VAIKINAI IR MERGINOS! ATKAKLIAI SIEKITE ŽINIŲ, KULTŪROS, PROFESINIO MEISTRIŠKUMO! GAUSINKITE KO MUNISTŲ PARTIJOS IR TARYBINĖS LIAUDIES REVOLIUCINES,KOVŲ IR DARBO TRADICIJAS! MOKYKITĖS LENINIŠKAI GYVENTI, DIRBTI IR KOVOTI! (Iš TSKP CK šūkių Gegužės 1-ajai)
V^8Ų $AUŲ PROLSIAftAl. VIBNYKJ76&1
canvBinis scuDencas
ŠIAME NLMERYJE: AKIRATIS XXX
DOROVINIO AUKLĖJIMO PROBLEMOS XXX
MEDIKŲ PAGALBA ŽEMDIRBIAMS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
1985 m. balandžio 22 d., pirmadienis
Nr. 13 (1312)
a
Kaina 2 kap.
▲ ŠIANDIEN — V. LENINO GIMIMO DIENA ▲ Jų, Universitete nešio jančių Lenino stipendinin-UBIg erA 'bp-IBA oų dien susitiksime su Aure lija Danusevičiūte, PEF penkto kurso studente, PF trečiakurse Dainora Viikaitė, GF penktakursiu Kąstvčiu Beitu ir trečia kursiu matematiku Ri mantu Jurkštu. PIRMOJI
Susitikimas su Lenino stipendininkais
PAŽINTIS
Pati pirmoji redakcijos duris pravėrė Dainora. Ji čia niekada ir nebuvusi labiausiai kurso rūpes čiais užimta — ji grupės komjaunimo organizacijos sekretorė. Tiesa, išrinko neseniai, bet. vienbalsiai: „Šauni ta Dainora... Ge rai mokosi, su visais d’rau-; giška.. Antrasis įžengė Riman tas. Dar nusprendėm šiek tiek lukterėti, kol kiti su brinks. Sis sutiko ir iškart čiuptelėjo už laikraščio —. matyt, įpratęs nė mi nutės nepraleisti veltui. — Stojamosios taisyk lės. .. — Žiūriu, kad pasikei tusios- . • Kai mes stojo me truputi kitaip buvo. —• Bet gi aukso medali ninkui turėtų būti vis tiek? .. — Ne visai. . . Kad ir baigiau aukso - medaliu Mosėdžio vidurinę, bet atvažiavęs dar turėjau gerokai padirbėti, kol pa sivijau žiniomis kitus. Dabar viskas gerai. Lai ko ne tik studijoms, užsi ėmimams pas mokslini vadovą akademikų J. Ku bilių užtenka. Kastytis pagyvėjo, iš girdęs kalbų apie aukso medalininkus — juk jis vienintelis iš pašnekovu baigė mokyklą su dviem ketvertais; bet užtat da bar. .. Tai kas, kad biofi zika — „sunkiai įkanda mas mokslas". Kai patin ka, lengva. .. O be to, penketukininkai pas juos atėję iš mokyklų, ištirpo. Ne, Aurelijai tai negrė sė. Gal todėl, kad pasirin kta specialybė patinka Dabar, tiesa, beliko para šyti diplomini darbą.
greitai savų džiaugsmų, ir savų problemų. Rimantas: Esu komjau nimo komiteto narys, ben VARDAS JPAREIGOJA drabučio tarybos pirmi ninkas. Darbų ir rūpesčių O ar Lenino stipendija per akis. .. Aurelija. Keletą metų daug įpareigoja? buvau fakulteto profbiurc Rimantas: Labai daug Visą laiką turi būti pa pirmininkė. Šiemet kiek vyzdžiu, visą laiką reikia laisvesnė. Tiesa, pasiilgs tu ir tų visuomeninių rū pasitempti. Kastytis: Man klek ki pesčių. Rimantas: Kur reikėtų taip. Penktas kursas. Dip lomantus apskritai retai dėti tą laiką? Negi tik kas mato fakultete, sten mokyčiausi? giamasi sumažinti ir vi Jaunesniems Lenino sti suomeninių pareigų skai pendininkams sunkiau... Aurelija: Iš karto ir su čių. Užsiminėm, jog ši sti siduri su tokia nuostata pendija — tarsi visuome — tu esi pirmutinis, išgir ninio aktyvumo rodiklis. tas, pagerbtas, tu ir dirbk Dainora: Kažkokių ypa už visus. Vos nepriduria tingų visuomeninių parei — tau už tai moka. Rimantas; Visada turė gų neturiu. Vadovauju savo akademinės grupės jau daug pareigų. Gal tik komjaunimo organizaci pirmame kurse, kol teko jai. Prieš metus draugai įveikti matematikos žinių išrinko. Aišku, turime ir trūkumą, ilgiau mokydaX Taip, bėga...
studijos
vausi. Dabar — tenka mo kyti ir kitus, padėti drau gams. Kartais matai — sugebėtų ir pats išspręsti tą Uždavinį ar sudaryti programą — tingi. Norisi vyti, kartais — padėti Nors. .. draugai mane sunranta, ypač mano grunės studentai. Aurelija: Grupė tave nažista geriausiai, neban do ir net nemėgina laiky ti išskirtiniu, ypatingu. Nesikeičia grupės dėme sys. nepriklausomai, ko kia tu stipendiją gauni Viso fakulteto akyse iš laikyti autoritetą sun kiau. .. Kalbėdami apie Lenino stipendininko autoritetą mes kalbame ir apie mo kslo pirmūno bei aktyvis to autoritetą. Aurelija: Paskyrė tau Lenino stipendiją ir jau negali kitą sesiją gauti blogesnio pažymio.
Dainora: Vis bijai, kad nesuabejotų tavimi, kad pats nenusiviltum. Aurelija: Pati didžiau sia mūsų problema — kas veža, tam krauna. Štai prieš fakulteto šventę skelbimai visus kviečia pagelbėti, patart šventės organizatoriams. Daugelis žvilgteli ir numoja ranka: „Norės —- padarys patys". Labai visi pasyvūs. O kaip atsakyti? Kas kaltas dėl tokio pasyvu mo? Ar pasyvieji ar pats aktyvas? Dainora: Perdaug dide lis skirtumas tarp akty visto ir paprasto ‘studen to. .. Aurelija: O kiek tokių aktyvistų, mokykloje gar sėję organizatoriaus suge bėjimais, taip ir gęsta atėję į pirmąjj kursą. Kastytis: Prisimenu kiek entuziazmo mes tu rėjome pirmame, antrame
kurse. Paskui... Nors ne visuomenini gyvenimą čia reikia kaltinti. Išsibarstėm po specializacijas, dabar iš viso retai visi besusieiname. Rimantas: Labai svarbu kaip sutinkamas pirma kursis. Mūsų fakulteto komjaunimo komitetas la bai rūpinasi kiekvienos grupės komjaunimo orga nizacija. Vaikščiojome i jų susirinkimus, pasakojo me apie studijavimo spe cifiką, stengėmės kuo pla čiau supažindinti su viso mis visuomeninio darbo sritimis. Dainora: Jeigu šitaip rūpinamasi, rezultatų tu rėtų būti. Pas mus kiek kitaip. Kai j susirinkimą fakulteto komjaunimo ko miteto narys ateina kaip revizorius, o ne kaip vy resnysis draugas, jokios geros įtakos negalima ti kėtis. Aurelija; Ir paties kom jaunimo aktyvisto autori tetas nuo tokio bendra vimo nekyla. Rimantas: Labai sunku bet būtina surasti ta vi durį ir išlikti gem drau gu, patarėju, o ne kabine to aktyvistu. Kartais po sėdyje bari bari kokį ne klaužadą ir paskui susi griebi — ar patikės, ar netapau tik diktatoriumi mokytoju. Kuo dažniau kalbiesi, tuo rezultatai ge resni. XXX
Tokios būtu mūsų po kalbio nuotrupos. Juk pa sakoti galėtume daug — žmonės nepažistami. i bū rį beveik niekada nesusiėję. Tad pasišnekėjome ne apie mokslą. Visi jie tvirtino, jog mokytis pen ketais visai nesunku. Bet aptarėme tas problemas su kuriomis ^susiduria... A. MERKYTĖ J. PRANKAITĖ
