Sėkmingu nauįųįų mokslo motų! VJMJ SAUŲ PUOįrr AKAI. VHNVKITI&
EEa T,r\QVBII i>IS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 23(1322) 1985 METŲ RUGSĖJO 2 D.
PIRMADIENIS
KAINA 2 KAP.
00000000000000000000000000000000
SU MOKSLO ŽINIŲ ŠVENTE! Prasideda naujieji mokslo metai su savo rūpesčiais, džiaugsmais ir nerimu. Šie metai nepaprasti visos šalies, taigi ir mūsų Alma Mater gyvenime: ruošiamasi sutikti artėjantį TSKP XXVII su važiavimą, jam skiriami šalies darbo kolektyvų laimėjimai, jo garbei prisiimami papildomi socialistiniai įsipareigojimai. Nauji dideli uždaviniai pasitinkant partijos forumą laukia visų liaudies ūkio sričių specialistų, tarp jų ir mokslo darbuotojų: juk nuo mokslo bei technikos pažangos, naujausių mokslo pasiekimų įdiegimo į gamybą didele dalimi priklauso šalies- ekonominis pa jėgumas, jos gynybinė galia, tarybinių žmonių gerovė. Spartinant mokslo bei technikos pažangą nemenką vaidmenį atlieka kvalifikuotų kadrų ruošimas. 1985 metų birželio mėnesį TSKP Centro Komitete įvykusiame pasitarime šiais klausimais buvo pažymėta, kad susirūpinimą kelia mokslinės pamainos ren gimas, tai, kad smuko inžinierių prestižas, kad mažiau talentingo jaunimo ateina į techninės ir mokslinės veiklos sferą. Kalbėda mas pasitarime TSKP CK Generalinis Sekretorius drg. M. Gor bačiovas pareiškė, jog pribrendo būtinumas rimtai pertvarkyti aukštąjį ir specialųjį vidurinį mokslą. Didesni reikalavimai iškyla šių mokslo įstaigų darbuotojams bei studentams.
Kodėl nesimiega paskutiniąją vasaros naktį? .. Buvo pirmasis mokyklinis rugsėjis. Laukė ryto ant kėdės atlošo kybanti juoda uniforminė suknelė, balta kaspino rožikė grožėjosi savo atvaizdu poli ruotame stalo paviršiuje. ^įegi neslglausi prie praviro lango stiklo ir nesiklausysi iš vasaros atbėgančio žiogų čirškesio, jei rytoj — paskutinis studentiškas rugsėjis. Kažin, ar miegojosi tau šią naktį, mano Alma Mater? Ke lintas rugsėjis?.. Lietus per bėgs čerpių stogais, šokčlodamas klevo lapų laiptais atsimuš j pilkas šaligatvio plyteles. At einančių, artėjančių žingsniai susilies su lietaus skambesiu.
Alma Mater apverčia aukštyn kojom Įprastą ciklą — jos pa-
vasaris prasideda Rugsėjo pirmąją.
rudenį
Kiekvienais metais mūsų Universitetas — pirmaujanti aukštojo mokslo įstaiga respublikoje — paruošia ir nukreipia į darbo ko lektyvus per du tūkstančius diplomuotų įvairių profesijų atstovų. Nuo dabartinių absolventų, tų, kuriems šis rugsėjis dar ne pasku tinis studijų metais bei šiemet pirmąkart peržengusiųjų aukštosios mokyklos slenkstį žinių gilumo, sugebėjimo kūrybiškai jas pa naudoti jau netolimoje ateityje priklausys sėkmingas daugelio respublikos įmonių, įstaigų ar organizacijų darbas. O žinios įgy jamos tik kruopščiu sistemingu darbu nuo pat pirmųjų studijų mėnesių. Vilniaus universitetas — ne tik specialistų rengimo kalvė. Tai ir vienas iš Lietuvos TSR mokslo centrų. Pasitarime moksli nės-techninės pažangos spartinimo klausimais buvo kalbama, jog būtina efektyviai naudoti aukštųjų mokyklų mokslinį-techninį potencialą, didinti mokslo tiriamųjų darbų apimtį, gerinti aukš tųjų mokyklų eksperimentinę bazę. Nurodoma, jog taip bus su kurtos sąlygos geriau ruošti specialistus, jau aukštosios mokyk los suole plačiau įtraukti juos į kūrybišką gamybos tobulini mo darbą.
Prasidedančiais naujaisiais mokslo metais laukia daug didelių ir svarbių uždavinių, neišspręstų problemų. Sėkmingų, darbingų metų profesoriai, dėstytojai, studentai! Naujų mokslo ir mokymo si laimėjimų! Su rūgs jo pirmąja — Mokslo žinių švente!
GERBIAMA SKAITYTOJAI! Kaip ir kiekvienais metais kviečiame Jus aktyviai įsijungti j „Tarybinio studento" redakci jos veiklą. Jūsų laiškai, publika cijos padarys laikraštį įdomesnį, leis praplėsti jo temų ratą, iš samiau nušviesti įvairialypį uni versiteto gyvenimą. Rašykite apie tai, kas Jus jaudina, žavi, domina, apie tai, ką norėtumėte papasakoti kitiems. Lauksime
Jūsų rašinių.
