VMJ SAUŲ PHOUTTAfUM; VtSNVKJ7AU
CARJ/BiniS scciDenuas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS ;vv\^vvwwvwvvvwvz?<a.
▲ MŪSŲ INTERVIU ▲
ŠVENTEI ARTĖJANT Liepos 27 — rugpjūčio 3 die nomis Maskvoje vyks XII Pasau linis jaunimo ir studentų festi valis. Čia susirinks viso pasaulio pažangus jaunimas, kovojantis už talką žemėje. Mūsų respublikoje jau iš anksto gražiais darbais ruošiamasi sutikti jaunimo festi valį. O ką šiame darbe nuveikė Vilniaus universitetas? Kalbamės su komjaunimo komiteto nare, internacionalinio sektoriaus pir mininke Alma Monkauskaite ir Universiteto komjaunimo sekre toriaus pavaduotoju ideologi niam darbui Egidijumi Valiuke vičiumi. Artėja viso pasaulio pažangaus jaunimo šventė. Kaip ruošiasi joje dalyvauti Universitetas? Egidijus: Pasaulinis jaunimo ir studentų festivalis — pati gra žiausia šventė. Šventė ne tik jos dalyviams, bet ir visam šalies jaunimui. Tad kaip tokioje šven tėje gali nedalyvauti senasis Vil niaus Universitetas! Įdomu, ką nuveikė Universite to studentai, pasitikdami Mask vos festivalį? Egidijus: Nuveikta tikrai daug. Viskas, ką studentai turi geriau sio ir gražiausio, skiriama tai šventei. Jau nuo pat rugsėjo prasidėjo aktyvus darbas. Lapkričio mėne sį vyko Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų savaitė, skirta Tarptau tinei studentų dienai ir Pasauli niam jaunimo festivaliui. Jos metu buvo organizuojami įvai rūs susitikimai, koncertai, kino filmų peržiūros. Reikia padėkoti EKFF komjau nuoliams, kurie suorganizavo šeš tadieninę talką. Alma: Visada įdomūs ir turi ningi susitikimai su pačiais fes tivalio dalyviais. Internacionali nio sektoriaus aktyvistai susitiko su Kubos festivalio dalyviu Al giu Frankoniu, kuris papasakojo savo įspūdžius, padainavo festi valyje dainuotas dainas.
Kiekviename fakultete, kiek viename kurse, kiekvienoje gru pėje ruošiamasi sutikti festivalį. Saulėtekio alėjos fakultetuose pravestas politinės dainos kon kursas. Kiekviename fakultete — politinio plakato. Komjaunuoliai labai noriai ir aktyviai renka medžiagą apie festivalių judėjimą, kurią pas kui išmoningai panaudoja ruoš dami sienlaikraščius. Apskritai galima sakyti, kad internacionalinis darbas labai su aktyvėjęs. Stiprėja tarpfakultetinė draugystė. Buvo organizuotos Internacio nalinės dienos su daugybe įdo mių renginių, susitikimų. Beje, kitų aukštųjų mokyklų rengtose Internacionalinėse dienose ne blogai pasirodė mūsų Universite to atstovai. Egidijus: Artėja III — darbo poilsio semestras. Studentai iš važiuos į statybinius būrius. Ir jau iš anksto nutarta, kad dalis uždirbtų pinigų bus pervesta į festivalio fondų. Kaip ir kiekvie nais metais organizuojamas in ternacionalinis būrys „Juventus". Į XII Pasaulinį jaunimo ir stu dentų festivalį siunčiami geriausi respublikos jaunimo atstovai. Kas tie laimingieji, kurie atsto vaus VVU? Egidijus: Delegato j festivalį neturime. Tačiau su turistiniais kelialapiais ruošiasi važiuoti ke letas pačių aktyviausių, geriau sių studenčių, tikrai nusipelniu sių šią kelionę. Tai Chemijos fakulteto studentė Jolanta Baltrūnaitė, Matematikos fakulteto studentė Egidija Galvydytė, Is torijos fakulteto .studentė Rosita Jokubauskaitė. Belieka palinkėti didelės sėk mės, daugybės įspūdžių toms, kurios aplankys pačią didžiausią, pačią gražiausią jaunimo šventę.
Gegužės 30 dieną Vilniaus Valstybinio ir Greifsvaldo Emsto Morico Arnto universitetų rektoriai prof. dr. J. Kubilius ir prof. dr. Dieter Birnbaum pasi rašė draugystės ir bendradarbia vimo tarp šių aukštųjų mokyklų sutarties planą. Jame pateikta mokslinio bendradarbiavimo pro grama ateinančiam penkmečiui.
XXX Greifsvaldo Universiteto moks linio žurnalo 1984 3—4 numeris skirtas kultūriniam-moksliniam bendradarbiavimui tarp VDR ir Lietuvos TSR (1963—1983). Leidinyje aptariami įvairiausi bendradarbiavimo aspektai — literatūros, kultūros, mokslo ry šiai. manistų), aspirantais, apie šią Keletas straipsnių yra skirta draugystę kalba ir bendri tyrimai VDR ir LTSR aukštųjų mokyklų visuomeninių mokslų, chemijos, bendradarbiavimui. Vieno iš jų matematikos, medicinos srityse, autorė — Universiteto TSKP isto bendrai rengiamos mokslinės rijos katedros dėstytoja N. Žu konferencijos bei simpoziumai. kauskienė. Rašinyje „Lietuvos Universiteto studentai ne kar TSR ir VDR aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas 1964—1980“ tą klausė Greifsvaldo universite pateikti įdomūs skaičiai ir fak to profesorių paskaitų, VDR stu tai. Pavyzdžiui, 1979 metais 4000 dentai turėjo galimybę klausytis
Verneris Imigas. Draugystės sutartis apima visas svarbiausias Universitetų gyve nimo sritis: mokymą ir auklėji mų, kultūrą ir sportų, mokslinius tyrinėjimus, atostogų organizavi mų, visuomeninių organizacijų ryšius. Straipsnio autorius pasakoja
Laisvida GRYBAITE
Universiteto komjaunimo komitete Birželio 13 dieną vyko VU komjaunimo komiteto posėdis. Jame buvo svarstoma, kaip „Ta rybinis studentas" nušviečia komjaunimo organizacijos darbą. Pranešimą perskaitė laikraščio redaktorė J. Prankaitė. Pranešime buvo kalbama, kad per mažai dėmesio „Tarybiniam studentui" skiria Universiteto komjaunimo komiteto nariai. Prastai dirba fakultetų visuome ninių korespondentų postai. Abejingi laikraščio gyvenimui daugelio fakultetų komjaunimo sekretoriai. Retai skaitome jų pasisakymus „Tarybinio studen to" puslapiuose opiausiais kom jaunimo gyvenimo klausimais.
