vi»Ų Savų pholsi ahai. vhnvkjtKj
rankinis scuoencas VILNIAUS BARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
Pirmoji šiais mokslo metais sporto šventė pakvietė studen tus gražų sekmadienio rytų pa sivaikščioti ir pabėgioti rudenė jančio pušyno takais. Į Saulėtekio alėjoje esantį stadioną rinkosi margaspalvė minia. Sporto šventės dalyvius pasveikino Fizinio lavinimo ka tedros vedėjas V. Bimba. Vieni geriausių Universiteto sporti ninkų: E Markevičius, A. Dau gėla, D. Voroneckaltė, D. Ge čaitė — uždegė šventės ugnj. Kiekvienas pagal savo išgales galėjo pasirinktinai įveikti tra są bėgdamas arba eidamas. Duodamas startas ir šventės da lyviai pajuda Nemenčinės link. Daugiausia čia Ekonominės ki bernetikos ir finansų, Gamtos bei Istorijos fakultetų studen-
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ BALANDŽIO
15
D.
1985 METŲ RUGSĖJO 23 D.
PIRMADIENIS
KAINA 2 KAP.
SPORTO ŠVENTES AKIMIRKOS
tų. Deja, kaip ir praėjusiais metais, nematėme nei lizlkų ko lonos, nei FF dekanato atstovų. Tegu ilgai lydi šventės daly vius žvali ir darbinga nuotaika. Valdas VILŪNAS
Autoriaus nuotraukose:
1. Pėsčiųjų žygio dalyviai.
2. Iškilmingas rymas.
šventės atida
3. Prekybos fakulteto pirma kursis Egidijus Markevičius, pirmasis bėgte įveikęs 10 km distancija.
Kronika
LYDERIUS PASIRENKAME PATYS Universiteto komjaunimo or ganizacijoje vyksta ataskaitos ir rinkimai. Akademinių grupių, kursų, specialybių, fakultetų (renkakomjaunimo aktyvas muose Universiteto komjauni mo organuose dirba apie pusan tro tūkstančio studentų) atsi skaito prieš savo draugus už nuveiktą darbą. Susirinkimų metu analizuoja mi pirmieji rezultatai įgyvendi nant TSKP CK nutarime „Dėl tolesnio partinio vadovavimo komjaunimui gerinimo ir jo vaidmens didinimo komunistiš kai auklėjant jaunimą" iškeltus uždavinius. Sis partijos doku mentas turi programinį pobūdį komjaunimo gyvenime. Savai me suprantama, jame išdėstytų reikalavimų realizavimui reika lingas ilgesnis, nei vienerių me tų laikotarpis. Dabar svarbu iš siaiškinti, ką pavyko nuveikti, o ko ne. Ne paslaptis, kad dau gelis trūkumų pasirodė gyvy bingesni, nei mes manėme. Norint juos pašalinti, reikia ne vienkartinės atakos, išpuolio, o nuolatinio, nuoseklaus darbo. Ir, žinoma, labai svarbu, kas vado vaus šiam darbui, ką mes išsi rinksime į komjaunimo biurus, komitetus, kas taps akademinių grupių organizacijų lyderiais. Juk būtent grupės, kurių yra daugiau, nei keturi šimtai, yra
Universiteto komjaunimo organizacijos pagrindas. Dažnai girdime: ,,Kad musų sekretorius nei šioks, nei toks, neturi autoriteto". O kas gi už jį balsavo, kas ranką kėlė? Ži noma, kad mes patys. „Apsirikom". Taip skamba paprasčiau sias atsakymas. Suprantama, komjaunimo darbuotoju niekas negimsta, toli gražu ne kiekvie nas sugeba juo būti. Tačiau, ar kartais nebūna taip, kad ,,apsi rikti" yra patogiau, nei išrinkti sekretoriumi tą, kuris turi orga nizacinių sugebėjimų, yra ener gingas ir gali būti tikru grupės lyderiu. Tokiu būdu gimdomas forma lizmas, biurokratizmas žemiau siuose mūsų organizacijos ly giuose. Protokolinis sekretorius, „popierinis" darbas, bereikšmiai raportai ir t. t. Vėliau mes pa tys priekaištaujame tokiam žmo gui, griauname jo autoritetą, kurio jis iš tikro ir neturėjo. Tuo pačiu slopiname ir aktyvių žmonių iniciatyvą, iš komjauni mo veiklos pasitraukia gabūs studentai, o klesti jaunas valdi ninkėlis, smulkus karjeristas, visuomeninės veiklos balų rin kėjas. , Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys skiriamas akademinių grupių komjaunimo organizaci joms, kurių veikloje dar nema-
