W8Ų SALIŲ PROLSIAtlAL VIBNVKITSSi
T.AUVBII )IS
scciDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITEASTB________________________________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Istorijos fakultete įprastas studentiškas šurmulys. Vie noje auditorijoje vyksta va lstybinis Mokslinio komuniz mo egzaminas, kitoje tuoj tuoj prasidės paskaita, o tre čiojo „fuksai" dalijasi pirmų jų studentiškų atostogų įspū džiais. Praveriu duris, už ko rių paskaitai ruošiasi trečia kursiai istorikai. Jų daug, per penkiasdešimt. Ir visi tokie skirtingi ir tuo pačiu panašūs. Žvelgdama į juos nuo slenksčio, bandau įspė ti, kuri iš merginų JOLAN TA. E keblios padėties gelb sti buvusi moksladraugė Ra sa: — Jos dabar auditorijoje nėra. Kai tik pasirodys, duo siu žinią. . . Sėdžiu ant suolo priešais praviras duris ir mąstau: ko kia ji — IF istorijos specia lybės trečiakursė, komjauni mo biuro sekretorė, bendra bučio tarybos narė, Lenino stipendininkė, Vilniaus mies to Liaudies deputatų tarybos deputatė Jolanta JAKSABOGAITE? Taip begalvojant, Rasa priveda šviesiaplaukę mer gaitę: „susipažinkit". . . Jolanta draugiškai nusišyp so ir man atrodo, jog pažįs tu ją jau labai seniai. Tokia ji maloni, paprasta ir sava pasirodė.
PASIRAŠYTA SUTARTIS Mūsų universitete vie šėjo Baltarusijos universi teto delegacija, vadovau jama šio universiteto rek toriaus akademiko L. Kiseievskio. Kovo 23 dieną rektora to posėdžių salėje buvo apibendrinti Vilniaus ir universitetu Baltarusijos socialistinio kolektyvo lenktyniavimo rezultatai aptartas šių aukštųjų mo kyklų bendradarbiavimas. Universitetų vadovai pa sirašė socialistinio lenkty niavimo ir bendradarbia vimo sutarti. Taiip pat svečiavosi ir ir Baltarusijos universite to studentų meno savivei klos kolektyvai „Križačiok" ir kapela. Jų kon certas vyko Universitete Didžiojoje auloje. V. Naujiko nuotraukose: pasirašoma sutartis. Susiti kimo dalyviai.
1985 m. kovo 29 d., penktadienis
JOLANTA Suradę nuošalią auditoriją, susėdam pasišnekėti. Kai pa sakau, jog noriu apie ją parašyti į Universiteto laik raštėlį, Jolanta smagiai va liūkiškai nusijuokia, kresteli šviesiaplaukę galvą ir jau visai rimtai paklausia: — O gal nereikia? Šnekučiuojamės mudvi ne trumpai. Bet minutės lekia vėjo greičiu. Jolanta išties be galo įdomi pašnekovė. Kokią temą bepaliestum, ar studentišką kasdieną, ar prie meno dalykų prisiliestum — visais klausimais ji turi savo tvirtą, pagrįstą nuomonę. Ir vis šypsodamasi sako: tęsia pradėtą pokalbį. — Esu laiminga, jog ma no kurse, o ypač grupėje, daug šaunių jaunuolių, drau gų, su kuriais miela pabūti, padiskutuoti, pasitarti. Su tokiais, kurie bendrauja ne iš pareigos, ne iš reikalo, o iš ,.poreikio". Suartina ne vien įspūdžių poreikis, kai kartu vykstame į Taliną, Karpatus, lankomės teatrų, koncertų salėse, bet ir porei kis paprasčiausiai pabūti vi siems drauge, suruošti cepe linų balių ar, kaip sakoma,
,,pasišnekėti nuo dūšios". Tiek apie kitus, o apie sa ve kalbėti sunkiausia. .. Sėkmės šaltinis? Tai __ pareigos jausmas, laiko bran ginimas ir... atsitiktinumas. Juk, jei atvirai, pasisekimas lydi mane: beveik visada traukiu tik ,.laimingus" bilie tus. Na, o jei rimtai, žinia, be triūso nebūtų ir sėkmės. Nepritariu „kalimui", at skirų frazių mokymuisi min tinai — tai atbukina mintis. Nepasikliauju ir „šventu ti kėjimu" tuo, kas parašyta. Visada perskaičius vienokį ar kitokį teiginį iškyla klau simas „kodėl?" Jei to nebū tų, atsidurtume savotiškuose rėmuose, kurie neleistų verž tis pirmyn į pažinimą. Ma ža, atsitiktinė detalė kartais sukelia didesnį susidomėji mą dėstomu dalyku, nei ke lios ilgiausios citatos iš va dovėlio. Mokymosi procese labai svarbu pajusti ką reiš kia minutė. Jau vien tam, kad nebūtų beprasmio, vė jais praleisto laiko. Dar sek madienį žinau, ką darysiu visą savaitę — pastoviai planuoju savo laiką. Kitaip niekur nesuskubčiau. O pa
Nr. 10 (1309)
reigos jausmas, ko gero, įgimtas. Organiškai paklustu žodžiui „reikia". O jei rei kia — visuomet atsiras ir ryžto, ir noro, ir laiko. Ypatingo pomėgio neturiu. Labai patinka šokti, keliauti. Stengiuosi nepraleisti progos pamatyti gerą spektaklį ir nebūtinai tą visų liaupsina mą, bet tą, kuris padeda pa tirti naują įspūdį. Šiuo at žvilgiu man labai daug duo da Valstybinio jaunimo teat ro spektakliai. Šio teatro ak toriai moka bendrauti su publika. Žavi jų betarpišku mas ir mokėjimas pažvelgti į save iš šalies. Mėgstu mu ziką. Manau, jog tai priim tiniausia meno forma. Ypač mane maloniai nuteikia Čai kovskio kūriniai — jie mie liausi. Ar ne per sunku? Ne. Tik labai bijau pavargti, bijau užsidaryti savo mažame pa saulėlyje, bijau abejingumo, bijau nenuoširdumo.. . Jolanta linksmai nubėgo į užsienio kalbos paskaitą. O aš eidama sniegu padengto mis senamiesčio gatvelėmis galvojau, kad ne veltui Jo lantą gerbia ir ja pasitiki draugai iškeldami ją kandi date j miesto Tarybą. Ji tikrai to verta.
Siame ČEMERYJE: PASAKOJAME APIE KARINlPATRIOTINĮ AUKLĖJIMĄ GAMTOS FAKULTETE XXX KRAŠTOTYRININKAI ŠVENČIA 15 METŲ JUBILIEJŲ XXX MINTYS APIE AKADEMINĘ GDUPĘ XXX JUOKO VIRTUVĖ XXX
Kaina 2 kap.
