LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
VMŲ SAUŲ PBOtfTAItAI; VttNVIUTISj
canvBims scuDencas
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 18(1317) 1985 METŲ BIRŽELIO 3 D.
PIRMADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
Kronika iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiir
Gruodžio mėnesj bendrame Universiteto rektorato, partinio komiteto ir mokslinės tarybos posėdyje buvo aptartos FilF litua nistikos katedrų, balandžio mėnesį — Fizikos fakulteto dekanato, partinės organizacijos, katedrų darbas, Įgyvendinant TSKP CK 1983 birželio ir 1984 m. TSKP CK balandžio plenumo nutarimus. Posėdžių nutarimuose buvo pažymėta, kad Filologijos ir Fizikos fakultetuose itin opūs yra akademinės drausmės klausimai, nepa tenkinamas busimųjų pedagogų ruošimas. Šiandien pasakojame apie tai, kaip šiuose fakultetuose pasi ruošta pavasario sesijai.
Džiaugies kartu su pavasariu, bet artėja sesija ir tu nori — nenori prisiverti (ar esi priver čiamas) neįprastais tempais „ry ti" vadovėlius, savus ir svetimus konspektus, gilintis į ne visai aiškius dalykus ir kankinti savo atmintį kažkieno kažkada atras tais apibrė.žimais. . . Ech, medi kai, matematikai, chemikai — jų galvos pradaužtos formulėmis. .. Filologai — rimti minties ir jaus mo žmonės, bet. . .
natą, svarstomi, jiems reiškiami papeikimai, gąsdinami stipendi jomis. Ir kokia išvada? Aišku, specialių eksperimentų neprave da šia tema, bet svarstymas lie ka svarstymu. . . Daug problemų sukelia savai te iki sesijos, kai laikomos Įskai tos, o jų laikas ribotas. .. Tada ir pažeidžiamas paskutinių pas kaitų lankomumas, drausmė... Čia gal ir ne tik pačių studentų klaida?
Jei netyčia atklysi į Filologi jos fakulteto komjaunimo komi teto posėdį ir panorėsi brūkštelėtį keletą žodžių apie ruošimąsi sesijai, akademinio sektoriaus vadai susirauks ir nepatenkinti nustebs, jog žurnalistai, kaip įprasta, viską perdeda dar su įvairiomis fantazijos peripetijo mis. . .
MAK-o veikla — sesijos lai kotarpis. Lankomumo kontrolei skiriami žurnalai, kuriuose patys dėstytojai gali įrašyti praleistų paskaitų skaičių bei kitas pasta bas. Informacijos niekada nėra perdaug, todėl didelis dėmesys skiriamas pirmakursiams. Ruo šiantis žiemos sesijai, MAK-as organizavo susitikimą su dėstyto jais, vyresnieji draugai aiškino bendrą egzaminų, įskaitų laiky mo tvarką.
. . . Kaip ir bet kuriame fakul tete (Universitetas juk vienas), brdos čia tos pačios. Keletas Nejučia pasipynė mintis. .. o specialybių, ruošiančių ne per kaip vyrai?. . Jų Filologijos fa _ didelį kontingentą busimųjų kalbotyrininkų ir filologų (prancū kultete ne tiek jau daug. Gal, zų, vokiečių), kur atsiranda glau sakau, jie stropesni už savo ko dus ryšys tarp dėstytojo ir stu leges? Pavyzdžiui, jei pirmame dento, gali pasigirti gerais ir la kurse buvo 25 vyrai, IV jų liko 10 — aišku, sąmoningiausi, stro bai gerais rezultatais. Tačiau ru sų, lietuvių kalbų busimieji spe piausi. Kiti — „iškrito"... Vy rai gali dirbti mokslinį darbą, cialistai dažnai laužo akademinę drausmę, nuo ko kenčia jų pa baigę VVU. Merginos preten čių pažangumo rodikliai. Kalbų duoja į pedagoginį... mokymasis — sudėtingas daly XXX kas. Kaip matematikas tiki for mule, filologas tiki žodžiu — Vakarėja. Sarbievijaus kiemas nagrinėja jo sandarą, skambesį, kilmę — su kiekviena paskaita prisipildo jaunatviško klegesio. sužinai vis daugiau naujo. Ir su Gal kuris iš tos minios nešasi kiekviena praleista paskaita di širdyje brandintą žodį? .. Kitas gal skuba gilintis j leksikologidėja spraga tame žinojime. jos ir kalbotyros paslaptis, gal Paskaitų lankomumas — asme ninis studento reikalas. Čia pra paskaitoje gautas žinių raktas byla mokykloje išugdytas parei atvers duris į nuostabų žodžio ir minties pasaulį.. . Gal tas bran gos jausmas. O jei jis tyli — būk malonus, užleisk vietą ki dintas žodis suguls baltame po tam — kam vargti penketą me pieriaus lape, o gal jam taip ir tų. Koks būsi studentas, toks bū nebus suteiktas pavidalas. . . si specialistas. Ir taip jau trošku Ruošiamės sesijai. Nemėtysim gyventi nuo pasyvumo ir abejin akmenų vieni kitiems į daržą, gumo. mąstysim realiai ir objektyviai... Signalinė sesija — vienintelė Mūsų pažangumas priklauso nuo galimybė patikrinti studento ži mūsų pačių. Antraip — kaip pa nias ne egzamino metu. Vertini sidžiaugsi savo darbo vaisiais? mo sistema: 0—1—2. Surinkusie Jolita LINKEVIČIŪTE ji tris nulius kviečiami į deka
Sesija. V. VILŪNO nuotr.