w •-
XXX
J. Prankaltės nuotr.
1 Y«ry *twle
MmImIm
S. m. balandžio 2—4 die nomis Minske įvyko sąjungi nė mokslinė metodinė konfe rencija „Aktualios studentų dorovinio auklėjimo proble mos". Ją surengė TSRS aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija ir Baltaru sijos Darbo Raudonosios Vė liavos ordino V. Lenino uni versitetas. Konferencijoje da lyvavo šalies aukštųjų mokyk lų etikos ir filosofijos dėsty tojai, taip pat kolegos iš kitų socialistinių šalių. Sveikindamas konferencijos dalyvius, Baltarusijos KP CK sekretorius A. Kuzminas pažy mėjo, kad visose respublikos mokyklose jau daugiau kaip 10 metų dėstoma etika, su kauptas nemažas patyrimas besimokančio jaunimo dorovi nio ugdymo srityje. To paty rimo apibendrinimas, moksli nė analizė, dalijimasis patyri mu su kitų tarybinių respubli kų bei užsienio socialistinių šalių specialistais leidžia to liau tobulinti komunistinį jau nosios kartos, studentijos auk lėjimą. Pranešimą „Marksistinėslenininės etikos dėstymo ir studentų dorovinio auklėjimo aktualios problemos TSKP CK 1983 m. birželio Plenumo nu tarimų kontekste" padarė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, TSRS aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministerijos visuo menės mokslų dėstymo vyriau siosios valdybos viršininkas G. Kvasovas. Aukštoji mokykla turi ugdyti lenininio tipo in teligentus su didžia dorove, pasakė jis. Dorovinis studentų auklėjimas — centrinė komu nistinio auklėjimo grandis, vi
sų dėstytojų reikalas. Svar biausias laukas, kuriame grū dinasi dorovinis studento cha rakteris, yra mokymasis, įvei kimas sunkumų, įsisavinant specialybės ir visuomenės mokslų pagrindus. Toliau pra nešėjas kalbėjo: jei aukštojo je mokykloje nedėstoma eti ka, tai yra ne kas kita kaip ideologinis trumparegišku mas bei inertiškumas. Svar biausios darbo kryptys, į ku rias turėtų orientuotis aukšto sios mokyklos, toliau tebulindamos dorovinį studentų auk-
Prasidėjo viskas prie šven tinio stalo. Nežinau, apie ką dar tą vakarą kalbėjo profe sorius P. Norkūnas, bet neo buvo nutarta — ficialiai draugausim, Medicinos fakultetas šefuos Molėtų rajorio Medikai „Aušros" Ikolūkį. šie konsultuos žemdirbius, gražiausioje pakrantėje pastatys poilsio> namus. Kolūkio purmininkas nusipelnęs LTSR žemės ūkio darbuotojas P. Pliadas rūpinasi žemdirbių sveikata. Gal ir ūkininkiškas atrodo toks pa skaičiavimas, bet būsi svei kas, darbas geriau seksis. Ttodėl ir kviečiami medikai, kai
mingai spręsti partijos kelia mų uždavinių busimųjų spe cialistų auklėjimo srityje. Prof. V. Jefimovas (Maskva) prane šime „Studentų moralinio-etinio auklėjimo sistema" teigė, jog didžiausias aukštosios mokyklos tikslas — ugdyti profesiškai orientuotą, doro viškai brandžią specialisto asmenybę, kuri būtų kūrybiš kai mąstanti, iniciatyvi, nebi janti gyvenime konfliktų ir sugebanti juos spręsti. Deja, aukštoji mokykla kol kas to nepasiekia, todėl, pranešėjo
DOROVINIS AUKLĖJIMAS: ŽODŽIŲ IR VEIKLOS VIENOVĖ įėjimą bei švietimą, kalbėjo pranešėjas, būtų šios: ugdyti savarankiškumą studentų mąs tyme, o ne vien tikrinti jų ži nias, etikos dėstymą glaudžiai sieti su kitų visuomenės mokslų dėstymu, su vientisu marksizmo studijavimu, pa rengti naują etikos programą, vadovėlį bei chrestomatiją, įvesti etikos seminarus ir kt. VLKJS CK studentų skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Tokareva skaitė pranešimą apie aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų uždavinius įgy vendinant TSKP CK nutarimą „Toliau gerinti partinį vado vavimą komjaunimui ir didin ti jo vaidmenį komunistiškai auklėjant jaunimą". Ji pabrė žė, kad aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijos pri valo žiūrėti į dorovinį būsi-
Viskas prasidėjo (ARBA KAIP UNIVERSITETE CENTAS)
mųjų specialistų brendimą kaip pirmaeilės politinės svar bos dalyką. Pranešėja kritika vo vis dar neišgyvendintą formalizmą komjaunimo orga nizacijų darbe, ypač organi zuojant lenininę įskaitą, pa reiškė susirūpinimą dėl dau gelio komjaunuolių blogo mokymosi, plačiai analizavo opius studentų muzikinės kul tūros ugdymo klausimus. Be plenarinių posėdžių, konferencijoje veikė 3 sekci jos: 1) Studentų dorovinio auklėjimo metodologija, me
ATSIRADO
i
KOLUKIETIS-DO-•
tik žemdirbiui atsiranda lais va minutė: po derliaus nu• ėmimo, prieš pavasario sėją. Važiuoja kardiologai, pe diatrai, akušeriai, odos ligųt specialistai. Kantrus kaimietis, neišlepęs.. Jis nė neįtarė sergąs hiper tonine liga: ką čia dejuosi,, suskaudus galvai. Kitą naktį, žiūrėk, vyras sveikas, tvirtas,, nenorom atslenka į patikrini mą, o gydytojas ima ir su randa kokios ligos pradžią. Kuriems negalima padėti vie toje, tenka važiuoti į Vilnių. Klinikose buvo gydomi šir dies kraujagyslių, ginekolo giniai susirgimai. Atlikta ke-
todika ir praktika, 2) Marksis tinės-lenininės etikos dėstymo ir mokslinių tyrimų aktualios problemos, 3) Buržuazinių eti nių koncepcijų kritika. Kontr propagandinės veiklos doro vinė auklėjamoji reikšmė. Šių eilučių autoriui teko dalyvauti pirmosios sekcijos darbe. Sekcijos vadovas prof. V. Ivanovas (Leningradas) pranešime apie auklėtojų ug dymą, kaip būtiną dorovinio auklėjimo sąlygą, atkreipė dė mesį į žodžių devalvaciją auklėjimo procese, į nepakan kamas pastangas ugdyti stu dentų jausmus, valią, charak terį, taip pat į stichiškumo apraiškas auklėjamajame dar be, priimtų nutarimų greitą užmiršimą ir kitus trūkumus kaip rimtą spragą, neleidžian čią aukštajai mokyklai sėk
nuomone, pribrendo šios mo kyklos reformos būtinumas. Pa siremdamas žinomo tarybinio mokslininko P. Kapicos minti mi, pranešėjas plėtojo teiginį, jog specialisto asmenybės moralinį brandumą geriausiai išreiškia dorovinė gerumo savybė, suprantama kaip as menybės savirealizacija visuo menės labui. Sekcijoje plačiai buvo ana lizuojami dorovinio auklėjimo proceso aukštojoje mokykloje klausimai. Prof. V. Semenkovas (Minskas) akcentavo, jog svarbiausias studentų dorovi nio auklėjimo šaltinis yra jų pačių veikla (mokymasis, vi suomeninis darbas, vasaros stovyklos ir kt.), tik ta veik la turi būti pilna gilios pras mės, ne formali, tinkamai or ganizuota. Ypač didelį povei
