VISŲ SALIŲ PROLETARAI. V1ENYKITESI
uap^Binis istUDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1981 m. kovo 20 d.
Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete gausiausia komjaunuolių šeima. Joje per 1,6 tūkstančio narių. Nors ko lektyvas didelis, tačiau dar nus. Apie fakulteto komjau nuolių veiklą paprašiau papa sakoti biuro sekretorės Dalios Kargytės. Neseniai savo darbą baigė Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XXVI suvažiavimas. Kaip jūsų fakultetas pasitiko šią didžiulę mūsų liaudies šventę? Prieš TSKP XXVI suvažia vimą mūsų fakultete vyko Lenininės {skaitos visuomeni nė politinė atestacija. Aš džiaugiuosi, kad ji vyko labai organizuotai, kūrybingai. Atestuoti beveik visi komjau nuoliai. Tačiau yra dar ir to kių, kurie nepakankamai ski ria dėmesio mokymuisi, numo ja ranka Į patikėtas visuome nines pareigas. Jiems atestaci ja atidėta, tačiau juos griež tai kontroliuos fakulteto ir specialybių komjaunimo biu rai, kol šie žmonės bus tinka mai pasiruošę visuomeninei politinei atestacijai. Su didžiuliu pakilimu vyko TSKP Centro Komiteto ata skaitinio pranešimo .partijos XXVI suvažiavimui aptarimas. Kiekvienam iš mūsų yra brangios eilutės, kuriose kal bama apie tolesnj liaudies švietimo vystymą, mokymo, darbinio ir dorovinio auklėji mo gerinimą, mokymo ryšio su gyvenimu stiprinimą. Labai susidomėję studentai gilinosi, aptarinėjo „Pagrindinių TSRS ekonominio ir socialinio vys tymo krypčių 1981—1985 me tams ir laikotarpiui iki 1990 metų" dokumentą. Kaip būsi miems ekonomistams, pramo nės specialistams, mums itin
svarbus šis dokumentas. Juk nemažas būrys fakulteto studentų pavasarį įsilies Į mūsų kuriančios komunizmą visuomenės gretas. Kaip žinoma, jūsų fakultete yra gražios darbo ir poilsio tradicijos. Ar jūs jau ruošiatės vasaros darbams? Taip. Neseniai vyko fakulteto komjaunimo biuro posėdis, kuriame aptarėme, kaip organizuosime studentų statybos būrių darbą. Jau yra su-
Kovo 12 dieną „Žinijos" draugijos Centriniame lek toriume ivvko Universite to studentu susitikimas su LKP XVIII suvažiavimo delegate LKP Vilniaus miesto antrąja sekretore V. Klikūnlene ir TSKP XXVI suvažiavimo dele gatu „Sigmos" susivieniji mo generaliniu direktoriu mi A. Cluprinsku. Delegatai pasidalijo mintimis apie suvažiavi muose iškeltus uždavinius, atsakė i studentu klausi mus. Z. STASKEVIČIŪTE
dalyviai išklausė Kuro apara tūros gamyklos laikraščio „Darbininko garbė" redakto riaus L. Kiauleikio praneši mą. Konferencijoje kalbėjo įmonių bei aukštųjų mokyklų laikraščių redaktoriai, gamy bininkai, partijos komitetų sekretoriai. Konferencijos darbą apiben drino „Komunisto" žurnalo vyriausiasis redaktorius, pro fesorius, filosofijos daktaras G. Zimanas. „TS" lnf.
Kovo 13 dieną Vilniaus „Garbės ženklo" ordino TSRS 50-mečio kuro aparatūros ga mykloje įvyko sostinės įmonių ir aukštųjų mokyklų laikraščių žurnalistų konferencija. Jos
Nr. 9(1148)
tik atsiliekantys, bet ir patys uoliausieji, pavyzdinglausiejl studentai. Organizavome daug pažintinių viktorinų, kuriose noriai dalyvavo mūsų pirmakuršiai. Tai „Kaip žinome TSKP istoriją", „Ar žinai Universiteto istoriją". Gerai dirba komjaunimo biuro akademinis sektorius, kuriam vadovaują Roma Tumėnaitė. Pagirtinas politinio ideologinio sektoriaus darbas. Jam vadovauja Angėlė Mlniotaitė. Ji baigusi
M Ū S V ŠIOKIADIENIAI formuoti 7 studentų būriai. Vienas būrys dirbs tarptauti niame studentų būryje Vilniu je. Kitas būrys važiuos į spartuollškas Gagarino miesto komjaunimo statybas. Didžiuo juosi savo draugais, kurie gerai dirbo praeitą vasarą, bet manau, kad šiais metais dirb sime dar energingiau ir kūry biškiau. Neblogi jūsų pirmakursių mo kymosi bei visuomeninės veiklos rezultatai. Kokį orga nizacinį darbą dirbate su jais? Už darbą su pirmakursiais atsakingas Lenino stipendinin kas, komjaunimo aktyvistas Arvydas Jalinskas. Jis apdo vanotas VLKJS CK ženkleliu „Už labai gerą mokymąsi". Kiekvieną savaitę Arvydas ir jo pagalbininkai tikrina pir makursių mokymosi rezulta tus. Palaiko glaudų ryšį su specialybių akademinio darbo sektoriais, su dėstytojais, kursų kuratoriais. Išaiškinti ne
Filologijos fakultete įvyko susitikimas su poetu J. Striel kūnu. Poetas paskaitė savo eilėraščių, pasidalijo minti mis apie kūrybą, taip pat apžvelgė rusų klasiko Tutčevo gyvenimą ir kūrybą. Šio dai niaus eilėraščius J. Strielkū nas pirmasis imasi prakalbinti lietuviškai. Aldona ŠILALYTE
Marksizmo-leninizmo universi tetą. Išmananti savo darbą, įdomiai pravedanti polltlnformacijas, paskaitas pasaulio po litiniams įvykiams nušviesti. Kaip galvojate pasitikti 111-ąsias V. Lenino gimimo metines? Pirmiausia tai labai geru mokymusi, giliu žinių įsisavi nimu ir aktyvia visuomenine veikla. Tai bus mūsų kuklus įnašas į milžiniškus mūsų ta rybinės liaudies darbus, ku riuos ji skiria mūsų didžiojo vado V. Lenino atminimui pa gerbti. Visi iki vieno iš eisime dirbti lenininės šešta dienio talkos metu. Jau dabar ruošiame sten dus ,kurie pasakos apie ne pamirštamus V. Lenino bio grafijos puslapius. Visuose specialybių biuruo se vyks komjaunimo su sirinkimas „Kaip mes vykdo me Lenino priesakus". Tai bus
konkreti mūsų darbų ataskai ta. Dalia, Jūs pirmus metus vadovaujate komjaunimo biu rui. Iš kur ta sėkmė, lydinti Jūsų komjaunuolių kolektyvą. Ar nesunku derinti studijas su atsakingomis visuomeninė mis pareigomis? Dirbti nelengva. Vis dėlto atėjau į pirmaujantį kolekty vą. Reikia išlaikyti tuos lai mėjimus, kurie buvo pasiekti, ir siekti dar geresnių. Su komjaunuoliška veikla susiju si dar nuo mokyklos laikų, pirmame kurse buvau specia lybės biuro sekretore, vėliau dirbau profsąjungos organiza cinį darbą. Žinoma, jeigu at sidėtam tik - visuomeniniam darbui, rezultatai būtų geres ni, bet dabar valstybiniai eg zaminai, diplominis darbas... Svajoju, baigus studijas, pasi likti komjaunimo biure. O sėkmė — tai mūsų viso ko lektyvo pastangos, triūsas, at kaklumas, reiklumas sau, draugiškumas, nepakantumas blogiui ir pasiaukojimas... Kar. tais visiems tenka iki vėlyvo vakaro padirbėti. Nuostabūs mano draugai, kurie padeda dirbti, kurie niekada neatsa kys pagalbos. Tai tokie mūsų komjaunuo lių šiokiadieniai, — geraširdiš kai nusišypsojo Dalia. Ir ilsėtis, žinoma, mokam! Na, o jeigu norit pamatyti, ateikite į SSB meninių brigadų apžiūrą. Ačiū, Dalia, už kvietimą ir malonų pokalbį. Sėkmingai iš laikyti valstybinius egzaminus ir toliau taip pat sumaniai vadovauti Ekonominės kiber netikos ir finansų fakulteto komjaunimo būriuil
Kalbėjosi Elvyra ŽEIŽIENE
Kaina 2 kap.
