LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
VMŲ SAUŲ PBOtfTAItAI; VttNVIUTISj
canvBims scuDencas
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 18(1317) 1985 METŲ BIRŽELIO 3 D.
PIRMADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
Kronika iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiir
Gruodžio mėnesj bendrame Universiteto rektorato, partinio komiteto ir mokslinės tarybos posėdyje buvo aptartos FilF litua nistikos katedrų, balandžio mėnesį — Fizikos fakulteto dekanato, partinės organizacijos, katedrų darbas, Įgyvendinant TSKP CK 1983 birželio ir 1984 m. TSKP CK balandžio plenumo nutarimus. Posėdžių nutarimuose buvo pažymėta, kad Filologijos ir Fizikos fakultetuose itin opūs yra akademinės drausmės klausimai, nepa tenkinamas busimųjų pedagogų ruošimas. Šiandien pasakojame apie tai, kaip šiuose fakultetuose pasi ruošta pavasario sesijai.
Džiaugies kartu su pavasariu, bet artėja sesija ir tu nori — nenori prisiverti (ar esi priver čiamas) neįprastais tempais „ry ti" vadovėlius, savus ir svetimus konspektus, gilintis į ne visai aiškius dalykus ir kankinti savo atmintį kažkieno kažkada atras tais apibrė.žimais. . . Ech, medi kai, matematikai, chemikai — jų galvos pradaužtos formulėmis. .. Filologai — rimti minties ir jaus mo žmonės, bet. . .
natą, svarstomi, jiems reiškiami papeikimai, gąsdinami stipendi jomis. Ir kokia išvada? Aišku, specialių eksperimentų neprave da šia tema, bet svarstymas lie ka svarstymu. . . Daug problemų sukelia savai te iki sesijos, kai laikomos Įskai tos, o jų laikas ribotas. .. Tada ir pažeidžiamas paskutinių pas kaitų lankomumas, drausmė... Čia gal ir ne tik pačių studentų klaida?
Jei netyčia atklysi į Filologi jos fakulteto komjaunimo komi teto posėdį ir panorėsi brūkštelėtį keletą žodžių apie ruošimąsi sesijai, akademinio sektoriaus vadai susirauks ir nepatenkinti nustebs, jog žurnalistai, kaip įprasta, viską perdeda dar su įvairiomis fantazijos peripetijo mis. . .
MAK-o veikla — sesijos lai kotarpis. Lankomumo kontrolei skiriami žurnalai, kuriuose patys dėstytojai gali įrašyti praleistų paskaitų skaičių bei kitas pasta bas. Informacijos niekada nėra perdaug, todėl didelis dėmesys skiriamas pirmakursiams. Ruo šiantis žiemos sesijai, MAK-as organizavo susitikimą su dėstyto jais, vyresnieji draugai aiškino bendrą egzaminų, įskaitų laiky mo tvarką.
. . . Kaip ir bet kuriame fakul tete (Universitetas juk vienas), brdos čia tos pačios. Keletas Nejučia pasipynė mintis. .. o specialybių, ruošiančių ne per kaip vyrai?. . Jų Filologijos fa _ didelį kontingentą busimųjų kalbotyrininkų ir filologų (prancū kultete ne tiek jau daug. Gal, zų, vokiečių), kur atsiranda glau sakau, jie stropesni už savo ko dus ryšys tarp dėstytojo ir stu leges? Pavyzdžiui, jei pirmame dento, gali pasigirti gerais ir la kurse buvo 25 vyrai, IV jų liko 10 — aišku, sąmoningiausi, stro bai gerais rezultatais. Tačiau ru sų, lietuvių kalbų busimieji spe piausi. Kiti — „iškrito"... Vy rai gali dirbti mokslinį darbą, cialistai dažnai laužo akademinę drausmę, nuo ko kenčia jų pa baigę VVU. Merginos preten čių pažangumo rodikliai. Kalbų duoja į pedagoginį... mokymasis — sudėtingas daly XXX kas. Kaip matematikas tiki for mule, filologas tiki žodžiu — Vakarėja. Sarbievijaus kiemas nagrinėja jo sandarą, skambesį, kilmę — su kiekviena paskaita prisipildo jaunatviško klegesio. sužinai vis daugiau naujo. Ir su Gal kuris iš tos minios nešasi kiekviena praleista paskaita di širdyje brandintą žodį? .. Kitas gal skuba gilintis j leksikologidėja spraga tame žinojime. jos ir kalbotyros paslaptis, gal Paskaitų lankomumas — asme ninis studento reikalas. Čia pra paskaitoje gautas žinių raktas byla mokykloje išugdytas parei atvers duris į nuostabų žodžio ir minties pasaulį.. . Gal tas bran gos jausmas. O jei jis tyli — būk malonus, užleisk vietą ki dintas žodis suguls baltame po tam — kam vargti penketą me pieriaus lape, o gal jam taip ir tų. Koks būsi studentas, toks bū nebus suteiktas pavidalas. . . si specialistas. Ir taip jau trošku Ruošiamės sesijai. Nemėtysim gyventi nuo pasyvumo ir abejin akmenų vieni kitiems į daržą, gumo. mąstysim realiai ir objektyviai... Signalinė sesija — vienintelė Mūsų pažangumas priklauso nuo galimybė patikrinti studento ži mūsų pačių. Antraip — kaip pa nias ne egzamino metu. Vertini sidžiaugsi savo darbo vaisiais? mo sistema: 0—1—2. Surinkusie Jolita LINKEVIČIŪTE ji tris nulius kviečiami į deka
Sesija. V. VILŪNO nuotr.
KOKIA JI BUS? Kaip ruošiasi artėjantiems eg zaminams VVU FF studentai, paprašiau pasidalinti mintimis fakulteto dekaną profesorių An taną Bandzaitį. — Po žiemos sesijos pagal pa žangumą FF Universiteto tarp fakultetų užėmė, deja, priešpas kutinę vietą. Galima būtų rasti pateisinimą šiam faktui. Juk fi zika — tikrai sunkus mokslas, ir jį studijuoti yra sudėtinga. Bet... Ne pirmi metai pastebi me, kad vyresni, t. y. IV, V, kursai egzaminus išlaiko žymiai geriau, negu) pirmakursiai. I kur so programoje labai daug aukš tosios matematikos pratybų, nė kiek ne mažiau, negu matemati kos specialybės studentams. Pir makursiai dar, tiesą sakant, ne moka mokytis, stengiasi visur eiti, viską lankyti, o savos sa varankiško darbo sistemos dar neturi. Todėl pirmakursiai ir su darė didžiąją skolininki) dalį. Fakultete buvo imtasi reikiamų priemonių, kad apie artėjančią sesiją studentai negalvotų kaip apie laimės dalyką, arba abejin gai mąstytų, jog „tą trejetą vi suomet gaus". Apie tai kalba FF komjauni mo organizacijos sekretorius A. Rukšėnas: — Tuoj po žiemos sesijos bu vo sušauktas I kurso studentų tėvų susirinkimas, kur viešai paskelbėme skolininkų sąrašą. Neatvykusius apie sūnaus ar dukros sesijos pažymius kurato riai informavo raštu. Nepažangius studentus apsvarstėme fa kulteto MAK-o, komjaunimo ko miteto . posėdžiuose, buvo pa reikšti komjaunimo komiteto, fa kulteto dekano papeikimai, net nutrauktas stipendijos mokėji mas. Tai bene veiksmingiausios priemonės, kurių ėmėmės, kad pavasario sesiją išlaikytume ge resniais pažymiais. — Jau
prasidėjo valstybiniai
