VMŲ
iAuu paoįrr akai.
vhnv turtu
cara/Binis sccipencas
> LEIDŽIAMAS NUO 1950 > METŲ < BALANDŽIO
15 D.
$
g o
> Nr. 17(1316)
> 1985 METŲ GEGUŽES 27 D. £
> PIRMADIENIS
X
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
▲ MŪSŲ POKALBIS ▲
Prasideda pavasario sesija, tavo darbų ataskaita
VPP ATESTACIJA Pagyvėjimas senojo Universi teto kiemeliuose, puslapių šla mesys skaityklose byloja, kad nebe nž kalnų — pavasario se sija. Tačiau įskaitos ir egzami nai — ne vienintelis rūpestis studentams. Visuose fakultetuo se balandžio —gegužės mėnesiais vyksta visuomeninės politinės praktikos ir lenininės įskaitos atestacija. Įvertinamos kiekvieno studento visuomeninis politinis aktyvumas, mokymasis, dalyva vimas moksliniuose būreliuose, sporto ir meno kolektyvuose. Apei problemas, su kuriomis susiduria atestacinės komisijos Istorijos fakultete, kalba fakul teto atestacinės komisijos narys A. Valentas. — Rudenį, užpildant asmeni nius planus, vis dar pasitaiko nekonkrečių, neapgalvotų įsipa reigojimų. Būna ir taip, kad sky riuose „SMD veikla", „Kultūri nio lygio kėlimas" užrašomas tik vienas žodis: „kelti". Vie nas fakulteto komjaunimo ko mitetas nepajėgs užkirsti kelio tokiems „įsipareigojimams". Daug svaresnę pagalbą turėtų teikti grupių komjaunimo organizaci jos, jų sekretoriai. Visuomeninės politinės prak tikos atestacija — studento vi suomeninio aktyvumo, jo orga nizatoriškųjų sugebėjimų patik rinimas. Tačiau kiekvienais me tais atsiranda po kelis studen tus, kurių visuomeninio aktyvu mo balas visiškai priartėja prie nulio, arba kurie dėl paskaitų ir pratybų nelankymo, įsiskoli nimų neatestuojami. Kol kas likslių duomenų dar negalima patei kti, nes atestacija tebevyksta. Kai kuriems ji atidėta. Šiemet atestacija vyksta pa vasarį, anksčiau ji vykdavo ru denį. Tačiau, nemanau, kad tai turi didelę reikšmę. Jeigu studen tas įvykdė sau iškeltus įparei gojimus, pasiekė gerą pažangu mo rodiklį, jam nesvarbu, kada reikės atsiskaityti už savo dar bą. Šiais metais už atestaciją aka deminėse grupėse atsakingi at skiri komjaunimo komiteto na riai. Susirinkimuose taip pat dadyvavo ir visuomenės mokslų dėstytojai. A. Valentas geru žodžiu pami nėjo III kurso I grupės istori kus, kurie atestacijos susirinki mą pravedė dalykiškai, įdomiai. I visuomeninės praktikos re zultatus bus atsižvelgta skirstant absolventus į darbovietes. Ta čiau reikia siekti, kad visuome ninės politinės praktikos balai nevirstų tik paprasta matemati ka, kad kieklveno komjaunuolio veikla atitiktų jo sugebėjimus, polinkius. Tada galima pasiekti gerų rezultatų. A. Kutrevičlus
PRIE EGZAMINŲ TVARKARAŠČIO Štai ir dar vieni studijų metai eina į pabaigą. Kas prisimins juos kaip paskutinius metus Uni versitete, kitam jie bus pirmuti niai. Dar pusė mėnesio, mėnuo, ir pavasario sesija, apvainikuo janti kaip ir kasmet įtemptus darbo metus. Ta didžioji pavasa rio sesija. Jau greitai ji Įsivieš pataus ir Medicinos fakultete. ... Prie lentos, kur iškabinti sesijos egzaminų tvarkaraščiai, nemažas būrys studentų. Ir iš kur Jų čia tiek daug, ir taip staiga, — pagalvoji. Rodos, prieš keletą minučių čia nieko nebuvo. Vėl ir vėl į mane atsisuka kažkieno žvilgsnis — kas aš per viena, nesidominti artėjančiais egzami nais? Farmakologija, akušerija, endokrinologija — kliūna už akių pavadinimai. Peržvelgęs Jau
