cara/Bos H scupencas VMJ iAUŲ PBOLFf ARAI. VttHVIUTtU
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
▲ FAKULTETO PARTINĖJE ORGANIZACIJOJE ▲
NAUJI DARBAI Gegužės 30 dieną įvyko Pramonės ekonomikos fakulteto par tinės organizacijos susirinkimas, kuriame buvo apsvarstyti PEF uždaviniai, kuriuos iškėlė TSKP CK balandžio plenumas. Prane šimą perskaitė fakulteto partinio Irluro sekretoriaus pavaduotojas T. Chomentauskas. Diskusijose kalbėjo fakulteto prodekanas J. Kunčiną, metodinio kabineto vedėjas A. Paškevičius ir kiti. Ruošdamiesi TSKP XXVII suvažiavimui, komunistai dar kartą peržiūrėjo savo darbus, aptarė iškilusius uždavinius. Pagrindinis jų uždavinys — aukštos kvalifikacijos specialistų ruošimas res publikos liaudies ūkiui. Dirbama pagal vieningus mokymo planus, bet atskirų disciplinų dėstyme tr ūksta perimamumo, dirbama nekompleksiškai. Dar dažnokai dėstytojai savo nuožiūra keičia pas kaitų laiką, auditorijas, nesilaiko paskaitų režimo. Būtina taip pat kelti paskaitų lygj, kad jis visiškai patenkintų studentų porei kius. Tik tada bus galima pasiekti gerą akademinę drausmę. Fakultete reikia (vesti vieningą diplominių ir kursinių darbų rašymo tvarką, sutvarkyti jų apskaitą. Studentų kursiniai darbai kasmet turi būti sudėtingesni, gilėti savo turiniu. Svarbu nekar toti tų pačių temų, kad nebūtų sudaromos sąlygos nusirašinėji mui. Fakultete yra (rengtas geras kabinetas. Čia ir galėtų būti dl plominių bei kursinių darbų kartoteka. Būtina padidinti reikalavimus moksliniam tiriamajam darbui, vertinti jį objekytvial, dalykiškai. Dar nemažai formalizmo būna suvedant fakulteto katedrų so cialistinio lenktyniavimo rezultatus. Čia būtina vertinimo kont rolė, didesnė vadovo atsakomybė už viso kolektyvo darbą. Apie tai, kaip vykdomi praėjusių susirinkimų nutarimai, papa sakojo PEF partinio biuro narys doc. K. Vyšniauskas. Jis tei giamai (vertino priemones akademinės drausmės stiprinimui. Fa kultete (vestos naujos užsiėmimų lankomumo suvestinės, grupių seniūnai įpareigoti informuoti dekanatą ne tik apie nelankan čius studentus, bet ir užsiėmimus praleidusius dėstytojus. Ne mažą reikšmę studentų akademinei drausmei turi ir visuomeni nio maitinimo organizavimas. Gerai vertinamas ideologinis auklėjamasis darbas. Alia SOBClKAITĖ
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETE Gegužės 30 dieną Universiteto studentų profsąjungos komi tetui buvo įteiktas TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio moks lo ministerijos bei sąjunginio švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos Centro Komiteto Gar bės raštas už aktyvų dalyvavimą sąjunginiame studentų darbo, buities ir poilsio sąlygų gerinimo konkurse. Apdovanojimą įteikė LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas V. Pranaitis. Šia proga įvykusiame studentų profsąjungos komiteto posė dyje kalbėjo komiteto pirmininkas S. Povilaitis, Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas E. Valiukevi čius. Buvo susmuoti darbo rezultatai, kalbėta apie problemas. Studentus pasveikino Universiteto prorektorius doc. I. Zeberskis. D. MILIŪNAITE
riUMPAI Istorijos fakulteto Žurnalisti kos specialybės pirminėje kom jaunimo organizacijoje vyko su sirinkimai, kuriuose buvo Svars tomas TSKP CK nutarimas „Dėl priemonių girtavimui ir alkoho
lizmui įveikti". Susirinkimuose kalbėję dėstytojai, kursų kurato riai ir patys studentai atkreipė dėmesį į nutarimo punktą, ku riame sakoma, kad būtina siek ti, jog alkoholio visai nevartotų moksleiviai, studentai, kad jis nebūtų vartojamas jaunimo ben drabučiuose. J. KLINGERYTĖ
▲ SESIJA SESIJA SESIJA SESIJA SESIJA ▲
PATS ĮKARŠTIS
Kai atėjau į prekybos fakul tetą, koridoriuose buvo tylu kaip eilinę dieną paskaitų metu. Prie dekanato akį patraukia pavasa rio sesijos egzaminų tvarkaraš čiai. Vienas iš jų, trečiojo kur so, rodė, kad sesija jau pačiame įkarštyje. — Taip, trečiakursiams pats darbų įkarštis. Jie jau išlaikė po du egzaminus, — patvirtino fakulteto prodekanė doc. K. Vaištarienė. Ji papasakojo, kad ginti kur sinius darbus ir laikyti egzami nus studentams sekėsi nevieno dai gerai. Būta dalykų, kuriuos trečiakursiai laikė ypatingai sun kiai. — Tai paprastai būna materia linio-techninio aprūpinimo egza minas... Yra ir nelaikiusių. — Susidaro kažkoks nuolati nis skaičius studentų, dėl vienos ar kitos priežasties prašančių atidėti sesiją. Tai fakultete neto leruojama. Paprastai studentams
siūloma laikyti sesiją kartu su visais, net jeigu atidėjimo prie žastis pateisinama, nes tai atsi liepia sesijos rezultatams. Trečiakursiams sesija baigsis birželio 8 d., o po to jie bus nu kreipti į mokomąją praktiką. Tuo metu egzaminai prasidės kitiems kursams, kuriems šiuo metu vyksta paskutinieji mokslo metų užsiėmimai. Studentai susidarė tvarkaraštį egzaminams, patys nusprendę, kiek laiko kuriam egzaminui ruošis. Ypač sunki pavasario se sija pirmakursiams — net penki egzaminai. Pagal tvarkaraštį kai kuriems iš jų pasiruošti — vos dvi dienos. Ar ne per maža? —- Studentai patys nusprendė, kaip jiems patogiau. Kiekvienas gerai lankęs ir sėkmingai mokę sis, žino ką suspės, ko ne. Į tai, kad kai kurie studentai skundžiasi vadovėlių stygiumi, docentė K. Vaištarienė atsakė: — Nusiskundimai, manau, ne pagrįsti, nes vadovėlių pasirinKimas gana platus, reikia tik noro
DIPLOMANTAI Dabar Universitete karštos dienos penktakursiams. Čia dip lominių darbų gynimas, čia jau ir valstybiniai egzaminai. Kaip gi jiems sekasi? Kalbamės su Teisės fakulteto dekanu doc. P. Rasimavičiumi. — Gerb. dekane, kaip sekasi jūsų penktakursiams? — Mūsų fakultete diplominių darbų gynimas jau baigtas. Ba landžio 30 d. įvykusiame deka nato posėdyje aptarėme šiuos mūsų studentų darbus. Pagal tradiciją teisininkų diplominiai darbai apginami iki gegužės mė nesio. Tai palengvina studentų ruošimąsi valstybiniams egzami nams, kadangi jie turi daugiau laiko. — O kokie diplominių darbų gynimo rezultatai? — Rezultatai gana geri. Iš 84 diplominių darbų net 40 įver tinta labai gerai. 10 — pa tenkinamai, o likusieji — gerai.