kį studentams daro dėstytojų neformalus bendravimas su jais. Prof. V. Kobliakovas (Le ningradas) kritikavo pasitai kančius auklėjimo kraštutinu mus, kai absoliutinamas socia linės aplinkos, gyvenimo pro ceso poveikis asmenybei ir menkinamas auklėjimo, jo žo džio vaidmuo ir, priešingai, kai dėl visų jaunimo sąmonės ir elgesio trūkumų kaltinami tik auklėtojai. Pranešėjas siū lė vadovautis kompleksiniu požiūriu, ragino kryptingiau formuoti studentų grupių moralinj-psichologinį klimatą. Pritardami šiai nuomonei, kiti konferencijos dalyviai taip pat akcentavo žodžių ir veik los vienovę, auklėtojų ir auk lėjamųjų dvasinio gyvenimo vienovę kaip svarbiausias do rovinio auklėjimo sąlygas. Kartu buvo atkreiptas dėme sys į tai, kad studentai yra suaugę žmonės, kurie turi patys viską savarankiškai spręsti ir atsakyti už savo el gesį. Prof. J. Sogomonovas (Vladimiras) palietė opų pro fesinės etikos klausimą. Jis apgailestavo, kad šis klausi mas menkai tyrinėjamas, kad aukštojoje mokykloje profesi nės moralės normos funkcio nuoja dar gana stichiškai, są moningai neformuojamos, kad studentai, rašydami referatus, dažniausiai tik plagijuoja, nors tai yra grubiausias mokslinin ko etikos pažeidimas. Kiti konferencijos dalyviai dalijosi savo mintimis apie studentų savarankiškumo bei aktyvumo skatinimą, jų doro vinių įsitikinimų ugdymą (šių eilučių autoriaus parengto ir konferencijos leidinyje iš spausdinto pranešimo tema),
lėtas širdies operacijų. — Ne kiekvienas fakultetas turi docentą — kolūkietį, • juokauja fakulteto dekanas doc. A. Svičiulis. — Doc. A. Jekelevičius organizuoja gy dytojų komisijas, tvarko kitus šefavimįo reikalus. Už akty vią veiklą praeitais metais jam ir buvo suteiktas garbės kolūkiečio vardas.
ai
Daug medikams padeda ir kolūkio felčerė E. Maželienė. Kai atvažiuoja atitinkamos srities specialistas, ji jau ži no, kuriam iš 700 kolūkiečių reikalinga jo pagalba. Medicinos fakulteto dekanas doc. A. Svičiulis rūpinasi, kad ši draugystė nenutrūktų, o plėfotųsi, jau dabar galvo ja apie tai, kad reikia šefuo ti ir gretimus kolūkius. Medi kų pagalba žemdirbiams aki vaizdi. Svarbiausia, ji pade da laiku užklupti ligą, Kol ūkiečiui nereikia nei į polik
LKP rajono komiteto pirmoji linikas važiuoti, stovėti. sekretorė E. Blaževičiūtė, — prieš Jau ir dabar j konsulfaci- paskutinis atokvėpis kaimyninių darbymetį. jas atvažiuoja ūkių žemdirbiai, Doc. A. JeAlantos ūkiotarybinio kelevičius pasakoja, kad šie technikumo direktorius R. susidomėjęs met geriausi fakulteto docen Kontrimavičius tai ir profesoriai kolūkie šnekėjo apie apsilankymą čiams perskaitė ne vieną pa mokslo muziejuje, dalinosi skaitą: apie Vilniaus praeitį įspūdžiais iš ekskursijos po ir dabartį, apie kai kurių li fakultetą. gų profilaktiką. Atvažiuoja j Jauna pora Stasys ir Roma Kolūkį ir fakulteto saviveikli Zviniai džiaugėsi nors trum ninkai, kolūkiečiai taip pat pam sugrįžę j studentiškas nelieka skolingi — suruošia dienas, dėmėjosi, kaip per programą. Fakulteto šventės keletą metų pasikeitė studen tapo ir kolūkiečių šventėmis tai. Prie naujųjų poilsio namų bu vo pasodintas 200 medžių . . .O viskas prasidėjo prieš botanikos sodas, fakulteto došimlj metų. 200 metų jubiliejaus proga. — Norisi tikėti, — sako Kartu | paminėti Universiteto doc. A. Jekelevičius, — kad jubiliejai, žymesnių Universi- prie mūsų prisidės ir kiti fa lėto medikų jubiliejai. Prieš kultetai. Darbo Molėtų rajo -eletą savaičių Universitete ne užteks ir filologui, ir gam riešėjo rajono delegacija tininkui, ir fizikui. svečiai apsilankė Alma Maer muziejuose, susipažino su Nina SEMIONOVA uchitektūra, klausėsi Univeritelo folklorinio ansamblio A. ŠATKAUS nuotraukose „Ratilio" koncerto. matome Molėtų rajono dele— Tai šventė mums, — gacijos viešnagės Universitete s šypsosi delegacijos vadovė akimirkas. J
studentų saviauklą, studentų spaudos vaidmenį ir kt. Dau guma konerencijoje kelių problemų, kritikuotų trūkumų būdinga visoms šalies aukšto * sioms mokykloms, nors, žino ma, kai kurie minčių niuansai atspindi atitinkamo regiono, respublikos ar pranešimo au toriaus atstovaujamos aukšto sios mokyklos specifinę pa dėtį (arba paties pranešėjo nuomonę). Svečiai iš Bulgarijos Liau dies Respublikos, Čekoslova kijos Socialistinės Respubli kos, Laoso Liaudies Demokra tinės Respublikos, Lenkijos Liaudies Respublikos, Mon golijos Liaudies Respublikos, Vengrijos Liaudies Respubli kos, Vietnamo Socialistinės Respublikos, Vokietijos De mokratinės Respublikos kalbė jo apie jų šalyse sprendžia mas akademinio jaunimo do rovinio auklėjimo problemas. Džiugu pažymėti, kad tiek plenariniuose posėdžiuose, tiek sekcijose, teigiamai atsi liepta apie mūsų respubliką, apie Lietuvos mokslininkų pastangas nagrinėti dorovinės kultūros klausimus. Buvo pa siūlyta įtraukti į konferencijos rekomendacijas teiginį apie būtinumą apibendrinti etikos dėstymo patyrimą, greta ki’ų respublikų, ir Lietuvos TSR aukštosiose mokyklose ir jj panaudoti diegiant etikos discipliną į visų respublikų aukštos kvalifikacijos specia listų (pirmoje eilėje — tech ninio profilio) rengimo pro gramą. Česlovas KALENDA Filosofijos katedros docentas
VVU KONKURSO
AKTUALIOS TARYBINIO JAUNIMO PROBLEMOS
I
NUOSTATAI
Konkursą organizuoja Vil niaus Darbo raudonosios vė liavos ir Tautų draugystės or dinų valstybiniio V. Kapsuko universiteto komjaunimo ko mitetas, internacionalinės draugystės klubas „Juvenfus" ir Universiteto savaitraš j čio „Tarybinis studentas" re1 dakcija. KONKURSO TIKSLAS: ugdyti aktyvią jaunimo po ziciją kovoje už taiką, socia linį progresą ir tautų drau gystę, ugdyti studentų akty vumą pirminėje komjaunimo organizacijoje bei studentiš kame kolektyve, plėtoti kriti ką ir savikritiką. KONKURSO PRAVEOIMO TVARKA: 1. Konkursas pravedamas fakultetuose, geriausi darbai kiekvieną savaitę pristatomi „Tarybinio studento" redak cijai. 2. Pageidautina, kad pieši nius keliais žodžiais apibū dinfų patys autoriai. 3. Darbai atliekami tušu arba dažais ant ne mažesnių kaip 15X20 ir ne didesnių kaip 40X80 cm popieriaus lapų. 4. Darbai gali būti pale kiami iki 1985KRITERIJAI: m. gegužes VERTINIMO 1 1.d. Aktyvi pilietinė pozici ja. 2. Meninis aktualumas. 3. Temos aktualumas. APDOVANOJIMAI: Ivieta — kelionė į vieną iš šalies aukštųjų mokyklų. II ir III vietos — vertingos dovanos. Geriausi darbai bus spaus dinami „Tarybiniame studen te", po to bus surengta pa rodą.