▲ MOŠŲ INTERVIU ▲
PAS JUOSIAMUOJU LAIKOTARPIU
Vasario—kovo mėnesiais įtemptai ruošiamasi „trečia jam semestrui". Formuojami būriai, pasirašomos sutartys, renkami ir apmokomi busi mieji būrių vadai, žodžiu, darbų ir problemų netrūks ta. Komjaunimo komitete už kalbinu Kęstutį Jazukevičių ir paprašiau atsakyti į kele tą klausimų. Kaip šią vasarą atTodys studentų darbo būrių žemė lapiai? Kokie pasikeitimai ir naujovės? Lietuvoje dirbs 23 būriai, i' jų 6 statybiniai. 50 medi cinos specialybės studentų dirbę. Kaišiadorių HAE statyboje. Alytaus statybos treste darbuosis 2 būriai. Istorljos, filologijos ir ekonomlkog fakultetų studentės su darys 3 būrius darbui gele žinkelių depe. Kapsuko RSV, Varėnos KMK, „Kernavės" kolūkis Širvintos rajone, vaisių Ir Auksė JUREVICIOTE daržovių ministerijos įmonės — tik maža dalis studentų darbo vietų. O už respublikos ribų? 140 žmonių važiuos į Stav ropolio kraštą. Darbai Jaku tijoje formuojami 4 būriai,
lš jų 2 merginų. Daug kalbama apie stu dentų būrių išvykas į užsie nį. Turbūt ir ne kiekvienam tokia garbė? žinoma, darbui užsienyje stengiamės sudaryti būrius iš pažangių ir aktyvių stu dentų, Manau, kad dirbti tokiuose būrluose lengviau, nes planai nustatomi mažesni šiemet pirmą kartą studentų būrys važiuoja į Bulgariją. Į Vengriją — 1 būrys, į Če koslovakiją — 2, j Vokieti jos Demokratinę Respubliką — 3 būriai. Beje, dar ne visos sutartys sudarytos tiek užsienyje tiek mūsų šalyje, todėl tiks lius skaičius sunku pasakyti. Kokios problemos ryškėja jau dabar, paruošiamajame laikotarpyje? Surinkti būrius iš tiesų nelengva. Visų pirma — trūksta vaikinų, Pagrindinė „darbo jėga" — pirmakur siai. Tačiau daugelis jų ne gali dirbti SSB dėl sveikatos būklės, žurnalistai atlieka praktiką spaustuvėje. Reik tų, kad vyresnių kursų stu dentai aktyviau įsijungtų j SSB. Diana LABOKAITE
DAUG GRAŽIŲ SUMANYMŲ Gamtos fakulteto patalpose aki patraukia didžiuliai stendai netoli komjaunimo sekretoriato durų. Nuotraukose — penktakursiai gedogai karinio rengimo pratybose. Iš kito stendo, pavadinto „Vilnius mena Didįjį Tėvynės karą" žvelgia rūstūs akmeniniai veidai, veidai karių, įamžintų įvairiuose Vilniaus kampeliuose. Puikus stendas ir pačiame sekretoriate — nuotraukos pasakoja apie lietuvių tautos žygdarbius 1941—1945 metais kovoje su fašistiniais grobikais Čia sekretoriate sukaupta nemažai medžiagos ir apie partizaninio judėjimo dalyvius, o ypač apie R. Margalytę, su kuria fakultetas palaiko glaudžius ryšius. Buvusi partizaninio judėjimo dalyvė kiekvienais metais mielai ateina į susitikimus su studentais. Prisimena juose praeities kovas, o ir šiaip jai yra apie ką su studen-
tais gamtininkais pasišnekėti — juk ji ir pati biologė, Galima tvirtinti, kad karinis-patriotinis darbas fakultete užima svarbią vietą. Tačiau kaipgi sekasi organizatoriams? Jau kelinti metai už karinį-patriotinį darbą fakultete atsakingas A. Abromavičius, Nuveikta nemažai. Kasmet pažymimos įvairios šventės, tarp pirmųjų kursų organizuojamos šaudymo varžybos, Čia daug padeda karinė ka tedra. Tampriai fakultetas bendradarbiauja ir su SDAALR komitetu. Nelieka užmiršti draugai, tarnaujantys Tarybinėje Armijoje. Ryšiai su jais niekada nenutrūksta. Įdomu karlams, kas nauja fakultete, kaip mokosi jų draugai. Parašo ir apie save, o įdornesni laiškai iškabinami sienlaikraščiuose, kad daugelis
nukelta j 2 p.
t TaryMato
▲ AKADEM'NĖ GRUPĖ ▲
AR VISI GIMSTA FIZIKAIS? Ilgai teko ieškoti radįofizikos ir elektronikos ketvir to kurso anttros grupės stu dentų. Pagaliau. .. Fizikos laboratorijoje — skardžių balki’ šurmulys. Po paskaitų įtemptai darbuojasi ketvirta. kuršiai. Čia jie praileidžia dažną studentišką vakarą. Neilgam atitrūkę nuo dar bo, busimieji fizikai noriai pasakoja apie savo grupę. Nuolatinis judėjimas, prisipiildanitis kasdien naujų idė jų, darbų. O kiek įvairiausių sumanymų, tik spėk įgyven dinti! Privalai visur suspėti, kad, praėjus dienai, pajus tum, jog įveikei sunkumus ir kažką padarei savo jėgo mis. Nenorėtume pasirinkti ki tos specialybės. Supratome kad be Įvairiausių bandymų, ieškojimų jau negalime pra leisti nei vienos dienos Stengiamės gilinti savo ži nias, ir tas fizikinis pasaulis dar paslaptingesnis. Gal atsi tiktinai pasukome į fiziką? Kas atsitiktinis, tas jau pir muosiuose kursuose iškrito Sako, fizikais gimstama, c žmonėmis tampama. Mes ti kime, kad ši taisyklė galioja
ir mums. Kaip ir visur yra išimčių. „Aš norėčiau butJ įsiterpė Glntamediku", ras Balys. Jums atrodo, kad fizika — sėdėjimas prie vadovėlių, už davinių? Nieko panašaus. Busimieji fizikai aktyviai dalyvauja visuose rengia muose vakaruose. Neturime laiko sėdėti, nes kasdien gal voji, organizuoji, o fantazi jos netrūksta. Per dvi die nas pasiruošėme agitmenlnės brigados konkursui Ir sėk mingai nuskynėme laurus „Kiek rūpesčių, išradingu mo pareikalaus fizikų diena", —• nerimauja Algirdas Ruk šėnas. Nuo šių mokslo metų pradžios Algirdas vadovauja fakulteto komjaunimo komi tetui Darbo netrūksta: kom jaunimo komiteto pasėdžiai ruošimasis trečiam semestrui ir artimiausias uždavinys — sėkmingai pasiruošti fizikų šventei. Ne už kalnų ši visų laukiama diena. Mokslas nelieka nuošaly je. Ruošiantis renginiui iš kyla (vairiausių problemų, bet greitai surandame išeiti. Su mokslu kitaip — viskas priklauso nuo pačio žmo-
gaus. Kas nori, tas sugeba ir gera! mokytis, ir aktyviai dalyvauti visuomeninėje vei kloje. Algimantas Rudaitis iki antro kurso mokėsi vien penketais. Šiais mokslo me tais dalyvavo Maskvoje vy kusioje elektrofizikų olim piadoje. O kaip sekėsi? — klau siu. — Tai mano debiutas, o gal kažkoks savęs išbandy mas. Gali būti aktyvus visuome nininkas, bet privalai gerai mokytis. Su mokslu kitaip — viskas ant tavo pečių. Štai tada ir galima spręsti apie žmogų, koks jis, ar su geba savarankiškai studijuoti. „Stengiamės, kad diena praeitų prasmingai",. —• aiš kino Arūnas Vaglys. Jo die na ilga: paskaitos, darbas la boratorijose. SMD užsiėmi mai, treniruotės. Arūnas — kandidatas į sparto meistrus ir Lietuvos radijo sporto rinktinės narys. Laikas nesustojo, minutės vijo minutes. Susikaupęs pra dėjo kalbėti Raimondas Ur bonas. Nelengva keliais žo džiais nusakyti grupės pro-
ŽIEMOS ZYGį PRISIMENANT I
Skirtingai žiemos atosto gas praleidžia studentai — vienus vilioja kalnai, kiti skuba pas tėvus, dalis kartu su savo grupe vyksta pas draugus iš kitų šalies aukš tųjų mokyklų. Keletas EKFF komjaunimo aktyvistų šių žiemos atostogų metu nuvy kome į Šiaulius. Būtent šį miestą pasirinkome žiemos žygiui „Tarybinės liaudies revoliucijas, kovų ir darbo šlovės vietomis" organizuoti. Įspūdžių parsivežėme daug. Bene labiausiai patiko lan kymasis „Verpsto", (Ven tos" gamyklose, penkiose vi durinėse mokyklose teko pa bendrauti su moksleiviais, iš klausėm kelių Didžiojo Tė vynės karo veteranų prisi minimų. Gilios karinio - patriotinio auklėjimo tradicijos Šiaulių mieste. Štai 7-a vidurinė mo kykla — vienintelė respub likoje, turinti tokį karinės šlovės kambarį. Garsus jis tuo, kad kiekvienais metais vasario 23-iąją kovinės šlo vės kambaryje atidengiama memorialinė lenta Šiaulių
vaduotojams. Idėja įrengti tokį kambarį gimė prieš 17 meti; tuometinio mokyklas direktoriaus Butkaus ir pa vaduotojos Gruzdienės dėka kurie ir iki šiol aktyviai dir ba šį darbą. Per metus kurios nors klasės pionieriai giminių: ieško žuvusiųjų rašomi laiškai į sąjunginę spaudą, prašoma pagalbas komisariatuose. kari rliuose Surinkta medžiaga talpinama stenduose. Į memorialinės lentas atidengimo mitingą skirtą vaduotojo atminimui, kviečiami giminės. Visuomet dalyvauja miesto karo vete atidengia ranai. Lentą garbingiausias svečias. Po to visi svečiai ir mokiniai iškilminga eisena patraukia link karių kapinių, padedamos gėlės, nutiesiama žiedų girlianda. Štai tokią tradiciją puose lėja Šiaulių 7-osios viduri nės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Mūsų karta vis labiau tol sta nuo Didžiojo Tėvynės karo atgarsių, vis rečiau su siduriame su karo dalyviais.
