S VMŲ iAUU faOUTAHAI. VHNVtUTIAl
CAIJVBII JIS
suuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
S 3 S
S NR. 16 (1315)
1985
METŲ
GEGUŽES 20 D.,
S S i
PIRMADIENIS
K
l4
SESIJA ARTI. RUOŠIAMĖS? ARBA KELETAS , PASVARSTYMŲ SU MORALAIS APIE DI DŽIAUSIĄ MŪSŲ BĖDĄ — AKA DEMINĘ DRAUSMĘ PRADŽIAI... IV kurso I grupė visai nepasiro Pradžiai — keletas faktų. Iš karto pripažinkim — ne itin link dė mokslinio komunizmo semina re. Gegužės 8 dieną iš 94 Isto snių. Neseniai su Universitetu teko atsisveikinti keturiems Filo rijoj fakulteto istorijos ir žurna listikos specialybės studentų į logijos fakultetos studentams: II kurso lituanistėms R. Budvytytei mokslinio komunizmo paskaitą atėjo lygiai keturios dešimtys. ir J. Marcinkevičiūtei, trečiakur siams rusistams E. Chovanaitei Gegužės 10, dieną pedagogikos paskaitoje nedalyvavo 13 trečia ir M. Pakštui (reikia pastebėti, kad šiam buvusiam studentui tai kursių fizikų (I grupės studentų). jau ne pirmas kartas), pašalinti Tą pačią dieną į specialybės už ir du Cbemijosi fakulteto IV kur siėmimą neatvyko beveik du so studentai: R. Meilys ir G. Ra trečdaliai I kurso II grupės fizi džiūnas. Pašalintųjų sąrašą būtų kų. Į politinės ekonomijos pas galima dar tęsti, bet pasirinkom kaitą iš 56 chemikų atėjo 33, šias pavardes neatsitiktinai. Šį Matematikos fakulteto II kurso kart šio liūdno fakto priežastis II grupės studentų topologijos — nuolatinis akademinės draus pratybose buvo pusė grupės. .. Faktų užteks. Pasinaudojome tik mės pažeidinėjimas. pačiais ryškiausiais. Ką rodo tie SESIJA... Sesija tuoj tuoj privers kiek faktai, turbūt, visiems aišku. Ši vieną sėsti prie knygos. Vieni taip ruošiasi sesijai istorikai, tik dar kartą skaitys, pakartos, chemikai, matematikai, fizikai. . . ką jau išmoko, atsivers paskaitų Ar verta dar kartą priminti ir konspektus. Apie juos šiandien kartoti, kad paskaitas lankyti — tiek ir tekalbėkim. Kiti — kiti būtina, kad geras lankomumas dejuoą dėl laiku nebaigto kursi dar niekada nesutrukdė geram nio, visokiausių skolų skolelių, pažangumui. įvairiausių atsiskaitymų. Ne itin VIETOJ MORALO lyriškai dejuos-. Nes pavasario Tikrai, mes visi viską žinome. sesija visada būna sunki, net Tikrai, mums labai trūksta laiko. gamta, ir ta jau nebegali padėti. Tikrai, netrūksta ir1 visuomeninių Pirmakursiai jau patyrė visus pareigų. Tik.. . kur tas paskaitos sesijos sunkumus, jau išmoko laikas pradingo? Minėtomis die mokytis. Nors. .. nors, kai iš nomis, atrodo, nedirbo skaityk Universiteto šalinami ketvirta- los, vargu, ar kas mokėsi sava kursiai, atrodo, kad ne kiekvie rankiškai- Sutaupėm laiko? nas net iki to laiko išmoksta mo IR DAR VIENAS AKMUO. kytis. Bet čia tik samprotavimai. Šįkart į kai kurių dėstytojų Pavyzdžiui: Filosofijos pusę. O protingų patarimų, kaip, kada, kiek mokytis, galima rasti ne katedros asistentas V. Valentina vienoje knygoje ar laikraštyje, vičius neatėjo j kelis seminarus. išgirsti per paskaitą. .. O čia Supainiojo darbo ir poilsio die nas. Gražu. Arba dėstytojai vajau — stop. landininkai R. Kolonaitis ir J. PASKAITA. .. Ir vėl neapsieiąime be liūdnų Varpnickaitė, savo nuožiūra pa faktų: gegužės 5 dieną į peda keitę pratybų tvarkaraštį.. . Sesija artėja, ruošiamės. Tik gogikos užsiėmimą iš 39 germanų — romanų filologijos specialybės vienas klausimas — kaip ruošia studentų atvyko 16. Tą pačią mės. . . A. BUTVILAITE dieną ekonominės kibernetikos
KOMJAUNIMO KOMITETE Balandžio 25 dieną VU kom jaunimo komitete įvyko posėdis. Jame dalyvavo LLKJS Vilniaus miesto komjaunimo komiteto mokyklų ir studentų skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Varnas. Posėdyje buvo svarstoma In terklubo dienų Universitete pravedimas. Ataskaitinį pranešimą skaitė E. Valiukevjčlus, komjau nimo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas ideologiniam darbui. Jis pažymėjo, kad interklubas „Juventus" balandžio 10—14 d. organizavęs tradicines internacio nalines dienas, skirtas XII pa saulio jaunimo ir studentų festi valiui, nebuvo gerai pasiruošęs.
Daug organizacinių trūkumų buvo rengiant džiazo vakarą, pantomimos festivalį. Nepavyko surengti „Draugystės" alėjos so dinimo. Dėl gidų kaltės delega cijos vėluodavo į renginius. Interklubo dienų pravedimas buvo įvertintas nepatenkinamai. Universiteto Interklubo „Juven tus" prezidentui L. Jankauskui buvo pareikštas papeikimas su įrašymu į asmens dokumentus. Viceprezidentei R. Abromaitytei — papeikimas. Posėdyje buvo svarstomos per sonalinės bylos, nurodyti pagrin diniai šefavimo trūkumai. Mūsų inf.
