SAUŲ PAOUTAUAI; WfMVKirW
CARJ/BOS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
TRECIASIS
Šių metų Trečiasis semestras tikrai turtingas žymiom datom. Visasąjunginis studentų būrys pavadintas Pergalės 40-mečio vardu. Visa šalis ruošiasi TSKP XXVII suvažiavimui, Respublika pažymi Tarybų valdžios atkūrimo 45-ąsias metines. Ir dar viena mums brangi sukaktis — ši vasara — 35-oji respublikos studentų būrių vasara. Vl'os šios datos — tai pagrindinės gairės būrių visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame darbe tiek paruošia muoju, tiek darbo laikotarpiu. Apie lai, kad Universiteto studen tų būriai gerai pasiruošė Trečiajam ' semestrui, byloja šūsniai ataskaitų, pažymų apie nuveiktą darbą, ir pamažu Įsivyraujanti ramybė Universiteto darbinės veiklos štabe — darbas eina j pa baigą. Artėja šventė: birželio 30 dieną įvyks Iškilmingos stu dentų būrių palydos. Tą dieną 34 būriai su Universiteto emblemom pasklis po toli miausius respublikos ir šalies kampelius. Šiemet dirbsime dau giausia savo tradicinėse vietose — Vilniuje, Varėnoje, Alytuje, Kapsuke, Stavropolio krašte, Jakutijos ATSR — statybos orga nizacijose, kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose, Vilniaus vagonų depe, sveikatos apsaugos skyriuje. Pirma kartą Prekybos fakulteto studentų būrys „Merkurijus" dirbs prekybos sferoje, studentės pardavinės val'ius Ir daržoves, kurias augina, prižiūri ir perdirba kiti Universiteto būriai respub likos ūkiuose ir konservų fabrikuose. Tokiu būdu Įgyvendinsime studentišką kompleksą „iš laukų Į stalą". Sepfvnt studentų būriai išvyks Į broliškas socializmo šalis, kur isljiings J ten dirbančias iaunimo brigadas ir tarptautines jauni mo darbo stovyklas. Ir čia turime naują adresą — pasirašyta su'artis su Plovdivo universitetu — pirmą kartą Universiteto būrys Išvyks Į Bulgariją. Būrio vadas Rimas Janušauskas nusitei kęs kovingai: ....Ir ne paskutin) kartą. Patelslnsim mūsų senojo Alma Maler ir šauniosios studentijos garbingą vardą ir pratęslm gražias tradicijas". Mūsų partneriu — Greffsvaldo, Debreceno, Plovdivo, Prahos unlverstte’ų. Mlulhauzeno ir Veimaro aukštųjų mokyklų pasiun tiniai kaip visuomet dirbs Tarptautiniame studentų būrvje „Juventus". Jie. kartu su ko’egomls iš Vilniaus, prisidės prie mūsų "imtolo miesto puošimo, tvarkys gatves ir aikštes... Būrio va dui Albertui Sermokut tikrai yra kuo rūpinti': reikia ne tik už tikrinti šiam dideliam daugianacionaliniam būriui geras darbo ir noil'lo salvgas. bet ir organizuoti įdomų, turininga laisvalalkj. snnnž'ndinti mūsų svečius su respublikos laimėjimais, tradicijo mis. S'udllu metais turim daug įdomių susitikimų, išgyvenam daug neužmirštamu ivvklų, su'ikraunam dideli žinių ir patirties krai ti. Bet turbūt, labiausiai Įsimintinas, didžiausią gyvenimo ir dar bo natlrtt duodantis etanas — Trečiasis semestras. Čia visiškai a’otektetdžta nerūpestingu studiių metu romantika. Trečiajame seme-tre galima trumpam atitrūkti nuo Universiteto rimties Ir pa birų rc'mihtikos šalies gvvenlmo ritmą Trečiajame semestre oatim tšhandvtl savo jėgas. įgūdžius Ir sugebėjimus gamyboje, eroanizaci|oje ir visuomeninėje veikloje. Trečiajame semestre ’iir’m praturtinti savo jaunystę naujais su'ltikimais, Įgūdžiais, a»rba|s Trečiajame semestre. . . Tik Išla'kyklm pavasario sesijos egzaminus, ir jis prasidės. Kęstutis BAUSVS Universiteto darbinė: veiklos štabo vadas
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO
15
D.
Nr. 22(1321)
1985 METŲ BIRŽELIO 28 D.
KETVIRTADIENIS
KAINA 2 KAK
KUR DIRBSIME ŠIĄ VASARĄ Vilkaviškio ra j. Keturvalakių kol. — „Integra las", V. Albrechtas, V. Patalauskaitė, MaF. Vilkaviškio raj. Sapalų d. t. ū. — „Polinomas", R. Senkutė, A. Sajonaltė, MaF. Širvintų raj. Kernavės kol. — „Kernavė", A. Buinevičius, A. Brazdeikis, FF. Kapsuko SRV — „Fotonas", A. Mockus, A. Mockus, FF. Varėnos Maisto pramonės kombinatas — „Aurum", D. Šimkutė, I. Lapkovskytė, ChF. Kėdainių konservų fabrikas — „Hellos”, V. Či vilytė, R. Drumstaitė, ChF. Prienų raj. Daukšlagirio s. t. ū. — „Gamta" K. Arbačiauskas, R. Ūdras, GF. Vilniaus Turistinė bazė — „Gabija", V. Bezaras, V. Visminas, GF. Kaišiadorių HAE — „Fortūna" , G. Stankevi čius, A. Grigutytė, MF. Vilniaus SAS — „Sanitaras", L. Pečiulytė, R. Ciapaitė, MF. Varėnos KMK — „Žilinai", P. Cižauskas, LKllkūnaitė, IF. Varėnos raj. Žilinų kol. — „Dzūkija", L. Ulvydaltė, I. Mlchallova, IF. Vilniaus vagonų depas — „Kon-Tikis", D. Sadaunykattė, L. Vekeriotaitė, IF. Vilniaus vagonų depas — „Palydovas", L. Cinčiūtė, D. Bernotaitė, F1IF. Vilkaviškio konservų fabrikas — „Sūduva", R. Alkavickaitė, R. Raugalaitė, FHF. Vilniaus raj. Paberžės d. t. ū. — „Viltis", R. Babina, D. Beržaitė, F11F. Alytaus ST KMK-75 — „Tauras", A. Damb rauskas, V. Šerėnas, PEF. Trakų TSO — „Trakai", V. Stukas, R. Bruzgaitė, PEF. Panevėžio raj. „Gintaro" kol. — „Gabija", G. Zaikauskas, A. Samullovas, PEF. Druskininkų VMĮS — „Saulėtekis", R. Kamins kaitė, I. Gaidytė, PF. Vilniaus Vaisių ir daržovių prekybos susivie nijimas— „Merkurijus", L. Vičlnaltė, R. Gurina-
vičlūtė, PF. Alytaus raj. Luksnėnų s. t. ū. — „Alyta", E. Jarmokaltė, R. Didikaitė, EKFF. Vilniaus vagonų depas — „Ekspresas", A. Alekseriūnaltė, D. Babarskaltė, EKFF. Alytaus ST SV-5 — „Justltlja", K. Gaubys, >. Bukauskaitė, TF. Vilniaus geležinkelio stotis — „Algoritmas", G. Samaitė, J. Adomaitytė, EKFF. Pasvalio raj. Joniškėlio t. ū. — „Temidė", V. Jakštas, J. Vilutytė, TF. IŠVAŽIUOJAMIEJI BŪRIAI Stavropolio kraštas — „Vilnia", V. Kaveckytė, D. Adamonytė, Jakutijos ATSR, Aichalas — „Vilnius", S. Urbonavičius, R. Jakšys. Jakutijos ATSR, Aichalas — „Gabija", G. Mi liauskas, G. Sllinytė. Jakutijos ATSR, Mintas — „Baltija", P. Kacevičius, A. Kavaliauskas. Jakutijos ATSR, Lenskas — „Vilnelė", A. Auryla, R. Valiulytė. Jakutijos ATSR, Jakutskas — „Versmė", A. Arcimavičiūtė, A. Petrauskaitė. TARPTAUTINIAI BŪRIAI Vilniaus universitetas — „Juventus", A. Sermokas, D. Kupliauskaitė. Greifsvaldo universitetas — A. Rožuklenė, A. Stanevičius. Veimaro aukštoji statybos ir architektūros mo kykla — A. Paškevičius, A. Zakaiskis. Mlulhauzeno aukštoji pedagoginė mokykla — E. Bukelskis, A. Genys. Prahos universiteto Teisės fakultetas — E. Va liukevičius, R. Balevičius. Prahos universiteto Medicinos fakultetas Hradec Kralove — L. Budrys, R. Martlnkėnaltė. Debreceno universitetas — E. Kūris, J. Cepulytė. Plovdivo universitetas — R. Janušauskas, A. Daunoravlčius.
iiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiitiiniiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiitiiiiiitiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiii
Kronika Kasmet Saulėtekio alėjoje esantys fakultetai rengia Politi nės dainos konkursą. Šiemet jj rengė Teisės fakulteto interklubo pirmininkas Osvaldas Martinkus. Prizas už profesionalumą pa skirtas gerai Universiteto studen tų auditorijai pažįstamai politi nių dainų atlikėjai Aušrai Krisiūnaitei (EKFF IV k. studentei). Prekybos fakulteto studentams Sigutei Karpavičiūtei ir Vaidotui Garsperavičiui žiuri skyrė pirmą vietą. Antroji atiteko Sergejui Kozlovui ir Anatolijui Ušanovui (EKFF studentams). Ramunė Kontrimaitė ir Valdas Vyšninis pel nė trečiąją vietą. Pramonės eko nomikos studentė Džiuljeta Sisaitė apdovanota prizu už temos aktualumą. Konkurse skambėjo dainos apie taiką, tautų draugystę, tai kos trokštančius žmones. Bet kitąmet norėtųsi laukti didesnės rimties tiek iš atlikėjų, tiek ir iš žiūrovų. Palyginus su anks tesniais metais dalyvavo mažai
trūko sceni
žmonių. Daugumai nės kultūros.
A. SALNAITE
Instituto darbuotojai, bibliote kininkės nuoširdžiai dėkingi ra šytojui A. Sprindžiui ir aktoriui J. Čepaičiui už malonias susiti kimo akimirkas. Vanda ASMENAVICIENE
Kauno Antano Sniečkaus poli technikos instituto ir bibliotekos darbuotojai susitiko su tarybiniu lietuvių rašytoju, lietuvių lite ratūros kritiku, WU lietuvių literatūros istorijos dėstytoju Adolfu Sprindžiu. KPI bibliotekos darbuotojoms, VVU absolventėms buvo be ga lo malonu išvysti Kaune savo buvusį dėstytoją, išgirsti jo kū rybinę ataskaitą, sužinoti, kad netrukus galėsime skaityti jo naują grožinį blografln) kūrinį apie lietuvių literatūros klasikę Juliją Žemaitę, o kitąmet rašyJojo kūrybinį turtą papildys nau jas romanas. Tiek rašytojų, tiek poetų kū rybą Įtaigiausiai perteikia akto riai. Rašytojo Adolfo Sprindžio apsakymų jauduli padėjo pajusti aktorius Jonas Čepaitis. Rašyto jo gyvas žodis ir aktoriaus me nas kūrėjo mintimis Išjudinti klausytojų dvasią, sukėlė naują susidomėjimą
rašytojo
mis, kurios čia pat,
knygo
susitikimo
salėje, buvo eksponuojamos.
Birželio 20 d. partinis biuras visus dėstytojus pakvietė Į mokslinio komunizmo katedros vedėjo doc. A. Sizonovo paskai tą tema „Ugdyti klasinį sąmo ningumą ir politinį budrumą!. Sis renginys skirtas vieningai politinei dienai pažymėti. Loreta KUZMAITE
Universitete viešėjo svečiai iš Mongolijos Liaudies Respubli kos — Aukštosios komjaunimo mokyklos prie VLKJS CK klau sytojų grupė. Universiteto kom jaunimo komiteto atstovai su pažindino svečius su Alma Mater, biblioteka, muziejumi. Vakare svečių laukė susitiki mas su interklubo .Juventus” nariais. Skambėjo daino6, sukosi šokėjai. M. PIOTUCHOVAS
Miiiimuiiiiiiiinninuiiiiniimuiiiinmiiininniinii!inmiinniniiiinni(Tniiiin«iwiiiniiinnnnifinniiinininnniiimfiiinnnmni
iiiiinniiiiiinnniiiiunniiiiiitinnnuniiiuiiHiiiiMMnniiiiiinniiiiniiiiiiniiiiiiiiiuiiinniitmnfl
Prasideda trisdešimt penktoji respublikos studentų būrių vasara. 34 Universiteto būriai jau pasiruošę dirbti respublikoje ir tolimiausiuose šalies kampeliuose, šiandien dalijasi įspūdžiais, prisimena buvusius sunkumus, kalba apie problemas SSB vadai, komisarai, dalyviai. Pasibaigus eilinio SSB aktyvo mokymo užsiėmimui susistab džiau žemdirbystės būrio „Dzū kija", traukinių palydovų „Eks presas" ir statybinio būrio „Tauras" vadus: Liriją Ulvydaltę, Alvydų Aleksarlūnaifę ir Ar vydų Dambrauską. Domino tiek senos — praėjusios, tiek naujos — ateinančios darbo vasaros problemos. ARVYDAS: Neišsprendžiamų problemų nebuvo, dažniau — sąlyginiai, laikini sunkumai, or ganizaciniai nesklandumai. Bent dabar taip atrodo. Aišku, būna pikta, jei savaitgaliui, negauni autobuso: norisi gerai pailsėti, toliau pavažiuoti, draugus ap lankyti. Pavargsti vasarą bebė giodamas, beieškodamas, popie rių krūvas betvarkydamas, bet paskui visus mokslo metus pri simeni Ir vėl lauki darbo vasa ros — smagiausio meto. Ilgam lieka atminty SSB šventės: kri kštynos, Įvairios varžybos, poil sio vakarai... Sunkumų atsiranda parengia majame laikotarpy: pirmi kur sai buvo apklausti, kur norėtų vasarą dirbti: visi j „Taurą", tik trys — j „GablĮą"... Kokiais kriterijais remtis, kad nebūtų nereikalingų ginčų ir nesusipra timų! Priimam pirmiausia vaiki nus — statybinis būrys, darbai reikalauja vyriškos jėgos. Nors vaikinų būryje ir šiemet — ma žiau nei pusė. O merginas ver tinam pagal tai, kaip jos dirbo kolūkvie ir ką moka pačios: pie šia, dainuoja, rašo... Kaip bebūtų keista, lengviau susitvarkom su mėgstančiais iš gerti vaikinais, negu su mergi nom. Vaikinai jei geria — tai atvirai, o merginos naktimis ty
liai „padažo" likerį... šiemet reiks griežtai bausti tokius mė gėjus: iš karto šalinsim. Norė dami apsisaugoti nuo išgėrinėji mų kartais susitariam su vietinė mis parduotuvėmis, kad alkoho liniai gėrimai studentams nebū tų parduedaml. Praėjusią vasarą gana lengvai auklėjom mūsų sunkiai auklėja
NAUJOS— SENOS PROBLEMOS
mą vaikinuką. Svarbiausia — pripažinti jį lygiateisiu būrio nariu, ne tik kartu su juo dirb ti, bet ir Ilsėtis. šiemet pasikeitė SSB unifor ma: vietoje džinsinio kostiumo turėsime džinsines kelnes ir žydrus marškinius. Dėvėti turėsi me juos ir dirbdami: kažin ar šviesūs marškiniai — geriau sias darbinis drabužis! Ir gaila, kad tradicinių marškinukų su Universiteto emblema jau nebe bus. ALVYDA: Prisimenu praeitos vasaros nesutarimus su depo buhalterija, tai — vienintelė, opiausia problema. Mūsų būriui kyla ir daugiau
▲ MŪSŲ INTERVIU ▲
JUVENTUS-85 Jūsų darbo SSB stažas — keturios vasaros. Tris iš jų vadova vote būriui, tiesa, ne tarptautiniam. Kokie skirtumai tarp pa prasto ir tarptautinio būrių išryškėjo jau dabar?
