t
SIAMU
‘VIMEKYJI-:
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Bendrame Universiteto rėkt orato, partinio komiteto ir mokslinės tarybos posėdyje buvo aptartas Filologijos fa kulteto lituanistikos katedrų darbas Įgyvendinant 1983 me tų TSKP CK birželio ir 1984 metų TSKP CK balandžiu ple numų nutarimus. Pranešimą posėdyje perskaitė komisijos pirmininkas prof. R. Žiugžda. Diskusijose kalbėjo Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas prof. Z. Zinkevičius Lietuvių literatūros katedros partinės grupės sekretorius doc. V. Areška, fakulteto partinio biuro sekretorė doc A. Ulčinaitė, fakulteto deka
1985 m. sausio 11 d., penktadienis
— Norisi dar kartą pa brėžti katedrų vaidmenį, — kalbėjo posėdyje mokymo reikalų prorektorius prof. B. Sudavičius. — Už akademinę drausmę atsakingas ne tik de kanas ar prodekanas. Pir miausia tai turi rūpėti dėsty tojui, katedros vedėjui. Labai blogai lankomos vi suomenės mokslų paskaitos ir pratybos. Pranešime buvo kalbama, kad studentai tiki na, esą šios paskaitos neįdo mios. N. Dambrauskaitė kal tino prastus ryšius tarp visuo menės mokslų dėstytojų ir studentų. Visuomenės mokslų
APSVARSTYTAS LITUANISTIKOS KATEDRŲ DARRAS
L AKADEMINĖ DRAUSMĖ
Jau ne pirmą kartą kalba ma ir rašoma apie tai, kad lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studentai labai dažnai pažeidinėja akademi nę drausmę. Negali šios spe cialybės studentai pasigirti ir geru mokymusi: po pavasa rio sesijos fakultetas užėmė paskutiniąja vietą tarp Uni versiteto fakultetų, o lietuvių kalbos ir ltieratūros specialy bė liko paskutinėje vietoje savo fakultete. Akademine drausme susirū pino dekanatas, visuomeninės organizacijos. Rerultatų kol kas nematyti. Komisija tikri no paskaitas, pratybas. Trūko jose ketvirčio studentų
minti studentus. O apie kokį dėstytojų ir studentų ryšį gali būti kalbama, kai į pas kaitą ateina tik mažuma stu dentų?
jos fakulteto doc., Klasi kinės filologijos katedros vedėja Augenija Ulčinai tė. Ji kalbėjo apie H. Za bulio nuopelnus mokslui pasakojo apie jį kaip apie dėstytoją, pedagogą profesorių. Filologijos fakulteto III kurso studentė Audronė Beržinskaitė taip pat pri tarė šiam pasiūlymui. Susirinkimas vienbalsiai nutarė kandidatu į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus iškelti Henrika ZABULĮ ir prašyti jo su tikimo balotiruotis kan didatu į deputatus Šeški nės rinkiminėje apygardo je Nr. 5. H. Zabulio patikėtiniu išrinktas TSKP istorijos, katedros vedėjas prof. Konstantinas Navickas,
XXX Kandidatais į Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos deputatus buvo pasiūlyta iškelti LKP Vil niaus miesto komiteto II sekretorę Vandą Klikūnienę, Teisės fakulteto docentą, Civilinės teisės ir proceso katedros vedė ją Praną Vytautą Rasimavičių, Istorijos fakulteto istorijos specialybės III kurso studentę Jolantą Jaksebogaitę. Susirinki: mas vienbalsiai iškėlė
Pats sesijos įkarštis. Dar ir dar kartą verčiame vadovėlius, bandome prisi minti tai, kas buvo girdėta paskaitose, nagrinėta semi naruose. Kiek žinių įgijome ar sugebėjome mokytis, pa rodys įskaitos, egzaminai. Pats sesijos įkarštis. Kai kas dar rungiasi su neišlai kyta įskaita, kitiems — eg zaminai. Fotografas A. Juozspajtis užfiksavo 3 kurso lituanistų įskaitą. Ją priimi nėja doc. J. Kostinas. Sesijos nuotaikos lydi kiekvieną studentą.
datais į Vilniaus mieste Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos deputa tus Vilniaus miesto Leni no rajono Liaudies depu tatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininką Jur gį Vaitkevičių, Teisės fa kulteto vyr. dėstytoją Jurgį Rinkevičių, Medici nos fakulteto IV kurso Studentę Raimondą Šeibokaitę, Filologijos fakul teto docentę Reginą Ven ckutę, Fizikos fakulteto III kurso studentę Giedrę
V. Klikūnienę, P. V. Ra- Grigėnaitę. simavičių, J. Jaksebogalte XXX Susirinkime buvo išrin kandidatais i Vilniaus miesto liaudies deputatų kti kandidatų į deputatus patikėtiniai ir atstovai į tarybos deputatus.
