VMŲ
iAuu paoįrr akai.
vhnv turtu
cara/Binis sccipencas
> LEIDŽIAMAS NUO 1950 > METŲ < BALANDŽIO
15 D.
$
g o
> Nr. 17(1316)
> 1985 METŲ GEGUŽES 27 D. £
> PIRMADIENIS
X
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
▲ MŪSŲ POKALBIS ▲
Prasideda pavasario sesija, tavo darbų ataskaita
VPP ATESTACIJA Pagyvėjimas senojo Universi teto kiemeliuose, puslapių šla mesys skaityklose byloja, kad nebe nž kalnų — pavasario se sija. Tačiau įskaitos ir egzami nai — ne vienintelis rūpestis studentams. Visuose fakultetuo se balandžio —gegužės mėnesiais vyksta visuomeninės politinės praktikos ir lenininės įskaitos atestacija. Įvertinamos kiekvieno studento visuomeninis politinis aktyvumas, mokymasis, dalyva vimas moksliniuose būreliuose, sporto ir meno kolektyvuose. Apei problemas, su kuriomis susiduria atestacinės komisijos Istorijos fakultete, kalba fakul teto atestacinės komisijos narys A. Valentas. — Rudenį, užpildant asmeni nius planus, vis dar pasitaiko nekonkrečių, neapgalvotų įsipa reigojimų. Būna ir taip, kad sky riuose „SMD veikla", „Kultūri nio lygio kėlimas" užrašomas tik vienas žodis: „kelti". Vie nas fakulteto komjaunimo ko mitetas nepajėgs užkirsti kelio tokiems „įsipareigojimams". Daug svaresnę pagalbą turėtų teikti grupių komjaunimo organizaci jos, jų sekretoriai. Visuomeninės politinės prak tikos atestacija — studento vi suomeninio aktyvumo, jo orga nizatoriškųjų sugebėjimų patik rinimas. Tačiau kiekvienais me tais atsiranda po kelis studen tus, kurių visuomeninio aktyvu mo balas visiškai priartėja prie nulio, arba kurie dėl paskaitų ir pratybų nelankymo, įsiskoli nimų neatestuojami. Kol kas likslių duomenų dar negalima patei kti, nes atestacija tebevyksta. Kai kuriems ji atidėta. Šiemet atestacija vyksta pa vasarį, anksčiau ji vykdavo ru denį. Tačiau, nemanau, kad tai turi didelę reikšmę. Jeigu studen tas įvykdė sau iškeltus įparei gojimus, pasiekė gerą pažangu mo rodiklį, jam nesvarbu, kada reikės atsiskaityti už savo dar bą. Šiais metais už atestaciją aka deminėse grupėse atsakingi at skiri komjaunimo komiteto na riai. Susirinkimuose taip pat dadyvavo ir visuomenės mokslų dėstytojai. A. Valentas geru žodžiu pami nėjo III kurso I grupės istori kus, kurie atestacijos susirinki mą pravedė dalykiškai, įdomiai. I visuomeninės praktikos re zultatus bus atsižvelgta skirstant absolventus į darbovietes. Ta čiau reikia siekti, kad visuome ninės politinės praktikos balai nevirstų tik paprasta matemati ka, kad kieklveno komjaunuolio veikla atitiktų jo sugebėjimus, polinkius. Tada galima pasiekti gerų rezultatų. A. Kutrevičlus
PRIE EGZAMINŲ TVARKARAŠČIO Štai ir dar vieni studijų metai eina į pabaigą. Kas prisimins juos kaip paskutinius metus Uni versitete, kitam jie bus pirmuti niai. Dar pusė mėnesio, mėnuo, ir pavasario sesija, apvainikuo janti kaip ir kasmet įtemptus darbo metus. Ta didžioji pavasa rio sesija. Jau greitai ji Įsivieš pataus ir Medicinos fakultete. ... Prie lentos, kur iškabinti sesijos egzaminų tvarkaraščiai, nemažas būrys studentų. Ir iš kur Jų čia tiek daug, ir taip staiga, — pagalvoji. Rodos, prieš keletą minučių čia nieko nebuvo. Vėl ir vėl į mane atsisuka kažkieno žvilgsnis — kas aš per viena, nesidominti artėjančiais egzami nais? Farmakologija, akušerija, endokrinologija — kliūna už akių pavadinimai. Peržvelgęs Jau
Kronika Gegužės 20 dieną (vyko Uni versiteto komjaunimo aktyvo pasitarimas. Jame buvo aptartas LLKJS CK XI plenumo nutarimų Įgyvendinimas mūsų Universite to komjaunimo organizacijoje. Apie darbo problemas ir trū kumus pasitarime plačiai kalbėjo WU komjaunimo komiteto sek retorius A. Andrijauskas. Sekretoriaus pranešime, daly vių pasisakymuose ypač didelis dėmesys buvo skiriamas fakulte tų mokymo — auklėjimo komi sijų veiklai. Kalbėta, kad MAK — ai dar stokoja efektyvių dar bo metodų ir priemonių. Kai ku riuose fakultetuose veiksmingi tapo I kurso studentų tėvų su sirinkimai, laiškai nepažangiųjų
MŪSŲ SVEČIAI Universiteto komjaunimo komi teto kvietimu neseniai pas mus svečiavosi Leningrado A. Ždanovo universiteto ir Elektrotech nikos instituto studentai. Tai už sienio šalių jaunouoliai, besimo kantys Leningrade. Jų gimtinės
ne kartą skaitytą ir nagrinėtą sesijos tvarkaraštį, studentas klimpsta savo mintyse. Gal pri siminė jau praėjusį egzaminą, gal mąsto apie spragas moksle, apie praleistą kolokviumą. Lankomu mas Medicinos fakultete turbūt kaip ir kiekviename * fakultete lieka giliausių problemų. „Ir pas mus yra sustiprinto lankomumo savaitės, — sako MAK-o pirmininkas V kurso stu dentas Rimantas Stukas. — lik mes jų atsisakėme, nes visi stu dentai apie Jas žino ir, aišku, stengiasi dalyvauti paskaitose. Dabar darome taip: užgriūvame nelauktai netikėtai vidury už siėmimo ar paskaitos. Ir vėl sena bėda. Dalyvaujama geriausiai ten, kur dėstytojas tikrina; ne koks politinių paskaitų lankymas.
