir padėjo sugestyvus konkursai. — Kuo Jūs, kaip šio rengi Bielickaifei. Ulinskaitė. studijuodamas mediciną, ga jautos pojūtis, jo intelek nomistė Vitalija Siame konkurse - dalyvavo, lėsiu kurti, siekti tobulesnio tas. Jų skaitomo eilėraščio žodis nio „dirigentas", galite mo Vasario 23 d. Didžiojoje Auloje iškilmingame posėdyje deja, ne visų fakultetų ats meninio žodžio, išraiškos Algirdas Lukšėnas, Preky dar nesuskambėjo visom sa tyvuoti tokį palyginti negausų tovai. Žiuri, kurią sudarė ko formos, lavinti meninę kalbą. bos fakulteto trečio kurso vo stygom, neįgavo tikro būrį čia dalyvaujančių skai Universiteto SDAALR komite misijos oirmininkas — Esteti Tarp kitko, tai nėra lengvas studentas, skaitovų konkurse sios savo gyvybės. Bet ir jų tovų? Kodėl, pavyzdžiui, ne to pirmininkas A. Sapožnikodalyvavo Istorijos ir Filologi vas įteikė diplomus ir suve nio lavinimo katedros vedėjas darbas: jis reikalauja didelio pasirodė, kaip sugebantis klausytis buvo malonu. nyrus šių varžybų nugalėto profesorius V. Germanas, stu pasišventimo, daug jėgų. Aš jtikinti auditoriją pasakyto ...Ir štai nugalėtojai išaiš jos fakultetų atstovai? dentų profsąjungos komiteto širdies gelmėse jaučiu tam poetinio žodžio tikrumu, jo kinti, atminimui oaskirtos do — Matyt, iš dalies kalta ir jams. Bet reikia paminėti, kad pirmininkas V. Medeišius, tikrą oareigą žmonėms, no artumu paties poeto balsui ir vanėlės, atitinkami paskatini ši diena. Sekmadienį dauge aktorė ir poetė M. Ku- rą padėti, o juk ir poezija, sąžinei. A. Lukšėnas sugebė mai. Rodos, visi patenkinti. lis studentų išvažiuoja į na kai kurie fakultetai ir kated ros atsiuntė į varžybas nepil darauskaitė, stebėjo ir~ verti kaip ir medicina, padeda gy jo V. Reimerio eilėraščio Baigiamąjį žodj taria poetė mus; ir galbūt ši priežastis no poetinio žodžio mylėto venti — tiek fiziškai, tiek ir „Esmė" esmę perteikti taip, Meilė Kudarauskaitė. Ji daug lėmė atstovaujančiųjų skaičių. nos sudėties komandas, pa jus, kurie skaitė Just. Marcin morališkai... Ji dažnai nelei kaip ji atspindi pafj eilėraštį, šiltų žodžių skiria atvyku- Iš kitos pusės — tai rodo, kad vyzdžiui: Ekonominės kiber netikos ir finansų fakultetas, kevičiaus, J. Degutytės, V. džia palūžti. Vienintelis minusas, kuris ne siems poezijos, meninio žo čia susirinko kaip tik tie, Istorijos fakultetas. Adminis Reimerio, A. Drilingos eiles. Ir dar tada, kalbėdamasis leido jam atsistoti greta T. džio mylėtojams. „Didžiausia kuriems yra brangi ir širdžiai tracija, Mokslo tyrimo sek Dar prieš startą, likus ge su šiuo vaikinu, nuspėjau, Kajoko, tai techninio pasi pasaulyje tiesa yra poezija." artima ooezija, jos žodžio torius, Filosofijos istorijos ir ram pusvalandžiui iki kon kad nugalėtojo laurai ir ati ruošimo "stoka, kurio jis ga — sako poetė. mokslinio ateizmo katedra. magiškoji galia... kurso pradžios, susioažinau teks būtent jam, Tomui Ka lutinai neįstengė užtušuoti Kada visi pradėjo skirstytis, Mokslinio komunizmo kated su vienu iš negausaus būrio jokui. Ir, pasirodo, neapsiri meistrišku minties perteikimu, užkalbinau Gamtos fakulteto Štai ir viskas. Pabaigoje ros komanda varžybose vi skaitovų (iš viso jų tebuvo kau. Tomas Kajokas išties palyginti lengvu žodžio, eilu kultūros klubo pirmininką belieka dar pasakyti, kad sai nedalyvavo. Tikėsimės, 6 studentai) — tai Medicinos meistriškai deklamavo Just. tės valdymu. Audrių Želvį. ši graži mūsų Universiteto kad kitose Universiteto pir Ketvirtakursis fizikas Aud fakulteto pirmakursiu Tomu Marcinkevičiaus „Ablingos visos komandos — Sakykite, kaip jūs šie tradicija ilgai gyvuos ir kles menybėse Kajoku. Pasirodo, tai jau ne ašarą". Buvo matyti — vaiki rys Deringas ir antrakursė bus pilnos sudėties. met ruošėtės šiam konkursui? mažą patirtį turintis skaito nas tai daro ne deklaratyviai, prekybininkė Violeta Zagurstės. A. SMAILYS Jurgis PEKARSKIS vas, neseniai savo kūrybos ne paviršutiniškai, o su didele kytė, matyt stokojo gilesnio Ko tikėjotės?