Jokių didelių nesklandumų ar nesusipratimų neturėjome, ne apgintų diplominių nėra, išsky rus vieną atvejį, kai diplominis darbas neapgintas dėl ligos. — Kokios, jūsų nuomone, priežastys nulemia skirtingą stu dentų diplominių darbų lygį? — Čia paprastai yra viena pagrindinė priežastis. Ryšku tai, kad geresni yra tų studentų darbai, kurie dirba mokslinį darbą būreliuose. SMD jie įgau na pagrindinius mokslinių darbų rašymo įgūdžius, žinių. Diplo minius darbus šie studentai taip pat rašo SMD svarstytomis temo mis. Jiems paprastai yra daug lengviau paruošti ir apginti dar bą, o jų rezultatai būna aukštes ni. Žinoma, aš nenoriu pasakyti, kad visi studentai turėtų prik lausyti SMD, bet akivaizdus fak tas yra tai, kad nedirbdamas mokslinio darbo, o tik atlikda mas būtinas užduotis, kaip kur
dirbti. Kokie bus darbo rezulta tai, pamatysime. Juos, kaip pap rastai, aptarsime jau rudenį, su sirinkę į naujus mokslo metus. O lankomumo fakultete rezul tatus MAK-as jau suspėjo apž velgti sienlaikraštyje. Prodekanė džiaugėsi, kad MAK-as savo vadovės, akty vios visuomenininkės; pažangios PF studentės, SMD būrelio pir mininkės trečiakursės L. Bliznikaitės dėka dirba iš tiesų labai aktyviai. Paskaitų lankymas visą semestrą buvo tikrinamas siste mingai. Už nepateisintą paskaitų praleidimą studentų elgesį svars tė dekanato posėdžiuose, vyko studentų tėvų susirinkimai. Daug MAK-as nuveikė išaiškindamas nesąžiningą registravimą studen tų lankomumo žurnaluose. Dėl nesąžiningo žymėjimo įspėti gru pių seniūnai. Jų elgesys taip pat svarstytas. — Pasitaiko, — sako prode kanė, — susirgę studentai nenu eina į polikliniką atleidimo nuo paskaitų gauti arba, praleidę paskaitas dėl pateisinamos prie žasties, tiesiog nepraneša apie tai dekanatui pareiškimu iš ank sto. Šitaip dažniausiai atsitinka pirmakursiams dėl tvarkos neži nojimo. O gal dėl nenorėjimo žinoti? Juk jau antras semestras baigia si. Reikėtų pagaliau priprasti prie tvarkos. Ir ne tik pirma kursiams. Mat, praleistų paskai tų skaičių — net 605 vai. per se mestrą — turi PF antrakursiai. Jie pirmauja ir nepateisintų va landų skaičiumi — 341. Vargu, ar antrakursiai gali pasiteisinti tvarkos nežinojimu. O lanko mumas juk atsiliepia žinioms. Sesijai mes ruošiamės visą se mestrą. Tai kaip gi ruošiamės? Kaip toks lankomumas atsilieps rezultatams? Matyt, nelabai tei giamai. Vida DANILEVIČIŪTE siniai darbai, studentas prie dip lominio darbo vargsta daugiau ir ilgiau. Savo diplominiuose darbuose mūsų studentai nagri nėja teorinius ir praktinius tei sėtvarkos klausimus, mūsų teis mų, prokuratūrų darbą. — O dabar jūsų diplomantams priešakyje — valstybiniai egza minai. — Taip. Bet jau ne visai prie šakyje. Nes mūsų fakulteto penktakursiai jau išlaikė moks linio komunizmo egzaminą. Čia rezultatai kiek blogesni, turime ir vieną neigiamą įvertinimą; daugiau yra įvertintų patenkina mai, kiek mažiau — labai perai, palyginus su diplominių darbų gynimo rezultatais... Valstybi niams egzaminams studentai pap rastai pasiruošia geriau, negu sesijai, ir rezultatai būna ge resni. Čia, matyt, kažkiek reikš mės turi ir baimė, ir, žinoma, atsakomybė. — Dėkoju už pokalbį. O Tei sės fakulteto diplomantams lin kiu sėkmės valstybiniuose egza minuose. Kalbėjosi D. VIDAITE
▲ ANKETA ABSOLVENTUI ▲
NEGALIMA NEMYLĖTI
UNIVERSITETO Pokalbis su IF istorijos specialybės absolvente Dalia STONKUVIENE. Jei nebūtumėt istorike, kuo būtumėt? Tik istorike ir niekuo daugiau. Jau nuo devintos klasės sva jojau studijuoti istoriją. Vaikystėje, žinoma, svajojau būti ir le dų pardavėja, ir vaikų darželio auklėtoja, ir mokytoja... Paikos svajonės buvo... ( Kaip vertinate savo mokslą Universitete, ar viską padarėte? Toli gražu ne viską. Norėjosi kažko daugiau. Vis trūksta lai ko. Juk aš į stacionarą perėjau iš neakivaizdinio skyriaus (ne ’š karto nusišypsojo laimė tapti dieninio skyriaus studente). Trukdė skolos, kurių pereinant susikaupė visa 20. Skiriasi mokymo tem pai. Ryškiausias epizodas iš studentiško gyvenimo? Vieno tokio epizodo nėra. Labai gerai įsiminiau istorikų die nas, melagių kermošius. Universitete tiek daug visokiausių ren ginių, kad to vieno, labiausiai