"■ VISŲ uanvBos suuoenuas SALIŲ PROLE7ARAI; VIENYIŲT&S1
fa# ra*'
t, * •«>•»» a ii ■ f * * ’t • • 8 • 1 • 8 h atiLAia j sJ|fl
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
1985 m. balandžio 12 d., penktadienis
Ėjau susitikti su Preky sesijos metu lengvatų jau bos fakulteto prodekane nelaukia. doc. K. Vaišta.riene, atsa Reidai rengiami kas sa kinga už fakulteto moky vaitę, dažniausiai šešta mo - auklėjimo komisijos dieniais. Viso fakulteto darbą, apie kunjį rašau. patikrinti neįmanoma, Radau ne tik pačią pro- bet ir nu-ę — jau naudin dekanę, bet ir komisijos ga. Kažkodėl fakulteto pirmininkę Laimą Blizni- studentai mažiau domisi kaitę (prekybos ekonomi visuomeninėmis discipli ka, III kursas). Jos abi ir nomis. ,,Bet pažangumas pasidalino šio darbo šio priklauso nuo lankomu kiadieniais ir rūpesčiais. me", — mano L. BlizniPrekybos fakultetas so kaitė. Daugiausia paskai cialistiniame lenktynia to praleidusios grupės tu vime — penktoje vietoje ri ir daugiausia skolinin po žiemos sesijos. Lygi kų, kurių vasario mėnesį nant su praėjusiais me dar buvo 18. Peiktinas tais, rezultatai geresni. materialinio techninio ap Fakultete 15 pirmūnų, su rūpinimo grupių lanko diplomantais — 21. Ar mumas, vpač IV kurso I tai ir MAK-o nuopelnas? gr. Todėl ir organizuoja Galbūt. Docentė K. Vaiš- mi reidai, aukojant pa tarienė pažymi tikrai pa skaitų minutes. Nepasitei gyvėjusią šiuometinių ko sino ir dėstytojų lūkesčiai i studentus. misijos narių veiklą. — Stojamųjų konkur Su MAK-u vienokiu ar sas į fakultetą didžiulis, kitokiu klausimu visi su siduriame. Tik įstojus į stoja atestatuose turėda Universitetą šis žodis mi vien nenketus. Sesijos skambėjo net kiek drąsi parodo kitus rezultatus, nančiai — nežinojom, — pastebi prodekane. Štai opiausi MAK-o kas tai yra. Dabar ko ge ro virpteli krūtinėj tiems, klausimai. Jo problemos. kas stovi prie dekanato Gal todėl nuo jų ir pra durų ir laukia posėdžio, dėjau. kuriame MAK-as svarsto Bet dabar — antroji pu sė. Fakultete išaiškintos nepažangiuosius. Mokymo auklėjimo ko dvi geriausios akademi misijos darbo centre — nės grupės. Tai prekių paskaitų lankomumas. Or mokslo specialybės III k. ganizuojami reidai. Dau (vidurkis 4,17) ir II k. (vi giausia — į pirmą kursą. durkis 4,15). Dabartinis Gal todėl, kad dar nepri- MAK-o stendas skirtas prantama prie ne visuo kaip tik jiems. MAK-o darbas tęsiasi. met tikrinamų paskaitų, juolab susitarus su drau Tai ne tik reidai, sustip gišku seniūnu? O deka rintos akademinės draus nate guli tokia knyga, į mės savaitės, bet ir susi kurią po kiekvieno reido rinkimai, darbas su se sužymimas stndtentų lan niūnais. Pirmametei šia komumas, po to sutikrina me darbe komisijos pir ma su seniūnų žurnalais mininkei L. Bliznikaitei ir būna taip, kad raidžių nemažai padeda komunis skaičius knygoje neati tas docentas V. Kindurys, tinka skaičiaus žurnale, talkina prodekane, — Pagalbos sulauki ko ir tuomet nesąžiningas seniūnas kartu su retai kiu klausimu į ją besi paskaitose besilankančiais kreiptum, — sako Laima. studentais svarstomi de Daiva LUKOŠEVIC1CTĖ kanato posėdžiuose. Šie
TRUMPAI Vilniaus miesto Lenino ra jono komitetas organizavo „Komjaunimo prožektoriaus" •r Liaudies Draugovės sien laikraščių parodą. Sienlaikraščius pateikė Le
nino rajonui priklausančios įstaigos, valdybos, vidurinės ir aukštosios mokyklos. Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto „KP" štabas patelkė keturis sienlaikraščius, kurie buvo pripažinti vieni Iš ge riausiųjų parodoje. A. KARPINKOVA
NUMERYJE: POKALBIS APIE DARBĄ, SPORTĄ IR DRĄSĄ XXX PASAKOJAME apie STUDENTIŠKAS
Šventes XXX STUDENTŲ LAISVALAIKIO PROBLEMAS XXX IS POEZIJOS SĄSIUVINIŲ XXX SPORTO SKYRELIS
Kaina 2 kap.
▲ PERGALES 40-MECIUI ▲
OPIAUSI MAK-o KLAUSIMAI
Nr. 12(1311)
Siame
VALUDĖLĖ PRISIMINIMŲ abstrakcijas, toli gražu nepa liesdami jų esmės. Konkre tumas ir abstrakcija — taj du tokie skirtingi dalykai! Ar jaučia kareivis baimę, atlikdamas žygdarbį? Baimės ir pareigos, atsakomybės prieš kitus kova žmoguje Kas yra didvyriškumas: drą sos nereikalingas rodymas ar sąžiningas eilinių Įsakymų vykdymas, kasdieninės parei gos atlikimas? Kokia eilinės kad ir mažiausios klaidos kaina? Apie tai ir apie daug ką kita pasakojo generolas majoras Pranas Petronis per susitikimą su busimaisiais žurnalistais. Į pasakojimą svečias Įterpė nemaža kon krečių pavyzdžių iš savo pa ties bei bendražygių kovų kelio. Zenonas KUČINSKAS tll kurso žurnalistas Mes nematėme karo. O re- Tiesa, yra kinas, knygos... rių pasakyti? Mes, žygdartas jau turbūt tėra apie j( Tačiau ar Iki galo mes su- blo, Išdavystės sąvokas sugirdėjęs Iš pirmųjų lūpų... vokiame tai, kas norėta auto- prantame kaip tam tikras
10 valanda ryto. Rimti ir susikaupę EKFF diplomantų veidai tartum svarsto: „Ar pateisinsime į mus dedamos visuomenės ir dėstytojų vil tis?" EKFF dekano J. Macke vičiaus balsas: „Viskas pa ruošta! Pradėsime!" Specia listų skirstymo komisijos pir mininkas Universiteto prorek torius prof. J. Grigonis, ko misijos sekretorė drg. I. Ra gelienė, kiti komisijos nariai užima vietas. Taip prasideda jaunųjų specialistų skirstymo komisijos posėdis. Pirmieji darbo vietas renkasi aktyvūs visuomenininkai, sportininkai, saviveiklininkai, gerai besi mokantys statistikos specialy bės studentai. Jų jaunatviško entuziazmo ir sumanumo lau kia sostinės centrinė statisti kos valdyba, respublikos skai čiavimo centrai ir kitos įstai gos bei organizacijos. Nuo jų kūrybiško darbo priklau sys respublikos ir šalies eko nomikos sėkmingas vystymąsis. Kelialapiai į darbo vietas įteikiami ir kredito specialy bės studentams. Vieni grįžta j gimtąsias vietas, kiti vyksta ten, kur labiausiai reikalingi tokie specialistai. Štai Rima Martinėnaitė — aktyvi specialybės komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotoja, SMD narė, buvusi SSB vadė,
Autoriaus nuotraukos.