BENDRADARBIAUJA UNIVERSITETAI
Daugiau dirbti privalo komjau nimo biurų nariai, atsakingi už propagandinį darbą fakultetuose. Buvo išklausytos komjaunimo komiteto narių nuomonės ir pri imtas nutarimas pertvarkyti vi suomeninių korespondentų pos tus. Komjaunuoliai, fakultetuose atsakingi už propagandinį darbą, turi reguliariai informuoti redak cijų apie būsimus renginius Posėdyje buvo apsvarstytas ir priimtas darbo planas kitiems mokslo metams. Išduotos reko mendacijos kandidatams į TSKP narius ir kandidatus. Apsvarsty tos personalinės bylos.
L. ANDZIULEVIČIŪTE
studentų iš VDR studijavo 18 TSRS miestų aukštųjų mokyklų. Tamprūs ryšiai jungia Vilniaus ir Greifsvaldo universitetus. Tai ir keitimasis studentų-praktikantų grupėmis (matematikų, fizikų, chemikų, medikų, slavistų, ger-
profesorių J. Kubiliaus, J. Viščako, A. Marcinkevičiaus ir kt. Šių dviejų Universitetų bend radarbiavimas apibrėžtas drau gystės sutartyje, kuri pasirašyta 1967 metų pabaigoje. Apie tai savo straipsnyje pasakoja
apie mokslininkų ryšius, dėsty tojų bendradarbiavimą, V. VILŪNAS
V. NAUJIKO nuotraukose: pasirašoma sutartis; susitikimo metu.
.IlilIlIlIlIlIlIlIlIHIllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlinilllllllllllllllllllllllllllllllllllIIIIIIIIllIlIlIlIllItlIlIlIlIlIlIlIlIltlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIimillllllIlllllr
Pr įsimeni? Prieš keletą metų pirmą kartą peržengei senosios Al ma Mater slenkstį šeiminin ko žingsniu... Prisimeni? Kiek svajonių, vilčių, buvo sudėta i tuos studijų metus... Kiek gra žiausių norų.. . O gal dar neišblėso pir mųjų kolūkinių talkų įspū džiai? Vasaros^ praleistos
studentų statybiniame būry je? Gal išliko studentiškos šventės... Ir gal prisimeni pirmosios sesijos viripuflįį, pirmojo eg zamino nerimą? Nors ne vie nas ir ne du tokie išbandy mai vedė tave iki šiandien. Iki iškilmingos diplomo įtei kimo minutės. Šiandien — ne tik atsisveikinimo grau dulys. Šiandien — mintys
iiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitniiiiiiiiiiiiiiiiiii....... .
apie rytdieną, apie naują laiptelį į atsakomybę, parei gą. • • Šiandien mūsų laikraščio puslapiuose daug vietos skirta Tau, diplomante. Pa sakoja apie tavo rūpesčius, išduoda svajones. Šiandien diplomantai leidžia savo Prologą... Šiandien kalbama apie ta ve. ..
TAIP GERAI NIEKUR NEBUS
Gerai, kad pasilikau viena, pagalvojo Aurelija, nes tas liūdesys, jau kelinta diena mau džius, lyg skausmas kauluose, vistiek būtų išlindęs, ir drau gams reikėtų aiškinti jo prie žastį, kurios netgi pati neži nojo. Aurelija pasuko Saulėtekio alėja link transporto mazgo — toks pažjstamas. žaliu vasaros drabužiu pasidabinęs takas, šiandien atrodė visai naujai, lyg pirmąkart matomas. „Vis per tą skubėjimą, per tuos rei kalus ir akių nebuvo kada pa ganyti", — paironizavo, nors tvirtai žinojo, kad viskas taip ir turėjo būti, kitaip nebūtų mokėjusi gyventi. Dabar, kai jau apsigintas ir labai gerai įvertintas diplomi
nis, kai beliko vienas vienužis valstybinis egzaminas ir laiko nors kibirais semk, dabar šir din įslinko begalinis ilgesys to skubėjimo, nuolatinių reikalų, skambučių, pokalbių, susitiki mų. Dabar kažkas kitas nešio jasi tuos rūpesčius, gal netgi skundžiasi draugams, kad sun ku, nesuspėja, ir dar nežino, kad ateis laikas, kai labiausiai ilgėsies kaip tik tokio gyveni mo, o atsiradusi tuštuma nepa kenčiamai slėgs. . . .Pro šalį linksmai nučiauškėjo antrakursės. Pasisveikino — pažįsta ją, Aureliją Danusevičiūtę, ne kaip Pramonės eko nomikos fakulteto, pramonės planavimo specialybės penkta kursę Lenino stipendininkę, o kaip buvusią fakulteto profsą
CHEMIKŲ DIPLOMINIAI DARBAI
jungos biuro pirmininkę. Tokie pasisveikinimai patys brangiau si Aurelijai, nes nieko nėra nuostabesnio už jausmą, kad esi savas žmogus fakultete, kad tu pažįsti juos, o jie tave, kad reikalingas ir visada laukiamas esi. Dabar ji bando prisiminti, ka da gi buvo ta pradžia, kada pradėjo gyventi kitų intere sais, nuo kada pasijuto laimin ga, galėdama padėti kitam. Gal tada mokykloje, kai buvo kom jaunimo organizacijos sekreto re, o gal Universitete, kai tapo statybinio būrio komisare ar antrame kurse fakulteto kom jaunimo sekretoriaus pavaduo toja akademiniam darbui? Ne, pradžia buvo daug anksčiau, ji dabar neprisimena tiksliai tos dienos, tik žino, kad tada, vie niems abejingai tylint, kitiems atsisakius, pirmą kartą pasakė: „Aš galiu, aš padarysiu". Ir niekad nesigailėjo, kad užsi krovė sau tą naštą, nei tada, kai reikėjo svarstyti blogai be simokančius ir suaugusiems, są moningiems žmonėms aiškinti, ko jie atėjo į Universitetą, nei tada, kai reikėjo lakstyti po bendrabučius, tikrinti, netgi bartis. .. O argi galėtų gailė tis? Juk buvo Ekonomistų die nos. pasiruošimas kurioms ir pati šventė niekad neišblės iš atminties, buvo statybinis būrys Greifsvalde, sąjunginė olimpia da Taškente, kur jų ekonomis tų komanda užėmė trečią vietą ir dar daug daug visko buvo. Ir todėl dabar truputį liūdna, kai galvoja apie būsimą darbą Liaudies ūkio planavimo ir eko nomikos mokslinio tyrimo insti tute. Juk niekur nebus taip gerai, kaip čia, Universitete! Nors ką gali žinoti, gal naujas kolektyvas ir mokslinis darbas, kurio ketina imtis institute, bus lygiai brangu, kaip ir studen tiškas gyvenimas? O praktikos metu institute galutinai įsitiki no, kad neapsiriko, pasirinkda ma specialybę kad ekonomisto darbas jai labai jau prie šir dies. Ir be to, seniai sava ta po ta tiesa, kad svarbiausia — jausti atsakomybę už patikėtą darbą, pareigą dirbti sąžiningai ir kruopščiai. Be šito visur ir visada bus blogai ir neįdomu.