lllilIlIfflilIlIlIlIlIlIlIlIN Istorikai, ypač mėgstantys vė luoti, puikiai žino, ką galii sutik ti prie savo kiemelio kolonų, prasidėjus pirmai paskaitai. Mū sų prodekanas Sigitas Jegelevičius ramiai ir kantriai lukūriuoja, o likimas kartais būna dos nus: pažeria įvairių įvairiausių susitikimų: — Nelaukiamų. Kai skubi, le ki, o laikrodis negailestingai prasidėjusios paskaitos minutes skaičiuoja, kai prodekano „labas rytas" tą patį, ką ir „vėluoji, drauguži" reiškia. — Netikėtų pačiam prodekanui. ... į kiemelį įžengė vaikinukas kareivišku rūbu — Gintautas Karnatka. Jis ką tik buvo grįžęs iš tarnybos ir pakeliui į namus, Šiaulius, užsuko į savo fakultetą. Prieš dvejus metus čia būta
Kronika ISTORIJOS SPECIALIZUOTOJE TARYBOJE Istorijos mokslo daktarų laip snio teikimo taryboje, dirbančio je Universitete, Minsko kultūros instituto katedros vedėjas A. Grickevičius apgynė disertaciją ..Baltarusijos privačių miestų so cialinis ir ekonominis vystyma
SUSITIKIMAS SU JAUNAISIAIS DANIJOS ŽURNALISTAIS Tą antradienio pavakarę Žur nalistikos katedros Jono Karoso auditorija buvo pilnutėlė. Žurna listikos dėstytojai susirinko į su sitikimą su jaunaisiais Danijos
ir tik metus studijuota, o pro dekanas S. Jegelevičius pažino studentą. Abu nuoširdžiai apsi džiaugė. Vienas, kad jį pažino, kad laukiamas, kitas, kad stu dentas lyg paukštis į savo lizdą grįžo. Prodekanui kilo mintis net nufotografuoti Gintautą. Pir masis grįžęs „fakulteto karei vis", pirmas parašęs pareiškimą, prašąs leisti tęsti studijas. Ne visų išėjusių į Tarybinę Armiją sulauks senoji Alma Mater. Juk buvo tokių, kurie lyg laikini svečiai galvojo: „Paims į Armiją, kam gi stengtis, plėšytis?! Bus gerai. Rinko trejetus, sko las, Gintautas pirmąsias sesijas iš laikė tik gerais ir labai gerais pažymiais. Vaikinas žinojo savo svajonės vertę: iš trečio karto įstojo. Atėjo mokytis, o ne šiaip
sau laiką iki Armijos prastumti. Po metų naujas išbandymas: ka reiviška tarnyba. Iš pradžių sunkiau buvo, pas kui apsiprato. Rodos taip, o ne kitaip turi būti. Gaudavo vos ne kasdien po laišką ar net du, bet tarnybai baigiantis sumažėjo jų skaičius. Kiekviena žinutė iki skausmo namus primindavo, tie siog dilgydavo. Įgytas savarankiškumas, atsa komybės jausmas dar ne kartą padės „šturmuojant" mokslus, o paklaustas, ar nekilo mintis mes ti studijas, Gintas trumpai atsakė: — Ne, niekados. Jis nekantriai laukia birželio, kada vyks į archeologinę prakti ką, kada tęs pradėtas studijas.
sis 16—18 amžiuose. Disertaciją oponavo istorijos daktarai M. Ju čas (Lietuvos TSR MA istorijos institutas), N. Ulasčikas (TSRS MA TSRS istorijos) institutas), J. Marašas (Gardino universitetas. Diskusijose dėl daktaro diserta cijos dalyvavo Tarybos pirminin kas prof. S. Lazutka. Tą pačią dieną kitame Tary bos posėdyje daktaro disertaciją gynė Lietuvos TSR MA, istorijos instituto skyriaus vadovas H. Šadžius. Jis pateikė tarybai prane šimą „Lietuva pereinamuoju iš kapitalizmo į socializmą laiko tarpiu". Disertaciją-pranešimą
oponavo J. Jurginis (Lietuvos TSR MA), J. Aničas (Vilniaus pedagoginis institutas). Diskusi jose dėl pranešimo kalbėjo Ta rybos nariai profesoriai R. Šar maitis, K. Surblys, M. Burokevi čius. Praeito mėnesio Tarybos sesi joje daktarų disertacijas apsigy nė Rygos politechnikos instituto docentė A. Muceniek ir Partijos istorijos instituto prie Latvijos KP CK sektoriaus vedėjas E. Pelkaus.
žurnalistais. Danai atvyko į Lietuvą susipa žinti, kaip tarybinis jaunimas ruošaisi pasauliniam jaunimo festivaliui Maskvoje. Apie tai Danijoje jie žada išleisti specia lų laikraščio numerį. Pokalbis buvo naudingas tiek studentams, tiek ir svečiams. Studentai papasakojo, apie tai, kaip Universitete ruošiamasi pa
sauliniam jaunimo festivaliui, kokie renginiai ta proga įvyko ir įvyks. Kalbėta apie studijas, jaunimo požiūrį į svarbiausią dabarties klausimą — taikos iš saugojimą visame pasaulyje. Svečiai papasakojo apie savo ša lį, žurnalistų darbo specifiką, pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais, kuriuos patyrė Lietuvoje. Romas BACEVIČIUS
Elona JANULYTE Nuotrauka autorės.
L. V. ŽEIMANTAS Tarybos mokslinis sekretorius
2 Tarybinis
studentas
SSB VĖLIAVOS UŽSIENYJE
Mūsų pareigos-mokyti ir auklėti Mūsų pareigos — mokyti ir auklėti, — taip savo pasakojimą apie chemijos fakulteto MAK-o veiklą pradėjo MAK-o pirminin kė Irutė Kavaliauskaitė. Daugiausia dėmesio skiriame pirmakursių pažangumui ir lan komumui. Tačiau mūsų aiškini mai tikriausiai nelabai pirmakur sius veikia. Neseniai praėjo sig nalinė sesija. Tad iš dvidešimt penkių, rašiusiųjų kontrolinį aukštosios matematikos darbą, buvo keturi ketvertai, keturi dvejetai, o likusieji — „paten kinamai". Žinoma, mes už pažangumą kovojame ne tik aiškinimais ar ilgais moralais — „pažangiųjų" nuotraukos iškabintos sienlaikraš tyje, „malonios" žinios apie mo kymąsi perduodamos tėvams. O štai vieną kartą iškilo dide lis klausimas. Skolininkė — iš tekėjusi. Kam siųsti žinią — tė vams ar vyrui? Pasirodė, kad vy ras Armijoje, tad nutarėme ne trukdyti. Turime vieną, nepataisomą ketvirtakursį — Vyšniauską. Ar jis tyčia, ar jam tik pasitaiko šitaip, bet tikrindami lankomumą nieka da nerandame. Jis net grąsinti bando: ,,MAK-as perdaug įsisiaujo, reikia apraminti". Nuo mokslo metų pradžios jau tikrinome 14 kartų. Rezultatai būna įvairūs. Kad ir kaip sten giamės nuslėpti, kada bus reidas, vis tiek sužino. Matyt, „saviškį"
iš mūsų turi. Kartais, kai nori nori patekti į SMD būrius. Bio išeiti iš paskaitų, ateina pasi chemikai priima tik 12, o norin klausti, ar bus reidas. čiųjų labai daug. Susidarė savo Bet įdomiausia eiti į bendrabu tiška konkurencija. Patys atkak Šią vasarą vėl suplevėsuos čius. Devintą valandą ryto įsiver liausieji aukoja beveik visą savo SSB vėliavos užsienyje. Socialis žiame į bendrabutį. Kas užsira laisvalaikį. kinęs. tas laimi. Būna taip, kad Už nepažangų mokymąsi buvo tinėse šalyse darbuosis septyni užtrenkia duris prieš pat nosį. pašalintas vienas antrakursis ir būriai, iš kurių trys apsistos VoTada tenka ilgai ir nuobodžiai vienas trečiakursis. Tikimės, kad kitijoje, du — Čekoslovakijoje bei Vengrijoje ir Bulgarijoje. prašyti, kad įsileistų. Būna ir po šios sesijos pašalintų nebus. Turbūt ne vienas studentas taip, kad miega neužsirakinę. Skolininkų turėjome trisdešimt. Tenka sutrukdyti tą mielą ryto Drąsiai galime teigti, kad tai — svajoja trečiąjį semestrą padir bėti už respublikos ribų. Kas gi miegą ir pasiūlyti eiti į paskai nemažai! tas. Kodėl chemikus lydi tiek „uo tie išrinktieji? Atsakymą išgirs tu komjaunimo komitete. Ne visi iškart supranta, ko degų"? Kas kaltas? — į užsienį komjaunimo komi mes iš jų norime. Bet kai pama { šiuos klausimus ir dekanas, to fotoaparatą, susidrovi arba ir MAK-as seniai ieško atsaky tetas siunčia tuos studentus, ku pradeda ko nors ieškoti po lova. mų. Viena iš svarbiausių prie rie aktyvūs visuomeninėje veik loje, vykdo komjaunuoliškus Vieną kartą, berods, vasario mė žasčių — neatsakinga pažiūra į nesį, per reidą randame ramiai mokslą. Nėra nuotaikos, sutruk įpareigojimus, dalyvauja SMD sau gulinti studentą. Jis leidžiasi do koks nors renginys — ir stu veikloje, meno saviveiklos ko fotografuojamas, netgi pozuoja, dentas nepasiruošęs eina į egza lektyvuose, sportuoja. Tokią pačią nuomonę išgirstu pasako pavardę. Tik tada, kai miną be didelio sąžinės graužimo. jau viskas atlikta, „miegalis" O gal pasiseks?! O jeigu ir ne — ir iš Istorijos fakulteto trečio praneša: man šiandien pirma irgi ne bėda. Galima kelis kar kurso studento Vyto Lukšio, ku paskaita nuo 11 valandos. . . Prie tus perlaikyti. Ir žiūrėk, net gau ris šią vasarą darbuosis Vengri joje. Ir priduria: žastys būna įvairios: vienas ser na stipendiją. — Kurie studijų metu eina Gal reikia panaikinti tą lygia ga, kito draugas nepažadino, o trečio žadintuvas sugedęs. Būna vos principą: darbščiam ir atsi priešakinėse gretose ir nepamirš tokių, kurie apsimeta miegančiais. liekančiam po lygiai. O pirmū ta pagrindinio savo darbo — mokslo. O miegantys, kaip žinoma ne nai, kurių darbas įvertinamas Komjaunimo komiteto sekreto keliais rubliais daugiau! Ar tei kalba. singa? Gal geriau būtų įvesti to riaus pavaduotojas Egidijus Va O štai ir džiuginančios žinios. Vienas studentas prieš keletą kią tvarką: kas gauna skolą, ne liukevičius vadovaus būriui, ku gauna stipendijos. Tuo tarpu ge ris vyks į Čekoslovakiją. Dar metų už nepažangų mokymąsi būdamas studentas jis su SSB dir rai ir labai gerai besimokantiems buvo pašalintas, neseniai, grįžęs bo Vokietijoje. iš Armijos, vėl įstojo ir... tapo padidinti stipendijos skolininkų — Atvykusių laukia trijų sa pirmūnu, aktyviu visuomeninin sąskaita. KALBĖJOSI vaičių darbas miestų statybinėse ku. Visi mes juo dabar žavimės. Jolanta KULIKAUSKAITE Daug tenka padirbėti, jeigu
organizacijose, pramonės ūkiuo se, žemės ūkio kooperatyvuose. Ketvirtoji savaitė skirta kultūri nei programai. Tai pažintinės kelionės po šalį. Darbo savaičių metu vyksta įvairūs vakarai, koncertai, susitikimai, veikia studentų klubai, kuriuose galima pabendrauti su kitų šalių stu dentais. Todėl ypač didelį įspūdį palieka kiekvieno būrio nacio naliniai vakarai, kurių metu ir daina, ir šokis turi savo naciona linį charakterį. Nors laiko praeina daug, bet į namus grįžti su dideliu bagažu įspūdžių, su nuotaika, su naujais adresais užrašų knygutėje. .. .O Saulėtekio alėjoje tuo metu ne nutils studentiški balsai. Čia jau ruošiamasi sutikti tarptautinio statybinio būrio „Juventus" na rius. Atvyks studentai iš Debre ceno (VLR), Hradec Kralovo (CSSR) universiteto, Prahos (CSSR) universiteto, Miunhauzeno (VDR), Veimaro (VDR) aukš tosios architektūros mokyklos, Plovdivo (BLR) universiteto: iš viso šeši būriai. Jie darbuosis Vilniaus statybos valdyboje, ap lankys Rygą, Taliną, Leningradą, susitiks su Lietuvos studentija, paklaidžios senojo universiteto labirintais. O svarbiausia, jų įdė tas darbas neliks be pėdsakų. Belieka palinkėti ir mūsų stu dentams nepadaryti gėdos Alma Mater, padirbėti ir grįžti su nau jais įspūdžiais, su tikėjimu, kad padaryta kažkas naudingo. Eugenija ANUSAUSKAITE
▲ UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI ▲
SPAUDOS SVENTĖ-85
Antrą kartą kaipo tokia: masi nė, viso miesto gegužės 3 d. 11 vai. išsiskleidžia mugės prekybi ninkų užuovėjų kupolais bei kaspinais Gedimino aikštėje ir Jaunimo sode. Sis renginys skir tas Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 40-mečiui bei Tarybų val džios Lietuvoje 45-mečiui. Sku bėk, viinieti, miesto svety, kiek kojos neša. Antraip liksi nesusi tikęs su respublikos žurnalistais, nieko nematęs, negirdėjęs, nieko burnoj neturėjęs. Pernykštė šven tė primena: apie pietus prigužės, prišurmuliuos tiek žmonių, kad net uodui nutūpti neliks vietos. Jeigu nori patekti į kino juostos kadrą, šiandien nereikia būti ak toriumi. Anava, operatorius jau taiko kamera. Nusifilmavęs, su vilgęs gerklę, perkandęs riestainį, skubi į Puškino skverą, kur jau intensyviai vyksta knygų preky ba. Atstovėjęs eilę ir išsirinkęs * knygą pagal skonį ir reikalą: vai kams, rimtam paskaitymui, pra siblaškymui ar knygų spintos puošimui, lydimas kaimo kapelų smagaus griežimo, žemės po ko jomis nejausdamas, leki į Pilies
skersgatvį, į Tallat-Kelpšos gat vę, kur tik piešia, tik šaržuoja. Jeigu kišenė dar apypilnė, lai gali paveikslą namo parsinešti. Geriau negaišk — pusvalandis liko iki iškilmingo šventės atida rymo, o dar V. Kernagio vado vaujamo ansamblio koncerto viena ausimi nepasiklausyta, ne apžiūrėtos parodos karo tema, primenančios, kokia kaina iško vota taiki mūsų nūdiena. Pasipustyk padus pakeliui į Kutuzovo aikštę, aplenk „Trimito" mu zikantus, kad suspėtum į Spau dos dienos atidarymą. Jeigu ne turi kraujo ryšių su žurnalistais, aptūpusiais suoliukus, nuo kojos ant kojos mindžiukuoji, kaklas ištįsta tartum žirafos virš kaimy nų priekyje galvų, kol pasiklau sai Žurnalistų sąjungos valdybos pirmininko A. Laurinčiuko įžan ginės kalbos, kol busimieji žur nalistai įteikia karo dalyviams gėles, kol Laikraščių ir žurnalų susivienijimo direktorius I. Skridla perskaito redakcijų socialis tinio lenktyniavimo rezultatus, kol apdovanojami V. Kapsuko premijos laureatai (vienas iš jų
— Žurnalistikos katedros vedėjas doc. L. Tapinas), kol. . . Liežuvis įskaudo viską bevardinant. Čia apsistoji ilgėliau — maga pasi klausyti miesto meno kolektyvų; pažiūrėti jų šokių, Vilniaus mo delių namų manekenių demonst ruojamų madų. Pora žingsnių iki Sarbievijaus kiemelio, kuriame jaunieji žurnalistai ruošiasi rody ti savo programą. Pirmoji prog ramos dalis — literatūrinė muzi kinė kompozicija, skirta XII Pa saulinio jaunimo ir studentų fes tivaliui. Skamba susirūpinimo žmonijos likimu, taikos išsaugo jimo, atsakomybės už karą gai dos. Žurnalistikos katedros stu dentai kviečia žiūrovus pabend rauti, pašmaikštauti ir siūlo ju moristinę klausimų atsakymų viktoriną. Jeigu nepatinka trečio ji programos dalis, kurioje stu dentai „agituoja" stoti į žurna listiką, vaidindami absurdo minivaizdelius iš savo gyvenimo, ga li sprukti atgal pro kiemo var tus, kol plūstelėjusi minia nesu trynė į miltus. Vienas juokas tokiai žmonių masei įmūryti smalsuolį į Universiteto sieną. Ypač jeigu nesi laikęs PDG nor mų. Garbė didelė, tačiau nesino ri, kai tiek įdomybių po sena miesčio dangumi. Kulniuoji į Spaudos alėją nusipirkti laikraš čių, žurnalų, pasišnekėti su šios šventės kaltininkais žurnalistais. Paskui. .. apžiūrėti spaudos tech nikos parodą, jaunųjų dailininkų darbus. Kur beeitum, visur mi nios žmonių, dainos muzika, kle gesys. Marga šventės programa. Jaunimo sode vyrai (ir ne tik vyrai) miklina ranką, maukia alų, kemša šašlykus. Dešimt kar tų apsuki ratą — vis ką . nors naujo pamatai ar nusiperki. Darbštūs nagingieji liaudies meistrai — dar ir kitiems me tams liks papuošalų, pintų krep šelių, molio puodynių. Baigiasi diena, baigiasi šventė. Nesusitūrėjęs pratrūksta lietutis ir pasi pila ant įkaitusių galvų. Tiek pribėginėta — kojos linksta, tiek prisižiūrėta — akys raibsta, tiek prisiklausyta — ūžia ausyse. Iki kito susitikimo! Gerų minčių, kūrybiškų sumanymų! Viską regėjo, girdėjo ir užrašė Audra ŠIMAITYTE