pagaliai! ir ši diena leido pa miesto vykdomojo komiteto justi, kad jaunas specialistas finansų skyrių, Dirbsiu kontesi laukiamas ir reikalingas roliere-revizore. liaudies ūkiui. — Kuo skiriasi jūsų darbas iš kitų? — Tai ir įdomus, ir atsa kingas darbas. Neužtenka tik pačiam teisingai atlikinėti fi nansines operacijas, gerai skaičiuoti, būtina kontroliuo ti, kad kiti nedarytų finansi nių pažeidimų, klaidų. Tai su dėtinga, bet aš — patenkinta, kad įsigijau šią specialybę, kad mokiausi Universitete, kur sudarytos visos sąlygos įvaldyti mokslo, technikos paslaptis, kultūros pasiekimus. Tr mano kelialapyje ne tik specialybės žinios. Kiekvieną diplomantą šiandien jaudina Atėjo svajonių išsipildymo klausimas, kur teks dirbti. Apie skirstymą metas. Visiškai suprantamas studentų optimizmas. Palinkė EKFF ir pasakojame kime, kad jos išsipildytų. „Gerai, kad studentai- važiuo ja dirbti ten, kur reikalingi, kur jie patys nori", — sako dekanas J. Mackevičius, — „tokie kadrai pastovūs". Baigėsi skirstymo komisijos posėdis. Koridoriuose nutilo tenkinta: „Darbas, kaip ir Po visus mūsų respublikos studentų klegesys, bet dekano žmogus — visoks reikalin- miestus jr Vilnių, Klaipėdą, kabinete komisijos nariai dar kas", — sako Just. Marcinke Panevėžį, Alytų, Mažeikius kalbėjo apie EKFF ateitį, apie vičius. Todėl nedvejodama pasiskirsto finansų specialy tai, kokios specialybės reika pasirinkčiau tą pačią specia bės studentai. lingos liaudies ūkiui, apie — Kur ir kuo dirbsite? — tai, kokie ateis nauji studen lybę. Man visada patiko tiks lieji mokslai, mokytis įdomu, klausiu diplomantę Janiną tai... tik spėk visur. Šitiek galimy Aleknavičiūtę. bių pamatyti ir sužinoti, o — Vykstu į Panevėžio Gitana LAPINSKAITE
vyksta dirbti į Gargždus. — Ar patenkinta savo spe cialybe? — Savo specialybe esu pa-
KELIALAPIS
į GYVENIMĄ
Tą dieną Medicinos fakulte „Skambinti..." Suvokiau, kas paskui sužinojau, Inga Tarato Higienos katedros vyres atsitiko, tik nusileidęs nuo sevič, 72-ojo vaikų lopšelio niojo bendradarbio Rimanto tilto... Šaukė vandenyje. Nusi -darželio darbuotoja. O taip Batakio galėjai net nelaukti mečiau paltą, švarką. . . 3—4 būtų reikėję stabdyti prava pabaigiant darbus... Katedros metrų nuotolyje nuo krašto žiuojančias mašinas ir vežti į posėdis, po to iki vidurnakčio ledo jau nebebuvo. Spėjau šiltus mano draugo namus.. eksperimentai laboratorijoje... atsiraityti rankoves... Atsigu Tikrai Inga laiku suvokė, ką Pustuštis troleibusas veža liau ant ledo ir taip nušliuo- daryti. O vaikai juk galėjo pirmyn. Mažutis mokinukas žiau iki atviros upės. Šaukė: rimtai persišaldyti... Plaučių neiškenčia — pučia šiltą orą, „Mama, mamyte..." Abu val uždegimą šitaip sušlapę bere prisilenkęs prie ledinio stiklo. kai buvo greta. Pasakiau: gint „susigautų" dar pabuvę O paskui dar kažką piešia „Pasiruoškit, vyrai, ramiai..." ilgiau lauke. stikle. Matyt, nepatenkintas Tas, kuris buvo arčiau manęs Aš klausiausi ir galvojau, savo piešiniu — galiausiai sako: „Mane pirmą trauk!" nedrįsdama paklausti: „O nutrina... Sakau: „Visus iš eilės... Pir jeigu... Jeigu ledas būtų ne — Aleksandrai... ma tavo draugą gelbėsim". išlaikęs tąkart Rimanto. .." Berniukas atsmaukia slen kančią ant akių, aiškiai per didelę kepurę, užsimeta kup rinę ir, pralenkęs pirkiniais apsikrovusią mamą, tarytum kiškis strykteli iš troleibuso. — Aleksandrai, duok ma mai ranką, dar paslysi... Bet Aleksandras neklauso. Ir kaip gi tu, būdamas „vy ru", gali leistis, jog tave už Nužiūrėjau, jog draugas žy Klausiu. rankutės kaip kokią mergai miai kritiškesnėj padėty atsi — Būtume nėrę po van tę. . . dūręs. „O tu palauk trupu deniu .O kaip kitaip... Šiandien dar beveik nieko tį..." Ir antrasis gražiai lau Ne iš pačio Rimanto, iš jo nežinau. . . Vėl eisiu į Medi kė, kol pirmąjį paėmiau už kolegų — draugų sužinau, cinos fakultetą. Versiu Me rankučių ir per viršų iškė jog Batakis po vandeniu lyg dicinos katedros duris. Kant liau. Tuo metu kažkoks vyriš žuvsi nardo. Jau 10 metų in riai lauksiu susitikimo su kis prie manęs bandė prieiti tensyviai šiuo sportu užsiimi vyresniuoju moksliniu bend ledu... Kai pajutau, sušukau, nėja. Čiuožėjas, slidininkas, radarbiu Rimantu Batakių. jog nesiartintų... Ledas galėjo dviračių sporto entuziastas. . . Ateisiu ir prašysiu, kad pa neatlaikyti. Gerai, kad pa Tik va — bėda, pats apie sa pasakotų... klausė. Kol antrąjį iškėliau, ve nenori kalbėti ir tiek. — Tą vėlyvo rudens vaka Pirmasis vaikutis jau gulėjo Apie buvusį mokslo draugą rą apie pusę septynių iš ant ledo. Rimvydą pradėjo pasakoti. darbo važiavau pas draugą... R. Batakis abu vaikus: Vil Kaune, bebaigiant medicinos Buvau pažadėjęs apžiūrėti niaus 17 vidurinės mokyklos mokyklą, po egzaminų vasarą sugedusį magnetofoną... Tie pirmaklasius Aleksandrą Bag- abu susitarė susitikti — eiti sa, dar buvau užėjęs į „Auto danovič ir Sergejų Blaževič maudytis kartu. Bet Rimvydas mobilių detales".. . atsargiai žingsnis po žingsnio neatėjo. Likimo ironija. . . Tą Po to kelionė turėjo tęstis ant rankų išnešė į krantą. kart vienas vienoje Neries pėsčiomis Žvėryno tiltu per — Susirinkę „žiūrovai" vai pusėje, kitas — kitoje mau Nerį, link draugo namų. Tu kai, pasiviję atnešė man dėsi. Rimvydas skendo... rėjo tęstis. . . Tačiau. . . švarką, portfelį, Aleksan — Jeigu būčiau buvęs su — Išgirdau moters balsą... drą ir Sergejų paėmė juo kartu... Turėčiau dabar Pribėgo prie manęs, prašė: „savon globon" moteris, kaip Rimvydą... Jūros vanduo ne
patinka. Nėra skaidrus. Nardyt kur kas geriau ežeruose. Ten vanduo skaidresnis. Pra eitą vasarą Sibirą aplankiau: Krasnojarskas, Irkutskas... Baikalo ežeras... Ten tai van denėlis! Šešiasdešimt metrų gylis — o vanduo persišvie čia. — Turbūt Baikale žuvavot? — klausiu. — Nardžiau. Po to B. Rimantas pradėjo kalbėti apie slides. — Žiemą vos laisvesnę va landėlę atrandu — į Karoli-
Pakalbėkime apie
darbą, sportą ir drąsą niškes traukiu... Tiesiog die notvarkėje skiriu laiko sli dinėjimui.., O pati ar neslidinėji? — klausia. Aš atsakiau, jog fizinio la vinimo užsiėmimų metu... O šiaip daugiau į čiuožyklą traukiu... Rimantas, baigęs Kauno medicinos mokyklą — rent geno ir elektroninės medici nos aparatūros specialybę raudonu diplomu, įstojo į Kauno A. Sniečkaus politech nikos instituto Radioelektroni kos fakultetą... Po to — stu dijos Leningrado elektrotech nikos institute. Nuo 1968-ųjų metų R. Batakys dirba Universiteto Far makologijos ir mikrobiologi jos katedroje, vėliau — Psi chologijos, šiuo metu — Hi gienos katedros vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.