ŠIAME NUMERYJE: KĄ DIRBA FIZIKAI?
* NEAKIVAIZDINIAME SKYRIUJE
*
KRAŠTOTYRININKŲ ŽYGIAI
*
PREMJEROS ANOTACIJA
* KVIEČIA KONKURSAS
GERIAUSIEJI...
Ramūno Guigos nuotraukoje Lenino stipendininkas Fi zikos fakulteto V kurso studentas Vidmantas STRIMAITIS.
Kovo 13 dieną Chemijos fakultete įvyko olimpiados „Studentas Ir mokslo bei tech nikos pažanga" chemijos spe cialybės konkurso I turas. Olimpiadoje dalyvavo 60 ge riausiųjų fakulteto studentų. Aktyviausiai dalyvavo I Ir II kursų studentai. Olimpiados dalyviai turėjo išspręsti 8 už davinius Iš įvairių chemijos sričių. „TS" lnf.
Gamtos fakultete kovo 16— 17 dienomis vyko olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga". Renginy je dalyvavo I ir II kurso ge ografai ir geologai bei I—IV kurso biologai. Olimpiados nugalėtojai bus premijuojami. Istorijos fakulteto studentai aplankė N karinį dalinį. V. SASNAUSKAS Išvyką organizavo Vilniaus universiteto karinės katedros majorai Romanenko ir Trifonovas. Vaikinai apžiūrėjo ka *** reivines, ginklų saugyklą, buities patalpas. Visiems pati ko poilsio kambarys. Universiteto studentų staty Karininkai supažindino studentus su budėtojo postu, jo bos būrių aktyvistai išvyko į veiksmais ir teisėmis, parodė sargybinių mokymo aikštelę. turistinę kelionę Dunojaus Dalinys didžiuojasi puikiu Kovinės šlovės muziejumi. upe. Jie aplankys Bulgariją, Salėse surinkta daug ginklų, šaudmenų, didžiųjų karvedžių daiktų, įdomių nuotraukų. Didelė ekspozicijos dalis skirta tarybinių kanų šiokiadieniams, naujai technikai. Įdomu tai, kad eksponatus muziejui rinko ir patalpas jam ruošė patys kareiviai. Ši išvyka visiems labai patiko. Jonas OKMANAS
Vengriją, Čekoslovakiją, Ju goslaviją, Austriją. Už gerą darbą studentų bū riuose kelialapiais į šią kelio nę apdovanoti Pramonės eko nomikos fakulteto IV kurso studentas Lenino stipendi ninkas fakulteto komjaunimo biuro sekretorius Šarūnas Kliokys, Teisės fakulteto V kurso studentas, Universiteto komjaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotojas Virgini jus Kaupas ir kiti.
*** Universiteto kraštotyri ninku klube prasidėjo SMD konferencija. Pranešimus iau skaitė istorikai ir sociologai, et nografai ir tautosakiniu' kai, kalbininkai. Konferencijos dalyviai savo pranešimuose panau dojo medžiagą, surinktą Obeliu kompleksinėje kraštotyrininku ekspedici" io-ie. „T. S." inf.
„ .. .Efektyviau naudoti aukštųjų mokyklų mokslini potencialą liaudies ūkio už daviniams spręsti". „ .. .Stiprinti mokslinio ty rimo, projektavimo ir paieš kų: konstravimo organizacijų ir aukštųjų mokyklų materia linę-techninę bazę". Iš „Pagrindinių TSRS eko nominio ir socialinio vystymo krypčių 1981—1985 metams ir laikotarpiui iki 1990 metų". Fizikams gali pasirodyti net keista, kad bus kalbama apie studentus, diibančius darbą pagal ūkiskaitos sutartis su mūsų bei kitų respublikų įmonėmis. Jei būtų kalbama apie rimtus mokslo darbus, bent apie laisvalaikio pramo gas, garsiąsias FiDi ar dar ką nors... Čia — kasdienybė. Fizikos fakultete įprasta, kad studentai didesnę dalį specia lybės studijoms skirto laiko praleistų ne auditorijose, o įvairiose laboratorijose. Tai neaplenkia nė vieno čia stu dijuojančio. Štai apie šimtas studentų, įsidarbinę laborato rijose, atlieka darbus, pagal ūkiskaitos sutartis. Vytautas Latinis — vienas iš jų. Jis mokosi IV kurse, specializuojasi radiofizikoe. „Pauostyti" ūkiskaitos darbo Vytautui teko jau I kurse, o nuo II kurso su pamėgtu dar
kalbomis. Vilius Armanas jau diplo mantas, specializuojasi pus laidininkių fizikoje. Pagal ūkiskaitinę sutartį jis tiria puslaidininkinių lazerių deg radaciją. Vilius taip pat piisimena, kiek daug darbo rei kėjo nestandartinės aparatū ros, reikalingos šiems tyri mams, sukūrimui. Jam atrodo, kad daug bendrumo tarp ūki skaitos darbo ir veiklos studen tų mokslinėje draugijoje. Kaip žinome, SMD veiklos galuti nis rezultatas — pranešimai konferencijose. Okiskaitos darbas dar labiau suartina studentą su laboratorija, jo gilinimąsi į pasirinktą profe siją būna pastovesnis, nuo seklesnis. Pašnekovas pažymi, kad ne kiekvieną studentą gali patenkinti darbas labora torijoje. Ne kiekvienas technikos (dažniausiai radijo) mėgėjas gali susidoroti su to kiu darbu. Tam reikia valios, nuoseklių ieškojimų.
Praėjusios sesijos Mate matikos fakulteto studentų pažangumas — 3,74. Opiausia problema — di delis skolininkų skaičius: vasario mėnesi po vieną, dvi, o kai kurie ir tris skolas turėjo pusantro šimto studentų (Fakultete mokosi daugiau kaip tūks tantis). Dabar jų neliko nė dešimties. Skolos, skolos... Tai vi sai suprantama, kadangi studijuoti matematiką, kaip sako patys studentai matematikai, toli gražu nepaprasta ir sunku. — Vieną iš svarbesnių priežasčių — fakultete mokosi nemažai studentų, nevisiškai pasiruošusių ir nelabai rimtai žiūrinčių i matematikos studijas. Be to, buvo trumpas semest ras, kadangi kolūkio talka tęsėsi apie pusantro mė nesio, — kalba prodekanas doc. A. Nagelė. Aišku, pirmo kurso stu dentams sunku buvo įsi traukti i studijų ritmą, iš mokti sistemingai dirbti, paskaitų krūvis taip pat didelis, mokytis naujų mokykloje net negirdėtų disciplinų. — Man iš tiesu stigo valios, ryžto, gerai iki pa baigos pasiruošti. — savi kritiškai kalba pirmakursė A. Jankauskaitė.