ŠIS TAS LAIKRAŠTININKO NUOMONE Kiekvienos specialybės savas veidas, savi subtilumai, savos problemos. Jų nemaža iškyla ir žurnalistui, juo labiau studentui. Problemos keliamos susibūrimuo se, sprendžiamos bendraamžių tarpe. Na o kas neranda jį pa tenkinančio atsakymo, gali ieš koti bendraminčių ir laikraštyje ar žurnale. Štai keletas minčių, pasiūlymų iš žurnalo „Žurnalist", kur ben drų sprendimų ieško tiek stu dentai, tiek ir redakcijų darbuo
tojai. Kai ateina laikas laikyti sto jamuosius egzaminus į žurnalis tikos fakultetą, redakcijas apgu la abiturientai: visiems reikia rekpmendacijų-charakteristikų. Ir jei žmogus to nusipelno, mes jas duodame. Bet atsitinka keis tas dalykas: po to ryšys tarp laikraščio ir mūsų rekomenduo jamojo nutrūksta, studentas (jei, aišku, įstojo į fakultetą), praėjus pusmečiui, net ir anksčiau, už miršta laikraštį, kuris jį „palai
mino" j žurnalistiką, o laikraš tis, savo ruožtu, užmiršta, ir galbūt dar greičiau nei studen tas, savo buvusį globotinį. Ko dėl taip atsitinka? Nes nėra jun giančios grandies, sąlygos, ku ri reglamentuotų žurnalistikos fakulteto studento darbo ryšius su laikraščiu. O tokia grandis būtina abejoms pusėms, visų pirma būsimiems žurnalistąms. Pagal mokomąją programą pradinių kursų studentai turi iš bandyti savo jėgas visuose žan
ruose, susipažinti su laikraščio gamybos technologija. Kodėl vi sa tai nepadarius laikraštyje, da vusiame rekomendaciją? Studen tai greičiau pajus redakcijos ritmą, būtinumą telkti savo su gebėjimus, ruošiant būsimas publikacijas. Aišku, daug ką čia lemia lai kas. Jo studentui trūksta studi juojant fakultete, neužteks vė liau ir redakcijoje. Norint kaip galima racionaliau panaudoti laiką, kurį pavyksta pašvęsti pra ktikai, studentui reikalingas „savas" laikraštis.
Vilija URBANAVIČIŪTĖ
▲ MŪSŲ PIRMŪNAI ▲
JOLANTA
— Jolanta, žaisk už mus krepšinį! — pasibaigus kom jaunimo komiteto posėdžiui pri puola Rimantas. — Merginos nė viena negali, vyrų — so čiai. — Nemoku, nežaidžiau, — bando atsispirti Jolanta. — Bet jeigu labai reikia... Jeigu reikia.. . Kiek tokių persekioja Jolantą ,,reikia“ kiekvieną dieną, sunku nusaky
ti. Štai ir tada, kai visas fakul tetas ruošėsi chemijos dėstymo jubiliejaus šventei, arba — prieš pačią Chemiko dieną. Daug tų renginių, galva pri kimšta visokiausių idėjų, pasiū lymų, abejonių. Pernai komjau nimo komitetas mažai prisidėjo prie šios šventės, studentai kal bėjo — neįdomi. O štai šiemet viskas kitaip buvo. Kas kad rūpėsčių krūva ant pačios Jolan
NEPRALEISKIME PROGOS
PAKELIAUTI
tos pečių gulė. Nors ji, fakul teto komjaunimo organizacijos Pagal 1972-ųjų metų gruodžio na mūsų universiteto studentų, sekretorė, niekada ir nepasaky visasąjunginėje 11-os d. VLKJS CK nutarimą dalyvaujančių tų. kad dirba viena, kad mažai visoje mūsų šalyje pradėta or ekspedicijoje, patirtis. Įvairių turi pagalbininkų. Greičiau kal ganizuoti turistinė tarybinio fakultetų pateiktose ekspedici bės, kad reikia išmokti bend jaunimo ekspedicija „Mano Tė jos ataskaitose mirga spalvoti rauti, įtikins, kad ir didelis ne vynė — TSRS". Jos tikslas — atvirukai, malonių atsiminimų klaužada gali puikiu aktyvistu supažindinti komjaunuolius, pio nuotrupos. Solidžiai atrodo ap tapti — kartais vien tik gero nierius, studentus, moksleivius, lankytų miestų, vietovių sąra žodžio užtenka. Kad abejingų jaunus darbininkus ir tarnauto šai. Maskva, Leningradas, Kije fakulteto gyvenimui nėra, pa jus, karius su Tarybų Sąjungos vas, Lvovas, Minskas, Tbilisis, rodė jau minėtos šventės. istorija, architektūros ir meno Charkovas, Kišiniovas, Odesa, — Vien entuziazmo maža, — paminklais, gamta, pirmaujan Talinas, Slavskas, Stavropolis, Azija, Užkaukazė, kalba Jolanta. — Tuoj susidu čiomis įmonėmis, stambiausio Vidurinė ri su problema: iš kur gauti lė mis statybomis, naujausiais Krymas ir t. t. Šiuos pavadini šų studentiškai šventei, kad mokslo ir kultūros laimėjimais. mus radau Ekonominės kiber galėtume bent diskoteką pasi netikos ir finansų fakulteto ata Per keliolika metų ši plataus skaitoje. Ir tai per vienerius kviesti? užmojo akcija įgavo didžiulį metus! Patys chemikai įprato laikyti mąstą ir, kas svarbiausia, popu Jolantą savo priekyje. Ir per liarumą. Dabar ji jaunimui ne Įdomiai savo įspūdžius pasa šaudymo varžybas, ir turistų tik visuomeninis įpareigojimas, koja filologai. Ypač iš savo sąskrydžiuose, ir — mokymesi. bet ir patikimas būdas turinin kelionės į Maskvą. Mat čia — Pirmame kurse mokiausi gai praleisti laisvalaikį. juos pasitiko Maskvos užsienio