LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 20(1319) 1985 METŲ BIRŽELIO 17 D.
PIRMADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
JUS KVIEČIA KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS!
▲ MŪSŲ INTERVIU ▲
Ko dažnokai teiraujamasi Ir vėl, kaip kasmet, tik nūnai naujųjų rūmų dekanate ar ku rioje katedroje gali pamatyti įp rastą vaizdą: mergina, rečiau vaikinas (kartais su tėveliais ar šio vieni) dažnai teiraujasi darbuotojų: kaip pasirinkusiam gamybininko kelią jaunuoliui ( ei) įstoti į vakarinį fakultetą, kaip suderinti dienos darbą, šei mos rūpesčius su studijomis vakarais, ar gaus jis (ji) čia tai, ko tikisi — norimą kvalifikaciją, deramą išprusimą, specialistui būtinų įgūdžių ir kt. Klaausimų kartais kyla ištisas spiečius. Ir įvairių. Kai kurie iš jų yra ti piški. Vienas iš stambiausių respub likoje vakarinio mokymo centrų yra Universiteto Kauno vakari nis fakultetas. Šis fakultetas turi tokį uždavinį: padėti gamybinin kui tapti aukštos kvalifikacijos specialistu. Paprašėme jo prodekaną, technikos mokslų kandida tą, doc. Stasį Girdzijauską papa sakoti apie studijų vakariniame fakultete specifiką ir atsakyti į keletą aktualių klausimų. Koresp.: Nemažai dirbančių
gamyboje vaikinų ir merginų svajoja apie aukštąjį mokslą, ta čiau kai kuriuos baugina griež toka priėmimo į aukštąsias mo kyklas tvarka. Prašom papasako ti, kuo ypatingos priėmimo į vakarinius fakultetus sąlygos. Ar teikiama čia dirbantiems asme nims lengvatų? Doc. S. Girdzijauskas; Mūsų fakultetas, kaip Ir kitų VU fa kultetų vakariniai skyriai, yra skirtas dirbančio jaunimo kvali fikacijai kelti. Dėl to tie jaunuo liai, kurie daugiau kaip pusę metų dirba pagal pasirinktą stu dijuoti specialybę, sėkmingai iš laikę stojamuosius egzaminus, priimami pirmiausia. Jei po to dar lieka vietų (o jų dažniausiai lieka) — priimami tie, kurie dir ba ne pagal specialybę, bet taip pat turi ne mažesnį kaip pusės metų darbo stažą. Kiti asmenys, t. y. neturintys stažo, priimami bendra tvarka. Koresp.: Ar į vakarinį skyrių gali stoti nedirbantys jaunuo liai?
Kauno vakarinis fakultetas mokslų kabinetai, jauki skai yra vienas jauniausių iš 14 Vil tykla, amfiteatrinės auditorijos. niaus V. Kapsuko universiteto Fakulteto kabinetuose ir rūsiuo fakultetų (įkurtas 1964 metais). se vyksta tradicinės studentų Jame mokosi dirbantieji, turin imatrikuliacijos, mediumo, pa tys polinkį humanitarinių moks skutinio skambučio šventės. Fa lų studijoms. Šiuo metu 9 spe kulteto iškilmių salėje — aulo cialybių mokosi arti pusantro je organizuojami vargonų muzi tūkstančio studentų. Fakultete kos koncertai. rengiami lietuvių, rusų, anglų Studentai, studijuojantys fi kalbos ir literatūros, biblioteki lologijos mokslus yra susibūrę ninkystės ir bibliografijos, dar į aktyvų literatų būrelį, kuris bo ir pramonės ekonomikas, nuolatos leidžia sienlaikraštį materialinio techninio aprūpini „Filomatas". Jame, be įvairių mo, finansų ir kredito bei bu literatūros klausimų, skelbiami halterinės apskaitos specialis naujausi studentų kūriniai. tai. per dvidešimt fakulteto vei Vasarą studentai dalyvauja klos metų parengta daugiau kaip kalbinėse ekspedicijose, kurių trys tūkstančiai specialistų. Mū metu surinkta medžiaga perduo sų fakultetą baigę absolventai dama LTSR MA Lietuvių kalbos sėkmingai dirba vadovaujantį institutui. darbą partiniuose organuose, Studentai, mėgstantys dainą, pramonės įmonėse, kultūros bei liaudiškas tradicijas, fakultete švietimo įstaigose. Tai LKP yra suorganizavę folklorinį an Kauno miesto komiteto sekreto samblį. rius N. Skripnikovas, mokyklų Šiais metais į pirmą kursą skyriaus vedėja B. Valmienė, planuojame priimti 238 studen Kauno m. Požėlos rajono Vyk tus. Į lietuvių ir rusų kalbos ir domojo komiteto pirmininko literatūros specialybes po 25, į pavaduotojai G. Dydienė ir V. anglų kalbą ir literatūrą — 13, Stanevičius, gamybinio susivie į materialinio-techninio aprūpi nijimo ..Pergalė" generalinio nimo specialybę — 50, į biblio direktoriaus pavaduotojas LTSR tekininkystės ir bibliografijos, nusipelnęs pramonės darbuoto finansų ir kredito, buhalterinės jas G. Zaremba ir kiti. apskaitos, darbo ekonomikos, Praėjusiais mokslo metais fa pramonės planavimo specialybes kultetas įsikūrė naujose, res po 25 studentus. Tad, mielas abituriente, ga tauruotose, turinčiose istorinę ir mybininke, jei nutarei perženg architektūrinę vertę patalpose. Studentams sudarytos geros ti mūsų žilosios Alma Mater darbo ir poilsio sąlygos. Yra slenkstį — Tavęs lauks senieji įrengti lingafoniniai, skaičiavi jos rūmai ir naujos auditorijos. mo technikas, visuomeninių KVF dekanas doc. A. ŠALČIUS
S. Girdzijauskas: Taip, gali, bet tik tie, kurie tais pat metais baigė vidurinį mokslą ir dar ne spėjo įsidarbinti. Tačiau, kaip minėjau, pirmenybė telkiama dirbantiems ir visų pirma — pagal specialybę, o nuo jų liku sias planines vietas, konkurso tvarka užima ką tik baigę mo kyklas abiturientai.
kituose miestuose ir rajonuose. Todėl, matyt, tikslinga apie stu dijų VU Kauno vakariniame fa kultete pobūdį ir tvarką infor muoti ne tik Kauno, bet ir kitų respublikos vietų gyventojus, ypač jaunimą, kad, rinkdamiesi specialybę, pamąstytų: gal tikrai veria mokytis vienos iš devynių Kauno vakarinio fakulteto spe cialybių.