egzaminai, — toliau mintį tęsia fakulteto dekanas prof. A. Bandzaitis. Juos laikant, ypatingų problemų paprastai neiškyla. — Vis dėlto visuomenės moks lus fizikai lengviau įkerta, negu specialybės dalykus, — priduria, fakulteto prodekanas docentas S. Vengris. Jau laikė studentai valstybinį mokslinio komunizmo egzaminą. Ir rezultatai neblogi: 23 studentai išlaikė labai gerai, 43 — gerai,, 38 — patenkinamai. Ir tik vienas studentas neišlaikė šio egzamino. — Sėkmingą visuomenės mo kslų studijavimą galima paaiškin ti tuo, jog filosofija, ypač dia lektinis materializmas yra gana stipriai susietas su fizika, taip pat egzistuoja ta pati studijavi mo sistema: stebėjimas — teo rinis mąstymas — eksperimentas, — kalba fakulteto dekanas. — Dabar mūsų diplomantai jau ruošiasi diplominių darbų gyni mui. Gynimas dažniausiai vyksta sklandžiai ir ypatingų sunkumų nesudaro. Diplominių darbų te mos būna įdomios, dažniausiai tai mokslinio tyrimo darbai. Sa lia studentų visuomet dirba fa kulteto moksliniai bendradarbiai, kurie gali padėti, pakonsultuoti. Todėl diplominių darbų kontro lės, lygio klausimai savaime išsi sprendžia. Nusirašinėjimo prob lema net nekyla, nes fizika — sparčiai besivystantis mokslas, ir vienodų diplominių darbų te mų nebūna. Norėčiau, kad pavasario sesi ja fizikams būtų sėkmingesnė. O linkėjimai jiems patys paprasčiau si: mokytis, kol dar yra šiek tiek laiko, „užkaišyti" visas spra gas, atsiradusias po praleistų laboratorinių užsiėmimų, paskai tų, prieš egzaminą gerai išsimie goti ir, žvaliai nusiteikus, ateiti į egzaminą. Sėkmės! Laima KRAUJUTYTĖ
KOMJAUNIMO KOMITETE Gegužės 23 dieną VU kom jaunimo komitete Įvyko posėdis. Jame aptarti sąjunginio komjau nimo ir jaunimo žygio, Komunis tų partijos ir Tarybinės liaudies revoliucijos kovų ir darbo šlo vės vietomis, dalyvių IX Univer siteto sąskrydžio, skirto Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 4Cmečiui rezultatai. Pranešimą skaitė komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduo tojas ideologiniam darbui E. Valiukevičius. Posėdyje buvo apžvelgti per paruošiamąjį sąs krydžio laikotarpį Įvykę rengi niai: sieninės spaudos ir vaizdi nės agitacijos konkursas, visuo menės mokslų viktorina, žiemos žygis, ekspedicija „Mano Tėvy nė — TSRS" ir kt. Taigi suvesti karinio-patriotinio įarbo rezulta tai, akcentuoti laimėjimai, iškel ti trūkumai. Ataskaitiniame pranešime pa brėžta, kad pasiteisino pirmą kartą šiemet Įvesta nauja verti nimo sistema. Koiiciental dides ni tuose konkursuose, kur daly vauja daugiau atskiro fakulteto narių. Pažymėta, kad šiame sąs krydyje gerai pasirodė Ekonomi nės kibernetikos ir finansų, Pra monės ekonomikos ir Istorijos fakultetų komandos. Akcentuo tas geras organizacinis darbas. Sąskrydyje dalyvavo 200 studen tų. Svarstant klausimą komjauni mo komiteto nariai patelkė pa siūlymus. Atkreiptas dėmesys Į nepakankamai aukštą studentiš kų miniatiūrų meninį lygiRūta MARCINKEVIČIŪTE
I VISUOMENĖS MOKSLŲ KONKURSO TURAS i
Baigiasi I visuomenės mokslų konkurso, skirto Pergalės 40-mečiui ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 45-mečiui, turas. Fa kultetuose vyksta konferencijos kuriose Išklausomi geriausi kon kursui pateikti darbai. Gegužės 23 dieną Įvyko Tei sės, Pramonės ekonomikos ir Prekybos fakultetų pirmųjų kur sų konferencija. Studentai, vado vaujami doc. G. Juknienės, akty viai dalyvavo visuomenės moks lų konkurse — parašyta nemažai referatų, geriausi iš Jų bus pa teikti II konkurso turui. Už aktyvų dalyvavimą stu dentams A. Dėdenaitei, E. Mic kevičiūtei, I. Kasperavičiūtei, V. Diržytei, A. Valinskui, R. Budni kaitei, Z. Girulskiui Įteikti VVU komjaunimo komiteto garbės raštai. J. VILUTYTE