KOKIA JI BUS? Kaip ruošiasi artėjantiems eg zaminams VVU FF studentai, paprašiau pasidalinti mintimis fakulteto dekaną profesorių An taną Bandzaitį. — Po žiemos sesijos pagal pa žangumą FF Universiteto tarp fakultetų užėmė, deja, priešpas kutinę vietą. Galima būtų rasti pateisinimą šiam faktui. Juk fi zika — tikrai sunkus mokslas, ir jį studijuoti yra sudėtinga. Bet... Ne pirmi metai pastebi me, kad vyresni, t. y. IV, V, kursai egzaminus išlaiko žymiai geriau, negu) pirmakursiai. I kur so programoje labai daug aukš tosios matematikos pratybų, nė kiek ne mažiau, negu matemati kos specialybės studentams. Pir makursiai dar, tiesą sakant, ne moka mokytis, stengiasi visur eiti, viską lankyti, o savos sa varankiško darbo sistemos dar neturi. Todėl pirmakursiai ir su darė didžiąją skolininki) dalį. Fakultete buvo imtasi reikiamų priemonių, kad apie artėjančią sesiją studentai negalvotų kaip apie laimės dalyką, arba abejin gai mąstytų, jog „tą trejetą vi suomet gaus". Apie tai kalba FF komjauni mo organizacijos sekretorius A. Rukšėnas: — Tuoj po žiemos sesijos bu vo sušauktas I kurso studentų tėvų susirinkimas, kur viešai paskelbėme skolininkų sąrašą. Neatvykusius apie sūnaus ar dukros sesijos pažymius kurato riai informavo raštu. Nepažangius studentus apsvarstėme fa kulteto MAK-o, komjaunimo ko miteto . posėdžiuose, buvo pa reikšti komjaunimo komiteto, fa kulteto dekano papeikimai, net nutrauktas stipendijos mokėji mas. Tai bene veiksmingiausios priemonės, kurių ėmėmės, kad pavasario sesiją išlaikytume ge resniais pažymiais. — Jau
prasidėjo valstybiniai
egzaminai, — toliau mintį tęsia fakulteto dekanas prof. A. Bandzaitis. Juos laikant, ypatingų problemų paprastai neiškyla. — Vis dėlto visuomenės moks lus fizikai lengviau įkerta, negu specialybės dalykus, — priduria, fakulteto prodekanas docentas S. Vengris. Jau laikė studentai valstybinį mokslinio komunizmo egzaminą. Ir rezultatai neblogi: 23 studentai išlaikė labai gerai, 43 — gerai,, 38 — patenkinamai. Ir tik vienas studentas neišlaikė šio egzamino. — Sėkmingą visuomenės mo kslų studijavimą galima paaiškin ti tuo, jog filosofija, ypač dia lektinis materializmas yra gana stipriai susietas su fizika, taip pat egzistuoja ta pati studijavi mo sistema: stebėjimas — teo rinis mąstymas — eksperimentas, — kalba fakulteto dekanas. — Dabar mūsų diplomantai jau ruošiasi diplominių darbų gyni mui. Gynimas dažniausiai vyksta sklandžiai ir ypatingų sunkumų nesudaro. Diplominių darbų te mos būna įdomios, dažniausiai tai mokslinio tyrimo darbai. Sa lia studentų visuomet dirba fa kulteto moksliniai bendradarbiai, kurie gali padėti, pakonsultuoti. Todėl diplominių darbų kontro lės, lygio klausimai savaime išsi sprendžia. Nusirašinėjimo prob lema net nekyla, nes fizika — sparčiai besivystantis mokslas, ir vienodų diplominių darbų te mų nebūna. Norėčiau, kad pavasario sesi ja fizikams būtų sėkmingesnė. O linkėjimai jiems patys paprasčiau si: mokytis, kol dar yra šiek tiek laiko, „užkaišyti" visas spra gas, atsiradusias po praleistų laboratorinių užsiėmimų, paskai tų, prieš egzaminą gerai išsimie goti ir, žvaliai nusiteikus, ateiti į egzaminą. Sėkmės! Laima KRAUJUTYTĖ
KOMJAUNIMO KOMITETE Gegužės 23 dieną VU kom jaunimo komitete Įvyko posėdis. Jame aptarti sąjunginio komjau nimo ir jaunimo žygio, Komunis tų partijos ir Tarybinės liaudies revoliucijos kovų ir darbo šlo vės vietomis, dalyvių IX Univer siteto sąskrydžio, skirto Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 4Cmečiui rezultatai. Pranešimą skaitė komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduo tojas ideologiniam darbui E. Valiukevičius. Posėdyje buvo apžvelgti per paruošiamąjį sąs krydžio laikotarpį Įvykę rengi niai: sieninės spaudos ir vaizdi nės agitacijos konkursas, visuo menės mokslų viktorina, žiemos žygis, ekspedicija „Mano Tėvy nė — TSRS" ir kt. Taigi suvesti karinio-patriotinio įarbo rezulta tai, akcentuoti laimėjimai, iškel ti trūkumai. Ataskaitiniame pranešime pa brėžta, kad pasiteisino pirmą kartą šiemet Įvesta nauja verti nimo sistema. Koiiciental dides ni tuose konkursuose, kur daly vauja daugiau atskiro fakulteto narių. Pažymėta, kad šiame sąs krydyje gerai pasirodė Ekonomi nės kibernetikos ir finansų, Pra monės ekonomikos ir Istorijos fakultetų komandos. Akcentuo tas geras organizacinis darbas. Sąskrydyje dalyvavo 200 studen tų. Svarstant klausimą komjauni mo komiteto nariai patelkė pa siūlymus. Atkreiptas dėmesys Į nepakankamai aukštą studentiš kų miniatiūrų meninį lygiRūta MARCINKEVIČIŪTE
I VISUOMENĖS MOKSLŲ KONKURSO TURAS i
Baigiasi I visuomenės mokslų konkurso, skirto Pergalės 40-mečiui ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 45-mečiui, turas. Fa kultetuose vyksta konferencijos kuriose Išklausomi geriausi kon kursui pateikti darbai. Gegužės 23 dieną Įvyko Tei sės, Pramonės ekonomikos ir Prekybos fakultetų pirmųjų kur sų konferencija. Studentai, vado vaujami doc. G. Juknienės, akty viai dalyvavo visuomenės moks lų konkurse — parašyta nemažai referatų, geriausi iš Jų bus pa teikti II konkurso turui. Už aktyvų dalyvavimą stu dentams A. Dėdenaitei, E. Mic kevičiūtei, I. Kasperavičiūtei, V. Diržytei, A. Valinskui, R. Budni kaitei, Z. Girulskiui Įteikti VVU komjaunimo komiteto garbės raštai. J. VILUTYTE
▲ AKADEMINĖ GRUPĖ. KOKIA JI? ▲ Mūsų matematikos fakulteto II kurso I taikomųjų matematikų grupės, istorija neilga. Tačiau ir per pusantrų metų mūsų grupė tapo tvirtu, draugišku kolekty vu. Pirmame kurse mūsų buvo 25, kaip ir kitose grupėse. Rodos, niekuo nesiskyrėme nuo kitų, lygiai su kitomis grupėmis mo kėmės, lankėme paskaitas ir šventėme. Tačiau jau po pirmos sesijos turėjome kuo didžiuotis: pas mus 6 pirmūnai! Mums daž nai kartojo, kad į matematikos fakultetą įstoti lengva, tačiau mokytis.. . Po pirmos sesijos tu rėjome pripažinti: tikėjomės žy miai didesnių sunkumų. Tiesa, buvo ir ypač sunkių egzaminų. Kad ir ESM ir programavimo egzaminas. 13—14 vai. dauguma egzaminatorių keliauja namo, o iš mūsų auditorijos dar nė vie nas neišėjęs.. . Gal už durų žmo gėdra? O pasižiūri pro rakto skylutę — dėstytojas nusisukęs (mat, programos nenusirašysi...), o veidai susikaupę, rimti, pavar gę, tačiau pasiryžę nugalėti. Ir rugalėjome!