šanauskaitė. Susirinkimuose dalyvau ja dekanato atstovai, biu ro nariai, mokslo pirmū nai. Neseniai įvyko ir pir makursiu susirinkimas, ka Studentai sako, kad ne riame dalyvavo III kurso lengva isisavinti tokias studentė Lenino stipendi disciplinas, kaip algebra ninkė D. Daukšaitė. fizika, matematinė analizė Kiekviena mėnesi že Daugiausia skolininkų yra mesniųjų kursų kuratoriai III ir IV kursuose. Sunkiau kviečiasi kursų seniūnus, sia buvo susidoroti su fizi tikrina studentų lankomu ka. mą, kalbasi įvairiais kitais — Dar viena priežastis klausimais. Fakultete kiek lėmusi nemažą skolininkų vienos katedros dėstytojai o dar didesni skolų skai konsultuoja studentus. čių, yra ta. kad studentai — Tačiau yra ir kuo nesistemingai lankė pa pasidžiaugti. Gerai ir la skaitas. (II, taip pat I kur bai getai sesiją išlaikė per sai). Kai kurie studentai 300 studentų. Mokslo pir nevisada laiku atsiskaity mūnai — pirmakursis A. davo už koliokviumus ir Stlkonas. antrakursiai B. kontrolinius darbus, — pa Aismontas, D. Andrikytė, sakoja doc. A. Nagelė. A. Tarmokas, kurie visada Taigi ši problema spren padeda savo draugams, -džiama fakulteto mokslo sako komjaunimo biuio taryboje, partijos susirin sekretorė. kimuose. mokymo auklėji O buvęs didelis skoli ninku skaičius mažėja. Tai mo biure, grupėse. — Skolininkai gauna rodo, kad visuomeniniu dekanato nuobaudas: įspė organizacijų darbas, rimta jimus, papeikimus, neat- gerai studijuojančiu drau vykusieji i svarstvmus po gu pažiūra i mokslą, pri nepažangiuosius sėdžiuose — griežtus pa vertė peikimus. Komjaunimo matematikus susimastyti prožektoriaus reidas kont Ir džiugu, kad studentų roliuoja, kaip studentai iš skolos virsta iu atkaklaus bendrabučio išeina i pa darbo, nors ir vėlokai, bet skaitas, kaip jas lanko, — isisavintu žinių ivertinimu. pasakoja MaF komjauni Rita Zurauskaitė mo biuro sekretorė R. Ma-
ČIA DIRBA FIZIKAI bu nesiskiria iki šių dienų. Jo darbas pusijęs su optiniu efektų taikymu radiotechniko je. Apskritai, optoelektronika — nauja progresyvi fizikos mokslo šaka — pažymi pa šnekovas. Optinių efektų taikymas tu rėtų praplėsti radiotechnikos įrengimų galimybes. Vytautas prisimena, kaip diena iš die nos, vadovauiamas vyresniojo mokslinio bendradarbio J. Vyšniausko, dirbo vis sudė tingesnį darbą. Kaip šviesos šaltiniai bandymams naudoja mi gana kompaktiški puslaidi ninkiniai lazeriai. Išmokstama dirbti su prietaisiais, įgyjami mokslinio darbo įgūdžiai. Dau gelis čia naudojamų prietaisų (pavyzdžiui, stroboskopinis oscilografas ir kt.) toli gražu pralenkia esančių mokomosio se laboratorijose galimybes. Dažnai pristinga ir literatūros rusų, o ypač lietuvių kalbo mis. Tenka pasinerti į įvairius leidinius, parašytus užsienio
KAIP SEKASI NEAKIVAIZDININKUI
Yra toks būrys
Vilius Armonas jau ruošia si diplominiam darbui tema (šiuo metu dar ne visai su konkretinta): „Gilių centru spektroskopija". Taigi, šis mokslo tiriamojo pobūdžio darbas kaip tik sutampa su veikla laboratorijoje pagal ūkiskaitos sutartį. Kai paklausėme, Fizikos fakulteto dekano, radiofizikos katedros vedėjo profesoriaus V. Kybarto, kokią naudą ūki skaitos darbas gali duoti stu dentams, jis prisiminė, kai praėjusių metų laidos absol ventas Jonas Matukas kartu su aukštojo mokslo diplomu gavo ir VLŪPP bronzos meda lį už prietaisą elektrinių sig nalų sudėčiai. Šis prietaisas — ūkiskaitos darbo studijų me tais rezultatas. Yra apskaičiuota, kad iš baigusiųjų VU Fizikos fakul tetą į LTSR Mokslų akademi jos institutus paskiriama 12 —15% absolventų, į aukš tąsias mokyklas — 15—20%, į gamybos tyrimo įstaigas 30 —40%. Tai skaičiai, kure puikiai nusako mokslo tiria mojo darbo įgūdžių svarbą. Norisi palinkėti pašneko vams, visiems, rimtai pasinėrusiems į konkrečias fizikos sritis, kūrybinių ieškojimų, QA K m Romas JANKAUSKAS
Dieninio skyriaus studentas vičių, kurie sugeba ne tik ge į auditoriją atėjo neseniai rai dirbti, bet ir mokytis. Tei galima ir palikęs mokyklos suolą, o ne giamai atsiliepti akivaizdininkui jau seniai iš apie III kurso žurnalistą Ed blėsę mokyklos gyvenimo vardą Gurauską ir IV kurso vaizdai. Neakivaizdinio sky istoriką Juozą Liepuorių. Jie riaus studentai į auditorijas puikiai šturmuoja ne tik jūrą, atskuba iš fabrikų, gamyklų, bet ir mokslo aukštumas. Antri metai priimami stu mokyklų. Dirbti ir mokytis — nelengva, bet entuziazmo ne dentai į istorijos specialybės trūksta nei aštuoniolikmečiui, rusų grupę. Pernai čia mokėsi nepatekusiam į stacionarą, nei 20 studentų, šiemet — 16, iš moterys. keturiasdešimtmečiui, norin kurių tik keturios čiam savo praktinį darbo sta Čia daug mokėsi karininkų, gal todėl šis kursas labai dis žą papildyti teorija. Kaip papasakojo neakivaiz ciplinuotas, draugiškas. Kaip pabrėžė prorektorė A. dinio ir vakarinio skyrių pro neakivaizdinio rektorė Anastazija VYGON- Vygontienė, TIENE, suderinti studijas ir skyriaus studentai turi dirbti darbą ne taip jau paprasta. pagal paskirtą specialybę, nes Darbas reikalauja jėgų, o tik tokiu būdu teorinį išsila mokslas irgi iškelia aibę sun vinimą galima pritaikyti prak kumų, ypač tiems, kurie dar tikoje. Ypač būtina žurnalisti turi šeimas. Norą geras moky kos, teisės, prekybos, biologi masis pridera nuo paties jos jr kt. specialybių studen studento, nuo to, kaip jis su tams. Darbas pagal specialy bę, studijuojamą universitete, geba išnaudoti savo laiką. Viso neakivaizdiniame sky suteikia studentui įgūdžių, riuje mokosi 4 690 studentų leidžia pajusti to darbo spe Pasirodo, didžiausias kon cifiką, padeda lengviau pa kursai į prekybos, teisės spe naudoti teorinę medžiagą. Ne cialybes, o kitur, pvz. buhal paslaptis, kad kai kurie neaki terinėje apskaitoje vos suren vaizdininkai tame pačiame kamas reikiamas kontingentas. kurse „sėdi” po kelis metus. Didelė nelygybė specialybių Kad iš tikrųjų sėdi — nepasa atžvilgiu, bet besiveržianč'o kyčiau. Mat per tą laikotarpį srauto nesustabdysi. Gal tik jie spėja išauginti porą gražių per mažai žinoma apie tas vaikučių. Juokai juokais, bet „nepopuliariąsias" specialy toks kai kurių tėvelių studi javimas daro gėdą atžaloms bes? Trumpai norėtųsi papasako — stacionaro studentams. To ti ir apie neakivaizdininkų dėl dabar iš neakivaizdininkų studijas. Sesijų metu skaito griežtai reikalaujama laiku mos apžvalginės paskaitos, užbaigti studijas. teikiamos visapusiškos kon Susumavus šios sesijos re DRAUGAUJA sultacijos, priiminėjamos įskai zultatus, paaiškėjo, kad ge STUDENTAI tos ir egzaminai. Per paskaitas riausiai mokėsi filologijos, ir konsultacijas neakivaizdi pramonės ekonomikos, istori Ekonominės kiberneti ninkams yra aiškinama, kaip jos fakultetų studentai. Šiek kos specialybės II kurso toliau kokį dalyką studijuoti, tiek blogiau sesiją baigė tei 2-os grupės studentai gali kaip suprasti kontrolines ir sės, prekybos specialybių stu pasigirti savo draugystės kursines, taip pat praktikų dentai. Bendras neakivaizdinio užduotis, jų atlikimo tvarką. skyriaus pažangumas 60%. ryšiais su daugelio mūsų Neakivaizdininkams viską at Neakivaizdinio skyriaus mo šalies aukštųjų mokvklu likti reikia savarankiškai, to kymosi pažangumas labai ski studentais. Jau pirmo kur dėl žinių įvertinimas priklauso riasi nuo stacionaro studentų so pradžioje išsiuntinėjo nuo to, kiek buvo gilinamasi mokymosi pažangumo. Tai, me laiškus i visas Tarybų į vieną