...Iš magnetofoninės juostos sklinda vaikiškas balsas, jį keičia moteriškės kalba. Kaž kas virpančiu balsu sunkiai taria žodžius... Studentai psi chologai vien iš balso bando nustatyti žmogaus amžių, jo nuotaiką, susijaudinimo prie žastį ir pan. Beje, šį aukščiau sios klasės magnetofoną, ku riuo naudojasi studentai, su konstravo pats dėstytojas. Šiuo metu R. Batakys kartu su darbo draugais tyrinėja kenksmingų medžiagų ir pro cesų, triukšmo ir vibracijos poveikį aplinkai. Visgi man buvo truputį keista.. . Jog apie Rimantą kalbėjo jo darbo draugai, o ne jis pats. Apie save... Gal ir nenorėjo Rimantas pasakoti apie save. Ir tada man pri siminė dar susitikimo pradžio je nugirsta nuotrupa iš R. Ba takio kolegų pokalbio... Apie stalo tenisą... — Be Rimanto prizinių vietų neiškovotume tarpfakultetinėse varžybose. O Rimantas šypsosi: — Būtų gerai, jog į ko mandos sudėtį šiemet grįžtų ir dekanas. Gaila, kad jis la bai užsiėmęs... Jo vietą prie „žaliojo stalo" užtikrintai „rezervuoja" prodekanas. Apie sportą... O apie save taip ir nesuskubo tąkart pats papasakoti Rimantas. ...Vėlų vakarą troleibusas veža mane tolyn.. . Pro se nus topolius, jaukiai besig laudžiančius prie namų sienų. Veža ištuštėjusiomis gatvė mis. . . Per Žvėryno tiltą. . . At sirado troleibuso durys. Du mažučiai mokinukai su kupri nėmis ant pečių strykteli j nakties tylą.
Nauji leidiniai
Balčiūnienė Irena. Kariesi ekopatogenezė. Šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo bū dai: Metodiniai nurodymą Gydytojų tobulinimosi fakul. teto gydytojams kursantams — V.: VU, 1984. — 36 p. Diegūnas V., Rumšas P Bendroji matematikos moky mo metodika. Mokymo prie monė aukšt. mokyklų mate, matikos spec. studentams. — V., Mokslas, 1984. — 176 p. Farmakologijos praktikos darbų metodiniai nurodymai — V., VU, 1984. — 542 p. Kilius B. Žemės ūkio fi nansai. Mokymo priemonė. — V., VU, 1984. — 55 p. Lapinskas V. Gūžio klini ka, diagnostika ir gydymas — V., VU, 1984. — 112 p. Praregėjimas (Sudarė P Pečiūra. — V., Mintis, 1984 — 205 p. — (Pokalbiai su tikinčiuoju.). Makauskas Stasys. Rašte formavimasis: (Metodinė prie monė žurnalistikos spec. stu. deniams). — V., B. 1., 1983 — 18 p. Meilutė Ona. Konservaty vau s pairodonto ligų gydy mas. — V., VU, 1984. — 148 p. Medžiaga mokslinio ateiz mo pagrindų studijoms (Su darė J. Mačiulis. S. Juknevičius. — V.; B.I., 1983. — 24 p. Kirlaitė R., Vyšniauskas K DaTbo normavimas. V.; VU 1984. — 112 p. Rinkevičius V. Fizikos už daviniųsprendimas su ESM. — V., VU, 1984. — 88 p. Sakalinskas Mykolas. No sių. ligos: Mokomoji priemo nė. — V.; VU, 1984. :■ — 94 p. Vytautas Lastas. Afrika Ekonominė geografinė chara kteristika. — V.; VU, 1984 Daina-Meilė Levickaitė 100 p.