Aušra KAZIMIERAITYTE
Nors, Jūratės žodžiais tariant, jos darbas — tik maža milžiniško darbo dalis, tai vis tik bus žin gsnis pirmyn, ieškant teisingo atsakymo į iškylančius klausi mus.
ŽVAIGŽDĖS ŠVIESA Prabėgo penkeri studijų Uni versitete metai. Atsistoję ant slenksčio, prisimename daug garsių ir dar mažai žinomų isto rikų, kuriems šiandien norėtųsi padėkoti už įdėta triūsą. Šian dien norėtųsi nuoširdžiai padė koti Docentui Jonui Dobrovolskui, vedusiam mus istorijos mokslo labirintais. Padėkoti.. . Negalima neprisiminti šio gera širdžio, kuklaus žmogaus, kuriam pasirodžius Daukšos kiemelyje, rodos, net apsiniaukusią dieną nušvisdavo saulė tapdavo švie siau ir šilčiau. Ne vienas iš mū sų jo skaitytose paskaitose paju to ir suprato tikrąją istorijos, mokslo šakos, esmę. Šią vasarą būtume šventę docento penkias dešimtmetį. O dabar — tik pri siminimai. . . J. Dobrovolskas gimė Užukalniuose, Alytaus rajone. Vaikystė nebuvo lengva. Gilius pėdsakus joje paliko karas. Užaugęs sva jojo stoti karo mokyklon, bet neleido sveikata. Prie karo daly kų J. Dobrovolskas vis tiek grį žo, tik jau kaip Didžiojo Tėvy nės karo tyrinėtojas (1959 me tais baigia WU istorijos fakul tetą). 1959—1966 m. jis dirbo Lietuvos TSR Mokslų akademi jos Istorijos institute. Dirba daug, negailėdamas savo jėgų, sveikatos. Greit pasirodė pirmieji J. Dobravolsko moksliniai strai psniai, nušviečiantys hitlerinį okupacinį režimą Lietuvoje ir lietuviškųjų buržuazinių nacio nalistų bendradarbiavimą su vokiškaisiais okupantais. 1965 m. jis apgina kandidatinę diser taciją tema „Lietuviai kariai Di džiojo Tėvynės karo frontuose". Šios disertacijos pagrindu vėliau pasirodė atskira monografija, kurioje daugiausia vietos skiria ma 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kovų keliui. Be to, čia pateikiama medžiaga apie lie tuvių karių dalyvavimą mūšiuo se pradiniame ir baigiamajame karo etapuose. Iki šio darbo pa sirodymo buvo išleistas gausus karo dalyvių atsiminimų pluoš tas, tačiau nebuvo darbo, paro dančio 16-osios lietuviškosios di
APIE ATEITĮ
Kiekvienas pavasaris vis arti na tą dieną, kai su nerimu eisi gerai pažįstamais Universiteto koridoriais link auditorijos, ant kurios durų prisegtas lapelis su užrašu: „Tylos! Vyksta valstybi niai egzaminai". Gal ne, o gal ir kitaip pažvelgsi į studijų drau Daina Sakalauskaitė, organinės Chemija — skalsi dirva mok sliniam darbui. Kasdien chemi chemijos katedros probleminės gus, j dėstytojus, į save... XXX nėse laboratorijose gimsta nauji vaistų sintezės laboratorijos stu elementai ir junginiai atranda dentė diplominiame darbe ieško EKFF Statistikos specialybės mos naujos seniai žinomų ele 10 laidos absolventai diplominių naujų, efektyvesnių vietinių mentų savybės. darbų gynimo rytą gal ir netu anestetikų. Jos uždavinys — rėjo laiko pamąstymams bei pri Man teko kalbėtis su trim šios siminimams. Labai jau rimti, su rasti stipresnius ir mažesnį nega įdomios, atkakliam ir darbščiam sikaupę susirinko prie savo ka tyvų poveikį žmogaus organiz žmogui daug žadančios mokslo tedros. Atėjo ne tik tie, kas tu mui turinčius anestetikus. Diplo rėjo apsiginti diplominius dar šakos būsimais specialistais. minis darbas gal ir neapims visų bus, bet ir „prijaučiantys"... Elektrochemijos katedros pen „Sirgo” už savo globotinius ir klausimų, iškilusių laboratorinių ktakursė Jūratė Petkūnaitė savo tyrinėjimų metu, bet Daina lie kuratorius doc. M. Stasiulionis, diplominiame darbe nagrinėja kuriam taip pat teko vertinti jų ka katedroje ir ateityje galvoja diplominius. Statistikos katedros sidabravimo problemą. Ji ieško grįžti prie šios temos. vedėjas doc. J. Markelevičius medžiagos paviršiui aktyvių ragino visus išlaikyti pusiausvy Įdomius tyrinėjimus su van elektrolitų, kuriais galima būtų rą, bet. . . Raginimai raginimais, deny tirpiais polimerais atlieka o išlikti šaltam tokią jaudinančią pakeisti nuodingus cianidinius Paulius Simutis, polimerų che valandą sunku net prityrusiam elektrolitus, naudojamus sidabra „vilkui". Nors diplomantai ne mijos katedros penktakursis. vimui. kokie fuksai.. . Praeityje apie Diplominiame darbe jis tiria Si problema sprendžiama jau 40 išlaikytų egzaminų, dar dau dviejų monomerų galimus jun giau įskaitų, kontrolinių, prakti apie dvidešimt metų, nes sidab ginius, jų priklausomybę nuo ki nių darbų. O diplominis darbas ravimas yra plačiai taikomas netikos. atspindi visą penkerių metų pramonėje, radiotechnikoje, ju triūsą. Jo tema daugeliui nebu velyrinių dirbinių gamyboje. MILIŪNAITĖ DALIA vo nauja: ruošti pranešimai Stu
Birželis — diplominių darbų gynimo mėnuo pats atsakingiau sias laikotarpis diplomantams. Pamėginsiu trumpai apžvelgti kelis įdomesnius chemijos fakul teto diplomantų darbus.