įstrigusio, prisiminti turbūt neįma noma. Ar mėgote skaityti „Tarybinį studentą"? Žinoma.' Neįsivaizduoju, kaip galima mokytis Universitete ir nemėgti skaityti „Tarybinio studento". Labiausiai man patinka jaunųjų Universiteto žurnalistų rašiniai. Jie trykšta jaunyste ir nuoširdumu. Kokioje visuomeninėje ar saviveiklinėje veikloje dalyvavote? Kolektyvas jau susiformuoja pirmame kurse. Kadangi aš atė jau tik į antrą, likau stebėtoja. Gal trūko ir mano iniciatyvos. Kaip suprantate žodį „atsakomybė"? Visų pirma, tai atsakomybė prieš save, o jau tada atsiranda atsakomybė ir prieš draugus, ir prieš visuomenę. Ką norėtumėte palinkėti pirmakursiams? Perdaug neįsijausti į linksmąjį studentų gyvenimą. Žinoma, visiškai tarnauti tik mokslui — taip pat blogai. Nieko nepaste bėsi, nieko nepamatysi. Už ką mylite Universitetą? Pirmiausia už tai, kad aš jame mokausi, kad gausiu jo diplo mą, kad galėsiu dirbti pamėgtą darbą. Myliu už tai, kad jame aš praleidau gražiausius jaunystės metus, kad jame išsipildė ma no svajonės. ■ 1 Negalima nemylėti Universiteto, negalima... kalbėjosi J. KUI.IKAUSKAITĖ
KAI NUSTOJAMA ŽENGTI Į PRIEKĮ Vidutinis studentas. Vidutinis specialistas. Ar yra tokia problema Istori jos takultete Kas yra vidutinis studentas? Tai vidutinis žmogus, vėliau tai — vidutinis specialistas. Tas pats, kuris figūruoja visuose so ciologiniuose tyrimuose, aprašy muose, pagal kurį visi kiti žmo nės skirstomi į gabius, negabius, talentingus, netalentingus, tin gius ir netingius. O vidutinis stu dentas nesmerkiamas ir negina mas, jo rezultatai nemažina pa žangumo vidurkio, nes pats vi durkis atitinka vidutinioko rezul tatą. Pagaliau, vidutiniu studen tu istorijos fakultete laikomas ne vien tik trejetais išlaikęs egza minus, o sugebėjęs gauti ir keiis ketvertus. Tikrų trejetukininkų po žiemos sesijos fakultete bu vo 33, t. y. 3,34%. Mišriais pa žymiais egzaminus išlaikė 357 studentai (36,17%). Ketvertas tarsi atpigo: dažnai studentas
Sportas Gegužės 19 dieną Vilniaus Žalgirio stadione vyko miesto aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų estafetinės bėgimo varžybos, skirtos Tarybinės liau dies pergalės Didžiajame Tėvy nės kare 40-mečiui.
pirmą kartą ateina į egzaminą nieko nemokėdamas, o išsiprašęs dar kelias dienas pasiruošti, at sako ketvertui. Kyla klausimas, kodėl ne visienis tenka vienodas laiko tarpas? Ar ne teisingiau būtų skirstyti stipendijas pagal pirmąjį rezultatą? Taip pat abejingai vidutinis studentas žiūri į visuomenines disciplinas. Žiemos sesijos metu 142 studentai visuomeninių dis ciplinų egzaminą išlaikė treje tui. Gal kas nors prieštaraus, kad Istorijos fakultete nėra tokios vidutinio studento problemos. Juk fakulteto pažangumo vidur kis 98,5%, užimta II vieta pa gal pažangumą tarp fakultetų. Taip, ši problema neryški. Mo komės tokių disciplinų, kur ži
Dalyvauti šiame gražiame ren ginyje susirinko didelis būrys studentų iš VVPI, VISI, WU, taip pat moksleivių iš Vilniaus medicinos bei kulinarijos mo kyklų, statybos bei politechni kos technikumų. Visus dalyvius ir veteranus varžybų pradžioje sveikino Di džiojo Tėvynės karo veteranai. Estafetė prasidėjo. Iš pradžių
PERGALĖS 40- MEČIUI SKIRTAS Jau susumuoti ir aptarti komjaunimo ir jaunimo žygio tarybinės liau dies kovų ir darbo šlovės vietomis rezultatai. Šiandien pasakojame apie IX Universiteto komjaunimo ir jaunimo sąskrydį. Gegužės 8—9 dienomis Šven čionių rajone vyko tradicinis Universiteto komjaunimo ir jau nimo sąskrydis. Šiemet jis buvo skirtas Tarybinės liaudies perga lės Didžiajame Tėvynės kare 40-mečiui. Sąskrydyje buvo api
bendrinti visų metų karinio pat riotinio darbo rezultatai. O dar bų nuveikta nemažai: dalyvau ta visuomenės mokslų referato konkurse ir viktorinoje (šių kon kursų nugalėtojai apdovanoti kelialapiais į SSB būrius, išvyks tančius į socialistines šalis), žie mos žygyje ir t. t. XXX
Pradžiai — keletas faktų iš sąskrydžių istorijos. 1970 metais, žymėdami Pergalės 25-metį,
VVU ir Švenčionių rajono kom jaunuoliai supylė partizanų šlo vės kalvą. Šioje vietoje Didžiojo Tėvynės karo metais susitikda vo Lietuvos Šiaurės ir Pietų bei Baltarusijos partizanai. 1977 me tais čia įvyko pirmasis Universi