nėti liepas (dabar jų parke auga apie 400 vnt.), kuriu svarba senajame Kairėnų parke abejoti netenka — reikšmingiausi parko kompo kurių net santraukos skaity zicijos elementai sukurti iš tojams nepateikiame, nes pri liepų: alėja nuo Lopacinskių reiktų pernelyg daug vietos. rūmu link vasaros teatro Parko medynuose auga 27 pusračiai centrinėje parko da Žymus lenkų parkotyrinin smulkiosios pramonės tiks rūšių medžiai, trake ir krū lyje, trijų—penkių kamienu kas L. Maideckis Tašė, kad lais. Nemažas kraitis XIX a mynuose aptiktos 29 krūmu šimtamečių liepų lizdai tarsi Lietuvos—Lenkijos valstybės Kairėnų vietovės ir parko rūšys. Taigi, parko dendro kuplios puokštės gerai ap žlugimas stūmė įsigalinčių istorijai yra PKI istorikės florą sudaro 56 rūšys. Parko žvelgiamos vietose. Ypač raiš surastas medynuose 1978 m. suregist kus 4 kamienų liepų lizdas mūsuose gamtiškųjų parku A. Vojevodskytės plėtotę romantiškojo stiliaus archyve Kairėnų dvaro že ruoti 4744 medžiai nuo 5 prie koplyčios, Isaikauskių kryptimi. Tam stiliui būdin mių planas (1874 m.) ir gau iki 130 cm skersmens. Parke rūmų griuvėsių vietoje. Lie gas istoriškosios praeities ta parko vaizdo piešinio fo augo ir devynių rūšių (tuo pos apstojusios centrinį tven akcentų, kultūros raidos tokopija. pos, beržai, guobos, liepos ir kinį su salele ir saulėtas ai įvaizdžių gausumas. Tokiuo Verti dėmesio ir panke .iš kt.) 25 drūtuoliai (91—130 kšteles. Gamtos mylėtojai gali se parkuose mažėjo kosmo likę dvaro ūkio pastatai. Ne cm skersmens) medžiai. grožėtis liepų formų įvairove: Pagal gausumą medžių rū yra gumbuotų, drevėtų, ruppolitinių dekoro elementų likus pirmųjų (Isaikauskių) juos keitė akcentai, susiję ir antrųjų (Lopacinskių) rū šys suskirstytos į pagrindi lėtakamienių ilgomis svyransu vietos kraštovaizdžio mų, ansamblio dominantė nes (po 305—1316 vnt.), ant čių šakų garbanomis, Medybruožais, žymiais krašto mis tapo įdomios architektū raeiles (23—83 vnt.) ir pavie nuošė yra ir drūtų vienišu žmonėmis, legendomis, istori ros, mišraus plytų ir akme nes (iki 20 vnt.). Išskyrus senolių, ir jaunesnių įvairiajos tradicijomis. nų mūro svirnas (vadinamas alėjas ir pakelės ruožus, me amžių liepynėlių. įdomūs ir Kairėnų parko, pertvarky ir malūnu) bei, matyt, pana džiai parke auga padrikai puoselėtini atauginės kilmės mas ir dvaro kaip kultūros šios faktūros, dabar tinkuo Laisvai ir netolygiai išsidės- dvylikos kamienų liepaičių ir visuomenės centro didžiau tos ir perstatytos pailgo si čiusiuose medynuose išsiski- lizdas pietvakariniame parke Niekad tiek daug žmonių šiemet dalyvavo ir jo bend žemutinėje ria daugialiemenių medžių iškyšulyje ir dešimties jaunu sio suklestėjimo laikotarpis lueto arklidės susijęs su Daratos Mariko- panko terasoje, Kalnėnuose lizdai. 803-se lizduose yra 'su- liepaičių ratelis apie seno iškart — fotografų, žurnalis rakursis Virgilijus Usinavi nytės-Lopacinskienės, kilu dar išlikę kumetynas, ūkve sitelkę 2218 medžių (46%). sios liepos kelmą prie cent tų, dailininkų, kino mėgėju čius. O žurnalistikos katedros — neprisirenka į Suvalkijos dėstytojas Romualdas Pačėsa sios iš garsių meno mecena džio namas, vežiminė, tvar Yra net dešimties—-dvylikos rinio tvenkinio su salele. sostinę Kapsuką kaip tik per yra kiekvienos parodos (o jos kamienu, uosių ar liepų liz tų ir uarkų (Svėdasų, Lyduo tai, arklininko namelis. Nemažiau svarbus Lietuvos jumoro šventę. kių, Žemaitkiemio, Salų) kū Atokiau stovintis įspūdin dų. rengiamos kas antri meta rėju Marikonių giminės, šei ga"’ savitu, akmenų, plytų ir Kairėnų parkas užima šiek parkuose ir paprastasis kle Šiemet į kovo 30 — ba nuo 1955 m.) vertinimo komininkavimu 1813—1857 me medžio rąstų spalvų bei fak tiek daugiau nei 22 ha vas. Kairėnuose klevai (33C- landžio 1 dienomis vykusia misijos narys, pateikia taip tais. tūrų deriniu tulpinės kon plotą. Parke susiklostė savi vnt.) plinta po visą parką ir jumoro šventę prigužėjo sve- pat ir savo nuotraukų. Kairėnų dvaro ta erdvių ir plotų kategori ’abai pageidautini šlaituose 1 čių ne tik lš Lietuvos, bet ir Kapsukiečiai negailėjo pri Tuo laikotarpiu susiiforma- strukcijos vo pagrindiniai išlikę Kairė- kluonas (XX a.) savo matme jų. struktūra, atitinkanti land kur savo šaknimis gerai su iš Rygos, Kaliningrado, Le- zų ir suvenyrų visiems paro nu, parko architektūros bruo- nimis 65X20 m. prilygsta šafto architektūros ir. parku riša. lengvus, dulkiškos struk ningrado, Maskvos, Kijevo do:; dalyviams — visi gavo žai, brandžiausi medynai, bu- stambiausiems Lietuvos dva meno reikalavimų optimumą tūros dirvožemius. Keletas kitų šalies vietų. Miesto kul- po maišelį cukraus bei pc vo sutvarkyta vandenų siste- rų. kluonams Baisogaloje, Še būtent: įvairių kategorijų stambių klevų auga parke tūros namuose buvo parody medalį Virgilijus dar gave ma. Amžininkai rašė, kad duvos Raudondvaryje. Mūro medynai užima apie 57% apatinėje terasoje. Netoli ta per dvidešimt jumoristinių patį didžiausią prizą — du Aišku • ■gamtiškai patraukli vietovė stulpus puošia padrika akme (12,5 ha) aikštės (t. y. atvi fontano baseino ir senojo rū ir satyrinių mėgėjiškų kine maišus fotojuostų. buvo dar labiau papuošta nukų mozaika. ros erdvės) — apie 26% sio buvo klevų ratas, dabar filmų. Kraštotyros muziejuje tuose maišuose buvo tik tuš skoningu, parku su tvenkiĮdomūs architektūriškai se (5,8 ha), pastatų ir kiemo zo jau apiręs ir nebetoks aki dvidešimt keturi dailininką čios dėžutės. Modestu: pa niais, fontanu": klasicistiniai nas rūsys tarp Lopacinskių na — 9% (2 ha), tvenkiniai vaizdus. Gamtiškai ir archi demonstravo 71 karikatūrą dovanojo Jaroslayo Hašekc idornūs klevu „Pergalės" kino teatre pen- „Šauniojo kareivio Šveike rūmai buvo „žemais langais rūmų vietos ir fontano, bei (vandens paviršius) apie 8% tektūriškai kontrastiški deriniai su pusi-1Į kiasdešimt šeši autoriai eks- nuotykius". Deja, ši stora aplipę priestatukais tarsi pats savaiminio spaudimo (1,8 ha) parko p'oto. koks domino, bet viduje principu veikęs fontanas. , ponavo 188 jumoristines fo knyga buvo tik vieno tokie Kairėnų parkas vertingas mis. dve’kė prašmatniu skoniu". Tiriant parką ištisinio me dar ir augimviečių įvairove: Uosiu. Kairėnų parke ypač tografijas. Visas nuotraukas pat storo jūros putos pusla Klestėjimo laikotarpiu Kai- džių perskaičiavimo metodu čv sutinkamos drėgniausios gausu, apie pusaštunto šim piešiniais komentavo kaunie pio. . . Juokingos nuotraukos rėnu parkas atitiko tipingą sudarytas atraminis esamos pažliugusių pašlaičių ir sau- to — gausiausia tarp vertin tis dailininkas Andrius Del juokingi ir prizai. Bet mūsų studentai savo darbais nė romantiškosios krypties gam padėties (dabar jau. buvusios siausios — šlaitų viršaus au- gujo, medžių. Jauni uosiuka’ tuva. Jau antrą kartą jumoristi kiek, nenusileido garsiems fo-‘ tovaizdiškojo (dar vadina.mo- 1978 m.) planas. Pagal au gimvietės. Taigi, čia gali kai kur tampa parko „piktžo nes nuotraukas į Kapsuką at tomenininkams. in anglų) stiliaus parką gimviečių. sąlygas ir medynu tarpti įvairiausių, rūšių me lėmis" ar piktmedžiais. siuntė žurnalistikos specialy Romas BACEVlClUS XIX a. pabaigoje Kairėmis sudėti parkas suskirstytas i džiai, krūmai, žolija. bės ketvirtakursis Modesta: IV kurso žurnalistas įsigiję Tiškevičiai pertvarkė 62 sklypus. Sklypai charak Kalbant apie parko meI Patašius. Pirmąkart parodoje Autoriaus nuotrauka. taksoraščiuose džius, pirmiausia reikia pamiPradžia Nr. 10. b. d. ji'.'; r .-ilrapitalistin-io ūkio — terizuojami
▲
UNIVERSITETAS:
DATOS, ŽMONES, DARBAI
Kairėnų parkas
A
Jumoro šventėje
poezijos sąsiuvinių Pasėdėk su manim tolima užmiršta tolimesnė obelų obelijos purslai ir žolė vaivorinė žolė dar tėvu nukirsta mums tarp pirštų ilsink rožės galvą ant kelių nes rytas kaip aidas žiauriom pradalgėm nes tu — iškritusi žemuogė — iš mano kario pilotės
XXX Aš dar ne viską pasakiau, Dzūkijos smėli, manyje sušilęs. Už Merkio ajerą tyliau Šnabždės mamos audimų šilas.
