t
SIAMU
‘VIMEKYJI-:
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Bendrame Universiteto rėkt orato, partinio komiteto ir mokslinės tarybos posėdyje buvo aptartas Filologijos fa kulteto lituanistikos katedrų darbas Įgyvendinant 1983 me tų TSKP CK birželio ir 1984 metų TSKP CK balandžiu ple numų nutarimus. Pranešimą posėdyje perskaitė komisijos pirmininkas prof. R. Žiugžda. Diskusijose kalbėjo Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas prof. Z. Zinkevičius Lietuvių literatūros katedros partinės grupės sekretorius doc. V. Areška, fakulteto partinio biuro sekretorė doc A. Ulčinaitė, fakulteto deka
1985 m. sausio 11 d., penktadienis
— Norisi dar kartą pa brėžti katedrų vaidmenį, — kalbėjo posėdyje mokymo reikalų prorektorius prof. B. Sudavičius. — Už akademinę drausmę atsakingas ne tik de kanas ar prodekanas. Pir miausia tai turi rūpėti dėsty tojui, katedros vedėjui. Labai blogai lankomos vi suomenės mokslų paskaitos ir pratybos. Pranešime buvo kalbama, kad studentai tiki na, esą šios paskaitos neįdo mios. N. Dambrauskaitė kal tino prastus ryšius tarp visuo menės mokslų dėstytojų ir studentų. Visuomenės mokslų
APSVARSTYTAS LITUANISTIKOS KATEDRŲ DARRAS
L AKADEMINĖ DRAUSMĖ
Jau ne pirmą kartą kalba ma ir rašoma apie tai, kad lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studentai labai dažnai pažeidinėja akademi nę drausmę. Negali šios spe cialybės studentai pasigirti ir geru mokymusi: po pavasa rio sesijos fakultetas užėmė paskutiniąja vietą tarp Uni versiteto fakultetų, o lietuvių kalbos ir ltieratūros specialy bė liko paskutinėje vietoje savo fakultete. Akademine drausme susirū pino dekanatas, visuomeninės organizacijos. Rerultatų kol kas nematyti. Komisija tikri no paskaitas, pratybas. Trūko jose ketvirčio studentų
minti studentus. O apie kokį dėstytojų ir studentų ryšį gali būti kalbama, kai į pas kaitą ateina tik mažuma stu dentų?
jos fakulteto doc., Klasi kinės filologijos katedros vedėja Augenija Ulčinai tė. Ji kalbėjo apie H. Za bulio nuopelnus mokslui pasakojo apie jį kaip apie dėstytoją, pedagogą profesorių. Filologijos fakulteto III kurso studentė Audronė Beržinskaitė taip pat pri tarė šiam pasiūlymui. Susirinkimas vienbalsiai nutarė kandidatu į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus iškelti Henrika ZABULĮ ir prašyti jo su tikimo balotiruotis kan didatu į deputatus Šeški nės rinkiminėje apygardo je Nr. 5. H. Zabulio patikėtiniu išrinktas TSKP istorijos, katedros vedėjas prof. Konstantinas Navickas,
XXX Kandidatais į Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos deputatus buvo pasiūlyta iškelti LKP Vil niaus miesto komiteto II sekretorę Vandą Klikūnienę, Teisės fakulteto docentą, Civilinės teisės ir proceso katedros vedė ją Praną Vytautą Rasimavičių, Istorijos fakulteto istorijos specialybės III kurso studentę Jolantą Jaksebogaitę. Susirinki: mas vienbalsiai iškėlė
Pats sesijos įkarštis. Dar ir dar kartą verčiame vadovėlius, bandome prisi minti tai, kas buvo girdėta paskaitose, nagrinėta semi naruose. Kiek žinių įgijome ar sugebėjome mokytis, pa rodys įskaitos, egzaminai. Pats sesijos įkarštis. Kai kas dar rungiasi su neišlai kyta įskaita, kitiems — eg zaminai. Fotografas A. Juozspajtis užfiksavo 3 kurso lituanistų įskaitą. Ją priimi nėja doc. J. Kostinas. Sesijos nuotaikos lydi kiekvieną studentą.
datais į Vilniaus mieste Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos deputa tus Vilniaus miesto Leni no rajono Liaudies depu tatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininką Jur gį Vaitkevičių, Teisės fa kulteto vyr. dėstytoją Jurgį Rinkevičių, Medici nos fakulteto IV kurso Studentę Raimondą Šeibokaitę, Filologijos fakul teto docentę Reginą Ven ckutę, Fizikos fakulteto III kurso studentę Giedrę
V. Klikūnienę, P. V. Ra- Grigėnaitę. simavičių, J. Jaksebogalte XXX Susirinkime buvo išrin kandidatais i Vilniaus miesto liaudies deputatų kti kandidatų į deputatus patikėtiniai ir atstovai į tarybos deputatus.
rinkiminės apygardos pa XXX sitarimą. , Susirinkimas vienbal Mūsų inf siai nutarė iškelti kandi
▲ SESiJA ▲ SESIJA ▲ SESIJA ▲ SESIJA ▲ SESIJA ▲ SESIJA
2. UGDYTI PEDAGOGĄ
Universitete ruošiami spe cialistai įvairioms sritims. Bet 90% vakarykščių lietuvių kalbos ir literatūros studentų ateina dirbti į vidurines mo kyklas, darželius. Todėl ypač reikia rūpintis pedagoginių įgūdžių formavimu. Posėdyje buvo kalbama apie tai, kad lituanistikos ka tedrų dėstytojai beveik neva dovauja studentų pedagogi nėms praktikoms, retai lanko si mokyklose, mažai domisi, kaip atlieka praktikas studen tai. Sunku kalbėti apie prak tikų kokybę, kai joms vado vauja valandininkai. Patikrinus penktakursių li tuanistų praktiką, pasirodė, kad ne visi studentai atvyksta Į praktikos užsiėmimus. Ne visi dalyvavo ir praktikų ap tarime. Ir tai jau rimtas sig nalas. — Nenormalu, kad katedrų dėstytojai nevadovauja peda goginėms praktikoms. Ir tei sintis vien dideliais (o kar iais jie būna ir nerealūs) dar bo krūviais negalima, — pa brėžė prof. B. Sudavičius. Daug jėgų ir energijos ati duodama specialistų rengimui Tik ar nepamirštamas svar biausias dalykas: kokiam dar bui ruošiamas studentas? Posėdyje buvo kalbama apie Universiteto literatų būrelio veikla. Apie būrelio darbo problemas, trūkumus ir lai mėjimus kalbėjo būrelio va dovas asist. M. Martinaitis. Buvo kalbama apie literatų mokyklos organizavima. Posėdyje buvo priimtas nu tarimas. A. MALfNSKAS
Kaina 2 kep.