DAUG GRAŽIŲ SUMANYMŲ aikelta iš 1 p. galėtų sužinoti, kuo gyvena jų bendraamžiai, stovintys Tėvynės sargyboje. GF stu dentai aktyviai dalyvauja komjaunimo-jaunimo sąskry džiuose, kurie kiekvieną pa vasarį vyksta Švenčionių ra jone. Daug sumanumo reika laujama iš sąskrydžio daly-
vių: įvairūs konkursai, mitingai, sportinės varžybos. Tik spėk suktis! Galima jau pasidžiaugti ir neblogais lai mėjimais —• iš aštuntos vie tos GF iškopė į trečią... O problemos? Problemų yra. — Rimčiausia iš jų — kaip sudominti žmones, — sako A. Abromavičius. Būta vis-
blemas, įvairiausius keblu, mus, o jų pasitaiko. Rai mondas jau ketveri mėtai grupės seniūnas. Džiaugiasi kad mokosi kaip tik toje grupėje, kad turi tokius draugus ir nori, kad studijas būtų dar ilgesnės. „Galiu drąsiai sakyti — grupė drau giška". Bet nejaugi nesusi daro keblių situacijų? Turbūt didžiausia bėda — abejingu mas. apie kurį tiek daug kal bama. Žinoma, gyventi ir tik rūpintis savimi visų lengviau sia. Bet kažin ar pats tinka miausias kelias? Stengiamės grupėje panaikinti tokią ydą. Mūsų iniciatyva organizuoja mos tarpiakultetlnės stalo teniso, krepšinio varžybos. „Mes turime ir daininin ku", — gyrėsi vaikinai. Vie nas iš jų — Saulius Vasi liauskas. Saulius nuo pirmo kurso dainuoja WU mišria me chore. Saulius moko vi sut dainuoti, juk su daina gyventi linksmiau. .. .Ketveri metai drauge. Išliks daug nuotaikingų stu dentiškų akimirkų. Dar ne pabaiga. Dar visko pradžia. . . Taip, taip, liko dar metai — tiek mažai. Mums daug, užmojai didžiuliai. mūsų „Sajojame nutiesti .tunelį nuo Fizikos fakulteto iki Filologi jos" — šmaikščiai pajuokavo vyrai.
REZULTATAI SUSUMUOTI, KONKURSAS TĘSIASI
Kovo 14 dieną į studentų svetainę susirinko Universi teto geriausieji — 4 akade minės grupės, Universiteto akademinės grupės konkurso laureatės, pirmūnai. Šiame vakare norėjome paskleisti pirmūnų patyrimą, įsitikinti, kad tiktai draugiškas grupės kolektyvas, vieningai siekian tis gero mokymosi ir lanky mo, aktyviai dalyvaujantis visuomeniniame gyvenime, gali tapti konkurso nugalė toju. Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotojas E. Valiukevičius pasveikino nugalėtojus: tai komosios matematikos II kur so I grupę, ekonominės ki bernetikos III kurso I grupę, pramonės planavimo IV kur so I grupę, finansų ir kredi to V kurso III grupę, palin kėjo jėgų ir sėkmės, apdova nojo Garbės raštais bei pi niginėmis premijomis. Mokslo pirmūnams buvo įteikti VLKJS CK ženkleliai „Už labai gerą mokymąsi". Geriausių grupių dalyvių ir pirmūnų sumanumui iš bandyti buvo sudarytos ko mandos. Visą vakarą skam L. BYTAUTAITt bėjo salėje linksmas juokas. Savo programą, remdamiesi praktika, pirmieji pradėjo finansų ir kredito penktakur siai. Apdainavę įstojimo var gus ir talkas kolūkiuose, se sijų rūpesčius ir malonumą jie simboliškai atsisveikino su studentais: „Sudie, kole-
gos, sudie!" It programa, ir dalyvavimu atrakcionuose linksminc vakaro dalyvius pramonės planavimo TV kurso I grupė. Ekonominės kibernetikos III kurso merginos surengė klausimų viktoriną „du kart du”. O taikomosios ma tematikos II kurso I grupė pakvietė į „absurdo teatrą": suvaidino elektroninę skai čiavimo mašiną. Paskelbus patarlių apie darbą ir moks lą konkursą, ir greit kitoms komandoms iškritus iš žaidi mo, matematikų ir pramonės planavimo grupės žiniomis ir šmaikštumu tol nenusileidc vieni kitiems, kol buvo pa siūlyta jėgas pataupyti ki tiems konkursams. O ir šie reikalavo išradin gumo, minčių, sąmojo — kū rėme studentiškas dainas liaudies dainų melodijomis eilėraščius apie studijas ir studentiškas šventes, pasako jome linksmiausius įvykius iš studijavimo metų, vaizda vome atskirus .teatro žanrus. Entuziastingai sveikinome komandas, nugalėjusias žai dimuose „Drąsūs, vikrūs ir linksmi", po jų komandos išsiaiškino „gyvojoje fotogra fijoje". O nugalėtojai — pramonės planavimo I grupė prizo ėjo atsiimti su viltimi būti tarp pačių geriausių ir šiais metais, nes konkursas „Geriausia akademinė grupė' tęsiasi. Loreta STIRBYTE
IŠVYKA 1 KAUNĄ
Todėl kiekvienas toks susiti kimas palieka gilų pėdsaką mūsų mintyse ir širdyje. Su sijaudinę klausėmės Didžiojo Tėvynės karo veterano Ana tolijaus Maksimovo. Jam 1941 m. birželio 22 d. buvo tik 17 metų. Baigęs Archangels ko radistų kursus, įsigijo specialybę beveik visam gy venimui. Sunkiais karo me tais — naikintuvų bataliono štabo radistas, vėliau eks ternu išlaikęs trejų metų egzaminus aviacijos karinė je mokykloje ir ją pabaigęs, dirbo kariniuose aerodromuo se.
ko. Blogiausia, kai per šven tes surengiamas koks susiti kimas ar minėjimas, o salė, auditorija būna pustuštė. Todėl stengiamasi, kad stu dentai patys aktyviai pažy mėtų šventes — gerais šaudy mo varžybų rezultatais ar išvykų metu patys prisidė dami prie paminklų išsaugoji mo, karių kapų tvarkymo.