Vasarą mūsų laukė SSB „Al goritmas". Gal girdėjote tokį pa vadinimą? Kelias savaites buvome pirmaujantys! Dirbome Vilniuje^ kasėme griovius ir tiesėme vam zdžius naujai telefono linijai Žemuosiuose Paneriuose, tvarkė me šulinius. Kam neseniai įvedė ar dar įves telefoną, prasidedan tį skaitmenimis 64, žinokite: tai mūsų darbo dalis! Gerai padir bėjome — Vilniaus SKMK likcj mumis patenkinta, tai liudija ir geri atlyginimai, ir gausūs pagy rimo raštai. Per vasarą grupė labai sumoteriškėjo, nes vyriškoji dalis tarnauja Tarybinėje Armijoje. Džiaugiamės jų laiškais.
Štai taip prabėgo pirmieji me tai. Staiga mus nustebina žinia: mes geriausi tarp viso Universi teto (!) pirmų kursų! Ir premija!!! Pasigirsta pasiūlymas: važiuojam į Leningradą! Ir darnus atsaky mas — važiuojam! Kelionė į Leningradą ne pir moji. Per žiemos atostogas bu vome Lvove. Ten mus nuoširdžiai priėmė Lvovo universiteto Tai komosios matematikos antrakur siai (nežinantiems: Lvovo uni versitetas — trečias pagal senu
MUSŲ
GRUPE mą Tarybų Sąjungoje po Vil niaus ir Tartu universitetų). Jie su didele meile pasakojo apie miestą, jo įžymybes, architektū rą. Kopėme, į didžiulį kalną, nuo kurio prasidėjo miesto statyba. Nors buvo žiema, Lvove lijo, tir po sniegas. Šiaip taip, pasilai kydami kitų ir turėklų, užkopė me. O kaip nusileisti? Jei ne Lvovo džentelmenai, , kai kam būtų nelabai sėkmingai baigęsis toks alpinizmas. Apžiūrėjome labai daug muziejų, buvome net gi senajame Lvovo Operos ir Baleto teatre, kuris neseniai res tauruotas ir išties labai puošnus, turtingas. Didžiausią susidomėji
▲ ANKETA ABSOLVENTUI ▲
NE VISKĄ PADARĖME Mintimis dalijasi EKFF absolventės Kostė STONYTE ir Asta JIEZERSKATEĖ. 1. Jei nebūtumėt finansininkais, kuo būtumėt? Kostė: Sunku pasakyti, kai jau baigiau... Kažkada svajojau apie matematiką. Tačiau abejoju, ar keisčiau savo specialybę. Asta: O aš visą laiką, galvojau tik apie teisę. Jei žaisdavau — dažniausiai teismą: turėjau net savo „nusikaltėlių" bylas. Kodėl nestojau? Tikriausiai pritrūko drąsos.. . 2. Kaip vertinate savo mokslą Universitete? Ar viską padarėte? Asta: Oi, ne viską! Jeigu kasį leistų dabar grįžti j pirmą kursą — visiškai kitaip gyvenčiau. Reikėtų studentams daugiau dalyvauti mokslinėje veikloje, na ir mokytis.. . visur suspėti. Laikas nelaukia, metai bėga. 3. Kokie ryškiausi Įstrigę epizodai iš studentiško gyvenimo? Kostė: Tikriausiai ilgiausiai prisiminsiu turistų sekciją. . . Švi ninės kojos, nutirpusios nugaros, o visų akyse tokios šelmiškos kibirkštėlės.. . Dar neužmirštamas laužas ir gitara... Asta: Didelį įspūdį paliko paskutinė paskaita, na ir visos stu dentiškos šventes. 4. Kokioje visuomeninėje veikloje dalyvaujate? Asta: Buvau proforgė. Kad dar taip pasimokius, — kiek gali ma būtų padaryti, pataisyti, pergalvoti... Nuveikėme ne tiek jau daug. Manau, kad proforgas neturėtų apsiriboti kapeikėlių rinkimu ir posėdžiais. Darbo yra — reikia noro ir didelio. . . atkaklumo. 5. Ar mėgote skaityti .,Tarybinį studentą"? Kostė: Skaitydavome — kai spėdavome „pagriebti". Šiemet pasisekė net 3 numerius perskaityti. Ar įdomus „Studentas"? Galėtų būti įdomesnis. Rašykime daugiau apie studento buitį, apie jo problemas, bėdas, rūpesčius... Mes kažkodėl ieškome „kristaliukų"... 6. Kaip suprantate žodį „atsakomybė"? Asta: Atsakomybė atsiranda nuo tada, kai žmogutis pradeda vaikščioti. Jau tada jis atsako už savo žingsnelį. Sunku atsakomybę išsiugdyti studentui, kuris visą buvusį gyvenimą nebuvo atsakingas už save. Kostė: Atsakomybė atsiranda bedirbant. Tada tu nori nenori turi atsakyti už tai, ką padarei, už. tai, ką ruošiesi; daryti. Didelę įtaką tam daro aplinka. Aš jaučiau didelę atsakomybę prieš tė vus. 7. Ką norėtumėte palinkėti pirmakursiams? Kostė. Draugiškumo. Asta: Na, ir daugiau pamatyti, kur tik galima dalyvauti, kuo daugiau patirti. Penki metai prabėgs greitai. Skubėkit gyventi, nes studentiškų dienų nesugrąžinsi. 8. Kaip įsivaizduojate darbą? Kostė: Darbą įsivaizduoju, kaip sunkią pareigą. Asta: Negaliu pasakyti, nes nežinau net nuo ko pradėsiu. Tik gaila studentiškų dienų..; Kalbėjosi S. BARAUSKAITE
mą sukėlė Ličiakovskio kapinės. Tai tiesiog muziejus po atviru dangumi. Spėjome nuvažiuoti ir į kalnus. O netrukus mūsų nau jieji draugai jau svečiavosi pas mus. Ir štai ilgai laukta kelionė į Leningradą. Čia mus sutiko Tai komosios matematikos fakulteto aktyvas. Sunku išvardinti, kur mes buvome, ką matėme. Ir Rusų muziejus, ir Ermitažas, ir Jakaterinos rūmai, ir Petrodvorecas, ir Pavlovskas, ir Isakijaus soboras ir 1.1. Pamilome Lenin gradą, susidraugavome. Valgėme daug daug ledų ir gėrėme daug daug arbatos.. . Arba pats darbymetis — ruošiarnės kontroliniams, laikome vienus kolokviumus, ruošiamės kitiems, ruošiamės didžiajai matematikų šventei — MADI-85, į kurią atvažiuos mūsų draugai leningradiečiai... Kiekvienas iš grupės kuo nors užsiėmęs, kuo nors ypatingas: štai Raimonda ir Birutė, laimėju sios visuomeninių mokslų vikto rinoje pirmąją vietą, važiuos su SSB į užsienį, štai Deimantė ir Vygirdas — fakulteto komjauni mo komiteto ir profsąjungos redkolegijos pirmininkai, Aud rius — daug keliauja ir daug fotografuoja, Stela — pirmūnė, dirba fakulteto profsąjungos biu re, ji su Diana, Vitalija, Daiva, Nijolė, Raimonda lanko VPF, o štai Remigijus — baisiai tingi mokytis, nors visi žino — gali visa grupė — aktyvūs visuo menininkai ir mokslo „guzai“. Tai mūsų džiaugsmai ir mūsų rūpesčiai. Dar neįpusėjome studijų, dar bus daug kelionių, daug įspūdžių, naujų draugų ir nuotraukų, dar daug visokiausių įvykių prieš akis... MaF II k. I grupė