KELIAME KANDIDATUS Į DEPUTATUS
Įvyko Universiteto pro fesorių, dėstytojų, dar buotojų ir studentų susi rinkimas, Įkuriame buvo iškelti kandidatai į depu tatus. Mokslo reikalų prorek torius prof. Jonas Grigo nis kandidatu i LTSR Au kščiausiosios Tarybos de putatus Šeškinės rinkimi nėje apygardoje Nr. 5 pasiūlė LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mo telio ministrą, filologijos mokslų daktarą, profeso rių Henriką žabui}. J. Grigonis susirinkimo da lyvius supažindino su H. Zabulio biografija, kalbėjo apie jo partinę ir valsty binę veiklą, jo asmenines žmogiškąsias savybes. nas doc. A. Girdenis, Univer dėstytojai didesnį dėmesį tu Šiam pasiūlymui nuo siteto literatų būrelio vado rėtų skirti paskaitų ir praty vas asist. M. Martinaitis, lie bų kokybei, stengtis sudo širdžiai pritarė Filologi
tuvių kalbos ir literatūros specialybės komjaunimo biu ro sekretorė N. Dambrauskai tė, Universiteto mokymo rei kalų prorektorius prof. B Sudavičius. XXX Pranešime buvo kalbama apie tai, kad lituanistikos ka tedrose dirba gausus aukštos kvalifikacijos specialistų bū rys. Lietuvių kalbos, lietuvių literatūros, baltų filologijos dėstytojų ir profesorių dar bai žinomi ne tik mūsų res publikoje. Katedros pelnytai gali didžiuotis savo nuopel nais mokslui ir mokymui. Tačiau, problemų yra. Jos ne kartą buvo svarstomos fakul teto partiniame biure, parti niuose susirinkimuose, kated rų posėdžiuose. Daugelis problemų buvo paliesta ir R. Žiugždos pranešime. Aktualiausi klausimai Filo logijos fakultete šiandien — akademinė drausmė, pažangu mas, specialistų ruošimas pe dagoginiam darbui, visuome nės mokslų studijavimas. Apie tai ir buvo kalbėta po sėdyje.
Nr. 1 (1300)
PASAKOJAME APIE ŽIEMOS SESIJOS RŪPESČIUS, RAŠOME APIE STUDENTŲ MOKSLINES KONFERENCIJAS, PRISIMENAME ĮŽYMŲ ISTORIKĄ T. NARBUTĄ, SUSITINKAME SU MEDIKŲ KULTŪROS KLUBU
▲ SESIJA ▲ SESIJA
2 Tarybinis studentas
▲ SESIJA ▲ SESIJA — Ko vakar nemokė jai? , — Dvigarsių. .. — Išmokai? .. Kelinta diena prie K. Būgos auditorijos bū riuojasi pirmakursiai li tuanistai: — Pati sunkiausioji įs kaita — dabartinės lietu vių kalbos fonetika. Einu trečią kartą... Ši— pa skutinė, kitas lengvai gaudavau, — Sigita grįž teli į draugę, išėjusią iš auditorijos. — Ne, — nervingai kru steli galvą toji. Susimaliau transkribuodama: kaip ten stv ar tv? .. Šeštadienis.
Prie lango pora vaikinų ir keletas merginų: — Fonetiką laikom. Nežinau, jau kelintą kartą einu, dar visko neatsiskaičiau... ,— Aš šiandien tikiuosi gauti Liko tik teorija Transkripciją ir tartį dar atsiskaiėiau iki Naujųjų. — Sunkiausia — teorija. Vadovėlio nėra. Praleidai porą paskaitų — ir spra ga. Fonetika toks dalykas, kurio dalimis nesuprasi. Kiekvienas teiginys re miasi prieš tai buvusiu. Ir, kai visko tvirtai ne moki, atrodo, kad dėstyto ja nori tik vieno — pa kankinti.