j
VVU komjaunimo
komitetas
AKIRATIS Vadovėlyje „Mokslinis ateizmas" teisingai pabrėžia ma, kad buržuazija sąžinės laisvę"... suvokia tik kaip religijos laisvę, suprasdama universalų visų religijų suge bėjimą ginti išnaudotojiško sios visuomenės pagrindus. Buržuazijos ideologai neigia laisvę neišpažinti jokios reli gijos, ateizmo laisvę" (2, p. 253—254). Toliau nurodoma, jog teisės požiūriu visas bur žuazines valstybes galima su skirstyti j dvi kategorijas: ša lys, kuriose bažnyčia neatski rta nuo valstybės ir šalys, ku riose formaliai bažnyčia at skirta nuo valstybės ir pa skelbta visų religijų lygybė. Tuo teorija apie buržuazinį „sąžinės laisvės" supratimą ir baigiasi. Toliau seka konkre tizavimas: kad buržuazinėse valstybėse daugelis religinių organizacijų glaudžiai susiju sios su kapitalu, materialiai priklauso nuo monopolijų ir pačios valdo didžiulius kapi talus, kad išnaudotojiška vals tybė visada pritarė sąjungai „su religinėmis organizacijo mis bei bažnyčia" *, kad skel bdama sąžinės laisvės princi pą, nemėgino nuosekliai at kirsti bažnyčios nuo valstybės ir t. f. ir pan. Taigi, nors sky relis ir pavadintas „Buržuazi nio sąžinės laisvės supratimo
* 5ioje frazėje netiksliai pavartota sąvoka „religinės organizacijos", kurios būna trijų rūšių — „bažnyčia" (au kščiausia organizaciniu požiū riu), „sekta" (žemiausiu orga nizaciniu požiūriu) ir tarpinė tarp jų — „denominacija". Todėl tiksliau būtų pasakius — „su bažnyčiomis (kadangi jų yra įvairių — katalikų, pravoslavų ir 1.1.) ir kitomis religinėmis organizacijomis". AUT. pastaba.
BURŽUAZINĖ SĄŽINĖS LAISVĖS KONCEPCIJA kritika", tačiau teorinės šios koncepcijos kritikos minėtame skyrelyje mes nerandame. Tokiu marksistiniu teoriniu buržuazinės „sąžinės laisvės" koncepcijos kritikos išeities tašku reikia laikyti K. Markso idėjas, išdėstytas „Gotos pro gramos kritikoje". Žemiau pateikiame šio veikalo citata su kai kuriais mūsų komenta rais. K. Marksas rašė:" Są žinės laisvė"! Jei dabar, „kultūrkampfo" metu, norėta priminti liberalams senuosius jų lozungus, tai tat buvo gali ma padaryti tik tokia forma: kiekvienam turi būti leista atlikinėti savo re liginius, kaip ir kūno porei kius, policijai nekišant į tai savo nosies". Toliau pateikia mas „sąžinės laisvės" esmės įvertinimas antagonistinėje vi suomenėje: „Tačiau darbinin kų partija turėtų pasinaudoti šia proga..." (turima omeny je savo programos paskelbi mo progą)". ..ir pareikšti sa vo įsitikinimą, kad buržuazinė „sąžinės laisvė" yra ne kas kita, kaip visų galimų religi nės sąžinės laisvės rūšių foravimas. . (1, p. 120). 5itoje citatoje aiškiausiai pasakyta, jog buržuazinėje visuomenėje nėra sąžinės laisvės! Pirmiau sia, K. Marksas šį terminą ima į kabutes, tuo pabrėždamas jo tariamumą; antra, tam įro dyti jis specialiai dar iššifruo ja šios laisvės turinį ir pa braukia, kad tai viso labo — tik religinė sąžinės laisvė; trečia, nurodydamas, kad ši laisvė — „visų galimų rūšių",
Metodologiškai teisingai šią, o ir visas kitas sąžinės laisvės problemas, galima iš spręsti pasitelkus j pagalbą jau minėtas „religinės tole rancijos" ir „tikėjimo laisvės" kategorijas. Tačiau reikalas nėra iau toks paprastas: nors mūsų literatūroje šios sąvokos ir vartojamos, tačiau iki šiol lieka neaiškus jų turinys, nes nė vienas tarybinis autorius nėra pabandęs jo atskleisti, juo labiau — suformuluoti jų struktūrą. Nereti atvejai, kai mūsų autoriai be marksistinės jų analizės, atkartoja buržua zinių teisininkų koncepcijas, kurios, beie, neturi griežtų mokslinių kriteriiu. nes remia si ne tik juridiniais, bet ir feoloqiniais teiginiais, kas, sa vo ruožtu, veda prie visiškos sąvoku painiavos. Ir ši painia va, deja, atsispindi ir kai ku rių tarybinių autorių darbuo se. Yra autorių, kurie religinį pakantumą vadina sąžinės laisve, ar religinę toleranciją sutapatina su tikėjimo laisve, o šias abi kategorijas prilygi na religijos laisvei ir 1.1, (smulkiau žr. 3, p. 36—38). Todėl iškvla būfenvbė pafeikti marksisfinę-leninine sąvokų ,.religinė tolerancija" („rellainis pakantumas") ir „tikėji mo laisvė" analize, be ko nejmanoma marksistinė bur žuazinio ..sąžinės laisvės" su pratimo kritika, o ir ideolo ginė kova teoriniu lygiu. Norime atkreipti dėmėsi į tokia pagrindinių kafeqorijų ciradacijos eilę — „religinė tolerancija", „tikėjimo laisvė" ir „sąžinės laisvė". Pirmąja, pradine sąžinės laisvės pakopa reikia laikyti „religinę toleranciją". Mes manome kad ir dabar religinė tolerancija tebėra tose valsty-
reiškia, kad tai — arba „reli ginė tolerancija“ („religinis pakantumas)", arba „tikėjimo laisvė", nes tik tokius religi nės sąžinės laisvės lygius mes šiandien težinome. Ateizmo vadovėlyje šios sąvokos, de ja, iš viso nevartojamos, o be jų — neįmanoma ir mokslinė buržuazinės „sąžinės laisvės" koncepcijos kritika. šis trūkumas būdingas ne tik „Mokslinio ateizmo" va dovėliui, bet, deja, ir visai mūsų mokslinei literatūrai. Metodologinė painiava ypač ryškiai pasireiškia sprendžiant sąžinės laisvės genezės prob lemas. Dalis autorių teisingai, mūsų nuomone, nurodo, jog pirmieji sąžinės laisvės reika lavimą iškėlę prancūzų mate rialistai. Bet yra mokslininkų, kurie tvirtina, jog pirmasis tai padaręs Tomas Moras, kad pirmieji sąžinės laisvės ėmę reikalauti krikščionys, net... Epikūras! Savotiškas „rekor dininkas" šioje srityje yra KPI docentas E. Gendrolis: jis tvirtina, kad „sąžinės lais vės problema atsiranda kartu su socialinių klasių atsiradi mu" (smulkiau žr. 3, p. 35). Kodėl tarp mūsų mokslininkų y-a toks didžiulis nesutarimas, pasireiškiąs šitokiame milži niškame diapazone — nuo XVIII m. e. amžiaus iki prieš istorinių laikų?! Atsakymas tik vienas: iki šiol mūsų moksli nėje literatūroje nėra katego rijos „sąžinės laisvės" turinio nusakymo, o tai ir leidžia ši taip laisvai bei plačiai trak tuoti šią svarbią sąvoką. nukelfa j 4 p.