Koresp.: Ar tiesa, kad stoti į Kauno vakarinį fakultetą turi teisę tik Kauno gyventojai?
Koresp.: Ar yra lengvatų vai kinams, grįžusiems iš Tarybinės Armijos?
S. Girdzijauskas: Studijuoti Kauno vakariniame fakultete pri imami tik Kauno miesto ir rajo no gyventojų pareiškimai. Išim tis gali būti daroma tik tiems asmenims, kurie, nors ir gyvena kitame mieste ar rajone, bet dėl patogaus susisiekimo su Kaunu gali reguliariai lankyti paskaitas, laiku įvykdyti mokymo planą. Paprastai tokie atkaklūs būna Jonavos, Kaišiadorių ir kt. ne toli Kauno esančių vietų gy ventojai.
S. Girdzijauskas: Iki šiol mūsų fakultete mokėsi gana nedaug vyrų, nes dalis vaikinų rinkda vosi tokią mokymo formą ir to kias specialybes, kurių mokantis, kartu einamas karinio parengi mo kursas ir atidedama karinė tarnyba. Šiuo metu Į privalomą karinę tarnybą šaukiami ir sta cionarų studentai, todėl mūsų fakulteto padėtis šiuo atžvilgiu bus tokia pat, kaip ir stacionaro. Grįžusieji iš armijos 3 metus po demobilizacijos prilygsta „stažlninkams": naudojasi pirmumo teise. Be to, šaukiamojo amžiaus vyrams pravartu žinoti, kad jie, pašaukti Į karinę tarnybą studijų vakariniame fakultete metu, po demobilizacijos gali grįžti Į tą patį kursą — stojamųjų egzami nų iš naujo laikyti nereikės. Be to, grįžusiems iš Tarybinės Armi jos leidžiama net keisti mokymo foimą (pereiti Ji ętaęlpBjuo J va*
Neseniai išsiaiškinome, kad maždaug kas ketvirtas Kauno vakarinio fakulteto studentas yra baigęs vidurinį mokslą ne Kau ne. Mat, dėl palyginti intensy vios respublikos gyventojų mig racijos Kauno zonoje per trum pą laiką apsigyvena nemažai Jaunuolių, baigusių vidurines ar specialias vidurines mokyklas
KAINA 2 KAP.
karinį ar neakivaizdinį skyrius arba atvirkščiai), o kai kuriais atvejais — ir specialybę. Mano me, kad buvę Tarybinės Armijos kariai į tai atsižvelgs.
Koresp.: Prašom kiek plačiau papasakoti apie vakarinių studi jų specifiką. S. Girdzijauskas: Vakariniuose skyriuose, kaip ir stacionare, pa grindinė mokymo proceso dalis — darbas auditorijose: paskaitos, seminarai, pratybos. Tik tų dar bų krūvis vakarinio skyriaus studentams yra beveik perpus mažesnis — 16 vai. per savaitę. Mūsų fakultete paskaitos vyksta 4 kartus per savaitę po 4 aka demines valandas, nuo 18 ik! 21.30 vai. Mokslo trukmė: eko nomistams — 5, filologams — 6 metai. Aukštųjų mokyklų vakarinių skyrių studentai turi nemažai lengvatų: pažangiems studentams semestro egzaminams laikyti I ir II kurse sutelkiamos 20 dienų, o aukštesniuose kursuose 30 dienų papildomos apmokamos atosto gos. Taip pat valstybiniams eg zaminams laikyti —- 30 d., o dip lominiam darbui rengti ir ginti — 4 mėn. papildomų apmokamų atostogų. Be to, paskutiniame kurse yra suteikiama viena pa pildoma iš dalies apmokama, laisva nuo darbo, savaitės die na, o kai reikia, dar viena ar
nukslta | 4 p.
▲ MATERIALINIO TECHNINIO APRŪPINIMO SPECIALYBĖ ▲
LAUKIAME ENERGINGŲ, SUMANIŲ Augant gamybos apimčiai ir svarbiausių liaudies ūkio šakų veiklos mastui, materialinis techninis aprūpinimas darosi vis sudėtingesnis. Kiekvienam var totojui reikia šimtų tūkstančių pavadinimų produkcijos rūšių. Be to, reikia pasiekti, kad bū tų gautas visas reikalingas me džiagų kiekis, kad jos būtų tin kamos kokybės „komplektiškos" ir tiekiamos nustatytais terminais. Ypač didelę reikšmę materia linis techninis aprūpinimas įgau na dabar, kai vis plačiau dir bama ekonominio eksperimen to sąlygomis. Si specialybė priklauso se niausių ir garbingiausių profe sijų grupei. Ji atsirado žiloje senovėje, kai tik pradėjo plisti mainai, plataus masto prekyba jau buvo organizuojama 7—6 a. pr. m. e. Catal-Ejuke, Palesti noje. Pirklystė efektyviai vei kė visuomenės santykius ir kul tūrą, sukėlė rašto poreikį (dau guma išlikusių senųjų tekstų kaip tik rašyti šia tema), ska tino raštvedybos tvarkymą, me trologinius sprendimus (svars tykles, matus, pinigus) pasaulio pažinimą — geografinius atra dimus (pirkliais buvo ir Vaško de Gama, Vespuči, Marko Polo, Afanasijus Nikitinas Ir daug kitų), davė pagrindą daugumai ekonominių mokslų. Šios pro fesijos atstovai visais laikais garsėja energija ir gabumais ne tik savo, bet ir gretimose sri tyse. Tarp pirklių buvo garsių
mokslininkų (Levenhukas, Čarl zas Gudjaras ir kt.), rašytojų, menininkų (iš jų Van Gogas ir kt.) Absolventai, baigę materiali nio techninio aprūpinimo eko nomikos ir planavimo specia lybę, dirba Kauno miesto pra monės ir kitų liaudies šakų įmonėse bei organizacijose ekonomistais, prekių žinovais, vadovauja sandėlių ūkiui, tieki mo realizacijos skyriams, dir ba direktorių pavaduotojais ir t. t. Šiuo metu Kauno vakariniame fakultete priimamos ir rengia mos dvi materialinio-techninio aprūpinimo ekonomikos ir pla navimo specialybės grHpės. Studentai specializuojami mate rialinio aprūpinimo ir realizavi mo organizacijoms, pramonės įmonėms, prekybos organizaci joms. Materialinio-techninio aprūpi nimo specialistų darbas įdomus, gana sudėtingas, susijęs su dažnomis išvykomis ir koman diruotėmis. Todėl kviečiame studijuoti šią specialybę pirmiausia tuos, kurie dirba įmonių arba orga nizacijų aprūpinimo, realizavi mo padaliniuose, bazėse, sandė liuose bei prekybos sferoje ir visus tuos, kurie energingi, operatyvūs bei sumanūs.
