LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO
15
D.
Nr. 25(1324
1985 METŲ RUGSĖJO 16 D.
PIRMADIENIS
VILNIAUS »ARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
STUDENTAI... STIKLIUKO MĖGĖJAI? UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUSGOS KOMITETAS SU OPERATYVINĖS KARTU GRUPĖS NARIAIS RUGSĖJO 2 DIENĄ SURENGĖ REIDĄ PO VISUS BENDRABUČIUS. BUVO IŠAIŠKINTI VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PAŽEIDĖJAI. Didelė netvarka buvo rasta Čiurlionio gatvės bendrabučiuo se. Gamtos fakulteto antro kurso geologų beveik visa akademinė grupė (devyni studentai] gėrė alkoholinius gėrimus. 121 kam baryje ant stalo komisija rado butelį sauso vyno, o dar pusė degtinės butelio buvo paslėpta „į turistinį žygį vežtis" kaip paaiškino „linksmuoliai". — Taip savaime išėjo. — Uni versiteto studentų profsąjungos komiteto posėdyje kalbėjo Auš ra Pavalkytė, tik devyniolika me telių teturinti. — Jau dvylika metų esu ku ratorius, bet tokio atvejo dar nepasitaikė, — kalbėjo į posė dį atėjęs svarstomų geologų grupės kuratorius. — Ir mergi nos geria... — Mes negėrėm, — lyg su sitarusios kalbėjo Dalia Lukmlnaitė ir Vilma Gurčytė. — Buvo geriamas tik sausas vynas. Anksčiau minėtos Aušros Pavalkytės pasiaiškinime parašyta (kalba netaisyta]: „Susitikom su būsimais savo kurso draugais, grįžusiais iš armijos. Susirinko kiti kurso draugai. Kalbėjomės, klausėmės muzikos, buvo varto tas alkoholis". „Nieko čia baisaus", — kal bėjo ketvirto kurso studentas Raimundas Mažeika, gal ne viename „supažindinime!" daly vavęs. Nors, kaip pats sakėsi, negerdavęs, bet kitiems taurelės lūpų neatitraukdavęs, šį nuo kartą irgi teko barmeno parei gos... Arūnas Mažeika savo pasiaiš kinime parašė taip: „Susirinkom susipažinti su kursiokėm, nes bu vom grįžę iš armijos. Buvom užleidę per garsiai muziką, gar siai kalbėjomės, išgėrėm sauso vyno bonką". Buteliu sauso vyno drauges ir draugus, grįžusius iš armijos, pavaišino ketvirto kurso studen tas Audrius Janavičius. Kalba su tvarkos laužytojais buvo trumpa: R. Mažeikai, D.
Lukminaitei, V. Gurčytei, A. Ja navičiui pareikšti griežti rekto riaus papeikimai, o A. Mažeika, Ž. Balandis, V. Kazakauskas, A. Absė, A. Pavalkytė pašalinti iš bendrabučio. Griežti Univeršiteto studentų profsąjungos papeikimai pareikš ti ir Medicinos fakulteto ketvir to kurso studentui A. Razbadauskui bei trečiakursiui L. Statkui. Jie kambaryje viešnių turėjo vi durnaktį, kai svečiuotis galima iki 22 valandos. Ne tuščiom rankom j svečius pas drauges atėjo V. Veselytė. Graži viešnagė pasibaigė grau džiom ašarom. Draugės, Pramo nės ekonomikos fakulteto stu dentės, buvo pašalintos iš ben drabučio. Nesvarbu kiek tau metų, bet jei esi studentas ir dar gyveni bendrabutyje, niekas nepateisins tavęs, jei piktnaudžiausi alko holiniais gėrimais. „Tegul pirmą ir paskutinį kartą jūs čia apsi lankė!", tokį palinkėjimą Medi cinos fakulteto šešto kurso stu dentai K. Daukantas, A. Biels kis, A. Jancevičius išgirdo išei dami iš posėdžio. Jiems irgi teks pasiieškoti kitos gyvenamo sios vietos.
XXX RUGSĖJO 4 DIENĄ UNIVERSI TETO STUDESTŲ PROFSĄJUN GOS, „KOMJAUNIMO PROŽE KTORIAUS" IR OPERATYVINĖS GRUPĖS NARIAI APSILANKĖ BENDRABUČIUO SAULĖTEKIO SE. Kaip ir rugsėjo 2 dienos vė lų vakarą, taip ir šį, į bendra bučius kas norėjo, tas galėjo įeiti. Nei etatinių budinčiųjų, nei studentų niekur nesutikome. Ne trūko svečių fizikų bendrabuty je, nors jau buvo 23 valandos 30 minučių. Teko juos išprašyti iš 100, 86, 21, 27 kambarių. Net koridoriuje girdimi garsai pri vertė užeiti į 22 kambarį, kurio durys atsivėrė ne iš karto. Kam baryje tvyrojo rūkalų bei svai galų kvapas. Šeši žmonės sėdė jo aplink tuščią stalą. — Tai ką, negalima į svečius! — pirmas klausimas mestas ko misijai. O kai iš po stalo buvo iš traukti du likerio, nebaigtas ger ti konjako butelis, šešetukui lyg žadą užėmė. Kai radome dar du tuščius butelius lentynoje, jie at
000000000000000000000
sikvošėjo ir prasidėjo: „Ne, čia ne mūsų. Čia buvo palikta. Mes negėrėm. Paskutinis kartas. Su praskit, tai paskutinis kartas..." Prašymams ir maldavimams ne buvo galo. Vis dėlto pavardes teko užsirašyti, štai jos: I. Ku činskaitė, A. Stankevįčius, . A. Bukrėva, J. Kazlauskas, A. Parisaitė. ...Kai bus drausmė, kai ben drabučio tarybos dirbs visus mokslo metus, o ne kada nori ir kaip nori, tuomet bus tvarka. Galėsime vestibiuliuose pastaty ti televizorių, įrengti svečių kambarį, nupirkti gėlių. Apie pirmą valandą nakties 18 bendrabutyje šviesos degė penkto, ketvirto, trečio aukštų languose. Įėjome kuo laisviau siai, nes budinčiojo nebuvo. Prieš mus išsliūkino du naktibal dos. Durys atviros visiems.