Mums neįspėt linų kalbos Nei staklių — tų nakties varžovių. Tačiau, nejausdamas ribos, Lipdysiu, ką ardžiau ir grioviau.
Laujos viksva — skurdi vėlė Plasnos virš lapo, žibins pliauską Peržiem iššalusiam avily... Rašysiu tau: girdi, neklauski,
XXX Snieguolėle,ak snieguolėle, Su dangum Straujon kritai. Patikėjau, susikūlei — Ar kitam atitekai? —
Juk dar ne viską pasakiau Merkinės sienai — amžių draugei. Kai atsigulsime, paskiau, Tą sieną vienatve praaugęs... Liudas VITKAUSKAS
Sraunumoj. Į širdį traukiu Skrydžio dūmą ir metus Mano šakos ruošia raugą Pokyliui, kurio nebus. Patikėjau. — Puošia kelią Kraitvežių basi vaikai... Tavo veidas lyg molis — Tu kitam atitekai...
XXX Vieną dukterį pasodinom Merkinėj, Kitą — už Nemuno skirstosi žmonės po Simajudo turgaus ir kalba: tavo dukros verkia rytais ant piliakalnio, o ant Margirio — žirgą balnoja — o ant Margirio — žirgą balnoja —
lis nulis minučių. Vartus atkėlė ir prasidėjo... ...Šventė! O melagių melagių! Kas pavėpsot, kas paragaut, kas nusipirkt ar šiaip apgaut susirinko. Ir visi skuba, lebužių pasiūta, susiūta ir kia, ritasi. Kažkur šoka, persiūta! . . Penkios minu tės. Smuklininkai kvepian tys namine gira, pyragu ir dar kažkuo valgomu rišasi baltas prijuostes, pildo stiklines.. . O geležiniai variai vos benulaiko įsi siūbavusią minią. Dabar jau aišku, kad orų biuro duomenys jokios įtakos neturės. Darosi karšta. Septyniolika valandų nu
ŠVENTĖ... ŠVENTĖ! ŠVENTĖ? Šventė.. . Iki jos pra džios liko ketvirtis valan dos. Stalai, turintys at stoti prekystalius, sustaty ti, plakatai, skelbiantys, jog čia gali įsigyt vertin gą, nelabai vertingą ir vi sai nevertingą meno kūri nį, iškabinti, o patys pre kiautojai išsidabinę ir pa sitempę atlieka paskuti nius, visų maloniausius „apdailos" darbus. Medi
niai'laiptai girgžda po mi kliomis kojomis. Lipdomos rodyklės su užrašais „Tik į 31 auditoriją", „Užsukit į mūsų smuklę" ir pan. Lieka dešimt minučių. Vi su. o ypač fuksų (juk jiems tokia šventė pirmo ji), akys blizga nuo susi jaudinimo ir įtampos. Kiek vakarų buvo sugaišta, kiek įvairiausių scenarijų prirašyta, perrašyta, dra
NUO APŽIŪROS IKI APŽIŪROS? Neseniai įvykusi VU tarpfakultetinė meno savi veiklos apžiūra išaiškino ne tik kultūros klubus, vienaip ar kitaip „ridenančius" savųjų fakultetų kultūrini gyvenimą, bet ir paskatino (akylesnį žiū rovą. ..) rimčiau susimąstyti, ko stokoja studėntų saviveikla, kokios problemos nagrinėjamos „mini" teatrų spektakliuose, intermedijose, apie ką dainuo ja gausus bardų būrys. Derėtų pabrėžti, kad itin ryškių „žvaigždžių" per apžiūrą nesužibo, nors lau reatai —• MEDICINOS fakulteto kultūros klubas (pirmininkė Alma Monkauskaitė), Istorijos fakulte to (pirmininkas Algimantas Birbilas) ir Pramonės ekonomikos fakulteto (pirmininkas Rimas Ališaus kas) kultūros klubai paruošė įdomias ir savitas pro gramas. Apžiūros organizatoriai, matyt, patenkinti tuo, ką jiems vaidino, dainavo, šoko, deklamavo ir nors dip lomų bei atminimo dovanėlių gavo ne vien minėto sios trijulės muzikantai ir artistai, didžioji dalis programų buvo paruošta TIK šiai apžiūrai. Kokio lygio programos — kitas klausimas, tačiau nerami na atsainus požiūris į fakulteto prestižą. Fizikai, regis, nebe pirmi metai pademonstruoja silpniausias savojo kultūrinio gyvenimo (jeigu toks egzistuo ja. . .) puses, nors apie FIDI ir senukai kalba. Ži noma, gaila, kad1 tik apie FIDI. .. Taip, lengva pastebėti trūkumus, tačiau jų nega lima nepastebėti, kai matai, jog vaidinama ar dai nuojama be jokio entuziazmo, vidinio virpulio, jog viskas — tik šiai valandai, šiam vakarui. . . Smagios buvo matematikų ir PEF vaikinų intermedijos, ta čiav. stovėjusieji kitiems už nugarų ir nematę sce nom galėjo pamatyti, kad studentai jau pamiršo gim tąja kalbą: staugimas, ūk.iojimas, mažoriniai ir mi noriniai aimanavimai drebino „Amicus" diskotekos sienas.. . Gražu, kai stengiamasi neatsilikti nuo pa skutinio mados klyksmo — aerobikos ir absurdo teatro, tačiau jei aerobika dar galima pavergti lyriškesne širdį, tai absurdo teatras, matyt, egzistuoja tik todėl, kad privalo egzistuoti, „pliusiukas" fa kultetui labai reikalingas. .. Apie kolegų kalbos kul tūra scenoje nedera net šnekėti — ausys linksta nuo išgirstų „perliukų".. . Teisingai pastebėjo vienas šio renginio organiza torių. jog studentišką išradingumą, emocionalumą, veržlumą, savojo fakulteto patriotizmą greitai galė sime įrašyti į merdinčiųjų sąrašus. Egzistuoja fakul tetuose kultūros klubai, tačiau ar ritmingai pulsuo ja kultūrinis gyvenimas? Gal jis — kaip ir kiekvie na šventė — laikinas, tik retkarčiais praskaidrinan tis kasdienybę, reiškinys? Nuo apžiūros iki apžiū ros? .. Marius RINGAUDAS