Plėtojant ir intensyvinant ga mybą, tobulinant ūkio ir atskirų jo grandžių planavimą, valdymo ir gamybos organizavimą ekono misto vaidmuo didėja. Be eko nomisto šiandien neapsieina nė viena įmonė, gamykla, mokslinio tyrimo institutas bei kitos orga nizacijos. Tačiau ekonomistų, ypač darbo organizavimo ir pra monės planavimo žinovų, dar trūkstą. Ekonomisto veikla įvairi — kūrybinė, organizacinė, analitinė. Jis turi mokėti sugebėti planin gai valdyti gamybos procesą, racionaliai organizuoti darbą, įvertinti šakos, įmonės ekonomi kos būklę ir numatyti vystymosi perspektyvas. Ekonomistas turi sugebėti už skaičių įžvelgti realius procesus,
tendencijas, mokėti analizuoti, daryti apibendrinimus, turėti tvirtas ne tik ekonomines žinias, bet ir organizatoriaus įgūdžius. Visus, kurie domisi ekonomis to specialybe, kviečiame studi juoti DARBO EKONOMIKOS ar PRAMONĖS PLANAVIMO spe cialybes. DARBO EKONOMIKOS specia listai — tai busimieji įmonių ir organizacijų įvairių funkcinių tarnybų, skyrių ekonomistai, gamybinių padalinių vadovai ir t. t. Jų teorinis, specialusis išsi lavinimas leidžia jiems dirbti įvairų darbą: gamyboje — meis trais, cechų viršininkais, nor muotojais; ekonomistais — dar bo ir darbo užmokesčio, darbo mokslinio organizavimo skyriuo se, planavimo-ekonominės anali
zės biuruose, kadrų skyriuose ir pan. PRAMONĖS PLANAVIMO specialistas gali dirbti gamybos cechų bei visų ekonominių tar nybų ekonomistu, viršininku. Minėtas specialybes gali įsi gyti pramonės ir kitų šakų dar buotojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo ir nori dirbti ekono mistu, kurie nori pasisemti ži nių ekonomikos srityje, pakelti savo kvalifikaciją. Todėl laukiame stojančiųjų, kurie domisi humanitariniais mokslais, kurie turi polinkį or ganizaciniam darbui.
doc. R. URBANSKIENĖ pramonės ekonomikos katedros vedėja
T. JAZBUTIS VVU Kauno vakarinio fakulteto prekybos ekonomikos katedros docentas
▲ BIBLIOTEKININKYSTĖS IR BIBLIOGRAFIJOS
’
KVIEČIAME STUDIJUOTI EKONOMIKĄ
▲ BUHALTERINĖS APSKAITOS, FINANSŲ IR KREDITO SPECIALYBĖS ▲
SPECIALYBĖ ▲
KULTŪROS SAUGOTOJAS Labai vaizdžiai bibliotekininko profesijos esmę yra apibūdinęs įžymus prancūzų rašytojas A. Morua: ,,Bibliotekininkas — vi sos žmonijos kultūros saugoto jas, tarpininkas tarp amžiais kaupto kultūrinio palikimo ir amžininkų veiklos". Šį garbingą visuomeninį vaidmenį biblioteki ninkystės ir bibliografijos specia listai atlieka, dirbdami bibliote kinėse ir bibliografinėse įstaigo se, mokslinės techninės informa cijos tarnybose. Bibliotekose specialistų darbas! funkciniu po žiūriu labai įvairus: vieni iš jų komplektuoja ir tvarko spaudi nius bei kitus dokumentus, kiti dirba skaitytojų aptarnavimo ba re, sudarinėja bibliografines prie mones, rūpinasi bibliografiniu aptarnavimu, ugdo bibliografinę kultūrą ir 1.1. Panaši funkcinė specializacija praktikoje kartais derinama su šakine, kai dirba ma su tam tikros mokslo šakos literatūra. Darbo pobūdis reika lauja, kad bibliotekininkai ir bib liografai turėtų organizacinių sugebėjimų, mokėtų dirbti su žmonėmis, naudotis naujausia technika, atlikti metodinį bei mokslinį darbą, prireikus kurti rekomendacijas, kaip automati zuoti bei mechanizuoti bibliote kinio k bibliografinio darbo ba rus ir kt. Todėl specialistams rei kalingas platus mokslinis bei
praktinis pasirengimas. Neužten ka gerai mokėti specialybės da lykus: bibliotekininkų ir biblio grafų darbe nuolat prireikia vi suomenės mokslų, pedagogikos, psichologijos, literatūros žinių; svarbu mokėti užsienio kalbų. Taigi įvairiuose ir įdomiuose bib liotekinės ir bibliografinės veik los baruose gali įgyvendinti savo pašaukimą įvairių polinkių bei interesų jaunimas. Šiuolaikinė mokslinė techninė revoliucija kelia vis didesnius reikalavimus bibliotekoms ir jų darbuotojams. VU KVF moder nizuojamas šių specialistų rengi mas. Nuo 1985/86 m. m. bus pereita prie naujo mokymo pla no, kuriame šalia humanitarinio profilio disciplinų pirmą kartą įtraukti tokie dalykai kaip ,,auk štoji matematika ir jos taikymas bibliotekiniame darbe", „ESM ir bibliotekinių bei informacinių procesų programavimas" ir kt. Specialybės dalykai pertvarkyti, atsižvelgiant j šiuolaikinę bibliotekotyros, bibliografotyros ir in formatikos mokslinį lygi. Biblio tekininkystės ir bibliografijos studijos tampa turiningesnės ir įdomesnės. Tad kviečiame studi juoti. doc. J. CEPYTĖ Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedroos vedėja