rinkiminės apygardos pa XXX sitarimą. , Susirinkimas vienbal Mūsų inf siai nutarė iškelti kandi
▲ SESiJA ▲ SESIJA ▲ SESIJA ▲ SESIJA ▲ SESIJA ▲ SESIJA
2. UGDYTI PEDAGOGĄ
Universitete ruošiami spe cialistai įvairioms sritims. Bet 90% vakarykščių lietuvių kalbos ir literatūros studentų ateina dirbti į vidurines mo kyklas, darželius. Todėl ypač reikia rūpintis pedagoginių įgūdžių formavimu. Posėdyje buvo kalbama apie tai, kad lituanistikos ka tedrų dėstytojai beveik neva dovauja studentų pedagogi nėms praktikoms, retai lanko si mokyklose, mažai domisi, kaip atlieka praktikas studen tai. Sunku kalbėti apie prak tikų kokybę, kai joms vado vauja valandininkai. Patikrinus penktakursių li tuanistų praktiką, pasirodė, kad ne visi studentai atvyksta Į praktikos užsiėmimus. Ne visi dalyvavo ir praktikų ap tarime. Ir tai jau rimtas sig nalas. — Nenormalu, kad katedrų dėstytojai nevadovauja peda goginėms praktikoms. Ir tei sintis vien dideliais (o kar iais jie būna ir nerealūs) dar bo krūviais negalima, — pa brėžė prof. B. Sudavičius. Daug jėgų ir energijos ati duodama specialistų rengimui Tik ar nepamirštamas svar biausias dalykas: kokiam dar bui ruošiamas studentas? Posėdyje buvo kalbama apie Universiteto literatų būrelio veikla. Apie būrelio darbo problemas, trūkumus ir lai mėjimus kalbėjo būrelio va dovas asist. M. Martinaitis. Buvo kalbama apie literatų mokyklos organizavima. Posėdyje buvo priimtas nu tarimas. A. MALfNSKAS
Kaina 2 kep.
KELIAME KANDIDATUS Į DEPUTATUS
Įvyko Universiteto pro fesorių, dėstytojų, dar buotojų ir studentų susi rinkimas, Įkuriame buvo iškelti kandidatai į depu tatus. Mokslo reikalų prorek torius prof. Jonas Grigo nis kandidatu i LTSR Au kščiausiosios Tarybos de putatus Šeškinės rinkimi nėje apygardoje Nr. 5 pasiūlė LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mo telio ministrą, filologijos mokslų daktarą, profeso rių Henriką žabui}. J. Grigonis susirinkimo da lyvius supažindino su H. Zabulio biografija, kalbėjo apie jo partinę ir valsty binę veiklą, jo asmenines žmogiškąsias savybes. nas doc. A. Girdenis, Univer dėstytojai didesnį dėmesį tu Šiam pasiūlymui nuo siteto literatų būrelio vado rėtų skirti paskaitų ir praty vas asist. M. Martinaitis, lie bų kokybei, stengtis sudo širdžiai pritarė Filologi
tuvių kalbos ir literatūros specialybės komjaunimo biu ro sekretorė N. Dambrauskai tė, Universiteto mokymo rei kalų prorektorius prof. B Sudavičius. XXX Pranešime buvo kalbama apie tai, kad lituanistikos ka tedrose dirba gausus aukštos kvalifikacijos specialistų bū rys. Lietuvių kalbos, lietuvių literatūros, baltų filologijos dėstytojų ir profesorių dar bai žinomi ne tik mūsų res publikoje. Katedros pelnytai gali didžiuotis savo nuopel nais mokslui ir mokymui. Tačiau, problemų yra. Jos ne kartą buvo svarstomos fakul teto partiniame biure, parti niuose susirinkimuose, kated rų posėdžiuose. Daugelis problemų buvo paliesta ir R. Žiugždos pranešime. Aktualiausi klausimai Filo logijos fakultete šiandien — akademinė drausmė, pažangu mas, specialistų ruošimas pe dagoginiam darbui, visuome nės mokslų studijavimas. Apie tai ir buvo kalbėta po sėdyje.
Nr. 1 (1300)
PASAKOJAME APIE ŽIEMOS SESIJOS RŪPESČIUS, RAŠOME APIE STUDENTŲ MOKSLINES KONFERENCIJAS, PRISIMENAME ĮŽYMŲ ISTORIKĄ T. NARBUTĄ, SUSITINKAME SU MEDIKŲ KULTŪROS KLUBU
▲ SESIJA ▲ SESIJA