tėvams. Didelė problema — nepažangus aktyvistas. Tokiems visuo meniniams „veikėjams" jokių nuolaidų būti negali. Buvo kalbama ir apie akade minę grupę, pabrėžta, kad per mažai dėmesio jai skiria kom jaunimo komitetai. Aptartas visuomeninių mokslų studijavimas. Labai daug nesklandumų pasi taiko, organizuojant studentų laisvalaikį, fakultetų šventes. Čia daugelis fakultetų komjaunimo komitetų susiduria su daugybe sunkiai išsprendžiamų materia linių klausimų, nuo to labai nu kenčia pati šventė. Komjaunuolių mintis apiben drino pastarimo viešnia, LLKJS CK studentų skyriaus darbuoto ja J. Palavenytė. Mūsų inf. — tolimiausi pasaulio taškai: Vietnamas, Sudanas, Gana... Tarp svečių buvo ir socialistinių ša lių — VDR, LLR, CSR. Gegužės 12—14 dienomis Vil niuje lankėsi grupė studentų iš VDR. Svečiai apsilankė ne tik mūsų Universitete, bet ir apžiū rėjo Kauną, Trakus. A. Seviakova
Pirmakusiai? Šiais metais jie ti krai stiprūs savo žiniomis. Tačiau praėjusi žiemos sesija vis dėlto parodė, kad stojusieji į mūsų fakultetą medalininkai išlaikė egzaminus žymiai geriau, o sto jusieji iš parengiamųjų kursų — žymiai blogiau, nei visi kiti pir makursiai. Pirmųjų kursų studentams dar taikoma signalinė sesija. Ji su teikia pradedantiesiems orienta ciją, kaip sekasi sudijuoti, pade da Įvertinti savo sugebėjimus, žinias, jei reikia, ir pasitempti. Dar truputį apie žiemos sesiją. Paskaičiavus viso Universiteto pažangumą, Medicinos fakultetas atsidūrė paskutinėje vietoje. — Tai ne vien studentai kalti, — atsako Į mano klausimą MF
dekanas doc. A. Svičiulis. — Kai kurie dėstytojai per ilgai nešio josi su savimi pažangumo suves tines, dėl ko nebuvo laiku pris tatyti visi duomenys į skaičiavimo centrą. Patys vertiname praėju sios sesijos rezultatus patenkina mai. Ir visai nesistengiame „iš pūsti" pažangumo vidurkio. At virkščiai. Rengiame busimuosius gydytojus, ir iš jų reikalaujama daugiau, bet ir žinių su teikiama daugiau. Tik ne visi su geba, o dažnai nenori tų žinių įsisavinti. Darbas, dar kartą darbas ir tik po to sugebėjimai, — taip cha rakterizuoja dekanas studijavimą Medicinos fakultete. — Dar yra nemaža priemonių pažangumui gerinti. Visų pirma tai patys stu dentai turi būti reiklesni savo draugams. Seniūnai dažnai daro meškos paslaugą — žymi nesantį draugą, kaip dalyvaujantį paskai tose. Yra saujelė studentų, kurie susitaikė su tempiamų padėtimi, ir Į draugų pastangas padėti tik ranka numoja, viena kita ironiš ka replika juos palydėdami. Tie są pasakius, ne tiek ir daug tų, norinčių padėti. Tačiau visas šias problemas išspręsti ne taip len gva. Daugiau iniciatyvos turi ro dyti MAK-as, nors su savo darbu jis susitvarko neblogai. — Nusiteikę optimistiškai! — taip į mano klausimą apie artė jančią sesiją atsako A. Svičiulis. Aišku, reikalavimai bus griežti — netgi labai griežti. Bus atkreiptas dėmesys ir į discipliną iš dėsty tojų pusės. Po šios sesijos bus „atsijoti" nepažangūs. Juk ki taip ir būti negali.
Vilija URBANAVIČIŪTE
J KLAUSIMUS ATSAKO TEISES FAKULTETO ABSOLVENTAS A. ABRAMAVICIUS Jei nebūtum teisininku, kuo būtumėt? .. .pirmiausia žmogumi. .. Čia visų pradžia. Vaikystėje sva jojau būti jūrininku, o kodėl, pats nežinau. Gal todėl, kad jū ra toli. Deja, mano spalvotos svajonės išblėso, ir aš patekau į išsvajotą jūrą, bet ji turėjo kitokį vardą — knygų jūra. Paga liau aš atradau save ir įsitikinau, kad nenorėčiau kitur studi juoti. Čia ir buvo pradžia. . 4 Kaip vertinate savo mokslą Universitete, ar viską padarote? Galiu drąsiai sakyti — išmokė gyventi, tarytum atspėjau pa slaptis, kurias iki tol nepajėgiau įminti. Ar padariau viską? — savęs kasdien klausiu. Planai didžiuliai, o įvykdžiau tik mažą kruopelytę. Aš tikiu, kad viskas priešafry. Ryškiausiai įstrigęs epizodas iš studentiško gyvenimo? Iki šiol prisimenu įstojimo metus, kurie paliko didžiulį įspū dį. Aš pirmą kartą pajutau dvasinį tvirtumą, nenusakomą palai mą. Kokioje visuomeninėje veikloje dalyvavote? 3 metus buvau Universiteto studentų profsąjungos komitete. Žaidžiau rankinį „Mokslo" komandoje. Dalyvavau SMD veikloje. Kaip suprantate žodį „atsakomybė"? Anot, Antuano de Sent Egziuperi: „Žmogus už visą pasaulį at sako"; — tai mano* devizas. Ką norėtumėte palinkėti pirmakursiams? Tapti penktakursiais. Ieškoti savyje naujų idėjų, minčių ^r jas įgyvendinti. Kaip įsivaizduojate savo darbą? * Šio klausimo atsakymą palieku ateičiai. Galėsiu atsakyti po metų, kai pajusiu savo darbo skonį. Už ką mylite Universitetą? .. .už nepakartojamus turiningai praleistus metus.
2 Tarybinis studentas
▲ PASVARSTYKIME ▲ Kai kas iš mūsų saugo savo pirmąjį piešinį, saugo kokį senų mielą žaislą, draugo dovanotą knygą, meilės laišką ar pana šiai. Kiekvienas turime ką nors šir džiai brangaus ir artimo... Tik tegu tokia sentimentali pradžia neapgauna jūsų — toliau kalbė sim ne apie mielus širdžiai amu letus, bet apie tuos dalykus, ku riuos kiekvienas nori nenori pri valo saugoti.