ar kitą discipliną. kaip minėjau, nulemia dauge Sąjungos aukštąsias mo Istorijos fakulteto neaki lis veiksnių nepakankamas kyklas, ruošiančias ekono" vaizdinio skyriaus metodi darbo ir mokslo derinimas, as mistus-matematikus. Ne ninkė Dana Valentukevičiūtė meninis gyvenimas (rūpinima papasakojo apie istorijos ir sis šeima ir 1.1.). žurnalistikos specialybių ne Tačiau noras mokytis — akivaizdininkus. Iš viso šių uždegantis, todėl turėtų susi specialybių studentų yra 515, mąstyti ir dieninio skyriaus iš jų 337 istorikai, 178 žurna studentai, kuriems suteiktos vi listai. Šventinių puokščių parodo sos sąlygos gerai mokytis, ku Šiųmetinių 6 kurso istorikų riems nėra tų sunkumų, su je „Tau, tarybini žmogau!", laida ypač gausi — net 56 kuriais susiduria daugelis kuri vyko TSRS Liaudies ūkio studentai. Penki šios specialy neakivaizdininkų. parodos gėlininkystės ir ap bės diplomantai — penketukiSveikintina, kad dirbantis želdinimo paviljone TSRS ninkai, septyniolika mpkosi žmogus turi tiek ryžto, valios, XXVI suvažiavimo garbei, penketais ir ketvertais. ir siekia aukštesnio išsilavini mūsų respublikos ekspozicija Norėtųsi paminėti šeštakur- mo. laimėjo trečiąją vietą. Šalia sius Petrą Balčiūną, Eleną didelių respublikos apželdini Marcelionienę, Algį BeinoraMILDA PALIULYTE mo trestų bei šiltnamių puokš
Į Universitetą visi ateina mokytis. Ir, įodos, operatyvi nio būrio nariams čia sunku rasti darbo. Deja... Per pirmą jį semestrą buvo išaiškinta apie šimtą bendrabučio vi daus tvarkos pažeidimų. Šis skaičius — toli gražu nėra būrio darbo rodiklis, jis grei čiau rodo mūsų, studentų trū kumą, beprasmiškai praleistą laisvalaikį, kurio metu pra randame, o ne randame... Jonas Urka — operatyvinio būrio vadas, pernai — komi saras, dalyvauja būrio veiklo je jau treji metai: __ Kartais komendantai, ar bendrabučių tarybų pirminin kai kreipiasi į mus, kai konf liktas su įsismaginusiais gy ventojais peržengia leistinas ribas. Tokių atvejų nedaug. Kad jų būtų dar mažiau — organizuojame reidus. Pažei dėjus kviečiasi jų fakulteto komjaunimo ir profsąjungos biurai, Universiteto komjau nimo jr profsąjungos komite tai. Ir tada linksmybių mėgėjui atsiranda problema: teks ar neteks toliau gyventi bendra butyje. Be to yra dar sien laikraščiai bendrabučiuose ir
kiekviename fakultete. Viena kita karikatūra padeda pažei dėjams persigalvoti. — Reidai Į bendrabučius — svarbus jūsų darbo baras, bet juk tai dar ne visa veik iai — Universiteto operatyvinis būrys įkurtas prie Lenino ra jono Vidaus reikalų skyriaus. Su skyrium glaudžiai bendra darbiaujame. Dalyvaujame reiduose mieste. Budime įvai riuose Universiteto renginiuo se, daug dėmesio skiriame jaunimo teisiniam auklėjimui. Juk svarbiausia — kad nebū tų teisėtvarkos pažeidimų. — Ar negalėtumėte, Jonai, keletu žodžių apibūdinti būrį? — Mūsų būryje — dvide šimt penki nariai. Tai beveik visų fakultetų atstovai. Už bu dėjimą Studentų statybos bū rių 30-mečio minėjime Sporto rūmuose Universiteto komjau nimo komiteto Garbės raštais apdovanoti studentas Kęs tutis Jakutis, teisininkai Vik toras Preikšas ir Vacys Kochanskas ir kiti. — Dėkoju už pokalbį. K. OGINSKAS
Matematikų
„TAURO“
skolininkai
TRADICIJOS
visi kibernetikai atsiliepe, tačiau su kai kuriais užsi mezgė tvirta draugyste. Susirašinėjome su novosibirskiečiais, jerevaniečiais, Tartu studentais. Pavasari pas mus Vilniuje apsilan kė grupė Jerevano studen tu, o antro kurso pradžio je nemažai mūsų grupės studentu viešėjo Armėni jos sostinėje. Pradėjome susirašinėti su Taškento ir Lvovo studentais. Šiais mokslo metais mus a pi ar-
kė draugai iš Tartu uni versiteto. susipažino su senuoju mūsų Vilniumi, Universitetu. Bene stip riausi ryšiai užsimezgė su Lvovo I. Franko universi teto ekonominės kiberne tikos specialybės studen tais. Per žiemos atostogas penkiolika studentu iš mū sų grupės nuvykome i Lvovą, kur buvome labai draugiškai sutikti. Laimis URBANAVIČIUS
PARODOJE UNIVERSITETO GEDĖS čių žydėjo ir mūsų Universi teto Botanikos sodo gėlytės. Jas į parodą vežė Kristina Balnytė, buvusi Universiteto Gamtos fakulteto auklėtinė. Dabar ji sumaniai vadovauja Universiteto Botanikos sodo oranžerijoms. Kristina susiža vėjusi pasakoja apie parodą, apie nepaprastą puokščių
grožį. O svarbiausia, kad la bai daug žmonių gėrėjosi puokštėmis. Dabar ji su keturiomis ko legomis E. Morozaite, J. Banikonyte, L. Tomaševič, E. Mickevič kruopščiai prižiūii gėles, pumpurus, kurie pražy dės V. Lenino gimimo meti nėms. Kiekvieną dieną gėli
Nespėjo atvėsti sesijos aistros, o studentu staty bos būriu judėjimo akty vistus užgriuvo nauji rū pesčiai — prasideda vasa ros darbu paruošiamasis laikotarpis. Pramonės ekonomikos fakulteto „Tauro" būrio vadas Kęstutis Daukšvs ir komisarė Audronė Šid lauskaitė puikiai supranta, kad trečiojo semestro darbo rezultatai priklausys visu pirma nuo to, kaip bus padirbėta dabar „Tauras" — fakulteto reprezentacinis būrvs. No rinčiu patekti i ii dvigubai daugiau negu reikia, to dėl vadui ir komisarui teks nemaža padirbėti — susipažinti su žmonėmis ir kruopščiai atrinkti geriau sius. Jau įvvko pirmasis būrio susirinkimas. Kęstu tis Daukšvs papasakojo pirmakursiams apie stu dentu statybos būriu tradi cijas. O juk papasakoti tikrai yra apie ka — bū rys vienas geriausiu Uni versitete, 1979 metais jis buvo pirmas, 1980 metais — antras. Savo būrio nepamiršta ir dabartiniai antrakursiai. Jau tapo tradicija kad iie kartu su savo jaunesniai siais draugais išvažiuoja j „Taura". Ju draugiška pa rama ir dalykiniai patari mai padeda greičiau adap tuotis vietoje ir užtikrinti reikiama darbu vykdymo sparta. Pirmakursiai kupini nauju sumanymu ir noro nugalėti. Tikime, kad iie tai įrodvs darbais. Audrius MATULAITIS studentų statybos būrio „Tauras-80" narys
ninkės kruopščiai apžiūri kievieną augalą, o jų — keli tūkstančiai. Čia kvapiosios amazoninės lelijos, eupatorijos, agapantai, įvairiaspalvės gerberos. Kris tina stengiasi, kad į LŪP gėlių parodą ji nuvežtų daug gra žių gėlių. Elvyra ŽElZlENE
GYVENIMAS KAIP DAINA...
vėlis
... Atskrido dainorėliu ir šnekorėliu žemėn, Kup:škio kraštan ,ankstyva pa vasari eandras. Atskrido gražiem Palėvenėlėn ir at nešė bernioką. Paskui ber_ niokas pradėjo augti, di dėti, lakstyti. Ir darbu jam netrūko. Bet labiau visko dainos širdin krito, senoviškos, k.upiškėniškos. Panorėjo berniokas ir
pats pamėginti. Pradėjo nuo armonikos, irgi seno viškos. ..peterburgskos". Bet tai buvo seniai, prieš šešiasdešimt metu. Dainos palydi dainas Universiteto Auloje. Uni versiteto nusipelniusio dainų ir šokiu ansamblio chorui ir LTSR Mokslu Akademijos liaudies miš riam chorui diriguoja
Sį kartą jie leido save pa vadinti agitbiigada. Be abejo, tokią teisę teturėjo Respub likinio meninių agitbrigadų „Tiesos" laikraščio prizams laimėti konkurso vertinimo komisija. Eilinis mirtingasis, išdrįsęs Laip išsireikšti, ko ge ro būtų negailestingai sutriuš kintas aštriu satyros ginklu. Taigi Universiteto SEMT-as — studentų estradinių minia tiūrų teatras, —- šių metų ko vo 1 d. įvykusiame Vilniaus agitbrigadų konkurse užėmė antrąją vietą, buvo pakviestas į Kėdainius. Ten jo laukė varžovai jau iš visos respub likos.
daryti skubotų kaitinimų. Ir vis dėlto apmaudoka, kad Universiteto teatro vadovybė nepajėgė pasirūpinti savo glo botiniais bent paskutinėmis dienomis prieš pasirodymą.