ISTORIJOS SPECIALIZUOTOJE TARYBOJE
RIMTI, IŠDIDUS, SUSIKAUPI Pirmasis istorikų dešimtukas apsigynė savo di plominius darbus.. Kaip jiems sekėsi! Šiandien pirmasis Istorijos fa kulteto istorikų dešimtukas gina si diplominius darbus. Rimti, iš didūs, susikaupę. Gražūs. . . Su kokiomis mintimis penkta kursiai sutinka šią dieną, kuri atneš tiek džiaugsmo ir galbūt nusivylimo? Kokios problemos iškilo, kiek triūso reikėjo įdėti, rašant, ieškant, kuriant, lyginant? — Jėgų atiduoti reikėjo tikrai daug, — sako Algimantas Kati lius, — o svarbiausia problema — laiko trūkumas. Antra — „ne paskęsti" tiriamoje medžiagoje. Per visą diplominį darbą reikia išlaikyti pagrindinę mintį. Labai svarbu pasirinkti tinkamą darbo struktūrą. — Kiek jėgų reikalauja diplominis? Žiūrint, kada jį pradedi rašyti (tiksliau, kada gauni temą). Jei ketini parašyti per 3 mėnesius, reikia be galo daug darbo ir ypač — kantrybės. O jei rašai 2—3 metus, man rodos, tai teikia net malonumą, — ma no Laima Bagočiūnaitė. — Rašant visą laiką norisi paskyti ką nors svarbaus, naujo, juo labiau, kad diplominių darbų temos „šviežumu" nepasižymi. — Taip, daug kas priklauso nuo temos, — sutinka ir kolegė, — jei tema prie širdies, tai įdo mu raustis ir muziejų archyvuo se, ir šimtus kartų perversti įvai rius šaltinius, enciklopedijas. O kai reikia nuolat prisiversti (ži noma, jei reikia, tai reikia — nieko nepadarysi.. .), būna daug sunkiau. — Be to, Kauno, Vilniaus mu ziejų darbuotojai nelabai noriai įsileidžia į archyvus, duoda me džiagą. .. Sakoma, kad geras vadovas — diplomanto „laimingoji žvaigž dė". Taigi ko tikimasi iš diplo
minio darbo vadovo ir kokie jam keliami reikalavimai? — Visų pirma, kad nebūtų pernelyg smulkmeniškas. Reiklu mas reikalingas, bet kai jis virs ta priekabumu, genda nuotaika. Negerai, kai vadovas atsainiai žiūri į diplomantą. Tačiau ne naudinga ir pernelyg didelė glo ba — numuša ūpą pačiam gilin tis, ieškoti. Geras vadovas turė tų išlaikyti tą „aukso vidurį". Ginantis diplominį, tenka su sidurti ii su oponentu.. . Kokios čia kyla problemos? — Norėtųsi, kad oponentas būtų savo katedros dėstytojas. Juk pasitaiko, kad iš kitos ka tedros atėjęs dėstytojas ir diplo mantas kalbasi „skirtingomis kalbomis"... Aišku, gerai, kai oponentas tolerantiškas, smulk menose neįžiūrintis tragedijos, kai jį domina tavo darbo tema. Tenka išgirsti tikrai vertingų pastabų. Kai diplomas jau beveik ran koje, galima atsigręžti atgal ir pasvarstyti — ką gauna busima sis jaunasis specialistas aukšto joje mokykloje? — Universitete gavome tik bendrą supratimą apie specialybę. O žinių kaip jauniems specialistams 5-eri studijų metai davė nedaug. Kadangi dirbti rei kės siauros specializacijos srity se, dar daug profesinių žinių ir įgūdžių teks kaupti patiems. Diplomas beveik rankoje.. . O ar jiems — šiandien tokiems rimtiems, išdidiems, gražiems — ši maža brangi knygutė bus ke lialapis į gyvenimą, ar jai teks dūlėti tolimiausiame stalčiuje, priklausys nuo pačių diploman tų..; J. KUZMICKAITE
VVU MOKYMO-AUKLĖJIMO KOMISIJOJE
Universiteto TSKP istorijos katedros docentas J. Loika gy nė istorijos mokslo daktaro disertaciją „TSKP veikla vystant žemės ūkį 1952—1970 metais (Lietuvos TSR pavyzdžiu)1'. Ofi cialūs oponentai istorijos dakta rai V. Karaliūnas (Latvijos TSR Akademinė drausmė, mokyma MA Istorijos) institutas), A. Mar sis labai svarbūs dalykai. Tuo celis (VISI), K. Surblys (Partijos rūpinasi VVU mokymo-auklėjlistorijos institutas prie Lietuvos mo komisija prie komajunimo KP CK). Diskusijoje dėl diserta- komiteto bei studentų profkomicijos dalyvavo istorijos dak tarai teto akademinė komisija. Balan V. Germanas ir S. Lazutka. Nu- džio 1—15 dienomis profkomltetarta kreiptis į Aukštąją atesta- to akademinė komisija patikrino cinę komisiją dėl geidžiamo visų fakultetų akademinių sekto mokslo laipsnio suteikimo. rių darbą. Didelis dėmesys buvo Tą pačią dieną Istorijos moks kreipiamas į tai, kiek atlikta lo kandidato laipsnio disertaciją reidų į paskaitas, pratybas, tik „Lietuvos aklųjų draugijos susi rinant lankomumą, kokių imtasi formavimas ir raida 1944—1975 priemonių. Stebėjome, kaip atsi metais" apgynė Lietuvos aklųjų skaito akademiniai sektoriai už draugijos valdybos pirmininko savo darbą sienlalkrašytje ir pavaduotojas pirmos regėjimo „Tarybiniame studente", kaip grupės, invalidas J. Karlikauskas. pravedamas „Geriausios akade Jo disertaciją oponavo istorijos minės grupės" konkursas, kiek mokslų daktaras A. Bendžius ir renginių, susirinkimų suorgani istorijos mokslų kandidatas E. zuota savo iniciatyva. Jančiauskas. (Vilniaus aukštoji Tikrinimų rezultatai parodė, kad geriausiai dirba Rasa Serpartinė mokykla). Universiteto aspirantas, Kauno žantaitė (PF) ir Violeta GraužlA. Sniečkaus politechnikos insti nytė (EKFF). Nuo jų nedaug tuto Mokslinio komunizmo ka atsilieka PEF ir GF„ o blogiausiai tedros dėstytojas A. Junevičius dirba Filologijos ir Fizikos fakul apsigynė istorijos mokslų kandi tetų akademiniai sektoriai. dato disertaciją „Lietuvos KP Gerai, kad fakultetuose prave vadovavimas socialistiniam lenk damos sustiprinto lankomumo tyniavimui pramonėje 1966— 1975 savaitės, susirinkimai pirmakur metais". Jo darbą oponavo Ta siams, informuojami blogai besi rybos narys K. Surblys ir Vil mokančių ir blogai lankančių niaus aukštosios partinės mokyk paskaitas tėvai. los TSKP istorijos katedros vedė Artėjant pavasario sesijai, nu jas doc. J. Bacevičius. Diskusijoje tarėme patikrinti fakultetų ir dalyvavo istorijos mokslų kandi bendrabučių skaityklas. datas A. Paulauskas. Fakultetuose jos neblogai įren Specializuotoji Taryba J. Kar- gtos, jaukios, darbo laikas pa iikauskui ir A. Junevičiui pri tenkina studentus. Tik FF skai pažino istorijos mokslų kandida tykloje nepaknkamas apšvieti tų laipsnius. mas. L. V. 2EIMANTAS Blogiausiai sutvarkytos 18, 15
ir 10 bendrabučių skaityklos. 18 bendrabutyje kiekviename aukš te turi būti įrengta skaitykla. 2 aukšte skaityklos vietoje sudėti muzikos instrumentai. Paklausus, kur studentai mokosi, buvo pa aiškinta, kad kai kurie kamba riai turi po 2 stalus. Gerai, jei viename kambaryje gyvena gru pės draugai. Daugiau sunkumų patiria skirtingų grupių ar spe cialybių studentai. Netvarkingas skaityklas rado me 4, 7, 11, 12, aukštuose. Vie nur trūksta stalų, kitur — kė džių, blogas apšvietimas. 15 bendrabutyje tik 6, 10, 12, 13 aukštų skaityklos tinkamai (rengtos, jaukios. Kituose aukš tuose trūksta stalų, o ypač kėdžių. 10 bendrabučio III korpuso skaitykla neveikia nuo mokslo metų pradžios, nes vis dar nesutvarkytos grindys (be parketo). Daugumoje bendrabučių skaltykios būna užrakintos, raktą turi aukšto seniūnas arba bend rabučio tarybos pirmininkas. Skaityklos užrakintos, nes atseit, išnešiojamos kėdės, net stalai. Taip yra ne visur. Pavyzdžiui, visą laiką būna atrakintos Čiur lionio gatvėje esančiij bendrabu čių skaityklos, be to, jos ir ge rai įrengtos, jaukios. Tai ar ne pačių studentų kaltė, kad nesu gebama tvarkytis su tvarkos laužytojais? Odilija JONUŠAITE Akademinės komisijos pirmininkė
Tarybinis studentas 3
0 ŠVENTĖ JAU NĖ UŽ KALNU
Kovoja studentai
Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblis ruošiasi respublikinei dainų šventei
Šių metų vasarą, liepos 19— 21 dienomis Vilniuje įvyksiančio je respublikinėje dainų šventėje, skirtoje tarybinės liaudies per galės Didžiajame Tėvynės kare 40-mečiui ir Tarybų valdžios at kūrimo Lietuvoje 45-mečiui, daug vietos teks šokiams, dai noms. Apie tai,) kaip dainų šven tei ruošiasi mūsų Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamb lis, kalbėjomės su Lietuvos TSR nusipelniusiu artistu, nuo 1972 metų — ansamblio vadovu, V. Aleksandravičiumi. — Jau vyko kolektyvų šven tės kandidatų apžiūros ir atran kos pirmasis ir antrasis turai. Kaip sekasi jūsų kolektyvui? Ką parodė antrasis turas? — Laikas nuo pirmojo turo iki antrojo išnaudotas produktyviai. Dirbome pasitempę, kūrybiškai, ieškojome, stengėmės netūpčioti vietoje. Gal kiek sunku buvo ruoštis, todėl, kad buvome ką tik grįžę iš kelionės po Ispaniją, o po to dar — Tolimieji Rytai. Ir tik dideli norai, susikaupi mas atnešė' gerus rezultatus. Sėk mingai pasirodžius antrame ture, mes buvome atleisti nuo trečio turo. — Žinome, kad jūsų vadovau jamas ansamblis pasižymi meist riškumu, brandumu. Tai puikus pavyzdys kitiems. Ką galėtumėte papasakoti apie jūsų ansamblio ruošimąsi dainų šventei? — Kelionės, koncertai, repeti cijos — tokia mūsų kasdienybė. Per metus apie 60—70 koncertų surengiame, lankėmės Čekoslo vakijoje, VDR, Vengrijoje, Bul garijoje, Lenkijoje, Mongolijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje,
niiAiPAi Universiteto knygyne „Litera" buvo pažymėta sąjungine knygy nų ir knygos bičiulių klubų diena „Kovojanti knyga", skirta Perga lės 40-mečiui. Šio renginio tiks las — propaguoti karinę-patriotinę literatūrą. Filosofijos fakulteto docentė Elena Bukelienė apžvelgė karo metų lietuvių literatūrą. Konser vatorijos studentų eiles skaitė aktoriaus meistriškumo katedros auklėtinis Ramūnas Žilakauskas. Istorijos fakulteto studentai Dai va Urbonavičiūtė ir Romas Poderys atliko keletą savo kūrybos dainų poetų J. Marcinkevičiaus, E. Mezginaitės ir O. Baliukonytės žodžiais. Buvo surengta naujausių kny gų paroda. Aušra 2vinakevlčiūtė Iki šiol žurnalistikos specialy bės studentai, baigę pirmą kursą, mokomąsias praktikas atlikdavo spaustuvėse. Šiais metais yra pa keitimų. Kursas suskirstomas j grupeles po 10 žmonių. Kiekvie na grupelė pamainomis atliks praktiką TVR komitete, respubli kinių bei rajoninių laikraščių redakcijose. Studentai talkinin kaus laiškų skyriuose, susipažins su redakcijų darbo specifika. Tokios praktikos nauda ta, jog į antrą kursą studentai ateis su sipažinę su praktine busimojo darbo puse. Katedroje jau pa ruošta ir apsvarstyta praktikų eiga, užduotys, paskirti grupių vadovai. V. ŽEBRAUSKAITE