kai ateina metas išsirašyti iš Įs kaitos. Peršasi mintis, kad dau gelis tiesiog nežino, kur jų kom jaunimo bilietas ir nesuka sau dėl to galvos. O kai pagaliau pri reikia to bilieto, pasirodo, kad jis seniai dingęs, ir vėl storėja segtuvas... Paskaičius pametusiųjų komjaunimo bilietus pasiai škinimus, pradedi tikėti, jog mū sų visuomeniniame transporte knibždėte knibžda ilgapirščių, ir nusegančių rankinukus ir trau kiančių iš ten kas papuola, pa puola, aišku, svarbiausieji doku mentai, piniginės ir pan. Daugiau kaip pusė visų komjaunimo bi-
„VLKJS narys rūpestingai sau go komjaunimo bilietą, nešioja komjaunimo ženkleli...," — tokie žodžiai įrašyti komjaunimo įsta tuose. įstatuose, bet ne mūsų sąžinėje. Pametei komjaunimo bilietą. Iš pirmo žvilgsnio, rodos, tokia smulkmena. Nejaugi nėra žymiai svarbesnių problemų? Ma nau, nėra reikalo aiškinti, kad studentui jo komjaunimo bilietas yra vienas iš svarbiausiųjų do kumentų, garbės dalykas. Kodėl gi Universiteto komjaunimo ko mitete toks storas bylų su pasi aiškinimais dėl pamestų doku mentų segtuvas? Gal dėl per di delio popierizmo? Paprastai pametusysis rašo pasiaiškinimą ir lietų buvo ištraukta per spūstį prašyme išduoti naują bilietą. troleibuse ar autobuse „drauge Į bylą dar segamas ir fakulteto su kitais daiktais". Bilietai dar protokolo išrašas dėl nuobaudos. dingsta rūbinėse iš kišenių ir O ji beveik visuomet tokia pat paliekamų krepšių, baseino per —griežtas komjaunimo papeiki sirengimo kambariuose, netgi mas. Bausmė nemaža. skaityklose kažkas sugeba ap švarinti kišenes. Ar maža mū Gali kilti klausimas, ar nesuose vietų, kuriose gali dingti pemelyg griežtai baudžiama? Vis tiek pasitaiko (vairiausių situa svarbūs dokumentai? Tik patys dėl to niekad nebūname kalti, cijų, vagysčių, kai nukentėjusysis pavogė, ištraukė kažkas kitas, o tikrai nekaltas. mes tik nukentėjusieji. Labai re tai pasiaiškinimai esti origina Šiais metais jau 19 studentų pasigedo savo komjaunimo bi lesni — pavyzdžiui, komjaunimo lietų, atrodytų, visai nedaug, ta bilietas sudega per gaisrą me diumo šventėje (aišku, koks me čiau klek „išdygsta" naujų aukų,
TO NEGALIMA
UŽMIRŠTI
diumas be komjaunimo bilieto!), išgaruoja, besikeliant į naują bu tą ar tiesiog dingsta, bedirbant statybiniame būryje. Dingsta — na, ir ko čia jau dintis? Parašysi pasiaiškinimą, pareiškimą ir tau išduos naują. O jeigu į komjaunimo komitetą dar bus nusiųsta gera charak teristika (o ji kitokia ir negali būti), tai gal užteks ir įspėjimo. Juk tai, jog esi „morališkai tvir tas", vykdai „visuomeninius Įsi pareigojimus", tave „mėgsta dra ugai" turi labai didelę Įtaką tiems, kurie kiša pirštus Į tavo krepšĮ. Jeigu ilgapirščiai žinotų, jog esi toks nepamainomas vi suomenininkas, jie tikriausiai skradžiai Į žemę prasmegtų iš gėdos, apšvarinę tavo kišenes. Kam tos charakteristikos, jei žmogų apvogė? Kad perskaitęs, koks esi geras, pradėtum savęs gailėtis? O gal išduodantieji tas charakteristikas mano, jog gerie siems viskas leista? Žodžiais, aišku, neišsaugosim savo bilietų, nesutramdyslm tų, kurie mėgsta svetimas kišenes. Juk neiškelsi šūkio — būkit toks malonus, imkit viską, tik palikit komjaunimo bilietą! O gal patiems reikėtų daugiau atidumo, pagarbos savo dokumen tams. Bent žinokime, kur jįį yra. Ne taip jau sunku nepalikinėti jų rūbinėse, juo labiau, kai kom jaunimo bilieto kasdien nėra jo kio reikalo nešiotis kišenėje. Va dinasi, turi augti atsakomybė, nu stelbdama išsiblaškymą, nerūpes tingumą. Mūsų dokumentai — ne tušti popieriukai — juose mes patys, mūsų pilietinė pozicija, Įsitikinimai. Jie—mūsų teisės ir pareigos. O to negalima pamesti, užmiršti, to niekam nevalia iš mūsų pavogti! Nomeda Ciurlytė '
▲ SPAUDOS
SVEIKAS,
KOLEGA
APŽVALGA ▲ rūmo ir studentų festivaliui. Pagrindinis renginys — Politi nės dainos konkursas. Šiais metais jis turėtų būti įvairesnis savo dainų tematika, turėtų dalyvau ti daugiau studentų, žodžiu, nu matoma daug platesnė programa. Ruošiamasi pravesti viktorinos, kurį taip pat skirta festivaliui, baigiamąjį turą. Rungtis jame pasiruošusios geriausios fakultetų komandos. Dar vienas renginys, kuris tu rėtų daugelį sudominti, susitiki mas su Kaimo dramos teatro re žisieriumi Gyčiu Padegimu. Taigi renginių numatoma ne mažai. Temos taip pa<t įvairios. Studentai tikrai įdomiais ir turi ningais renginiais ruošiasi sutikti artėjantį Jaunimo festivalį.