Repetuosime koridoriuje! Turbūt neverta įrodinėti, kad SEMT-as, kaip ir kiekvie nas meno saviveiklos kolekty vas, savo kūrybiniame darbe susiduria su gana rimtais sunkumais. Bet jie tuo nesi skundžia, nors puikiai žino, kaip nukenčia nuo įvairiausių nesklandumų jų spektaklių lygis. Vieną iš tokių nemalo nių „smulkmenų" — tai „am žinos kelionės" po Universi teto sales ir vestibiulius, ieš kant patogesnės vietos repe ticijoms. Šiuo metu Kiemo teatro aktorių itin daug. Tai gi opiausias klausimas — kur repetuoti? Vieną iš įtemptų paskutiniųjų repeticijų teko surengti tiesiog koridoriuje. Vadovė Violeta Vilbik užėmė „dirigento" vietą ant laiptų... Apie sceną negalėjo būti jo kių kalbų. Nereikia, žinoma,
Originalumas per prievartą? Kitas nelabai malonus klau simas — dėl sceninės apran gos. Pernai SEMT-as apie ją tegalėjo sapnuoti. Šįmet sap nai ir svajonės virto realybe. Pasirodymui buvo išskirti mė lyni sporto treningai su baltai originaliu užrašu „Mokslas". Bet kaip sakoma, „Geriau žvirblis rankoj, negu briedis lankoj“. Studentiška fantazi’a padėjo pritaikyti šią aprangą teatro programoje. Beje, to kiais drabužiais tebuvo pasi puošę Universiteto studentai. Taigi apranga išskyrė juos iš visų kitų kolektyvų jr padarė itin originaliais. Žiūrovų simpatijų ir aplo dismentų tokie saviti apdarai nesumažino. Bet į spalvingus VISI agitbrigados „Šiupinys" drabužius ne vienas trenin gais pasipuošęs jaunasis ak torius žiūrėjo šiek tiek pavy džiai... Tikėsimės, kad iki ki tų metų konkursų šis sceninės aprangos minimumas bus nois truputį papildytas. Varžovų komandoms: „Sveiks — valio!" Per maža būtų pasakyti, kad konkurso dienos visi ne kantriai laukė. Pirmiausia — labai kantriai ir ištvermingai dirbo, kovodami už teisę da-
LTSR nusipelnęs artistas Vytautas Cetkauskas. Pir majam vadovavo net dvi' dešimt ketverius metus! Paskutini karts, diriguoja studentams vadovėlis. Mū sų vadovėlis! Toks buvo toks ir liks tarp ansamb liečiu. Klaudijus DRISKIUS Autoriaus nuotraukos
Kiemo teatro kolektyvas gyvena premjerinėmis nuotai komis: kūrybinio darbo įkarš tyje viena kitą veja paskuti nės H. Ibseno „Pero Giunto" repeticijos. Spektaklį ruošia teatro vadovas — LTSR n. a. V. Limantas (premjera numa toma per Tarptautinę teatro dieną). Literatūros istorikų nuomo ne, pasaulinio garso norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (1828—1906) dramos „Bran das" (1865) jr „Peras Giuntas (1866) tarsi užbaigia pirmąjį, romantinį, rašytojo kūrybos etapą ir pradeda naująjį. „Pe ro Giunto" sudėtingumas pa sireiškia autoriaus permąsto mų idėjų, problemų bei sti listinių meninės išraiškos prie monių įvairumu. Jau pats kū rinio žanras sunkokai apibrė žiamas: tai — sudėtinga pje sė, jungianti įvairius motyvus ir žanrus — dramatizuotą liaudies pasaką, soclalinę-satyrinę komediją politinį farsą ir net filosofinę dramą. Vieni apibūdina „Peią Giuntą" kaip eiliuotą dramą, kiti vadina dramine poema. Tai drama apmąstymas apie žmogaus gyvenimą. Kelio pradžloįe — naivios, betarpiškos vaikystės idealai, apsupti fantazijos, le gendų, padavimų, vizijų pa saulio, meilės ir ištikimybės. Tačiau gyvenimo kelių labi rinte daug kas išbarstoma, blėsta jaunystės maksimaliz mas, sudaromi sandėriai su sąžine, pamirštama toli likusi meilė, nutrūksta gijos, siejan čios su pradžia... Pamažu keičiasi ir pjesės stilistika: nuo tradiciškai groteskinių ly
miniatiūrų teatras
lyvaut* jame ir visi paslapčia jaudinosi, nors draugams sten gėsi pasirodyti santūrūs ir ramūs. Nemėgdžiojo, kaip kurios kitos agitbrigados, G. Chazanovo ir A. Raikino, o patys kūrė, ieškodami studen tiškų, aktualių temų savo spektakliui. Daugybę kartų taisė ir vėl pertaisinėjo miniatiūrų tekstus, kol atsijo jo nereigalingus žodžius, pa likdami vien švarų , sveiką humorą. Publika įvertino šį triūsą ir kiekvieną užbaigtą mintį palydėdavo plojimai, kartais net- trukdantys akto riams susikaupti.
Spektaklis paliko tikrai ge rą įspūdį. Išvengta lėkšto hu moro, „juoko dėl juoko". Di džiulį efektą padarė pats iš juokimo stilius. Nei vienos ydos, nei vienos blogybės jie nesistengė „sumalti į miltus", nes tai būtų beprasmiška. Pa tampo, išdykėliškai pakutena padus" ir paleidžia laisvėn. O žiūrovai, visada norintys turėti savo nuomonę, to ir telaukia... Visos miniatiūros pasižymė jo nepaprastu lengvumu, grakštumu, skaidria nuotaika. Bet didžiulė įtampa taip pat paliko savo pėdsaką. Kai kur
rinės romantinės pasakos pa veikslų trolių karalystėje iki aštrių satyrinio grotesko pa veikslų: misterio Kotono, mes jė Balono, vokiečio fon Eberfopfo ir švedo Trumpeterstrolės. Peras irgi įgauna sava naudžio, praktiško veidmainio, miesčionių bruožų. Vis dėlto painiose gyvenimo kryžkelėse pasiklydusį, jį (taip gerai mums pažįstama E. Grygo me-
„PERAS GIUNTAS“ lodija) ir kviečia grįžti. Atei na atsiskaitymo už pragyven tus metus valanda. Atsiskaity mas su sąžine. Ir sausi lapai, šiugždėdami po kojomis, pa dvelkia praradimo nostalgija ir tuštuma. Tai neišspręstos mintys, neatlikti darbai, nesu dainuotos dainos... Dramos finalas — mirštantis Peras ant Solveigos rankų, skamba atleidimo lopšinė — tarsi am žinos mene sūnaus palaidūno temos variacija, kuriai auto rius suteikia labai humanisti nį turinį: tėvynė, ryšys su ja, jaunystės prisiminimai, meilė — jėga, sugebanti pakelti puolusįjį. Čia H. Ibsenas pa siekia didžiulio apibendrinimo. Ne veltui B. So priskyrė „Pe rą Giuntą" „amžių" idėjų dramos.— (nuo antikinės tra gedijos iki „Hamleto" ir „Fausto") — kategorijai.