— Tarptautinio būrio sudėtis kis visą vasarą. Mums teks dirbti su studentais iš Vengrijos, Čekoslovakijos, Bulgarijos, Vokieti jos Demokratinės Respublikos. Jų grupės keisis: vieni atvažiuos, kiti išvažiuos — bus organizacinių sunkumų. Bet didžiausia bė da ta, kad įdarbinančios organizacijos nenori maišalynės, išmo kant algas neįprastu laiku, Įdarbinant ir atleidžiant vis naujus stu dentus. ir dar. Ne labai kas trokšta priimti užsieniečius: dar liks ne patenkinti, ims kritikuoti...
O kokius darbus teks dirbti „Juventus-85"? — Dirbsime keturiose organizacijose: specializuotoje komu nalinių objektų statybos valdyboje, kelių statybos, remonto, eksploatavimo valdybose Nr. 2 ir Nr. 4. |r dekoratyvinių augalų tarybiniame ūkyje. Klosime šaligatvių plyteles, tvarkysime ve jas, tvirtinsime šlaitus, dažysime.
Jokie darbai reikalauja vyriškos jėgos. — Pirmasis kriterijus, kuriuo remiantis priimama Į būrį, — vyras.,. šių metų baziniai būrio fakultetai: Matematikos ir EKFF padovanojo mums nemažai vaikinų... SSB — ne vien darbas. Kokie numatomi įdomūs renginiai „Juventus-85" vasarą?
— Tarptautiniai būriai gyvena įdomų gyvenimą, nepaleidžia vėjais nei vienos poilsio valandėlės. Jau Iš anksto planuojame vakarą, skirtą XII Pasauliniam studentų ir jaunimo festivaliui, atidarymui, užsakėme autobusus ekskursijoms, mūsų laukia tradici. niai nacionaliniai vakarai, priėmimų, palydėjimų šventės; būrio nariai lietuviai ketina susitikti su vasarą dirbsiančių Amerikos lietuvių studentų būriu. O kur dar šventės, kurias atveš kitų ša lių studenfail Ačiū už pokalbį. Smagios jums vasarosi Kalbėjosi Nina SEMIONOVA
sunkumų — Išsiskirstę, važinė jam skirtingais reisais, skirtingu laiku: sunkiau visiems kartu su sirinkti. Gaila, dėl to negalim nuvykti net Į SSB sąskrydį. O laisvas laikas pernai prabėgo greitair gyvenom šešiolikaaukščiuose bendrabučiuose — greta — VISI tarptautinis būrys, čia pat — „Visytė", kur vykdavo smagūs susitikimai, poilsio vaka rai. Būryje — vienos merginos (plius vienas vaikinas), bet Res publikinis štabas nenori j tai atsižvelgti ir duoda ne tų dydžių marškinius. Pernai sunkiai besuformavom būrį, o šiemet atvirkščiai: tiek buvo norinčių, kad negalė jom visų priimti... LIRIJA: „Dzūkija" jau kelinti metai laisvalaikį leidžia kartu su kitais būriais: su chemikais va žiuoja į ekskursijas, kartu ke liauja, o su „Žilinais" įrengia stovyklavietę prie Merkio upės. Bene sunkiausia atvažiavus — įprasti prie vietinio jaunimo dėmesio: įnirtingo merginų du rų ir langų trankymo... Juo la biau, kad pernai būrys buvo perskirtas į dvi dalis, viena gy veno dar nebaigtame Įrengti name. Na bet šiemet tokios problemos nebebus: kolūkis specialiai talkininkams pastatė bendrabutį. XXX Paskutinės ruošimos! vasaros darbui dienos. Netrukus suplevė suos VVU statybinių būrių vė liavos, skelbdamos naujos stu dentiškos vasaros pradžią... Iš duodamos uniformos, prisiuva mos emblemos, aptariami praei tų vasarų sunkumai... Niką AUKŠTAITYTĖ
SOCIALISTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI TREČIAJAM SEMESTRUI Vilniaus V. Kapsuko universiteto jungtinis studentų būrys, siek damas sėkmingai vykdyti TSKP XXVI suvažiavimo, TSKP CK pa skutiniųjų Plenumų, LKP XVIII, VLKJS XIX ir LLKJS XX suvažia vimų iškeltus uždavinius, su naujais laimėjimais pasitikti XII Jaunimo festivalį Maskvoje, pasiekti aukštą būrių atliekamų darbų kokybę ir efektyvumą, siekiant gerinti agitacinį-propagandinį karinj-patriotinį, kultūrinį masinį ir sportinį darbą studentų ko lektyvuose trečiojo semestro metu, įsipareigoja: t. Suformuoti respublikoje 28 linijinius būrius iš 935 studentų. Iš jų dirbs: statybos būriuose 292, nestatybinės krypties būriuose 643. Suformuoti 6 išvažiuojamuosius būrius, kuriuose dirbs 300 žmo nių. 2. Studentų statybos būriuose atlikti darbų už 500 tūkst. rub lių, pasiekti, kad vidutinis uždarbis žemės ūkio darbuose dirban tiems studentams būtų ne mažesnis kaip 140 rub. 3. Paruošti vaizdines-agitacines priemones spartuoliškų darbo dienų organizavimui ir aktyviai jose dalyvauti. 4. Paruošti studentų būriuose 125 lektorius, perskaityti 210 pa skaitų. Gerinti paskaitų kokybę. Propagandinę-agifacinę veiklą skirti TSKP XXVII suvažiavimui, TSKP CK paskutiniųjų Plenumų, LKP XVIII, VLKJS XIX, LKJS XX suvažiavimų nutarimų įgyvendi nimui, XII Jaunimo festivalio Maskvoje propagavimui. 5. Paruošti 31 agitmeninę brigadą, surengti nemažiau kaip 155 koncertus. 6. Derliaus nuėmimo metu talkinti respublikos kolūkiams ir tarybiniams ūkiams. 7. Šefuoti dislokacijos vietoje esančias ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas bei vaikų namus. 8. Priimti į būrius 35 sunkiai auklėjamus paauglius. 9. Ruošti stendus, fofoparodas respublikos bei visos šalies aktualiomis vidaus ir užsienio politikos temomis, propaguoti studentų būrių judėjimą. 10. Aktyviai dalyvauti geriausio straipsnio ir fotonuotraukos konkurse. 11. Studentų būrių dislokacijos vietose organizuoti konsultaci nius punktus, stojantiems Į aukštąsias ir spec. vidurines mokyk las. 12. Pasiekti, kad kiekvienas studentų būrio narys turėtų visuo meninių įpareigojimų ar įsipareigojimų. 13. Aktyviai propaguoti kultūrlnį-sportinį gyvenimą. Pasiekti, kad būtų organizuojamos mažosios spartakiados tarp būrių. 14. Reikliai siekti, kad kiekvienas renginys būtų aukštos ko kybės. LLKJS VU komiteto sekretorius A. ANDRIJAUSKAS Darbinės veiklos štabo vadas K. BAUŠYS Darbinės veiklos štabo komisaras S. MACIULEVIČIUS