LYG TOLIMOS
dentų mokslinėje draugijoje, ra šyti kursiniai darbai. .. „Ledus pralaužė" V. Siaučiulytė— Pirmajam turbūt visada labiausiai dreba rankos, — vė liau prisipažins ji, — bet pas kui jau gali ramiau stebėti drau gų atsakinėjimą. — Kol ateina tavo eilė, ir bi joti nusibosta. . . — šyposis S. Krikščiūnaitė. Gynimas vyko sklandžiai. Ruoštasi buvo nemažai, tad klai dos nebadė akių. O keletas ne tikslumų bus pasitaikę greičiau siai dėl Jo (mašininko spausdi nusio darbą) arba Jos (mašinin kės) neapdairumo. Po gynimo savo mintimis pasi
vizijos kovas platesniame Didžio jo Tėvynės karo veiksmų kon tekste. J. Dobrovolsko darbas kaip tik ir užpildė šią spragą. Dar didesnę vertę šiam darbui suteikia platus archyvinės me džiagos panaudojimas. Vėliau, įvairiomis progomis pasirodė ir daugiau knygų, kuriose kaip vienas iš bendraautorių buvo J. Dobrovolskas. Viso šis istorikas parašė per 20 didesnės ir ma žesnės apimties darbų. Mums, studentams, doc. J. Dobrovolskas atmintyje įstrigo kaip puikus pedagogas. Jo skai tomose paskaitose visada būda vo tylu, atidžiai buvo klausoma si kiekvieno žodžio. „Auditorija, nors docentas nemėgo tikrinti atvykusiųjų skaičiaus, paprastai būdavo pilnutėlė. Ir tai buvo ne vien doc. J. Dobrovolsko sugebėjimo įdomiai, problemiš kai dėstyti dalyką rezultatais. Be gausių faktų, paremtų dau giausia archyvine medžiaga, ku rios atskirus fragmentus docen tas būdavo užsirašęs ant korte lių ir, jei reikėdavo, čia pat, auditorijoje, išsitraukdavo ir pa teikdavo (doc. J. Dobrovolskas nesinaudojo ištisiniu paskaitų konspektu), mus patraukdavo ta šilta medžiagos pakeitimo forma, kai jauti jog paskaita skaitoma draugui, kolegai. Ir ne kiekvie nas suprasdavo, kiek daug buvo dirbta ruošiantis paskaitoms, kaip docentas nerimaudavo, pa stebėjęs bent akimirkos šurmulį per paskaitą. Įtemptas darbas, nuolatinis ruošimasis paskaitoms, pratyboms sulaukė tokio stu dentų įvertinimo: „... būtinai nueikit pasiklausyti — įdomu". Dar ir dabar, kai tragiška mir tis išplėšė doc. J. Dobrovolską iš mūsų, kai liko neįgyvendintos visos jo svajonės, atrodo, kad štai prasivers fakulteto durys ir kiemelyje vėl pamatysime nuo širdžią šio žmogaus šypseną. Prisiminimai, kaip užgesusios tolimos žvaigždės šviesa vis dar pasiekia mus ir neleidžia patikė ti. . . Vacys VAIVADA IF V kurso studentas
dalijo Komisijos pirmininkas, Lietuvos TSR CSV (Centrinės Statistikos Valdybos) viršininko pavaduotojas P. Adlys. Diplomi niai darbai buvo gerai įvertinati: 3 penketai, 4 ketvertai. Te mos labai įvairios, pavyzdžiui: „Socialinių grupių kultūra" ir „Įmonės veiklos rezultatų vertinimas" (iš to matyti, kokias plačias visuomenės gyvenimo sferas apima statistikos mokslas). Diplominiai darbai originalūs. Juose aptariami ekonominėje li teratūroje dar nenagrinėti klau simai, diplomantai pateikia savo tyrinėjimų išvadas, drąsiai reiš kia savo nuomonę, iškelia ir įdo mių minčių, praktikinių pasiūly mų. Darbai rašyti su perspekty\ a ateičiai. Laima KRAUJUTYTE Alia SOBCIKAITE
Tarybinis
G00000000000000000000000O0000000
Prologas
TVr*.
16
.LEIDŽIA UNIVERSITETO LITER ATŲ BŪRELIS
♦0O00000000000000000000000000000C
VYTAUTAS V. LANSBERGIS XXX noriu, kad viską prisimintum: I mergaitė už pušyno nusivedė briedį už rankos —
pakėlęs paukšti sniegą nuvaliau nuo veido — mergaite, tai tavo paukštis iškritęs iš briedžio ragų tada einant per upę tada kai įlūžo ledas tada kai paklausiau kieno šitas paukštis
gal tada prisimintum.
KĘSTUTIS LENKSAS XXX Išeinu. . . likau nebylys — negaliu nusikeikti. Bokšte vakaras varpą linguoja — ramybė.. . i
Ir maldą girdžiu — tamsaus tavo lango. Pridengs mielą veidą bevardė naktis. Sulytas pavasario žibintas ant purvino sniego rauda. Tau delnais nutekės piešiniai — atmintis.. .
IŠEINAME kaip ir atėjome — vildamiesi, nepaliovę tikėt savo darbo būtinybėj Gal tik kiek romes ni, kiek pailsę: liūdnokas šypsnys vietoj riksmo. Mąžta mūsų neigimas. Liekame įsiti kinę, jog kūryba — ne tos tas gražiam ir saulėtam gy venimui, bet pirmiausia — nelengvas švaresnio buvimo siekimas. Tuščias palieka
Pabaiga. Pradžia 15-tame PROLOGO" numeryje. VALDAS DAŠKEVIČIUS. Ori ginalios poetinės koncepcijos neatsiranda iš niekur. Šiuo po žiūriu teisūs jaunieji poetai ir kritikai V. Daunys ir V. Kuku las, iš kuriančiojo pirmiausia reikalaudami tvirtos pasaulėžiū ros. Poezija — ne žaidimas. Tai yra per daug rimta, ir niekas neturi teisės kalbėti šiaip sau. Nors formalioje poezijos srityje dar daug kas įmanoma: nau ji eilėraščio struktūros modeliai, naujos išraiškos priemonės ir 1.1., bet pati poezija neįmanoma be dvasinės įtampos ir gelmės, be įsiklausymo ir refleksijos. Todėl kelia nerimą ironiškasis kalbėji mo būdas, noras šokiruoti, kuriuo lengvabūdiškai žavisi nemaža dalis jaunosios kartos poetų. O juk ironija — silpnųjų ginklas, savigyna, būtina tik ypač sun kiu literatūrai laikotarpiu. Ironi zuoti yra kur kas lengviau, ne gu suprasti ir atsakyti į skaudų žmogaus klausimą. Sakysim, len kų poezija dabar apimta fatališ kos, kūrybinę individualybę ni veliuojančios ironijos, ir tai ver čia jų kritiką kalbėti apie reg reso simptomus. Panašiai atrodo ir jaunųjų serbų poezija, kur kraštutinė kalbos deformacija ir ironija atvedė eilėraštį prie sta gnacijos' ir paviršutiniškumo. Suprantama, tokios poezijos in tencijos gana kilnios — žūt bįit paveikti stereotipinį skaity tojo mąstymą. Betgi, norint nuo latos dvasiškai atsinaujinti ar bent jau nestovėti vietoje, ne visada reikia kurstyti „suirutę". Reikėtų ne šaukti, bet atsiliepti, ne griauti, bet kurti harmoniją. Ir taip jau esam pakankamai pasimetę ir dažnai suvoktam, ko kios beprasmiškai prasmingos poeto pastangos apginti etinius
kalbėjimas, prasilenkęs su asmeniniu teisumu. Nujau čiam, kad yra kažkas dides nio, prieš ką bejėgiai, menki tampa žodžiai, apgailėtinas riksmas. Vien tyloje gali re gėt, kaip smilksta būtis lai ko vėjy. Esam dėkingi šviesiems Universitete mus lydėjusiems žmonėms. Iš jų mokėmės giedro buvimo ir tylaus ųpsu-
pradus. Poezija kartais yra be jėgė, tačiau net ir jos pralaimė jimas — pergalė. Ji negali su naikinti ginklo, nukreipto į žmo gų, nes žydi tarytum pienė, ver kia lyg vaikas. Ko tada vertas gyvenimas, ir ko verta kūryba, jeigu, susidūrus akis į akį su visuotine mirtimi, gali nelikti nieko? Jau vien šis klausimas kiekvieną poetą turėtų kūrybiš kai mobilizuoti svarbiausiam tik slui — žmogaus sielos išsaugo jimui.