„Alio, pirmakursi!" Sis skyre lis Lietuvos Darbo Raudonosios vė 1 lavos ordino žemės ūkio Aka demijos savaitraštyje „Žemės ūkio specialistas" skiriamas pir mųjų kursų studentams. Kaip pavyko pirmoji sesija? Kokios jos pamokos? Štai kas domina studentus pasibaigus sun kiam sesijos laikotarpiui. Seniai visiems žinoma, kad egzaminas ne mechaninė atsis kaitymo forma, o savotiškas kū rybinis aktas. Ne vienas jau įsi tikino, jog svarbu išmokti mąs tyti, stengtis suprasti dalyko es mę, o ne iškalti vadovėlio turi Vilniaus Inžinierinio Statybos nį. Juk mokomės ir atsakinėjame instituto savaitraštis „Inžinerija" ne dėstytojui, o sau . Gautos pasakoja, kaip studentai ruošiasi žinios bus reikailingos ne viene darbo vasarai. rius metus. Šiais metais, gal kiek ir an Reikia prisiminti, jog grupė — ksčiau, negu buvo įprasta, buvo tai kolektyvas, o gerame kolek suformuoti instituto studentų tyve vieno sėkmė — visų sėk- statybiniai būriai. Taigi, bus 12 kmė, o vieno nesėkmė turėtų būrių, 10 iš jų — statybiniai, 2 jaudinti visus. būriai specializuoti. Vienas iš jų Sesija — praeity. Prieš akis — — merginų būrys, kuris dirbs dar ne vienas atsiskaitymas. O Vilniaus atobusų parke, kitas — klaidos... Jos ištaisomos... Svarbu vaikinų būrys „Vairuotojas". Jis tik jas suprasti. dirbs Mažeikių ATį-5. Statybos būriai, siunčiami į Jakutiją ir „Daugeliui studentų žinomas socialistines šalis, formuojami iš KPI interklubas „Draugystė", — pažangiausių studentų. Atrenka rašo Kauno Antano Sniečkaus mi gerai besimokantys, aktyvūs politechnikos instituto savaitra visuomenininkai, kurie ne tik ge štis „Už tarybinį mokslą". Šiais rai dirbtų, bet ir sugebėtų orga metais interklubo veikla pagyvė nizuoti aktyvų poilsį. jo — daugybė naujų renginių, Laisvida GRYBAITE skirtų XII-ajam pasauliniam jau-
▲ SESIJA ▲
PENKETU PASLAPTYS Kaip ruoštis sesijai, kaip pasiekti gerų rezultatų šiandien pa taria IF psichologijos specialybės diplomantė, Lenino stipendinin kė Rosita JOKUBAUSKAITĖ Besiartinanti sesija išjudino vi tiems, kurie mokytis nori. Štai sus. Šitiek nedaug laiko! Neži tada ir penketas, — tęsia Rosi ta. — Per egzaminą daugiau nia ir ko besigriebti. Kai, kurie, praradę viltį, iš viso nieko nebe pasitikėjimo savo jėgomis, jo pasimesti. veikia (argi beįmanoma ką nors kiu būdu negalima suspėti?), vaikšto ir kankinasi, Svarbiausia, kad paskui negrauž tų sąžinė, jog kažko nespėjai ir dejuoja... Kitiems :— tik šiek tiek rimtesnės studijos. Pirmųjų nepasimokei. Bet juk egzaminas — loterija.. gailėdamasi ir nutariau kuo sku biausiai kreiptis patarimo į psi Rosita šypsosi — žinoma! Nors chologijos specialybės V kurso dažniausiai ją laimi stipriau pasi mokiusieji. O ir bilietai, tiesa, ne studentę, Lenino stipendininkę visada lygiaverčiai. Netikėkit, sa Rositą Jokubauskaitę. — Nereikia pulti į paniką. Ne- ko, kad labai gerai besimokan bedejuokit, o eikit tiesiai į skai tiems visi jie vienodi. Ne, vi tyklą ir sėskit prie knygų. Nors siems yra norimi ir nenorimi, bi lietai. .. aš pati labiausiai mėgstu mokytis bendrabutyje. O laiko dar yra Aš vis dar bandžiau išgauti pakankamai daug, aišku, jeigu kokią slaptą penketų paslaptį — neatidėjai visko paskutinei die gal koks ypatingas režimas, visi nai. škas atsisakymas nuo bet kokių Taip, šitai žino visi. Bet laimi pramogų ar dar kas nors pana šaus? tik tie, kurie šitaip ir daro. Prieš Rosita tik nusijuokė. Ne, ne! egzaminą Rosita mokosi pirmomis dienomis, o paskutinę dieną dar To nereikia — viską, patikėkit, gali ir į teatrą nueiti. O naktį viską galima suspėti. Galbūt di džiausia paslaptis tame, kad prieš egzaminą būtina miegoti. Ir užmigti galima, bet supranta aš labai myliu savo specialybę, ma, tik tada, kai sąžinė visiškai — sako ji. rami, jog ruošeasi, padarei viską, Vis dėlto aš norėjau su ką galėjai, kad egzaminą išlaiky žinoti net ir tai, kaip Rosita tum kuo geriau. Tuomet ne taip ruošiasi egzaminui. Štai tas ne apmaudu, jei ir blogesnį pažymį paprastas būdas: iš pradžių vis gausi. ką, nepalikdama nei vienos te mos, perskaito, paskui, pakarto — Na, o jei būtinai norima dama, perskaito dar kartą ir... penketo? — klausiu. — Neužsiverskite skolom per baigta. Atskirų bilietų kalimas semestrą. Neaiškius klausimus vi nieko gero neduoda — ji tuo įsi suomet galima išsiaiškinti per se tikinusi. Tai ir visos penketų paslaptys. minarus. Man paprasčiausiai gė da, jei specialybės seminare Tikiuosi jos pravers visiems visi tyli. Be to, gėda, o ypač pa tiems, kuriems netrukus sesija. skutiniuose kursuose, per egzami R. Jokūbauskaitei visos sesijos jau praeityje. Visos neramios, ną atsakinėti žodis į žodį tai, ką kažkada sakė dėstytojas paskaito bet visos sėkmingos. Palinkėki je. Labiau pasigilinti į savo mėg me sėkmės jai ir tolesniame ke stamą dalyką yra būtina. Kitas lyje, o Rasa visiems linki kuo reikalas, jei specialybė nepatinka. daugiau penketų mums sesijos metu. Tuomet geriau iš karto išstoti, Aušra Chlevickaltė negaišinti laiko, o užleisti vietą
Vilniaus pedagoginiame institute Įvyko respublikinis studentų statybinių būrių agitbrigadų konkursas. Ja me dalyvavo aukštųjų ir spe cialiųjų vidurinių mokyklų saviveikliniai kolektyvai iš sostinės, Kauno, Šiaulių ii Panevėžio. Išradingiausiai pasirodė Vilniaus universiteto „Tauro" agitbrigada. Vaidino vien tik vaikinai, o geriausiai Iš jų — Pramonės ekonomikos fakultete antrus metus studi juojantis darbo ekonomiką Vytautas Šerėnas. Už draugo „Dievo" — sielų statybinio būrio organzatoriaus vaidme nį, jis buvo apdovanotas in dividualiu prizu. Žiūrovai pabuvojo ir gydy tojo priimamajame, kuria me susitiko su originaliausio mis asmenybėmis, sunegala vusiomis prieš trečiąjį se mestrą. Įdomus buvo į „Tau
ro" programą Įtrauktas trum pas mini agitbrigados „Plak tukas" pasirodymas akivaiz džiai parodė, kaip studentai kovoja su pasitaikančiomis negerovėmis, buvo pagarsin tas papuliariausias studenlųstatybininkų šūkis — „Daryk už mus!". Kauno medicinos instituto studentų statybinio būrio „Pulsas" agitbrigada linksmai ir išradingai apibūdino stu dentų daugiau ar mažiau pamėgtus darbo būrius. Linksmą juoką salėje sukėlė rūpestingos motinėlės reakci ja, kad jos vienturtėlė pra nešė turėsianti važiuoti į Stavropolį... Palanga čia pat! Studentų-plėšikėlių dainą „Mes — studento-simulianto" visi suprato puikiausiai ir už tokią savikritiką ne gailėjo energingų plojimų. Vertinimo komisija „Pulsui"
pripažino antrąją vietą. O trečiosios vietos buvo paskirtos net trys. Vienodai gerai buvo įvertintos Vil niaus pedagoginio instituto „Jaunystės", Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto „Kontakot" ir Kauno poli technikos instituto „Žilvino" agitbrigados. Tarp specialiųjų vidurinių mokyklų geriausiai pasirodė „Sanitas" iš Panevėžio me dicinos mokyklos. Pažymėtina, kad daugelis kolektyvų savo programose palietė ir taikos išsaugojimo, protesto prieš branduolinį karą temas. „Mes — už tai ką!", „Mes prieš agresyvių šalių šmeižtą!", „Mums rūpi likimas žmonių ir planetos!" — skandavo, deklamavo Ir dainavo studentai.