Gitaros garsus išgirdome lip dami į ketvirtą aukštą. 404 kam barys. Tik po kelių beldimų ir žodžio „savi" mums atidarė. Vaizdas toks: ant stalo pilna taurelė, po stalu vie,nas tuščias butelis degtinės ,o kitas pradė tas gerti. Mergina, išdribusi ant lovos, po ilgų tardymų pasisakė, kad esanti iš Šiaulių — Edita Žimaitytė. Kita nepajudanti — panevėžietė Ilona Pociūtė. Abi sakėsi nesimokančios Universi tete. Keista, kad I. Pociūtė šiais metais grąžinta j Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetą, nepripažįsta savęs studente. Gir tutėlis to paties fakulteto stu dentas Antanas Sadauskas nepri siminė nei savo vardo, nei pa vardės. Kambario šeimininkas A. Kalnelis, šiais metais grįžęs iš Tarybinės Armijos ir besimokan tis antrame kurse, nežinojo nei ką kalbėti, nei ką daryti. Ir pra šė, ir keikėsi, po velnių siuntė visokias komisijas. Tik pasiūlius iškviesti miliciją, vyrai sujudo. Net į nieką nereaguojantis vil nietis Pranas Žukas sukluso. Kaip gi sutvarkyti butelio my lėtojus! Išmesti iš bendrabučio! Iš Universiteto! Prašyti — būk žmogus, keisk gyvenimo būdą, nežemink studento vardo! Prašy ta, tikinta. Nepadėjo... Reikia padėti tašką. Su visais taure,lės kilnotojais kalba bus trumpa. Lolita ANDZIULEVIČIŪTĖ
Dar nespėjai Universitete apšilti kojų — jau į kolūkį. Dirb damas geriau pažinsi draugą, smagūs ar liūdnoki nuotykiai, nuo širdūs pokalbiai lietingais rudens vakarais „cementuos" kursą. O šiandien darbo rūbai jau sugrūsti į kuprines, gitaros susty guotos; laukia mūsų kolūkiuose krepšiai pilni obuolių, aronijų, runkelių ar bulvių.. . Nikos AUKSTAITYTĖS nuotr.
000000000000000000000
Aptarti trečiojo semestro rezultatai
Pirmąjį rugsėjo penktadienį į Filologijos fakulteto komjaunimo komitetą aktyvas rinkosi entu ziastingai nusiteikęs. Per du va saros mėnesius patirta daug nau jų įspūdžių, susikaupė daug problemų, kurias reikėjo visiems kartu aptarti. Komiteto nariai išklausė stu dentų būrių vadų ir komisarų -uiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiriiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiitiiiiiui ataskaitas, žiemei fakultete bu vo suformuoti trys būriai (iki šiol turėdavom du): „Sūduva" mavo apie Universiteto operaty — Vilkaviškio konservų fabrike, vinės grupės ir studentų profsą „Palydovas“ — Vilniaus vagonų jungos komiteto buities-bendraRugsėjo 5 d. (vyko pirmasis tvarkos, pabrėžė, jog šie susi depe ir „Viltis" — Paberžės bučių komisijos reido po bend naujaisiais mokslo metais Uni rinkimai vyks tuo metu, kai tarybiniame ūkyje. Buvo vienin rabučius (rugsėjo 2 d.) rezulta versiteto komjaunimo komiteto visa šalis ruošiasi sutikti TSKP gai nuspręsta, kad ir ateityje tus, pasiūlė priemones tvarkai posėdis. Jis buvo skirtas pasi XXVII suvažiavimą. pirmo kurso studętitai turėtų dir bendrabučiuose pagerinti. ruošimui ataskaitinei-rinklminei bti du mėnesius, juk tautosakos Apie komjaunimo prožekto Komjaunimo komitetas ap kampanijai. Posėdyje praneši praktikę nuo 1984 metų studen riaus ataskaitų bei rinkimų svarstė FF studento A. Valskio, mą padaręs WU komjaunimo tai atlieka ne po pirmo, o po tvarką, KP postų fakultetuose MaF studento J. Atkočiūno bei organizacijos sekretorius Rai antro kurso. bei bendrabučiuose sudarymą buvusio MaF studento V. Bar mundas Šyvis, supažindino ko Seniausias tradicijas turi „Sū kalbėjo VVU komjaunimo ko tusevičiaus, praradusių komjau miteto narius bei fakultetų sek duvos" būrys. Smagu, kad la miteto narė Lolita Andziulevi nimo bilietus, personalines by retorius su LLKJS CK nutarimu bai pagerėjo būrio narių santy čiūtė. las. dėl ataskaitinių-rinklminių su kiai su Vilkaviškio konservų fab Studentų profsąjungos pirmi sirinkimų organizavimo fakulte Posėdyje svarstyti einamieji riko administracija, buities są ninkas Saulius Povilaitis infor tuose, kursuose bei grupėse reikalai. lygos. Matyt, pavasarį įvykęs
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
KAINA 2 KAP.