sitaikymo. Išeiname, jausdami slegiančią rytdienos naštą ir norėdami tikėt, jog ištversim. Darius KUOLYS Diplomantai literatai K. Lenkšas, L. Jakimavičius, S. Ka novičius, V. V. Landsbergis, D. Kuolys, V. Gasiliūnas su universiteto literatų būrelio vadovais docente E. Bukeliene ir poetu M. Martinaičiu.
pus kalbėti ne apie dangų kaip dangų ir žemę kaip žemę, o apie žmogaus gyvenimą danguje ir žemėje, apie žmogaus gyve nimą tarp žmonių, esančių to kioje pat padėtyje kaip ir tu. Tik šitaip mes suprasime, kas esame, tik šitaip poezija galės atverti savo laikmečio esatį. Kiek pajėgs — priklauso nuo poeto talento jėgos. Žinoma, tai maksimalizmas, bet reikia kaž kuo tikėti, kad abejojimai įgau tų prasmę.
Giliau žodžio, toliau gyvenimo Apie jaunųjų poezijos problemas kalbasi Valdas DAŠKEVIČIUS ir Virginijus GASILlOHAS
VIRGINIJUS GASILIŪNAS. Ne bėgiodami ir šaukdami apie pa vojų, ne įsispraudę į kampą ir gindamiesi, o sakydami tiesą apie laikmetį galbūt dar galime padėti žmogui. Bet vėl kyla abe jonė: ar reikalinga tavo poezi ja, tavo pagalba, ar ją supras ir kaip supras? Taip stovi abejo nių kryžkelėje, kartais apsimes damas visažiniu, kartais nieko nežinančiu, ir pradedi suprasti, jog žmogaus vienybė yra laike ir viltyje, jog nebegalima neig ti, nes jau viskas paneigta, jog atėjo laikas ramiai ir susikau
VALDAS DAŠKEVIČIUS. Ti kėjimas įprasmina abejonę, va dinasi, įprasmina ir kūrybą. Be tikėjimo tiesos ir gėrio idealais nėra kūrybos — tai aksioma. Po etas, norėdamas, kad juo tikėtų, pirmiausia privalo pats tikėti tuo, ką sako kitiems. Kitaip sunku būtų kalbėti apie poeziją kaip žmogaus dvasios fenomeną. Savaime suprantama, kūrybos procese yra neišvengiama ir tam tikra vaidybos dozė (persi kūnijimas), tačiau tai daugiau susiję su poetine technika. Poe tas vis dėlto yra šamanas, žynys, ekstrasensas. Jis turi teisę pasi
VIRGINIJUS GASILIŪNAS XXX nes liko man tik atmintis ir galimybė atspėti savo mirtį ir gimimą, o gyslose, kai užtekės ramybė, pražys tylus vilties jazminas o rytą kilsime nuo žemės, atvertą mėnesienos langą uždarys nežinoma ranka, ir mylimosios šypsena pavirs į kūdikį, pasiekus dangų
versti bet kuo, kad įtikintų ne įtikėtinais dalykais, kad mes pa justume stebuklo jėgą ir grožį. Poezija — tai baltoji magija, iš varanti piktąsias dvasias, išgy danti sergančius, atspėjant! atei tįPoezija, ir apskritai menas, tai ne tikrovės tikrovinimas, bet gal daugiau jos mitologizavimas, tobulesnio jos varianto kūrimas. Poetinės ženklų ir • simbolių sis temos įšaldo informaciją, kuri gali gyvuoti tūkstantmečius ir kuri niekada nėra ligi galo de šifruojama, tačiau to laikmečio žmogui ji turi būti aktuali ir suprantama. Poezijai svarbu — ne tik restauruoti archetipinį mąstymų, kas jau nėra nauja, tačiau įžvelgti ir fiksuoti „amži nojo mito" modifikacijas, funk cionuojančias dabartinio žmogaus sąmonėje. Paradoksalu, bet skrai dančios lėkštės jau buvo žino mos senovės Egipte, nors mes linkę manyti, jog tai mūsų am žiaus mitas. . < Nėra abejonės, kad pereiti nuo sąmoningo kontakto su mi tu prie organiško įsikūnijimo jame nėra lengva. Turiu galvoje ne įvairių mitų atributiką ir asociacijas poezijos kūrinyje, o pačią galimybę žvelgti giliau žodžio, toliau gyvenimo. Mitolo gijai „reikia suformuluoti savo klausimus: tik tada ji atsa kys. .." (M. Martinaitis. „Prolo gas" Nr. 9). Retam poetui pa vyksta įaugti į mito grūdą ir iš dygti kartu su juo. Todėl tikras atradimas mūsų skaitytojui turė jo būti čiūvašų poeto Genadi jaus Aigi publikacijos mūsų pe riodikoje. Mitinis mąstymas yra tapęs jo kūrybos savastimi. Pa našiai galima pasakyti apie V. Bložės, M. Martinaičio, S. Ge dos, Just. Marcinkevičiaus poe ziją, kuri galbūt dėlto ir yra tokią gyvybinga. Tai poezija, tu
studentas
1
bet kas išgelbės praeitį nuo ateities ir tavo šviesą nuo vis artėjančios ribos:
du, raiteliai prajoja — du mėnuliai jų veiduose — ruduo ir vieškelius padengęs gruodas LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS XXX Vien tam tyliam kambary dovanoju tau užmirštuolių puokštę, suskintą už miesto, ir užmiršta mus muzika kaip upė užmiršta žvejus ant lėkšto saulėto kranto, kaip ežeras užmiršta debesis, nuplovus jų kojas, debesys — savo gimtinę, kaip gimtinė užmiršta mus paskutiniam tyliam kambary. 1 ik lyg kažką prisiminusi sugrįžta muzika ir pirštu ant stiklo užrašo užmarštį mums.