Vidmantas KLIUKAS Nuotrauka autoriaus
Tarybinis
studentas
3
00000000O0000000000000000O000000
Prologas Ar. 15
ZURABAS DŽAVACHlSVILIS III k. lituanistas
LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
>0000©000©000©0000O0000©0000000OC DIMITRIS KORDZAJA
XXX Ko aš nepajėgiau, nepadariau — (Galbūt dar daug naktų tuščiai praleisiu.) tu visa tai primink, ir kuo skaudžiau. Tėvyne mano, nieko neatleisk man!
Gal teks kovot su tūkstančiais audru. O, kad darbais ir mintimis galėčiau būt visada su tavimi.
Tik tu man neatleisk, kad aš nesigailėčiau! Vertė R. DANYS NODARAS CIKLAURiS
XXX Seniems visada reikalingas globėjas. Jo reikia ir namui senam... Lašnoja lašai Tarsi alkano šuns liežuvis Nuo sudaužytų čerpių Į kiaurą kibirą. Gidą palikti namus — Anksčiau sakydavo žmonės.
O dabar — tyla, niekas
nieko nesako.
Samanos želia... XXX Išvis negalvok, Jeigu nepagalvosi apie meilę! Išvis nerašyk, Jeigu neparašysi apie Tėvynę! Išvis nedainuok, Jeigu nedainavai gruziniškai! Išvis nešok, Jeigu nešokai gruziniškai! Todėl, kad dažniausiai Ir dogas, pririštas Prie svetimų vartų — Tik pataikaujantis Sūnelis...
KACHABERAS CElSVILIS XXX Man iš tavęs nereikia nieko. Išiskyrimas — tai bausmė. Tik meilės atminimas lieka, O visa kita— jau dėmė...
Draugų balsai Šiame puslapyje skaitytojai jau susipažino su kai kurių Latvi jos ir Estijos jaunųjų literatų kūryba. ŠĮ kartą „Prologas" pri ima svečius iš tolimosios Gruzijos. Visi jie — Tbilisio universi teto studentai. Fizikai pripažįsta tris matavimus, o lyrikai mano, kad jų yra kur kas daugiau. Tai — Meilė, Tiesa, Gerumas. . . ,’r daug daug kitų. Toks daugiamatiškumas būdingas ir jauniesiems gru zinų poetams. Gruzinų poezijoje, kaip ir bet kurioje kitoje, vy ko ir vyksta naujų iormų, naujų išraiškos priemonių ieškojimai, tačiau ypač jai būdingas tradiciškumas. Jos kertinis akmuo yra amžinųjų vertybių trikampis — žemė, tėvynė, žmogus. Reikia pasakyti, kad tai jaučiama ir eilėraščiuose, kuriuos išvertė VU literatai.* Žinoma, šie eilėraščiai ne itin panašūs į tuos, prie kurių yra įpratęs lietuvių skaitytojas. Bet svarbu ne tai. Svarbu yra su prasti, kaip ir kuo gyvena kita tauta, tolima ir nepažįstama, bet panaši Į tavąją savo didinga ir sunkia istorija... Didesnė dalis eilėraščių dėl sudėtingos rimavimo sistemos iš versti verlibru. Tai padaryta, norint išsaugoti autentišką jų piasmę ir emocinį grožį. O kiek tai pavyko — spręskite jūs. . .
IRAKLIS TEPNADZE
KETEVAN SENGELIJA PAVEIKSLAS
Išdžiuvusiuos lapuos spalio nakties Bastėsi vėjas tarytum vilkas. Padangė stiklėjo lyg nuotaka, Našlės drabužiais apsivilkusi.
Pasirodo, Purvinas Į kalnelį Juodieji
baigias prie kapinių vieškelis, vedantis mus. rita su girgždesiu. jaučiai senus vežimus.
XXX Degė žvakė, Mes nešėme karstą, mažoje dau boje Raudojo visi, ir girdėjosi aidas Klonyje ir miške. Paskui ėmė lyti tą saulėtą dieną. Į medaus spalvos akis, medaus mėnesį Pabiro žemė ir žvyras.