kažkur dainuoja, groja, kažkur vaidina. .. Net prakaitas nuo juoko pila, Liežuvius iškišę laksto fo tografai, spragsėdami savo aparatais. .. O artėjant vakaro sutemoms sugriaudžia, sudreba kolonėlės,
maloniai nuskamba balta kelnio konferansje bal sas, mini scenoje su mirga šokėjų kojytės. Trypia, bilda, šnopuoja, net valgyklos (puiki šo kių aikštelė) langai apra sojo. O kas į ją netilpo — į lauką išlėkė. Rodos, jog ir senoji liepą linguoja į taktą. .. Šventė? Jeigu taip, tai reikia nuvykti, pasigrožė ti. O kas gi čia? Žmonių visa jūra, o vartai — iš svajotoji žemė — užda ryti. Gerbiamasis, nelip kite ant kojos. Atsargiau tu... Pati nesistumdyk, ko pradedi? Viešpatie, jau leidžia... Atrodo, iš lindau. Loterija? Ką gi, duok vieną bilietuką. Ką čia duodi man? Kam man tie sportbačiai 29 nu merio? Ot.. . Laimės kar vės. Tai prisigalvojo karvės ir dar laimės. O tu pirk, jeigu... Smuklė Mąn riestainį. Ačiū (nors čia be melo). Ką darai, žioply, ką darai? Išmetei. Sumindė.. . Spektaklis? Lekiam. Įleiskit, girdit kas jums sakoma? Kaip nėra vietos? Ir vėl... Dis koteka? Bėgam, jau ten tad tikrai pirmi būsime. Ei, dėdule, atsargiau- Dė dule. .. Ir vėl išsvajotoji žemė nutolo. Geležiniai vartai užsitrenkė. Mel džiamasis, palikit sagą ra mybėje. Sakot šventė? Ir vėl apgavo... Vilma ŽEBRAUSKAITĖ A. ŠATKAUS nuotr.
■''A
* TaryMtla
LAUKIA NAUJI SUSITIKIMAI Baigėsi šalies vyrų krepši nio čempionatas. Vilniaus „Statybos" krepšininkai pc atkaklių kovų antroje finali nėje grupėje iškovojo devin tąją vietą ir tuo pačiu išsau gojo teisę kitais metais vėl rungtyniauti s» stipresnėmis komandomis. Mūsų komando je sėkmingai žaidė VVU žur nalistikos specialybės trečio jo kurso studentas Satunas Marčiulionis. Prieš keletą metų pradėjęs rungtyniauti pagrindinėje „Statybos" su dėtyje, jis greitai tapo vie nu iš pagrindinių komandos žaidėjų, į save atkreipė krepšinio specialistų ir mėgė jų dėmesj, buvo pakviestas kandidatu į šalies rinktinę. Šarūną sutikome naujojo sporto komplekso Salėje, kur jis rungtyniavo tarpfakultetinėse varžybose? — Gal dar trumpai prisi minkime praėjusį čempiona tą. Jo finišas jūsų komandai buvo sėkmingas bet užimta' paskutinė vieta negali ma tyt, patenkinti nei komandos trenerių, nei pačių žaidėjų?
Leonas PETRULIS
žaisti pieš kitų komandų to kios pat amplua žaidėjus problema. O be tokio puolė jo rungtyniauti aukščiausioje lygoje yra labai sunku. To dėl tai mums tekdavo kom pensuoti kovingu, atkakliu žaidimu, negailint jėgų, nors to ne visada pakakdavo Pergales iškovodavome tik po labai sunkių ir atkakliu kovų, galime prisiminti kad ir paskutinį turą Vilniuje Truputį pritrūko ir sportinės laimės. Palankiau susiklos čius aplinkybėms mes dar galėjome aplenkti kai kurias komandas ir patekti į stip riausiųjų grupę. Bet jos šį kartą susiklostė kitaip- negu norėjome. Teko išlieti dar daug prakaito, kovojant ant roje grupėje dėl devintosios vielos, norint išvengti perei namojo turnyro.
— Jie, manau, teigiamai paveikė krepšinį. Žaidimas tapo įdomesnis, dinamiška nls. Padidėjo antrosios linijos žaidėjų reikšmė, galinčių da bar vienu metiniu pelnyti tris taškus.
pšinį ne tik sąjunginėje, bet ir tarptautinėje arenoje.
šininkas. . .
jomės didžiojo finalo tarp „Žalgirio" ir CASK išvakarė se). Manau, kad kauniečiai
— Žalgiriečiai visą sezoną demonstravo šiuolaikinį, au kšto lygio žaidimą. Dabar be liko žengti paskutinįjį žings nį — iškovoti šalies čempio — Esate kairiarankis krep nu. vardus. (Su Šarūnu kalbė
— . . .Ir ar nesuteikia tai tam tikro pranašumo prieš varžovų gynėjus? Daugumos krepšininkų pagrindinė yre dešinė ranka. Todėl varžovu gynėjams, pripratusiems prie dešiniarankių žaidėjų meti mų, būna neįprasta, kai aš metu kamuolį j krepšį kaire ranka. Nevisada jie spėja uždengti. sutrukdyti, o šutei kia man tam tikrą pranašunią prieš juos. - Ką veikiate laisvalai-
kiu? — Turiu
pasakyti,
jog
— Kaip vertinate čempio laisvo laiko būna labai ne nato pravedimo sistemą? daug. Treniruotės, stovyklos — Ne pirmi metai kalba ma apie netobulą krepšinio čempionato sistemą, štai ir šį sezoną, pavyzdžiui, buvc nemaža nieko nereiškiančiu rungtynių. Prisiminkime „Sta tybos" pergalę prieš CASK komandą, kuri neatnešė jo kios naudos, išskyrus gal mo ralinį pasitenkinimą. Netolygiai buvo paskirstomos var žybų pravedimo vietos. Žo džiu- problemų čia dar yra.
— Praėję keli sezonai mums nebuvo sėkmingi. Pra sidedant čempionatui uždavi nys iškeltas buvo vienas — patekti j aštuonių stipriausiu komandų grupę. Deja, to pa daryti mums nepavyko. Jau — Nuo šio čempionato ne pirmas sezonas „Statybos" komandai iškyla vidurio puo pradžios įsigaliojo kai kurie lėjo, galinčio sėkminga! taisyklių pakeitimai.
varžybos, taip pat mokytis reikia. Bet kada atsiranda laisva valandėlė, mėgstu klausytis muzikos, pasivaži nėti automobiliu.