ELENA ŠVEDAITE XXX Viržių kvapas vidun įsismilko. Buvo vasara. Karščiai praėjo. Parudavusiam kailyje vilko Mirė miško mažytis audėjas.
Medžiuos aidas dusliai atsišaukia, Vėjas paukščių sparnuos ar virš jųŠnara sielvartas basas palaukėj, Nepavirtęs motyvu nauju.
Dovanojęs man slepiamą gėlą, Snaudžia pelkėj ruduo išsišėręs. Visą naktį kvatojau ir šėlau, Lyg norėčiau jau būti išėjus.
Išsigandę gal būsimo sniego Paukščiai klykavo vėjų žalių. Vienas medis pašoko ir bėga. . . Sustabdyčiau — pavyt negaliu.
rinti atmintį. VIRGINIJUS GASILIŪNAS. Po ezijos gyvybingumas yra kur kas komplikuotesnis reiškinys, negu mes kartais manome. Ne tik „archetipinis mąstymas" są lygoja jį, bet, pirmiausia, paties kuriančiojo egzistencijos ir bū ties įsiliejimas į amžinąjį kultū ros istorijos ir gamtos kosmoso ritmą. Kuo paaiškinti S. Jonausko paskutiniosios knygos „Spin dulys po žeme" gyvybę pačia kilniausia to žodžio prasme? Am žinosios žmogaus sielos dichoto mijos gamtos akivaizdoje virsta harmoninga vienuma! Matyt, atitrūkimas nuo civilizacijos, sa votiška „kultūrinė vienatvė" pa deda atsirasti tikriems, o ne „sukurtiems" kūriniams. Būtent ji ir formuoja tą „mitologinį mąstymą", mąstymą apie univer saliąsias žmogiškas vertybes. VALDAS DAŠKEVIČIUS. Poe zija, man regis, turėtų grįžti prie bendražmogiškos kultūros išta kų, kai žodis dar buvo neatsie jamas nuo gamtos ir nuo ritua lo. Reikia susigrąžinti universa lią poetinę kalbą, kuri ištrintų vis dar esamą ribą tarp elitinės ir utilitarinės poezijos. Eilėraš tis tarsi malda turi būti artimas kiekvienam. Tačiau kaip to pa siekti? Galbūt visuotinės desemantizacijos laikais tai yra tik utopija? Ir vis dėlto vienokio ar kitokio sugrįžimo tendencija jau pastebima ne tik poezijoje, bet ir muzikoje bei dailėje. Prisimin kime B. Kutavičiaus oratorijas ar P. Repšio freskas. Tai nereiš kia nukrypimo į primityvizmą — retrospekcija vyksta naujame dialektiniame lygmenyje. luk mes nesame gentis bijanti fotoaparatų. Mes esame .mes — niekas mūsų sielų iš mūsų, ne atims. .. ..; L •
4
Tarybinis
studentas
APIE MŪSŲ PROBLEMAS Apie studentų laisvalaikio problemas kalba mės su VVU studentų profsąjungos komiteto pirmininku S. Povilaičiu „Llnksmlnkimos linksmink imos pakol jauni esma..— kas iš studentų nedainuoja šitos širdžiai mielos dainos!? Tik šia! nevienodai, ir ne paslaptis, kad daugeliui tai paprasčiausiai reiš kia „išgerti". Tokių linksmybių mėgėjai Universitetu buvo ir bus griežtai baudžiami. TSKP CK nutarimas dėl priemonių girta vimui ir alkoholizmui įveikti įpareigojo profsąjungos Ir kom jaunimo komitetus „siekti, kad alkoholio visiškai nevartotų moksleiviai, studentai, kad jis nebūtų vartojamas jaunimo ben drabučiuose". Apie tai kalbamės su Universiteto studentų profsą jungos komiteto pirmininku Saulium POVILAIČIU. Mūsų Universitete beveik kas antras studentas gyvena bendra
bučiuose. Nors kiekvienam pri valu laikytis elgesio juose tai syklių, tačiau dar dažnai pasitai ko įvairių pažeidinėjimų, tarp kurių ne paskutinėje vietoje — girtavimas. Žinoma, už tai stu dentai baudžiami, juos svarsto bendrabučių buities komisija, kuri siūlo profsąjungos komite to, Rektoriaus papeikimus arba šaliname iš bendrabučio, o tuo pačiu ir iš Universiteto. Reidus į bendrabučius daro ir Universi teto operatyvinė grupė, tačiau jos darbu, ypač rudens semestro metu, nesame visiškai patenkin ti. Operatyvinę grupę turėtų sudaryti geriausi, principingiausi studentai iš įvairių fakultetų, o kol kas dauguma operatyvininkų-teisininkai, ir ne visada ge riausi studentai. . . Tačiau visos
SPARTAKIADOS NUGALĖTOJAI -MEDIKAI Baigėsi beveik 5 mėnesius vy kusi Universiteto dėstytojų tarpfakultetinė spartakiada, skirta tarybinės liaudies pergalės Di džiajame Tėvynės kare 40-mečiui ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 45-mečiui. Paskutinės vyko stalo teniso, plaukimo ir kroso varžybos. Stalo teniso turnyre nelauktai, bet pelnytai nugalėjo Filologi jos fakulteto rinktinė, kurios spalvas gynė ir 2 kandidatai į sporto meistrus: J. Antanavičie nė ir G. Subačius. Antrąją vie tą užėmė fizikai, o trečiąją — medikai. Žydruose takeliuose favoritais buvo laikomi fizikai. Mat, jų spalvas gynė ir dukart sp. m. A. Pavilionis. Fizikai, matyt, irgi buvo įsitikinę savo pergale, nes komanda startavo nepilnos sudėties (nedalyvavo moteris). Deja, pralaimėję estafetę 4x50 m istorikams, favoritai liko tik treti. Pirmąją vietą pelnytai iš kovojo istorikai, turėję savo gretose tarp. kl. sp. meistrą A. Juozaitį ir LTSR eksrekordininką R. Batūrą. Antrąją vietą užėmė MaF plaukikai. Likus kroso rungčiai, padėtis bendroje spartakiados įskaitoje labai komplikavosi: į nugalėtojų laurus galėjo pretenduoti net 6 fakultetai, f Kroso varžybos ir tesurinko 6 pačių ištvermingiausių fakultetų bėgikus. Tarp vyrų 2 km nuoto lį laimėjo Istorijos fakulteto komjaunimo sekretorius A. Mic kevičius, o 500 m nuotolį mote rims gamtininke E. Rudnickaitė. Komandomis krosą laimėjo ma tematikai, aplenkę chemikus ir gamtininkus. Susumavus visų 7 spartakiados rungčių rezultatus paaiškėjo, kad šių metų spartakiados nuga lėtoju tapo Medicinos fakultetas. Tai savotiška staigmena, nes pastaraisiais metais medikai bu vo užleidę turėtas pozicijas ir net nebuvo prizininkais. Turbūt ir kiti fakultetai nelaikė medikų rimtais varžovais, todėl netikė tumas buvo parankus šių metų čempionams. Jeigu būtų įsteig tas prizas mažiausiai organizaci nių klaidų padariusiam fakulte tui, jis, be abejonės, atitektų medikams. Jie surinko visus taš