Ruošiantis atsakingam momentui tenka padirbėti daugiau. Pagrei tėja gyvenimo ir kūrybos ritmas. Sunki ta nematomoji ansamblio darbo dalis — repeticijos. Daug triūso reikalauja bet koks pasi rodymas. Tenka prakaituoti po 8—10 valandų. — Su kokiomis problemomis tenka susidurti? — Per daug didelių ir svarbių problemų neiškyla, nors... Mes turime choro, orkestro, choreo grafijos klases, bet prieš pasiro dymus, padidėjus repeticijų skai čiui, norint parepetuoti visiems kartu, tenka ,,skolintis" salę iš fizinio katedros. Stengiamės išlaikyti nuolatinius nesikeičiančius šokėjus, daini
ninkus, neprarasti dinamiškumo, gyvybingumo. Svarbu, kad būtų šimtaprocentinis lankomumas, tada garantuota kolektyvo sėk mė. — Ką galėtumėte pasakyti apie respublikinės dainų šventės repertuarą. Kaip jis formuoja mas. Kaip sekasi įsigilinti į re pertuarą? — Kaip žinote prieš kiekvieną dainų šventę yra keičiama pro grama. Į 1985 metų dainų šventės repertuarą įtrauktos „Draugys tės" juosta" (muz. A. Bražinsko, ž. V. Barausko), „Augo mergelė ir bernelis" (lietuvių liaudies dai na, harmonizuota V. Juozapaičio), taip pat „Karvojėlis" (muz. V. Juozapaičio, chor. J. Lingio),
„Darbo rankos" (muz. A. Bra žinsko, ž. Gedos, chor. J. Lin gio) šokiai ir 1.1. Iš repertuare pateiktų dainų ir šokių mes prieš šventę burtų keliu sužinosime vieną ir tą, lai mingąją, atliksime. Kadangi šven tė skirta tarybinės liaudies per galės Didžiajame Tėvynės kare 40-mečiui ir Tarybų valdžios at kūrimo Lietuvoje 45-osioms me tinėms, tai mūsų dainų ir šokių pynė — tai taikos branginimas, pagarba tarybinių karių iškovo jimams, darbo šlovinimas. — Ačiū už pokalbį ir — sėk mės svarbiausiame metų koncer te! L. BYTAUTAM R. KŪGINIO nuotr.
Turkijos karinė vyriausybė labai suvaržė studentų teises. Universitetuose panaikinta auto nomija, kuri buvo (vesta prieš 60 metų. Visą aukštųjų mokyklų darbą Turkijoje koordinuoja Aukštojo mokslo komisija, kuri yra pavaldi tik šalies preziden tui. Jau atleisti 327 aukštųjų mokyklų dėstytojai, nemažai profesorių persekiojama už jų dalyvavimą visuomeninėje veik loje. Komisija turi teisę keisti aukštųjų mokyklų vadovybę, ap riboti studentų veiklą. Uždrausta vaikinams auginti barzdas, o merginoms dėvėti kelnes. Labai apribotos studentų ir dėstytojų kelionės j užsienį. Tam reikia gauti specialų leidimą. Pagal naujus įstatymus studentams nebegarantuojama teisė Į darbą. Ir vis daugiau studentų kiekvienais metais prisidės prie didžiulės kapitalo šalių bedarbių armijos. XXX
Dideli studentų neramumai, bruzdėjimai vyko Pietų Korėjo je. „Reikalaujame demokratijos Universitetuose", „Atkurkite de mokratinio teisingumo partiją" — tokius reikalavimus kėlė Seu lo studdentai. Jaunimas protesta vo prieš šalies diktatoriaus Cšon Du Chvano kelionę j Japoniją, prieš proamerikinę politiką, anti liaudinį režimą. Pagal Pietų Ko rėjos karinio vadovo įsakymą buvo iškviestas 10 000 policinin kų būrys, kuris ašarinėmis du jomis ir lazdomis bandė nuslo pinti bruzdėjimus. XXX Praėjusiais metais studentų ne ramumai vyko ir Sudane. Buvo uždarytas vienas iš didžiausių šalies Kchartumio universitetas. Beje, jis nuo 1973 metų uždaro mas jau septintą kartą. Šių šalių vyriausybės neturėtų užmiršti, kad studentų kovaj — tai geriau sias barometras vyriausybės po litikai nustatyti. Susirūpinę ir Austrijos studen tai. Kaip pasakė Austrijos studedntų profsąjungos pirminin kas, vyriausybė vis mažina asignacijas švietimui. Tik 20% šalies studentų gauna stipendijas, la bai trūksta bendrabučių, dėsty tojų, auditorijų, mokymo prie monių. Dėl šių priežasčių kartais reikia laukti net pusę metų, kad būtų galima laikyti egzami ną. XXX
NE VIEN ŽINIOS IR ELGESIO TAISYKLĖS Žurnale „Studenčeskij meridian" vyksta diskusija apie inte ligentiškumą. Kaip tapti inteli gentu? Atrodo, pakanka baigti aukštąją mokyklą. Tačiau tai — tik formalumas. Taip išugdyti asmenybę, kad žmogus būtų ir išorinės, ir vidinės kultūros ne šėjas — ne paprastas uždavinys. Apie tai dalijasi mintimis, ir bai gę aukštąsias mokyklas, įvairių sričių specialistai. Štai ką žurna le rašo du akademikai — Dmitrijus Lichačiovas ir Aleksandras Losevas. Pateikiame ištraukas iš jų straipsnių. D. Lichačiovas Inteligentija reikalinga ir ap linkiniams, ir pačiam žmogui. Tai nepaprastai svarbu, ir visų pir ma todėl, kad gyventume laimin gai ir ilgai — taip, ilgai! Nes .inteligentiškumas — tai dvasinė sveikata, o sveikata reikalinga, norint gyventi ilgai — ne tik fiziškai, bet ir protiškai. Daugelis mano: inteligentiškas žmogus — tai tas, kuris nemažai perskaitė, gavo gerą išsilavini mą (ypač humanitarinį), daug keliavo, moka kelias kalbas. Galima visa tai turėti ir būti ne inteligentu, o galima ir šito neįvaldžius tapti viduje inteligentiš ku žmogumi. Atimkite iš tikrai inteligen tiško žmogaus jo atmintį. Tegul jis užmiršta viską pasaulyje, —