LAIŠKAS VYKSTANČIAI Į STAVROPOLĮ Vasara, išlaikytas paskutinis pirmo kurso egzaminas. Išsvajo tos, tiek lauktos pirmosios stu dentiškos atostogos jau realybė. Tiesa, nebe į tuos nuo tėvų pri klausomus rėmus jos bus įsprau stos. Ir susirūpinusios mamos akys jau neklaidžios po tavo veidą, ieškodamos tavo akių kampeliuose užslėptos paslap ties. Grįžus tu pažersi įspūdžių prieš ją. Ir jai užteks, nes tiek įdomaus, tiek naujo papasakosi. Juk galbūt pirmos savarankiškos atostogos. Žinoma, jeigu fu jų lauki ir jeigu jų skonis patei sins tavo viltis, lūkesčius, tavo supratimą, ir jeigu tu, klausyda masl vyresniųjų pasakojimų apie SSB, pavydi jiems. Nusprendei važiuoti į Stavro polį! Ar ir tau atrodo, kad pir ma studentiška vasara Ir Stavro polis (būtent Ilsi) tokie neatsie jami, tokie vienas kitam sukurti, vienas be kito neegzistuojantys, nepilni, nerealūs! Paviliojo ro mantika! Sudie, Lietuvėle! Paskui fu jos pasiilgs! ir ne kartą atsidūsi, o naktimis nostal giški sapnai ilgai neleis už migti. Bet du mėnesiai, tai ne .dveji metai... Vakarai nebus nuobodūs. Juk kiek į Stavropolio kraštą suplau kia studentų. Vien iš Lietuvos apie dvidešimt būrių bus. O Sąjunga tokia plati! Tavo gyvenimas nuo tavęs priklausys! Nuo tavo norų, tavo entuziazmo, išradingumo, nuo tavo veiklos, įdėtos į tavo pa čios buities, darbo, laisvalaikio sąlygų pagerinimą. Diskotekos, tavo suorganizuoti koncertai, įdomios diskusijos, pokalbiai,
dainos. .. ir taip reikalingos, taip būtinos vienatvės akimir kos. Valandos, bežodžiai pasi kalbėjimai su savimi, nepastebi mai marginami dienoraščio pus lapiai. Vien ekskursijos ko ver tos! Pamatyti gražiausius Kauka zo kalnus kiekvienas panorės. Žinai, kad bus sunku. Juk va žiuoji dirbti. Agurkų, pomido rų laukai kiek akys užmato ir Įvairūs kitokie žemės ūkio dar bai — toli gražu visa tai nebe romantiška kasdienybė. Bet tu optimistė. Kitaip argi pajusi, ką reiškia balta, jei šalia nebus juoda. šiemet Į Stavropolio kraštą, vadovaujami Violetos Kaveckytės, vyksta EKFF pirmakursiai. Bet kartu vyksta merginos iš Filologijos, Pramonės bei Me dicinos fakultetų. ,Kaip netrūkdavo sunkumų, for muojant būrius ankstesniais me tais, taip ir šiemet iškilo nema žai sunkumų. Toli gražu ne vi
sos merginos supranta, kad yra būtina pasitikrinti sveikatą, del sia, laukdamos paskutinių dienų. O vadė kantriai turi aiškinti kiekvienai po keletą kartų ele mentariausius dalykus, ką pri valo studentai padaryti. Juo la biau, kad kolektyvas nemažas. Juk išvyksta apie 150 studentų. O ir būrio organizavimo laiko tarpis ne toks jau Ilgas. Bet ir per jį nuveikta nemažai. Vyko susirinkimai, perskaitytos paskai tos, išklausytos Darbo apsaugos paskaitos ir išlaikytas egzaminas, šefuotas vaikų darželis ir t. t. .. .Dar diena, kita. Ir tu gauni paskutinius nurodymus, sužinai tikslią išvykimo datą. Pagaliau su draugais. Sunku jų bus ne matyti. Bet ir ten tavęs laukia kol kas dar nepažįstama žemė, žmonės... Bet už tai viliojanti romantika. Sėkmės! Lina DAMBRAUSKAITĖ Stavropolio SSB narė
Tarybini*
studentą* S
gražių darbų vasara iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniitiiiiitiiiiifiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiij
PENKIOS DIENOS DARBUI, VIENA-POĮLSįUI Kai Polinarą Cižauską paklau siau, kas, jo nuomone, yra svarbiausias SSB sėkmės laidas, šis atsakė: — Žmonių entuziazmas tiek vienoje, tiek kitoje srityje. Svarbu pasitikėjimas savo jėgo mis ir kiekvieno atsakomybė už visus. Ankstesnių metų būrių vadų praktika irgi aiškiai rodo, ka^ vien entuziazmo neužtenka. Jų patyrimas praverstų ir šiais me. tais. 1983 m. Varėnoje „Žilinų" bū riui vadovavo dabartinis VVU Is torijos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius Artūras Mickevičius. Jis prisimena, kaip sunku buvo sujungti būrį j dar nų kolektyvą. Kita aplinka for muoja kitokią žmogaus elgseną. Vienaip studentas elgiasi mo kydamasis, kitaip — fizinio dar bo aplinkoje. Artūro nuomone, sunkiausia yra surinkti vyrus: „kuo daugiau vyrų — tuo ge riau". Praėjusių metų „Žilinų" būrio vadas Sigitas Daugirdas taip pat nebuvo patenkintas merginų darbu. Iš jų tik treje tas „išsilaikė" du mėnesius. Daugelį merginų turbūt slogiai veikia grynas kaimo oras, sun ku apsieiti be kavinių, ir lakuoti nagučiai netinka skiediniui mai šyt. —- Sunku dirbt su miestie čiais, — pripažįsta Sigitas, — bet daugelis jpranta, nesiskun džia. Ne veltui Sigito vadovauja mas „Žilinų" būrys iškovojo Universiteto pereinamąją Raudo nąją vėliavą. O vadas su 24-iais kitais geriausių respublikos sta tybinių būrių vadais rugsėjo mėnesį važiuos j turistinę kelio nę po Indiją, Nepalą. Praeitais metais „žiliniečiai" per 8 savaites atliko darbų už 96,5 tūkstančio rublių. Kas ne tinginiavo, tie ir atlyginimą ga vo neblogą: po 5—6 šimtus rublių vaikinai parsivežė. Bet ne svarbu: malonu, vien pinigai kai žinai, kad štai tas trijų aukštų bendrabutis ar vaikų darželis tik studentiškų tavo rankų dėka išaugo per keletą mėnesių. Varėniškiai, organizacijų, ku riose dirba studentai, vadovai, stengiasi suteikti studentams ge ras darbo ir poilsio sąlygas.