KLASINĖS LIETUVIŲ KATALIKŲ BAŽNYČIOS IR HITLERININKŲ BENDRADARBIAVIMO ŠAKNYS Istorija žino nemažai takių, kai užkariautos šalies dvasininkija stodavo j išsivaduojamąją liaudies kovą prieš engėjus arba bent prefenduodavo jai suteikti religinį pobūdį. Skirtingai nuo kitų vokiečių okupuotų kraštų, kur dvasininkai gana plačiai dalyvavo antifašistiniame judėjime, Lietuvos katalikiškoji dvasininkija laikėsi diametrąliai priešingos pozicijos. Dauguma Lietuvos kunigų ne tik pakluso okupantų valdžiai, bei ir tiesiogiai jai talkininkąvo „kryžiaus žygyje" prieš komunizmą. Kuo paaiškinti tokį begėdišką nusisukimą nuo liaudies sunkiausiu laikotarpiu? Rašydami apie hitlerinės okupacijos laikotarpi, klerikalai emigrantai melagingai dievagojasi nebendradarbiavę su okupantais, dedasi „patriotais", kurie ne tik neapkentę hitlerizmo, bet ir kovoję prieš jį. Klerikalai stengiasi „reabilituoti" net tuos veikėjus, kurie okupacijos metais tiesiogiai dalyvavo tarybinių žmonių žudynėse. Lietuvos katalikų bažnyčią su hitleriniais okupantais vienijo tiek idėjinės, tiek ir klasinės priežastys. Savaime supranfama, jog religinės-idea-
listinės ir mokslinės-materialistinės pasaulėžiūrų nesutaikomumas atsiliepė Lietuvos katalikiškosios dvasiškijos pozicijai. Katalikų bažnyčios viršūnes su nacistiniais okupantais vienijo mirtina neapykauta marksizmui-leninizmui, organizuotam darbininkų judėjimui, kovojančioms už demokrafiją liaudies masėms, Tarybų Sąjungai, apskritai komunizmui. Didelės lietuvių katalikų dvasininkijos dalies antiliaudinį nusistatymą 1940 —1941 metais ir kaip to pašėką — bendradarbiavimą su fašistiniais okupantais nulėmė ir kai kurios specifinės aplinkybės, sąlygojusios aštrų kon(liktą tarp socialistinės revoliucijos ir katalikų bažnyčios, O tos specifinės aplinkybės pasireiškė privilegijuota kunigų padėtimi buržuazinėje Lietuvoje ir katalikų bažnyčios, kaip pagrindinio esamosios santvarkos ramsčio ir sankcionuotojo, itin glaudus ryšys su buržuazine valstybe: bažnyčia pretendavo j lemiamą vaidmenį šalies politiniame, visuomeniniame ir kulturiniame gyvenime, kurį nulėmė ilgas ir palyginti ramus bažnyčios nueitas kelias Lietuvoje. Ir štai — nelauktas ir nie-
kada nepergyvenfas isforinis sukrėtimas. Išskyrus 1919 m. bažnyčios atskyrimą nuo valstybės, kurio ji iš esmės nesuspėjo ir pajusti, niekados anksčiau Lietuvos katalikų bažnyčia nebuvo nustojusi savo ryšių su valdančiąja klase, kaip tai atsitiko atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje. Socialistinė revoliucija, panaikinusi mūsų krašte kapitalistinį darbo žmonių išnaudojimą, atėmė iš katalikų bažnyčios privatinę nuosavybę — bur žuazinės valstybės ir bažnyčios glaudžios sąjungos materialinę bazę ir bažnyčios ekonominės galios šaltinį, Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės ir nuo mokyklos, ji neteko ekonominės ir politinės galios bei gausių privilegijų. Būtent, žemių, didelių pajamų ir privilegijuotos padėties netekimas, o ne idėjiniai motyvai, ne principinė tarybinės valstybės politika religijos ir bažnyčios klausimais turėjo lemiamą vaidmenį, kad bažnytinės hierarchijos viršūnės ir nemažai kunigų nuėjo j kontrrevoliucionierių gretas, o vėliau ėmė tarnauti hitlerinei okupacinei valdžiai, Nacistinę Vokietiją laikydama stipriausiu komunizmo priešu, Lietuvos katalikiškoji dvasiš-
kija įžvelgė joje jėgą, galin čia padėti susigrąžinti praras tą įtaką ir privilegijas. Štai dėl ko Lietuvos kunigai sava noriškai tapo vokiškųjų oku pantų pagalbininkais. Sis dva siškijos poelgis savo turiniu yra tradiciškai buržuazinis: gelbėti savo klasinius intere sus, paminant nacionalinius. Kad būtent klasinė dvasi ninkijos prigimtis ir jos privi legijuota padėtis turėjo di džiausią reikšmę kunigų anti liaudiniam nusistatymui, ne neigia net kai kurie bažnyti niai hierarchai, pav. vysku pas P. Ramanauskas (žr. Žu dikai bažnyčios prieglobsty je. Archyviniai dokumentai.— V., 1963, p. 221). Reikia pasakyti, jog ne visi Lietuvos katalikų dvasininkai lapo hitlerinių okupantų pa kalikais. Atskiri kunigai, ypač kurie ne taip glaudžiai buvo susiję su buržuazija bei stam bia privatine nuosavybe, hit lerinės okupacijos metais ne išdavė lietuvių tautos interesų ir bandė eiti su liaudimi. Ta čiau kiek tiksliai katalikų dvasiškių dalyvavo antifašis tinėje kovoje, tokių žinių nė ra. Su jais hitlerininkai taip pat žiauriai susidorodavo, visiškai neatsižvelgdami j jų luomą. Kunigas K. Puteikis
Balandžio 15—20 dienomis Universi tete vyksta ateistinė savaitė, skirta tary binės liaudies pergalės Didžiajame Tė vynės kare 40-mečiui. Smulkiau apie šios savaitės renginius informuosime „Akiratyje“. Šiandien spausdiname vieno Istorijos fakultete skaityto pranešimo santrumpą.