▲ SESIJA A SESIJA Dėstytoja O. Kosienė:
— Tenka rinktis vieną iš dviejų: arba negaišti laiko, arba geraširdiškai pasirašyti išklausius atsakymėlių j lengvesnius klausimus — tada studen tai džiaugtųsi — lengvai prasmukom, „nekratė" arba bent per sesiją pri
▲ SESIJA ▲ SESIJA
Mokykloje į fonetiką gal žvilgtelima 5 klasėje po to ji pamirštama. Klausiu, kaip jie išlaikė lietuvių kalbos stojamąjį egzaminą žodžiu, jei apie fonetiką tik porą sakinių girdėję. Pasirodė, kad at sakinėjusių iš fonetikos ir kirčiavimo — nėra, jie gavę dvejetus. Reikėjo pradėti nuo nulio. Mėnesį atėmė kol ūkis. Pirmakursiui — dar adaptacijos laikotarpis. Gal kitais metais reika lai pagerės: spaudai ruo šiamas naujas fonetikos vadovėlis. — Iš pradžių per praty bas nežinojom ko dėsty toja norį išgirsti iš mūsų. Kol mes ją perpratom, o ji mus — jau ir įskaita... — Neseniai grįžau iš Armijos. Ir dabar tenka vytis draugus: skolintis užrašus, klausytis tarties javimo pagrindas. Neiš įrašų, mokytis transkripmoksi dabar — reiks vėl cijos... prie jos krįžti po metų pusantrų. Ir kažin, ar bePenktadienis. rasi tam laiko. Silpnai atsakinėja pir — Dvigarsiai. .. makursiai. Tiesa, koletai Dėstytoja minutėlei pa žmonių pasirašiau auto lieka auditoriją: kitos matiškai: gerai ruošėsi grupės studentė nori su pratyboms, laiku atsiskai žinoti, kada dar galima tė transpriciją ir tartį, ge bus atsiskaityti. rai atsakė į teorinius Atsakinėjusioji grįžteli klausimus. Pratyboms re į draugę: tai kas tepasiruošdavo. — Kaip? .. , prie jos grįžti po metų Nė viena nepakėlė gal tą pačią medžiagą, kuri vos. Neišgirsta: po kelių jau būdavo skaityta per minučių — jų eilė... paskaitą. Nina SEMIONOVA
Na, o fonetika sekasi sun kiau — matyt, liks sko lininkų. Gal būtų galima ir ma žiau reikalauti, jei foneti ka nebūtų specialybės da lykas. O dabar, jos neiš mokęs, sunkiai „beįkasi" akcentologiją, dialektolo giją, istorinę gramatiką Fonetika — kalbos studi
KO VAKAR
NEMOKĖJAU versti studentą mokytis, gerai pasiruošti įskaitai ir nuo 9 valandos iki 21-os sėdėti auditorijoje. O jei nebuvo dirbta per visą semestrą — toks pasiruo šimas mažai teduoda nau dos. Fonetikos per porą vakarų neišmoksi. Tuo la biau, kad tenka atsakinė ti iš 3-jų jos dalių: trans kripcijos, tarties ir teori jos. Ir tai — tik pusė įs kaitos. Pirmąją pusę stu dentai laikė pas doc. A. Pupkį —• netaisyklingas linksnių vartojimas. Bet toji dalis buvo lengvesnė.
Viduržiemio rimtis
BAIGUS POLITINĖS EKONOMIJOS KURSĄ Prie auditorijų būriuojasi studentai. Vieni nekantriai laukia, kada studijų knygelėje neliks tuščios vietos ties užrašu ,,dėstytojo pavardė", kiti jau laiko ekzaminus. Sesija prasidėjo. Atrodytų pats rimčiausias, atsakinginusias ir daugiausiai jėgų reikalaujantis metas Tačiau. .. Sėkmę lemia ne kelios dienos prieš egzaminą, o lankytos paskaitos, seminarai, tie menešiai, kada kiekvienas studentas turėjo įsisavinti žinias, kurias dėstytojai tvertais per egzaminus. XXX Istorijos fakulteto ketvirtojo kurso studentai baigė politinės ekonomijos kursą. Paskutinė paskaita doc. D. JARMAŠAUSKIENĖS studentams jau septinti metai būna ne tokia, kaip visos praėję. Paskutinę paskaitą patys studentai skaito paruoštus pranešimus įvairiais politinės ekonomijos klausimais. Šių metų politinės ekonomijos konferencija buvo skirta Pergalės Didžiajame Tėvynės karę 40-mečiui. Konferencijos metu buvo išklausyti devyni pranešimai, kunuos paruošė istorijos psichologijos ir žurnalistikos specialybių studentai Išsamus ir įsimintinas istorijos specialybės ketvirtojo kurso studento V Brandišausko pranešimas tema „Pasaulinė maisto problema, jos istorinė raida ir sprendimo būdai
kapitalizme ir socializme", Žiuri komisija šiam studentui paskyrė pirmąją vietą. SMD diplomu apdovanota istorikė V. Naujalienė. Jos pranešimo tė ma — „Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo bankas — pasaulinės socialistinės ūkio sistemos valiutinių-finansinių santykių vystymosi pagrindais". V. Naujailienei paskirta antroji vieta, Taip pat antrąją vietą komisija paskyrė psichologijos specialybės studentei D. Sulskutei, pa ruošusiai pranešimą apie gamtosaugą socialiniu ekonominiu aspektu. Geriausios lektorės prizas atiteko istorikei D. Rybelytei (pranešimo tema „ESPT — 35 metai, jos vystymosi perspektyvos"). Studentų moksliniai vadovai — doc. D. Janmašauskienė ir dėst. K. Daukšys. Istorijos specialybės studentui labai svarbu turėti tvirtus marksistinėslenininės pasaulėžiūros pagrindus, gerai žinoti ir suprasti visuomeninius mokslus. Tam, kad galima būtų paaiškinti pa čius istorijos procesų dėsningumus, visuomenės ekonominių formacijų sa vitumus. Konferencijoje išklausyti pranešimai lie tė mūsų respublikos, sąjungos, pasaulio ekonominius klausimus. Šioje paskutinėje paskaitoje buvo apibendrintos žinios kurias studentai kaupė per visus metus. L. KUŠLYTĖ
XXX
Žvilgterėjęs pro langą atsidūsi, ir vėl aplink bus tik knygos, sąsiuviniai, knygos... O! Ko verti ši tie sesijos atsidusimai! .. Kas nors pasakiškai pa juokaus: „Tūkstantis kny gų ir viena naktis"... Bet žinai, kad, perkračius vi sas žinias, po egzamino gera bus atsišlieti j baltą sieną ir pajusti žiemą... Gražią, speiguotą žiemą.