studentų būrių vakaras, kuriame dalyvavo ir fabriko atstovai, pa liko svečiams gerą įspūdį. Visų trijų būrių komisarės pabrėžė, kad būryje yra pa lankiausios sąlygos studentų ga bumams atsiskleisti. Nutarta, jog sugrįžus į fakultetą, geriausius būrių narius reikia įtraukti į ak tyvesnę visuomeninę veiklą, su daryti jiems sąlygas reikšti ini ciatyvą, įgyvendinti naujus su manymus. Studentų būriuosei su kauptą patyrimą organizuojant konkursus tarp brigadų reikia panaudoti rengiant specialybių vakarus, konkursus tarp kursų, grupių. Komjaunimo aktyvas nuspren dė, kad lapkričio mėnesį, kai vi si fakulteto studentai grįš iš tal kų, reikia organizuoti studentų būrių vakarą, pakviesti j jį pri imančiųjų organizacijų atstovus, pirmo kurso studentus, kurato rius. Darbo vasarai ruošiamės iš anksto. Rasa RAUGALAITĖ
2 Tarybinis studentas
▲ IS FESTIVALIO SUGRIUS ▲
ŠVIESUS JAUNYSTĖS PAUKŠČIO SKRYDIS ka: skambėjo dainos, sukosi ra teliai. Apie Kūrybines kino, teatro, muzikos meno ir folkloro dirbtu ves galėtų papasakoti pati an samblio vadovė Z. Kelmickaitė, kuri pranešimu „Folkloras ir jaunimas" pradėjo antrąją Dirb tuvių dieną: — Folklorinėse dirbtuvėse ma tėme stipriausius folklorinius ko lektyvus, susipažinom su mažes niųjų tautų folklorų. Ansambliai buvo dviejų rūšių: stilizuoti ir autentiški. Prie autentiškų gali ma būtų paminėti įdomiausias: chamusininkų (instrumentas pa našus į mūsų dambrelį) iš Sibiro, graikų, armėnų, Dagestano. Pir mą kartą teko klausytis ir epi nės tradicijos atlikėjų iš Uzbekikos, ir Kazachstano. Folklorinių koncertų metu ryš kėjo pagrindinis festivalio bruo žas: tirpo atstumas tarp publikos ir atlikėjų, kiekvienas galėdavo įsilieti į dainą, į šokį. Čia pat matei kaip įvairių tautų šokiuo se, dainose jungiasi nacionali niai ir internacionaliniai elemen tai: kaip lietuviško šokio žingniukas, transformuodamasis pasi kartoja baltarusiškame ratelyje. Folkloras vienija žmones: susidraugavom ne tik su D. Pokrovskio vadovaujamu folkloriniu ansambliu, bet ir su Leningrado Etnografinio muziejaus, Petrozavodsko universiteto folkloriniais ansambliais. Mus domino ne tik liaudies menas: vieni skubėjom į šiuolaikinės estradinės muzikos koncertus, kiti — j Rytų meno muziejuje veikusią N. ir S. Re richų parodą. Įdomus buvo kon certas Dailininkų namuose, kurio metu stebėjom Maskvos jaunimo modelių namų demonstravimą. Originalūs, jaunatviški drabužiai buvo pasiūti ne iš deficitinių medžiagų, o iš tų audinių, ku rie po keliolika metų užsiguli parduotuvėse. .. Populiari buvo brolių Avečkinų džiazo grupė: jauniausiam iš septynių brolių — Lietuvos paviljono — ažūrinio Pamėgo festivalio svečiai „Ra ketveri metai, vyriausiam dvi metalo konstrukcijų nėrinio cen tilio". Iš vakaro klausinėdavo, dešimt ketveri... Eini į koncer tre puikavosi raudonstogis Aly kur ir kada koncertuos, nuo ry tą ir nežinai, ką dar pamatysi: taus namelis. Pirmas mano pa to laukdavo lietuviškų šokių ir čia pasirodo Irako nacionalinis matytas koncertas — trumpas V. dainų. Čia, festivalyje, ypač ansamblis, čia jį keičia MitčeBabravičiaus pasirodymas. Klau pravertė mums visiems gerai ži las... sytojai negailėjo aplodismentų, nomas ansamblio principas: žiū Tokių kelionių, pasirodvmų šaukė „Bravo!" ir „Bis!", ir „Si rovas turi šokti ir dainuoti, o metu kolektyvas grūdinasi: įtam mai, dar!" O prieš tai buvusios ne sėdėti. Juokiasi ansambliečiai pa didelė, atsipalaiduoti negali dienos vakare vyko „Vairo" prisiminę, kad net su ramentais ma nė minutei. Pavargsti, kon koncertas. Mačiusieji pasakojo, į sceną lipo — kojos pačios kil certai užsitęsdavo iki vidurnak kad paviljonas vos atlaikęs žiū nojosi; vaikai braukė ašaras, čio, o tiek paskui tos nakties ir rovų spūstį, ir iš pačios Lietuvos kad ne juos pašokdino... belieka... O nuovargis parodo, — Bet, — sako Audronė, — koks iš tiesų yra žmogus, ko jis vežtos vejos nedaug kas teliko. Mūsų respublikai be gerai žino dėl mūsų paviljonas taip nesiū vertas. Svarbiausia — nė minu mų „Lietuvos", „Žiogelių" meni buodavo, kaip dėl „Vairo", mes tei nenukabinti nosies, visur nių kolektyvų atstovavo ir Uni dažniausiai koncertuodavom Kū spėti ir neužkimti... versiteto folklorinis ansamblis rybinėse dirbtuvėse. Iš ryto ten „Ratilio" iš festivalio parsive teorinės etnografistų, žė diplomanto vardą. Jį iškovo „Ratilio", o visoje Maskvoje vykdavo pagarsėjusias lietuviškas disko folkloristų diskusijos, o po pietų ti padėjo ir darbščios aukštaičių tekas vakarais vesdavo Universi teorija buvo grindžiama prakti- audėjų M. Kriukelienės, K. Gu-
teto diskotekos „Amicus" ve dantysis Remigijus Valentas. . . . .. Užgeso festivalinė ugnis, bet dar ilgai suėjus į draugų ratelį bus prisimenamos Maskvos Balti balandžiai kilo iš jaunų pasaulinės jaunimo šventės die delnų į'artėjantį vasaros dangų. nos ir naktys... XII-asis Pasaulinis Studentų ir Šypsosi kalbėdami apie festi Jaunimo festivalis ėjo j pabaigą, valį „Ratilio" nariai: Dalia Sulsgeso šventinis fakelas, artėjo kutė, Henrikas Balandis, Liongi paskutinė festivalinė naktis: nesi ną Laukelytė, Audronė Kazlaus baigiantys vaikščiojimai šviežia kaitė: drėgme garuojančiomis Maskvos — Kad sutiko, tai sutiko mus gatvėmis, paprastas, nesudėtin Maskvos universiteto studentai, gas šokio ritmas, Įvairiakalbė po kelionės pavargusius į vaka dainų pynė. Liejosi nei dieną, ronę pakvietė, arbata pagirdė ir nei naktį netuštėjančiose gatvė pyragais privaišino, o atminimui se „Katiušos" melodija: pradėda padovanojo arbatinį. Pažinčių vo rusiškai, baigdavo lenkiškai, tiek, kad ne į visus pakvieti portugališkai.. . mus sugebėjom atsakyti, buvom Milijoninė minia plūsta nuo labai užimti: per dieną — po metro link Gorkio kultūros ir du ir daugiau koncertų. Ypač poilsio parko, tapusio festivalio privargom pirmomis dienomis, centru. Čia veikė visų Tarybų nes atvažiavom ištroškę įspūdžių, Sąjungos respublikų paviljonai. bijojom, kad mažai tepamatysim Juose koncertavo geriausi šalies tai lėkėm, bėgom, stengėmės nekolektyvai bei atlikėjai, o po siilsėt nė minutės. Dar labiau puliariausi mūsų ir užsienio me susidraugavom su Gruzijos folk no meistrai pasirodydavo kele- loriniu ansambliu „Mtjebi" — toje centrinių estradų. Be įvai su jais jau pažįstami treti metai rių koncertų, patekusio į Gorkio („Mtjebi" du kartus dalyvavo parką laukė ir daugybė pramogų „Skamba kankliai“ šventėje) — bei atrakcionų, viliojantys resto festivalio metu gyvenom viename rano „Kavkazkij" ir kiti užrašai... bendrabutyje...
donytės, A. Mickuvienės, A. Zaranskienės rankos. Ansamblis į festivalį vyko pasipuošęs nau jais, originaliais (visi 35 kostiu mai buvo skirtingi) tautiniais rū bais. Nina SEMIONOVA
„Ratilio" nario Henriko BALAN DŽIO nuotraukose:
Smagios poilsio valandėlės. Pirmasis koncertas. „Ratilio" instrumentinės grupės vadovas A. Klova skelia polkutę.