ĮDOMUS MOKSLAS, ĮDOMUS DARBAS Šiandien vis labiau intensyvi namas šalies liaudies ūkis. Kad būtų geriau panaudoti jo ma terialiniai ir finansiniai ištek liai, reikia aukštos kvalifikaci jos specialistų. Sėkmingas įmo nės darbas labai priklauso nuo gerai organizuoto buhalterinių ir finansinių tarnybų darbo. Per stojamuosius egzaminus į Universitetą susirenka nemažas būrys jaunuolių, norinčių stu dijuoti ekonomines specialybes, tačiau tik nedaugelis iš jų ren kasi finansų kredito ir buhalte rinės apskaitos specialybes. Ko dėl? Manyčiau, kad nedaug ką apie jas žino ir kad jos dar nelabai populiarios. Vis daugiau į Kauno vakari nį fakultetą stoja jaunuolių, tais pat metais arba prieš me tus baigusių vidurines mokyk las. Jie miglotai įsivaizduoja buhalterio ar finansininko dar bą. Jų manymu, šis darbas — nepatrauklus, mechaniškas do kumentų skaičiavimas. Todėl ir nekyla noras studijuoti bu halterinę ir finansų specialybę. Nors iš tikrųjų buhalterinės apskaitos ir finansų mokslai yra įdomūs, įdomus ir pats fi nansininko ir buhalterio dar bas. Finansų mokslas yra ekono minių mokslų šaka, tirianti fi nansinius santykius, analizuo janti finansų priklausomybę
nuo visuomeninės ekonominės formacijos raidos, atskleidžianti bendrus ir specifinius dėsnius, aiškinanti finansų socialiniuspolitinius bei ekonominius pa darinius. Finansų mokslas susi jęs su liaudies ūkio planavimu, įmonių ir liaudies ūkio šakų ekonomika, finansų teise. Buhalterinė apskaita, — ūki nės veiklos rūšis, ūkio valdy mo funkcija. Buhalterija — sa varankiškas įmonių ir organi zacijų struktūrinis padalinys, tvarkantis buhalterinę apskai tą. atskaitomybės sudarymą, kontroliuojantis finansinę ir są matinę drausmę. Mūsų šalyje buhalterinė apskaita turi visam liaudies ūkiui bendrą metodolo giją ir bendrus organizavimo principus. Buhalterinė apskai ta padeda kontroliuoti planų vykdymą, saugoti socialistinę nuosavybę, diegti ir stiprinti ūkiskaitą, išaiškinti ir panaudo ti vidinius išteklius. Finansų-kredito ir buhalteri nės apskaitos specialistus ren gia Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto Ekonominės kiberneti kos ir finansų fakultetas, Kau no vakarinis fakultetas. Pats Kauno vakarinio fakulteto pa vadinimas sako, kad mokslas čia vyksta vakarais ir priima mi J jį jau dirbantys įvairiose liaudies ūkio šakose asmenys. Per penkeris studijų metus
jie susipažįsta su daugeliu spe cialybės disciplinų ir išklauso keletą bendrų kursų. Baigę fi nansų-kredito ir buhalterinės apskaitos specialybes, įgyja ekonomisto kvalifikaciją ir ga li sėkmingai dirbti bet kurioje liaudies ūkio šakoje. Tą rodo ir mūsų auklėtinių pareigos. Pavyzdžiui, finansų specialybės absolventas R. Račkauskas dir ba Kauno ekonomikos techniku mo direktoriumi, E. Samulionis tapo Kauno miesto valstybinio draudimo valdybos viršininku, A. Jančiauskas dirba Kauno rajono finansų skyriaus virši ninku. Buhalterinės apskaitos specialybės absolventai dau giausia dirba įmonių ir susi vienijimų vyriausiais buhalte riais. Tai A. Stadutis -— Vil nos gamybinio susivienijimo .Drobė" vyriausias buhalteris. S. Šuklevičienė — maisto pre kybos vyriausioji buhalterė ir kt. Nors dalis šių specialybių absolventų dirba pedagoginį, mokslinį darbą, kiti dirba TSRS valstybinio bei TSRS statybos bankų Kauno skyriuose, valsty binėse darbo taupomosiose ka sose, tačiau dauguma sėkmin gai dirba miesto įmonėse bei organizacijose. Doc. A. MIDVIKIENĖ Finansų ir apskaitos katedros vedėja
atudantu S
Taryblnta
▲ ANGLŲ KALBOS IR LITERATŪROS SPECIALYBĖ ▲
Paslaptingais žinių labirintais
Labai plečiasi prekybiniai, kultūriniai ir kiti bendradarbia vimo ryšiai tarp šalių. Tam rei kalinga daug žmonių, gerai mo kančių užsienio kalbas. Labiau siai paplitusi pasaulyje kalba yra anglų kalba. Anglų kalbų — kalbų, kuria šneka kas ketvirtas žemėje gy venantis žmogus, kuria kalbama Didžiojoje Britanijoje, Siaurės Airijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje. Naujo joje Zelandijoje, Kanadoje, pie tų Afrikos Respublikoje, iš da lies Indijoje, Pakistane ir kai kuriose kitose šalyse — jūs iš moksite įstoję į mūsų fakulteto anglų kalbos ir literatūros spe cialybę. Anglų kalbos mokėji mas jums palengvins atverti duris į šia kalba sukurtos lite ratūros lobyną, padės pažinti kitų tautų kultūrą ir jos kūrė ją — liaudį. Jūs galėsite skai tyti ir gėrėtis plačiai visame pasaulyje žinomų minėtų tautų rašytojų grožinės literatūros kū
rijos, gausite pagrindinių žinių iš kalbotyros, germanų filologi jos, stilistikos, vertimo teorijos ir jos praktinio taikymo, mo kysitės Anglijos istorijos ir geografijos, logikos, psichologi jos, lotynų kalbos ir antros už sienio kalbos (vokiečių arba prancūzų), susipažinsite su techninių mokymo priemonių naudojimu, dėstant užsienio kal bas, atliksite pedagoginę prak tiką. Per visą šešerius metus trunkantį studijų laikotarpį jūs išlaikysite 32 egzaminus, 39 įs kaitas ir parašysite 3 kursinius darbus. Baigdami Universitetą, rašysite ir ginsite diplominį darbą bei laikysite valstybinį mokslinio komunizmo egzami ną. Apgynę diplominį darbų ir išlaikę valstybinį egzaminą, gausite filologo diplomą. Jūsų laukia įdomūs dėstytojo, mo kytojo, vertėjo, gido ir kiti dar bai.