Kronika Gegužės 20 dieną (vyko Uni versiteto komjaunimo aktyvo pasitarimas. Jame buvo aptartas LLKJS CK XI plenumo nutarimų Įgyvendinimas mūsų Universite to komjaunimo organizacijoje. Apie darbo problemas ir trū kumus pasitarime plačiai kalbėjo WU komjaunimo komiteto sek retorius A. Andrijauskas. Sekretoriaus pranešime, daly vių pasisakymuose ypač didelis dėmesys buvo skiriamas fakulte tų mokymo — auklėjimo komi sijų veiklai. Kalbėta, kad MAK — ai dar stokoja efektyvių dar bo metodų ir priemonių. Kai ku riuose fakultetuose veiksmingi tapo I kurso studentų tėvų su sirinkimai, laiškai nepažangiųjų
MŪSŲ SVEČIAI Universiteto komjaunimo komi teto kvietimu neseniai pas mus svečiavosi Leningrado A. Ždanovo universiteto ir Elektrotech nikos instituto studentai. Tai už sienio šalių jaunouoliai, besimo kantys Leningrade. Jų gimtinės
ne kartą skaitytą ir nagrinėtą sesijos tvarkaraštį, studentas klimpsta savo mintyse. Gal pri siminė jau praėjusį egzaminą, gal mąsto apie spragas moksle, apie praleistą kolokviumą. Lankomu mas Medicinos fakultete turbūt kaip ir kiekviename * fakultete lieka giliausių problemų. „Ir pas mus yra sustiprinto lankomumo savaitės, — sako MAK-o pirmininkas V kurso stu dentas Rimantas Stukas. — lik mes jų atsisakėme, nes visi stu dentai apie Jas žino ir, aišku, stengiasi dalyvauti paskaitose. Dabar darome taip: užgriūvame nelauktai netikėtai vidury už siėmimo ar paskaitos. Ir vėl sena bėda. Dalyvaujama geriausiai ten, kur dėstytojas tikrina; ne koks politinių paskaitų lankymas.
tėvams. Didelė problema — nepažangus aktyvistas. Tokiems visuo meniniams „veikėjams" jokių nuolaidų būti negali. Buvo kalbama ir apie akade minę grupę, pabrėžta, kad per mažai dėmesio jai skiria kom jaunimo komitetai. Aptartas visuomeninių mokslų studijavimas. Labai daug nesklandumų pasi taiko, organizuojant studentų laisvalaikį, fakultetų šventes. Čia daugelis fakultetų komjaunimo komitetų susiduria su daugybe sunkiai išsprendžiamų materia linių klausimų, nuo to labai nu kenčia pati šventė. Komjaunuolių mintis apiben drino pastarimo viešnia, LLKJS CK studentų skyriaus darbuoto ja J. Palavenytė. Mūsų inf. — tolimiausi pasaulio taškai: Vietnamas, Sudanas, Gana... Tarp svečių buvo ir socialistinių ša lių — VDR, LLR, CSR. Gegužės 12—14 dienomis Vil niuje lankėsi grupė studentų iš VDR. Svečiai apsilankė ne tik mūsų Universitete, bet ir apžiū rėjo Kauną, Trakus. A. Seviakova
Pirmakusiai? Šiais metais jie ti krai stiprūs savo žiniomis. Tačiau praėjusi žiemos sesija vis dėlto parodė, kad stojusieji į mūsų fakultetą medalininkai išlaikė egzaminus žymiai geriau, o sto jusieji iš parengiamųjų kursų — žymiai blogiau, nei visi kiti pir makursiai. Pirmųjų kursų studentams dar taikoma signalinė sesija. Ji su teikia pradedantiesiems orienta ciją, kaip sekasi sudijuoti, pade da Įvertinti savo sugebėjimus, žinias, jei reikia, ir pasitempti. Dar truputį apie žiemos sesiją. Paskaičiavus viso Universiteto pažangumą, Medicinos fakultetas atsidūrė paskutinėje vietoje. — Tai ne vien studentai kalti, — atsako Į mano klausimą MF