Sprindžio storumo lašinių bry zas nusidriekęs per visą stale plotį. Primiegofo kambario tvan kuma sunkia Iš to bryzlo žiban čius syvus. Tyliai Ir kantriai gir do jie pašiurpusias lentas. Staiga kažkas dunksteli: stora žalsva musė sulig penkių kapei kų moneta nutupia ant rusvos dailiai skustos odelės. Na, šito tai jau nepakęs nei vienas būrininkas (suprask: SSB narys)! Šo ki iš patalo, griebi į rankas kažkokį skarmalą ir jau prie sta lo belekiąs... . . .Ak fu, Jakutija, na ir afslbodai man su savo miražalsl .. Nemanyk, kad kultūrinė pro grama apsiribos lašinių palties idealizavimu. Aš sakau, išdyku si ta Jakutija. Jau dabar ji gal voja, kaip čia tavęs nenuvylus. Ir ji savo padarys, pamatysi. Storus megztinius ji dezinfekuos 40 C karštyje, o jei nuvažiuosi su šortais ir lengvais marškinė liais, — nutupdys ant barškan čių pečių švelnutę snaigę. Ir vėl gurgiantis pilvas susapna vo savo svajonę, ir vėl meist ras tranko kumščiu j sieną: „Kelkitės, žiopliai, košė aušta"! Košė, melsva kaip pienas... Jei esi mergina, uoliai sie kianti skruzdės gracingumo, ap sidžiaugsi: „Tai bent suplonėsiu. Lašinių nesivešiu, o košės aš
A MOŠŲ INTERVIU ▲
NE TIK ROMANTIKA Sąvoka „traukinys" asocijuojasi su kelionėmis, tolimais miestais, romantika. Šeimininkauti vagonuose — viena iš vaikys tės svajonių. Liepos mėnesj studentų būrys pradės darbą Vilniaus depe. Apie tai kalbuosi su traukinių palydovų rezervo viršininke Ana Aleksejevna Petriva. — Kokios aukštosios mokyklos siųs į pagalbą studentus šie met? — Depe dirbs tiktai V. Kapsuko universiteto studentai. Lie pos mėnesį atvyks 180 žmonių. Dalis jų bus su praktika, nes dirbo traukinių palydovais ir pernai. Tie, kuriems neteko dirbti, išstudijavo traukinių palydovų darbo specifiką teoriškai, išlaikė egzaminus, vyko į bandomuosius reisus. — Kokiais maršrutais pasiųsite jaunuosius palydovus? — Dvi brigados paskirtos važinėti maršrutu Vilnius—Leningra das. Šiek tiek daugiau žmonių bus siunčiama į Maskvą, kadan gi šiemet vyks dvyliktasis Pasaulinis jaunime festivalis. Paprastai studentai siunčiami jų pasirinktu maršrutu. Galima važiuoti į Klaipėdą, į Rygą, į Sočj. Grafikai sudaromi Iš anksto ir jaunasis palydovas atėjęs pirmą dieną į darbą Išvyksta nurodytu marš rutu.
— Ką, jūsų nuomone, duoda toks darbas studentui? — Darbas yra atsakingas, nes studentai pakeis senus patyru sius traukinių palydovus, kurie dirbo žiemą sunkesnėmis sąlygo mis. Pernai vasarą teko dirbti kartu su studentų būriu, ir man atrodo, kad jie ima suprasti, kas tai yra darbas, į j| ima žiūrėti savo akimis. Ir koks didelis džiaugsmas, kai gauni pirmą atlygi nimą. — Ko palinkėtumėte vagonų šeimininkams? — Kad sąžiningai dirbtų. Kad darbas patiktų. O kai gerai dirbs, nebus pažeidimų, tai kiekvienas jaus malonumą. Tai svar biausia kiekviename darbe. Jeigu kas bus neaišku, kad nenu leistų pro šalį, kad klaustų vyresniųjų palydovų. Ir kad lydėtų sėkmė! — Ačiū už pokalbį! —„....—
— Kaip priimti studentus, iš varėniškių gali pasimokyti dau gelio organizacijų vadovai: mums nebuvo jokių problemų dėl buities, darbo, — sako Ar tūras. Ne vien geru darbu studentai atkreipia dėmesį į save. Iš jų laukia organizacinės pagalbos mokyklų, vaikų darželių, netgi įmonių švenčių rengėjai: tikisi įdomių studentiškų vakaronių, vaidinimų, linksmų dainų. Kiekvienas statybinis būrys, atvykęs dirbti, turi parodyti vi sas gerąsias savo studentiško gyvenimo puses, kad kiekvie nas matytų, jog kūrybiniams ir darbo kolektyvams, baigę Uni versitetą, ateis vadovauti žmo nės, jau pažinę sunkaus fizinio darbo skonį, ir kartu linksmi, optimistiški. , Artūro Mickevičiaus vadovau. jamas būrys organizavo susiti
nemėgstu. Nuo darželio laikų puriausi". Jei esi vaikinas ir tu ri proto, pagalvosi, kad verta susivystyti senelio išrūkytą nu garinę ar kokj gražesnį lašinuką ir pasidėti galvūgaly. Ne veltui karią būrio poetas ir oratorius tolimoje Jakuiijos žemėje dekla ravo: iik lašiniai man sukelia eu foriją ir organizman įneša kalo-
AAAAAAAAAAA
AK, TA IŠDYKĖLĖ sAAAAAAAAAAA rijasl" Aš jau nešneku apie tai, kad teks galų gale išmatuoti savo bėdos storį, aprūdijusia vinimi ir taikliu plaktuko kaukšėjimu meistriškai nusimelsvinti nors vieną nagą. O kur dar antisani tarinės anfisąlygos su baudžia maisiais uodų būriais! . . Tiktai žagt — ir susminga j tave išsyk koks trylika žvalių snapų.