Virginijus Gasiliūnas. Ateina laikas, kai poezija pradeda rei kalauti ne vien eilėraščių ra šymo, kai reikia išsiaiškinti, ką ji reiškia ne tik tau, bet ir ki tiems, ką apskritai reiškia kul tūrai tiek estetine, tiek etine prasme, koks tavo kaip kurian čiojo santykis su laikmečiu, kiek poezija pajėgi atverti žmogaus, priklausančio tam tikrai kultūrai, esatį, ką tau reiškia individuali ir bendražmogiška atmintis ir t. t. Tai problemos, persekio jančios visą laiką — postū mis toliau ieškoti ir kurti? Va'das Daškevičius. Neabejo tina, kad nuo šių problemų ap mąstymo ir sprendimo, nuo savi monės lygio priklauso kiekvienos kartos kūrybinis gyvybingumas. Tai ypač aktualu mums, jauna jai kartai, kurios dažnai tyko įvairūs brendimo pavojai: polin kis į pernelyg didelį išgyvenimo estetizavimą, eklektišką mąstymo ir kalbėjimo būdą, ironiška kon statavimą, neturintį gilesnės eti nės dimensijos. Į daugelį mus jaudinančių klausimų, aišku, '-geriausiai turi atsakyti pati poe zija. Tačiau, kad tokia „spren džianti" poezija atsirastų, rašan čiajam būtinas kryptingas kūry binis užsiangažavimas. Šito rei kia ne vien dėl to, kad turėtum teisę kalbėti, bet ir dėl to, kad galėtum gyventi. Juk poetas, kuris nesuvokia savęs platesnia me kultūros ir būties kontekste, kuris laiku nesusikuria koordina čių sistemos yra pasmerktas be viltiškam klaidžiojimui: vienu atveju — sunkiai indentifikuojamų pojūčių brūzgynuose, kitu atveju — empirinėje daiktų ir reiškinių plotmėje. V. G. Iš tiesų, be vertybinės ■o rienta eijos nebeįsivai zduoja me
dabarties kuriančiojo. Bet dažnai užmirštame patį žmogų ne tik kaip kūrėją, bet kaip egzistenci nį vienetą. Žmogus, gyvenantis savo nepakartojamą gyvenimą giminės, tautos, pagaliau žmoni jos kontekste yra pagrindinė vertybe, prieš kurią ir jis pats, ir kiti turėtų jausti maksimalią atsakomybę. Be šito supratimo vi sų kitų problemų sprendimas tampa tik spekuliatyviu pamąs-
mis, kai jos yra organiškai iš gyvenamos ir persemantizuojamos. Juk poezija, veikiama vi suomeninės sąmonės, šiuo metu kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo savo pirmapradės esmės, tolsta nuo savęs. Ji tarsi praranda pas kirtį, nepajėgia ar nebemoka pa teisinti, įprasminti savo buvimo. Poezija netenka kontakto su ad resatu, o kritika „nebesusikalba". su poezija. Taip yra, tikriau
Giliau žodžio, toliau gyvenimo Apie jaunųjų poezijos problemas kalbasi Valdas DAŠKEVIČIUS ir Virginijus GASILIŪ NAS tymu (rezultatas be priežasties?). O dabarties jauno žmogaus eg zistencinė padėtis gana kompli kuota (galbūt taip savo laiku manė visi?): mūsų sąmonėje blė sta istorinė žmogiškoji atmintis, kuri turėtų būti tuo, kuo galė tume visiškai pasitikėti. Didėjan tis informacijos kiekis reikalauja vis daugiau ir daugiau dvasinės energijos jam įprasminti, o mū sų pasaulėžvalga apsineša vis storesnių antrinių vertybių sluo ksniu, kuriomis bandome kom pensuoti tikrųjų stygių... V. D. Antrinės kultūros kom pensacija turbūt reikalinga tam, kad išlaikytume etinę pusiausvy rą, dvasios stiprybę. Pagaliau antrinės vertybės tampa tikrosio
siai, todėl, kad irsta „universalu sis kryžius", t. y. vertikalioji kul tūros linija atsiskiria nuo hori zontaliosios gyvenimo linijos. Esant tokiai situacijai, gręsia eti nė ir estetinė disharmonija. Tai patvirtina ir nekonceptualios, literatūros reiškiniu netampančios debiutantų knygelės, (maloni iši mtis — V. Braziūno, E. Kelmicko, G. Dabrišiaus poezija), ir tradicijos emblema dangstoma autoritetingų poetų dvasios at rofija, ir ilgos diskusijos „Litera tūros ir meno", „Kultūros barų" puslapiuose. Tačiau tai ko gero dėsninga, nes mūsų poezija po didesnių kokybinių poslinkių at sidūrė ties nauja riba, kurią reikia identifikuoti ir ilgainiui
SENAS- ŠUO
MANANA GURGENIDZE XXX Jeigu tu pasijusi dievu, žinok — tai aš tave sudievinau. Jeigu tu pasijusi vyru — tai aš pamilau tave. Dienos’ jausmus ir šilumą rinkau rieškučiomis, nors ir ne viską supratau. Speiguotą žiemą aš meiilę šildžiau delnuose ir tau nešiau, o tu net nejautei. Aš saugojau rytojaus viltį
Snaudi pavargęs kiemo kampe, O vėjas toks šaltas... Mėnulis nekrūpčioja nuo tavo lojimo — Užmiršo tave. Naktis šita — numestas tau Paskutinis kaulas, Kurio, ko gero, Nebesugrauši... Vėjas anapus upės lyg vilkas kaukia. Keliesi. Svyruodamas kūną neši. Ir slenka grėsmingi šešėliai Tau iš paskos. Vis dar ieškai dubens, Dar lauki likučių... Bet naktis šita — paskutinis kauias, Kurio nebesugrauši.
XXX Svajonių slėny pasklido rūkas. Šį rūką vien siela giirdi. Poeto žodis — besvoris pūkas, Nes argi pasversi širdį? Vertė V. DAŠKEVIČIUS
įveikti. Viename iš programinių savo eilėraščių .Žiogas ryto švie soje" S. Geda deklaruoja: „Tai, kas buvo viršuj, turi atsidurt apačioj. /Vertikalė — horizonta lė. / Naujai viską sujungti. / Taip iš naujo suprasime Visumą". („Poezijos pavasaris 81"). Ribinė poezijos situacija su ponuoja savotšką „mesianizmą" — asmenybės ilgesnį, kuris be je ne visada pakankamai moty vuotas. Kalbant apie pastarąją problemą, derėtų neišleisti iš akių vienos paradoksalios tiesos — asmenybė dažnai pastebima tik po kūrėjo mirties... V. G. Nereikėtų pamiršti ir kito paradokso: ilgėdamiesi as menybes, tuo pačiu parodome savo bejėgiškumą — tegul „iš rinktasis" išsprendžia koordinalias mūsų egzistencijos ir kūry bos problemas, o mes palauksi me. Kol kas laukia ne tik dau guma kuriančiųjų, bet ir kritika, kuri, mano supratimu, nebeturi teisės būti vien pagiriamųjų ir papeikiamųjų frazių rinkinėliu. Argi poezijos knygos nevertos to, kad joms būtų taikomi ne tik estetiniai, ir ne tik elementa riausi, bet ir etiniai, filosofiniai kriterijai? Į poezijos knygą, ma tyt, reikėtų žvelgti ne tik kaip į eilėraščių rinkinį, o kaip į poetinę visumą, atskleidžiančią prieštaringą ir skaudžią kūrėjo būtį. Kritika turėtų užsiimti ne tik „gražių" posmų, metaforų ar įasmeninimų išrinkinėjimu, bet pasiaiškinti, ką poetui reiškia laikas, atmintis, patirtis ir kitos esminės vertybės. Tada galbūt sumažėtų ir „nesusikalbančių" diskusijų, ir „nesuprantamos" poezijos, ir „nesuprantančių" skaitytojų, o atrastas vienas ar keli „pavykę" eilėraščiai nega
lėtų išgelbėti visos knygos nuo priskyrimo „poetiniam triukš mui". V. D. Keista, tačiau literatūros kritika pastaruoju metu į vieną indą deda, o kitame ieško. No rėdama padėti poezijai, jinai turėtų mažiau verkšlenti ir ilgė tis, bet sąžiningiau atlikti savo pareigą, t. y. būti ne tiek tole rantiška, kiek negailestinga, grie žta ir, aišku, argumentuota. Tik taip galime išvengti literatūrinio konformizmo, tuščiaviduriškumo, administracinio santykio su kū ryba. Kita vertus, didžiajai dau gumai mūsų kritikų vis dar stin ga drąsos ir kūrybinio polėkio. Tiksliai yra pastebėjęs literatū ros mokslininkas V. Gužauskas: „...vargana toji kritika, kuri nelyginant juodų varnų pulkas žengia paskui arklą ir lesinėja išverstus dirvonus". Poezijos at sinaujinimui būtinas naujas teo rinis paruošimas, tam tikras „perspektyvinis planas". V. G. Tačiau būtina, kad ir pats poetas ieškotų išeities, o ne lauktų patarimo. Aišku, teorinė pagalba palengvintų ieškojimus, bet tuo pačiu jie prarastų savo natūralumą. Tik egocentriškai, ge rąja to žodžio prasme, j eilėraš tį prasiveržusi kūrėjo būtis gali ji nušviesti nesugalvota laikme čio šviesa. O šitoks reiškinys Įvyks tada, kai poetas atras sa vo vietą kultūros erdėje ir lai ke, supras kam ir kodėl jis ra šo, įsisąmonins, kad kūryba — tai ne žodžiai, o gyvenimas. Ta da jo mąstymas ir jausena ga lės optimaliai atskleisti savo situaciją, matyti ne tik dabartį, bet ir praeitį, ir ateitį. Čia nie kas negali padėti, išskyrus patį save. Pabaiga kitame „PROLOGE"
AVTANDILAS TORDIJA
4 Tarybinis studentas
konservatorijos pražygiavo Alvydas Pikelis — 34 kartai. Įvyko VVU tarplakultetinės spartakiados nugalėtojų apdovanojimas. Čia nugalėjo MF sportininkai. Antra — EKFF, trečia — MaF koman dos. Po sportinės šventės dalies buvo nuotaikinga meninė da lis. Ją pradėjo Lietuvos ve terinarijos akademijos ir Universiteto ritminės gimnas tikos grupės. Meninės gimnastikos prog ramą parodė ir viešnios iš Kijevo universiteto — Vita Kučerenko, Liuda Sabanina ir Julia Semenčenko. Paskui koncertavo centriniai musų Universiteto meni niai kolektyvai.