teto komjaunimo ir jaunimo sąskrydis. Jo nugalėtojais tapo Fizikos fakulteto studentai. XXX
Ir štai vėl visos Švenčionių apylinkės mirga marga studen tais, traukiančiais į stovyklavie tę. Auga palapinės, kyla fakul tetų simboliai. Prieš akis — dvi įtemptos varžybų dienos, visus lydi šioks toks nerimas. Gegužės 8 dieną — iškilmin gas sąskrydžio atidarymas. Į jį
7
atvyko ir Švenčionių veteranai. IX sąskrydžio vėliavą kelia VIII nugalėtojai — EKFF studentai. Laikas skubina. Štai ir orien tacininkai jau išvyksta į starto vietą, o pačioje stovyklavietėje prasideda daugiakovė. Sunkiau sia rungtis — krosas. Netikėtai karšta saulė kaitino varžybų da lyvius ir stiprino sirgalių aistras. Štai ką tik nugulė dulkės, su keltos kroso bėgikų, o jau pra sideda sukarinta turistinė esta fetė. Jau užėmė savo įprastą vietą prie staliuko šautuvui ar dyti sąskrydžių veteranas, Uni versiteto SDAALR komiteto pir mininkas A. Sapožnikovas. Da lyviai susipažįsta su trasa. Sirga liai irgi renkasi patogiausias po zicijas. Virpindamos jautresnes širdis, virš upelio supasi virvės, viliojančiai blizga vanduo. Pra sideda! Ir vėl minutė veja mi nutę. Šį kartą nugali matemati kai. Bet jiems ne tik pergalė rūpi. Varžybos baigiasi, o mate matikų savanoriška komanda rengiasi pereiti trasą. Ir smagu, ir įdomu, ir šioks toks patyrimas atsiranda. Vakarėja. Didelė dalis studen tų išvyksta į Švenčionis daly vauti tradicinėje šventinėje eise noje. Rimti, susikaupę žengia studentai su vėliavomis ranicose Švenčionių gatvėmis, stovi mitingo metu prie amžinosios ugnies. Stovykloje tuo metu vyksta studentiškų miniatiūrų konkur sas (nugalėtojai — PEF-as). Po to vakaras prie didžiojo laužo (kurį pagaliau pavyko užkurti). Skamba „Ratilio" dainos, mirga šokėjų poros... Ilgai negęsta laužas... Nuo jo turbūt įsižiebia danguje ir naujos, įtemptos sąs krydžio dienos aušra.
XXX Svarbiausias šios dienos įvykis — virvės traukimas. Sirgalių balsai girdimi net pačiuose Švenčionyse. Čia nė vieno nė ra abejingo. O kiek pokštų, kiek įvairiausių gudrybių sugalvoja ma tam, kad nutrauktų prieši ninką. Čia vieni ^priešininkus juokina ar klaidingais patari mais apgauti mėgina, kiti sa viškius drąsina, kaip geriau įsispirti moko. Bet nėra čia pyk čio, vien tik uždeganti kovos atmosfera. Pralaimėję dalyviai tuojau tampa sirgaliais. Džiaugs mingai sveikinami nugalėtojai — PEF-o komanda. Išvargusius virvės traukėjus pasitinka apžiūrai paruoštos sto vyklavietės. Visur žvilgsnį pat raukia Pergalės 40-mečio ir XII jaunimo festivalio atributika. EKFF-o stovykloje kažkodėl Ka bo skalbiniai — pasirodo, tai tik naujo sienlaikraščio forma. O štai matemtitikai savo stovyk lavietę skaičiavimo centru pa vertė: simboliška perfokortų tvorele apsitvėrė, o ir palapines atitinkamai pavadino — „perforacinė", „displėjų auditorija". Už šią išmonę net pirmą vietą gavo. Formų įvairumu stebino sien laikraščiai. Daugelis jų puikavo si jau šio sąskrydžio nuotrauko mis. XXX
Uždarymas. Kaip akimirka pralėkė tos dvi dienos. Uždary me dalyvauja ir svečias — Lie tuvos LKJS CK studentų skyriaus vedėjas J. Bernatonis. Jis pasveikino sąskrydžio dalyvius su šventėmis. Apdovanojami Nukelta į 4 psl.
nias sunku griežtai įvertinti: ke turi ar trys. Egzaminų nebūna labai daug, ir rezultatai visai gražūs: trejetukininkų nebuvo žurnalistų antrame ir ketvirtame kurse, psichologų pirmame ir ketvirtame, istorikų antrame ir ketvirtame kurse. Susirūpinti reiktų bibliotekininkams: jų pažangumo vidurkis buvo 3,28. Ar yra problema, ar nėra, te gul kiekvienas susirūpina pats. Man tiesiog norėjosi išjudinti tuos, kurie ramiai pasitenkina trejetu ir svajoja, kaip nors pra stumti sesiją. Juk vidutiniu stu dentu ir vidutiniu žmogumi tam pama tada, kai nustojama žengti į priekį, kai klaidingai įsitikina ma, kad pasiektų rezultatų ne galima pagerinti...
Diana LABOKAITĖ
į pirmaujančius įsiveržė VISI vaikinai ir merginos, bet greit juos aplenkė VVPI sportininkai. Mūsų Universiteto sportinin kai atbėgo ketvirtieji. Tačiau, nors ir neužėmę prizinės vietos, jie neprarado geros nuotaikos. Juk ne rezultatai šiose varžy bose buvo svarbiausia.