KAIRĖNŲ PARKAS Tęsinys. Pradžia Nr. 10
) Drėgnose augimvietėse Kairėnų parke gerai tarpsta juodalks niai (438 vnt.), puošiantys parką išlakiais tamsiais kamienais ir sodriu, lapų žvilgesiu. Beje, kaip juodalksnis dekoratyvus parkų kompozicijose galima įsitikinti ir Palangos parke. Miškininkystės literatūroje nu rodoma, kad juodalksnis sėklo mis miškuose dauginasi sunkiai, nes daigai visai nepakenčia užtamsinimo, o Kairėnų parko lau kymėse dygsta' ir auga didžiuliai savaiminukų lopai. Apie tūkstan tį dvimečių daigų 1983 metų ru denį pasodinta naujųjų ekspozi cijų laukų lomose, kur projek tuojami juodalksnio masyvai. Ir pačiame parke reikia ugdyti se nųjų, jau peržengusių gamtinės ir estetinės brandos ribą, gero kai kenčiančių nuo audrų juod alksnių pamainą. Beje, visi parko savaiminukai galėtų būti paso dinami Kairėnų kaimynystės miškuose. Parke, kur šalia juodalksnių auga ir baltalksniai, nemaža šių medžių hibridų — plaukuotųjų alksnių (Alnus pubescens), pasi žyminčių sparčiu augimu. Baltalksnis aplaukėjusiame parke buvo itin išplitęs (1316 vnt.), tačiau dabar gerokai apmažintas, ir parke galėtų būti toleruojamas kaip šiauresnių kraštų rūšis, netoli pietinės area lo ribos' (PR Lietuvoje jau nela bai gausus), be to, taikomajai fenologijai svarbus medis.
Svarbų vaidmenį turėjo Kairė nų parke ir karpotieji beržai. Apie 40 apystorių ir devyni stambūs, drūti (daugiau nei 61 cm skersmens) beržai auga par ko centrinėje dalyje. Daug beržų rytinėje parko dalyje — pelkė je. 1984 metų žiemą neatlaikė amžiaus ir šlapio sniego naštos drūčiausias iš beržų (74 cm) suktakamienis, grublėtažievis se nolis. Dar keli stambūs kelmai žymi vietas, kur beržus būtina
atsodinti, ir kuo greičiau, nes tai tikrai — tapybiškas parko medis. Nemažai parke ir guobinių (guobų apie 50, vinkšnų — 30 vnt.), gaila vis žūstančių nuo guobinių maro. Guobinių, ekolo giškai artimų juodalksniui ir uo siui, Kairėnuose kadaise augta tikrai daugiau. Viena storulė guoba (105 cm), augusi ant Isaikauskių rūmų griuvėsių, žuvo nuo maro jau tiriant parką, ir ilgai „švietė" savo baltu bežieviu kamienu. Užtat jaunas guobynas (apie trisdešimt 3—5 met rų aukščio medžių) susiformavo derliame ir drėgname šlaite link apatinės terasos. Spygliuočių Kairėnų parke ne daug. Pušys (83 vnt.) susitelkę SV parko dalyje ir ant senkapių kaivos, tarsi palydi mus iš Vilni jos krašto savaiminių pušynų ir, lapuotynus. Per paskutinį dešimmetį pušų lajos gerokai apnyko. Beveik visi europiniai maume džiai (12 vnt.) Kairėnuose auga grupėmis po tris. Tos trijulės (beje, parke yra ir kitų spygliuo čių trijulės) išlakiais bronzos spalvos kamienais dabar atrodo labai įspūdingai. Išsikišusios par ko siluete maumedžių viršūnės gerai matosi nuo žemutinio re gos taško — kelio Antakalnis— Naujoji Vilnia. Gaila tik, kad medžius gerokai vargina senatvė ir maumedžių makštinės kandies pakenkimai — lajose daug ap džiūvusių šakų. Įdomu ir tai, kad Kairėnų parko maumedžiai savaime atsiželdo. Žinoma, keliolika perspek tyvių savaiminukų (3—8 metų) vakariniame parko pakraštyje ir apie tvenkinį su salele. Medeliai vešlūs, gerai auga, ir turėtų būti išsaugoti kaip autentiški senbu vių palikuonys. Parke eglių tik keturiolika, bet visos drūtos, aukštos, žaliaskarės. Dvi eglės ošia prie fon tano baseinėlio, kitos parko pie tinėje dalyje, gerai matomos ei nant taku link naujųjų tvenkinių. B. d-
Tarybinis
studentas
3
JIS TARSI PAVYZDYS KETURI KLAUSIMAI BŪRELIO PIRMININKUI Pediatrijos būrelyje darbuojasi 72 studentai. Kada ir kaip jis susikūrė sužinosim po SMD konferencijos, nes ruošiamas moksli nis darbas iš būrelio istorijos. Būrelio vadovas doc. A. Vingras, pirmininkė V. Beloglovytė. Sis būrelis pripažintas geriausiu Uni versitete. Keturi klausimai būrelio pirmininkui: 1. Ar savo veiklą SMD skiriate prie studiją ar laisvalaikio va landų? 2. Ko tikėjotės ateidama j SMD ir ar Jūsų viltys išsipildė? 3. Ar yra problemų? 4. Koks, Jūsų manymu, optimaliausias būrelio pirmininko am žius? 1. Nuo mokymosi valandų neišsisuksi, nes juk išmokti tai vis vien reikia, jei. ne šiandien, tai rytoj (ir gal net dvigubai). Taigi, veikią SMD skiriu prie laisvalaikio, ir laisvalaikis tampa įdo mus. .. 2. Oi, tikėjausi daug ko. Ar* išsipildė viltys? Jos dar pildosi, nes aš dar čia. 3. Problemų, visad būna. Dar gerai, kad jos tik organizaciniuose reikaluose pasireiškia: tai autobuso neįmanoma gauti, tai išva žiuoti pas kolegas vis nepavyksta, nes komandiruotpinigių limi tas baigėsi... 4. Pirmininkas turi būti toks,, kad būtų pažįstamas su vyresniai siais, mokėtų šnekėtis ir su jaunesniaisiais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad mūsų būrelyje darbuojamasi nuo trečiojo kurso, pirmi ninkas turi mokytis 4—5 kurse. Kalbėjosi 2. PETRAUSKAITE
Tą saulėtą dieną važiavau susitikti su Universiteto Medici nos fakulteto SMD pediatrų bū relio moksliniu vadovu, docen tu A. Vingru. . .. jėjau Į pastatą, kurio ko ridoriuose bolavo chalatai ir sklido „ligoninės" kvapas. Išsyk, nieko nenutuokdama apie SMD veiklą, negalėjau ir įsivaizduoti, apie ką reikėą šnekėtis. Pravėrus kabineto duris, už rašomojo stalo, apkrauto knygo mis, papkėmis, kortelėmis sėdėjo nedidukas žmogus baltu chalatu. — Tai apie ką šnekėsimės? —; rimtai paklausė. Pasakiau iš kur aš, ko man reikia. Docentas A. Vingras pra dėjo pasakoti: Medicinos specialybės studen tai kasdien labai užimti, trūksta jiems laiko, sunku visiems kartu susirinkti. Todėl tenka atsisakyti laisvalaikio, patiems, niekieno neverčiamiems, rinkti duomenis ligoninėse, poliklinikose, vaikų darželiuose, rašyti mokslinius darbus, rengti pranešimus, daly vauti konferencijose. Tad galima drąsiai sakyti: mūsų SMD nariai — patys atkakliausi, darbščiau si ir savo profesijai labiausiai pasišventę studentai. — O kaipgi) jie visur suspėja? — Suspėja... Ir ne tiek jau jų mažai: SMD pediatrų būrely je yra net per septyniasdešimt!