000000000G00000000000
SU JUBILIEJUMI!
Mes, psichologijos specialybės ketvirto kurso studentai, — šiandien jau Universiteto senbuviai — norime pasveikinti savo katedros vedėją, doc. Juvencijų Lapę šešiasdešimtojo gimtadie nio proga. Daugelis mūsų prisimename doc. J. Lapę dar nuo tada, kai tik svajojom apie psichologijos studijas. Dar gyvi atmintyje atvirų durų dienos įspūdžiai: aistringas katedros vedėjo pasako jimas apie psichologo misiją dabartinėje visuomenėje, begalinis tikėjimas psichologų darbo prasmingumu. Kaip tik tą dieną, užsikrėtę docento entuziazmu, daugelis galutinai nusprendėme susieti savo gyvenimą su psichologija. Per trejus studijų metus jau įpratome kasdien sutikti doc. J. Lapę jaunatviškai žengiantį fakulteto koridoriais, visada tvar kantį aibę reikalų ir vis spėjantį pastebėti kiekvieną iš mūsų, kiekvienam kažką pasakyti. Bendraujame su docentu ne tik jo paskaitų metu, bet ir kitų renginių, studentiškų švenčių progo mis. Ten ypač laukiamas mūsų katedros vedėjo sąmojingas žo dis, kvietimas bendrai dainai ar šokiui. Neretai prie katedros vedėjo stalo skubame su rūpesčiais: prašome, skundžiamės, teisinamės. Kartais einame jo pakviesti, nuleidę galvas, dilginami savo kaltės jausmo. Tuomet guodžia mės, kad nemaloni akistata bus trumpa, — greitai viskas bus pamiršta ir atleista. Visų psichologijos specialybės studentų ir dėstytojų vardu linkime doc. Juvencijui Lapei ir toliau su neblėstančia jaunat viška energija ir tėvišku rūpestingumu vadovauti mūsų katedros gyvenimui. Sveikiname! NUOTRAUKOJE: doc. J. Lapė paskaitos metu.
(pirmas Iš kairės)
paskutinės
Tarybinis studentas 3
t>00000000000000000000000E)QQQQQQQ(
GINTAUTAS DODENAS IV kurso literatas
Prologas Nr. 17
XXX Ir jei arklys po žydinčia obelim pavasarį parklupęs saulės delnus pajunta
LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
00000000000000000000000000000000 Universiteto literatams ši va sara buvo ypač reikšminga: bir želio 25—30 d. jie susirinko j pirmąją kūrybinę stovyklą, su rengtą Puvočių kaime (Varėnos raj.) Abejonės, ar šis susibūri mas reikalingas kūrybingų filo logų tobulėjimui, išsisklaidė jau pirmą vakarą: ir tada, ir kitais kartais tik po ilgų tarpusavio raginimų pavykdavo užbaigti po kalbius ir eiti miegoti. Iš karto įsivyravusi dalykiška, darbinga ir šventiška atmosfera nedingo net autobuse, grąžinusiame mus į Vilnių. Tikrai, kokia praban ga yra išeiti iš įtemptų, skub rių, kasdieniškų studen?o darbų Tato, iš buities, iš gatvių, ir ke letą dienų skirti mūsų svarbiau siems klausimams, Pamerkio kai mo ramybėje kalbėti vien apie kūrybą, kultūrą, mokslą! Už tai labiausiai norėtųsi padėko ti savo vadovui poetui M. Mar tinaičiui bei sumanymą parėmu siai Universiteto vadovybei. Didžiausias stovyklos uždavi nys buvo gausiame būryje ap tarti, įvertinti būrelio kūrybą jau lietuvių literatūros konteks te (pagrindiniai būrelio nariai — diplomantai bei vyresniųjų kursų studentai). Į Puvočius ne galėjus atvykti prozininkams N. Pranckevičiūtei ir V. Papie viui, o A. Kapočiūtei nepatei kus. kūrybos, aptarinėti septynių poetų eilėraščiai. Bene geriausių vertinimų su silaukė L. Jakimavičiaus poezi jos rinkinys „Sodas už miesto". Negalima neįvertinti Liudviko sugebėjimo atverti poeziją mū sų pasaulyje, o kartais ištarti ją ten, kur mes tik miglotai nujau čiame. L. Jakimavičius jau turi ir būdingą formą — tiksliau, ei lėdarą, besiremiančią ramiai banguojančiu verlibru. Si poezi ja jau susikūrusi lengvai atpa žįstamą savo kontekstą. Aptari me ypač svarbi pasirodė mies tietiška Liudviko poezijos dva sia, jau minėtas poezijos įkur dinimas netradicinėse situaci jose. pojūčiuose, mintyse, — da lykai, tokie būdingi ir reikalin gi mūsų kartai. Kita vertus, net ir geriausiuose Liudviko eilėraš čiuose dar esama daugiažodžiavimo. L. Jakimavičiaus knyga jau svarstyta „Vagos" leidyklo je. Kitas ryškus universiteto lite ratų lyderis, V. V. Landsbergis, taip pat yra pateikęs „Vagai" eilėraščių rinkinį „Paukštis ana pus gėlės". Jo kūryba Puvočiuo se daugeliui buvo atradimas — anksčiau pasirodę pavieniai Vy tauto eilėraščiai nedarė išskirti nio įspūdžio. V. V. Landsbergio kūryba šiuolaikinės lietuvių poe zijos fone išsiskiria ypatingu autentiškumu ir atvirumu skaudiems žmogaus dvasinio gyve nimo įvykiams. Kaip gražiausi L. Jakimavičiaus eilėraščiai, re gis, kyla iš reto harmonijos, grožio pojūčio, taip V. V. Lan dsbergio kūriniai — iš disharmo niškos sielos būsenos, iš skaus mingo klausimo, sunkiai įveikia mų prieštaravimų. Tuo pačiu ryški ir pastanga įveikti išmo kstamo poetiško" kalbėjimo inerciją. Šiuo sunkiu keliu be einant, autorius dar dažnokai neišlaiko estetinės distancijos. Svarstymo metu V. V. Landsber gio rinkinys nebuvo lygus, su brandintas, išbaigtas, tačiau ge riausi pavyzdžiai (iš kurių be ne pats žymiausias — poema „Pasaka apie degantį mišką"), sulydantis asmenines ir visuo menines refleksijas, daro gerą įspūdį. V. V. Landsbergio, kaip ir L. Jakimavičiaus, poezijai