ŽVALUMO ŠVENTĖ M. PATAŠIAUS ir A. BIRBILO fotoreportažas
Gegužės 16-osios vakarą į daugiaspalviais plakatais pa puoštą Saulėtekio alė jos spor to aikštyną susirinko gausiai jaunimo. Čia vyko VVU me
no ir sporto šventė. Universiteto studentai, jų bendraamžiai iš pedagoginio, dailės ir inžinerinio statybos institutų bei iš valstybinės
▲ UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS,
DARBAI ▲
KAIRĖNŲ PARKAS Pabaiga. Pradžia Nr. 10. Keista, bet ąžuolų Kairėnų parke labai nedaug. Tik vienin telis šimtametis senolis jau gero kai pažeistu kamienu stūkso šlai te už. parko tvenkinių, eglių kai mynystėje. Pietvakariniame par ko pakraštyje auga dar du ąžuo lai, kiek neįprastai į viršų paki liomis šakomis. Palei kelią Antakalnis—N. Vil nia — kanadinių ir kininių tuo pų eilė, kurią tvarko kelininkai. Pačiame parke auga tik pilkosios tuopų skers tuopos. Devynių muo siekia 91—130 cm. Ypač išraiškioji senoji tuopų (tiesa, dabar jau išpuvusiais kamienais) eilė prie Lopacinskių rūmų vie tos ir fontano. Įspūdingos ir architektiškai svarbios, išraiškios pilkosios tuopos prie- žemutinio tvenkinio, balzgana lajų žaluma įvairinančios parko siluetą, juo lab praretintos jau neužstoja ir tolimesnės šlaito perspektyvos. Augo parke daug drebulių, trapiųjų gluosnių (net 305 vnt.), ievų (347 vnt.), blindžių. Tiek gluosniams, tiek ievoms labai tinka Kairėnų augimviečių sąly gos. Tačiau buvo iškirstos išsike rojusios eilės trapiųjų gluosnių, sodintų, matyt, kuolais jau XX a. pradžioje. Ievos irgi gerokai apmažintos, pirmiausia kenkėjų (ievinės kandies), po to — išker tant. Kai kuriuose parko medy nuose trapiuosius gluosnius, blindes, ievas, netgi karklus, kurių Kairėnuose irgi gausu, reikėtų toleruoti kaip savaiminės augali jos atstovus. Parke 1978—1983 metais kirs ta išties nemažai — t. y. parkas
tvarkytas ir gydytas kirviu. Iš kirsta apie 1200 (25 procentai) medžių. Pašalinti menkaverčiai sąžalynai, virtėliai, sausuoliai, atidengti ir išryškinti vertingesni ligoti medžiai, daugybė krūmų, stambūs medžiai: klevai, liepos, juodalksniai, eglės, uosiai, mau medžių trijulės. Stengtasi sudary ti palankesnes sąlygas; guobi niams, liepoms, maumedžiams savaime atželti ir augti. Medy nuose suformuotas tinkamas tra kas ir pomiškis. Baigus tokį pir mąjį parko rekonstravimo etapą, pagerėjo medynų rūšinė sudėtis. Dabar parke auga apie 3300 vnt. medžių, iš jų: liepų — 390 (11,5 procento), uosių — 670 (19,9 procento), klevų — 320 (9,5 procento), drebulių — 17 (0,5 procento), tačiau vis dar nema žai baltalksnių — apie 800 (dau giau nei 20 procentų).
Kairėnų parke ne tik kertama, bet) ir sodinama. 1978 m. pavasa rį pasodinta Moltkės, kalninė, grakščioji ir mandžūrinėa liepos, trakinis klevas. 1980 metais už lyginta erozinė griova apsodinta paprastuoju pūsleniu, sodiniu putinu, turkiniu lazdynu. Parke pasodinti paprastasis bukas ir sibirinis kėnis, kuris, deja, susirgo spygliakrėte ir dabar labai skurs ta. 1983 metais pasodintos 3 sibirinės pušys (šiaip, aišku, ge riau tiktų sodinti kedrinę pušį — Europos rūšį), hibridinis kaš tonas, išaugintas iš Gelgaudiškio parko kaštono sėklos. Dendrologiniu požiūriu parkas jau neblogai sutvarkytas. Dabar
simbolinę trasą. Paskui vyko VVU „Mokslo" ir VVPI „Šviesos" merginų bei VVU ir VISI vaikinų krepšinio var žybos. Merginų rungtynių rezultatas taikus 49:49, o vy rų rungtynes laimėjo VISI studentai. Parodomąsias fut bolo rungtynes laimėjo VVU pirmoji komanda, įveikusi an trąją rezultatu 5:4. Žiūrovai susidomėję stebėjo, ką suge ba Universiteto dziudo imty nininkai (čia rungėsi mergi nos), savigynos imtynių mė gėjai. Estafetę 4X400 m lai mėjo VVU komandos. Vaiki nai estafetę baigė per 3.43,0 min., o merginos sugaišo 4.03.0 min. Dvipūdės kilnoji mo varžybose stipriausias pasirodė esąs TF pirmakursis
daugiau dėmesio reikia skirti parko estetinio vaizdo formavi mui, istorinių, architektūrinių, meninių bruožų restauravimui. Parke pagal projektą siūloma nekeisti susiformavusių vidaus erdvių. Bus įrengta tik parko ro žių kolekcija prie liepų alėjos ir keletos gėlynų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką jau minėjom, kalbėdami apie Kairė nų parko medžių rūšis, — at sodinti tai, kas auga, ir papildyti rūšių skaičių, sodinant rūšis, ku rios parke galėjo augti. Parko žolynams, vejoms rei kia subtilios priežiūros, t. y. pa rinkti tinkamą šienavimo laiką ir pan. Pasiteisino akėjimas leng vomis akėčiomis pavasarį: su draskoma samanų, pernykščių lapų „pluta“, išlyginami kurmia rausiai.