— Kaip suderinate mokslą ir sportą?
turėtų tai padaryti. CASK komanda jie jau įveikė šį se zoną tris kartus, demonstravo žymiai brandesnį ir malones nį akiai žaidimą. Nors, kaip sakoma, kamuolys apvalus Nelengvos laukia rungtynės ir su klubu iš Barselonos (Džiugu jog pagaliau išsipil dė visų Lietuvos sporto mėgė jų viltys po 34 metų pertrau kos Kauno „Žalgirio" krepšį nlnkai tapo šalies čempio nais, sėkmingai rungtynlavc ir Europos šalių taurių lai mėtojų turnyre, kur tik fi nale po atkaklios kovos pra laimėjo krepšininkams iš Is panijos.)
— Kokie artimiausi planai? — Kovo 26 d. MaskpOje prasidės kandidatų į šalies rinktinę stovykla. Ne už kal nu ir kitas čempionatas. Nuo bodžiauti neteks. Laukia nau jos treniruotės, varžybos nauji susitikimai.
— Krepšinis užima daug laiko. Treniruotės, varžybos susijusios su išvykomis- pra leidžiami užsiėmimai. Todė' tenka mokytis pagal asmeni — Ačiū už pokalbį. Linki nį planą. me sėkmės moksle ir krepši
— Kita Lietuvos komanda nio aikštelėje. — Kauno „Žalgiris“ — sėk mingai atstovauja -mūsų kre Kalbėjosi D. V1JEIKIS
▲ IS TURISTŲ DIENORAŠČIO ▲ AČIŪ LIETUVIŠKAI PŪGAI...
...tariame dar kartą dabar, kada visa pavasariška gamta prabusdama sveikina mus, su grįžusius iš tolimų kelionių po Vakarų Sajanus, Mažąjį Kaukazą, Kolos pusiasalį. Turistas supras, o nedrau gaujantis su kuprine, ko gero, paklaus: kaip susieti pūgą Lietuvoje su minėtomis kelio nėmis? Atsakome... ...Tiek prityrę, tiek prade dantys turistai prieš sudėtin gus žygius stengiasi išbandyti inventorių, keliaudami Lietu voje. Toks išbandymas yra būtinas, nes pramonė dar ma žai gamina turistinio invento riaus (ypač skirto žiemos ke lionių mėgėjams) ir tenka daug ką konstruoti, siūti sa vo rankomis. Mūsų gimtasis kraštas tankiai apgyvendintas, o tai leidžia, pajautus, jog miegmaišis nešildo, trina ba tai ar dar kokia negerovė užpuolė, glaustis prie žmo nių... Deja, ne visada mūsuose žiemos tokios, kad pajėgtų išaiškinti tuos inventoriaus trūkumus. Mūsų grupė, išsiruošdama į II sudėtingumo kategorijos slidžių žygį po ŠvenčioniųAukštaičių aukštumas bei Labanoro girią, linkėjo sau „Gerų žygių 1985-aisiais" ir neapsiriko. Norėjome priprasti prie .šaltu" nakvynių (keliavome be krosnelės) ir jau pirmosios
nakvynės metu termometras rodė —28°C. Šalčius pakeitė pūgos. Ir vėjas tarsi pagal užsakymą priešinis. Puikesnę progą išbandyti kaukėms Lie tuvoje sunku surasti! O pūga, supratusi, kad ji mums reika linga, nenustojo net keturias paras. Užlipdė sniegu mūsų fotoaparatų objektyvus, vado vas kelią rasdavo tik pagal kompasą, nematėme kokio aukščio kalvos tarp Ceikinių ir Ignalinos (ypač prie Savulių ir Girminių kaimų), dėka ko smagiai pasislidinėjome. Be pūgos ar per pūgą ke liaudami nepamiršome domė tis krašto istorija, etnografija, lankėme kultūros, kovų ir darbo šlovės paminklus. Įspū džių daug, tačiau šį kartą dėkojame lietuviškai pūgai. Ačiū jai, kad leido ramiau sutikti savo seses Sajanuose, Kaukaze, Koloje... E. Rudnickaitė, VVU Geologijos-mineralogijos muziejaus vedėja
KAS PADĖJO NUGALĖTI SUNKUMUS?
Vis populiaresnis tarp res publikos turistų (ypač studen tų) tampa Mažasis Kaukazas. Jeigu prieš 3 metus pirmoji Vilniaus universiteto turistų slidininkų grupė aplankė Samsario Trialečo kalnagūb rius, tai dabar jau turime ne mažai ataskaitų apie šį rajo ną. Ne išimtis buvo ir šie metai. Turistai jau tokie žmonės,
kad nepasitenkina tuo, kas jau pažinta, kur jau būta. Todėl pasirinkome maršrutą Armėnijoje, kuriuo respubli kos turistai dar nekeliavo. Taigi mūsų devynetas vyrų — Universiteto studentų, ab solventų ir trys svečiai iš LŽŪA — patraukėme link saulėtosios Armėnijos. Ilga kelionė traukiniu neprailgo — dar kartą tikrinamas in ventorius, maisto atsargos, kuprinių svoris. Ir štai mes Jerevane, toliau jau autobusu link Sisiano. Pilnas žmonių autobusas vos kyla slidžiu, užpustytu keliu į perėją, kol pagaliau visai sustoja. Į pa galbą šokame gal 30 vyrų ir gerą puskilometrį stumiame autobusą. Taip su nedideliais nuotykiais pasiekėme Sisianą, kur ir pradėjome savo sli džiu „ketveriukę“. Greitai įsitik:nome vietinių žmonių sve tingumu, tačiau Armėnijos gamta mus sutiko priešiškai. Jau antrą žygio dieną prasi dėjo pūgos, ėmė kristi snie gas. Čiuožti pasidarė pavo jinga. nes matomumas buvo vos kelių metrų, o storai sniegu padengti statūs šlaitai grasino lavinomis. Statome palapinę. Ji atrodo kaip viduramžių tvirtovės bokštas mat, aplinkui „sumū rijome“ aukštą ir masyvią sniego blokų siena. Buvo at vejų, kai negelbėdavo net tokie įtvirtinimai. Tada kasdavome sniege olą ir persikeldavome gyventi i ją. Oloje gera. Nesigirdi įtūžusio vėjo, kaukimo, o temperatūra svy
ruoja į teigiamą pusę. Bet kalnai mėgsta kontras tus Prasiskleidė sniegu prit vinkę debesys. Vėl oras pui kus, vėl — pirmyn. Spindi pietietiška saulė. Iš karto pa jutome jos šiltą alsavimą — prie slidžių pradėjo lipti sniegas, nuraudo mūsų veidai. įpusėjus žygiui pričiuožėme meteostotį. Ten dirbantys armėnai labai apsidžiaugė mūsų vizitu. Ant stalo atsira do „lavašo" (armėniška duo na), brinzos, paskanavome ar batos su... pipirais. Prie kvapnios arbatos iš karto už simezgė draugiškas pokalbis. Tenykščiams Lietuva — ma žai žinomas kraštas, todėl mielai papasakojome apie sa vo respubliką, Vilnių. Antroji, žygio pusė irgi ne lepino orais, o ir Zangezuro kalnagūbris, kuriuo mes pa sukome yra techniškai sudė tingesnis — statesni šlaitai, smailesnės, uolėtos viršūnės. Smarkus šoninis vėjas vers davo iš kojų. Čiuožti kietu kaip ledas sniegu buvo neį manoma. Teko pakeisti slides į kates, lazdas į ledkirčius ir jau pėsčiomis skintis kelią... Bet laikas bėga greitai, atro do, kad ir žygis prabėgo ne pastebimai, tačiau liko įspū džiai, liko patyrimas, įgytas sunkiomis sąlygomis, liko įdomiausi žygio momentai, užfiksuoti skaidrių juostose. Algirdas Striuka