A. CHLEV1CKAITE
ŠEFAI Gražia komjaunuoliškos veik los tradicija tapo pionierių šefavimas. Istorikų pedagoginis būrys šefuoja IV vidurinę mo kyklą — internatą. Antri metai dirbama pagal naują sistemą: va dovaujama ne atskiroms klasėms, Kaip anksčiau, bet būreliams. Is torijos fakulteto komjaunimo komiteto narės Vaivos Boguckaitės nuomone, tai daug sun kiau: neprisidengsi popierinėmis ataskaitomis, turi bendrauti su vaikais, juos pažinti, patenkinti jų žingeidumą, padėti. Iš kitos pusės — pionieriai jaučia tikrą paramą ,mato šalia vyresnį drau gą, su kuriuo galima pasitarti, sužinoti daug įdomaus. Pionieriai dėkingi ketvirtakursiams S. Šiliauskui ir V. Brandišauskui už įdomias politines in formacijas. Tradicija tapęs proforientavimo vakaras. Čia pio nieriai sužino apie studentų gy venimo kasdienybę ir šventes, pasitikrina, ar nesuklydę dėl ateities, pasidomi viena ar kita profesija, pasidžiaugia savi veiklininkų paruošta programa. Moksleivių sportinės varžybos, naujametiniai karnavalai taip pat nepraeina be studentų pa galbos. Laukiamas mokykloje kiekvienas „Tarybinio studento" numeris. Daugelis Istorijos fakulteto studentų — busimieji pedagogai. Gerai, kad pedagogikos, psicho logijos, bendravimo su vaikais mokomasi ne tik iš knygų. Vi suomeninėje veikloje formuojasi specialistas, didėja pareigos ir atsakomybės suvokimas
Tikėkim, kad Vaivos Boguckaitės komjaunuoliška iniciaty va, noras dirbti ir tikėjimas sėk me, naujų darbo formų ieškoji mas išjudins ir pasyviuosius. Loreta KUZMAITE
studentas
Tarybinis
▲ UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI ▲ Šių metų birželio 7 d. Matematihės analizės katedros profe soriui Vytautui Paulauskui iukako 75 metai. Gimęs mokytojo šeimoje, Vyt. Paulauskas tikriausiai paveldėjo pedagogo talentą ir visą savo gyvenimą susiejo su garbinga pedagogo profesija. Baigęs Šiau lių gimnaziją, Kauno universite te studijavo matematiką ir 1937 m. pradėjo dėstyti matematiką Kupiškio gimnazijoje. Nuo 1940 m. jo gyvenimas glaudžiai r ejasi su Vilniaus universiteto Matematikos fakultetu, su jo kasdieniniais darbais, rūpesčiais ir džiaugsmais. Rūsčiais fašistinės okupaci jos metais Vyt. Paulauskas su Z. Žemaičiu ir kitais saugo fakul teto turtą nuo sunaikinimo, rūpi nasi jo atstatymu. Sunkiu pokario laikotarpiu (1944—1945 m.) jis eina prodekano pareigas, o vėliau (1964— 1970 m.) vadovauja Matematinės analizės katedrai. Mokslinį darbą Vyt. Paulaus kas dirba jau nuo studijų laikų. Pokario metais susidomi specia liosiomis, funkcijomis: tiria La me integralines lygtis. Visiškai savarankiškai, be mokslinio va dovo, parašo svarų mokslinį dar bą ir 1950 m. apgina fizikos-ma tematikos kandidato disertaciją. Netrukus (1953 m.) jam suteikia mas mokslinis docento vardas. Vėliau pradeda domėtis funkcijų bei jų išvestinių aproksimavlmo klausimais, šia tema pas kelbia mokslinių darbų, daro pranešimus matematikų suva žiavimuose, konferencijose ir se minaruose. Paskui ima tirti ma tematikos istoriją Lietuvoje, šia tema išspausdina straipsnių įvai riuose rinkiniuose. Svarbią Vyt. Paulausko veik los sritį sudaro vadovėlių ir mo kymo priemonių rašymas. Jis — 1961 m. išėjusio diferenciali nių lygčių vadovėlio bendraau torius ir 1974 m. išleisto mate-
PROFESORIUS
matinės fizikos lygčių vadovėlio autorius. Už pastarąjį vadovėlį, skirtą Matematikos ir Fizikos fakultetų studentams, 1976 m. Vyt. Paulauskas apdovanotas Respublikine premija. Be minėtų vadovėlių parašytos ir išleistos dvi specializacijos disciplinų mo kymo priemonės: „Funkcijų interpoliavimas" ir „Funkcijų ap rūksima vimas". Už didelius mokslinius ir pedagoginius nuo pelnus 1980 m. Vyt. Paulauskui suteiktas profesoriaus vardas. Vyt. Paulauskas yra dėstęs
daug matematinių disciplinų (kompeksinio kintamojo funkci jų teoriją, diferencialinių lygčių kursą ir t. t.) matematikos ir fi zikos specialybių studentams, vadovavęs daugelio diplominių darbų rašymui. Dabar skaito matematinės fizikos lygčių kur są, specializacijos kursus būsi miems funkcijų teorijos specia listams, vadovauja kursinių dar bų rašymui. Mes, buvę jo mokiniai, su dėkingumu prisimename Vyt. Paulausko paskaitas, kurioms bū dingas nuostabus minties nuo
lironilia
seklumas ir dalykinis griežtumas. Labiausia stebina profesoriaus sugebėjimas sudėtingiausius ir abstrakčiausius matematikos klausimus išaiškinti paprastai ir suprantamai. Be mokslinio, metodinio ir pe dagoginio darbo, Vyt. Paulauskas aktyviai dalyvauja visuomeni niame gyvenime. Sunku išvardy ti jo eitas ir einamas visuome nines pareigas .todėl čia tik pa minėsime, kad jis daugelį metų buvo Matematikos mokslinės Tarybos narys prie TSRS Aukš tojo ir specialiojo mokslo mi nisterijos, Universiteto vietos ko miteto narys, Lenino rajono liau dies teismo tarėjas, Jaunųjų ma tematikų olimpiadų organizaci nio komiteto narys. Dabar Vyt. Paulauskas yra Lietuvos TSR matematikų draugijos revizijos komisijos pirmininkas, „Lietuvos matematikos rinkinio" redkolegi jos narys, „Lietuviškosios tary binės enciklopedijos" mokslinis konsultantas ir daugelio straips nių autorius, ilgametis Matema tikos fakulteto tarybos narys ir t. t. Visus visuomeninius įsipa reigojimus jis atlieka su jam bū dingu stropumu ir kruopštumu. Už vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą Vyt. Paulauskas apdova notas trim medaliais ir keliais garbės raštais, o 1980 m. jam suteiktas Lietuvos TSR nusipel niusio dėstytojo garbės vardas. Kalbėdami apie prof. Vyt. Paulauską, visada atsimename jo nuostabią asmenybę, jo plačią erudiciją, nepaprastą taktą ben draujant su žmonėmis, jautrumą ir nuoširdumą bendradarbiams. Džiaugiamės, kad Jubiliatas dar kupinas energijos ir kūrybinių sumanymų. Iš visos širdies linki me jam geros sveikatos ir sėk mės pedagoginiame moksliniame darbe. Doc. A. NAGELE Doc. P. RUMŠAS