Reikia pasakyti, kad mokslinis darbas būsimiems medikams yra labai, naudingas ir reikalingas. Pirmiausiai pagilina jų žinias, studentai įgyja praktinius įgū džius, geriau suvokia savo darbo svarą, mokosi savarankiškumo ir atsakomybės. O tai būtini daly kai, be kurių nei vienas nebus geru savo srities specialistu. Baigę Universitetą, studentai galės sėkmingai tęsti mokslinį darbą. — Kaip vyksta SMD užsiėmi mai? — Visi) susirenkame į audito riją ir vienas ar keli studentai paskaito savo pranešimus. Sten giamės, kad studentai savo dar bus pateiktų kuo glausčiau, trumpiau, mokėtų išsakyti pag rindinius dalykus. — Ar jūsų SMD pediatrų bū relis bendradarbiauja su kitų miestų, respublikų medikais? — Taip, mes palaikome ryšius su Kauno medicinos institutu, su Tartu, Maskvos, Leningrado, Minsko studentais medikais. Vykstame į svečius, jie taip pat mus aplanko. — Kaip vertinami SMD narių moksliniai darbai? — Kasmet vyksta konferenci jos. Praėjusiųjų mokslo metų respublikinei apžiūrai pateikėme keturis darbus, iš kurių vienas apdovanotas medaliu, o kiti trys — I, II ir III laipsnio diplomais.
Šie darbai pasiųsti į sąjunginę apžiūrą. Docentas A. Vingras vis kalba apie SMD veiklą, mielai pasako ja apie studentus ir savo darbą. — O jūs pats? Nuo Vada dir bate Universitete? Vadovaujate SMD? — Mano medicininei prakti kai jau suėjo dvidešimt vieneri metai, na, o pedagoginę veiklą pradėjau tik 1971 metais. Kated ros SMD vadovauju nuo 1976ųjų. Įdomu dirbti su studentais. Nesvarbu, kad kartais ne tik dienos, bet ir nakties neužtenka. Docentas A. Vingras skaito1 IV kurso studentams paskaitas apie vaikų plaučių, o V kursui — apie endokrinines ligas. Jis dar ir kuratorius, išleidęs nemažai laidų. O kur dar medicininė praktika, mokslinis darbas? Kol kalbėjausi su doc. V. Vin gru, duris nuolat varstė studen tai, kolegos, kaskart skambėjo telefonas. Štai docentas jau žvilg čioja į laikrodį... Atsisveikinusi susimąstau apie nelengvą medi ko darbą. Dar prisimenu studentų žo džius, pasakytus apie savo dėsty toją: — Mūsų! vadovas — šaunus ir energingas žmogus, nuoširdžiai tikintis savo darbu. Jis tarsi pa vyzdys, kokiais mes turime tap ti medikais. Giedrė GREBLIKAITE
i)000000000000000000O000000000000< 28-OJI TALINE
KONFERENCIJOSE PERGALĖS 40-MEČIUI
KARELIJOS ATSR SOSTINĖJE
TSKP istorijos ir mokslinio komunizmo studentų mokslinio būrelio SMD XXXVII konferen cija buvo skirta Pergalės Didžia jame Tėvynės kare 40-mečiui bei artėjančiam Jaunimo festiva liui Maskvoje. Nepaisant rengi niui nepalankaus laiko, buvo perskaitytas 21 pranešimas. Pra nešėjai apdovanoti garbės raštais ir paskatinamaisiais prizais. Pra nešimus vertino 3 TSKP istorijos ir 3 Mokslinio komunizmo ka tedrų dėstytojai. Studentų darbai pasižymėjo problematikos (vairumu: IF II kurso studentė Sadaunytė, III kurso studentas V. Lukšys patei kė vertingą kraštotyrinę medžia gą, o IF IV kurso studentas G. Jegelevičius, II kurso studentas A. Valentas nagrinėjo bendrą lietuvių tautos indėlį į Tarybinės liaudies pergalę. Paminėtas IF IV kurso studento S. Siliausko darbas apie vieno iš ryškiausių Lietuvos asmenybių — J. Palec kio valstybinę veiklą 1941—45 m. Vertingu pripažintas IV kur so istorikės V. Sinkevičiūtės pra nešimas apie Pasaulinio Jaunimo festivalių tradicijas.
Nauja būrelio veikloje tai. kad į konferenciją buvo įtraukti 7 kitų fakultetų — Chemijos ir Ekonominės kibernetikos — stu dentai. ChF IV kurso studentės G. Darulytės referatas „1984 m.: TSRS pasiūlymai karinės grės mės pašalinimui" pelnė garbės raštą.
Konferencijos sėkmė labai pri klausė nuo būrelio mokslinių vadovų — doc. Vitkausko pas tangų, paruošiant studentus sa varankiškam darbui.
Daugelio TSRS aukštųjų mo kyklų studentai susitiko Kareli jos ATSR sostinėje — Petrozavodske. Čia vyko TSRS šiaurės— vakarų regiono universitetų stu dentų archeologinė mokslinė konferencija.