kimus su pirmaujančiais orga nizacijų darbuotojais, rengė futbolo, krepšinio varžybas su vietiniu jaunimu, padėjo ruošti pionierių stovykloje „Baravykas" Neptūno šventę. Dar daugiau įdomių renginių suruošė Sigito Daugirdo būrys. Daug laisvalaikio metu ruošia si nuveikti ir būsimieji „žilinie čiai": ekskursijos į Merkinę, Liš kiavą, Druskininkus, pionierių stovyklos, vaikų darželio šefavimas, įvairios vakaronės, sporti nė „olimpiada" su varėniškiais — tai tik dalis priemonių, Įtrau ktų j būrio planus. Bet tiems studentams, kurie tikisi ne dirb ti, o tik poilsiauti, linksmai, be rūpesčių praleisti vasarą, pra vartu neužmiršti, kad statybi niuose būriuose studentai šešias dienas dirba, o poilsiauja — vieną. Skaidrius GRINKEVIČIUS
Viens, du, trys... šeši — sukie si aplink savo ašj, vaidini vėjo malūną, bet Jakutijos uodai, pa sirodo besą visiški tamsuoliai. 5ekspyro nė girdėti negirdė ję... O fu išdykauk gudriau: pavyzdžiui nusidažyk savo ša kas ir kamieną balta Dėtos emulsija. Gal palaikys tave pa džiūvusia obelaite... Tada at skris muselės — bluselės. Su komis bus dar sunkiau — mat, visai be fantazijos. Istorinį akiratį praplės tiesio ginis susidūrimas su antikos ele mentais, kurių sočiai rasi stu. dentiškos Jakutijos gamtoje ir buityje. Antisanitarines anfisąlygas palengvins antibiotikai ir angalviai (žargoniška — šalIpytomis kovos antismūginiai artgalviai (žargoniškai — šal mai). Valgykloje nosį kutens šventiškas, dešimtkarfinis arba tos antpilas... Uodų debesylais ir dulkių stulpais, sausra ir kaitra, spei gu ir vėtra smelkės šmaikšfuolė Jakutija į tavo naivų kūnelį, kbl pagaliau tapsi tikru šiauriečiu ir, besipriešindamas drauge su skiedinio kibiru ar skaldos ka ručiu žemės traukai, išdidžiai žagtelėsi: „Jak... taip grūdina si studentas". Dora PETKAUSKAITĖ
AUDRA ŠIMAITYTE
1985-ŲJŲ „TAURAS“ Saulės spindulių paliesta pa budo žemė, greitai prabėgo pa vasario sesija, ateina trečiasis semestras — darbo ir poilsio vasara. Studentams tingėti tikrai nebus kada — juos kviečia stu dentų būriai. Pramonės ekonomikos fakulte te buvo suorganizuoti trys bū riai. Tačiau labiausiai visi ver žėsi į „Taurą". „Tauras" — prie šakinis fakulteto būrys, vienas iš geriausių Universitete. Būrio su dėtimi rūpinosi vadas trečiakur sis Arvydas Dambrauskas. Jam talkininkavo komisaras, antrakur sis Vytautas Šerėnas. Kadangi būrį sudaro skirtingų grupių studentai, svarbu buvo kuo greičiau susidraugauti, arti miau susipažinti. Pirmoji pažin tis jvyko talkininkaujant „Elfos" gamykloje. Patenkinti darbu liko ir gamyklos vadovai, ir patys studentai. Į talką valkų daržely je rinkomės dar geriau nusitei kę. Baigę darbą, džiaugėmės švariomis mažylių žaidimo aikš telėmis, sutvarkytomis patalpo mis.
Tai, kad būrio nariai surado bendrą kalbą, Įrodė pasiruoši mas SSB agltbrlgadų apžiūrai. Repeticijos vyko beveik kiekvie ną vakarą. Ir štai rezultatai: „Tauro" agitbrigada pripažinta geriausia Universitete, „Taura*" atstovavo VVU respublikinėje SSB agitbrigadų apžiūroje. Sėk mė lydėjo Ir šj kartą — „Tau ro" agitbrigada tapo geriausia respublikoje. O Vytautas (rodė, kad yra ne tik geras komisaras, bet ir pulkus aktorius. Ir Uni versiteto apžiūroje, ir respubli kiniame konkurse jis buvo pri pažintas geriausiu atlIMju. Nors pagal seną tradiciją agitbrigadoje dalyvauja tik vaikinai, bet ir merginos neliko nuošaly je — jos aktyviai palaikė vaiki nus repeticijų ir pasirodymų metu. Pirmieji žingsniai žengti, ga. na sėkmingi žingsniai. Visų no rai ir viltys dideli. Bet ar patei sinsime Į mus dedamas viltis, parodys darbo vasara.
,
SSB „Tauras"
4 Tarybinis studentas
SVEIKAS,
Kas dieną artėja ta akimirka, kada Maskvoje prasidės didžiu lė jaunimo šventė — XII Pasau linis Jaunimo festivalis. Šventės atidarymui, turiningam jaunimo forumo pravedimui ruo šiasi ne tik tarybinis jaunimas — festivalio šeimininkai. Visuose pasaulio kampeliuose sudaryti pasiruošimo festivaliui komite tai, įtemptai ruošiamasi kultūrinei programai, diskusijoms, liečian čioms studentų gyvenimą ir ko vą, sportinėms varžyboms. Kai kurių šalių jaunimui šis festivalis bus pirmutinis. Maskva sveikins Papua Naujosios Gvinėjos, Fi džio salų atstovus, atvykusius į jaunimo šventę pirmą kartą. Vienas iš Australijos studentų vadovų pasakė: „Festivalio šūkis išreiškia mūsų viltis". Į Maskvą suvažiuoja jaunimas iš daugelio šalių: skirtingos politinės, religi nės pažiūros. Tačiau visus juos suvienys vienas tikslas: draugys tė ir taika. Tegul pasaulis žino, kad tų, kurie nematė II Pasauli nio karo baisumų, negali nejau dinti iškilusio branduolinio karo pavojaus grėsmė. Tegul festiva lio metu suskamba protesto bal sas prieš JAV vykdomą kosmoso militarizavimą, prieš gruobuonišką imperializmo politiką. Ir ištar ti šūkiai skirtingomis pasaulio kalbomis sujungs visų šalių jau nimą. Neseniai Tarybų Sąjungoje lankėsi Danijos Komunistinės Jau nimo Sąjungos delegacija. 150 moksleivių, studentų, mokytojų susipažino su mūsų šalimh, jos žmonėmis, mokslo ir kultūros laimėjimais. „Mes tikėjomės rasti daug mi licijos gatvėse ir žmones, apsi rengusius vienodais rūbais, — pasakė vienas iš delegacijos va dovų, — tačiau smarkiai sukly dome. Juk pas mus taip mažai rašoma apie jūsų šalį, o jeigu ir rašoma, tai.. Imperialistai supranta, kad jau nimo jėga slypi jo vienybėje. Todėl Vakaruose stengiamasi juodinti socialistinės sandraugos šalių laimėjimus. Kai kurių kapi
talistinių šalių studentai apie mū sų šalį žino tik tiek, kad jos sostinė yra Maskva, kad teka upė Volga ir kad čia gyvena barzdoti kazokai. „Pasaulinis festivalis, — pasa kė danų delegacijos atstovai, — yra svarbiausia ir pati reikalin giausia jaunimo šventė. Juk mes niekur nerasime tiek daug drau gų, vienminčių, nesužinosime tiek daug svarbių it reikalingų žinių apie jaunimo judėjimą". Daug draugų bus sutikta festi valyje, bus apie ką pasikalbėti, ką aptarti. Ir pasibaigus jaunimo šventei, lėks laiškai iš vieno pa saulio kampelio į kitą, nešdami gerą žodį, draugystę, taiką...