Kada doc. A. Baubinas pyksta? Koks turėtų būti studento laisvalaikis! Rūkanti mergina! Dar kartą apie nelemtą alkoholį... Turi studentas savo darbo die ną. Prasideda ji žadintuvo skam bučiu. Paskaitos, seminarai, la boratoriniai darbai. Po jų — žingsniuoji bibliotekon, sėdi skaitykloje... O paskui... Aišku, -atsiranda ir laisvo laiko... — Kaip studentas turėtų pra leisti laisvalaikį? — klausiu me dicinos daktaro, VVU Medicinos fakulteto docento Algirdo Bau bino. — Kaip jums, mieli studentai, praleisti laisvalaikį?.. Nemany čiau, jog daug lieka to laisvo laiko. Na, o jei mažai turi — tai ir brangink kiekvieną minu tėlę. Nors, tiesą sakant, gali lais valaikį leisti kaip nori, nes tau vienam jis ir tepriklauso... Aš į jūsų klausimą atsakyčiau trum pai: „Leisk taip, kad paskui ne sigailėtum..." — Daugelis studentų mėgsta pasėdėti kavinėje prie kavos puodelio... Kaip Jūs į tai žiūrite? — Tai kad ne tik prie kavos puodelio... Prie šampano taurės, prie konjako stikliuko... Geriau jau futbolo kamuolį bėgtų paspardyt, krepšinį pažaisti... Teni są, badmintoną... Vietoj to pa syvaus ir „tuščio" laiko leidimo. Kaip aš žiūriu j tai? Ogi susi raukęs.... Taip, kaip prieš saulę,
kai ji itin spigina į akis... O jeigu rimtai, tai — reikia mums dar mokytis bendravimo kultū ros .. Dažnas studentas, užklaustas: „Kur eini", atsako: „Kavos ger ti..." Gal atrodo, jog tai labai gražiai skamba... Bet, studentėli mielas, verčiau sulčių nueik iš gerti — pomidorų ar vynuo gių.. Kokių tik tava širdis gei džia... Arba — pieną gerk —daug sveikiau, negu ta pajuodusi kava... Mūsų fakulteto studentai net pietų pertraukų metu bufe te kavą geria. „Ko jūs neinate pietauti?" Tai kad mums už tenka..." — atsako. Pasižiūriu — ant staliukų vien kavos puo dukai... Kas ne kas pyragaitį „trupina"... Daugumai tokie „pie tūs" — iki pat vakaro... Mūsiš kiai arti kur papietauti kaip ir neturi. Iki šiol dar vis žada mums „Juventus" valgyklą ati daryti... Bet... — Jūs renkate statistinius duomenis... Teiraujatės studentų, kaip jie leidžia laisvalaikį... Ar vartoja alkoholinius gėrimus, ar rūko. Kokie rezultatai? — { mūsų Universitetą pa tenka pats šauniausias Lietuvos jaunimo būrys... Deja... Ne pas
laptis, jog kai kuriuose Univer siteto fakultetuose 70—80% stu dentų vartoja alkoholinius gėri mus, apie tiek pat procentų yra rūkančių... Nemoka studentai laisvalaikio tinkamai leisti. Kad ir SSB, kolūkinių talkų metu — vietoj to, kad organizuotų spor to varžybas, ekskursijas po dar bo... Suglebę išsidreba ant lovų, rūko, geria alkoholinius gėri mus... Dar prieš Naujus metus Uni versitete vyko kovos su girtavi mu kampanija. Tikrinom. Nema lonu, bet dar pasitaiko, kad Universiteto studentas patenka į med. išsiblaivinimo įstaigą. Ta čiau kiekvienais metais tokių atvejų mažėja. Komjaunimo or ganizacijos aktyviai svarsto 'okius asmenis, braukia iš kom jaunimo, Universiteto studentų sąrašų. Medicinos fakulteto Ta ryboje šie klausimai itin atidžiai, smulkiai aptarinėjami. Juk me dikas privalo būti tribūnu. Dats būdamas sveikas ir stiprus, skelbti sveiką gyvenimo būdą... — Kaip mūsų Universiteto merginos... Ar rūko?... — Deja... Rūko. Ir nemažai. Supykstu, kai matau gražias stu dentes su cigarete tarp pirštų. Bet aš jų nebaru, tik nepiktai klausiu: „Dabar esate jauna ir graži. Ar taip jau norite susenti?" Na, jeigu atvirai, tai, apk lausus vaikinus... Nerimtai jie žiūri Į rūkančias merginas. Kai vieno trečiakursio kolegos, pe t-
3
traukos metu kalbėjusio su rū kančiomis merginomis, paklau siau: „Kaip žiūri į rūkančią merginą", „Kaip į vystančią gė lę“, — atsakė.
Alkoholis kenksmingas orga nizmui. O mūsų studentės — jos bus motinos, nors mažai apie galimus padarinius galvo ja ne tik rūkydamos, bet ir al koholinius gėrimus gerdamos. Dažnai jos būna net tokių „pa silinksminimų" iniciatorėmis. — Žinau, kad Jūs, docente, — griežtas ir reiklus studentams. — Nieko nepadarysi... Toks jau mano būdas. Negaliu ramiai praeiti pro šalį, kai matau, jog ne taip yra, kaip turėtų būti. Miela žiūrėti į gražius studen tus — dailiai nuaugusius, pui kiai besimokančius... O, kad vi si tokie būtų! Reikia sportuoti. Visiems, vi siems, mieli studentai! Fizinė kultūra ne tik valios ir ištver mės įkvepia, bet ir ilsėtis pade da. — O Jūs, docente, sportuoja te? — O kaip gi? Rytą, nuaidėjus skambučiui, pradedu mankštą... Žaidžiu stalo tenisą, tinklinį, badmintoną. Mėgstu šuolius į vandenį .Žaidžiu krepšinį Vil niaus „Mediko" komandoje... rceč/.’