I ją atvyko delegatai iš Jaroslavlio ir Leningrado, tolimosios Komių ATSRj sostinės — Syktyvkaro ir Vilniaus universitetų, Archangelsko pedagoginio insti tuto atstovai. Konferenciją apžvalginiu pra nešimu pradėjo profesorius I. Saveljevas. Per tris dienas buvo perskaityti 25 pranešimai. Konferencijos dalyviai stebino savo aktyvumu, žinių lygiu, |malsumu viskam kas nauja ir nežinoma. Pranešėjas būdavo tie siog užverčiamas klausimais. O klausinėjo ne tik patys studentai, bet ir atėję pasiklausyti praneši mų dėstytojai. Aktyviausieji ir geriausieji — studentai iš Leningrado universi teto. Jie ir pelnė daugelį prizi nių vietų. Gerai buvo įvertintas ir II kurso istoriko Audriaus As trausko darbas „Jotvingių laido jimo paminklai", pelnęs III vie tą. Laisvalaikiu susipažinome su seno, dar Petro I laikais įkurto prie Onegos ežero krantų, mies to įžymybėmis, muziejais, teat rais. Konferencijos dalyviams buvo ruošiama ekskursija, į Petro I įsteigtas kurortines vietas prie Onegos ežero. Bet, užšalus mine raliniams šaltiniams, teko jos atsisakyti. Į Vilnių grįžome su gera nuo taika, parsiveždami kartu ir nau jienų. Konferencijos dalyvių nu tarimu kitais metais regioninė konferencija vyks Vilniuje.
/
Būrelio valdyba
Arūnas VAICEKAUSKAS
Talino E. Vildės pedagoginis institutas pakvietė mūsų univer siteto, Istorijos fakulteto, biblio tekininkystės ir bibliografijos specialybės studentes skaityti pranešimus 28-oje SMD konfe rencijoje balandžio 16—17 dieno mis. Dalyvavo II kurso studentė Daiva Daraškaitė, III kurso stu dentė Rima Rimkevičiūtė, penk takursė Rita Balčiūnaitė. Pranešimus skaitė Gruzijos TSR Batumio S. Rustavelio peda goginio instituto, Baltarusijos TSR A. Kulešovo pedagoginio instituto studentai Lietuvos TSR atstovavo Universiteto, Vilniaus ir Šiaulių K. Preikšo pedagoginių institutų studentai. Rima RIMKEVIČIŪTE
Šių metų balandžio ketvirtąją Filologijos fakulteto vokiečių kalbos katedra vėl pakvietė į Sąjunginės olimpiados „Studen tas ir mokslo bei technikos pa žanga" vokiečių kalbos (nespecialistams) I-jį turą įvairių spe cialybių universiteto studentus, geriausiai mokančius vokiečių kalbą. Prizininkais tapo: Eglė Stravinskaitė, MaF taik. mat. spec. III k. (I vieta), Vilija Gogelytė, MF gyd. med. spec. II k. (II vieta), Semionov Jevgenij Markovič, EKFF III k. (III vieta), Kęstutis Smaleckas, Fil. F. liet, k. ir lit. spec. II k. (IV vieta), Džiuljeta Sysaitė, PEF pram. pi. spec. I k. (V vieta), Jolanta Baltrūnaitė, ChF III k. (IV vieta). Pirmąsias dvi vietas užėmusiėji studentai dalyvaus respublikinia me' ture. Olimpiados dalyviams buvo įteiktos atminimui vokiškos kny gos, be to, lektorius iš Zalc burgo Kornelijus Helis (Cornelius Heli) trumpai papasakojo apie savo miestą, prodė skaidrių, atsakė į studentų klausimus. Birutė VALENTAITE
Saulėtą šeštadienio rytmetį Fi lologijos fakulteto K. Būgos auditorijon suguža būrys besišyp sančių studentų. Prasideda sąjun ginės olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" lituanistų baigiamasis respubliki nis turas. Kelios valandos įnirtingo šra tinukų traškesio, o po to — pie tūs fakulteto kavinėje ir ekskur sija Mokslo muziejuje. Kol olim piados dalyviai gėrisi Universite to vitražais bei freskomis, res publikos aukštųjų mokyklų dės tytojų žiuri, vadovaujama filolo gijos mokslų daktarės profesorės A. Paulauskienės, pluša, vertin dama studentų rašinius. Ir štai skelbiami rezultatai. Kaip ir pernai, geriausia pripa žinta Universiteto komanda. An trąją ir trečiąją vietas užėmė LTSR Valstybinės konservatori jos Klaipėdos fakultetų bei Vil niaus pedagoginio instituto ko mandos. Ketvirtieji liko Šiaulių pedagoginio instituto studentai. Individualiai, geriausiąją šių me tų respublikos lituaniste tapo R. Miliūnaitė (VVU IV k.). Antrojo laipsnio diplomus laimėjo A. Katkevičius (VVU IV k.), G. Viliūnas (VVU IV k.) ir L. Paužaitė (VVU IV k.). Trečiojo laips nio — L. Donskis (Konservatori jos Klaipėdos fakultetų, V k.). V. Seškauskaitė (Konservatorijos Klaipėdos fakultetų IV k.), G. 2ebrytė (Konservatorijos Klaipė dos fakultetų, IV k.) bei V. Pau lauskaitė )VPI IV k.). Olimpiados dalyviams įteikia mos atminimo dovanėlės. Po trumpo Filologijos fakulteto
merginų choro, vadovaujamo R. Gelbutienės, koncerto. Vėl šyp senos, rankų paspaudimai, atsi sveikinimo žodžiai. A. JUDZENIS
Kovo mėnesį Universitete vy ko olimpiados „Studentas ir mok slo bei technikos pažanga". Stu dentai savo žinias gilino chemi jos, fizikos, matematikos, užsie nio kalbų olimpiadose. Kovo 28 d. Filologijos fakulte te vyko prancūzų kalbos olim piada, kurioje dalyvavo beveik visų fakultetų studentai, geriau siai besimokantys prancūzų kal bą. Neaišku tik, kodėl neatvyko MF, FF, PEF< FilF studentai? (O gal jie būtų tapę nugalėtojais?) Olimpinės užduotys buvo ne lengvos, jos pareikalavo iš stu dentų gero gramatikos bei leksi kos mokėjimo. Susumavus rezul tatus, vertinimo komisija I-ąją vietą paskyrė PF II kurso studen tei Daliai Vilpišauskaitei ir ChF I kurso studentei Birutei Pastarnokaitei, II-ąją vietą — PF an trakursei Lenai Nemanytei ir TF trečiakursei Vidai Alonderytei, 111-ąją vietą — III kurso istori kams Ritai Leonavičiūtei, Daivai Misiukaitei. D. Vilpišauskaitė ir aš, sėkmingai įveikusios pirmą olimpiados turą, dalyvavome an trajame, respublikiniame užsienio kalbų olimpiados ture, įvykusia me balandžio 11 d. VVP institu te, kur iškovojome IV-ąją vietą tarp respublikos aukštųjų mo kyklų. Į Birutė PASTARNOKAITE, ChF I k.