vertėtų pasirodyti viešumoje. Gana subtilia estetine nuojau ta pasižymi R. Minikauskaitė. Jos į Puvočius atsivežtąją kūry bą galėtume nusakyti gražiausio eilėraščio eilute: „tylus mano gyvenimas..." Nepretenzingi, meditacinės lyrikos vagoje išsi tenkantys, įtampos tarp šiuolai kiškumo ir tradicijos išvengian tys eilėraščiai, kuriems žavesio teikia dvasinga žmogaus ir gam tos sąjunga, kiek elegiški vai kystės ir meilės aliuzijų atspal viai, tikra, natūrali kalbėsena (gal panemunės suvalkiečių tar mės palikimas?) — tokia stip rioji R. Minikauskaitės poezija, deja, grynumo ir savotiško ap sisprendimo dar stokojanti. Pa našiai galėtume kalbėti ir apie E. Karnauskaitės kūrybą, kurios svarstymas dėl savikritiškos au-
▲▲▲▲▲▲▲▲▲▲▲▲ PIRMOJI LITERATŲ STOVYKLA ▲▲▲▲▲▲▲▲▲▲▲A
torės kuklumo buvo daugiau „neplaninio“ pobūdžio. R. Daniui aptarimų „fabrike" padaryta daugiausia priekaištų. Šis universiteto diplomantas iš siskiria negatyvia nuostata vy raujančios poezijos atžvilgiu ir orientuojasi į atviro bei logiško kalbėjimo, visuomeninio skam besio eilėraštį, primenantį pen ktajame—šeštajame dešimtme tyje dominavusį poezijos tipą. Visa tai nusipelno simpatijos (kai kurių kalbėjusiųjų nuomo ne, šitokio eilėraščio aktualiza vimas dabartinėje poezijoje su silauktų atgarsio), tačiau auto rius nelabai reiklus tiek kryp tingesnės poetinės programos formavimui, tiek formos discip linos dalykams, todėl nesukuria nei vientisesnio nonkonformisti nio, nei vien bohemiško kūrinė lio, o eilėraščio paprastumas padvelkia primityvumu. Rimto įsiskaitymo bei apta rimo pareikalavo ir nedidelis G. Dudėno eilėraščių pluoštelis. Nepaisant tiek grafikoje, tiek semantikos sutvarkyme žymaus poetinės kalbos sistemiškumo ir kultūrinių aliuzijų, ši kūryba pasirodė sunkiai suprantama be papildomų komentarų (kraštuti niu atveju čia siekiama savotiš kos „tūrinės" kalbinės tapybos). G. Dudėnui įskaitomumo bei turiningumo problema, ko gero, aštriausia: patirtas intelektuali nis pasitenkinimas kol kas ne kompensuoja dešifravimo pastan gųGaliausiai, aptarti VVU Kau no vakarinio fakulteto literato S. Bartaškos poezijos bandymai. Pateiktiems eilėraščiams kol kas stinga kiekvieną jų atgaivinan čio konceptualaus ar emocinio centro (branduolio), per lengvai pasiduodama sklandaus ir gra žaus, tačiau beveidžio kalbėjimo tėkmei. Bet žymesnio atotrūkio tarp Sauliaus ir vilniškių kole gų kūrybos nėra. Poezijos seminarai turbūt kiekvienam davė progą pajusti
savo poetinės ir kritinės min ties trūkumus, galimybes ir spartesnio jos tobulinimo ke lius. Antras, „oficialusis" stovyklos veiklos baras buvo mokslinių pranešimų skaitymas. Galima tik pasidžiaugti šio darbo prasmin gumu: pranešimams skirtos va landos skatino literatūros mo kslui pasišventusių būrelio na rių aktyvumą, o svarbiausia, nuolat suteikdavo pokalbiams ir diskusijoms „trečiąjį matavimą" — orientuodavo į dideles lite ratūros bei kultūros problemas. Ypač išsiskyrė D. Kuolio pa skaita „Barokas ir lietuvių lite ratūra", susitelkusi ties svarbia XVI a. Lietuvos kultūrinio gy venimo figūra — K. Sirvydu ir jo epocha. Šios medžiagos pa grindu pranešėjas įtikinamai parodė, kokie nelytėti arba pa viršutiniškai teįvertinti klodai glūdi mūsų senojoje literatūro je ir kultūroje. V. Valiušaitis perskaitė įdomų pranešimą apie prieškarinio literato J. Griniaus mokslo darbus, to meto litera tų gyvenimą. S. Kanovičius ap žvelgė menininko paveikslo problemą šiuolaikinėje lietuvių dramaturgijoje. Tarsi maža „literatūrinio gy venimo sostinė", Puvočiai beveik kasdien susilaukdavo svečių. Kiek pavėlavę, į stovyklą atvy ko Minsko universiteto atsto vai. Jiems skirtame vakare Bal tarusijoje literatai nušvietė Minsko jaunųjų rašytojų veik lą ir vieną kitą būdingą balta rusių literatūrinio gyvenimo bruožą. O jų esama tikrai svei kintinų: antai, užuot varinėjęs kalbas apie jaunųjų kūrėjų problemas, vienas žinomas ra šytojas savo knygos ketvirtojo masinio leidimo popieriaus fon dą paskyrė jų knygoms leisti. .. Labai vykęs stovyklos organi’zatorių sumanymas buvo pasi. kviesti keletą Kauno vakarinio fakulteto literatų. Dėl nepato gaus laiko be minėtojo S. Bar taškos j. Puvočius tegalėjo at vykti V. Valiušaitis, iš karto pritapęs prie mūsų būrio ir vi są laiką buvęs vienu įdėmiausių bei įdomiausių kūrybos nagrinė toj ų. Savotiška stovyklas kulmina cija tapo susitikimas su įvairių literatūrinių ir visuomeninių or ganizacijų atstovais J. Riškute, K. Nastopka, R. Pakalniškiu, A. Zurba, P. Raščiumi, V. Dauniu, S. Žuku ir WU Lietuvių lite ratūros katedros dėstytojais E. Bukeliene, V. Pakeriene, V. Areška, A. Sprindžiu, (katedrai priklauso ir M. Martinaitis), fi lologijos fakulteto komjaunimo komiteto sekretore Z. Pranckevičiūte. Įvyko diskusija apie VVU parengtos gabių literatų grupės įsijungimo j literatūros procesą problemas. Išsakyti, ko gero, pagrįsti priekaištai spau dai dėl kai kurių neargumen tuotų kūrybinio jaunimo veik los ir kūrybos apibendrinimų. Svečiai informavo apie jaunųjų rašytojų kūrybos leidybą. Ypač daug naudos stovyklautojams davė S. Žukas, ne tik taręs sva rų žodį diskusijoje, bet ir daly vavęs S. Bartaškos poezijos svarstyme bei savo paskaitoje įdomiai panagrinėjęs V. Mačer nio lyrikos meilės temą. Stovyklos pabaigoje įvyko Universiteto literatų kūrybos va karas, kurio klausytojais buvo Puvočiuose praktiką atliekantys VVU biologai. Giedrius VILIŪNAS V k. literatas