ISTORIKŲ KONFERENCIJA
Įvyko antro kurso istorikų mokslinė konferencija, skirta pergalės prieš fašistinę Vokietiją keturiasdešimtosioms metinėms. Konferencijoje daly vavo doc. P. Vitkauskas ir fakulteto komjaunimo komiteto atstovai. , Konferencijos pranešiM. JŪRAITE muose buvo pasakojama apie įvairių Lietuvos XXX miestų ir rajonų vadavimą iš hitlerinių okupantų. Gerai buvo įvertintas I. Adomaitytės darbas apie Joniškio rajono išvadavimą. Šiame darbe autorė naudojosi tiesiogine faktine medžiaga, pir miniais šaltiniais. Todėl
I. Adomaitytės darbas turi didelę vertę, Geriausieji studentų darbai buvo įvertinti Universiteto komjaunimo k omi teto garbės raštais. Buvo apdovanoti šie studentų darbai: A. Valento „Lietuvos indėlis Didžiajame Tėvynės kare", D. Sadaunykaitės „Kovotojų Didžiajame Tėvynės kare atminimo įamžinimas Švenčionių rajone" ir S. Šta siulytės „Kovotojų Didžiajame Tėvynės kare atminimo įamžinimas Tarybų Lietuvoje". Geriausi darbai bus pa teikti Vilniaus miesto konkursui. A. BALSEVIČIŪTE
<tobOO<><XX>00<>ooo<><>o<>o<>o<xx><><X><>0<X><to<><>0<><><>0<
GERIAUSI UNIVERSITETO TURISTAI 1. Zikaitė Rita — MaF V k.
2. Leketaitė Linga — FilF absolventė.
3. Paliliūnaltė Dalia — GF V k. 4. Vėbraitė Ramunė — EKFF IV k. 5. Jančiauskaitė Prakseda — GF III k.
6. Kisielius Nerijus — MaF IV k. 7. Žlžys Edvardas — EKFF docentas. 8. Jakštys Rolandas — MaF V k. 9. Kulevičius Česlovas — FF darbuotojas. 10. Tamulaitis Rimvydas — FF IV k.
3 Tarybinis studentas
MOKSLINE ATEISTINE KONFERENCIJA Teisės fakultete vyko mokslinė ateistinė konferenciįa „Sąžinės laisvės problema Lietuvos istorijoje". Konferencija buvo surengta Mokslinio ateizmo 'katedros vedėjo doc. J. Mačiulio iniciatyva. Visi fakulteto ketvirtakursiai parašė referatus kuriuose ir buvo paliesta
▲ UNIVERSITETO AUKLĖTINIAI ▲
TEODORUI NARBUTUI200 METŲ
sąžinės laisvės problema Geriausį darbai buvo skaitomi konferencijoje. Jdomius istorinius faktus apie „raganų" deginimą Lietuvoje pateikė L. Mi siūnas. Buržuazinių klerikalizmc teorijų kritika — tokia S. Rumšo nagrinėta tema. Daugeliui patiko R. Kučinskaitės pra nešimas „Vatikanas ir Lie tuvos konkordatas". Įdo mius darbus perskaitė R. Geinaitė, V. Kazakas, J. Jankauskaitė, V. Valan čius, P. Raižys, V. Paliuly tė. Po pranešimų kilo diskusijos. Apibendrindamas kon ferencijos rezultatus doc. J. Mačiulis palinkėjo ir toliau taip nagrinėti rūpi mus klausimus. O baigiantis konferen cijai buvo nutarta kitais metais nepasitenkinti vien ketvirtakursių dalyvavi mu, o įtraukti ir kitų kursų studentus. V. VALANČIUS
▲ SVEIKATA
A SVEIKATA ▲ SVEIKATA ▲ SVEIKATA ▲ SVEIKATA ▲ SVEIKATA
Gripas — tai labiausiai pa vojus padidės. Dažnai auto plitęs virusinis susirgimas. buse tenka matyti sloguojantį Infekcijos šaltinis — ser žmogų, jis labai pavojingas gantieji. Jų nosiaryklėje gri bendrakeleiviams, nes yra po virusai aptinkami net tikras virusų skleidėjas. penktą ligos dieną. Gripo vi Susergama praėjus porai rusų nešiotojų skaičius ypač valandų ar porai dienų nuo padidėja epidemijos metu. užsikrėtimo dienos. Liga pra Ar sirgsime, priklauso ir sideda ūmiai: kyla temperatū nuo bendros sveikatos būklės. ra, skauda galvą, akis, rau Pastebėta, kad pirmieji su menis, vargina sloga ir sausas serga seneliai, vaikai ir sun kūs ligoniai, o tik vėliau visi kiti. Jei žmogus išvargęs, susijaudinęs, nevalgęs, visos ligos jį griebia greičiau. Persivalgymas irgi silpnina Organizmą; todėl dručkiai ■kosulys. Visi šie simptomai nevienodai. Galvos dažniau serga slogomis ir ki keikia skausmas ir sloga ima mažėti tomis ligomis. pirmiausiai, o paprastai 5 li Didelę reikšmę organizmo gos dieną krenta temperatūra atsparumui turi grūdinimasis pradeda mažėti kosulys. Ta rytinė mankšta, pasivaikščio čiau bendra bloga savijauta jimas gryname ore ir kt. lieka dar kelias dienas. Pas Ligomis čiaudėdamas, ko kui savijauta gerėja, atsiran sėdamas su seilių lašeliais da apetitas, palengva atgauna skleidžia virusus. Atėjęs į mos jėgos, ir ligonis visiškai ligonio kambarį sveikas žmo pasveiksta. Ypač gripas pa gus kvėpuoja tokiu oru ir vojingas lėtiniais susirgimais užsikrečia. Vieną kartą įkvė sergantiems žmonėms. Pavyz pę tokio oro, turbūt nesusirg- džiui, sergantiems lėtiniu sime, bet pabuvus ilgiau, pa bronchitu, reumatu, tuberku
lioze, inkstų susirgimais. Jiems dažniau išsivysto komp likacijos: plaučių uždegimas, ausų uždegimas ir kt. Iki tol buvusiems sveikiems pogripinės komplikacijos kyla ne silaikant režimo. Kita kompli kacijų priežastis — bendros sveikatos būklės sutrikimai prieš susergant. Silpnesnis or ganas gali tapti viruso auka.