4 Tarybinis studentas
POKALBIS APIE STAŽUOTI
Su pakilia ir darbinga nuotai ka rinkosi į susitikimą-pokalbį „Stažuotė ir funkcinės specializa cijos problema" bibliotekininkys tės ir bibliografijos specialybės stažuotojai. Bibliotekininkystės ir Mokslinės informacijos katedrų dėstytojai pokalbiui pakvietė ir stažuotojų vadovus — didelę darbo patirt} turinčius bibliote kų, kitų, įstaigų atstovus, pade dančius jauniesiems specialistams žengti pirmuosius savarankiško darbo žingsnius. Ruošiantis susitikimui Biblio tekininkystės katedros dėstytojai parengė anketas stažuotojams ir jų vadovams, kurios padėjo iš aiškinti jaunųjų specialistų adap tacijos darbavietėse profesinius, organizacinius, psichologinius ir kitus aspektus. Istorijos fakulteto dekanas doc. V. Lesčius, taręs įžangos žodį pažymėjo stažuotės svarbą, kaip vieną iš efektyviausių grįžtamo jo ryšio kanalų, siejančių Uni versiteto katedras ir jų auklėti
▲ LAISVALAIKO Tyliai ir ramiai į miestą atke liauja rytas. Brėkšta studentiška diena, kuri žada malonių staig menų, įvairių netikėtumų, pras mingų akimirkų. Ankstyvą rytą skubant į paskaitas, mintyse ri kiuojasi būsimi įvykiai. Diena ilga. Ir todėl po paskaitų spėji užsukti į Universiteto kavinukę, užeiti į fakulteto biblioteką, susi tikti su savo svajonių draugu. Diena tikrai ilga, todėl dažną pavakarę atsiverti1 laikraščio ket virtąjį puslapį, kuriame ilga vir tine išsirikiavę kino filmų pava dinimai. Tačiau būna savaičių, kai kino teatrai it susitarę — „nieko gero nerodo"... Gal būtent tuomet nejučiom sustoji prie reklamos stendų, kuriuose skelbimai kviečia į įvairius universiteto renginius. Juos ruošia saviveikliniai kolek tyvai, komjaunimo komitetai, kultūros klubai. Nemažai įdomių renginių su ruošė ir Istorijos fakulteto kultū ros klubas, kuriam vadovauja žurnalistikos specialybės studen tas A. Birbilas. Daugelis fakulte to studenčių mena gražiai pra ėjusią Moters dienos šventę. Tuomet Istorijos fakulteto vyrai, apsirengę tamsiais kostiumais ir pasidabinę juodomis „varlikėmis", kaip tikrų tikriausi ofician tai dailiai ir grakščiai aptarnavo fakulteto kavinukės lankytojus. Tada su savo dainomis koncerta vo ir vieni iš aktyviausių klubo narių A. Lipštas, R. Poderys, sa vo jumoreskas skaitė G. Špokas. O dar anksčiau — vasario 23-
nius. Kontaktai su jaunaisiais specialistais daug pasitarnauja tobulinant studentų mokymoauklėjimo procesą.
Stažuotojų bendrosios erudici jos, teorijos žinių, praktikos įgū džių, specializacijos dalykų pri taikymo, visuomeninio aktyvumo bei požiūrio į specialybę klausi mus išsamiai ir giliai išanalizavo Bibliotekininkystės katedros ve dėja doc. G. Raguotienė. Api bendrindama anketų duomenis ir darbo, su stažuotojais patirtį, pranešėja akcentavo bendras ten dencijas: gerą jaunųjų specia listų teorinį pasirengimą, prakti kos įgūdžių stoką, didesnę darbo sėkmę dirbant pagal įgytą spe cializaciją, nedrąsius visuomeni nės veiklos užmojus, gana stabi lų požiūrį į pasirinktą specialybę.
Stažuotės metu jaunieji spe cialistai ne tik pritaiko Universi tete įgytas žinias, įtvirtina prak tikos įgūdžius, bet ir adaptuojasi naujame kolektyve. Apie tai, ko
▲ LAISVALAIKO ąją — puikiai surengtas vaka ras, skirtas Tarybinės Armijos dienai. Planų ir sumanymų daug. Tik spėk juos vykdyti. Gerai dar, kad studentai su džiaugsmu atsi liepia į visuomeninius renginius, aktyviai juose dalyvauja. Kultū ros klubo pirmininkas A. Birbi
las tuoj pat pradeda juos vardin ti; tai ir dešinioji vadovo ranka C. Burba, K. Oginskas, fakulteto folklorinio ansamblio vadovas V. Musteikis... — Kokie sunkumai dažniausiai pastoja kelią? — klausiu kultū ros klubo pirmininką^ — Sunkumų, kaip ir kiekvie name darbe, daug. Didžiausia bėda, žinoma, su aparatūra. Ren giant diskoteką, reikia tą apara tūrą rasti, pasiskolinti, atsivežti, o tai jau nemažos problemos. Lengviau jas įveikti mums noriai ir svariai padeda Istorijos fakul teto dekanatas. — O kokių renginių jūs tikėtumėtės ir pageidautumėte iš kultūros klubo, jeigu nebūtumė
kią reikšmę stažuotojui turi bib liotekų darbo sąlygos, kolektyvo tradicijos, vadovų administraci jos pagalba, kalbėjo Vilniaus miesto Centrinės bibliotekos dire ktorius V. Gudaitis. LTSR Kultūros ministerijos Bibliotekų valdybos viršininkės B. Staikūnienės pasisakyme buvo išreikštas susirūpinimas raciona lesniu aukštos kvalifikacijos bib liotekininkų paskirstymu į dar bavietes, akcentuota būtinybė stiprinti profesinio orientavimo darbą tiek Universitete, tiek paskyrimo vietose. Įdėmiai susitikimo dalyviai klausėsi Kėdainių rajono Centri nės bibliotekos direktorės J. Ma tulienės minčių. Patyrusi stažuo tojų vadovė paragino jaunus specialistus rodyti darbe daugiau kūrybiškumo ir, kita vertus, mo kėti perimti iš vyresniųjų kolegų vertingą patirtį. Kalbėjusiųjų stažuotojų nuo mone, adaptacijos sėkmę lemia jų pačių darbštumas, valia, kū rybiška darbo aplinka darbavie tėse. Susitikime buvo paliesti gamy binių praktikų tolesnio gerini mo, auklėjimo darbo tobulinimo, katedrų materialinės bazės stip rinimo ir kiti klausimai. Jaunieji specialistai buvo paraginti akty viau įsijungti Į mokslo tiriamąjį darbą. t Tarsi nutiesdamos nuoširdumo laidą tarp vyresniųjų draugų, dabar jau savarankiškų specia listų, tarp kolegų, dėstytojų, bib liotekininkystės ir bibliografijos specialybės studentės pradžiugino pokalbio dalyvius spalvingu kon certu. Šio reikalingo ir turiningo su sitikimo rengėjai1 ir svečiai gavo peno rimtiems apmąstymams ir prasmingiems užmojams bei dar bams,
Birutė MOCKIENE
▲ LAISVALAIKO te jo vadovu? — Kokių renginių? — tarsi trumpam susimąstęs pakartoja klubo pirmininkas ir tuoj pat priduria: — Žinoma, tokių, ku rie artimiausi studentiškai sielai. Pageidaučiau vakarų — diskote kų, susitikimų su aktoriais. Ir patys norėtume kurti teminius vakarus — diskotekas, tačiau tam, deja, neturime galimybių. Norėtume sukurti ir savą stu dentišką teatrą. Senoms tradici joms reikėtų naujų, įdomių sce narijų, vertėtų paieškoti naujų pateikimo formų. Beje, esame sukūrę labai originalius „Langų" spektaklius, kuriems pastatyti mintį davė ir vėliau vadovavo fakulteto dėstytojas A. Bumblauskas... Kada vakaro sutemos apgaubia miestą ir įsižiebia pirmosios lan gų akys, Istorijos fakulteto kul tūros Klubo nariai susirenka į bendrabutį, kur savotiškai jau kiame kambaryje, prie puodelio aromatiškos arbatos, aptarinėja mi busimieji renginiai... Praėjo Melagių kermošius, po litinės dainos konkursas, biblio tekininkų specialybės vakaras, Spaudos dienos šventė, istorikų diena, surengtas autorinis Romo Poderio kūrybos vakaras. Tiesa, į Kultūros klubą užsuka ir studentai su savo pasiūlymais. Klubo pirmininkas bei nariai stengiasi realizuoti kiekvieną įdomesnį pasiūlymą. Tačiau ap maudu, kad retkarčiais juose bū na daugiau entuziazmo, nei rea lios minties. .. Rasa LIPSKYTE