literatūros klasikus, didžiausius meno kūrinius, svarbiausius isto rijos įvykius, bet jeigu jis išsau gos jautrumą kultūros verty bėms, estetinį pojūtį, galės at skirti tikrus meno kūrinius nuo grubiai stebinančių surogatų, jeigu jis sugebės žavėtis gamtos grožiu, suprasti kito žmogaus charakterį ir individualybę, įeis į jo padėtį, o supratęs kitą žmogų, padės jam, nebus šiurkš tus, abejingas, piktavalis, pavy duolis, įvertins kitą pagal nuo pelnus, — tai ir bus inteligentiš kas žmogus. Inteligentiškumas išryškėja tūkstančiuose smulkme nų: pagarbiai ginčijantis, nepas tebimai (būtent nepastebimai) padedant kitam, saugojant gam tą, netgi kukliai elgiantis prie stalo, nešiukšlinant aplinkui — nešiukšlinant nuorūkomis! ar bar niais, kvailomis mintimis (tal"irgi šiukšlės, ir ne bet kokios)! Inteligentiškumą reikia savyje ugdyti, treniruoti — treniruoti dvasines jėgas, kaip treniruoja mos ir fizinės jėgos. Pikta reak cija j aplinką, grubumas ir kitų žmonių nesupratimas — tai dva sinio silpnumo, nesugebėjimo gyventi požymiai. Silpna dvasia silpnina kūną. Aš ne gydytojas, bet šituo esu įsitikinęs. Švelnu mas ir gerumas daro žmogų ne tik fiziškai sveiką, bet ir gražų. Veidas, kurį dažnai iškraipo
pyktis, tampa bjauriu, šio pikto žmogaus judesiai netenka grakš tumo — ne to pabrėžiamo grakš tumo, o natūralaus, kuris nepa lyginti brangesnis. A. Losevas
Būti tarybiniu inteligentu — nuolatos, be paliovos dirbti. In teligentiškumas — ne tik apsi ginklavimas, bet ir ryžtas kovoti. O norint kovoti, reikia orientuo tis visuomeninėje istorinėje situ acijoje. Kadangi tokia situa cija jau reikalauja kritiško požiūrio į tikrovę, tai inteligen tiškumas būdingas tiktai tokiam žmogui, kuris yra kritiškai mąs tantis visuomenininkas. Toks kultūros darbas — tai ne liūdna būtinybė, o nuolatinis džiaugs mas, dvasinis lengvumas, šventė. Inteligentui darbas — tai amži nos jaunystės ir džiaugsmingo tarnavimo visų žmonių laimei šventė.
f
Inteligentiškumas — tai visuo met žygdarbis, padedąs užmiršti egoistinės egzistencijos poreikius. Tačiau inteligento siela tokia paprasta, kad ji nejaučia savo pranašumo prieš neinteligentiš kus žmones. Inteligentijos nega lima išmokti — ji reikalauja ilgo auklėjimo ir saviauklos.
Lotynų Amerikos universite tuose vis labiau įsivyrauja antiameriklnės nuotaikos, čia ryžtin gai kovojama prieš imperializmą. Oksfordo universiteto dėstytojai A. Henesis, Houstono universite to profesorius R. Atkinas pareiš kė, kad reikia šio regiono aukš tąsias mokyklas „neutra lizuoti". paversti privačiomis. Matyt, tokiu būdu buržuaziniai politikai nori pritraukti kuo daugiau žmonių su aukštuoju iš silavinimu į „rojų žemėje" — JAV. Visai neseniai kas devin tas busimasis gydytojas ir inži nierius išvykdavo iš Lotynų Amerikos, kurioje ypač trūksta specialistų, su aukštuoju išsila vinimu, j užsienį. Reikia tikėtis, kad naujos antiameriklnės nuo taikos sustabdys „protų nutekėji mą" j užsienį. Studentai kovoja už taiką, draugystę, bendradarbiavimą. Jaunimas supranta, kas yra lai mė, kas yra taika. Pagal užsienio spaudą paruošė
Parengė Rima GUDAITYTE
A KUTREVICIUS
4
Tarybinis studentas
TAIKOS PAVASARIS ▲ STUDENTŲ FOTODARBAI A
Ryškia vyriška gaida V kurso mediko Arvydo Satkaus fotoparodoje skamba trys, perifrazuojančios vieną temą, fotografijos: ..Frontas", „Atsitraukimas", „Sprogimas". Jose autoriui pa vyksta išsivaduoti nuo tradicinio pavasarinio gamtos suvokimo. Jam pavasaris — dviejų milži niškų jėgų, tarp kurių taikos nėra ir negali būti, susidūrimas. Jos bėga viena j kitą, kol neatsimuša kaktomis, susiremia ir
sustingsta — spragteli fotoapara tas: „Frontas". Paskui Arvydas pro objektyvą it pro karinį žiū roną, stebi, kaip senka žiemos jė gos — „Atsitraukimas", fiksuoja nebylų, juodai-baltu plyšiu žiojėjantį sprogimą — „Sprogimas".
XXX Stebina savotiška fotografijų išdėstymo tvarka. Iš pradžių su trinki, keista, kodėl vienos te
A ASTRUS SIGNALAS A
PAŠALINTI UŽ GIRTAVIMĄ... Praeitame laikraščio numeryje akį patraukė kiek neįprastas skelbimėlis: už girtavimą paša linta Istorijos fakulteto psicho logijos specialybės II kurso stu dentė D. Vilkelytė. Prie žinučių apie tai, kad su Universitetu at sisveikinama už akademinės drausmės pažeidinėjimą, už blo gą mokymąsi, jau pripratome Bet kokios mintys gali atklysti, perskaičius anas eilutes — paša linta už girtavimą.. . Mada? Įpro tis? Būtinybė? Argi reikia slėpti, kad ne vieno Universiteto stu dento gali laukti panašus likimas? Arba prisiminkime mūsų ben drabučius. Ir juos galime pailius truoti dar šviežutėliu faktu.