operatyvinės grupės, visos komi sijos bus bejėgės, jeigu patys gyventojai, bendrabučių tarybos bus pakantūs girtaujantiems ir triukšmaujantiems. Veiksmin giausias ginklas kovoje už tvar ką bendrabučiuose — studentų savikontrolė ir tarybų narių rei klumas, sąžiningumas, darbštu mas. Jeigu kiekvienas nesitaiks tytų su mėgėjais išgėrinėti, jaustų atsakomybę už savo kambarį, aukštą, bendrabutį, tai ir stu dentų profsąjunga neatrodytų negailestingu baubu.. . Be abejo, tvarka ir drausmė bendrabučiuose priklauso nuo pačių gyventojų, bet kai žmo nės nesupranta gerų norų, be lieka bausti... Girtavimas nesuderinamas su studento vardu, todėl ir toliau tokie studentai bus šalinami iš Universiteto. Nors stipendijos mokėjimo nutraukimas — draus minanti dekanato priemonė, ta čiau ateityje ir mes rekomen duosime dekanatams tokius kan didatus. Jeigu žmogus nesugeba paklusti bendroms elgesio tai syklėms, greičiausiai jo nepasie
kia ir dėstytojų reikalavimai. O tie, kuriems „galvos neskauda" dėl bendrabučio inventoriaus, santechninių įrengimų, turės pro gos patys juos pirkti. Vadinasi, bus didinama pačių studentų atsakomybė. Na, o vi suomeninėms organizacijoms tur būt irgi keliami nauji uždaviniai? Kultūros, sporto, turistų klubai, įvairios studentų mokslinės drau gijos turi skirti didesnį dėmesį studentų laisvalaikio organizavi mui. Reikia rengti įdomias išvy kas su kitų aukštųjų mokyklų studentais, plėsti turistinių, po ilsinių kelialapių tinklą. Būtina įtraukti studentus į masinį spor tą, o bendrabučiuose suaktyvinti sportinę veiklą, nes daugelis sporto švenčių taip ir netapo šventėmis. Užsiminėme apie studentiškas šventes, o čia problemų irgi ne trūksta. .. Deja, dar daugelio studentiškų švenčiu metu pardavinėjamas ir geriamas alkoholis, nors visi ži no, kad tai griežtai draudžiama. Beveik visų atrakcionų menka verčiai prizai — alus, šampanas.
Nieko įdomesnio nesugalvojame,. tradicinės specialybių dienos tampa perdėm tradicinėmis. Ži noma, šventės sėkmė pirmiausia priklauso nuo organizatorių, ta čiau jie galėtų ir turėtų kreiptis pagalbos į Universiteto kultūros klubą, kuris privalo ir pats ro dyti iniciatyvą, kontroliuoti švenčių organizavimą. Fuksų krikštynos turi vykti rugsėjo mėnesį, kol studentai neišvežti į kolūkius. O dažniaunia pasiruošimas joms nusitęsia iki begalybės, ir taip pati šventė netenka prasmės. Tradicinės cementuotės, me diumai dažnai tampa tik proga išgerti. Į tai turėtų atkreipti di desnį dėmesį Universiteto visuo meninės organizacijos, pirmųjų kursų kuratoriai. Bet svarbiausia, studentai turi patys ieškoti įdo mesnių formų, patys kovoti ir galutinai išgyvendinti girtavimą ne tik iš visų švenčių, bet ap skritai iš savo gyvenimo Ačiū už pokalbį. Kalbėjosi Aušra KAZIMIERATTYTE
KASDIENINIAME SKUBEJIME-DIENĮĮ PRASME Vilniaus Universiteto Moterų pageidavimu norinčios gali lan taryba įsikūrė prieš du metus. kyti ritminės gimnastikos užsi Jos veiklos pradžią žymi didžiu ėmimus. lė ir spalvinga paroda „Valkų Fizikos ir Matematikos fakul piešiniai ir darbuotojų laisvalai tetų moterys mėgsta pasigirti savo kulinariniais sugebėjimais, kis". Organizuojant Moterų tarybos o juos mielai įvertina fakulteto darbą, daug prisidėjo jos pir vyrai. Viena aktyviausių Moterų Ta mininkė prof. V. Kašauskienė. rybų yra Gamtos fakultete. Va Šiandien jos pradėtą darbą tęsia doc. N. Raguotienė, pirmininkės dovaujamos pirmininkės y. m. pavaduotoja v. m. b. L. Štelbie- b. R. Bandžiulienės, moterys or ganizuoja rankdarbių parodėles, nė, visas būrys tarybos narių, fakultetų Moterų tarybos pirmi vaikų piešinių konkursus, foto parodas. Graži tradicija, kad ninkių. Doc. N. Raguotienė, Moterų kasmet kovo 8-ąją, fakulteto tarybos pirmininkė, pasakoja: vyrai vaišina moteris pačių su kurtais patiekalais. — Įdomi ir turininga mūsų Moterų tarybos veikla. Ne taip Parodėlės ir paskaitos, susiti seniai susibūrėme draugėn, o kimai ir pokalbiai, įvairūs kursai padaryta jau nemažai. Aktyviai organizuojami ir Ekonominės ir noriai dalyvaujant Universite kibernetikos, ir Pramonės ekono to moterims, surengta daug pa mikos fakultetų Moterų tarybų rodų, įvyko įdomios vakaronės, iniciatyva. susitikimai, buvo suorganizuoti Taip pat veikia Personalo, Administracijos ir Valdymo Mo įvairūs kursai. Universiteto Moterų tarybos terų taryba. Štai ir gegužės 5 darbas vyksta atskiruose fakul dieną ji surengė vakaronę, skir tetuose. Aktyviausia Moterų ta tą Pergalės Didžiajame Tėvynės ryba yra Filologijos fakultete. kare 40-mečiui, kad pagerbtų administracijos veteranus. (Pirmininkė — doc. E. Kuosaitė). Vyko darbuotojų ir jų valkų Čia rengiamos rankdarbių paro dėlės, vyksta vakaronės, Į ku dirbinių paroda. Prie kavos puo rias moterys buvo pasikvietę delio, vaikučiams deklamuojant įdomias pašnekoves: drabužių ir dainuojant, buvo maloniai modeliuotoją E. Balnytę, kosme- praleistas vakaras. Veteranai tologę Maksimavičienę, „Tarybi buvo apdovanoti atminimo do vanėlėmis. nės moters" redaktorę Birutę Universiteto Moterų taryba Boreišienę. Spalvingas, gyvas darbuotojų bendradarbiauja su profsąjunga. vaikų piešinių parodėles nuolat Organizuoja išvykas ir ekskursi rengia Prekybos fakulteto Mote jas. Kasmet rengia naujametines rų taryba, Bibliotekos, Chemijos eglutes darbuotojų vaikams. Ypač didelis dėmesys skiria fakulteto moterys, vadovauja mos doc. E. Jasinskienės, klau mas darbui su studentėmis. Vy resniųjų kursų studentės taip sos? paskaitų apie sveikatą, apie kolektyvinių sodų tvarkymą. pat dalyvauja Moterų tarybos Veikia mezgimo kursai. Moterų veikloje: parodėlėse, susitikimuo-