labai rimtai, labai daug, — kalbų instituto atstovai. Gausiai ekspedicijoje daly kalba Jolanta. — Antrame — „Dar ilgai mes prisiminsime vauja studentai. Pastarieji gali lyg iš inercijos. Dabar — vis šias keliones ir vėl keliausi lengvato me", — taip užbaigia filologai mažiau lieka laiko. Negi pradė naudotis įvairiomis mis, organizuojant ekskursijas, siu „simuliuoti"? savo pasakojimą. keliaujant visų rūšių transpor Tokiomis minutėmis ir aplan tu. Visus abejojančius mano žo ko mintis, kad reikia mesti į džių teisingumu kviečiu pašne Visiems, norintiems pamatyti šalį visus visuomeninius dar kėti su' aktyviais ekspedicijos bus, rimtai pasimokyti. Ne tam, savo šalies grožybes, įteikiamos dalyviais. Tokie pokalbiai mū kad visus metus išlaikytum pir maršrutinės knygelės. Jose su sų universitete pravedami ir, mūno, Lenino stipendininko, ti rašyti respublikinės ir sąjungi kaip parodė praktika, jie yra tulą, o tam, kad taptum geru nės reikšmės istoriniai-ekskursi- labai efektyvūs. Daug studentų specialistu. Chemija — mėgia niai objektai, taip pat visi eks pareiškia norą įsijungti į visa pedicijos nuostatai ir normaty mas Jolantos dalykas, išsvajota vai. Apsilankius kuriame nors sąjunginę jaunimo akciją. Aš savo ruožtu siūlau pasi mokslo šaka, todėl ir nesunku objekte, knygelėje padaromos suprasti Jolantos norą daugiau atitinkamos atžymos. Asmuo, su naudoti visomis studentams tei kiamomis lengvatomis ir prisi sia laiko atiduoti kaip tik che rinkęs tam tikrą atžymų skai čių, apdovanojamas bronzos, si dėti prie ekspedicijos „Mano mijai. , Tėvynė — TSRS". Ji užtikrina dabro ar net aukso ženkleliu. įdomias keliones, pažintis ir at — Vis bijau tapti visuomeni Pastarąjį gauti nėra Itin sun siminimus. Išsamesnę informaci ninke blogąja to žodžio pras ku. Reikia tik nestokoti entu ją apie ekspedicijos tikslus, me, žmogumi — abėcėlė. Tai ziazmo ir žingeidumo. O nusi nuostatus ir normatyvus rasite pelniusius šio apdovanojimo ypač trukdytų bendrauti, dirbti, maršrutinėse knygelėse. Šias komjaunimo komitetas paskati mokytis. Tada jau nebebūčiau na, prideda visuomeninius ba knygeles galima įsigyti WU ir savimi, — kalba Jolanta Balt- lus, išrašo komandiruotes. Be fakultetų komjaunimo komite je, jokios spalvos ženklelis ne tuose. rūnaitė. gali atstoti svarbiausio — ne Marius PIOTUCHOVAS V. VILŪNAS išdildomų įspūdžių. Tai patvirti
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiniiiiiiiiiiuiiiiiiiuriiiniiiiiiiHiiiii
ke ne karys. džiaugiasi gavę kambarius, to Nei į organizuojamus vakarus, dėl problemų per daug nesisten ne; juo labiau, į talkas gyven gia ieškoti. Kambarių švaros pra tojai nesirenka, todėl nenuostabu ktiškai tikrinti nereikia, nes ten kau kampai pilni šiukšlių, virtu ji ideali. Kiekviena šeima sten nas (jis bendrabutyje dažnas vės nešvarios. O juk kažkada giasi kuo gražiau ir jaukiau įsi svečias), todėl tokių beveik ne bendrabutis buvo tarp pirmaujan kurti. Čia sunku, tik su budėjimu ir renginiais, nes žmonės labiau būna. Dar vieną gražų norą turi čių. .. Bendrabučio vaikinai kaltina pasyvūs, užsidaro šeimos rate. PEF-o bendrabučio taryba: šefų pagalba įsirengti pavyzdinę skai IF merginas, kad jos prisivedan- Dėl stendų irgi vargsta: redkole čios draugių, kurios daro netvar gija pakabina — neakivaizdinin tyklą. ką, o merginos fizikus vyrus. kai nukabina. Taip ir vyksta ko Visai kitaip svečius sutinka IF O kodėl iš tikro bendrabutyje va dėl būvio. II korpuso ir fizikos fakulteto nėra tvarkos? Daugiausia problemų šeimoms bendrabutis. Istorikai svečiams Tarybos pirmininkas kaltina iškyla žiemos metu, kai nėra kur priiminėti laiko visą būrį. . . kati statybininkus ir santechnikus, ku džiauti skalbinių, kai apie jokį nų, todėl, lipant laiptais reikia rie nesutvarko visko iki galo. elektros energijos taupymą nega dairytis ne į stendus, o žiūrėti, Bendrabutyje veikia tik keli du li būti nė kalbos, nes be šildy kad koks gyvis ant galvos ne šai ir tuose pačiuose reikia mau tuvų — nė iš vietos: mažiems nukristų. Beje, kas iš to, kad ir dytis antisanitarinėmis sąlygo vaikams reikalinga pastovi kam žiūrėsi į stendus. Nieko nepama mis. Darė remontą, išardė, iš bario temperatūra. tysi, nes jie kabo tušti. Pakrai pjaustė viską, o sutaisyti nerei Pasižvalgius po bendrabučius pai galva, patraukai pečiais ir kia. Nutekėjimas dušuose blogas iškyla nemaža trūkumu, kuriuos nežinai, ką sakyti, kai tokie ir dažnai iš jo pribėga į virtuvę. reikėtų taisyti. Šiukšlių dėžių nė stendai kaip „Sportas", „Foto"; Ir telkšo balutė, prie