Naktį iš gegužės 24 į 25 die ną Universiteto bendrabutyje Nr. 5 apsilankė Universiteto studentų profsąjungos ir opera tyvininkų komisija. Reido daly vius sudomino šurmulys 27 kam baryje. Jo šeimininkė pasirodė
besanti A. Siniauskaitė. Seimi ninkė ir svečiai „šventė". Triukš mą girdėjo ne tik gretimų kam barių gyventojai. Bet nesudraudė jų nei bendrabučio taryba, nei komendantė. Ir dar — pasirodo, kambario šeimininkė A. Siniaus kaitė pašalinta iš Universiteto kaip nepažangi studentė. Kodėl bendrabutyje gyvena pašaliniai? Ar galima kalbėti apie sveiką ir gražią buitį tokiame bendrabu tyje? Atrodo, nuošalyje liko ir bendrabučio taryba, ir komen dantė. Sakysit, esam visi suaugę? Faktai apie didelį sąmoningu mą nekalba. Jau ne pirmą kartą kalbam apie tai, kad didesnį sa varankiškumą privalo jausti bendrabučių tarybos, kad tik ta da jos taps tikru bendrabučių savivaldos branduoliu, daug pri sidės prie sveiko gyvenimo bū do, sveikos buities diegimo. Kol kas iniciatyvos trūksta. A. MALINSKAS
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI MaF — IV k. R. Sabaliauskaitė, IV k. G. Gečiauskas. IF — I k. R. Sagadinaitė, IV k. V. Zakaitė. EKFF — I k. L. Gaušytė, II k. I. Kačanovič, III k. J. Utkevič. PEF — V k. A. Grybaitė.
mos, vos ne vieno ciklo fotogra fijos išsimėčiusios, atrodo, pra radusios vidinius saitus. Bet ati džiai įsižiūrėjęs, sekdamas vidi nių nuotaikų kaitą, pastebi, kad tai kūrybinis sumanymas: foto grafijas išdėstyti ne atskiromis, vienalytėmis atkarpomis, tarp kurių liktų plyšiai, o žaisti, perifrazuoti, komponuoti mozaiki niu principu. Jau, atrodo, brėžia si lygi vienos temos tiesė, bet staiga ji lūžta, peršoka į kitą: studentiška šventė pinasi su lyrišku gamtos vaizdu, dar vie nas etiudas gamtos tęma ir vėl protrūkis — laužte, žvilgsnis krypsta į medikus, sustingsta studentiškos kasdienos akimirkos ir čia pat, tame pačiame talpia me foto pasaulyje — dukra Ie vutė, dinamiškas kaimo vaizdas, grafiškai trapi balandžio obelė lė. XXX Pavasaris — karklai, ieškantys savo atvaizdų patvinusios upės drumstame vandeny („Pavasaris prie Žeimenos I"), medis, atsi skyręs nuo kranto ir jau palin kęs žingsniui į upę („Ledams iš plaukus"). Pavasaris — tradici nis žiūrėjimas į bąlantį sodą, ku rio kamputy, užimančiame treč dalį fotografijos — senelio so dyba („Senelio sodyba"), anūkė, i: senos obels atžala — jauna baltapūkė obelėlė („Anūkė"). Portrete emocinis-reikšminis krūvis tenka, detalei. Detalė kaip prizmė laužia regėjimo spindulį — ir herojus atgyja, fotografuo jamu momentu tampa maksima liai išraiškingas: putlus Ievutės pirštukas, įko pęs į puodelio vidų — minkštos matinės linijos, tonų ir pustonių dermė („Ievutė"); trys ką tik prasikalę dantukai, valiūkiškai žvilgančios akys („3 dantukai").
pinamas nūkro plote — detalėje („Momento kaina", „Prof. B. Kazlauskas", f,Diagnozė"). Sten giamasi pateikti mediko žmo gišką ir profesinę charakteristi ką: įtemptas darbo ritmas, trumpame prisilietime glūdinti ramy bė („Pasitikėjimas"). XXX
lis tirpsta jaukios šviesos pripil dytame ore. Virš žiedo, ištiesusi aprūdijusius pirštus, kybo spyg liuota viela: Čia pat galvutę ke lia antras, trečias žiedelis. .. Pa vasaris. .. Taikos... Arvydas — „Studentiško obje ktyvo" konkurso diplomantas, še šių parodų autorius. Paskutinioji „Taikos pavasaris" — skirta Per galės 40-mečiui.
. . .kelia rausvą galvutę žibuoklė. Pūkuotas, liaunas jos kūne-
Niką AUKŠTA1TYTE
XXX Traukia Arvydą ir medicinos tema. Portretas vėl gi detalizuo tas, sustabdyta akimirka, atsklei džianti esmę, charakteris sutal
Spurtas Šiemet, kaip ir kiekvienais metais vyko respublikos aukštų jų mokyklų sporto klubų žaidy nių plaukimo varžybos. Kuriam laikui užmiršę studijas, Vilniaus „Žalgirio" baseine varžybų ati darymui išsirikiavo KKI „Atle to", VPI „Šviesos", VU „Moks lo", KMI „Mediko", 5PI „Pe dagogo", LŽŪA „Pilėnų", VISi „Inžinerijos" ir KPI „Politechni kos" studentai. Prasidėjo 2 die nas trukęs sportinis plaukikų ginčas. Pagrindinė kova dėl nugalė tojo vardo vyko tarp praėjusių metų prizininkų: „Mokslo" (I vieta), „Šviesos" (II vieta) ir „Atleto" (III vieta). Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad nugalė tojo vardą iškovojo „Atletas". Antroji vieta atiteko „Švie sai", trečioji — „Mokslo" ko mandai. Įtemptoje kovoje, kurią stebėjo TSRS nusipelnęs trene ris V. Bimba, LTSR plaukimo vyr. treneris V. Kupstys bei gau sus sirgalių būrys, komandoms „našiausi" buvo: J. Ivanauskai tės, A. Sidorenkos, A. Buzely tės plaukimai. Kaip ir kiekvie nose varžybose netikėtumų ne stigo. Vienas iš jų Universite to komandos nario A. Intejevo pasirodymas. Šis paruošiamojo skyriaus studentas pergalingai baigė visus plaukimus „krūti nės" stiliumi, tuo pačiu koman dai duodamas labai reikalingus taškus.
Daug sveikinimo žodžių nusi pelnė Kūno kultūros instituto, Pedagoginio instituto komandos. Tačiau neteisinga būtų užmirš ti Universiteto sportininkų pa
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 811923, išduotą EKFF studen tui Arvydui KAZLAUSKUI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 801741, išduotą EKFF stu dentui Audriui ŠUKEVICIUI, lai kyti negaliojančiu.
sipriešinimą anksčiau minėtoms komandoms, turinčioms ne tik gerą sportinę bazę, bet tuo pa čiu ir atitinkamą pasiruošimą.
A. BAJORINO tekstas ir nuotrauka
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820247, išduotą FF studentui Raimondui UŽDAVINIUI, laikyti negaliojančiu.
Prancūzų kalbos katedra ir prancūzų kalbos ir literatūros specialybės IV kurso studentai nuoširdžiai užjaučia Nijolę TEIBERIENĘ mirus tėveliui.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1304. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 13540. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 «CoBeTCKHū cTy;-"HT — opraH naprKOMa, percropaTa, KOMirreTa komcomoab, npocJncoMa oPAėHoa Tpyaoboto Kpacnoro 3HaMeHB h Apy»6ti HapoAon BuABHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom «3MKe. PeAaKTop R. IIpaHKaŪTe.
Redaktorė J. PRANKAITE