▲ MOŠŲ INTERVIU ▲
0 klubo vis dar nėra! Praeitame,,Akiratyje" informavome, jog Universi teto Ateistinio darbo koordinavimo tarybos posėdy je komjaunimo komiteto narys A. Rukšėnas savo ataskaitoje pripažino, jog praktiškai neveikė Uni versiteto studentų ateistinis klubas „Akiratis, o naujai paskirtoji komjaunimo komiteto ateistinio auklėjimo sektoriaus vadovė E. Jolkubaitytė paža dėjo atkreipti dėmesį į šiuos trūkumus. Nuo šio posėdžio praėjo pusantro mėnesio. „Aki račio" korespondentas L. Barvydis susirado d'rg. E Jokuibaitytę ir paprašė papasakoti, kas padaryta kad Universiteto studentų ateistinis klubas pradėtų praktiškai veikti? — Deja, niekuo negaliu jūsų nudžiuginti. Iki šiol visais lygiais — ir Mokslinio ateizmo katedro je, ir Universiteto komjaunime — tebevyksta dis kusija: svarstoma, ginčijamasi ir neprieinama vie ningos nuomonės, koks gi tas klubas turi būti. Vle ni mano, kad to klubo branduolj turėtų sudaryti ateistinio darbo aktyvistai, kiti — kad šio darbo tu rėtų imtis visiškai kiti, nauji žmonės. Nėra vienin gos nuomonės Ir dėl klubo veiklos turinio. Vieni sako, kad šis klubas turėtų organizuoti ateistinių agitbrigadų konkursus ir vystyti kitokius ateistinės saviveiklos žanrus, kiti siūlo, kad jis taptų savotiš kų ateistinio darbo visame Universitete štabu — organizuotu paskaitas ir kitokius renginius. Korespondentas; O kaip klubo veiklą įsivaizduo ja io pirmininkas? E. Jokubaltytė; Tai kad jokio pirmininko Tėra... Redakcijos prierašas: Taigi, kaip anksčiau, taip ir dabar jckio ateistinio studentų klubo nėra. Ką jau bekalbėti apie i o veiklą, jeigu iki šio laiko Universiteto komjaunimo komitetas nesugebėjo su rasti šiam, klubui pirmininko!.. o kai nėra atsakin go žmogaus, kokią prasmę turi visi tie anksčiau paminėti ginčai, ir svarstymai? Ar ne laikas nuo žo džių pereiti prie darbų? L. BARVYDIS
i'ž antifašistinę propaqandą 1942 m. buvo sušaudytas, A. Sipriūnas ir Sf. Yla — išvežti j Štuthofo koncentracijos sto vyklą. Po 1942 m. nepaklus nių dvasininkų skaičius spe cialiai sukurtoje Šaltupio kon centracijos stovykloje pasie kė 50 (žr. Aničas J. Antiliau diniu keliu. Katalikiškasis kle rikalizmas Lietuvoje pereina muoju iš kapitalizmo į socia Vyko vokiečių spaustuvi lizmą laikotarpiu. — V., 1976 ninko Hanso Lufo, kuris pir p. 153, 157). masis išleido Martyno Liuterio Paklusniesiems dvasiškiams išverstą į vokiečių kalbą bib vokiškieji okupantai grąžino liją, dukters vestuvės. Po vai Tarybų valdžios atimtas gau šių pagal to meto paprotį sias privilegijas ir turtus, už Liuteris, kaip garbingiausias ką katalikų kunigai antiliaudi svečias, nuvedė jaunąją į ne veikla gausiai „atsidėko miegamąjį. Tenai kaip vyro jo". viešpatavimo moteriai simbolį Tarybinė Armija išvaduotoja jis padėjo jaunojo pusbatį artėjo prie Lietuvos, o Lietu ant sutuoktinių lovos ir iškil vos katalikų bažnyčios hierar mingai tarė: „Kad tu būtum šituose namuo chiją ėmė persekioti didelė šeimininkas baimė dėl savo privilegijų se!" Tačiau kuomet po kelių netekimo. Tai ypač ryškiai metų pats reformatorius apsi atsispindi Lietuvos vyskupų vedė, tai jis prie tų žodžių laiške popiežiui Pijui XII, ku dar pridūrė: „Kai žmona iš riame buvo sakoma: „.. .bol ėjusi. . ." xxx ševikų grįžimą mes laikome Prancūzų rašytojas Samforas kur kas didesne nelaime, ne gu badas, maras ir karas" šn.ekučiavosi su kunigu. — Reikia mokytis numirti, (cit. pagal: Aničas J. Antiliau aiškino kunigas. diniu keliu, p. 60—61). — Kodėl? — nusistebėjo Reakcingosios lietuvių ka rašytojas. — Argi kas nors talikiškosios dvasiškijos ban su šituo kada nors yra nesu dymas pasukti istorijos ratą sidorojęs? atgal turėjo dėsningą baigtį XXX — ji liko to paties rato su Kartą Rable viešėjo Romo traiškyta. je, ir jam buvo pasiūlyta susi Algirdas VALENTAS tikti su popiežiumi. Rašytojas Istorijos fak. II kurso atsisakė pareikšdamas: studentas nukelta į 4 p.
BUVO BUVO, KAIP NEBUVO!