nukentėjo išraiška, užsimiršo vienas kitas taiklus žodis. Bet konkursas lieka konkursas. .. Nerimauti vertė ir pajėgūs, gerai pasiruošę varžovai. Di džiausias SEMT-o konkurentas — „Šiupinys". VISI agitbrigadą seniai įsimylėjo publika, pamėgo ją ir vertinimo komi sija. O mūsų Universiteto ko lektyvas žengia tik pirmuo sius žingsnius populiarumo aikštelėje. Deja, reiklesnius žiūrovus šių metų „Šiupinio" programa truputį apvylė. Su spindėjęs išoriniu blizgesiu, nuostabiais drabužiais, jis pritrūko išradingumo ir ne visur sugebėjo rasti gilesnę mintį. Tiesa, žiūrovai juokėsi, kai kas net žavėjosi. Tačiau agitbrigados tikslas, toli gra žu, — ne tik juokinti. SEMTas pasakytų: „Agituoti ir pro paguoti!" Agituoti karštu faktu! O apie tai kažkodėl užmiršta. Bet būkime objek tyvūs. Sklandus, gerai sure petuotas, nesustingęs „Šiupi nio" pasirodymas, lydimas „gyvos muzikos", užkariavo daugelio simpatijų. Po spektaklio įtampa mūsų miniatiūrų teatre neatslūgo. Kaip įvertino io ir varžovų pasirodymus komisija? O tarp varžovų — ir minėtas „Šiupinys", ir Kauno medikai bei avalynininkai, kitos agit brigados. Rezultatai tokie: dvi pirmo sios vietos atiteko Vilniaus inžinerinio statybos instituto meninei agitbrigadai (vado vas r. n. a. R. Karvelis) ir
Mintys apie žmogaus paskitį ir pripažinimą žemėje, apie atsakomybę ir pareigą, apie nesunaikinamą tiesos siekimą iš tikro amžinos. Ne mažiau jos aktualios ir šian dien. Todėl „Peras Giuntas" nenueina nuo teatrų scenų. Tačiau tikras meno kūrinys niekuomet nėra vienareikšmis, todėl kiekvienas režisierius, mėginantis įkūnyti pjesę sce noje, taip pat stovi kryžkelė je. Kuriuo keliu eina teatro kolektyvas? — „Pere Giunte" prasiveržia subjektyvi H. Ibseno pažiūra j to meto palltinius įvykius, visuomenės nuotaikas, — pasakoja reži sierius V. Limantas. — Tačiau norėjosi priversti pjesę su skambėti šiuolaikiškai: joje ryškus kelio, kupino nerimo, ieškojimų, klydimų, motyvas. Studentas — būsimas pilietis. Mums negali nerūpėti, kokį gyvenimo kelią pasirinks jau nas žmogus. Tegu tai bus dar viena proga pamąstyti, prieš vieno iš jų pasirinkimą. Spek takliu norėjome atsiliepti J dabarties žmogaus Ųtmus. Ta čiau pjesė (kaip ir spektaklis) — ne laikraštis, todėl atkrin ta smulkmenos, ieškoma es mės. Nesistengėme išsamiai apibūdinti personažų, nedeta lizavome vietos, scenografija — abipendrinta. Vaidina aštuoni aktoriai, tuo tarpu „Peras Giuntas" penkiasdešimties personažų veikalas. Visa tai apsprendė įr spektaklio žanrą — vilčių ir beprotybės etiu dai. Parengė Remigijus ILClUKAS
Kauno avalynės susivienijimo „Raudonasis Spalis" meninei agitbrigadai (vadovas V. Grigolis), antros vietos — nėra, dvi trečiosios paskirtos Kau no II klinikinės ligoninės liaudies meninei agitbiigadai (vadovas V. Vaiašinas) ir Vil niaus universiteto meninei agitbrigadai (vadovė V. Vibik). SEMf-o aktoriai džiaugėsi, užėmę prizinę vietą ir truputį apmaudžiai šypsojosi, žiūrė dami į švytinčius iš laimės VISI studentus, ir šį kartą ta pusius laureatais. Bet ilgai liūdėti neverta. Ne paslaptis, kad čia, kaip ir sporte, kiek vienas nori tapti čempionu. Tik SEMT-as nemoka nei pykti ant varžovų, nei jiems pavydėti. Solidarumo devizu čia galėtų tapti jų pačių pasi sveikinimo žodžiai spektaklio pradžioje: „Varžovų koman doms: „Sveiks — valio!" Taigi, SEMT-as taip pat nu sipelnė paginančio „Valio!" Gaila tik, kad kol kas jo programą tematė nedaug stu dentų. Todėl visus, kurie nori prailginti gyvenimią sveiko juoko porcija, Universiteto miniatiūrų teatro kolektyvas kviečia balandžio 1 dieną į Profsąjungų kultūros rūmus, kur vyks geriausių respubli kos agitbrigadų pasirodymas.
Dora PETRAUSKAITE
Jono Noreikos nuotrauka: „SEMT-as pradeda kelionę į Kėdainius"
KONKURSUI PASIBAIGUS — Šis konkursas jau šešta sis, — Vilniaus universiteto gitaristų vokalistų ir vokalinių instrumentinių ansamblių kon kurso pradžioįe pasakojo Uni versiteto kultūros klubo vedė jas Z. Levickas. — Malonu, kad jie suburia vis daugiau dalyvių. Norintiems patekti į konkursą solistams ir ansamb liams reikėjo nugalėti pir miausia savo fakultetuose ir konkurso keliu patekti į bai giamąjį koncertą. Į sceną vienas po kito kilo konkurso dalyviai. Skambėjo sava kūryba, dainos pagal žinomų poetų eiles, pritaria mos gitara, smuiku. Dainų tematika įvairi — džiaugsmas, nerimas, ilgesys. Studentai dainavo įtikinamai, stengda miesi su klausytojais kalbėti
intymiai, iš širdies į širdį. Kartu su besivaržančiais kon kurse dainavo svečiai, buvę šio konkurso daugkartiniai laureatai bei prizininkai. Tai publikos šiltai sutiktas Vytau tas Babravičius, taip pat Zita Povilėnaitė ;r Romas Kižys, kurie abu prieš dešimt metų debiutavo šioje salėje. Beje, toks konkursas prieš keletą metų buvo tartum tramplynas į platesnius vandenis filolo gėms R. Grigonytei ir V. Juodelytei, kurios kaip tik čia atrado save. Konkurso komisija, vado vaujama Estetinio lavinimo katedros vedėjo profesoriaus V. Germano, skelbia rezulta tus. Šeštojo gitaristų-vokalistų konkurso laureatėmis tapo Istorijos fakulteto žurnalisti
kos specialybės studentės Asta Andrikonytė ir Laima Butkevičiūtė. Asta ir Laima šypsosi — jos gavo turistinius kelialapius į Leningradą. Ant rąją vietą užėmė IV kurso matematikas Regimantas Pet kus, trečią — Jonas Ciginskas (Pramonės ekonomikos fakul teto I kursas). Paskatinamo siomis premijomis apdovanoti Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto vokalinis instrumentinis ansamblis bei istorijos fakulteto IV kurso studentė V. Burneikaitė. Konkursas baigėsi ir galima būtų dėti tašką, nes konkurso prizininkai tikrai verti aplo dismentų. Tačiau ką veikia Fizikos, Chemijos fakultetų kultūros klubai? Marijus GIEDRYS
Nuotraukoje: konkurso lau reatės Asta ANDRIKONYTE Ir
Laima BUTKEVICIOTE.