kurios juk ra ne tik bendrabučiuose, bet ir „Įžymios datos" (kurių tikrai ne negali nuolat stovėti žmogus gatvėje, šalia jų. Visai ne pro trūksta) kabo tušti. Penktame su skuduru. Virtuvėse nėra sta šalį būtų skalbykla ir džiovykla aukšte prie sienos prikalta ap lų. Buvo. Truputį aplūžę, sutręšę, ne tik šeimyninio bendrabučio skurus lenta, kurioje dar visai bet stalai. Liepė išmesti. Išmetė... gyventojams. neseniai puikavosi iškarpos iš O naujų niekas neduoda. Tilsta vakaro garsai, palengva užsienietiškų sporto žurnalų. Bendrabutyje daug šiukšlių. vienas po kito gęsta langų žibu Pravėrus fizikų bendrabučio Tik kur jas dėti, kai bendrabuty riai, nuslopsta juokas ir muzikos duris pirmiausia pasitiko dviejų je nėra nė vienos šiukšlių dėžės. garsai. Studentų miestelyje įsi vyrukų ginčas: kur geriau nusi Nėra šiukšlių dėžių, nėra ir rū viešpatauja ramybė. Bet dar ilgai spjauti — ant sienos ar į kam kymo vietų. Todėl rūko kas kur neminga bendrabučio tarybos pą. .. Čia plikos sienos taip pat nori. nariai galvodami, ką dar galėtų neteikia vilčių pamatyti įdomų Niūrokai nuteikia ir šeimyninio nuveikti, kad studentas pasakytų: interjeras. Kokios „Bendrabutyje gyventi įdomu! stendą. Visa studentų paguoda bendrabučio — teniso stalas ir televizorius. problemos bendrabutyje iškyla Niekur kitur negalėčiau gyventi, Pavaikštinėjus po bendrabutį studentiškoms šeimoms? Kaip pa tik bendrabutyje!" jaučiasi, kad visa našta griūva pasakojo tarybos pirminin Jolanta KL INGE RYTE ant tarybos pečių, o vienas lau kas Stasys Rumšas šeimos
MUSŲ ANTRIEJI NAMAI Nepaprastai greitai bėga bokš to laikrodžio rodyklės. Į žalią medžių audinį nukrenta saulės diskas. Vos spėja pro universi teto vartus ištrūkti studentiško klegesio aidas ir ant jų braškė dama pakimba spyna. Negi taip ir baigiasi studen tiška diena? Šūksniai, muzika ir juokas atvedė prie bendrabučių. Štai kur tęsiasi studentų dienos ir prabėga naktys. .. Bendrabutis — antrieji namai. Kaip organizuoti laisvalaikį, kad patiems būtų įdomu? Negi tik grįžus iš auditorijų vėl sėsti prie knygų? Tuo, kad bendrabu tyje būtų linksma, įdomu, jauku ir rūpinasi bendrabučių tarybos. Jau daug metų geriausių ben drabučių vardus išsikovoja Tei sės fakulteto (tarybos pirm. V. Leonavičiūtė TF V k.) ir Preky bos fakulteto (tarybos pirm. E. Rauktys PEF IV k.) bendrabučiai. Pravėrus jų duris ne vieną nu stebina švara ir jaukumas. Nerei kėjo ilgai lakstyti po bendrabu čius ir ieškoti tarybos pirminin kų, nes šalia gyventojų sąrašų, skelbimų lentos kabėjo ir tarybos narių sąrašas, o kiekviename aukšte, virš durų pakabintos nuo rodos, kokių kambarių kuriame aukšte ieškoti. Kopiant laiptais ir einant kori doriais, vienas po kito kelią pa
stoja gražūs paveikslai ir... ne nuplėšyti, kuo patraukliausiai apipavidalinti stendai, atspindin tys šių dienų aktualijas. Bendrabučiuose organizuojama eilė vakaronių ir susitikimų, jų sėkmė, kaip sako Vilija Leona vičiūtė, priklauso nuo pir mojo tarybos suorganizuo to renginio, kuriuo kiekvie nais metais būna fuksų krikšty nos. Paskui studentų raginti ne bereikia. Patys kreipiasi į tarybą su savo pasiūlymais ir pageidaviais, organizuoja renginius, ku riuose taryba būna tik svetys. PEF-o bendrabutyje jau tradici nėmis tapo etnografinės vakaro nės, kurios patraukia ir kitų bendrabučių gyventojus.
Kai aš Vilijos paklausiau, ko dėl pas juos nenuplėšyti stendai, ji nustebusi man atsakė taip pat klausimu: „O kodėl jie turėtų būti nuplėšyti?" Nors, kaip ji pri simena, yra buvęs vienas toks atvejis, kai paslaptingai dingo „Komjaunimo prožektorius", ku riame buvo kritikuojami penkto kurso studentai. O daugiau nepa sitaikė. .. PEF yra leidžiamas toks pat stendas, kaip ir bendrabutyje — „Kaip mes tvarkomės". Ne itin malonu apsileidėliams kai prie jo stabteli prodeka-
Tarybinis
studentas
S
Iš poezijos sąsiuvinių XXX
Sakojies, obelie, mane
pralenkus, Pasvirus nuo žiemojimo dalios. Tai mums dūmot prie amžių lango Ir kartą susitikti obuoliuos. Tik sykį — ir žolė, ir vėjas Mūs sąnarius ir kraują sumaišys. Ir gegužė, mūs rytmetį pradėjus, Be mūsų kiaušinius dažys.
Po oda šimtas metų gieda. Kas nuo lietaus, nuo vieversio atliks. Buvimo spinduly, ar jau mylėta, Ar dar griežlė už akmenio suklyks? .. Suduok šakom — svajone lapų,
Kai mylimas atšals, kada pati, Pūgom išleidus paskutinį kvapą, Pražildysi mane... Tada pradėk... XXX
Paraistėj sutemų pilki vežimai darda. Nusinešė, nusinešė vagilė girios močia tavo vardą. Su alpuliu, su ašarų lietum brendu pamiršęs, kad tu bejėgė atsisaukt.