O GF studentai keliauja daug, bene daugiausiai, ly ginant su kitais fakultetais. Keliaujant nelieka neaplan kyti miestai, žymesnės vie tos. Viena tik bėda, kad pa-
Išėjęs atsargą, apsi gyveno Šiauliuose. Keturias kadencijas buvo renkamas Šiaulių m. LDT deputatu. Atsisveikiname su Šiaulių miestu, jo žmonėmis. Džiau gėmės, kad susipažinome su dar vienu respublikos mies tu, į kurį atvykus, jau daug kas bus artima, sava. ŽUKAUSKAITE Lljana, EKFF IV kurso studentė. EKFF komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja
A. Kundroto nuotraukoje susitikimas su A. Maksimovu
Artėjant Pergalės 40-mečiui, Medicinos fakulteto komjaunuoliai nutarė aplan kyti revoliucijos ir Didžiojo Tėvynės karo šlovės vietas Kaune. Aplankėme paminklą ke J. turiems komunarams Greifenbergeriui, K. Giedriui, K. Požėlai ir R. Carnui, padėjome gėlių. Visada skaudu patekus į IX fortą - muziejų, menantį didvyrišką mūsų tėvų ir se nelių ryžtą, siekiant geresnės ateities, neapykantą vokiškiesiems grobikams. Išvykoje taip pat susipažinome su J. Aleksonio, A. Če ponio gyvenimu ir revoliuci ne veikla. Pabuvojome Istori jos muziejuje. Didžiausią įs pūdį paliko ekspozicija, pa sakojanti apie Kauno miesto išvadavimą. Įdomi ekspozici ja pasakojo ir apie Atlante nugalėtojus — Darių ir Girė ną.
/
dentai neaplenkė ir nė vie nos įdomesnės vietos. Me džiokalnio, muziejaus žemai čių amatams Upynoje, kurį įrengė ir pats eksponatus su rinko mokytojas K. KlavčiKol kas „švieži" įspū kas, Vytogaloje Dariaus ir džiai iš neseniai įvykusio Girėno muziejus ir kt. žiemos žygio, kuriame daly B to, kaip ir buvo pasiža vavo šimtas žmonių, pasiry žusių didvyriškai iškęsti šal dėję, aptvarkė karių kapus čius ir kitokias kelionės ne Kaltinėnuose, Luokėje, o Pa gandas. 8 žmonės, vadovau vandenės ir Karklėnų mo jami V kurso geografo V. kyklose suorganizavo susiti Bezaro, iškėlė sau gražų tiks kimus su moksleiviais. Įdomu buvo! Sunkumai, lą — bekeliaujant aplankyti karių kapus ir sutvarkyti patirti žygyje, tik suartino juos. Kelyje iki Luokės stu- kelionės draugus, padėjo ge-
rašo mažai. O juk tikrai bū tų ką papasakoti! Dažnas ir nuotraukų įdomių grįžęs pa daro. o kartais bekeliauda mi ir juostą susuka.
Susitikome su Kauno me dicinos instituto komjauni mo aktyvu. Pavaduotojas ideologiniam darbui papasa kojo, kaip šioje aukštojoje mokykloje vyksta socialisti nis lenktyniavimas tarp aka deminių grupių, specialybių ir kursų. Yra sudarytos balų lentelės, pagal jas susumuo jami pažangumo, lankomume o taip pat visuomenineveiklos rezultatai. Geriausi studentai skatinami ekskurs. jomis į TSRS miestus didvy rius. Kauno medicinos institute veikia labai įdomus farmac jos muziejus. Jo šeimininkai priminė instituto, farmakolo gijos fakulteto istoriją, su pažindino su muziejaus eks ponatais. Vakare kolegos kauniečia pakvietė mus į dramos teat ro spektaklį „Strazdas — žalias paukštis". MF komjaunimo komitetą“
riau vienam kitą pažinti. Kur tik neteko apsinakvindinti tu ristams! Kartais žemaičiai j savo trobas priimdavo, o kartais tekdavo ir palapinė se vargti... Nežiūrint to nuotaika visų buvo pakili niekas nesusirgo, net slogo; niekas negavo. Visi nuosto liai — tik kelios sulaužyto; slidės. .. Ateityje laukia dar daug gražių sumanymų. Belieka juos įgyvendinti.
Aušra CHLEVICKAlU
Kai pats neatėjai į ramu vą, negali įsivaizduoti, kas ten daroma. Tiesiog neįmano ma turėti vaizdo, artimo VU kraštotyrininkų klubui, nes nėra nieko panašaus į jį. Žmonės, išgirdę apie kraš totyrininkų ramuvos ekspe dicijas, vakarones, žygius, reaguoja įvairiai. Vieni nei giamai, kiti abejingai, treti palankiai pažiūri, tačiau daž nai net nesuvokia, kur pa kliūva surinkta medžiaga mano, jog viskas — vien savo malonumui. Vieni gal voja, jog mes tik šokam ir dainuojam, antri mato vien mūsų keliones, dar kiti įsiti kinę, jog esame nuobodo ka posėdžiautojų ir popierių kilnotojų bendrija. Iš tiesų ramuvoje yra daug, labai daug darbų, daug tikrosios linksmybės. Ir viskas vienoj vietoj — neti kėtos paskaitos ir liaudies dainų bei šokių mokymasis.
VISADOS MCSĘJ įvairiausių atsiminimų rinki mas ir medžiagos tvarkymo talkos, kerintys žygiai ir ne nusakomų spalvų ekspedici jos. Ir mes — paprasti, išra dingi, originalūs, savotiški — ramuviškiai. Atėjau į kraštotyrininkų ramuvą penktaisiais jos gy vavimo metais. Atėjau „se nosios gvardijos" — Bronės, Živilės, Dalios, Gražinos, Anelės, Valiaus, Bonifaco, Regimanto ir, visų pirma. Viaduko — paprastumo, nuo širdumo dėka. Visad liksiu •dėkingas šios kartos ramuviškiams, kad buvau įsileistas j ramuvą. Iš jų pajutau klu bo dvasią, jo jėgą, glūdin čią gal demokratiškumo ir atsakomybės samplaikoje. Liaudies dainas ir ramuvos žmonės —dvi niekuo nepa keičiamos vertybės žavėjo ir žavi mane, neleidžia pasi traukti iš šio kolektyvo. Kraštotyrininkų klubas visa dos gyveno ir gyvena lietu vių liaudies dainų, ratelių šokių pasaulyje, kuriame ■dvasiai šviesu ir gera, iki ašari] gera... Ir nesunku ta da klausinėti ir kaulyti, už rašinėti ir perrašinėti, ir ne pajunti, jog dirbai kitąkart ir gana monotonišką daTbą. Ir gula sociologinės anketos ir tautosakos juostos, revo liucionierių atsiminimai ir darbo veteranų pasakojimai etnografiniai aprašai ir se noviški eksponatai... Karštą ekspedicijos dieną ar lietin gą žygio pavakarę, skirstan tis iš talkos ar grįžtant iš tolimos vakaronės skamba mūsų juokas ir aidi prakil nios, giedraus graudulio ku pinos dainos. Atimk dainas šokius — ir neliks mūsų ra muvos. bus paprasta organi zacija, kiti žmonės jon rink sis, kitos nuotaikos sklan dys. . . .. .Bėga šešioliktieji kraš totyrininkų klubo metai. Su stokime valandėlei, atsivers kime senus laikraščių kom plektus, peržvelkime straips nius ir žinutes apie ramuvą. Dar kartą susimąstykime apie mūsų klubo tikslus, jo tradi cijas ir nuotaikas, jo gyveni mo ritmą ir jėgą. Ramuva mus įsileido, priėmė mūsų mintis ir darbus. Mes ati duodame ramuvą vis nau jiems ir naujiems žmonėms. Kad visuomet galėtume iš tarti: „Mūsų ramuva. .
UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKAI ŠVENČIA JUBILIEJŲ
KELIŲ KARTŲ DARBAS
Kovo 23 d. kraštotyri ninkų klubas Ramuva šventė 15-os metų jubilie jų. Universiteto Auloje susirinko keli šimtai klu bo narių, senbuvių, sve čių. 75 klubo veteranai aktyvūs klubo nariai, at siuntė atsakymus į anketą apie klubą, jo žmones darbą ir šventes (atsaky mai naudojami rašinyje). Nerimas vis augo: mergai tės tepė paskutiniuosius su muštinius, raikė pyragą. Viktoras puošė sienas spal vingais klubo plakatais. Vai va dailino raides šmaikščiame užraše, o Almantas glos tė savo elegantiško frako klostes.. . Štai ir pirmieji svečiai. Pavieniui ar būreliais, nere tai šeimomis išsipuošę, ne kantraujantys pamatyti mie lus draugų ir pažįstamų vei dus, susijaudinę ir nedrąsiai kylantys laiptais. Pirmieji sveikinimosi šūksniai, pasi matymų džiugesys, gėlės. Kaip visada, iš sumišimo ir jaudulio ramuviškius — ir tuos, kurie dar tik svajoja apie savo rugpjūtį ekspedi cijoje, ir tuos, kurie mena pirmuosius klubo žmones dienas, metus — išgelbsti daina. Siena tarp kartų, taip dabartinių klubo šeimininkų ir svečių, ištirpsta kaip ne buvus. Kaip sako Filologijos mokslų kandidatas ramuviškis B. Stundžia, klubo na riams naivios atrodo tokios problemos, kaip kartų kon fliktas, nesutarimai, nesude rinamumas ir pan. Mes visi pas save. .., savo klube. „Labiausiai pasiilgstu ne pakartojamo specifinio ramuviečių bendravimo būdo. Buvom tokia šeima, kurioje ga lėjai net pavardės ir vardo visų seserų ir brolių nežino ti, bet nuo jų visada sklis davo neapsakomai gera šir dies šiluma. Buvai saugus ir stiprus, su visais lygus" (V. Gailavičiūtė, Anykščių kul tūros rūmų vyr. metodinin kė). Kaip brangus palikimas ramuvietiška nuotaika eina iš rankų į rankas visų klubo kartų. Kas tas pirmasis, ku ris įpūtė nepaprastą papras tumo ir draugiškumo ugnį, turbūt net sunku būtų suras ti. Laiškai taip pat mirga bendraminčių ir draugų pa-
A
vardėmis: V. Mačiekaus, K. 1500 vienetų atsiminimų, 3600 Eigmino, G. Kadžytės, G. etnografinės medžiagos apraMeilutytės, Sliužinskų, Stun- šų, 13 300 vnt. žodžių, 32400 džių, Pranaičių, Zaikauskų, vnt. vardyno, 7100 vnt. atsaBraziūnų, Dagių ir kt„ — kymų į dialektologines ankegerais žodžiais apie drauge tas, 25100 vnt. tautosakos išgyventus įspūdžius, rūpės- 1300 eksponatų muziejams čius. Klubo didžiausias tur- nupiešta 4800 piešinių, sutas buvo paprasti, nuoširdūs rasta 200 senų knygų, peir darbštūs žmonės, nesiski- riodlnių leidinių. riantys su jaunatvišku entuDarbštumo, kruopštumo ziazmu ir polėkiu, linksma gerumo kiekvieną vasarą donuotaika. Gal todėl taip lais- sniai pasisemi iš kaimo žmovai svečiai pasijuto jomarke: nių. Išdilę pavardės, veidai bando ranką jaunos Vilei- bet atminty įsirėžę dažnai kių šeimos „laimės šuliny", skaudūs likimai, stiprybė, tipatikėdavo delną žaviai kėjimas savimi ir svetimu „vien teisybę ir ateitį sakan- nepažįstamu žmogumi. Ir užčiai„ čigonėlei ar gardžiuo- rašytos dainos — ne paprasdavosi pyragu karčiamoje ti žodžiai ir melodija, o dai„Pas Jolantą", mielai pasi- nuojančių metai, vargai, kliovė „skrajojančio pašto" trumpučiai džiaugsmai, prisipaslaugomis. rišimas prie žemės ir meilė, Bet smagiai linksminomės Dainavimas ne pasirodymui, tik po to, kai aptarėm klu- o save išsakyti ir kitą subo veiklą, pasidžiaugėm dar- prasti. Dažnai prisimeni žmobais. Penkiolika metų, gų, kuris nenustebino gražiu kaip tvirtai mano klubo va- balsu ar puikia atmintim, bet dovas V. Mačiekus — tai paprasčiausiai išsikalbėjo ar jau branda. Apie tai liudija pasiguodė. Gal ir dėl to neir skaičiai, kurie tikrai atro- gali būti blogas, kad atmindo įspūdingi. Įvyko penkioli- ty nešiojies prisiminimą apie ka kompleksinių ekspedicijų, tuos nepaprastus žmones, kuriose dalyvavo 970 krašto- „Dažnai prisimenu vadinatyrininkų, VPF baigė 191 muosius „kaimo filosofus", kraštotyrininkas. Surinkta Įdomus ir savitas jų, dažnai
UNIVERSITETAS:
DATOS, ŽMONĖS, DARBAI
Kairėnų parkas
Iki šiolei publikacijose apie naująjį VU botanikos sodą Kairėnuose dažnai minimas ir parkas. Tačiau Kairėnų parkas tikrai vertas didėsnio dėmesio, rimtesnės studijos, juolab kad tas kuplus lapuotyno guotas, kur ne kur pasidabinęs aštriaviršūnėmis spygliuočių lajomis — tarsi kertinis akmuo kurianit naująjį botanikos sodą XXX Kairėnų parkas jau geroka! seniau atkreipė gamtininkų dėmesį. Dar 1968 metais profesorius A. Basalykas, rašydamas apie Vilniaus apylinkių paviršiaus formavimąsi, pastebėjo, kad „Vilnios prasigraužimo pėdsakas, vadinamasis Dvairčios senklonis (apjuosiantis periglacialinių raguvų išvagotą, Neries Viktoras DAGYS slėnio link besileidžiantį plo-
kščiakalvį masyvą, kur dabar ir kuriasi naujasis botanikos sodas — atitariu pastaba) yra puošiamas Katre nų parko. Katrenų parkas taip pat minimas P. Snarskio ir V. Galinio „Vadovuose augalams pažinti" (1968 1974). Nepaisant to, parkas buvo labai apleistas, nesaugomas, mažai kam žinomas. Ir tik pradėjus rengti VU Botanikos sodo generalinio išpla navimo projektą, 1977—1978 metais ištirtas ir įvertintas Paminklų konservavimo Įra titulo darbuotojų. Atlikta iš planavimo analizė, parenkta vietovės istorinė apybraiža parko medynai ištirti sklypiniu ištisinio perskaičiavime metodu, surašyti sklypų taksoraščiai. Tais pat metais pradėti parko rekonstravimo