4 TaryMnlt
atkelta Iš 3 p. kaip kitatikių teisę gyventi, bėse, kur bažnyčia neatskirta egzistuoti be persekiojimų nuo valstybės (V. Kločkovo už religinius jsitikinimus. Juk tvirtinimu, tokių valstybių pa to būtent ir siekė pirmieji saulyje šiuo metu yra 42). krikščionys, vėliau — pirmieji Šiose valstybėse ir dabar eg protestantai ir 1.1. Vėliau šios zistuoja valstybės ar ypatin kategorijos turinys evoliuciogai valstybės globojamos re navo, platėjo. Dabar religinę ligijos, todėl .sąžinės laisvė" toleranciją mes suprantame išlieka religinės tolerancijos kaip leidimą funkcionuoti šalia lygyje. Beje, šis lygis buvo valstybinės ar ypatingai vals ir buržuazinėje Lietuvoje, ku tybės globojamos religijos ir ri nors valstybinės religijos ir neturėjo, bet ypatingai glo bojo Romos katalikų tikybą. Atsižvelgiant į tai, kas pasa kyta, matome, koks nepagrįs tas yra vadovėlio tvirtinimas, jog carinėje Rusijoje „nebuvo netgi formalios sąžinės lais vės", nes visiškai neaišku, ką reiškia ta „formali sąžinės laisvė". Užtat visiškai aišku, jog carinėje Rusijoje buvo kitoms tikyboms. Mūsų nuo religinės tolerancijos religinė tolerancija (kadangi mone rusų pravoslavų tikyba buvo turinį išreiškia šitokie struktū valstybinė) ir tai — smarkiai riniai elementai: 1) teisė iš suvaržyta, nes kai kurios tiky pažinti bet kurią religiją; 2) bos (ducoborai, molokanai, teisė pakritikuoti religinius bepopiai ir kt.) buvo patval kultus; 3) privilegijuota pa dystės persekiojamos. Papil dėtis išpažįstančių valstybinę dydami vadovėlį norėtume (ar ypatingai valstybės glo pasakyti, jog religinės tole bojamą) religiją. Taigi, religi rancijos lygis išlieka Anglijo nė plerancija dar neužtikrina je, Skandinavijos valstybėse, visų religijų lygybės ir visų Graikijoje, Argentinoje, Boli tikinčiųjų Jygiateisiškumo: te vijoje, Kosta Rikoje, Izraely beegzistuoja tam tikra religije, Irane, Tailande ir dauge nė diskriminacija, kuri pasilyje kilų buržuazinių valsty- reiškia tuo, kad aukščiausių bių, kur bažnyčia neatskirta valstybinių postų neleidžiama užimti piliečiams, išpažįstannuo valstybės. ,,antraeiles" religijas, Iš pradžių religinę toleran- tiems matyt, suprasti ' Si diskriminacija neretai užfikciją reikėtų,
suota net kai kurių buržuazi nių valstybių konstitucijose (pvz. Švedijos, Argentinos, Jordanijos, Graikijos, Maurita nijos, Malaizijos Federacijos ir Id.). Aukštesnę pakopą šių kate gorijų gradacijoje užima „ti kėjimo laisvė", kuri reiškia visų religijų ir visų tikinčiųjų lygybę prieš įstatymą. Tačiau tokios lygybės neturi netikin
SĄŽINĖS LAISVĖS BURŽUAZINĖ KONCEPCIJA
BUVO, BUVO KAIP NEBUVO! atkelta iš 3 psl.
XXX
XXX
Popas kartą šitaip kreipėsi į Ševčenką: — Senokai pas mus gyve nate, o į dievo šventovę ne užsukate. . . — Jūs, šventasis tėve, fenai žmonėms apie dangų giedate, o aš galiu neiškęsti ir apie žemę uždainuosiu. O tai juk nei man, nei jums į gerą gali neišeiti, — atsakė poetas.
Voltero kartą paklausė, ko kiuose jis santykiuose su dievu ir ar nerodąs kartais jam nepagarbos. Truktelėjęs pečiais rašytojas priekaištingai žvilgterėjo klausiantįjį ir išdidžiai atsakė: — Dauguma žmonių seniai yra pastebėję priešinga: jau daugelį metų aš lenkiuosi dievui, tačiau jis iki šiol nė ra man atsakęs nė į vieną mano kad ir mandagiausią nusilenkimą.
— Jeigu jau mano karalių XXX popiežius verčia bučiuoti kojas, tai manęs gali pareika Prancūzų rašytojas ir moks lauti, kad aš pabučiuočiau lo populiarintojas Bernaras jam užpakalį. Fontenelis parašė operos libretą, kuriame buvo žinių XXX choras. Paryžiaus arkivysku šią operą Neseniai Singapūre iškil pas pareikalavo mingoje aplinkoje į budizmą pašalinti. — Aš prie jo šventikų neįšventinta.. . gyvatė. Pitono kimbu, tegul jis ir manųjų patelė, vardu Cun Cžu, sėdė neliečia, — atšovė Fontenelis.
jusi keletą pastarųjų metų narve vienoje Singapūro bu distų šventykloje, staiga po vienuolikos nevaisingų metų padėjo 60 kiaušinių. Kadangi fai įvyko naktį į vasario 20tąją — budistų Naujųjų metų pradžioje, tai šis įvykis buvo paskaitytas stebuklinga pra našyste, jog gyvatė atsivertė į budistų tikėjimą... ,
LV
tys piliečiai ir ateistai. Tikėji mo laisvės turinį,, mūsų nuo mone, galima išreikšti tokiais struktūriniais elementais: 1) teisė išpažinti bet kurią reli giją; 2) teisė praktikuoti reli ginius kultus; 3) teisė keisti religiją; 4) visų religijų ir ti kinčiųjų lygybė prieš įstaty mą. „Sąžinės laisvė" tikėjimo laisvės lygyje išlieka visose buržuazinėse valstybėse, kur bažnyčia atskirta nuo valsty bės, t. y. kur nebėra valstybi nės ar ypatingai ‘ valstybės globojamos religijos. Prie to kių šalių galima priskirti JAV, Meksiką, Prancūziją, VFR, Tur kiją, Japoniją ir kt. Tokiu būdu, marksistinė
XXX
Per žymaus paleontologo V. Kovalevskio paskaitą kaž koks šmaikštuolis studentas užkakariekojo. Mokslininkas iš pradžių nusijuokė, paskui išsiėmė laikrodį ir pasakė; — Jis labai vėluoja. Spren džiant pagal laikrodį, dabar XXX septinta valanda, o turėtų valanda nakties. Kartą Martynas Liuteris pa būti trečia žemųjų gyvūnų rašė naują pamfletą, kuriame Patikėkite: instinktas neklaidingas! ne tik triuškino savo prieši ninkų pažiūras, bet ir gerokai xxx juos iškoliojo. Vienmečiai pabandė perspėti jj, kad su Prancūzų jėzuitas Žozefas sivaldytų, nes keiksmai, užsi spyrimas ir karštakošiškumas de Mestras, praėjusio šimt mečio pradžioje buvęs Sartik kenkiąs Reformacijai. pasiuntinys Rusijoje, — Bet juk ir valdausi, — dinijos atsiliepė Liuteris.— Jeigu tie pasiuntė liaudies švietimo mi grafui Razumovsk.ini popiežiaus beždžionės, kurių nistrui ryklės pilnos arklių mėšlo, ir laišką, kuriame buvo ir tokios kurie tarnauja velniui, manęs eilutės: „Kam jums mokslas. neerzinfų, šuo nepradėtų kan Jis žmones daro pasitikinčius savimi vyriausybės peikėjais, džiotis. visokiausių naujovių šalinin XXX kais, paniekinančiai žiūrinčiais Vienas teologas kartą ėmė į visokius autoritetus. Mokslas įkalbinėti Heinę grįžti j baž pagal pačią savo esmę esant valdymo formai nyčios prieglobstį, kad išpirk bet kokiai tų savo nuodėmes. Poetas tinka ne visiems..." bažnytininkui šitaip atsakė: (Iš „Izvestijų" ir „Nauka i — Dievas ir taip man atleis: žiznj") toks jo amatas.
buržuazinio sąžinės laisvės supratimo kritika gali būti, mūsų nuomone, šitaip reziu muojama: 1) antagonistinėse visuomenėse nėra sąžinės lais vės, kadangi nė vienoje bur žuazinėje valstybėje įstaty miškai neįteisinta ateizmo laisvė; 2) todėl visose buržua zinėse valstybėse, priklauso mai nuo jų santykio su baž nyčia, egzistuoja tokie „sąži nės laisvės" lygiai: religinė tolerancija (religinis pakantu mas), kai bažnyčia neatskiria nuo valstybės ir tikėjimo lais vė, kai bažnyčia atskirta nuo valstybės. Suprantama, jog buržuaziniai teoretikai ir pro pagandistai vengia vartoti są vokas „religinė tolerancija" ir „tikėjimo laisvė", pakeis dami jas terminu „sąžinės laisvė", kuris, beje, spekulia tyviai vartojamas buržuazinė se konstitucijose bei kituose įstatymuose. Todėl tarybinių mokslininkų ideologinė parei ga demaskuoti buržuazinių „sąžinės laisvės" teorijų spe kuliatyvųjį pobūdį, nes už jų slypi klasiniai tikslai — ban dymai įrodyti, jog antagonis tinėse visuomenėse yra sąži nės laisvė. Feliksas LAURINAITIS Mokslinio ateizmo katedros dėstytojas 1. Marksas K., Engelsas F. Apie religiją. — V., 1958. 2. Mokslinis ateizmas. — V„ 1975.