apkerpėjusi vienatve ir viržiais. Man samanotos sakmės iš drumzlinų, keistų tavo rugsėjų. Gal ilgesys pavargusiu paukščiu nukrito. Dar nepagijo Nesistebėk, jog vakarykštę dainą palikau tylioj mansardoj. . . Nusinešė nusinešė jau girios močia tavo vardą. Liudas VITKAUSKAS XXX
GAILESTIS
Ir žiemos akimirksny gyvenam tylėdami laukiam griaustinio ir galvojam jis pakeis gyvenimą nejaugi tokie mes esam tikintys viskuo ir laukiantys lietaus o ne tik vakaro ir vėl plauname rankas tiaromis verkdami jog vasara tokia karšta
mums per trumpa Daina-Meilė LEVICKAITE XXX
Rugsėjo artėjimas neskubrus kopimas tirpstančiais laiptais, kurie ateina su „Bitlų" muzika iš kito aukšto — jame amžinas ruduo
U
hhx — eįipeiiTop PAHMOHJAC JAPryJKHC. Oh BbinojiHiieT m rpaatHaHCKHH AOJir B B0MCKaX CB.S3H npOTHB0B03ĄyniH0it oSopoHM. B Be-
cboh bohhckhh
.topyccKoS
CCP
oh
HopMaTMBOB Ha TexHHKe, npoxo^amero b nenpa3iiejieHHH noa
fleBH30.M: «XXVII cbesjy KIICC — nani caMooTBepjKeHHbiii paTHbifi Tpyn» (b nonpa3jiejieHMM HTorn coucopeBHOBaima noflBOjiaTca eaiejiHeBHo). 3a oTJimiHbie ycnexH b 6oeBoii ii nojiMTHiecKon nojiroTOBite bohh om.t Harpa^AOH TIo-
otiBaji n
▲▲▲▲▲▲▲▲▲▲▲
paiibine: esami c ojiHOK.iaccHiiKaMn Ha bkckypchio no siecTan fioeBofi c.naBbi ropoja-repon MiiHcita, noceTHJi MeMopiiaiibHMH KOMnaeac XaTbiHb n Kypran CjiaBbi.
C
Eme b CTapmnx K.iacca.v PafiMonaac yBJieitajica paunoBJieKTpoiiiiKOM. yBjie’ieiine cTa.10 npn3BamieM: oh nocTynn.1 b BHJIbHlOCCKIIH yHHBCpCHTCT na ifaKyjibTeT (Jūishkh. npusbiBnaa KOMHCCHSI yų.ia 3T0 OOCTOflTeiibCTBo npn Bbifiope poną BOHCK. 3H3HHH B ofijIJCTH paflH0$M3HKH lipHrOJIHJIHCb BO BpeMa cayacfibi b apMHH. Ero BOHHCKaa cneųHajibHOCTb — CTapiHHH MeXaHHX laibtieif CBB3H. BbICTpO OCBOHJ CJI03KHyio aimapaTypy, xotji CHa’iajia eMy Kasa.ioeb, ’iro ne cnpaBMTCfl. Bejlb liyiKHO Obl.lO H3y>tHTb TaKTHKo-rexHH'iecKHe aaHnbie annapaTypbi, cxeM«, mohTaJK, nay’iHTbca yKąasbiBaTbca B HOpMaTHBbl Ha CpeflCTBaX CBS3H. B htom Pait-aoii/iacy noMoraii nepBoe BpetLi M.iafliuHH cepacaiiT B. KajibieHKo. B naCToamee BpeMa eįpeifTop PaiiMOHAac JlapryjKHC botko h CBoeBpeMeHHo ofiecne'iiiBaeT CBfl3b KOMaujĮOBaHHlO, Ha «0T.ihiho» HeceT (ioeBoe nesypcTbo. Oh HeoĄHOKparao fibi.i nofiejiHTejieM conHajiHCTHBecKoro
jie,
paccKa3a.i o cBoefi cnyat-
copeBHOBaniiii no
6e.
3aexa.i
Bbino.meHHio
npa3flHHK0M, co/iflaT
'leTHofi rpaMOTofi ųacTii. llo HCTeųeHHH rofla cjiyatoti 3a jįofipoceBecTHoe OTHonieHiie k CBOHM o6fl3aHH0CTflM eįipCKTOp UapryjKHC (jbi.i noompeH KpaT-
BHJIbHKCCKHM yHHBepCHTeT, rje b aro BpeMa injia ceccHfl. CTyfleHTbi h nedarom tcii.io BCTpeTiuiM ero. PaiiMOHjac coofiiųmi hm 0 cbohx ycnexax... H BCTperaacfl e eįpeitTopoM JlapryMHCOM na KIIII b KOMiiaTe fljui noceTHTejieii. On Guji b xopoineM HacTpoeHHH, k neMy npHexajin ;ibc CHMnaimHbie aeByuiKH-3eM.TOintH no3HpaBHib c uBaflnaTHjieTHeM. Ha CT0.ie jieacajiH atHBbie iiBeTbi. IIooapaBHB PaHMOHflaea c io6hjieeM, n cnpocMJi, itaK eMy cjiyiKHTCM. «HacTpoenMe xoponiee, cjiyatGa b nopa;tKe,» — yjiSbinyjicii oh. CnoKofino c jierKHM npnfiajiTHHCKHM aiciieHToor PaHMOH.iac paccKasan npo TOBapHUiefi, C KOTOpblMH cny•itirr. npo to, ’ieM .tioGht saiinMaTbca b cBoGojnoe BpeMH. Xo’ier no6biB.1T!> Ha KomiepTe, yc.TbimaTb jiioGnMyio JleBHTyio chmiJiohhio BeTxoBCiia. B yBO.'ibnenitn BMeCTe co cbohm jįpvroM MJiamiiHM cepacaHTOM 10. E3epci<HM jitoGat noeemaTb khho. HosnpaBjifleM Teoa c 'jjBaAnaTH.ieTHeM. PaitMOHjac! iiKeJiaio ycnexoB b ne.iierKoii, no noneTiioit cjiyjKOe. Byab aoctohhmm npoaoji»TejieM .iy’iIIIHX TpajHHHH cTapniHx hokojieiiHfi, Haaeaino oxpaiisiH tinpiioe nefo naa naiiieii CTpanoii.