KUR JŪS MAITINATĖS? UNIVERSITETO LIAUDIES KONTROLES, PROFSĄJUNGOS IR „KP" KOMISIJA TIKRINO... Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies kontrolės komiteto įpa reigota Universiteto Liaudies kontrolės, profsąjungos ir „Kom jaunimo prožektoriaus" komisija balandžio mėnesį tikrino ir do mėjosi studentų bei darbuotojų maitinimu Universiteto valgyklo se ir bufetuose. Tikrinant virtu vėse ir bufetuose buvo žiūrima, ar teisingai suskaičiuotos kainos, ar teisingas gatavų patiekalų, pusfabrikačių, šaltų užkandžių svoris. Apklausti lankytojai, iš nagrinėtos skundų bei pageida vimų knygos, apžvelgta gamybi nių patalpų bei prekybos salės sanitarinė būklė bei kita. Tikrinant Centrinių rūmų val gyklas ir bufetus, nebuvo rasta trūkumų bei pažeidimų. Tik lan kytojai pageidavo, kad vienas bufetas dirbtų ilgiau. Universiteto profilaktoriumo valgykloje buvo nešvariai plau nami indai, valgymo įrankiai. Darbuotojai skundėsi, kad neturi indų džiovyklos bei šaldymo vitrinos. Tai šaltais patiekalais neprekiaujama. Profilaktoriume dažniausiai gyvena dispanserizuo ti studentai. Jie norėtų, kad bū tų didesnis patiekalų asortimen tas, daugiau daržovių, šaltų už kandžių, sulčių. Nors valgykloje yra dietiniai stalai, tačiau ne visada galima gauti pieniškos sriubos, žuvies, kitų dietinių pa tiekalų. Pažeidimų rasta valgykloje Nr. 1. Cepelinuose įdaro buvo 31 g (norma — 40 g), fakulteto bufete pikantiškos salotos svėrė 30 g (norma —100 g). Valgyklos Nr. 1 lankytojai skundėsi sūrio mis sriubomis, atšąlusiais patie kalais, nešvariais indais, žema aptarnavimo kultūra ir 1.1. Fizikos fakulteto bufetas daž nai būna uždarytas, nes dirbanti viena bufetininkė nesuspėja ap tarnauti lankytojų, o be to, nėra fasuotojos. Lankytojai pageidau ja, kad bufetas dirbtų nuo 10 iki 16 valandos. Kituose Saulėtekio alėjoje esančiuose bufetuose pa žeidimų nebuvo rasta. - Bufetas Partizanų gatvėje Nr. 8., turi tik 32 vietas, o jis ap tarnauja Matematikos ir Chemi jos fakultetų studentus ir dar buotojus. Iš viso per 1300 žmo
nių. Nors bufeto darbo laikas patenkina lankytojus, tačiau pa valgyti pietus jame gali ne visi. Visuomet didelės eilės. Studen tas, nepavalgęs neis į paskaitą, o dėstytojas? Jis juk nebėgs iš savo paskaitų ar seminarų j miestą pavalgyti. Taip ir „gadi nami" nervai, sveikata. Gal kiek geriau būtų, jei Chemijos fakul tete įrengtų bufetą. Jau prieš keletą metų jam paskirtos patal pos, bet.. . Visi kalba, kad blogas mais tas, prasta aptarnavimo kultūra, ankštos patalpos ir 1.1. Tačiau kritinių pastabų, peržiūrėjus vi sas skundų knygas tik keli įra šai. Štai 1985 m. bufete Nr. 117 buvo parduodama sugedusi viš tiena drebučiuose, valgykloje Nr. 2 — pomidorų sultys. Dar buotojai buvo nepremijuoti. Taigi, studentai ir darbuotojai mažai naudojasi gana efektyvia priemone, kaip skundų knyga. O nereikėtų jos pamiršti. .. Daug problemų iškyla remon tuojant bufetus ir valgyklas. Il gai užtruko „Žaltvykstės" remon tas. Praėjusių metų rugsėjo 1 dieną turėjo būti baigta remon tuoti „Juventus" valgykla. Nors trečioji remonto valdyba baigė darbus, bet valgykla neatidary ta. Gal kitais mokslo metais ati darys? Nieko nejaudina, kad Medicinos ir Gamtos fakultetų. Karinės katedros darbuotojai ir studentai negali pavalgyti pietų, nes abu bufetai, esantys bendra bučiuose, visuomet pilni žmonių. Apsvarsčiusi valgyklų ir bufe tų padėtį, tikrinimo komisija nu sprendė iš esmės pagerinti val gyklos Nr. 1. darbą, užtikrinant gerą patiekalų kokybę ir kultū ringą aptarnavimą. Visuose mai tinimo punktuose peržiūrėti ir pagerinti privalomą asortimentą, atsižvelgiant į sezoniškumą, pa teikti daugiau mėsos ir daržovių patiekalų. Šį darbą turi atlikti susivienijimas „Studentai". Uni versiteto ūkio skyrius turi pasi rūpinti, kad patalpos būtų sure montuotos laiku. Darbuotojų profkomitetas kartu su administ racija turi suderinti valgyklų ir bufetų darbo laiką. Darbuotojai ir studentų profkomitetų atitin kamos komisijos privalo nuolatos kontroliuoti valgyklų ir bufetų darbą. Lolita ANDZIULEVIČIŪTE
===========-
===»
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI MAF — I k. R. Rupšlaukytė, K. Barkovskaja, IV k. V. Bartu sevičius. FF — Ik. Surkovas, II k. A. Biveinls. MF — I. k. Pulkauninkaltė, H k. R. šliužaitė, III k. A. Siniauskaitė.
IF — II k. R. Osipova, J. Sin kevičiūtė, III k. V. Žvirblytė. FilF — I k. D. Sankauskaitė, II k. N. Ambrazevičiūtė, IV k. J. Bieliauskaitė. EKFF — II k. S. Potapova, A. Kochanovskaja, I k. N. Makarevičiūtė.
SKELBIMAI
UŽJAUČIA
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 811120, išduotą IF studentei Daivai JANAVIČIENEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840293, išduotą Filologijos fakulteto studentei Andželai ŽU KOVAI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831112, išduotą PEF studentei Irenai DEKERYTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830540, išduotą EKFF studen tei Nijolei MARKEVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu.
Vokiečių filologijos kated ra nuoširdžiai užjaučia do centą Alfonsą Tekorių dėl tėvelio mirties.
Filologijos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos reiškia širdingą užuojautą Vokiečių filologi jos katedros docentui Alfon sui Tekoriui dėl jo tėvo mir ties.
Politinės ekonomijos ka tedros kolektyvas nuošir džiai užjaučia asistentę Re giną Paliulytę dėl jos tėvo ( mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1185. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 13454. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje _ 61-27-30 «CoBercK«H ctvacht — opran napTKoua, peKTopaTa, KOMBTera KOMcoMOAa, npotĮncoMa opAeuoB Tpyaoboto Kpacsoro saaMena ■ ApvMfiM sapoAOB Bbamkcckoto yuBepcBTera BM. B. KancVKaca. Ha abtobckom S3uxe. PeAaKTop R. ripaHKairre.
Redaktorė J. PRANKAITĖ