lakštingala čiulba naktipiečius
jei migla pievose verkia iškilmes vaikui vystykluose senstant pražysta lizdai snapais ir ežiai akyse gūžtas susisuka
i
XXX
XXX Iš žydinčių sodų žodžių herbarijal vokuose (jei nebūtų pašto) kelias ilgas j akis ir tarp daiktų su kuriais kalbuosi visai apie kitką (glostau auksinę žuvelę apvaliame akvariume prisimenu)
XXX Laikai senesni už būtuosius pasiima vardą nakties ir daiktų kasdieną veikia jų mugė išskyrus rytdieną ten pėdos nubėga nuo rankų nusprūdę daiktai Jais aš kalbėjau žodžių pritrūkus ir palytėdavau tavo
Prieš dieną laikas dar buvo upė nešanti vienišo (sunkiausias nusikaltimas) platano laiškus palangių orchidėjoms (paukščiams turėti gražiausias plunksnas) žlugto velėtojos rašto pramoko prieš dieną ir šiandien Jų meilės žaidimai pradeda knygą (numirė medis dangų dalijo per pusę visi tai žinojo)
*
Jis
akis kasdieną veikia jų mugė išskyrus rytdieną
o mažos ir drovios vaivorykštės užsilipa ant stalo (čia kiemas geriau matyti apsunkę lašai) ir tyliai tyliai ateina vakaras taip tyliai kad net, žiūrėk, ir atėjo
4 Tarybinis studentas
REIKIA LITERATŪROS ŽINIŲ
BOLESLOVAS KILIUS
▲ SKAITYTOJO NUOMONĖ ▲ Besklaidydama senus „Litera tūros ir meno" laikraščius, ap tikau J. Gūželio straipsnį „Dėl bibliotekininkų literatūrinio pa siruošimo" (1957 m. Nr. 12). Skaitai ir netiki, kad publikacija išspausdinta beveik prieš tris dešimt metų. Straipsnyje rašoma, kad viena svarbiausių bibliotekininko fun kcijų — komunistinio auklėjimo uždaviniai. Tam, kad būtų galima atlikti šiuos uždavinius, biblio tekininkai turi nuolatos stengtis kuo geriau pažinti literatūrų, žinoti jos propagavimo metodus. Geras bibliotekininkas vadovau ja skaitymui. Vadovavimo koky bė priklauso nuo jo litera tūrinio išsilavinimo, sugebėjimo perteikti savo žinias skaitytojui, organizuoti vietines literatūrines jėgas. Svarbus bibliotekininko uždavinys — išmokti vertinti li teratūrų, sieti jų su gyvenimo tikrove ir tokį vertinimo kriteri* jų diegti kiekvienam skaityto jui. Bibliotekoje,' dažnai ruošiamos paskaitos, individualūs pokalbiai su skaitytojais apie literatūros sroves, apie rašytojų pažiūras, jų kūrybos bei veiklos tikslus. Bibliotekininkas, propaguo
damas literatūrų, ugdydamas li teratūrinį skaitytojo skonį, negali stovėti nuošaliai ir nuo literatū rinės kalbos vystymo. Bibliote kininkai — mūsų liaudies kalbos vystymosi liudininkai ir dalyviai. Šios J. Gūželio mintys ne. prarado aktualumo ir šiandien. Dar besimokydama mokyklo je galvojau apie filologės spe cialybę, tačiau.. . esu biblioteki ninkystės ir bibliografijos spe cialybės studentė. Daugeliui klausiančių, kodėl mokausi bū tent čia, atsakymas būtų toks: todėl, kad ši specialybė yra humanitarinė. Juk žmonės dirb dami šį darbų kiekvienų dienų susiduria su literatūra (ir pačia naujausia). Tai kaip gi jie gali neturėti pakankamai literatūrinių žinių, kad galėtų orientuotis pa tys ir nukreipti skaitytojų reikia ma linkme. Kaip gali biblioteki ninkas rekomenduoti literatūrų, kokios kokybės gali būti jų re feratai, anotacijos, kokie tikslūs ir išsamūs gali būti atsakymai skaitytojams, jeigu besimokyda mas mokykloje, ruošiančioje šios srities aukščiausios kvalifikacijos specialistus, jauti „literatūros al kį". Šiokia tokia išeitis bus, jeigu
pasirinksi mokyklų, vaikų ar ma sinių bibliotekų specializacijų, o jeigu norėsi dirbti kito profilio bibliotekoje, pavyzdžiui, mokslinėje-techninėje? Užsirašydama savo paskaitų tvarkaraštį neiškenčiau nežvilg telėjusi j greta kabantį tvarka raštį aukštesnių kursų studen tams. Ir nustebau, kad III—IV kursų studentai, pasirinkę moks linių-techninių bibliotekų specia lizacijų neturi net lietuvių kal bos ir literatūros paskaitų. Svarbiausia, kad Universiteto absolventų (pasirinkusių tech ninių ir mokslinių bibliotekų specializacijų) laiškuose dėsty tojams skundžiamasi, jog dirb dami jie jaučių literatūrinių ži nių štokų. Jau enciklopedistai XVIII a. viduryje suprato, kad „nėra to kių literatūrinių funkcijų, kurių nereikalautų bibliotekininkų dar bas". O kaipgi gali bibliotekininkai vykdyti šias funkcijas, neturė dami žinių iš litdratūros istori jos, teorijos, kritikos ir kitų jiems labai svarbių sričių. Rita SAMUOLYTE IF II kurso studentė