PADĖKA
PIRMASIS BANDYMAS Fizikos fakultete pirmą kar tą įvyko mėgėjiškų filmų peržiūra-konkursas. Vertinti stu dentiškus kūrinėlius mielai sutiko Fizikos fakulteto parti nio biuro sekretorius docentas M. Balevičius, prodekanas do centas B. Aleksiejūnas, kom jaunimo biuro sekretorius A. Plikšnys bei studentų profsą jungos biuro pirmininkas A. Zakarevičius. Didžiausias dė mesys buvo kreipiamas į fil mų aktualumą, meniškumą ir vaidybiškumą. Konkurse žiūrovai galėjo _ dar kartą prisiminti mūsų Alma mater 400 metų jubilie jaus šventinės eisenos akimir kas. Jiems padėjo docento A. Ivaškos susuktas filmas. Trumpas, aiškus ir linksmas buvo Iii kurso I grupės stu dento G. Januševičiaus kūri nėlis „Preliudas dviems trom bonams". Jam ir buvo paskir
tas Didysis prizas. Pagrindinė šio vaidybinio filmo mintis — tvirčiausia meilė gimsta darbe. Antrą vietą iškovojo III kurso 3 grupės studento A. Grigo juosta, pasakojanti apie studentų rudens talkas. Čia galima pamatyti trečia kursių „žvaigždes", pirmau jančias ir darbe, jr prie stalo. Romantiškai žiūrovus nutei kė III kurso 3 grupės studento A. Bakšio filmukas. Malonu buvo prisiminti paskutines nerūpestingo mokyklinio gy venimo minutes. Konkursui buvo pateiktas ir multiplikacinis filmas „Vaku umas", sukurtas ketvirtakursio V. Pelakausko. Pirmasis bandymas — dar nedidelė pergalė. Filmų per žiūroje tebuvo parodytas vie nas vaidybinis, vienas spalvo tas bei vienas multiplikacinis filmai. Be to, daugelyje filmų sunku įžvelgti pagrindinę mintį, jaučiamas blaškymasis tarp įvairiausių smulkmenų, neišryškinamos aktualios problemos. Be to, dar nemažas trūkumas — techninis brokas. Tačiau tikimės, kad tokios apžiūros fakultete taps tradi cija, ir kitais metais išvysime aukštesnio meninio bei profe sinio lygio juostas. Valdas LAUČYS
Dėmesio! Konkursas! Jau tapo tradicija kiekvie nais metais organizuoti Uni versiteto studentų sąjunginio komjaunimo ir jaunimo žygio revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis dalyvių sąsk rydį. Šių metų sąskrydis — penktasis, jubiliejinis, todėl skiriama kariniam patrioti niam auklėjimui. Baigėsi gynybinis masinis mėnuo, kurio metu vyko daug renginių, skirtų Tarybinės Armijos ir Karinio jūrų lai vyno dienai. Ypač aktyviai studentai dalyvavo viktorinoje „TSRS — taikos tvirtovė". Komjaunimo komitetas gavo 180 atsakymų į viktorinos klausimus. Sąjunginio žygio dalyviai dalyvauja daugelyje konkur sų: ekspedicijos „Mano Tėvy nė — TSRS", geriausio turis tinio žygio organizavimo. Šiandien skelbiame dar du konkursus:
1. GERIAUSIOS FOTO NUOTRAUKOS KARINE PAT RIOTINE TEMATIKA KON KURSAS. Fotomėgėjai pateikia po
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801077, išduotą Isto rijos fakulteto studentei Jū ratei BUCINSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 770428, išduotą Che mijos fakulteto studentei Sa lomėjai RIAUKAITEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801351, išduotą Pre kybos fakulteto studentei Zi tai SKUČAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801347, išduotą Preky
vieną—dvi 18X24 formato nuotraukas. Kitoje nuotraukos pusėje būtina nurodyti fakul tetą, kursą, grupę, nuotraukos autorių, užfiksuoto įvykio ko mentarą. 2. SĄJUNGINIO KOM JAUNIMO IR JAUNIMO ŽYGIO TARYBINES LIAU DIES REVOLIUCIJOS, KOVŲ IR DARBO ŠLOVĖS VIETO MIS DALYVIŲ V UNIVERSI TETO SĄSKRYDŽIO EMBLE MOS KONKURSAS. Emblemos galimos detalės — aukuras, amžinoji ugnis, vėliava, pilkapis, ąžuolo la pai, vainikas, obeliskas. Gali mi užrašai: „Universiteto V komjaunimo Ir jaunimo sąs krydis", „Amžina šlovė didvy riams"; „Sąjunginis žygis re voliucijos, kovų ir darbo šlo vės vietomis" ir panašiai. Konkursų nugalėtojai apdo vanojami Garbės raštais, at minimo dovanomis. Konkursų medžiagas prista tyti į fakultetų komjaunimo biurus iki š. m. kovo 30 die nos. Universiteto komjaunimo komitetas
Tą vakarą rinkosi į naująją diskotekų salę Universiteto Internacionalinio klubo gel tonsnapiai, senbuviai ir sve čiai. Atvyko į šią šventę draugai iš Dailės, Vilniaus in žinerinio statybos institutų, Šiaulių pedagoginio instituto, Konservatorijos. O sukvietėme juos visus į didelę šventę — naujų klubo narių imatriku liaciją. Visus pasitiko užrašas — Interklublja. Tik patekti į šią šalį ne visi galėjo...
Rusų kalbos katedros ko lektyvas giliai užjaučia doc. Elzę Galnaitytę dėl sesers mirties.
Filologijos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia docentę Elzę Gal naitytę dėl sesers mirties.
sios pačius aršiausius neklau žadas, vedė išbandymams. Ne padėjo nei šauksmai, nei malonės prašymai. Po ilgų kankinimų ateina iškilmingas momentas — kar tojami priesaikos žodžiai, įtei kiami interklubo narių pažy mėjimai. Dabar jau visi piipažįsta ,kad |ie tikri Interklu bijos piliečiai, Universiteto Internacionalinio klubo nariai. Kuo geriausios kloties Jums mieli naujokai!
SKOLĄ GRĄŽINK ŽIŪROVŲ PASTABOS
SĄŽININGAI
PARODOJE • • • Apie tai, ką perskai tę pamatėme. „Medžiagos savo darbams ieško gamtoje, mieste," — ra šo Interklubas apie autorių. Žinia, visų darbų į parodą nesutempsi, tačiau gaila, jog gamtos temos parodoje (kuri, beje .turėtų suteikti mums galimybę apžvelgti autoriaus kūrybą) visai nėra. Nejaugi miesto tema ribojasi tik Uni versitetu (darbai „Universite tas") ir senamiesčio gatvelė mis („Senamiestyje")? Parodoje giliai perteikiamos M. Meterlinko dramos „Ten,
viduje" idėjos to paties pava dinimo darbe. Jaukiai įkur dinti ir keli saviti ekslibrisai. Tame pačiame pristatyme parašyta: „Arvydas sako, ga lėtų dar ir geriau piešti, bet labai trūksta laisvo laiko". Ar ne todėl regime 1978 metais datuotus kūrinius. Gal būt tai tik pretenzija, bet... Juk ten pat pažymima, kad autorius jau trečią kartą vie šai susitinka su žiūrovais. Tokia įpareigojanti patirtis privalo lemti turiningus susi tikimus. . . Jonė VERINYTE
etnografas, kunigystę metęs A. Jucevičius, rašytojas A. Vienuolis, pirmasis Liaudies seimo pirmininkas L. Adomauskas (jo gimtinė netoli mame Notėnų kaime).. Į parko projektą būtinai reiktų įjungti ir senuosius Gardus (vėliau Žemaičių Kalvarija, dabar Varduva) su apylinkėmis: įspūdingas mies telio išsidėstymas, koplyčios — liaudies sukurtas architektūros ansamblis (jo meninę vertę sąjunginėje spaudoje pabrėžė tarybinis architektas V. Dolmatovas) Cia darbo liaudį mokė pažangus švietėjas A. Miką, mokėsi M. Valančius, Šarnelėje gy veno ir kūrė V. Mačernis. Kraštotyrininkai aplankė nemažai atokiau nuo busimo jo Žemaitijos nacionalinio parko esančių miestelių, ap žiūrėjo jų gamtos, istorijos ir kultūros paminklus. Tai Bars tyčiai, Ylakiai, Medingėnai, Notėnai, Renava, Seda, Stal gėnai, Ukrainai, Žarėnai, Že malė, Židikai. Juose gimę ar gyvenę rašytoja Šatrijos Ra gana, poetai A. Baranauskas