KOCpOMHblM OTnyCKOM Ha po.nnny. HecKo.ibKO nacoB esjiu n
Pan.MOHHac
b
pojihom
ilHTe.ieH, CBoere
APKAflHH KArAH KypcaHT lįiaKynbTeTa jiBBfiy HtypHa/IHCTHKH
Te.ibniae.
CkojIbko paiiocTH 6mjio y Korjja opų
y.ibi^aBuierocii
po-
VBH.ie.iH ebma-
no6biBa„i Ha
Uoka
iiMca.Tca
MaTepnaji,
bm-
e$peiiTopy
JĮapryncncy
nycKHOM Benepe b poruoti ihko-
npHCBoeHO
onepeAHoe
co.ijaTa! Oh
Pafinonflac n
Nina SEMIONOVA
▲ ĮVAIRENYBĖS ▲
▲ MUMS RAŠO ▲ Kak abč cecTpu b ejutHoii MHOrOHaiIMOHajIbHOM CPMbe coBeTCKnx pecnySiiHK MHByT pstjiom JIhtbb n Bejiopyccmi. Mhoro JIHTOBCKHX lOHOH’eii CJiyHtaT b KpacH03HaMeHH0M Bejiopycckom BoeHHOM oKpyre. CpejM
ir vasara gyvena tik rusvame silpnos kavos puodelyje vakar išsiliejusiame ant mano delnų, o pirštai pasidarė panašūs į verkiančias pušų ataugas. .. . . .Šitaip, versdamas dangaus taurę eina rugsėjis.
b
cKoe acaiiT».
3BaHHe
6bijio bohh-
«MJia,itiinfi cep-
JEi PRAKALBĖTŲ AKINIAI Jeigu galėtume patikėti tapy tojais, tai turėtume pripažinti, kad akinius vartojo jau žiloje senovėje. Seniausias istorinis as muo, pavaizduotas su akiniais, yra Malziešius, o po jo — Pita goras (6 a. pr. m. e.) ir Vergili jus (70—19 m. pr. m. e.). Biblinius laikus vaizduojančiuose pa veiksluose vienas iš, apaštalų taip pat dažnai būna su akiniais. Tačiau toli siekianti dailininkų fantazija prieštarauja tikrovei. Dar ilgus amžius žmonija nesu prato stiklo optinių savybių, ne mokėjo jų panaudoti. Graikai ir romėnai pastebėjo, kad stiklinis rutulys, pripiltas vandens, didina. Filosofas Seneka rašė, kad smulkus ir neaiškus raštas pro vandens pripiltą rutulį atrodo didesnis ir ryškesnis. Ta čiau tą didinimą jis aiškino ne išgaubtos plokštumos, bet van dens veikimu. Dažnai minimas faktas, kad imperatorius Neronas stebėdavęs gladiatorių kovas prie akies priglaudęs „smaragdą1 (kuris ištyrus pasirodė esąs chri zolitu). Pirmasis žmogus, prisiar tinęs prie padidinamojo stiklo teorijos buvo arabų mokslininkas Alkazenas (965m. — 1039 m.), tačiau jos jis nepatikrina prakti ka. Toliau jo mintį plėtoja Ro džeris Bekonas (1214—1294) ir pirmasis pripažįsta, kad „seni ir silpnai regintys žmonės galėtų įskaityti smulkų raštą pro tinka mai nušlifuotus stiklus". O kokios gi tuomet buvo techninės sąly gos šiai teorijai įkūnyti? Manoma, kad stiklą pirmieji pradėjo gaminti dar finikiečiai. Jo randama faraonų kapuose — žodžiu, jį apdirbti išmoko jau seniai. Buvo jis tuomet visai ki toks, negu šiandien. Jei mes ta riam „stiklas", regim prieš save Skaidrų lango stiklą, o vidur
amžiais dažniau prisimindavo pa lyginimą „juodas kaaip stiklas". Bespalvį, skaidrų stiklą tuomet mokėjo gaminti tik Venecijoje Patys pirmieji šaltiniai, kuriuo se minimi akiniai, yra 1260— 1284 m. sukurtos vokiečių dai nos. Iki šiol išlikę trys. Vėliau dažnuose vienuolynų analuose bei kronikose minima, kad vie nuoliai skaitę ar rašę su akiniais. 14—15 a. akiniai randami turtuo lių testamentuose kartu su kito mis brangenybėmis. Tai buvo brangus ir retas daiktas. Juos gamino tik Ispanijoje, Italijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Kaip jie daromi, buvo didžiausia pa slaptis. Nedaug jų buvo ir dėl kitos priežasties. Tik išrinktieji pažino raštą ir skaitmenis, todėl akiniai tais laikais buvo turtin gumo ir mokymo simbolis. Kokiu būdu akiniai padeda matyti, ilgai buvo nežinoma. To dėl nenuostabu, kad dauguma gydytojų su panieka Į juos žiū rėjo. Beveik iki 19 a. gydytojai akinių nepripažino — jų parin kimu užsiimdavo akinių parda vėjai. Tik 1873 m. buvo įvesta nūdienė akinių numeracija. Senųjų akinių išvaizda buvo įvairi ir labai skirtinga: kinai vartodavo akinius su virvelėmis, kurių galuose pritvirtindavo sva relius, tungusai — užrišdavo už ausų su specialia atramine koje le virš nosies, kad stiklai nepri siplotų prie akių. Seniausieji aki niai buvo panašūs į žirkles su įstiklintomis rankenėlėmis ir be kerpančiųjų galų — jie buvo tvirtinami prie kepurės. Vietoj dabartinių akinių buvo nešioja mi monokliai, pensne ir t. t. Ir ilgai buvo juokiamasi iš „stik lų ant akių su dideliais kotais".