G r i pas Dažni virusiniai pogripiniai smegenų, širdies, plaučių už degimai. Sergant gripu, būtina gu lėti. Jei pakilo temperatūra, išgerti 1—2 tabletes aspirino ir kviesti gydytoją. Kambarys, kuriame guli ligonis, turi būti dažnai vė dinamas. Šaltesnis kambario oras nepakenks, jei ligonis gerai apklotas ir kvėpuoja per nosį. Gryname ore viru sai greičiau žūva. Karščiuodamas ligonis kvė puodamas ir prakaituodamas
▲ SKAITYTOJŲ SKILTIS ▲
Apie ką rašėte gruodžio mėnesį „Tarybinio studento" skai tytojų paštas visada gausus. Dažnai mus pasiekia Isto rijos fakulteto penktakursės Aldonos Šilalytės rašiniai. Pasakoja jie ne tik apie isto rikų gyvenimą, autorė bando plačiai pasižvalgyti po visą Universitetą. Nuotaikingais rašiniais apie Universiteto kraštotyrininkų darbus prabyla Filologijos fa kulteto IV kuiso studentė Rimutė Krušaitė. Teisės fakulteto gyvenimo atkarpėles dažnai aprašo ket virto kurso studentė Vilija Leonovičiūtė. Apie tai, ką pastebėjo rei duose rašo Universiteto Kom jaunimo komiteto „Komjau nimo prožektoriaus" štabo viršininkė Lolita Andziulevi čiūtė.
Daugiausia spoito naujienų skaitytojams siūlo IV kurso medikas Rimantas Staigis. Gruodžio mėnesį išėjo try liktasis Prologo numeris, su pažindinęs su literatų konkur so laureatais. Na, o jeigu ieškosim fakul tetų rekordininkų, galėsim drąsiai tvirtinti — darniausiai rašo Istorijos fakulteto stu dentai. Ir ne tik žurnalistai. Nors jų rašinius ir fotoinformacijas sutinkam dažniausiai. Kas nesuspėjo perskaityti, siūlytume dar kartą atsiversti 37-ąjį numerį. „Į egzaminą ir iš jo — su gera nuotaika". Kaip laikyti valstybinį Moks linio komunizmo egzaminą pataria Mokslinio komunizmo katedros vedėjas A. Sizonovas.
Pasigendame dėstytojų, Uni versiteto darbuotojų rašinių. Redakcija laukia kuo dau giau rašinių (informagįnių, analitinių) apie partijos, kom jaunimo, profsąjungos darbo problemas. Kviestume rašyti apie visa tai, kas jus jaudi na, kuo džiaugiatės. Ir dabar pats laikas pakal bėti apie „Tarybinio studento" anketos rezultatus. Atsakymų pluoštas negausus. Daugiausia jų atsiuntė studentai, gavome vieno darbuotojo atsakymus. Nė vienos iškarpėlės su atsa kymais neatsiuntė dėstytojai. O štai vieną atsakymą sulau kėme net iš Tarybinėje armi joje tarnaujančio Matemati kos fakulteto studento. Atsakymuose skaitytojai siūk) naujas rubrikas („Kom jaunimo komitetas informuo
netenka labai daug skysčių. Todėl sergančiam jų duokite labai daug — citrina ir uogo mis parūgštinto vandens, obuolių, slyvų sulčių, kompo tų ir kitų gaivinančių gėri mų, stenkimės, kad jie nebūtų šalti. Pirmosiomis dienomis Ilgė ms visai nenori valgyti. Ta kiau karščiuojančiam kolorijų reikia daugiau, negu svei kam. Dalį reikiamų kolorijų jis gauna iš gėrimų — ten yra cukraus, mineralinių drus kų, baltymų. Ypač svafbu gerti pieną. Jis turi nemažąi vitaminų ir lengvai virškina mas. Labai vertingi produktai: kefyras, varškė, sviestas. Kai temperatūra ima mažė ti ir nukrenta, maistas turi būti įvairesnis ir būtinai švie žias. Gulėdamas ligonis valgo nedaug, užtat turi gauti ver tingą maistą. O kad nesusirgtumėte, grūdinkitės, gerai vėdinkite patalpas, epidemijos metu ne vaikščiokite į žmonių susibū rimo vietas. Gyd. A. INOZEMCEVAITE
ja", „Seimininkės kampelis", „Poezijos skiltis" ir kt.), pata ria ką daryti, kad laikraštis taptų problemiškesnis, įdo mesnis. Daugelis skaitytojų nepa tenkinti laikraščio platinimu, fotonuotraukų kokybe. Šie dalykai priklauso jau ne nuo redakcijos, o nuo spaustuvės darbo. Prašome visus Universiteto dėstytojus, darbuotojus, stu dentus surasti 34 laikraščio numerį ir parašyti savo nuo monę apie laikraštį. Mus do mina, kokios temos, rubrikos puslapiai Jus domina, ką nau jo siūlytumėte mūsų laikraš čio rašinių ir fotonuotraukų autoriams, konkursų rengė jams air patenkina Jus. „Ta rybinio studento" išvaizda. Jūsų atsakymai padės re dakcijai jos kasdieniniame laikraščio pagalbininkams ir darbe. Dėkojame visiems laukiame Jūsų laiškų.