.. Kalbėjosi Dalna-Metlė LEVICKAITE
Gegužės 30 dienos vakarą Di džiojoje auloje skambėjo Uni versiteto filologijos fakulteto merginų choro dainos. Vyko ju biliejinis koncertas, kurio prog ramoje buvo tarybinių ir užsie nio kompozitorių dainos. Koncerto pabaigoje su penkerių metų jubiliejumi merginas sveikino choro iniciatorius doc. J. Balkevičius. Daug žiedų skam biai jaunystės dainai linkėjo Estetinio lavinimo katedros ve dėja prof. A. Bartusevičienė, Dailės ir Pedagoginio institutų, vyrų liaudies choro „Sakalas" atstovai, kiti svečiai. Aktyviausioms dainininkėms R. Labutytei, D. Žvaliauskaitei, R. Nemanytel, R. Kolomeičluk buvo Įteikti Vilniaus miesto vykdomojo komiteto kultūros valdybos Garbės raštai. Pagyri mo raštais rektoratas apdovano jo choro vadovę L. Levlnskaitę, dirigentę R. Gelgotlenę, studen tes R. Krušaitę, J. Bučelytę, L. Raulinaltytę, N. Zokaitę.
D. LUKOSEVlClOTfi XXX
Jau tapo tradicija, kad VU Mokslo muziejuje rengiami kon certai. Koncertuoja čia Univer siteto meniniai kolektyvai, sve čiai iš broliškų respublikų. Pirmą kartą muziejuje kon certavo LTSR nusipelnęs kolek tyvas, Respublikinių profsąjun gų kultūros rūmų mergaičių ir merginų choras „Liepaitės". Ko lektyvui vadovauja LTSR nusi pelnę artistai — Liucija Paltnauskaltė Ir Petras Vailionis. Skambėjo J. S. Bacho muzika.
A. SlLALYTE
VISI AR VVU E E E E E Ę E E = E E si E | E E E = E Ę E = E E E E E E E = E E E E E E E E E E E Ę = E E E E = f
Daug kas iš mūsų į Unlversitetą atėjome su savomis, slaptomis svajonėmis. Vieni svajoja dalyvauti saviveikloje, kiti — visuomenlnėję veikloje, treti — užsliminėti sportu. Taip buvo ir su šių metų pirmakursiais. Svajojo, svajojo, o kas išėjo? Nieko būčiau nežinojęs, jei nebūčiau išgir dęs vieno pokalbio: — Girdėjau, kad mūsų rankininkės už VISI žaidžia? — Eik tu, negali būti! Aš Iš karto susidomėjau. Pasirodo, kad tai, nors Ir iabai nemaloni, bet tiesa. Užsirašė kelios merginos į rankinio sekciją. Laukė laukė treniruočių, kol pradėjo pačios ieškoti trenerių. Ir štai... o laimė — pirmoji treniruotė, tai nesvarbu, kad jau lapkričio mėnuo. Ir kur? — ogi 21-ojoje vidurinėje mokykloje. Na, galvoja, viskas susitvarkė. Ateina 6—7 merginos ir vartininkai net du! Pilna komandos sudėtis. Pasitreniravo jos taip du mėnesius Ir staiga... „Lankykite treniruotęs su VISI rankininkėmis". Lyg kuolu per galvą! Na, ir ką gi vargšės darys? Teko treniruotis su VISI ranklnlnkėmis ir, žinoma, prisistatinėti VISI studentėmis. Norėčiau paklausti fizinio katedros, kodėl ji nenori išsiaugintl gerą pamainą dabartinel „Mokslo" komandai? O gal mes apie ateitį negalvojame, gyvename tik šia diena? {domu, kada baigsis visa lai, klek laiko dar teks merglnoms slėpti, kad jos yra VVU studentės, kad nori žaisti tik už jj! A MALINSKAS
4
Tarybinis studentas
PERGALĖS 40-MEČIUI SKIRTAS
Atkelta iš 2 psl. sąskrydžio nugalėtojai — Eko nominės kibernetikos ir finansų
fakultetas (komjaunimo sekreto rė V. Bernotienė). Antrą vie tą užėmė Pramonės ekonomikos,
su Šypsena Patyrusio studento dėstytojui 1. Nesistenkite susitikti su studentu. Kai būsite jam reika lingas, jis pats jus suras. 2. Per egzaminą neįsižiūrėkite į studentą, nes jis gali pagalvoti, kad įtariate jį nusirašinėjant, ir įsižeisti. 3. Būkite taktiškas! Nekartosi te klausimo, jeigu studentas jo neišgirdo, nejučia nukreipkite
Sesija. Sesija..? Sesija...
pastabos
nepatyrusiam
pokalbį į kitą temą. 4. Jeigu jūs klausiate, o stu dentas atsako neteisingai, tai vi siškai galimas dalykas, kad nori jus patikrinti. 5. Pastebėjęs, kad per paskai tą studentas visą laiką žiūri į studentę, o ši — j jį, supraskite, kad čia jūs — trečiasis) nerei kalingas). 6. Klausimai, kurių nereko
o trečią — Istorijos fakultetas. Matematikai, puikiai pasirodę sąskrydyje, šįkart liko ketvirti. Pabaigai keletas žodžių apie ateities planus: — Manome išlaikyti pirmąją vietą, nes visą laiką ieškome naujų formų, naujų darbo meto dų. Svarbiausia nesustabarėti (EKFF). — Tikimės užimti pirmąją vietą, išnaudodami visus rezer vus. Mums svarbiausia laimėti taip, kad mūsų pergalė nebūtų skaudi kitiems, t. y. laimėti gar bingai (PEF). — Pirmą kartą sąskrydžio is torijoje užėmę prizinę vietą, ti kimės garbingai pasirodyti ir ateinančiame sąskrydyje (IF). Po uždarymo pagal tradiciją mitingas prie partizanų šlovės kalvos, susitikimai su vetera nais... Iškilmingai paminėtas
Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 40-metis. Ilgam išliks stu dentų širdyse. XXX Ant jau sukrautų kuprinių nukrenta pirmieji lietaus lašai. Sąskrydis baigėsi. Rūta MARCINKEVIČIŪTĖ
menduojama pateikti studentui: a) Kokio egzamino jis atėjo laikyti? (Juk jis neklausia jūsų, kokį egzaminą priimate). b) Kodėl jūs matote jį pirmą
kartą? (Jis nekaltas, kad visą semestrą buvote toks neatidus). Prisiminkite! Jūs pas studen tus — ne vienas. GENADIJUS POPOVAS
Patyrusio dėstytojo studentui Jei tau nepakanka trijų dienų suprasti dalyką, kurio klauseisi tris mėnesius, — eik laikyti eg zamino šviežia galva. Geriausia nusirašinėti tada, kai dėstytojas įsitikinęs, kad jūs jo kiu būdu negalite nusirašyti. Kai dėstytojas įtaria, kad jūs nusirašinėjate, demonstratyviai dirbkite savo darbą, — egzami-
Fakultetai išsirikiavo taip: ♦ I — EKFF II — PEF III — IF IV — MaF V — GF VI —. ChF VII — PF VIII — FilF IX — TF X — FF XI — MF J. MARKELIŪNAITĖS ir A. ŠATKAUS nuotr.