Pagal tarybinę ir užsienio spaudą paruošė A. KUTREVIČIUS
Taip turėtų būti visur Prieš pavasario sesiją sujunda sukrunta visų Universiteto fakul tetų profsąjungos komitetai. Mat, be kitokių rūpesčių jų laukia ir nelengvas, objektyvumo reikalau jantis darbas — bendrabučių skirstymas. Profkomitetai, kursų, grupių proforgai gauna šūsnis prašymų, pageidavimų, reikalavi mų, nusiskundimų... Reikia sten gtis į visus juos atsižvelgti, dau gumą patenkinti. Ir būk tada, proforge, objektyvus, jeigu su gebi! O juk dažnai tu ir lieki vienin teliu tuo visagaliu ir sugebančiu: ir prašymus priiminėji, ir net (koks pavydėtinas darbštumas!) eilę bendrabučiams gauti pats sustatai. Žodžiu, visą atsakomybę sau užsikrauni. Ir (negi taip ne atsitinka niekada), jau galutinai padalinus bendrabučius, išgirsti apie save daug naujo iš nepa tenkintųjų, t. y. staiga likusių be gyvenamojo ploto. Sužinai, kad tu nors ir nesi supersukčius, bet
kad tavo draugams pernelyg se kasi — visi, mat, gavo bendra butį, nors pagal teisybę nepa tenkintajam priklausą gyventi jų vietoje. Norisi tikėti, kad tokie priekaištai iš „kursiokų" pusės neturi jokio pagrindo, tačiau bet ir tavo sielą pradeda graužti są žinės kirminas: „O gal tikrai ką nors nuskriaudžiau" — klausi savęs. Štai panašiai tokios mintys ap niko pasikalbėjus su Matematikos fakulteto komjaunimo komiteto sekretoriumi G. Maniusiu bei fa kulteto Buitinės komisijos pirmi ninku R. Robačevskiu. Ne, visu tuo, kas aukščiau parašyta, jie nesiskundė. Atvirkščiai — didžia vosi, kad šis reikalas jų fakultete sutvarkytas. Savaime suprantama — ir matematikams trūksta bend rabučių- (40 vietų — 600 pareiš kimų), bet nepatenkintųjų mur mėjimo jie beveik neišgirsta. Šei mos, sportininkai kaip ir visur gyvenamuoju plotu aprūpinami pirmoje eilėje. Na, o paprastieji
PO DŽIAUGSMO DULKĘ Tačiau ne veltui prieš savaitę ar tai po nakties, ar tai po anks taus ryto įvairiose miesto vietose atsirado stendai, tokio dydžio, kad negalėjai praeiti nepastebė jęs. Visą savaitę balsingi daini ninkai ir miklūs šokėjai darnio mis sutartinėmis, margais drabu žių raštais ir vingriomis šokių pynėmis džiugino sostinės gy ventojus bei svečius. Stoviu Kutuzovo aikštėje, dai rausi į visas puses, žiūriu į dan gų: iš kurs ateis, kaip pasirodys švenčių šventė, liaudies muzikos festivalio „Skamba, skamba kankliai" baigiamais koncertas. šventė atėjo staiga. Išaugo iš siplėtė Tallat-Kelpšos skersgatvy je, senamiesčio gatvėse ir kie muose. Užsikabarojau ant stogo ir ma tau: Lenino prospektu, per Ge dimino aikštę traukia aibė žmo nių — liaudiškai pasipuošusių, su šventės atributais ir šiaip smal suolių. Visi plūsta į Kutuzovo aikštę. Paskui gi — kiekvienas sau. Mugėje tilindžiuoja varpeliai, ciksi egzotiškų kraštų paukšte liai (nupirk, išleisk Iš narvo).
ANT TATAMIO
MERGINOS Kai išnyksta pro Centrinių rūmų duris besiveržiančių žmo. nių srautas ir tiktai viršutiniame aukšte skambteli fortepijonas ar ba subilda repetuojančių artistų žingsniai, požemyje į skliautuo tą sporto salę renkasi dziudo komanda. Ne bet kokia — mer ginų. Jos dar drabužinėje, persiren ginėja, o aš tartum matau įei nančias pro salės Nr. 3 duris — baltais kimlono, aprištais sąna riais, kažkuo panašias į vyrus. Tačiau iš tiesų — merginos kaip merginos. Kai kurios visai smul kutės, pačios moteriškiausios. ė Lygiuok! — nuskamba tre nerio V. Kairio balsas. — Anielos nematau. Aštuoniolika porų akių su sminga j trenerį, ir basų kojų linija nusitęsia išilgai salės. Iš
skamba moliniai ąsotėliai (ar ge rai nužiesti, ar smarkiai išdegti), akį rėžia papuošalų ryškumas, dėmesį patraukia pinti šviestuvų gaubtai, šviečia gėlių iš vytelių auksinės saulės. Lekiu į A. Mickevičiaus kie mą. Tuojau koncertuos Talino miesto liaudies muzikos ansamb lis „Kukullndo". Pranešėjas sa ko, kad „kukulind". išverstas iš estų kalbos reiškia „gegutė". Nuskamba pirmieji kanelių muzi kos akordai. Atsižiūrėti negali tvaskančiais rūbais, vėjo plazde namais kaspinais. Alumnatas. Žmonės grūdasi prie vartų, tartum statulos stovi nišose, sėdi ant grindinio, ant balkonų briaunų. Dudena būg nas, virkauja smuikeliai, gaudžia ragai, pilnas oras paukščių balsų, žmonių dainų, mauroja jautis, tarška kultuvė — liaudies meną subtiliai demonstruoja kaimo at stovai, vilniškiai Geologijos MTI, Dailės instituto, „Ratilio" folklo riniai ansambliai. Išmintį byloja vyžoti, juostuoti, viena kitą se ka vingrios sutartinės, trankios polkos. Gyvas senolių žodis, gy va liaudies kalba! Giedrijas) su-
pradžių trumpa informacija apie vasaros stovyklą birželio mėne sį, apie respublikos pirmenybes Alytuje. Po to — apšilimas. Be jokios skaičiuotės sinchroniškai juda merginų kūnai. Treniruotės vyksta keturis kartus per savai męDabar galiu užkalbinti tre nerį. Viskas turi pradžią. Merginų dziudo istorija prasideda nuo skelbimo Centriniuose rūmuose sausio mėnesį. Truputį sensacin gai skamba kvietimas merginoms užsiiminėti dziudo. Tačiau... . . .Net prieš 50 metų TSRS susikuria moterų dziudo imty nių sekcija, ši sporto šaka kul tivuojama daugiau kaip septy niasdešimtyje pasaulio šalių. Moterys dalyvauja pasaulio čempionatuose. Dabar vyksta diskusija apie moterų dziudo įtraukimą į olimpinę programą. Taigi, moterų dziudo — popu liari sporto šaka. — Į pirmą užsiėmimą atėjo daugiau kaip 40 merginų. — (V. Kairys). — Visas priimti netu rėjome galimybių. Atrinkome pagal tam tikrus kriterijus. Pir miausia žiūrėjome, kjoks mergi nų pažangumas. Visos dvide šimt, patekusios j komandą, yra komjaunuolės, draugovininkės, išlaikiusios PDG normas. — Kodėl pasirinkote šią sporto šaką? Ar nebijote užsi auginti muskulus? Kaip žiūri jū-