ir K. Praniauskaitė, kalendo rių leidėjas L. Ivinskis, 1863 m. sukilėlių būrio vadas A. Grosas, kalbininkas ir tautosakininkas J. Juška, kompozitorius J. Švedas, ak mens paminklus kalė liaudies skulptorius S. Gailevičius. svarbiausi Buvo apžiūrėti Plungės miesto paminklai, prisiminta, jog čia gyveno ir dirbo revoliucionierius poe tas V. Rekašius, kompozito rius ir dailininkas M. K. Čiur lionis su žmona S. Kyman taite, vidurinę mokyklą bai gė Vilniaus universiteto pro fesorius fizikas A. Jucys. Žygio dalyviai susipažino su dviejų žymių XX a. lietu vių kraštotyrininkų — Skuo do rajone Rumšaičių kaime gimusio M. Untulio (1889 —1952) ir Plungės rajone Ke turakių kaime gimusio V. Valatkos (1927—1977), visą gyvenimą tyrinėjusių gimtąją Žemaitiją ir kitas Lietuvos vietoves, veikla, Deja, šių tvirtų žemaičių .daug nusipelniusių mūsų mokslui ir kultūrai, atminimas dai nėra deramai pagerbtas. .. .Keliaujantį po Žemaitiją visada užplūsta žodžiais sun kiai nusakomos emocijos — kiek brangaus ir pavergian čio dvasią slypi Žemaičių že mėje ir žmonėse. K. TONKŪNAS
Kai Ekonominės kiberneti kos įr finansų fakulteto sta tistikos specialybės trečia kursiai galvojo, kalbėjo ir net fantazavo apie artėjančią savo šventę — mediumą, jų kurso draugė INA GORBAC KAJA ašarodama lipdė pasi aiškinimą fakulteto dekanui. „Pastaruoju metu man bai siai nesiseka", — rašė studen tė. (kalba netaisyta). Paskaitų sunkumas slegia. O dar sunkesnis trijų skolų svo ris. Ėmė ir neišlaikė EKFF III kurso studentė I. Gorbackaja tos didžiulės naštos. Sumanė: pasirašyt dabar geba kiekvie nas — kas ten suuos: dėsty tojas ar ne dėstytojas įskaitų knygelėje brūkštelėjo. Paban dė. Žiū — beveik originalas. Patiko. Tada dar kelis suraitė. Taip ir grąžino matematikos, teisės, ekonominės istorijos skolas... pati sau. Ne iš dangaus tos skolos nukrito... Šių metų vasario 13 dieną už nepateisinamą paskaitų ir kitų užsiėmimų praleidinėjimą L. Gorbackajai buvo pareikštas griežtas rek toriaus papeikimas. Studentė teisinasi — sunku įveikti kal bos barjerą. Tačiau kaip tuo met paaiškinti lietuvių kalbos ir literatūros penketą brandos atestate (kuriame, beje, iš vi so tik du penketai, o atestato vidurkis — 3,5), Beveik prieš trejus metus I. Gorbackaja laikė ir stojamąjį lietuvių kal bos ir literatūros (raštu) eg zaminą, kuris įvertintas taip pat buvo penketu. Taigi, apie kalbos barjerą be įtikinamų argumentų kalbėti sunkoka. Tad, broleli, teisybė — skola negyja. Vienądien spro go visų trijų skolų votys. At lygint buvo vėlu — laiku ne grąžintos skolos, apgaulės rū bais padabintos, atnešė tikrąjį sunkumą. Kuris ilgai dar, kaip ta nelemta skola, lindės ir ne duos ramybės nei Inai Gor backajai, nei jos kurso drau gams, kurie švęs mediumą be savo studijų draugės... O fa kulteto komjaunimo biurui taip pat teks įvertinti Inos Gorbackajos elgesį.
asmeninės šachmatų pirmeny bės. Šiose varžybose dalyvavo 10 šachmatininkių. Penkios iš jų — mūsų Universiteto studentės. Puikiai šiose varžybose žai Vilniuje baigėsi LTSR „Žal dė Fizikos fakulteto I kurso girio" centro tarybos moterų studentė Luiza Žemaitytė. Ji
aplenkė daugkartinę respubli kos čempionę Vilmą Kaušylaitę (ji liko III vietoje). Ant rąją vietą užėmė Matematikos fakulteto diplomantė Gražina Gineikaitė, atsilikusi nuo nu galėtojos vienu tašku. Studentė Luiza Žemaitytė
iškovojo teisę dalyvauti TSRS moterų šachmatų čempionato pusfinalyje. Palinkėsime jai sėkmės šiose atsakingose var7vhncp K. AMBRAZIEJŪTE Fizinio auklėjimo katedros vyresnioji dėstytoja
Kuklus skelbimas Sarbievi jaus kieme jau senokai kvie čia į Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto ekonomi nės informacijos specialybės V kurso studento Arvydo Baltrūno darbų parodą. Lėkdamas į paskaitą Filolo gijos fakultete ar ir „Žalt vykslę", stabteli ir užmeti akį parodėlėn. Gražu (arba pagiriamasis žo dis ne autoriui). Valio mūsų interklubui! Graži iniciatyva, dar gražesni (tik nežinia ar visiškai tinkami) stendai, skirti parodai. Autorius irgi gražiai pristatomas žiūrovui.
KRAŠTOTYRININKŲ ŽYGIAI
Vilniaus universiteto kraštotyrininkų klubo nariai keliavo po Žemaitiją. Apžiū rėta busimojo Žemaitijos na cionalinio parko vietovės bei tolimesnės jo apylinkės. Žemaitijos nacionalinis parkas turėtų apimti Žemai čių vandenskyrinio kalvyno šiaurinėje dalyje plytinčias Ginteliškės, Platelių, Beržoro apylinkes su nuostabiais Virkštos, Ilgio, Beržoro ir kitais ežerais, Babrungo, Sa lanto, Notijos, Uošnos aukš tupiais, gražiais miškais bei dirbamais kolūkių laukais. Jo paskirtis — parodyti bent dalį gražiausių gamtos ir žmogaus sukurtų vaizdų, pa naudoti juos turiningam poil siui. Šiame šlaitingame krašto vaizdyje vyrauja viensėdiniai kaimai, vadinami sodomis, bos fakulteto studentei Zitai jų sodybos nuostabiai pride RUTKAUSKAITEI, laikyti ne rintos prie gamtos sukurto galiojančiu. reljefo. Gausu čia medžių galiūnų, piliakalnių ir senka pių, etnografinių sodybų, Medicinos fakulteto de liaudies dailės, architektūros kanatas ir visuomeninės ir kitokių valstybės saugomų organizacijos nuoširdžiai užjaučia bendrosios chi paminklų. Čia yra gyvenę rurgijos katedros docentą Egidijų Barkauską dėl motinos mirties.
Skamba iškilminga muzika. Salėje pasirodo Interklubijos prezidentė, lydima ministrų. Bet šią rimtį sutrukdo žinia, jog į šalį braunasi nekviesti, neprašyti nekrikštai. Preziden tė skelbia apgulties padėtį ir valdžią perduoda gynybos mi nistrui — V. Vasiliauskui. Na, ir užgriuvo nelaimės ant nekrištų galvų. „Muiti ninkai" negailėjo įsibrovė liams vandens, budeliai, ap raizgę juos storais pančiais, tempė į salę, žynės, išrinku
Norime pareikšti didele padėka Vilniaus V. Kap suko universiteto, ekono minės kibernetikos ir fi nansų lakulteto III kurso studentui Kęstučiui Kovalskiui už išeelbėta mūsų sūnaus gyvybe. S. m. sausio 9 d., kada buvome darbe, pirmaklasis mūsų sūnus su draugu nu ėjo prie upės. Užlipęs ant ledo, ilūžo ir laikėsi už le do lyties. Laimei, tuo metu Kęstu tis Kovalskis netoliese tre niravosi ir, išgirdės vaiko klyksmą, atskubėjo i pa galba. Rizikuodamas savo gyvybe, šoko i ledini van deni ir išgelbėjo mūsų sū nų Parnešęs i namus, su teikė pirmaia pagalba. Mes labai dėkingi Kęs tučiui ,kad mums sugraži no sūnų. A. ir G. Kuosai
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. R3nko ir iškiliuoju bildu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. SlapsCnmc cry^eMTao (<CoBeTcxHŪ cryAear>). Opran napraoMa peKTopaTa, KorarreTa AAKCM, npo<į>KOua opAeHoa TpyAosoro Kpacsoro BBaMeuu ■ ^>yM0M HapoAos Bsambocckoto yHHBtpcirreTa mm. BnMqaca Kancysaca Amt. CCP. Ha ahtobckom asMKe.
Užs. Nr. 868 LV 07595 Tiražas 4500
REDAKTORE Z. BESASPARYTfi