J. Prankaitė
Vilniaus Universitetas garsus savo auklėtiniais, kurie paliko gilų pėdsaką mūsų kultūros raidoje. Šiais metais sukako 200 metų nuo žymaus istori ko Teodoro Narbuto gi mimo (ir 120 m. nuo jo mirties)!. Ką davė mums T. Narbutas? Šiandien mokslui pa žengus į priekį, XIX a. pasiekimai liko užmaršty* je. Taip ir T. Narbuto veikalai šiuo metu yra mažai kam žinomi. O juk Narbutas pradėjo naują kelią Lietuvos isto riografijoje. Dar iki šiol savo apimtimi nepralen kiama Narbuto parašytoji 9 tomų (10 liko rankraš tyje) „Lietuvių tautos isto rija" (1835—41 m.) buvo pirmoji atskira nuo Len kijos parašyta Lietuvos istorija, apimanti laikotar pį iki 1572 m. Jis pirma sis aprašė tautos istoriją o ne valstybės (karalių) istoriją, kaip tai darė kiti to meto istorikai. Veika luose Narbutas plačiai iš dėsto Lietuvių mitologijos lietuvių kilmės ir t. t. klausimus, panaudodamas iki to laiko beveik visus spausdintus šaltinius. Sa vo darbuose rėmėsi Lie tuvos metraščiais, Lietuvos Metrika, naudojosi Kazakausko slaptuoju archyvu ir kt. šaltiniais. Be to, pir masis 1846 m. paskelbė Lietuvos metraštį, vadova vosi Bychovco kronika vienintelio šiandien žino mo Lietuvos metraščio apimančio laiką nuo le gendinių laikų iki XVI a. pradžios. 1847 m. Narbutas išlei do „Trumpą lietuvių tau tos istoriją", tai apybrai žų knyga įvairiais Lietu vos istorijos klausimais Narbutas kruopščiai kau pė Lietuvos istorijos rašy tinius šaltinius (čia jam talkino kiti Vilniaus Uni versiteto auklėtiniai (I. Onasevičius, S. Daukan tas), rinko lietuvių tau tosaką, vertė į rusų kal bą savo paties rašytus
straipsnius apie Lietuvių mitologiją. Nuo 1817 me tų periodinėje spaudoje spausdino savo paties ty rinėtą medžiagą, straips nius bendra antrašte „Lie tuvių senovės tyrinėji mai", rašė jumoristinius eilėraščius, kritikavo dva sininkiją už jos fizinį su sidorojimą su ateistais (K. Lisčinskiu). Kas tai per asmenybė, kuri taip plačiai reiškėsi XIX a. pr. Lietuvos kul tūriniame gyvenime? T. Narbutas gimė 1784.11.8. Siauruose, da bar — BTSR Vasanovo ra jonas. Mirė 1864.11.15. Labiausiai T. Narbutas iš garsėjo kaip istorikas, ta čiau jo veikla pralenkė sausus specialybės rėmus 1799—1803 m. studijavo Vilniaus Universitete. 1803 m. ėmė domėtis Vil niuje atkastomis senieno mis. 1803—1812 m. tar navo Rusijos kariuomenė je inžinieriumi. 1804 m. dirbdamas Nemuno regu liavimo tyrimo komisijo je susipažino su panemu nės senaisiais paminklais. 1912 m. išėjęs į atsargą, apsigyveno savo dvarelyje Siauruose ir ėmėsi Lietu vos istorijos studijų. Nuo 1912 m. kasinėjo įgimtųjų apylinkių architektūrinius paminklus, kurių medžia gą vėliau plačiai panau dojo savo veikaluose. Narbuto darbai buvo vie ni iš pirmųjų Lietuvos archeologijos srityje. Taip pat svarbūs mitologijos ir etnografijos darbai. T. Narbuto vaidmuo iki šiol buvo menkai įvertin tas, nes katalikiškiems is torikams ir kunigams jis buvo pavojingas, aukštin damas pagonišką Lietuvą ir jos kultūrą, Lenkijos istorikams jis nepatiko. Atsimindami ir gerbda mi S. Daukantą mes turi me nepamiršti ir T. Nar buto, kuris padarė nemažą įtaką S. Daukanto ir kitų autorių darbams.
Lapkričio 23 dieną Istorijos fakultete vyko Jaunųjų mokslininkų draugijos ir SMD organizuotas minėj imas, skirtas TEODORO NARBUTO, vieno iš žymiausių Lietuvos istorikų, 200-sioms gimimo metinėms. Pagrindinis pranešimas buvo doc. R. Batūros, kuriame jis išsamiai apžvelgė T. Narbuto biografiją ir darbus. T. Narbuto etnografo nuopelnus nušvietė profesorė P. Dundulienė. Pirmajame „Lietuvos tautos istorijos" tome istorikas aprašė senovinius papročius: apeigas, tradicijas. Apie jo santykius su istoriku I. Onasevičium pasakojo SMD narys R. Ramanauskas. J. Onasevičių Narbutas laikė savo mokytoju, ir šis patarė jam naudoti Volynės kroniką, pridėti prie veikalų
žemėlapius, geografinių pavadinimų rodyklę, padėjo rinkti medžiagą apie LDK Vytauto šeimą. Rė mė Narbutą, platindamas 9 jo istorijos tomus, V. Berenis (IF, IV k.) savo pranešime nagrinėjo XIX a. pradžios visuomenės požiūrį į Narbutą. Jis buvo nepripažintas lenkų bajorų. „Teodoro Narbuto ryšiai su Simonu Daukantu" — apie tai, kaip iš Daukanto buvo gauta „Lietuvos metrikos" nuorašai, dviejų istorikų santykius nagrinėjo V. Almonaitis (IF, II k.k Šią konferenciją - minė j imą reziumavo dėstytojas A. Kulakauskas, dar savo žodį tarė svečiai ir fakulteto dėstytojai. O pabaigoje skambėjo IF etnografinio ansamblio dainos. L. SLIOZYTE
V. MUSTEIKIS
4 Tarybinis studentas