Jadvyga Krenevičienė S. m. balandžio 11 d. su giliu liūdesiu ir širdgėla pa lydėjome Į paskutinę kelione darbo veteranę, visų mūs-’ mylimą ir qerbiamą JadvygKrenevičienę. Jadvyga Krenevičienė gim‘ 1916 m. gegužės 30 d. Pa nevėžio apskrities Rozalime valsčiaus Tirkšlionių kainuvalstiečių šeimoje. Kadanq’ tėvai negalėjo jos leisti mokslus, ją globojo ir mo kė dėdė, žinomas pažangu visuomenės veikėjas, gydy tojas Andrius Domaševičius 1938 m. ji baigusi Panevėžic gimnaziją, įstojo į Kaune valstybinio universiteto tei sės fakultetą. Besimokydam; kartu dirbo Kauno apylin kės teismo raštininke. 194( m. atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje J. Krenevičienė perkeliama dirbti į Vilniaus II apylinkės liaudies teismą sekretore. Prasidėjęs Didysis Tėvy nės karas sutrukdė įgyven dinti jai savo svajones, bai gti mokslą. Ji su šeima pa sitraukė į Tarybų Sąjungos gilumą, dirba Kuibyševo sri ties Sizranės miesto Orso ga mvklos valgykloje. Išvadavus Tarybų Lietuvą J. Krenevičienė su šeima grįžta į Vilnių ir nuo 1949 m. savo gyvenimą suriša su universitetu. Kurį laiką dir bo Istorijos-filologijos fakul tete laborante, o nuo 1965 m. visuomenės mokslų kabi neto vedėja. 1959 m. neaki vaizdiniu būdu baigė Vil niaus universitetą ir Įgijo bibliotekininko specialybę 1958 m. priimama į TSKP ei les. * Jos vadovaujamas kabine tas respublikinėse apžiūrose buvo vertinamas tik pirmo mis vietomis. J. Krenevičienė buvo ak
tyvi visuomenininke, stropiai ir sąžiningai vykdė visus įpareigojimus. Ne kartą jai buvo patikėtas atsakingas rinkiminės komisijos sekre torės darbas. Ilgą laiką J. Krenevičienė buvo Istorijos fakulteto mokslinių laipsnių teikimo Tarybos sekretorė. Jos kruopštus ir nuoširdus darbas ne kartą buvo Įver tintas Rektoriaus padėkomis o taip pat Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nisterijos Garbės raštu. Dirbdama Visuomenės mo kslų kabineto vedėja, ji daug prisidėjo prie komunis tinio studentijos auklėjimo. Pablogėjus sveikatai, 1984 m. pabaigoje ji išėjo Į pen siją. J. Krenevičienės, nepapras tai taurios širdies žmogaus principinųo komunisto atmi nimas ilgai išliks jos bend radarbių. visų kas ją paži nojo širdyse.
TSKP
istorijos
katedra
— Gal pastebimas atskiru fakultetų gabumas aerobikai — Visos labai gabios, bet ypač išsiskiria finansistės ir prekybininkės. —• Ar priimate visus no rinčhis? — Pernai — taip, o šie met. .. Atėjo tiek daug pir makursių, norinčių užsiiminė ti aerobika, jog ir labai no rint, nebūtume sugebėję vi sų priimti. . . Teko truputi atrinkti.. . — Dėkui už pokalbį. Lauk sime merginų pasirodymų Universiteto sporto šventėse Dar norėjau užkalbinti po rą merginų (kaip tik baigėsi treniruotė), bet jos ėjo kori doriumi ir niūniavo ką tik salėje skambėjusią melodiją Main viskas pasidarė aišku O jums? Į. ' . ~w '
Aerobikos atgimimo ban linksma muzika ir puiki nuo ga (mat, gimimo data laiko taika! O tai ypač reikalinga studentams ma XIX a), gavusį pradžią studentėms ir Amerikos žemyne, pagaliau (nors sportuoti pagal muzikę atsidūrė ir pas mus. Kur tik bandė tik vyrukai medikai) nepridygo aerobikos grupių: nes daugelis iš jų net savo vaikų darželiuose, socialinio laisvalaikį praleidžia sėdėda aprūpinimo skyriuose, Palan mi, ir dar ne itin taisyklin gos pliaže ir, aišku, mūsų gai- . . O ar vakaras praleistas Universitete.. . Ritminės gim nastikos (taip mūsuose daž Universiteto diskotekoje dar niau vadinama aerobika) tre ne aerobika? niruotės baigia užgožti poil —• Taip, tai beveik aerobi sio vakarus „Kam per 30", ka, net didesnė improvizaci jaunimo diskotekas ir šiaip jos laisvė. Tarp kitko, užsie pasilinksminimus, nes aerobi nyje jau pastebimi poslinkiai ka —• viena iš priemonių sa aerobikoje šia kryptimi... 2. PETRAUSKAITE — Na, o kokia buvo pra ve pajrodyti ir į kitus pa Žurnalistikos spec džia? spoksoti. .. — Susitempiau visas na Na, o jei rimtai, kas toji aerobika, ką ji gali duoti muose buvusias magnetofono mums, studentams? Į šį ir ki kasetes, surinkau paprastų tus klausimus paprašiau at niekuo neišsiskiriančių mer sakyti . WU Fizinio lavinimo ginų grupę'ir. .. kasdien vis katedros dėstytoją V. Kaz labiau stebėjausi studenčių sugebėjimais. Vadinasi, rei lauskienę: Dingusį studento pažymu —■ Aerobika tai pagrei kėjo. jog kas nors tuo tik jimą Nr. 840880, išduot: tintas deguonies įsisavinamas užsiimtų... EKFF studentei Editai JAN KAUSKAITEI. laikyti negalio jančiu.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Už.s. Nr. 983. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, spaustuvėje 610453. 13193. iškilioji spaudo. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais232650, Vilnius, Tiesos g. 1. <ComvckmA cryfleHT» — opraH napTKOMa, pesnopara, KOMerera KOMCOMona, npotpKOMa opAeHoa TpyAoaoro KpacHoro 3HaMeHM m Apy>«6w waBMVhNfoccroro vaneperrara rm. B. Kancyicaca. Ha amtobckom PeAaKTop R. npaHKafrre.
Dingusį studento pažym? jimą Nr. 831109, išduotą PEF studentei Rigoletai LII' BYTEI, laikyti negaliojau čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 841761, išduota TF studentei Larisai LTTVINOVAI, laikyti negaliojau čiu. Dingusį studento pažyme jimą Nr. 820510, išduota GF studentei Jūratei KEMEKLYTE1, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810322, išduotą Fi zikos fakulteto studentui Taurui PĖSTININKUI, laikyti negaliojančiu.
Redaktorė J. PRAN KAITĖ
c M
r<
fC ft E<
r U 'e o
r r e 13 K r
□i IK