▲
darbai, medynų sanitarinio valymo kirtimai, fotofiksacija ir papildomi tyrimai, stebėjimai. . PKI archeologo L. Dziko 1980 metais atlikti archeologiniai tyrimai paliudijo buvus Kairėnuose Isaikauskių rūmus. Atkasti senojo pastato 25 m X 20 m dydžio pamatai ir skliautinio rūsio fragmentai. Paaiškėjo, kad statybai buvo naudotos stambių matmenų raudonos ir geltonos, išilgai ar įstrižai braukytos plytos. Jos buvo tvirtinamos renesanso epochos rišimo būdu. PKI vyr. specialisto N. Kitkausko teigimu, plytų forma ir dydžiai artiimi Siesikų (XVI a. vidurys), Videniškių (1618 m.), Vilniaus šv. Mykolo (1594—1625) bažnyčių mūrų plytoms. Rasta XVI a. polichrominių ir herbinių (su Isaikauskių herbu), lelijos žiedlapio pavidalo koklių, Kairėnų artumas Vilniaus
negavusių jokio išsimokslinimo, pasaulio suvokimo modelis, vertybių sistema, gyvenimo prasmės ir gyvenimo būdo samprata. Žavi jų asmenybės vientisumas, optimizmas, gyvenimo pilnatvės ir grožio pajautimas" (S. Gailiunaitė, psichologė iš Klaipėdos). Vakaronėje klubo veteranai susibėgdavo krūvon, kad prisimintų praėjusias vasaras —- ekspedicijas, įvykius, ryšklausaus žmones. Kai jie pašakodavo, patys atjaunėdavo šnekėjo vienas per kitą. Prišuninėm kiekvienos ekspediciijos dainas (net „dumkus" sudainavoml), sakius („senio“ Žalkaus polką ir Kažimiero valsą), muzikantus ekspedicijų „bernelius" ir „mergeles". Kaip ir anksčiau jiems nesvetimas sąmojis ir juokas. Šypsodavosi net tada, kai prisimindavo keltuvių praustuves ar gerbėjų suskintas dilgėlių puokštes, Viktoras ir Alius priminė pražygiuotų kelionių spalvas ir nuotaikas, išsaugotas skaidrėse. Klubo žygiai taip pat ypatingi. „Dalyvavau keliuose klubo žygiuose", — prisimena bibliotekininkė iš atžvilgiu ir Isaikauskių padė tis Lietuvos DK visuomenėje leidžia manyti Kairėnuose buvus vieną reikšmingesnių renesanso rezidencijų Lietuvoje, vienaip ar kitaip susijusių ir su garsiuoju Žygimauto Augusto medžioklės dvaru. Architektės D. Juchnevičiūtės nuomone, sprendžiant iš analogiškų rezidencijų Lenkijoje ir Lietuvoje Kairėnuose turėjo būti ir parkas. Pastebimi renesanso plano elementai, matyt, likę iš to meto. Labai reikšmingas Kairėnų dvarvietei ir parkui Lopacinskių valdymo laikotarpiu (1764—1870). Lopacinskiai garsėjo plačia kultūrine veikla Žemaitijos vyskupystėje Vilniuje, Uzdauguvyje. Vertas dėmesio glaudus Lopacinskių ryšys su VU, kuriam0 daugelis jų mokėsi, o kai kurie ir dirbo. Lopacinskių Leonpolio dvare (dabar BTSR Vitebsko sr Merų raj.) be daugelio įdomių architektūros poėiūriu statinių didelės vertės buve
Kauno R. Židulytė. — Man patiko jų pažintinis charak teris. Čia svarbu ne kiek ki lometrų nueisi, ką pamatysi. Aplankai įvairius žmones, kultūros paminklus, o prie laužo dainuoji liaudies dai nas'1. Klubo vakaronėse dar ne buvo tiek daug žmonių, ku rie mielai šoko populiariau sius šakius ir visai nesenus, parsivežtus iš paskutinių ekspedicijų. Grojo visų kartų muzikantai. Bandžiau juos suskaityti ant pirštų ir neuž teko abiejų rankų! Daina gy va tik tuomet, kai dainuoja ma. Šokis — kai šokamas. „Ramuva be dainos, be šokio — tai tarsi medis be lapų. Šito reikia mokytis, nes ge riau pažįsti savo krašto folk lorą, papročius. To ant pe čių nenešiosi. Dažnas ir da bar savo šventes darbe ar namuose pagyvina liaudiška daina, šokau, kuriuos išmo kom Ramuvoj. Tai pagaliau — gražu. .(E. KudabaitėMartinonienė, mokytoja). Ramstančių sienas šįkart atrodo, ir nebuvo. Veteranai gūžčiojo pečiais: nejaugi iš sisprendė pagrindinė proble ma ir padaugėjo ramuviečių vaikinų. Jų. kaip ir anksčiau, deja, nedaug, bet jie, kaip visada, daug mokantys: ir romansus dainuot, ir su fo toaparatu persekioti, ir iliuzionistinį meną rodyti, ir smuiku griežti. . . Jau kelios fuksų krikštynos ar jubilie jaus klajojantis cirkas — tai jų savarankiški sumany mai. ..Ramuvos gyvenimas yra tarsi šventė. Vakaronė būna visų darbo dienų apvainika vimas", —• mano K. Eigminas. Klubo 15-metis taip pat apvainikavo kelių kartų dar bą, suartino jas. Mes labai norėjom, kad visiems atėju siems ir suvažiavusiems, palikusiems galbūt svarbesnius darbus ir rūpesčius, būtų ge ra pas save namuose. O abe jonė jūsų žvilgsniuose — „ar čia taip pat gera, kaip ir anksčiau?" — turbūt bus nepamirštamiausia ir neduo danti ramybės. Taip mes po penkerių metų žiūrėsime j savo jaunesniuosius draugus ir su viltim lauksim prita riančio galvos linktelėjimo.
Rimutė KRUŠAITĖ apie XVIII a. vidury paso dintas parkas. XIX a. pabai goje lenkų „Geografiniame žodyne" rašoma, kad prie Leonpolio rūmų „terasa j Dauguvą su senovišku- pran cūzų stiliumi pasodintu par ku". Architektūros istorikas L. Aleksiejevas 1974 m. Ma skvoje išleistoje knygelėje mini Leonpolyje „smarkiai apleistą parką" ir „milžiniš kas šimtametes liepas". Mus turėtų sudominti rei kšmingos nuorodos į prancū ziško stiliaus (baroko) bruo žus, terasą ir liepų domina vimą Leonpolio parko, nes su šiais dalykais susiduria me ir senojo Kairėnų parko struktūroje. Pagal medžių amžių galima XVIII a. pafb. skirti senąją Kairėnų parko alėją, vedusią iš rūmų į va saros teatrą. Kiek vėliau nei Leonpolio (kolkas neaišku kada ir kurio) Lopacinskių sodintas ar iš senojo likučių restauruotas Kairėnų parkas gali turėti stiliaus tapatybių su Leonpolio parku. B. d.