rinių originalais bei moksline literatūra, kurią sukūrė genia lūs šių šalių mokslininkai. Jūs turėsite puikias galimybes pa lyginti tų šalių darbo žmonių gyvenimą su darbo žmonių gy venimu mūsų šalyje ir realiau suprasti socialistinės sistemos pranašumus. Jums atsivers pla čiausios galimybės bendrauti su daugelio pasaulio tautų atsto vais kelionėse, sportinėse var žybose, konferencijose ir t. t. Mokėdami užsienio kalbų, ge riau pažinsite savo gimtąją kal bą, ją pamilsite, branginsite ir puoselėsite.
Kalbos mokėjimas — didelis turtas. Kalba — žmogaus gink las gyvenimo kavoje, padedan tis žengti į žinių viršūnes, Stu dijuoti ir tirti kalbą gali tik gabūs, labai darbštūs ir kalbą mylintis žmonės. Mokymasis reikalauja daug pastangų, va lios ir ryžto.
Penkiolika anglų kalbos ir li teratūros katedros dėstytojų — 4 docentai, 6 vyresnieji dėsty tojai ir 5 asistentai — ne tik išmokys anglų kalbos bei supa žindins su pasauline literatūra, bet ves paslaptingais žinių labi rintais į tikrą kalbos lobyną. Jūs sužinosite apie anglų kal bos praeitį ir jos vystymąsi, mokydamiesi anglų kalbos isto
Jaunuoli, kviečiame Tave stu dijuoti anglų kalbą ir literatū rą Kauno vakariniame fakul tete.
I anglų kalbos ir literatūros specialybę priimami baigę vi durines mokyklas j'aunuollal ir jaunuolės, kurie išlaiko stoja muosius egzaminus iš gimtosios kalbos (raštu ir žodžiu), anglų k., TSRS istorijos.
VIENA IŠ POPULIARIAUSIŲ
Fakultete tam yra visos gali mybės. Čia dėstomas Išsamus dabartinės lietuvių kalbos kur sas (fonetika, leksika, akcento logija, morfologija sintaksė), taip pat jos istorija. Dialektolo gijos paskaitose studentai su pažindinami su lietuvių kalbos tarmių savitumu ir turtais. Įdo mi baltų filologijos disciplina teikia žinių apie baltų tautų ryšius, raštiją, jų kalbų santykį, plačiau studentai mokosi latvių kalbos. Bendrosios kalbotyros kursas įveda į kalbų tyrinėjimo istoriją, supažindina su nau jausiomis lingvistikos teorijo
mis, taip pat atskleidžia pačios kalbos egzistavimo ir funkcio navimo prigimtį, jos vidinį me chanizmą bei jo kitimą. Teori nį kalbos pažinimą lydi jos praktinis mokymas — studentai dalyvauja stilistikos, kalbos kul tūros pratybose, gilina rašybos įgūdžius. Taigi fakultete darbš tus studentas gali tapti geru lietuvių kalbos žinovu ir prak tiku. Si specialybė pagilina ir Ii* teratūros teorijos bei istorijos žinias. Pradėję nuo tautosakos, vėliau studentai išklauso platų lietuvių literatūros kursą, taip pat rusų, TSRS tautų bei už sienio literatūrą. Skaitomi at skiri estetikos bei literatūros teorijos kursai. Čia studentai skverbiasi J kūrybos grožio, poetikos ir technikos paslaptis. Pratybose ir seminaruose moko ma savarankiškai analizuoti ir vertinti atdarus kūrinius ir li teratūrinius reiškinius. Kūrybos faktai literatūros istorijos pa skaitose nušviečiami platesnia me visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo kontekste. Beveik visuose kursuose rašo mi ir svarstomi kursiniai dar bai, kurie gali būti laikomi mokslinio darbo mokykla. Nuo ketvirto kurso studentai pasi renka kalbos ar literatūros spe cializaciją. Tada jiems skaito mi specialūs pasirinktos specia lybės kursai. Baigdami mokslu
HEPEA BAMH J.PAI OIĮEHHblH JIAPEH
>I3bIKA H JIHTEPATyPbl PyCCKMH A3blK --- B3blK MMpa, S3olK MB>KAyHapOflHOrO H Me>KHaųMOHanbHoro odmeHMs. CoapeMeHHbiii ypoBeHb oSmecrBeHHoro pa3BHTMH, HayuHo-Texhhh0ckhh nporpecc Tpe6yeT mhorocropoHHeii u pa3Hoo6pa3HOfi noąroroBKH cneųna/iHcra-pyCHCTa, Beąb 3HaHH« ero npwMen«iiOTcsi b pas/iMMHbK o6nacT»x >KH3HH. BbinyCKHMKOB CneųHaJIbHOCTH «pyCCKHH H3blK H JlHTepaTypa» KaynaccHoro BeuepHero cpaKy/ibTeia mo>kho ecTpeTHTb b uiKonax h By3ax ropoąa, ohm paSoiaiOT peAaKTopaMH n «oppeKTopaMM, OHTepaTypHbiMH cOTpyąHMKaMM h nepeBOAMHKaMM, 3KCKypcaBOA3MH H T. fl. TpyflHO iih yHHTbCH Ha KayHaccKOM BeųepHeM rpiKynbTeTe, npnoūpeTas cneųManbHocTb cpmionora, npenoAaBaTens pyccKOro B3biKa n nHTepaTypbi? HenerKo! CTyAeHTbi M3yHaT HCToputo pyccKoro >>3biKa n nHTepaTypbi, noceTar cneunypcbi h cnoųceMHHapbi, Bbino/iHAT KypcoBbie h ąnnnOMHbie padoTbi, nO3HasoMATCS c MCTOpueH aHTHHHOH H 3apy6e>KrlOH OHTepaTypbl M MHOHtectbom Apyrnx MHTepecbix npeAMeTOB. JleTOM ohh ompaBSTcn b 3KcneAMUHH 3a MaTepua/iaMH no A^aneKronorHH h ycTHOMy HapoAHOMy TBopMecTBy. flporpaM^a mnpoKa;i, oah3ko senuko m yAOB/ieTBopeHue, korAa 3H*3hws nonoriHmorcs c Ka>KAbiM AHeM, KorAa paCoTa m yue6a AononHAtOT Apyr APyraJlio6o3HaTenbHbix H<AyT MCcneAOBaHMR b CTyAeHMeaKOM uayųhom očiųecTBe — caMocTORTenbHbie n n aa pykoaoACTBOM onbiTHbix neAarorOB, yuacTHe b kon4,ePeHųwsx, npoBOAMMbix b pecnySnMke m ee npeAenaMM. JlK>6nTerin TeaTpa, >KHBonncn Taioke yAOBneTBopmoT cboh HHTepecbi: KacpeApa noAAep>«HBaer CBS3H c KayHacckHM ApaMaTHMecKHM TearpoM, MyaeeM hm. MtopriHOHHca, KapTHHHOH ranepeafi. A yBneKarenbHbie noe3At<n c rpynnon no .nHTeparypHbiM MecraM, Beųepa no33MH, BCTpeMM c noaTSMH, nMcaTensMH! CkonbKO paA°CTHblX OTKpbITHM B Hayice H ofimeHMM C KO/meraMM h neAaroraMH wAyT CTyAeHTOB. Ha cneųManbHOCTH «pyccKHM »3bik h nHTepaTypan nepeA Bamh oTkpbiBaeTcst AporoųeHHbifi napeų pyccKOii jinrepaTypbi, cTaner AocrynHOM coKpoBHiųHMųa pyccKoro S3bika. X<AeM aac, GyAyurne CTyAeHTbi-pycMCTbi!