dekanas doc. A. Svičiulis. — Kai kurie dėstytojai per ilgai nešio josi su savimi pažangumo suves tines, dėl ko nebuvo laiku pris tatyti visi duomenys į skaičiavimo centrą. Patys vertiname praėju sios sesijos rezultatus patenkina mai. Ir visai nesistengiame „iš pūsti" pažangumo vidurkio. At virkščiai. Rengiame busimuosius gydytojus, ir iš jų reikalaujama daugiau, bet ir žinių su teikiama daugiau. Tik ne visi su geba, o dažnai nenori tų žinių įsisavinti. Darbas, dar kartą darbas ir tik po to sugebėjimai, — taip cha rakterizuoja dekanas studijavimą Medicinos fakultete. — Dar yra nemaža priemonių pažangumui gerinti. Visų pirma tai patys stu dentai turi būti reiklesni savo draugams. Seniūnai dažnai daro meškos paslaugą — žymi nesantį draugą, kaip dalyvaujantį paskai tose. Yra saujelė studentų, kurie susitaikė su tempiamų padėtimi, ir Į draugų pastangas padėti tik ranka numoja, viena kita ironiš ka replika juos palydėdami. Tie są pasakius, ne tiek ir daug tų, norinčių padėti. Tačiau visas šias problemas išspręsti ne taip len gva. Daugiau iniciatyvos turi ro dyti MAK-as, nors su savo darbu jis susitvarko neblogai. — Nusiteikę optimistiškai! — taip į mano klausimą apie artė jančią sesiją atsako A. Svičiulis. Aišku, reikalavimai bus griežti — netgi labai griežti. Bus atkreiptas dėmesys ir į discipliną iš dėsty tojų pusės. Po šios sesijos bus „atsijoti" nepažangūs. Juk ki taip ir būti negali.
Vilija URBANAVIČIŪTE
J KLAUSIMUS ATSAKO TEISES FAKULTETO ABSOLVENTAS A. ABRAMAVICIUS Jei nebūtum teisininku, kuo būtumėt? .. .pirmiausia žmogumi. .. Čia visų pradžia. Vaikystėje sva jojau būti jūrininku, o kodėl, pats nežinau. Gal todėl, kad jū ra toli. Deja, mano spalvotos svajonės išblėso, ir aš patekau į išsvajotą jūrą, bet ji turėjo kitokį vardą — knygų jūra. Paga liau aš atradau save ir įsitikinau, kad nenorėčiau kitur studi juoti. Čia ir buvo pradžia. . 4 Kaip vertinate savo mokslą Universitete, ar viską padarote? Galiu drąsiai sakyti — išmokė gyventi, tarytum atspėjau pa slaptis, kurias iki tol nepajėgiau įminti. Ar padariau viską? — savęs kasdien klausiu. Planai didžiuliai, o įvykdžiau tik mažą kruopelytę. Aš tikiu, kad viskas priešafry. Ryškiausiai įstrigęs epizodas iš studentiško gyvenimo? Iki šiol prisimenu įstojimo metus, kurie paliko didžiulį įspū dį. Aš pirmą kartą pajutau dvasinį tvirtumą, nenusakomą palai mą. Kokioje visuomeninėje veikloje dalyvavote? 3 metus buvau Universiteto studentų profsąjungos komitete. Žaidžiau rankinį „Mokslo" komandoje. Dalyvavau SMD veikloje. Kaip suprantate žodį „atsakomybė"? Anot, Antuano de Sent Egziuperi: „Žmogus už visą pasaulį at sako"; — tai mano* devizas. Ką norėtumėte palinkėti pirmakursiams? Tapti penktakursiais. Ieškoti savyje naujų idėjų, minčių ^r jas įgyvendinti. Kaip įsivaizduojate savo darbą? * Šio klausimo atsakymą palieku ateičiai. Galėsiu atsakyti po metų, kai pajusiu savo darbo skonį. Už ką mylite Universitetą? .. .už nepakartojamus turiningai praleistus metus.