E. MILDAŽYTE
4 Tarybini* studentai
nmiHES VES RŪPESČIAI ▲ MŪSŲ INTERVIU ▲ Jais pasidalino WU operaty vininkų vadas, istorijos fakulteto V kurso studentas Sigitas DAU GIRDA. — Kokia operatyvinės grupės sudėtis ir paskirtis? — WU operatyvinės grupės nariai priklauso universiteto komjaunimo komitetui. Tai 30 studentų iš 9-ių fakultetų. Mūsų pagrindinė pareiga — išaiškinti viešosios tvarkos ir bendrabučių drausmės pažeidėjus. — Tikrlnat bendrabučius ir... viskas? — Ne, ne viskas. — Sigitas kantriai dėsto toliau. — Bendradarbiaujam su Lenino rajono operatyvine grupe bei su vidaus
SVEIKATOS IR ŽVALUMO v
Masinis gyventojų fizinis lavi nimas, jų sveikatos stiprinimas, darbingumo kėlimas — vienas iš fizkultūrininkų uždavinių. Kūno kultūra ir sportas — aktyvūs pa galbininkai ir darbe ir moksle.
Viena iš masinio sporto kryp čių — PDG normų laikymas. Sąjunginio kūno kultūros komp lekso „Pasirengęs darbui ir TSRS gynybai" tikslas — morališkai ir dvasiškai formuoti tarybinius
reikalų skyriumi. Padedam ir Nepilnamečių reikalų komisijai, budim įvairių renginių metu. Universiteto vadovybė mūsų neužmiršta. Grupės nariai gauna stipendijas, vietas bendrabučiuo se, kelialapius j kurortus, teisę važiuoti į užsienį su studentų statybos būriais. Tačiau be visų šitų paskatinimų, apdovanojimų, norėtųsi sulaukti ir daugiau pa ramos. Ypač iš Lenino rajono komjaunimo komiteto. Sužinau dar porą faktų: S. Dau girda vadovauja operatyvinei grupei nuo 1984-ųjų rudens. Ta čiau jau tais pačiais metais su rengti 35 reidai išaiškinti 46 pažeidėjai.
žmones, tobulinti jų dorovines ir fizines savybes. Nuo 1931 metų PDG kompleksas keitėsi keletą kartų. Š. m. vasario mėnesį pa tvirtintas naujas kompleksas. Kalbuosi su Universiteto sporto klubo pirmininku K. SIMU. — Kas naujo pastarajame PDG komplekse? — Pagrindiniai principai išliko tie patys, tačiau yra kai kurių pakitimų. Pakeista komplekso struktūra, turinys. Dabar kiek vienos pakopos dalyviams reko menduojama savaitės treniruočių programa. Šią programą galima taikyti kaip namų užduotį. Kom pleksas orientuotas j ištvermės ugdymą, tačiau tapo paprastesnis, prieinamesnis. Nebėra atsispaudi mų, šuolių į tolį bei aukštį.
— Kokie komplekso renginiai organizuojami mūsų respubliko je? — Lietuvoje kasmet rengiamos sveikatos ir žvalumo olimpiados „Judėjimas — sveikata, našus darbas", „Visa brigada — į sta dioną", „Visa šeima — į startą", PDG komplekso savaitės. Gražias tradicijas turi pavasario bei ru dens krosai. ;
— Kaip komplekso programa realizuojama Universitete?
— Statistika lieka statistika. Na, o kaip jūs jsivaizduojate ge rą operatyvininką? — Į šj klau simą pašnekovas neskuba atsaky ti. — Visų pirma operatyvininkas turi būti principingas, drausmin gas ir dar labai svarbu, kad lik tų objektyvus, atidus žmonėms. Negalima aklai ir • karštakošiškai bausti. Reikia kantriai išsiaiškinti visus už ir prieš. Kodėl žmogus prasikalto? Gal tai jo atsitiktinė klaida? Perdėtas griežtumas čia gali labai pakenkti. Juk netrunka pasklįsti nuomonė, jog operaty vininkai — nemalonūs, prieka būs, bloga linkintys žmonės. Pasinaudodamas proga, noriu paminėti keletą savo draugų: V. Jurevičių, V. Kučinską, A. Bundonj, Z. Leonavičių. Jie yra tik
— Universitete atliekamos sportinės užduotys pagal antrą komplekso dalį „Pasirengęs dar bui ir gynybai" — besimokan čiam jaunimui ir darbo žmonėms. Si komplekso dalis yra suskirs tyta į tris pakopas. Studentai priklauso 18—39 metų amžiaus grupei. Pakopa susideda iš dviejų dalių: žinių bei rungčių ir nor mų. Yra skaitomos paskaitos apie kūno kultūrą kasdieniniame žmo gaus gyvenime, apie jos įtaką sveikatai. Kitą žinių dalį sudaro civilinė gynyba. Pirmuosiuose kursuose moko mojo treniruočių proceso metu ir per užsiėmimus nepaskaitiniu metu ruošiamasi laikyti antros pakopos pirmos amžiaus grupės normas, o antruosiuose — nor mos laikomos pagal visą progra mą. Įskaitas ir normas leidžiama laikyti asmenims, kurie sistemin gai sportuoja arba atlieka prati mus savarankiškai ir turi gydy tojo leidimą laikyti PDG normas. — Kokie rezultatai? — Kaip vykdomos normos, priklauso nuo studentų pasiruo šimo. Studentai teigiamai įžiūri į kūno kultūrą, stengiasi įvykdyti visus reikalavimus. Tai nėra sun ku ir vidutiniškai fiziškai išsivys
rai geri operatyvininkai. — Ar jūsų darbe kas nors kinta? — Žinoma. Turbūt kiekvienas skaitė naujus TSKP CK nutari mus dėl kovos su girtavimu. Ry šium su šiais nutarimais dabar mūsų reiduose dalyvaus milicijos darbuotojai. Todėl drausmės ir tvarkos pažeidėjai pirmiausia bus svarstomi ne studentų profsąjun gos komitete, o vidaus reikalų skyriuje. Ir girtaujantys bendra bučiuose bus baudžiami administ racine tvarka. Tai atneš mums naujų rūpesčių. — Ką pirmiausia priimate į savo gretas? — Daugiausia trečio—ketvirto kurso studentus. Gerai besimo kančius, aktyvius visuomeninin kus, fakulteto rekomenduotus. Paskiau jų kandidatūras dar tvir tina universiteto komjaunimo ko mitetas.