AccMcreHr nacpeApbi pycckoro Jt3bina
h
A. KOBTYH nureparypbi
Doc.V. PŪKELIS Užsienio kalbų katedros vedėjas
▲ LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS SPECIALYBĖ ▲
Lietuvių kalbos ir literatūros specialybė — viena populiariau sių Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto Kauno vakariniame fakultete. Jos prestižą daug le mia pats studijų objektas — gimtoji kalba ir literatūra. Lie tuvių kalba yra viena archaiš kiausių iš visų gyvųjų indoeu ropiečių kalbų. Savo senoviš kumu ji nenusileidžia tokioms seniai sunykusioms kalboms kaip senovės indų, senovės graikų bei lotynų. Todėl lietu vių kalba domisi pasaulio ling vistai, ji dėstoma daugelyje pa saulio universitetų. Tai kelia ir pagrįstą mūsų jaunimo norą pažinti tokią seną ir turtingą gimtąją kalbą, situdijuoti jos dėsnius ir istoriją.
▲ RUSŲ KALBOS IR LITERATŪROS SPECIALYBĖ ▲
studentai rašo kalbos arba li teratūros diplominį darbą. Specialybės studentai fakulte te gauna ir pedagoginį pasiren gimą: išklauso psichologijos, pedagogikos, dėstymo metodi kos disciplinas, mokykloje at lieka pedagoginę praktiką. Studentai lituanistai fakultete
turi galimybių gilinti ir savo in dividualius filologinius polin kius bei žinias. Kasmet per va saros atostogos rengiamos tu riningos ekspedicijos po Lietu vą, kurių metu studentai ren ka kalbinę ir folklorinę medžia gą. Fakultete veikia literatų klubas, kuris jungia kūrybinių polėkių jaunimą. Klubo susirin kimuose svarstomos teorinės kū rybos problemos bei originali studentų kūryba, rengiami susi tikimai su žinomais kūrėjais. Liaudies kūrybos gerbėjai susi būrę j fakulteto folklorinį an-
Taigi Studijuojantiems Kau no vakariniame fakultete lietu vių kalbą ir literatūrą vaiki nams, merginoms yra reikiamos galimybės pasirengti teoriniam ir praktiniam lituanisto darbui. Fakulteto auklėtiniai dirba įvai rų filologinį darbą miesto ir respublikos mokyklose, leidyk lose, redakcijose, kultūros įstai gose, kai kurie yra pasirinkę tolesnį mokslo kelią. Doc. J. JASAITIS Lietuvių kalbos ir literatūros katedros
4 Tarybini* studentą*
Subūrė kūrybinė mintis Ne vieną ilgiau nebuvusį Kau ne žmogų, patekusį senamiestin, stebina atgimusios miesto šir dies elegancija. Racionaliai pri taikyta šiandienos dinamikai, senovė dvelkia taurumu ir; išryš kina nepakartojamą Kauno sa vastį, kurį ją pažinusiam tampa tokia brangi ir artima. Darniai su senamiesčiu susiliejo ir WU vakarinis fakultetas. Vienas iš ryškiausių studentiš kų kūrybinių vienetų Kauno va kariniame fakultete yra Literatų klubas, šiemet pradėjęs savo de vintuosius gyvavimo metus. Li teratų klubas jungia beveik 25 įvairių specialybių literatus, iš kurių keturi yra Kauno jau nųjų rašytojų sekcijos nariai. Čia buriasi jaunieji poetai, pro zininkai, kritikai, vertėjai, tauto sakos tyrinėtojai. Kartą ar du kartus per mėnesį fakulteto lite ratai rinkosi Į savo literatūrinius šeštadienius paskaityti kūrybos, padiskutuoti apie literatūrą, tea trą, susitikti su pakviestais į va karą svečiais — rašytojais, lite ratūros dėstytojais, menininkais., Labai aktyvi yra vertėjų sekcija. Dešimtus metus pradė jusio filologų sienlaikraščio „Fi lomatas" skiltyse buvo publikuo ta vertimų iš vokiečių, lenkų, latvių, estų ir rusų kalbų. Smagu dabar literatams rinktis į renginius. Anksčiau turėdavom me blaškytis po III KPI rūmus, ieškodami laisvos auditorijos, lū kuriuoti koridoriuose. Dabar Li