Prof. P. MATULIONIUI-125 1985 m. rugsėjo 5 d. sukako 125 metai, kai gimė įžymus lie tuvių miškininkas, mokslininkas ir pedagogas, profesorius Povi las Matulionis, daugelio mokslo, kultūros ir švietimo sričių Lie tuvoje pradininkas arba aktyvus jų dalyvis. P. Matulionis pelny tai laikomas lietuviškos miški ninkystės tėvu. Jis sukūrė miš kų klasifikacijos lentelę, sudarė pagrindinių medžių rūšių tūrių ir augimo eigos lenteles, pasiū lė metinės miško kirtimo nor mos apskaičiavimo formulę. Vie ni iš pirmųjų Lietuvoje yra P. Matulionio darbai miško fitopa tologijoje ir miško entomologijoje. Reikšmingas jo indėlis bo tanikos, kartografijos, termino logijos, etnografijos, kraštotyros, gamtos apsaugos ir kitose sri tyse. P. Matulionis paskelbė virš šimto mokslinių straipsnių. Povilas Matulionis gimė 1860 m. rugsėjo 5 d. Kupiškyje. Pa siturinčių valstiečių šeimoje jis buvo dešimtasis vaikas. Anksti pamilo gamtą ir gimtąjį kraštą, troško mokytis. 1873 m. labai gerai baigė Kupiškio liaudies mokyklą. Po to — Daugpilio realinę gimnaziją. 1883 m. P. Matulionis priimamas kandidatu j Civilinės inžinerinės statybos institutą Petrograde. Nužudžius žandarų šefą Sudeikiną, P. Ma tulionis, kaip įtariamas asmuo suimamas, vėliau išteisinamas, bet iš Peterburgo ištremiamas. Grįžta į Daugpilį, mokytojauja. 1885 m. įstoja į Peterburgo Miškų institutą. Studijų metais bando jėgas literatūroje, tačiau miškininko darbas reikalavo daug jėgų ir laiko ir atitraukė jį nuo tolesnės ir platesnės li teratūrinės veiklos. 1889 m. P. Matulionis baigia institutą, atsi sako jam pasiūlytos asistento vietos ir dirba miškininku Psko vo, o 1898—1907 m. Vil niaus ir Kauno gubernijose. Da lyvauja slaptoje lietuvių draugi joje, kuri rūpinosi lietuvių kal
LV
bos išsaugojimu. P. Matulionio pastangomis ir jam materialiai remiant buvo atidaryta lietuviš ka skaitykla, savišalpos draugi ja, mėgėjų teatras, kuriame jis sėkmingai ir išradingai dirbo re žisieriumi. P. Matulionis aktyviai dalyva vo 1905—1907 m. revoliucijoje, buvo Vilniaus revoliucinio ko miteto narys ir kartu su kitais revoliucionieriais pasirašė viešą atsišaukimą — protestą prieš žandarų ir kariuomenės baudžia mųjų būrių žiaurumus. 1907—1910 m. P. Matulionis dirbo miškotvarkos darbus Suo mijoje, 1910—1917 m. tvarkė septynių Rusijos gubernijų miš kus, o 1917—1918 m. nacionali zuotus miškus Tarybų Rusijoje. Dirbdamas Smolenske rūpinosi lietuvių kultūriniu gyvenimu, įsteigė lietuvišką mokyklą, daug dirbo ruošdamas Lietuvos žemė lapį, sudarė minerologijos, zoo logijos ir botanikos terminų žo dyną iki raidės S (rusų—lietu vių k.). 1918 m. P. Matulionis vėl Vilniuje, aktyviai įsijungia į kovą prieš miškų naikinimą, rū pinasi be globos paliktais miš kais, organizuoja miškų admi nistraciją ir ūkį, dirba Žemės ūkio ir valstybės turtų ministe rijos miškų skyriaus vedėju, vė liau Miškų departamento direk toriumi. Nuo 1921 m. dėsto Dotnuvos žemės ūkio techniku me specialybės disciplinas miš kininkams. Kuriantis Lietuvos universite tui, P. Matulionis buvo Aukš tųjų Mokslų draugijos pirmi ninku, o įkūrus universitetą, nuo 1922 m. įėjo į pirmąjį pro fesorių branduolį. 1923 m. jis vienbalsiai išrenkamas Gamtos —matematikos fakulteto ordina riniu profesoriumi Miškininkys tės katedrai. Čia P. Matulioniui tenka dirbti tik pusantrų metų, nes 1924 m., kuriant Dotnuvos žemės ūkio akademiją, jis pa
skiriamas pirmuoju šios aukšto sios mokyklos rektoriumi. Už nuopelnus gamtos mokslų sri tyje 1929 m. P. Matulioniui Lie tuvos universitetas suteikia gar bės daktaro laipsnį. Sunkias ir atsakingas Žemės ūkio akademijos rektoriaus pa reigas P. Matulionis eina iki 1929 m. Pablogėjus sveikatai, jis atsisako rektoriaus posto ir apsigyvena pas dukterį Mariją Janavičienę Šiauliuose. Mirė 1932 m. kovo 15 d. Profesoriaus rankraštinis pali kimas išsklaidytas ir dar nepa kankamai ištyrinėtas. Dalis jo yra saugoma Universiteto Moks linėje bibliotekoje. Nusipelniusiam mūsų pagar bos ir atminimo profesoriui P. Matulioniui surengta kukli pa rodėlė Mokslinės bibliotekos III a. vestibiulyje. Ekspozicija supažindina su prof. P. Matu lionio literatūriniais bandymais, įvairių sričių moksliniais dar bais, kartografine medžiaga, ko respondencija ir gausiais atsimi nimais apie jį. N. SULGIENE
Skelbimai Dingusį studento pažymėji mą Nr. 810054, išduotą MaF studentei Rositai RIMKAITYTEI. laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840486, išduotą PF studen tui Romualdui ClUPKEVlClUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830798, išduotą Fil.F studen tei Rositai ŠORYTEI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820877, išduotą Fil.F sfuden-