kus, kiek galėjo. Antri, atsilikę vos 1 (!?) tašku, liko matemati kai. Nelaukta nesėkmė šaškių turnyre (trūko prityrusio J. Kiminio), kur matematikai visados patekdavo j prizininkų tarpą, nubraukė MaF (sporto organiza torius V. Akromas) „auksines" viltis. Trečiąją—ketvirtąją vietą, su rinkę po 77 tšk., šiemet dalijosi Istorijos ir Fizikos fakultetai. Pagal nuostatus (laimėtų pirmų ir prizinių vietų skaičių) „bron za" priteista istorikams. Istorikų pasirodymas — 2 pirmosios ir 2 prizinės vietos — buvo didžiau sia spartakiados staigmena. Tai, be abejo, didelis jų sporto orga nizatoriaus Z. Butkaus nuopel nas. Juk pernai jie tebuvo. .. vienuolikti. „Didieji pralaimėtojai". Šis apibūdinimas skirtas fizikams. Juk jie ne be pagrindo buvo laikomi favoritais. Organizacinės klaidos šaudymo (XI vieta) ir jau minėtose plaukimo varžybo se skaudžiai nustūmė fizikus (sporto organizatorius J. Kapturauskas) nuo prizininkų pjede stalo. Juk bet kokios moters da lyvavimas plaukimo varžybose būtų užtikrinęs jiems ne tik plau kimo varžybų, bet ir kartu spar takiados nugalėtojų laurus. Penkti liko chemikai (sp. orga nizatorius doc. N. Karvelis), šeš ti — gamtininkai (A. Stadalnikas), septinti — filologai (Remei ka). Visi šie fakultetai buvo verti prizinės vietos, ir, jeigu Fortūna būtų nusišypsojusi ki taip, tai... Kiti fakultetai pasi rodė daug silpniau ir kovoje dėl prizinių vietų praktiškai nedaly vavo. Baigiant VVU darbuotojų profsąjungos komiteto vardu no risi nuoširdžiai padėkoti mūsų Kiemo teatro salėje įvyko talkininkams fizinio auklėjimo diplomantų lituanistų atsisveiki katedros dėstytojams S. Juozauskui ir E. Bodindorfui (krepšinis), nimo vakaras. Jį pradėjo Filolo L. Majorovui (šauymas), K. Oregijos fakulteto dekanas prof. ntui (krosas), M. Jadzinskaitei A. Girdenis žodžiais: „Atminkite, (stalo tenisas), A. Kaminskui ir kad didžius žygius atlieka be A. Blaškiui (plaukimas), o taip pat katedros vedėjui doc. V. vardžiai kariai, todėl koks be Bimbai už paramą, organizuojant būtų kuklus darbas, išmokite spartakiados varžybas. Tad iki būti reikalingi". Skambėjo že susitikimo ateinančiais metais! maitiška daina, kurią drauge su gerbiamas v. m. b. V. LAPINSKAS studentais dainavo
TRUMPAI
dekanas. Mylėti gimtąją kalbą linkėjo kuratorius prof. J. Pikčilingis. Jo linkėjimus pratęsė lietuvių literatūros katedros ve dėjas V. Areška, dėstytojas, li teratų būrelio vadovas, poetas M. Martinaitis. Savo kūrybą skaitė diploman tai: V. Gasiliūnas, L. Jakimavi čius, V. Lansbergis, R. Lileikis. Šiltu žodžiu į naują gyvenimo etapą diplomantus išlydėjo ketvirtakursiai. Nomeda CIURLYTE
se. Gamtos fakultete su studen tėmis gražiai dirba doc. B. Usinienė, Filologijos fakultete jas globoja dėst. N. M. Bogomolnikova. Studentėms skaitomos pas kaitėlės, vyksta vasaros praktikos darbų parodos ir jų aptarimai, pokalbiai, disputai. Moterys kasmet labai užsiėmusios. Turi suspėti atlikti šimtus darbų ir reikalų. Kaip joms ir laiko užtenka dalyvauti dar Mo terų tarybos veikloje? Ką tai joms duoda? — Kai nori, suspėji, — šyp sosi Moterų tarybos pirmininkės pavaduotoja v. m. b. L. Štelbienė, atsakydama į klausimą. — Universiteto moterys dirba pe dagoginį darbą su studentais, todėl turi kuo daugiau žinoti, viskuo domėtis, plėsti savo aki ratį. Visos namuose mezgame, gaminame valgyti, todėl įdomu pasidalinti patyrimu su kolegė mis. O be to, moteris neturi apsiriboti tik darbu, parduotuve ir namais. Va ir susirenkame kar tais draugėn, prasiblaškome. O kokį vakarą, pamatę Uni versiteto auditorijoje degančią šviesą, praverkite duris ir pa žvelkite vidun. Ne, tai ne stu dentai. Tai moterų rankose mai nosi mezginių raštai, kvepia py ragai, girdisi gyvos šnekos, link smi balsai. Tai vis tos skuban čios, bet viską spėjančios mote rys. Norėčiau palinkėti šioms šau nioms, mieloms moterims daug sėkmės! Gal kasdieniniame sku bėjime ir rasite savo dienų prasmę? Su Universiteto Moterų tarybos pirmininke, jos. pavaduotoja šne kėjosi ir jų mintis užrašė Giedrė GREBLIKAITL
KtcLalMIf „Ąžuolyno" sodininkų bendri joje yra laisvas sklypas su sodo nameliu. Norintys įsigyti šį skly pą, kreipiasi į valdybos inžinie rių J. Kašėtą (antradieniais 10— 13, ketvirtadieniais 15—18 vai telefonas 61-40-84. Centriniai rūmai, 9 kambarys). Istorijos fakulteto Moksli nės informacijos ir Bibliote kininkystės katedros kolek tyvas nuoiirdžiai užjaučia dėstytoją Vandą Jurkuvėnienę mirus motinai.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1463. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 07682. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Te lefonai —- 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 eCosercKiš cryAenr — opran napncoMa, pesrropara, KOtanm komcomom, npotjKOMa opAera TpyAO**o npacnoro snaMera ■ Apyx6m napoAOB BaAMnoccKoro ynmepcnera B. Kancynca, Ha abtosckom tune. PeAanrop H. ITpanaBre.
Ti ąiWrt~rt
J. PRANKAITfi