teratų klubas turi įspūdingą skliautuotą rūsį. Kiekvieną pavasarį fakultete rengiami literatūros konkursai, kuriuose būna išaiškinami ge riausieji metų poetai ir prozinin kai. Pernai rudenį pirmą kartą naujųjų rūmų amfiteatrinėje au ditorijoje buvo surengta fakul teto literatų šventė „Literatų diena — 84", sutraukusi daugiau kaip šimtą svečių. Norėtume, kad ji taptų tradicinė, kurioje literatai kiekvienais metais turė tų progos atskleisti savo išmo nę ir propaguoti literatūrą. KVF literatų kūryba nėra kraunama vien į stalčius. IV kurso lituanisto Gedimino Jan kaus dramą apie Vidūną „Ke liaujantis paukštis" nupirko LTSR Kultūros ministerija ir rengiasi statyti Kauno dramos teatras. Savo kūrybos „Pergalėje", „Ne mune", laikraščiuose yra skel bę V kurso lituanistė Dovilė Zelčiūtė, II kurso lituanistas Saulius Bartaška ir kiti Literatų klubo nariai. Atrinkę įdomiausią „Filomate" skelbtą kūrybos dalį, KVF literatai rankraščio teisėmis leidžia almanachą „Mirgėjimai", kuriame šalia originalios kūrybos teikiamos knygų, spektaklių re cenzijos, „Filomato" publicistika, vertimai. Graži draugystė fakul teto literatus sieja su Medicinos instituto literatų studija, palai komi ryšiai sii, Tartu universiteto jaunaisiais literatais. Po atgimusio Kaimo senamies čio skliautais jusite jaučiamas fi lologinis pulsas. Jis nėra toks stiprus kaip Vilniuje, vis dėlto traukia jo kameriškumas ir gy vybingumas. Todėl šiandieni niams abiturientams, būsimiems studentams, siūlome sutelkti dė mesį ir į Kauną, į senuosius rū mus Nemuno pakrantėje. Gali patraukti jų jaukumas ir pasiro dyti, jog verta su jais susieti sa vo likimą. Vidmantas VALIUSAITIS IV kurso lituanistas
Kas verčia susimąstyti Vieną rūškaną praėjusių metų rugsėjo šeštadienį praeiviai, sku bantys Pergalės krantine ties Aleksoto tiltu, stebėjo neįprastą (bent jau šiems kraštams) vaiz dą. Didžiajame restauruoto ar chitektūrinio ansamblio kieme nemažas jaunų žmonių būrys gyvai šnekučiavo, juokėsi ir sveikino linksmą karnavalinę ei seną, kurią vedė margas „žir gas", apsiavęs vietinės pramonės avalyne. Paskui jį ėjo keletas solidžių vyrų ilgomis togomis, retro šukuosenomis, rimtais rimtais veidais. Vėliau paaiškėjo, jog tai FIKK (Fuksų imatrikulia cijos kvalifikacinė komisija). To lėliau savo eilės „įsirašyti į kny gas" laukė pobailiai fuksų atsto vai, savo dvasią stiprindami šū kiais: „Ekonomistu nebuvęs — žmogum netapsi!", „Gaudeamus igitur, jei ne šičia — tai kitur!", „Kiekvienam studentui — aukš tąjį išsilavinimą!" Kai FIKK pa silypėjo į pakylą, papuoštą žais mingais fakulteto vadų — deka no ir prodekano — portretais, skambant maršui buvusios kon sistorijos languose pasirodė rai dės IMA TRIKU LIA CIJA. Kokią išmonę parodė fuksai ir jų globėjai — penktakursiai bei FIKK nariai! Ar daug van dens nutekėjo pirmakursių nu garomis? Kurios specialybės ats tovai geriausiai pasirodė ir gavo prizą — baltą baltą triušį, — tai gal nėra labai svarbu. Svar bu tai, kad į Kauno vakarinį fa kultetą iš Universiteto atskrido pirmoji kiemo renginių kregždė. Mūsų fakultetas įkurtas 1964 metais, taigi jo amžius, palygi nus su seniausia TSRS aukštąja mokykla, švelniai tariant, pie mens amžius, jei nej kūdikio. Vis dėlto ir mes tapom bent kiek oresni, solidesni, kai įsikūrėm restauruotame Kauno senamies čio XIV-me kvartale, trijų—ke turių šimtmečių senumo architek tūros ansamblyje. Jei jau mes neseni, tai bent sienos senos! Regis, labai teisinga, netgi sim boliška, kad miesto Vykdomasis komitetas šias sienas paskyrė ne kam kitam, o būtent Universiteto padaliniui. Ką pajunta vakarykštis abitur ientas pirmą kartą pavaikščiojęs
ŠIT: ■zagMHiimig
po dvyliką Universiteto kiemų ar pasidairęs po mūsiškius du? Pabuvojęs po cilindriniais deka nato skliautais, perskaitęs sen tenciją šios patalpos lango vitra že „Mens discendo alitur et cogitando" — protas bręsta mokan tis ir mąstant. Jau matęs pasku tiniais dešimtmečiais sukurtus pramonės gigantus, gyvenąs dau giaaukščiame name, jis čia pany ra į istorinę aplinką, pamato, jog yra ne tik „šiandien", bet buvo ir „vakar". Ir kad iš to „vakar" mes daug ką perimam, pertvarkom, pritaikom. Tegul ne kiek vienas, bet bent jau tas, kas in teligentiškesnės prigimties, pra deda savyje formuoti istorišku mo pajautimą, pajust mąstyseną ir pasaulėjautą žmogaus žvel gusio pro tuos langiniuotus lan gelius į pasaulį prieš 10 ar 15 žmonių kartų. Ir nors intuityviai, tegu pajun ta, kad Universitetas — tai kaž kas geresnio, fundamentiškesnio už kokį nors siauros specializa cijos institutą. Kitaip sakant, jau pati architektūrinė-istorinė aplinka auklė ja, formuoja žmogų. Fakultetui įžymią 1984 m. lap kričio penktąją — per mūsų ati darymo iškilmes — gražiai pa bendravome su Paminklų konser vavimo instituto Kauno skyriaus atstovais, atidavusiais daug savo kūrybinės energijos, širdies šilu mos, atkuriant šį, iki tol taip apleistą Kauno senamiesčio kam
Ko dažnokai teiraujamasi atkelta iš 1 p. dvi neapmokamos laisvos dienos. Tie studentai, kurių darbo profi lis ne visai atitinka pasirinktą specialybę, turi atlikti pedagoginę, gamybinę ar ikldiplominę praktiką. Tuo atveju darbovietės jiems sutelkia nemokamų atosto gų, o Universitetas moka vien kartinę stipendiją.