PERGALE TAŠKENTE Pramonės ekonomikas fa mos dienos jungė komandos kulteto studentai visuomet narius. su nerimu laukia olimpiados Greitai apsipratę triukš „Studentas ir mokslo bei mingame mieste, aplankę jo technikos pažanga" pradžios įžymybes, mūsų respublikos Tai ne tik rimtas sukauptų atstovai pasinėrė į olimpia žinių patikrinimas. bet ir dos kovų sukūrį. Tiesa, res proga dalyvauti aukštesnio publiką atstovavo tik Univer rango varžybose, o tai reiš siteto studentai, tuo tarpu kia įdomias keliones ir nau kitos atsiuntė net po kelias jas pažintis. 1983 m. Lieto aukštųjų mokyklų koman ,os respublikos atstovai Taš das. , kente buvo ketvirti, tuomet Sėkmingai įveikusi užduo komandos branduolį sudarė PEF studentai. Praėjusiais tis, Lietuvos komanda surin metais vykusi olimpiada iš ko 66,3 .taško ir užėmė tre aiškino nugalėtojus, kuriems čiąją vietą. Pirmoji vieta ati Uzbekijos komandai teko garbė atstovauti Lietu teko (77,88 t.), dvi antrosios — vos jaunuosius ekonomistus sąjunginiame ture 1984 m. Leningrado (73,2 t.) ir Esti gruodžio 12—15 d. Taškente. jos (66,8 t.) komandoms. As Lietuvos komandą šiose meninėje įskaitoje R. Donsvaržybose sudarė Pramonės kytė užėmė III vietą. Per ekonomikos fakulteto IV—V galę Taškente iškovojo stu k. studentai: A. Danusevi- dentai, tačiau kartu tai ir čiūtė, V. Pinkeviėiūtė, R dėstytojų, ruošusių komandą Donskytė ir P. Auštreviajus pergalė. vadovaujami nenuilstančio Tikimės, kad šiemet iško fakulteto SMD vadovo doc. votos pozicijos bus ne tik ek. m. kand. K. Glanecko. išlaikytos, bet ir pagerintos Ilga ir varginanti kelionė ne Tad sėkmingi! startų! galėjo sumažinti to entu Petras AUŠTREV1CIUS ziazmo, kuris nuo pat pir
DĖSTYTOJŲ SPARTAKIADOJE Įpusėjo Universiteto dėstytojų spartakiados varžybos Per studentų žiemos atostogas vyko krepšinio, šachmatu, ir šaškių turnyrai bei šaudymo varžybos. Krepšinio turnyre, kuriame dalyvavo 12 komandų, nugalėjo Fizikos fakulteto rinktinė. Antri liko administracijos, o treti — Istorijos fakulteto krepšininkai. Malonu pažymėti žymiai išaugusį krepšinio varžybų lygį. Antai net buvusių Vilniaus „Statybos" komandos žaidėjų V. Palionio ir V. Bazilevskio dalyvavimas neužtikrino ad. ministracijos kolektyvui pirmosios vietos. Šachmatų turnyre dalyvavo 11 fakultetų rinktinės, suskirstytos į 2 pogrupius. Pogrupių nugalėtojai — matematikai ir medikai susitiko finale dėl pirmosios vietos
Nors atkaklus susitikimas pasibaigė lygiomis (2:2), bet pagal varžybų nuostatus pirmoji vieta atiteko Matematikos fakulteto šachmatininkams. Trečią vietą užėmė fi ztkai, kurių spalvas sp. m. V. Gefenas. Šaškių turnyre labai įspūdingai atrodė Istorijos fakulteto rinktinė. Jos spalvas gynė du kandidatai į sporto meistrus — A. Morkūnas ir K. Gecevičius. Favoritai neapvylė savo gerbėjų ir nugaĮėjo. Kitas prizines vietas iškovojo Gamtos ir Fizikos fakultetai. Vasario 9 dieną vykusiose šaudymo varžybose geriaušiai pasirodė medikai, matyt prisiminę „senus gerus laikus". Likusius prizininkus .. chemikus, istorikus bei 4-ąją vietą užėmusius teisininkus teskyrė vos 1 taškas... Liko surengti stalo teniso plaukimo ir kroso varžybas
tybė pasaulyje. Dabar aš tai supratau. buvo ne taip kaip — Ir a... Vacys. O buvo Bet čia staiga jų pokalbį aš jį sutikau ir pa nutraukė grėsmingu žingsniu palaton įžengusi seselė:
XXX Viskas pasakoja taip: Tai klausiau:
SONETAS-TESTAMENTAS
Skiriu B. P-jai
B-altuoja burė vienišoji. A-plinik klaiki tamsi naktis. L-abai norėčiau, mylimoji, A-š išbučiuoti tau akis. N-epąĮima? Gerai. Nereikia I D-augiau nenoriu aš tavęs matyt! .. 2-iūriu oro ašaras aš į mėnuli skaistų, l-r neramiai mąstau: „.. .tikriausia mirsiu ryt.., poryt..." O-šias eiles ir turtą savo Jai — PIRMAJAI SKIRIU! Remigijus AUŠKELIS
DĖMESIO!
DĖMESIO!
Vėl storulis Melagis kviečia visus balandžio 1 dieną j Istorijos fakultetą. Vėl čia skambės dainos aidės juokas ir niekas negalės išvengti aštraus kermošininkų liežuvio. Jei nesileisi čigonės buriamas galį netyčia būti apmulkintas ir teisybės teks ieš koti istorikų kultūros klutje. Viskas prasidės 17 valandą, diskotekos pakvies 19 valandą 30 minučių. Keriu ošininkai
— Sveikas, kaip gyveni? — Ai, nieko sau- Va, ma šiną nusipirkau! — O, gerai! — Bet jau spėjau sukulti. Pabandžiau trijų medžių stip rybę ir, žinai, mašina, et, o medžiai — sveiki. — Chm. .., gerai. — Kas čia gero, savaitę ligoninėje gulėjau — visai be sąmonės! — Oho, tai bent! — Ir žinai, manęs niekas nelankė! — Eik, eik — negali būti! O kur buvo žmona, kur bu vo uošvė? — Žmona vaikus prižiūrė jo. o uošvė avarijoje smar kiai nukentėjo. —■ Tai ką, mirs ar ne? — Gal, a velnias ją žino! — Tai gerai, tai pasisekė tau! Laimingas tu žmogus, Vacy, — sakau.. . XXX
— Tu žinai ji buvo švel ni ir gera. Aš tik dabar tai supratau. — Ir aš. — Žinai, jeigu ji nebūtų pagriebus tos krištolinės va zos, tai aš nežinau ką būčiau jai padaręs. Gerai, kad pa taikė. . . — Ir man, gerai, kad pa taikė. O ji — tvirta moteris, sa vo žodį tarė. — Ir mano, tarė. .. — Aš jos labai pasiilgau. Jos žydrų, žydių it šaltinis akių ir švelniai rausvų skruostų. — It aš — pasiilgau. — Pareisiu, pavadinsiu ją švelniausiais vardais ir įteik siu puokštę rožių. — Ir aš taip padarysiu. — Ji — pati geriausia bū
— Na, paruoškite sėdimą sias vieteles. Vaistus reikia suleisti.. . g.