S. m. rugpjūčio 12 d. su gi liu liūdesiu palydėjome į pa skutinę kelionę Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulteto docentą Boleslovą Kilių. Boleslovas Kilius gimė 1927 m. rugpjūčio 16 d. Radviliškio rajono Bučiūnų kaime valstie čių šeimoje. Pirmaisiais pokario metais mokėsi Kauno finansų ir kredito technikume. Jį baigęs, 1947 m. pradėjo dirbti Lietuvos TSR finansų ministerijoje. Be dirbdamas sėkmingai studijavo Vilniaus universiteto Ekonomi kos mokslų fakultete. Universi tetą baigė 1952 m. įgydamas finansų ir kredito specialybės ekonomisto kvalifikaciją. Boles lovas Kilius Lietuvos TSR fi nansų ministerijos Valstybės pajamų, Kontrolės ir revizijos ir Pramonės finansavimo valdy bose dirbo lygiai du dešimt mečius: eiliniu Inspektoriumi, vyr. ekonomistu, minėtų valdy bų viršininkų pavaduotoju. Už gerą darbą ministerijoje daug kartų paskatintas piniginėmis premijomis ir apdovanotas Lie tuvos TSR finansų ministerijos ir valstybinių įstaigų darbuotojų profsąjungos centro komiteto garbės raštais. Jam buvo su teiktas finansinės tarnybos žy mūno garbės vardas. Finansų ministerijos komunistai 1962 metais priėmė Boleslovą Kilių į savo gretas. Boleslovas Kilius, bedirbdamas Finansų ministerijoje, nuo 1960 metų mokėsi Vilniaus universi teto neakivaizdinėje aspirantū roje. Už sėkmingai parašytą ir apgintą disertaciją jam 1969 m. suteikiamas ekonomikos mokslų kandidato mokslinis laipsnis. B. Kilius daug metų dirbo ir pe dagoginį darbą. Šią veiklą jis pradėjo 1957 m. Vilniaus fi
nansų ir kredito technikume valandiniu dėstytoju, vėliau tę sė Vilniaus universiteto Finan sų ir kredito katedroje. 1967 metais jis išrenkamas šios ka tedros etatiniu docentu. (Šiose pareigose dirba iki mirties). Be to, 1969—1973 metais buvo pa skirtas Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto prodekanu. Boleslovas Kilius daug nuvei kė mokslo srityje. Sėkmingai ruošė ekonomikos mokslų dak taro disertaciją, paskelbė apie 15 mokslo ir mokslo populiari nimo straipsnių, paruošė ir iš leido tris stambias mokymo priemones, parašė Pramonės fi nansų vadovėlį. Doc. B. Kilius noriai ir sąži ningai dirbo ir visuomeninį dar bą. Jis daug metų buvo fakul teto tarybos narys, atskirais lai kotarpiais renkamas Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo tarėju, fakulteto partinio biuro nariu, liaudies kontrolės grupės nariu, kruopščiai atlikdavo studentų akademinės grupės kuratoriaus pareigas. Už ilgameti ir sąžiningą mokslinį ir pedagogini darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą do centas Boleslovas Kilius apdo vanotas Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir Vilniaus univer siteto garbės raštais, Boleslovas Kilius buvo labai principingas ir reiklus sau, bendradarbiams ir studentams. Jis daug prisidėjo, nagrinėjant mokslo problematiką ir spren džiant studentų mokymo bef auklėjimo klausimus. Boleslovo Kiliaus šviesus atminimas ilgaf išliks jo bendradarbių, visų jf pažinojusių, širdyse. FINANSŲ IR KREDITO KATEDRA
tei Raimondai GIRDŽIONAITEI, laikyti negaliojančiu.
tė, N. Timofejeva, iš antro kur so — D. Skrupskelytė. Fizikos fakultetas: iš pirmo kurso — J. Lukoševič, A. Rotomskis, iš antro kurso — E. Meškys, iš ketvirto kurso — S. Ožkeliūnas.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840400, išduotą IF studentei Alionai ŠEVIAKOVAI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820524, išduotą GF studen tui Vidmantui LOPETAI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 821712, išduotą EKFF stu dentei Eglei JOKŪBAITYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831800, išduotą MaF studen tei Monikai ZEMBŽYCKAI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840262, išduotą Fil.F studen tei Linai 5LEŽEVICI0TEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830799, išduotą Fil.F studen tei Renei BARSCEVICIŪTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810628, išduotą MF studen tei Daliai ŠALTENYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810665, išduotą MF studen tei Rūtai VAIČIŪTEI, laikyti ne galiojančiu.
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI Matematikos fakultetas: iš pirmo kurso — R. Januškaity-
Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas: iš pirmo
kurso — R. Kalinytė, J. Nimčenko, S. Vaikšnoras. Chemijos
smmohh
■
tre
iš
Gamtos fakultetas:
iš
trečio
kurso S. Siauruk. Istorijos fakultetas: iš pirmo kurso — A. Bajorinas, iš ket virto kurso — N. Zabulionytė. Filologijos fakultetas: iš pirmo kurso — R. Kolesnikovaitė, D. Zižmevskaja, iš antro kurso — I. Baliukaitė, iš trečio kurso M. Kunca.
Chemijos fakulteto darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia Uni versiteto prietaisų gamybos ir remonto dirbtuvių vedėją Ivaną PERSIJANOVĄ dėl sesers mir ties.
Gamtos fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos ir geologinių katedrų darbuotojai reiškia nuoširdžią užuojautą Hidrogeologijos Ir inžinerinės geologijos katedros asistentui Rimantui ŠECKUI dėl tėvo mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 2069. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. 15336. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 811170, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30
•Cobptckb* cryAesr — opran napTKoua, pescropara, Kosarrera komoomom, npotpnoMa opA«ncn TpyAonoro npacsoro ArvacOu napoAOB Bnu.H>occKoro ynusepcnTera hm. B. Kancynce. Ha ahtobckom H3UKe. PeAaKTop A. AutmiTac.
fakultetas:
čio kurso — J. Raudonienė.
Redaktorius A. LIPSTAS