pastabos
nepatyrusiam
nuotojas savo akimis nepatikės. Tai, kad jūsų profesorius bu vo studentas, dar nereiškia, kad jūs būsite profesorius. Kai dukart laikai vieną ir tą patį egzaminą, įgyji žinių, bet netenki stipendijos. ALEKSANDRAS TROMIFOVAS Iš „Studenčesklj merldian" Išvertė R. GUDAITYTE
Įvairiaspalviais pavasario žie dais pasipuošė miškai, sodai, skverai. Svarbus išbandymas studen tams — pavasario sesija. Ji kur kas sunkesnė negu žiemos. Vis sunkiau susikaupi, kai už lango šlama berželiai, čiurlena fonta nai... Rimtis ateina į Universiteto
▲ IS TURISTO DIENORAŠČIO ▲
„KARAKUMAI -85“ Filmai... Kokių tik jų nebū na! Pažiūri — pamiršti. O kitą kartą, žiūrėk, ilgam išlieka... Ir norisi tada dar ir dar sykį žiū rėti, galvoti, teisinti arba kaltin ti. Bet ne apie tuos filmus, ku rie kino teatruose rodomi, aš noriu kalbėti. Ne apie tuos, į kuriuos galybė žmonių susiren ka. Ne... Yra kiti, kartais dar įdomesrti, savitesni ir ne tokie kasdieniški. Tai — skaidrių fil mai. Galbūt nedaugelis juos ir žino. Muzika. Iš kur ji? Ir dar iokia... Tarsi upelis čiurlentų, tar si smėlis pro rankas byrėtų. Klausai ir jauti, kad saulė ke pina, kad smėlis kojas degina, kad burna be vandens džiūna. O ant sienos ryškėja: KARAKUMAI—85. Tada supranti, ką jau tei. Dykuma... Ir grožis, ir rūsty bė. Ir nuostaba, ir baimė... Slenka kadras po kadro. Sau lėlydžiai... Beveik tokie, kaip Lietuvoj. Begalinė smėlio jūra... Tolumoje ryškėja žmonių figū rėlės. Tai — universiteto turis tai. Pasak jų: „Einam ir einam. Už vieno barchano — kitas, už šito dar ir dar..." Ir vėl slenka kadrai. Skorpio nas. Kupranugariai. Gyvatė. Pui ki pietų fauna, ką ir besakysi. O po kiekvieno kadro Nerijaus Kisieliaus (jis šio filmo autorius ir Universiteto turistų klubo pir mininkas) komentarai: „Pavilio jo dykuma, kurioj dar nebuvom buvę, egzotiška pietų architektū ra..." Ir vėl kadras už kadro. Mer gaitė, šokanti aplink laužą. Pie muo. Ant asilo jojantis Nerijus (teko ir vietinį transportą iš bandyti). Vanduo... Štai kas dy kumoje svarbiausia. Vanduo! Iš visų jėgų šaukia jį pamatę tu ristai. Vanduo... Nesvarbu, kad jis tamsiai rudos spalvos, kad jame plaukioja neaiškios kilmės vabaliukai ir jaučiasi... kupranu gario kvapas. Visa tai nesvarbu, kai beprotiškai nori gerti. Ir kitiems siūlai. Ir štai — paskutiniai kadrai. Lieka dykuma. Lieka smėlis. Lie ka viskas, ką matei, ką girdė jai. O skirtis sunku... Moji dy kumai atsisveikindamas ir tvirtai žinai, kad būtinai grįši. Žinai, kad trauks dykuma, kaip kad traukia kalnai. Žinai, kad ne truks ateiti vasara, kuri vėl pašauks keliauti, todėl — „BŪ KIT SVEIKI KARAKUMAI 85!"
Pamažu tolsta upelio čiurleni mas ir byrančio smėlio garsas... Auditorijoje užsidega šviesos. Studentai būreliais skirstosi kas sau Ir žinai, tikrai žinai, kad jie dar ilgai kalbėsis, svarstys, ginčysis ir., prisimins puikią ke lionę į smėlio karalystę. Ir tiki, kad gims dar ne vienas toks f lmas,. kurį norėtųsi žiūrėti ne kartą ir ne du. Tiki, nes juk studentai — žmonės pilni jau natviškos energijos, išradingumo ir sąmojo. Laisvlda GRYBAITĖ skaityklas ir koridorius, tarsi nutyla visada jaunatviško klege sio pilni kiemeliai. Palinkę prie užrašų, vadovė lių... Dabar kiekvienas supranta, kad nuo jo paties darbo priklau sys sesijos sėkmė. Kiekvienas stengiasi iš vėsių senojo Uni
versiteto auditorijų išeiti švitinču veidu, su geru įrašu studijų knygelėje. Laukia dar viena nepakarto jama studentiška vasara. V. Vilūno tekstas Ir nuotraukos
san=£Būw Dingusį studento pažymėjimą N r. 821387, išduotą EKFF stu dentei Lijanai Musteikytei, lai kyti negaliojančiu. Mokymo skyriaus darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia sky riaus vedėją I. RAGELIENĘ, mirus tėveliui.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1368 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 13599 Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje -61-27-30 •Cobctckmh cTyAenr — opran napncoMa, percropara, KOMMTera komcomoas, npocJmoMa opAėnoa TpyAoaoro npacsoro saaMesu ■ ĄpyM0M napoAOB BlAMaoccKoro yuneparrera Di. B. Kancynaca. Ha abtobckom a3Mxe. PeAasTop H. npaauaBre.
Redaktorė J. PRANKATTt