Špokas
KAIP A5 VOS NEAPSIVEDŽIAU Kas turi draugą, tas nie kada nebus vargšas, sako in dų patartė. O tu? Tu net gy venimo draugės neturi, nors jau senokai laikas (čia prietelių nuomonė). Hamletiškąjį būties, pardon — vedybų klausimą sprendi ilgai ir skausmingai. . . Čia mano vidinio balso niurzgėjimas, o šiaip mes su juo sutariame gana puikiai. Pagaliau man pabodo ta vi dinė diskusija, ir aš ryžausi: vedu! Bet čia mano vidinis balsas prunkštelėjo: „O ką vedi? Kur ji? Tavoji Dulsinėja, busimosios šeimos ži dinio saugotoja? .." Aš jau buvau besusibarąs su savo vidiniu niurzgliu, tačiau, kaip paprastai, šaltas protas ir geležinė logika paėmė viršų, ir aš susimąsčiau, ką daryti. Likimas pakišo mintį pasinaudoti „Šeimos" žurna lo paslaugomis. Porą valan dų prieš akis mirgėjo skelbi mai, kuriuose jos arba jie šaukėsi meilės ir švelnumo, gyvenimo pilnatvės ir džiau gsmo. Po truputį ėmė ryškė ti mano busimųjų vaikų mo tinos, Dulsinėjos žmogiškojo portreto kontūrai. Kaip ji pati teigė apie save, ji — pastovaus būdo, mylinti gamtą, medžiokles, jūrą ir literatūrą, keliones ir kiną, yra linksma ir darbšti, visa da giedrios nuolaikos, liek na ir grakšti, tvarkinga ir neišleidi, mėgstanti viską kas taurina sielą, gražu akiai
Jas planuojama organizuoti Varžybos vyko šventiškai kovo—gegužės mėnesiais. buvo gerai organizuotos. GePo 4 rungčių kompleksinė- riaušių žaidėjų ptri2ais je spartakiados įskaitoje „Mokslo" komandose buvo kiek netikėtai pirmauja Me. apdovanoti: Rasa Šulskytė dicinos fakultetas, surinkęs (IF žurnalistikos spec. II 48 taškus. Antri žengia isto- kursas) ir Andrejus Perovas rikai (45 taškai), o kovoje (Matematikos fakulteto IV dėl trečiosios vietos labai kurso studentas). ankšta —- čia ir matematikai R. STAIGIS (42 tšk.). fizikai (42 tšk.) ir XXX gamtininkai (40 tšk.). Beje likusios trejos rungtys dar Finišavo LTSR LSD „Žalgigali visiškai pakeisti fakul- rio" RT tinklinio čempionatetų užimamas vietas sparta- tas. Jame dalyvavo 8 moterų kiados lentelėje. ir vyrų pajėgiausios draugi jos komandos. Draugijos V. LAPINSKAS čempionais tapo Universitete VVU darbuotojų profsąjungos „Mokslo" vyrų komanda komiteto narys aplenkusi prizininkais tapu sias Klaipėdos „Baltijos" ir RANKINIS Alytaus „Šiluminių tinklų" komandas. Per atostogas Gomelyje Tarp moterų pajėgiausios vyko keturių universitetų buvo Šiaulių „Šarūno" tinkTartu, Rygos, Gomelio ir lininkės. Sidabro medaliai Vilniaus rankinio turnyras įteikti Universiteto „Mokslo“ „Draugystės" taurei laimėti, moterų komandai. Trečioje Čia labai sėkmingai pasi- vietoje lako KKI atstovės, rodė abi Universiteto ko. Finalinių varžybų geriaumandos, iškovojusios perei- siais žaidėjais pripažinti namąsias taures. Antra Go- „Mokslo" rinktinių žaidėjai mėlio universiteto merginu — D. Nageiytė ir V. Vlariikomanda, trečios — Rygos mirovas. studentės. Vaikinai išsirikia vo taip: Tartu, Gomelio Komandų treneris universitetų komandos. St. KRlCALA
ir miela ausiai, santūri ir drovi, romantiška ir kukli ramaus būdo, gerbiama dar be, sugyvenama ir jaunat viškos sielos, jautri, nekap rizinga, geraširdė, prisitaikan ti ir t. t. ... Man pradėjo raibti, akyse ir aš, sunkiai nurijęs gerklėje pakilusį gu mulą, giliai atsidusau: čia tai bent pasiūla, pranokusi visus mano lūkesčius. Dievu lėliau, gauti tokią žmoną! . . Na, o kokio vyro jos no rėtų? Čia mano širdelė lyg nujausdama kažką negero, neramiai sudunksėjo. Ėmiau studijuoti skelbimus. Anot jos, jis turėjo būti nešiurkš tūs ir neišpuikęs, neišlepin tas ir geras, nuoširdus ir švelnus, pastovus ir įimtas negobšus ir geraširdis, kant rus ir džentelmeniškas, tak tiškas ir supratingas, sugy venamas ir ištikimas, roman tiškas ir paprastas, ragavęs vargo ir nešvaistūnas, drą sus ir pasiaukojantis, taikus ir darbštus, jautrus ir dėme singas, kultūringas ir ele gantiškas, sąžiningas ir nesmulkmeniškas, tvarkingas ir atlapaširdis, doras ir rūpes tingas, energingas ir links mas, išsilavinęs ir santūrus nerūkantis ir negeriantis taurus, sumanus ir protin gas, save gerbiantis ir nelengvabūdis, kuklus, nekapri zingas ir tvirto būdo, aukš tas ir lieknas, truputį žilsterėjęs. . . Man viskas ėmė suktis. Širdį nudiegė baisi nuojauta: niekada Niekada man, žemės kirminui, nepa kilti iki tokių žmogiškosios vertės aukštumų. O aš dar turėjau viltį. . . . . .Kai atsigavau, pirmoji mintis, blykstelėjusi sąmonė je, buvo netikėta: jai nerei kia vyro: jai reikia televizo riaus. Jis šoks ir dainuos gros ir pasakos, kada tik ji panorės. O aš liksiu ir to liau vienas su savo trūku mais viengungiško vargelio vargti. . .
A.
A. RATUKAS
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 13005. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 768. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, 232050, Vilnius, Tiesos g. 1. <ComtckmA cryąeHT* — opran napncOMB, peKTopara, komhtctb komco Mona, npocpKOMa opąeHoa Tpyąoaoro KpacHoro shbmbhh h Apy»c6w wapoąoa BwrbHnccKoro ynHsspcirr«T« hm. B. Kancynaca. Ha rktobchom hsmkb. PeąaKTop fl. flpaHKafiTe.
helbimac Balandžio 6—7 dienomis nuo 18 vai. VVU diskotekų salėje (vyks fakultetų meno saviveiklos apžiūra. Kviečiame! VVU kultūros klubas Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820224, išduotą MaF studentei Jelenai TYŠCUK, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 840396 išduotą IF' studentei Žilvinei PETRAUS KAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 830693, išduotą FilF studentei Aušrai GRUZDZEVIC1UTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 830980, išduotą Pre kybos fakulteto neakivaizdi nio skyriaus studentui Pra nui ŠUKEVlClUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 840720, išduotą MF studentei Ingai SEMATOVAI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 840264, išduotą FilF studentei Lolitai STUL GYTEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820667, išduotą MF studentei Rasai VRUBLIAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymė jimą N.r 811772, išduotą EKFF studentei Jovitai ŠU KYTEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801235, išduota PEF studentui Sigitui CIRTAUTUI, laikyti negaliojan čiu. EKFF ekonominės infor macijos IV kurso I gru pės kuratorius ir studen tai nuoširdžiai užjaučia grupės draugę Liną ALE KSANDRAVIČIŪTĘ, mirus mamai.
Redaktorė J. PRANKAITE