Įdomus Kairėnų parkas turėtų būti ir ornitologams. Be dau gybės paukščių giesmininkų, par ke peri gandrai, mažieji apuo kai, juodosios ir žalsvosios me letos, geniai, tulžiai, kažkur netoliese laikosi žalvarniai, rctsykiai užklysta antys klykuolės, pilkieji garniai ir kiti paukščiai Kasmet jauniklius tvenkiniuose išperi didžiosios antys. Tiesa, paukščių gyvenimo sąlygas kiek sudrumstė parko tvarkymo dar bai. Tačiau tai pataisomas dar bas. Džiugu, kad Kairėnuose nė ra daugelio senųjų parkų didžio sios „rykštės" — kovų koloni jos. Parko puošmena ir tuo pačiu opiausia problema — tvenkiniai (apie juos („T. stud." 1980.XI.14). Užtvankos, suprojektuotos ir įrengtos nepakankamai atidžiai filtruoja vandenį, dažnai pralau žiamos. Tvenkiniai seklūs, pratekamumas mažas. Kiekvieną ru denį į tvenkinius sugula daug lapų. Vasarą juos užtraukia ža lieji dumbliai, augalija. Gresia greitas uždumblėjimas. Universiteto zoologai-ichtiologai sumojo užveisti tvenkiniuo se žuvų. Reikėtų bandyti veisti ėdrių, vandens augalija mintan
čių. O šiaip žuvininkystė Kairė nų tvenkiniuose pateisinama ir nūdieniškai, ir istoriškai. Juk Kaire nų senbuvių tarpe gyvi pasakojimai apie žuvis dvaro virtuvės baseinėlyje ir medinių latakų loviuose, — reiškia tven kiniai XIX a. pab. — XX a. pradž. buvo pritaikyti žuvų ūkiui. Čia verta prisiminti Tiš kevičių Trakų Vokės (Vilniaus ra j.) žuvininkystės ūkį: gal netgi sąsajų (to paties autoriaus projektas!?) esama? VU Botanikos sodo administra cija turėtų daugiau dėmesio skir ti tvenkinių priežiūrai, profilak tikai, pakrančių ir vandens va lymui, laiku šienauti šlaitų žolę. Savotiškas Kairėnų parko pa lydovas — Botanikos sodo teri torijos pakraštyje, šlaite prie kelio Antakalnis—N. Vilnia esan tis miško ruožas, galintis būti miško parku, buferine parko ir viso BS zona. 1983—84 metais čia vykdyti ugdomieji landšaf tiniai kirtimai. Sklypas (plotas apie 8 ha) visiškai atitinka miško parko modelį. Čia vyrau ja turtingų augimviečių pušynai. Yra lapuotynų —liepyno, ber žyno lopų, eglių guotų, įdomių ir gyvybingų krūmų. Išraiškus reljefas, sruvena šaltinio upelytis. Prie jo, išsiveržusio iš gilios ;r stačiaskardės raguvos, atvira er dvė—pievelė. Yra takas (prie jo irgi keletas laukymių), galintis būti kompozicijos ašimi. Jau įrengta pora paprastų iškylaviečių, galima suformuoti apžvalgos vie tas, dekoratyvinius akcentus. Dar kartą pabrėšime, kad Kai rėnų parkas — vertingas parkų meno — gamtos ir architektūros sintezės — paminklas, sudėtin gas biotipas, labai praturtinantis naująjį VU BS, suteikiantis jam savitą kokybę, tinkąs būti pui kia ekologijos (gamtos ir vi suomenės sąsajų) mokykla stu dentams gamtininkams, visiems parko lankytojams. Kairėnų par kui būtinas nuolatinis dėmesys. Stepas Deveikis, Leonas Čibiras, Kęstutis Labanauskas
U2 PASKAITŲ PRALEIDINĖJIMĄ ŠIE STUDENTAI:
PASALINTI
MAF — IV k. J. Benkus. FilF — I k. I. Volkovą, I. Kulevičiūtė, II k. I. Frezė, III k. G. Sumnauskaitė. U2 GIRTAVIMĄ PASALINTA IF psichologijos specialybės II kurso studentė D. Vilkelytė.
firtLaaufj Atšaukiami skelbimai apie dingusį studento pažymėjimą Nr. 830540, išduotą EKFF studentei Nijolei MARKEVIČIŪTEI, ir studento pažymėjimą Nr. 831859, išduotą Medicinos fakulteto stu dentei Renatai MILEVlClUTEI. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840991, išduotą PEF studen tui Bronislovui MILIAUSKUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 66, išduotą parengiamojo skyriaus studentui Žilvinui GADLIAUSKUI, laikyti negalio jančiu. Sodininkų dėmesiuil
Universiteto kolektyviniame sode „Mokslas" (Baltupiuose) yra laisvų sklypų. Kreiptis ad resu: Saulėtekio alėja 9, III korp., 603 kamb., telefono Nr. 747910. IF žurnalistikos specialy bės II kurso studen tai ir kuratorius nuošir džiai užjaučia kurso draugę Giedrę MAKSIMAITYTĘ mi rus tėveliui.
Redakcijos adresas- 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1242. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 13505. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai - 611179, penktadieniais spaustuvėje -61-27-30 «CoBercKXH ctvacht — opraa napTKOMa, peKTopaTa, KOMUrera KOMcoMOAa, npoįntoMa op^enoB TpyAonoro Kpacnoro snaMen ■ ĄpyM6bi napoAoa BHAtHioccKoro yHimepcTeTa bm. B. Kancynaca. Ha ahtobckom g3Mxe. PeĄaKTOp R. npaaKafire.
Redaktorė J. PRANKAITĖ