KADA LYDI SĖKMĖ
KALVIO IGNOTO ŽEMĖJE Šiaurės rytų Lietuva — tai kraštas, kur vyko atkakli ko va dėl Tarybų valdžios, kur ginklu ir žodžiu dėl laisvės kovojo kalvis Ignotas ir mo kytojas Dičkus, kur Didžiojo Tėvynės karo metais veikė A. Raguočio vadovaujamas „Že maitės" partizanų junginys. Todėl neatsitiktinai žiemos žygio tarybinės liaudies re voliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis maršrutas atvedė mus — dešimt kom jaunuolių matematikų — į mokyklos direktorium K. Bar Rokiškį — Kalvio Ignoto že sukovu, aplankėme J. Smuškevičiaus muziejų, padėjome mę. Rokiškyje susitikome su Di gėlių Rokiškio karių kapinėse, džiojo Tėvynės karo dalyviu Rokiškio sūrių gamykloje kaldabar Rokiškio II vidurinės bėjomės su darbo pirmūnu
A. Savicku. Įsiminė kraštoty ros muziejus Tyzenhauzo rū muose ir revoliucionieriaus E. Tičkaus paminklas. Susipažinę su Rokiškio architekfūros ir istorijos įžymy
bėmis, pabuvojome Vyžuonių ir Miliūnų kaimuose. Aplan kėme Miliūnų muziejų, susi pažinome su „Žemaitės" par tizanų junginio kovų keliais, pabuvojome partizanų žemi nėse. Neužmirštama išvyka į Za rasus: Tarybų Sąjungos did vyrės M. Melnikaitės pamink las, memorialinis muziejus buvusiame Zarasų revoliuci niame komitete ir ledu su kaustyti žydrieji ežerai. Paskutinėmis žygio dieno mis susitikimuose su E. Tič kaus vidurinės mokyklos, III vidurinės mokyklos abiturien tais, interklubo „Planeta" na rių vakaronėje geriau pažino me Rokiškio jaunimą, kuris gerbia ir šventai saugo savo žemiečių atminimą ir garbin gas tradicijas. Kęstutis BAUŠYS
įfelBimai ----- z
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 790341, išduotą Fizi kos fakulteto studentui Gin tautui ZAKb'I, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 791336, išduotą Preky bos fakulteto studentei Violetai-Eglutei ŠIDLAUSKAI TEI, laikyti negaliojančiu. Medicinos ir Gydytojų tobulinimosi fakultetų de kanatai ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Farmakologijos ir mikrobiologijos kated ros docentę Malviną Renčytę dėl tėvo mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapn6uHHC CTy,ĄeHTac» («CoBeTCKHH cryAeHT»). OpraH napTKOMa peicropaTa, KOMHTeTa AAKCM, npo<j>KOMa opAeHOB TpyftoBoro KpacHoro 3naMeHH ■ ĄpyacČti HapoAos BnAtHioccKoro yHHBepcnTera hm. Bnunaca KaUcynaca Aht. CCP. Ha ahtobckom snbiKe.
Farmakologijos ir mik robiologijos katedros bei Vaistų sintezės ir tyrimo probleminės laboratorijos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia docentę Malviną Repčytę ir mokslinę bendradarbę Alvyrą Dienienę dėl tėvo mirties.
Filologijos fakjlte-o rusų kalbos ir literatūros, specialybės IV kurso 3 grupės studentai ir kura torė užjaučia Romą Puraitę dėl mylimo tėvelio tragiškos mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame Matematikos fakulteto taikomosios matematikos specialybės I! kurso stu dentę Reginą Puraitę dėl tėvo mirties. Grupės draugai
LV 07534 Užs. Nr. 704 Tiražas 4500
REDAKTORE Z. BESASPARYTE