„mirtingieji” turi išlaikyti išban dymą. Buitinės komisijos atstovai eina per kambarius, klausinėja bendrabučių komendančių, kas jų manymu, nevertas gyventi bendrabutyje ir ką galbūt reikėtų perkelti j geresnį kambarį. Bend rabučio taryba, remdamasi reidų medžiaga, taip pat atkreipia dė mesį j triukšmadarius, nevaly vuosius ir pan. „Na, ką gi daryti proforgui su savo sąžine?" — galima paklaus ti. Juk ir Matematikos fakultete bendrabučiai skiriami atsižvel giant j materialinę studentų tė vų padėtį, o pažymomis iš pasta rųjų darboviečių kartais nesinori tikėti. Vartėme drauge šias pa žymas — daugumos šeimų mė nesinis atlyginimas, skaičiuojant vienam šeimos nariui, nebeviršija (popieriuje) 30—40 rb., tačiau mano pašnekovų liudijimu dažnai galima stebėti atvejį, kai tokios šeimos, aišku, niekur nedirbantis studentas tiesiog švaisto pini
sirinkusiųjų žvilgsniai, skaistėja skruostai, veiduose pražysta šyp senos. O kai ansambliečiai grie bia pirmus pasitaikiusius ir ima taip šokdinti, kad net visos Alu mnato kiemelio dulkės pakyla į orą, sukasi sūkuriais ir leidžiasi ant veidų, ant grindinio, ant žo lės, tai visai linksma, net perne lyg smagu pasidaro. Visai vakare debesys užkariau ja saulę ir sustingsta violetine marška virš galvų. Tačiau niekas nesiruošia namo. Nenuplaus lie tus džiaugsmo dulkių! Pats sma gumas visiems draugėje — Ku tuzovo aikštėje. Lietuviai — aukštaičiai, žemaičiai bei dzūkai — ir estai bei temperamentingie ji gruzinai, ansambliečiai ir žiū rovai, maži ir dideli — tuojau šie skiriamieji bruožai išnyks. Iš aukštybių — Menininkų rūmų balkono šauklių daudytės ilgai ir iškilmingai gaudžia vakaronės pradžią. Zuja kolegos, blyksi žaibai, foto aparatai, kino kame ros. „Ratilio" vadovė Z. Kelmickaitė skardžiu balsu ragina ne ryžtinguosius: nestovėkit, šokit, o kai šoksit, tai ir išmoksit. Lin guoja, banguoja aikštė, skardena instrumentai muzikantų rankose, per visą Vilniaus eina garsas miestą. Linksminkitės, trypkit, iki devynių prakaitų, iki nukritimo! Audra ŠIMAITYTC
sų vaikinas j tai, kad užsiiminėjafe dziudo? Ar treniruotės netrukdo mokslams? — teiraujuo si imtynininkių. — Užsiiminėju tiktai dziudo. Nedaug yra spprfo šakų, kurios turėtų perspektyvą, pradėjus treniruotis po dvidešimties me tų. Dėl muskulų jaudinuosi kuo mažiausiai. Svarbiausiai — svei kata, jėga, greita orientacija. Tai savybės, kurias padeda iš siugdyti dziudo. — (Irma). — Vaikinui vargu ar tai pa tinka. Šiaip ar taip dziudo — vyriškas sportas. O mokslams treniruotės netrukdo. Kuo dau giau užimta — tuo daugiau pa darai. Svarbiausia — suplanuoti dienos darbus. — (Nida). Mokslo ir technikos amžiuje pasikeitė kūno grožio samprata. Kad žmogus pajėgtų atlikti dar bą, naudingą visuomenei, reikia, kad iis būtų tvirtas, fiziškai ir dvasiškai užsigrūdinęs.
1984 m. balandžio mėnesį Są junginis sporto komitetas pri ėmė nutarimą dėl tolesnio mo terų dziudo imtynių plėtojimo mūsų šalyje. Iš Lietuvoje įkurtų sekcijų sudaryta LTSR rinktinė, kuri vyks i Vitebską, TSRS mo terų varžybas. Studentėms teks dar metus lieti prakaitą, kad ga lėtų dalyvauti tokio masto var žybose. Tad linkime sėkmės!
Audra
gus, arba net gavęs bendrabutį, jame negyvena, o nuomoja kur nors kambarį. Tokį įrašęs į eilę vienu iš pirmesnių, proforge, tikrai gali susilaukti priekaištų. O juk žinai, kad surašant j eilę visus norin čius, turi dalyvauti visas kursas, visa grupė, kuratorius, fakulteto profsąjungos biuro atstovas! Taip turi būti ne tik Matematikos ar dar viename kitame fakultete, bet ir visuose kituose. Vienas geriau pažįsta kitą, tas dar kitą, grupė svarsto, siūlo, ginčijasi, pagaliau surašo visus norinčius į eilę ir pasirašo, kad jokių pretenzijų dėl šios eilės tvarkos neturi. . . Paprasta? Fak tas! „štai šitokiame susirinkime tegalima objektyviai paskirstyti bendrabučius..." — tvirtina ma no pašnekovai. „Senas dalykas, senai žinomas" — tvirtins kai kurie. „Taip yra visur" — gūžčios pečiais prof sąjungų lyderiai, kurių fakulte tuose panaši tvarka. Visiškai sutikčiau su jų nuomone, bet. .. deja, taip yra ne visur. Vaidotas BUIVYS
▲ RAŠO AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ LAIKRAŠČIAI ▲
TRADICINIS FESTIVALIS Kiekvienas gegužis sukviečia visus KPI studentus į jų tradicinę šventę — festivalį. XI festivalis, įvykęs šiemet, buvo skirtas Per galės 40 mečiui, Tarybų valdžios Lietuvoje atkūrimo 45-mečiui, o taip pat liepos mėnesi Maskvoje įvyksiančiam XII Pasauliniam jaunimo ir studentų festivajiui. . . XXX ...Neilgam po Gegužės 1osios švenčių išfuštėjusioje J. Janonio aikštėje, jau sekančią diena didingai sugaudė fanfaros, skelbdamos iškilmių pradžią. Aikštę užtvindė studentų kolo nos, instituto vadovai, kovų ir darbo veteranai, svečiai, kitų respublikos mokyklų atstovai. XXX O antrąją festivalio dieną prie paminklo žuvusiems komjaunuo liams, žuvusiems kovose už Ta rybų valdžia Lietuvoje, rikiavosi instituto vadovai, studentai, festi valio svečiai. Visų rankose — žuvusiųjų širdies krauju spindin tys gvazdikai. Skambėjo eilės, atbudusi gamta puošėsi gaivia žaluma, tik didvyriai miegojo amžinu miegu. Prieš juos nulen kė galvas festivalio dalyviai... XXX Sausakimšoie Statybos rūmų salėje galėjai pamatyti ir moks leivi, ir baltutėlę it žydinčią obe li dėstytojo galva. Agifmeninių brigadų konkurse be KPI briga dų pasirodė Kauno prekybos ir kulinarijos mokyklos, KMI agitmeninės brigados, VISI „Šiupi nys". XXX Dainų slėnį užplūdo saviveik liniai ansambliai. į vieną darnią šeima susiliejo „Nemuno" muzi kantai, dainininkai, veteranų cho rai, „Viesulo" šokėjai ir visuo met linksmi pučiamųjų orkestro „Politechnika” dalyviai. Nuvilnyjo, nubangavo dainų, šokių garsai. B. VAIDOTAS (pagal KPI savaitrašti „Už tarybinį mokslą")
Prancūzų kalbos katedra nuo širdžiai užiaučia doc. Iriną MlKALKEVIČIENĘ dėl motinos mirties.
SlMAITYTĖ
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1445. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vii nlus, Tiesos g. 1. LV 07699. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 •CoMTcradk cryAeaT — opran napmoMa, peKropm, KOMSrera komcomoa*, nporpKOMa opa«bob TpyftOBoro npacnoro siraMenn ■ ĄjupkAm napoAOB BnAunoccKoro ynxnepcrren mm. B. Kancynaca. Ha aitmczoh asune. PeAaKrop H. npamtafire.
Radaktort J. PRANKAJTB