Dar visai neseniai Mediči nos fakulteto skelbimų len toje riebiomis raidėmis ply šavo milžiniškas skelbimas (tarsi iš dangaus nusileido kultūros klubui tas šimtas vatmano lapų — nereikėjo po rublį sumesti, kaip įpras tai), o „tramvajaus" kampe (suprask: fakulteto koridoriu je) dirbtinai pakimęs diskžokėjaus balsas be perstojo dundėjo: „Terra medicorum! Terra medicorum! Medikų žemė!“ Praeina metai kaip ta ke lionė visais pavasario van denynais ir horizonte ekipa žas vė'. panūsta išvysti tą pažadėtą žemę. Pažadėtąją? Būtent. Ogi kultūros klubo, dar kelių pavienių entuziastų — aistringų pokštininkų ir muzikalių smarkuolių. Ir ne bet kokią, o kasmet gražesnę, puikesnę, originalesnę. Tikra laimė, kad fakultete yra tikrą šlovę pelnę penkta kursio Nerijaus Rėzos vado vaujamas „SA-SA" ansamblis Ir „Naujagimio diksilendas", nesustabarėjęs, išmoningas kultūros klubas su savo kumyrais — Virginijumi Taručiu, Rūta BachanSite, Egle Patašiūte. Klube, galima sakyti, paskutinis žodis (kas be ko) priklauso penktakursių „oli garchijai", kuri tuom viliasi bent paskutiniais metais (šeš tas kursas „paliekamas ramy bėje") įnešti ir savo mažytį indėlį į fakulteto kultūrinį gyvenimą. Tai žmonės, kurie, pasak klubo pirmininkės Al mos Monkauskaitės, „nestovi užsižiopsoję". O aš pasaky čiau — rodo pavyzdį jaunes niems (gal ir ne taip vaiz džiai). Štai grįžę II kurso sta tybinio būrio „Filijatra" na riai pasišovė pademonstruoti
TERRA MEDICORUM
savo agitbrigadą „Gaidelis" kultūros klubo seniams. Ne kaip žirniai į sieną — patiko. Dar daugiau — dabar puose lėjama svajonė turėti ne eks promtu „peteliškes" prisisegu ir bevelija pagroti tik eg sių šmaikštuolių nepatvaria zotiškai. Apranga — kiek grupę, o nuolatos egzistuo paprastesnė problema būtų, jančių agitbrigadą. Tik nema tačiau, jeigu kalbėsime apie nykit, kad nebūtų kam „sky estetinį auklėjimą, šiokią to lę" pramoginiame vakare kią svarbą įgauna ir ji. Na, „lopyti" — paprasčiausiai yra o patalpos? Repeticijų patal gabių žmonių, ir reikia juos pos? Jų nėra. Tiesa, vakarais remti. vaikinai gauna raktą nuo. . . Gera valia remti ne taip Medicinos muziejaus durų.. sunku, bet ką gali duoti kul Nieko naujo, bet ar gali tūros kulbas, kad ir vyru būti visos mūsų problemos kams iš „SA-SA" bei „Nau naujos, jei jos senos kaip jagimio"? Studentai muzikuo šitas pasaulis. ja, o trūksta jiems... inst Nedėkinga būtų nepaminėti rumentų, aparatūros... Para ir fakulteto profsąjungos, ku doksalu? Taigi, dar pridėčiau ri kiek galėdama remia kultū — liūdna. Gal todėl vaikinai ros klubą. Finansinę paramą
dar sutiktų duoti Naujosios Vilnios psichoneurologinė li goninė mainais už studentų budėjimą naktį. Kad ir kaip jau yra, studentas medikas įpratęs uoliai ir daug mokytis (tokia jau nepajudinama kitų nuomonė), sutikit, ne pyragai po vadovėlių ir konspektų dar dumti Į priemiestį. Panašios problemos metų metais. Bet medikai pasikliau ja savo entuziazmu, troškimu „neapsikiaulinti" prieš kitų fakultetų kultūros klubus, iš kurių ne vienas šį tą perimti, kūrybiškai panaudoti iš Terra medicorum gali. Kad ir pa
vyzdys — garsieji fizikai į savo gana šlovingą programą įtraukė medikų rengtą avan gardistinio meno parodą. Da lyvaudami kolegų šventėse, ir patys šviežių sumanymu pasisemia. Paskui patys įsiaudrina. Jei reikia, ir rublį kokį kiekvie nas numeta bendram reikalui. Vis tai Terra medicorum. Šie met svečias gali dalyvauti teatralizuotose pirmakursių imatrikuliacijų iškilmėse Di džiojoje auditorijoje, foto ir avangardistinio meno parodo se, savo jėgom surengtame šventiniame koncerte, para gauti karštų vaflių tame pa čiame „tramvajuje", klausy damiesi kandokai šiurkštaus „Gaidelio" programos są mojo. Terra medicorum — ne pir masis kultūros klubo šiais metais paruoštas renginys. Štai buvo noriai įsijungta į Vilniaus aukštųjų mokyklų festivalio „Žemei taiką, žmonėms draugystę" progra mą: į susitikimą su studentais pakvietė įžymų dainų atlikėją Virgį Stakėną. Ir po Terra medicorum — kas suskaitys slapčiausias
klubo pirmininkės ir jos en tuziastingų kolegų svajones planus, iniciatyvą. Fakulteto komjaunimo organizacijai pa dės rinkti medžiagą apie Universiteto dėstytojus, neuž mirš tradicijos rengti kursų vakarus (tikimasi, kad jie peraugs net į kursų savaites...), darbo vasaros prisiminimų popietes su komjaunimo ko miteto internacionaliniu sek retoriumi, globos fakulteto knygų bičiulių draugiją (ne taip seniai įvyko susitikimas su liaudies rašytoju Mykolu Sluckiu), studentų ir dėstyto jų šachmatų varžybos. O pati šviežiausia naujovė — sutinkant Naujuosius Me tus — valstybinėje Filharmo nijoje klausytis klasikinės muzikos koncerto. Bet taip be galo sudėtingais rūpesčiais šiandien gyvena ne visi. Tos pora dešimčių agitbrigados pokštininkų šiomis savaitėmis dažnai užsuka j klubą — maža kas dar gali pasikeisti. Gal kuriam gimė nemirtinga mintis. Dažniausiai taip ir būna. Ima ir pasise ka. Net jeigu tai ir tryliktoji diena .. Neringa MARTINKUTE
„Iš albumo...44 Studentiškos šventės visada išlieka atminty. O jei dar albume pluoštelis nuotraukų apie jas, tai atsiminimai byrėte pabyra Šie — apie Medicinos fakulteto studentų dienų. Prisimenat saviveiklininkų koncertą?. . Ar bent žinote medikų agitbrigadą „Gaidelis"? Nuotraukoje jie susikaupę rodo etiudą apie studentų statybinio būrio darbą, Tema „rimta". Turbūt neveltui žiūrovai šluostosi ašaras iš juoko. Gailai, tik, kad jų nematyti... dinom, kad visada smalsu žvilgtelėti į užkulisius: „kas ten darosi?" Patenkiname jūsų smalsumą, Medikai — ne iš kelmo . spirti: jokios sumaišties jokių nesklandumų. Programa, atrodo, pavyko.
• SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS „Žalgirio" plaukymo basei ne įvyko tarpfakultetinės plaukymo varžybos Koman domis nugalėjo medikai. Merginos rungtyniavo krūti ne, laisvu stiliumi ir nugara. Laisvu stiliumi pirma finiša vo D. Sirvydytė — MF, nu gara greičiausiai plaukė R. Petravičiūtė — EKFF, o krūtine buvo neaplenkiama A. Buzelytė — IF. Komandi nę pergalę šventė Medicinos fakulteto merginos, antros — matematikės, ė trečios — EKFF plaukikės. pajėgesni Tarp vaikinų buvo irgi medikai. Antri, nedaug atsilikę, finišavo fizi-
kai, treti chemikai. Nugara pirmas finišavo O. Fedosiukas (TF), laisvu stiliumi grei čiausiai plaukė R. Aniulis (PEF). Krūtine nepralenkia mas buvo A. Intejevas (FF). Reikia pažymėti, kad dauge lis komandų dalyvavo nevisos sudėties, o tai sugadi no gražią sporto šventę. Ne aišku, kodėl į varžybas ne atvyko TF, FF merginos. XXX Gruodžio pradžioje fakulte tų šauliai išaiškino stipriau sius, šaudant mažo kalibro šautuvu. Universiteto pirmenybės vyksta 2 etapais. Pavasarį laukia pistoleto rung
tynės. O šautuvu tarp mer ginų taikliausiai šaudė: R. Prokurotaitė (PEF) •— 97 taš kai, antrą vietą iškovojo L. Klimenčenko (GF) — 96 taš kai, 95 taškus išmušė D. Adomavičiūtė (EKFF) ir S. Veličkaitė (IF). Komandomis sėkmingiausiai pasirodė Gam tos fakulteto merginos — 277 taškai, antros — PEF — 274, trečios — medikės — 271. Tarp vaikinų taikliausi bu vo L. Aleknavičius (TF), ant ras — V. Kislych (EKFF) trečias — R. Taminskas (MF). Komandomis pajėgiausi bu vo teisininkai (188 tš.), ant ri — EKFF (184 tš.), treti — medikai (183 tš.). Lauksime varžybų antrojo etapo. R. STAIGIS
ATITAISOME KLAIDĄ 38 mūsų laikraščio nume ryje, žinutėje „Universiteto komjaunimo komitete“, įsivė lė klaida. Pirmąjį sakinį reikėtų skaityti taip: „Uni versiteto komjaunimo komite to posėdyje buvo apsvarsty ta socialistinio lenktyniavi mo eiga Filologijos ir Eko nominės kibernetikos ir fi. nansų fakultete“. Redakcija atsiprašo Istorijos fakulteto komjaunimo komiteto.
A. MERKYTĖ
mą Nr. 840754, išduotą MF studentei Danguolei Saveikytei, laikyi negaliojančiu.
PASALINTI NEPAZANGOS STUDENTAI IF II kurso studentės L. Meškauskaitė, D. Sakalauskai tė, D. Savikevlčiūtė. FilF III kurso studentė V. Radišauskaltė. PF IV kurso studentė R. Gaidamavičiūtė.
Visus serą nuotaika užkrėtė koncerto pabaigoje pasirodęs medikų bi'gbendas. Pasiklausę jo, mažai kas beišėjo namo. Būriais linksmintis traukė, O nueiti buvo kur.. . Daugybė nuotaikingų rodyklių, skelbimų: „Kviečiame j diskoteką „tramvajuje!" „Į biblioteką!" „Į karikatūrų konkursą!" Fotografas šioje nuotraukoje užfiksavo pirmuosius šventės svečius, nes prie skelbimų visą laiką buvo spūstis. Neveltui nupiešusiai šiuos plakatus Me dicinos fakulteto dekanas įteikė „specialų" savo prizą — saldainių dėžę. Sa ko, saldumynai padeda fantazuoti, kurti...
Dingusį studento pažymėji Dingusį studento pažymėji mą Nr. 841318, išduotą EKFF mą Nr. 820565, išduotą MF Rūtai Svičiulytei, studentei Ilonai Katinaitei, studentei laikyti negaliojančiu. laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji Dingusius studento pažymė jimą Nr. 840442 ir studijų mą Nr. 810245, išduotą IF knygelę Nr. 820442, išduotus studentei Daivai Mickevičiū ChF studentei Dainorai Viz tei, laikyti negaliojančiu. girdaitei, laikyti negaliojan čiais.
Dingusius studento pažymė jimą Nr. 821455 ir studijų knygelę . Nr. 821455, išduotus EKFF studentei Dinai Licht, laikyti negaliojančiais. Dingusį studento pažymėji
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 07123. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 54. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, 232656, Vilnius, Tiesos g. 1. cConeTCHMM CT/fleMT* — opraH napTKOMa, pemopaTa, KOMMTeTa KOMCOMona, npotpKOMa opfleHoa TpyflOBoro npacHOro SHBMeHM m Apyx<6bi HapoĄos BanbHiocCKoro yHHBepcMTeta mm. B. Kancynaca. Ha hutobckom n3M«e. PeąaKrop R. npamtaMre.
Rusų kalbos katedros kolektyvas giliai užjau čia dėstytoją Eleną BRA ZAUSKIENĘ dėl motinos mirties.
Redaktorė J. PRANKA1TĖ