Kalbėjosi Marius PIOTUCHOVAS
čiusiam žmogui. 1984 m. statistika. Iš viso Uni versitete 3 410 PDG komplekso ženklininkų. Iš jų — 2875 meda lininkai. Daugiausia aukso ženk lelių iškovojo Medicinos fakulte to studentai — 67, EKFF — 56. MF 478 studentai įvertinti si dabro ženkleliais, EKFF — 476. Silpniausiai spartakiadose pasiro do FI1 F. — Kokias sportines užduotis labiausiai mėgsta studentai? — Tai priklauso nuo individu alių studento savybių ir pomė gių. Bene labiausiai mėgstama rungtis — turistinis žygis, patik rinant turistinius įgūdžius — mokėjimą orientuotis vietovėje naudojantis žemėlapiu ir kompa su, vietos stovyklai parinkimą, laužo kūrimą, maisto gaminimą, dirbtinių bei natūralių kliūčių įveikimą.
Naujasis kompleksas numato prieinamesnes turizmo varžybų vykdymo sąlygas. Turistinę išvy ką galima pakeisti sportinio orientavimosi varžybomis. — Ačiū už pokalbį.
VERTA PAŽIŪRĖTI IR PAMĄSTYTI Kažin, ką atsakytų bet kuris iš mūsų — studentų, — jeigu kas pasidomėtų, kuo mes gali me būti naudingi visuomenei? Atsakymai, aišku, būtų įvairūs, bet ne kiekvienas iškart žinotų, ką pasakyti. O štai studentė Marina ir jos bičiuliai iš naujo lietuviško dokumentinio filmo, turbūt, jau seniai patys sau atsakė į šį klausimą. Ma rina ir jos draugai — tai Vil niaus miesto Lenino rajono draugovės operatyvinis būrys. Dieną — studijos ar darbas, o vakare jie išeina į reidą: lan ko esančius vidaus reikalų sky riaus įskaitoje nepilnamečius, kavinėse stebi, kad nebūtų vie šosios tvarkos pažeidimų. Ma nau, tikrai nelengva aukoti sa vo laisvalaikį, bet operatyvinis būrys supranta, jog jų reidai — būtini, kol egzistuoja paauglių nusikalstamumas. Lietuvos kino studijos reži sierius E. Zubavičius savo fil mą pavadino „Vakaro barika dose". Žiūrėdamas dokumenti nius kadrus, kuriuose — sena miesčio landynės, nusiaubti bendrabučių baldai, „kaifuojantis“ jaunimas kavinėje, neblai vūs nepilnamečiai, pradedi aiš kiau suvokti operatyvinio bū rio narių kovos prasmę. Jie tikrai gina barikadas. Mūsų do rovės barikadas. Filmas įdomus. Manau, kad kiekvieną iš mūsų jis turėtų jaudinti. Be to, filme girdime populiaraus aktoriaus Kosto Smorigino balsą. Jis atlieka muzikinę baladę apie vakaro barikadas, kuri yra tarsi filmo medžiagos komentaras. Patariu visiems pasižiūrėti naująjį E. Zubavičiaus filmą. Šarūnas PILIPAVIČIUS
STUDENTISKOS NUOTRUPOS
AUDRA SIMAITYTE
Pastebėta, kad pastaruoju metu studentai aukštesni kelio lika centimetrų. Sociologai tai aiškina žinių trauka.
Pirmoji meilė — deja, visuomet meilė mokslui.
Turistai,
turistai Kiekvieną dieną Vilniaus universitetą aplanko per 1000 turistų. Svečiams patinka seno viniai Universiteto pastatai, knygynas „Littera", Mokslo mu ziejus. Muziejaus atsiliepimų knygoje yra užregistruota turis tinių grupių ne tik iš Tarybų Sąjungos, bet ir iš tolimiausiu viso pasaulio kampelių. Skaidriaus nuotr.
GRINKEVIČIAUS
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1983. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vii nius, Tiesos g. 1. LV 13926. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4530. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje <Coaemt cryAeHT — opras napncoMa, peKTopara, Kojarrera komcomoas, apocpKOMa opAenon TpyAonoro npacsoro snaMera ■ Apvkūm HapoAOB BaABHioccKoro yHHBepoTera mm. B. Kancyicaca. Ha ahtobckom mtiKe. PeAaK-rop A. AumuTac.
ne
Dar vakar apie mokymąsi miegant buvo kalbama kaip apie stebuklą. Šiandien šituo jau nieko nenustebinsi: ištisos auditorijos taip mokosi. Aleksandras baigė universite tą su pagyrimu. Iš džiaugsmo jis pakibo tėvui ant sprando ir iškabojo dar 17 metų. — Jūsų pavardė? — klausia dėstytojas. — Jonaitis, — šypsodamasis atsako studentas. — Kodėl šypsotės? — Džiaugiuosi, kad pataikiau atsakyti į pirmąjį klausimą. — Klausykite, — pyksta do centas, jau trečią kartą' pava rydamas iš egzamino studentą, — kodėl nedirbate? Juk nuo mokymosi dar niekas nenumi rė. — Aš žinau, — atsako stu dentas, — bet kam rizikuoti?
61-27-30
Redaktorius A. LIPSTAS