Koresp.: Sklinda gandai, kad vakariniame fakultete griežta tvarka: užtenka tau kiek nuo darbų pavargti, o kartais ir įtingti —< ir jau tave braukia iš Uni versiteto studentų sąrašų kaip nepažangų. Ir; apskritai sakoma, kad vakarais mokytis esą nepa prastai sunku. S. Girdzijauskas: Aišku, kad tokia „informacija" nelabai pa tikima: joje daug kas perdėta. Tiesa, mokytis vakarais nėra lengva, bet kažin ar daug leng
-
f .
•
*J
'
viau mokytis stacionare arba neakivaizdiniame skyriuje. Ir užtat visi, kas turi pakankamai noro ir bent klek užsispyrimo, sėkmingai mokosi ir baigia stu dijas mūsų fakultete. Kasmet Kauno vakarinį fakultetą baigia apie pustrečio šimto diplomantų, o kai kurie iš jų net labai ge rai. Štai 1984 m. 7 mūsų fakul teto auklėtiniai gavo diplomus „su pagyrimu". O išbrauktųjų dėl nepažangumo skaičius nėra didelis — per metus ne daugiau kaip 3 - 5%.
Koresp.: Tarkim, žmogus turi daug neatidėliotinų darbų savo kolektyve, turi važiuoti į koman diruotes. Pasitaiko ir susirgti. . . Ar gali būti tokiam studentui atidėta ar „tęsiama" sesija? S. Girdzijauskas: Taip, ypač jei studijas trukdo didelis užim tumas gamyboje, tarnybinės ko
pelį. Stebino jų kruopštumas, at kuriant interjerų ir eksterjerų architektūrą, ištikimybės auten tiškumui ir istorinei tiesai prin cipas. Kai kartais pavaikštai po savo pirmapradžiu grožiu suspindin čios mūsų miestų senamiesčius, j sąžinę pabeldžia priekaištas, kad anaiptol ne adekvatūs daly kai yra vyriausybės skiriamos didelės lėšos bei restauratorių pastangos atkurti ankstesnių kartų urbanistikos ir architektū ros šedevrus su vidutinio, eilinio visuomenės nario menkomis pas tangomis apie juos daugiau su žinoti, pajust jų grožį, sugebėt apie juos papsakot svečiui iš kito miesto ar respublikos. Gavęs patalpas XVI-me kvar tale, fakultetas, kaip sakoma, jau turi į ką pasižiūrėti ir ką kitiems parodyti, tačiau auditori jų jam dar labai trūksta. Ir to dėl su viltimi dairomės į kitą Snitko gatvelės pusę, kur išsi dėstęs XV kvartalas, jau tiria mas istoriškai ir architektiškai ir jau. . paskirtas mums. Nekant riai laukiame jo restauravimo, lygiai kaip ir dirbančio jaunimo, pasiryžusio vakariniu būdu stu dijuoti ekonomiką ar kalbas ir... ne visai abejingo istorijai, archi tektūrai, universitetinėms stu dentų šventėms bei tradicijoms. V. BACKAUSKIENE V. BACKAUSKAS KVF dėstytojai mandiruotės, liga ar kitos svar bios priežąstys. Dėl panašių priežasčių, ypač ilgalaikių, lei džiama Ir akademinių atostogų.
Koresp.: Kiek žinau, jei mo kaisi vakariniame skyriuje, turi dirbti pagal studijuojamą specia lybę. Ar tas reikalavimas priva lomas fakulteto studentams? S Girdzijauskas: Dirbti pagal specialybę griežtai reikalaujama nuo III kurso, tačiau leidžiama dirbti ir artimą pasirinktai spe cialybei darbą. Pavyzdžiui, stu dijuojantiems filologijos specia lybes asmenims mokytojo dar bas laikomas darbu pagal spe cialybę, tačiau jie gali dirbti Ir pionierių vadovais, vaikų darže lio auklėtojais bei kitą pedago ginio pobūdžio darbą. Koresp.: Ko Jūs norėtumėte palinkėti būsimiems Kauno va karinio fakulteto studentams?
S. Girdzijauskas: Troškimo mokytis, darbštumo ir ryžto įveikti sunkumus, atkaklumo siekiant užsibrėžto tikslo. Koresp.: Labai ačiū!
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1397. Spausdino LKP CK leidyklds spaustuvė, VU nius, Tiesos g. 1. LV 13669. IšMioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 cCoBeraot* cryAeHT — oprao napncoMa, peKTopaTa, KOsnrreTa KOMcoMoaa, nporpKOMa opa^hob TpyAOBoro Kpacaoro 3naMeHB n AfgnftOai BapoAOB BHAtnioccKoro yHHBeparrera km. B. Kancyicaca. Ha abtobckom K3uxe. PeAaKTop H. ripaBKafrre.
Kalbėjosi J. ABARAVIČIUS
Redaktorė J. PRANKAITfi