S. m. kovo 26 d. po sun kios ligos mirė Ilgametis Vil niaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Gamtos mokslų fakulteto hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos kated ros docentas, geologijos-mine ralogijos mokslų kandidatas Leonas Petrulis. L. Petrulis gimė 1912 m Leningrade tarnautojų šeimo je. 1934 m. baigęs su pagy rimu Leningrado geologini žvalgybinį technikumą tęsė mokslus Leningrado kalna kasybos institute, kurį bai gė 1940 m., įgydamas kalna kasybos inžinieriaus kvalifi kaciją. Baigęs institutą, buvo paskirtas darbui į naftos ga vybos trestą „Azizbekovneft“ Baku. Ten dirgo inžinieriaus hidrogeologo ir vyresnio geologo pareigose. Aktyviai dalyvavo surandant naujus naftos telkinius, plečiant ver slovių darbą, aprūpinant fron tą labai reikalingais naftos produktais. 1949 m. atvyko j Lietuvos TSR ir dirbo Lietu vos geologinės žvalgybos ekspedicijos hidrogeologu 1950 m. pradėjo dirbti Vil niaus V. Kapsuko universite te asistento o vėliau vyr. dės tytojo pareigose geologijos katedroje. Nuo 1964 m. iki 1983 m. dirbo hidrogeologi jos ir inžinerinės geologijos katedroje docento pareigose. Daugiau kaip 30 metų doc L. Petrulis skaitė hidrogeolo gijos, paieškų ir žvalgybos hidrogeologijos tyrimo me todų ir kitus kursus, vado vavo studentų gamybinėms praktikoms ir diplominiams darbams. Jis intensyviai vyk dė mokslinį-tiriamąjį darbą 1962 m. apgynė geologijos-mi neralogijos mokslų kandidato disertaciją, paskelbė virš 50 mokslinių darbų, dalyvavo sąjunginėse ir respublikinėse mokslinėse konferencijose Jis daug nuveikė tirdamas
STUDENTŲ ŽINIAI Pašalpų mažai aprūpinamų šeimų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai: Teisę gauti pašalpą vaikams turi šeimos, kurių viduti nės bendrosios pajamos šeimos nariui ne didesnės kaip 50 rublių per mėnesį. Pašalpa vaikams skiriama ir mokama kiekvienam vaikui iki jam sukaks 8 metai. Pašalpa vaikams skiriama — 12 rublių per mėnesį. Pareiškimas paskirti pašalpą vaikams pateikiamas nus tatytos formos. Prie pareiškimo pridedama: 1. Pažyma apie šeimos sudėtį (iš gyvenamosios vietos); 2. Pažyma apie praėjusiais kalendoriniais metais gautas pajamas; 3. Valko gimimo liudijimo nuorašas. Pašalpa valkams skiriama motinai jos darbovietėje arba ten, kur ji mokosi. Jeigu motina nedirba ir nesimoko, pašalpa motinai skiriama ten, kur dirba, tarnauja arba mokosi vyras. Pašalpa vaikams skiriama kalendoriniams metams. Se kančiais metais pašalpos mokėjimas pratęsiamas, pateikus naujai dokumentus. Besimokantiems asmenims pašalpa vaikams mokama mokymo įstaigos numatytu laiku Universiteto kasoje. Pašalpos gavimo klausimu kreiptis Į Universiteto plana vimo skyriaus vyr. ck. D. Kurkulienę (kab. Nr. 44). VVU Moterų Taryba
fiKELBlrtAf Dingusį studento pažymė jimą Nr. 830631, išduotą Fi lologijos fakulteto studentei Galinai ALEKSANDROVlC, laikyti negaliojančiu.
Anglų filologijos kated ros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia docentę MarijąLiudviką DRAZDAUSKIENĘ dėl tėvelio mirties. Medicinos fakulteto De kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Vidaus ligų provedeutikos katedros pro fesorių Algimantą IRNIŲ dėl tėvo mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniai?spaustuvėje 610453. LV 13137. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 926. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, 232650 Vilnius, Tiesos g. 1. cryneim — opran napntOMa, parropaTa, KOMareTa KOMCOMona, npocpKOMa opfleHoa TpyflOBoro gpacHoro 3H8MeHM h flpy>t<6w Ha poAoe SMBMioccKoro yMaap<«rraTa hm. B. Kancyaaca. Ha hhtobckom «3HKe. Peflaicrop JI. flpaHicaiiTa.___________________ ___ rComtckmA
Vilniaus miesto ir jo apylin kių požeminius vandenis, paleoslėnių hidrogeologines sąlygas, požeminių vadenų hidrogeochemiją. Moksliniame tiriamajame darbe jis pasie kė žymių laimėjimų ir įnešė svarbų indėlį į respublikos geologinės sandaros pažini mą. Doc. P. Petrulis buvo ak tyvus visuomenininkas, dau gelį metų vadovavo Gamtos mokslų fakulteto Raudonojo kryžiaus draugija’1, eilę metų buvo renkamas į universite to ir fakulteto vietos komi tetą, buvo „Žinijos“ draugi jos Vilniaus skyriaus meto dinės komisijos narys. Doc. L. Petrulis buvo pa tyręs, geras pedagogas, su manus pedagoginio darbo or ganizatorius, žinomas moks lininkas, nuoširdus draugas Kūrybingas ir dalykiškas doc. L. Petrulio darbas įver. tintas medaliais ir Garbės raštais. Šviesus doc. L. Petrulio sumanaus pedagogo, kūrybin go mokslininko, pareigingo ir tauraus žmogaus atminimas visada Išliks jo mokinių bendradarbių ir jį pažinoju sių širdyse. i Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedra
Medicinos fakulteto V kurso higienos specialy bės studentai Ir kurato rius nuoširdžiai užjaučia studentą Raimundą DAU KANTĄ dėl tėvo mirties. Medicinos fakulteto Vi daus ligų propedeutikos katedros ir Virškinimo or ganų patalogijos proble minės laboratorijos ko lektyvai nuoširdžiai už jaučia profesorių Algiman tą IRNIŲ dėl tėvo mir ties.
Gamtos moksų fakulteto dekanatas. visuomeninės organizacijos Ir geologi nės katedros, mirus hid rogeologijos ir Inžinieri nės geologijos katedros docentui Leonui PETRU LIUI, nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir artimuo sius.
Redaktorė J. PRANKAITE