žai neišspręstų problemų. Tai liečia tiek grupės sekretoriaus autoriteto kėlimo klausimus, tiek ir kiekvieno komjaunuolio aktyvumą. Aišku, pagrindinis svertas, kurio pagalba galima pasiekti geresnių' rezultatų — tai individualaus darbo su kiekvienu VLKJS nariu plėti mas. Būtina, kad visi studentai turėtų konkrečius įpareigojimus. Septyniose didelėse Armėni jos pirminėse komjaunimo orga nizacijose buvo analizuojama, kaip komjaunuoliai vykdo savo įpareigojimus. Sprendžiant iš ataskaitų, septyniasdešimt septy ni procentai jaunuolių buvo įvairių kultmasinių, sportinių komisijų, „Komjaunimo prožek toriaus" štabų ir postų nariais. Juos apklausus paaiškėjo, kad daugelis iš jų neturi nei polin kių, nei noro vykdyti jiems paskirtus įpareigojimus. O pa siūlyti darbą, kuris kiekvienam patiktų, komjaunimo komitetai dažnai nėra pajėgūs. Mūsų sąly gomis šią problemą privalėtų žymiai kūrybiškiau spręsti gru pių sekretoriai. , Svarbu yra tai, kad kiekvie nas komjaunuolis, vykdydamas vieną ar kitą įpareigojimą, tvir tai žinotų: jeigu jis sėkmingai įvykdys įpareigojimą, tai orga nizacija būtinai paskatins, jei-
gu darbas nesiseks — padės tinkamai organizuoti, jeigu tin gės, nenorės vykdyti — parei kalaus griežtos ataskaitos ir privers sąžiningai dirbti. Užtik rinti šios sistemos veiksmingu mą yra pajėgūs realūs, pripa žinti grupės lyderiai, o ne no minalūs, kuriems pirmas, di džiausias ir paskutinis sunkumas — surinkti nario mokestį. Ataskaitos ir rinkimai pačia me įkarštyje. Jau įvyko pirmo sios fakultetų konferencijos. Komjaunimo organizacijose do minuoja kūrybiškos nuotaikos. Pasitikdami XXVII partijos su važiavimą Universiteto komjaunuoliai detaliai analizuoja šių metų TSKP CK < balandžio, birželio plenumų,, pasitarimų mokslo bei technikos pažangos spartinimo klausimais medžia gą. Savikritiškas, dalykiškas po žiūris įgalina akademinių gru pių, kursų, specialybių biurus, fakultetų komjaunimo komite tus objektyviai palyginti savo veiklą su tais reikalavimais, kurie keliami komjaunimui pa starųjų metų partijos dokumen tuose.
F
Raimundas ŠYVYS, Universiteto komjaunimo organizacijos sekretorius
Rugsėjo 3—10 dienomis vy ko Universiteto partinių grupių ataskaitiniai-rinki miniai susirinkimal (Matematikos, Istorijos bei Filologijos fakultetuose), Juose apžvelgti praeitų metų darbo rezultatai, numatytos tolesnės veiklos pasitinkant XXVII TSKP bei XIX LKP suvažiavimus gairės, išrinkti nauji parti nių grupių organizatoriai. Susi rinkimuose lankėsi LKP CK Mokslo ir mokymo skyriaus ve dėjo pavaduotojas S. Imbrasas, LTSR Aukštojo • ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, Teisingumo ministras P. Kuris, LKP Vilniaus miesto komiteto skyriaus vedėjas S. Ladukas bei atsakingas darbuo tojas J. Jakubauskas, LKP Lenino rajono komiteto sekreto rius J. Petkevičius, atsakingi darbuotojai R. Busila, V. Grinčikas, E Pečiulienė, LTSR Au kščiausiojo teismo narys E. Ja covskis, Teisingumo ministerijos skyriaus viršininkas V. Sviderskis, Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministerijos at sakinga darbuotoja E. Slaninaitė, Universiteto partijos komi teto bei rektorato atstovai.
2 Tarybinis studentas
▲ IS FESTIVALIO SUGRĮŽUS A
ŠVIESUS JAUNYSTĖS PAUKŠČIO SKRYDIS I i
kų autografais. — Na, o bai giamoji kiekvienos nepaprastai trumpos dienos dalis — vaka Instrumentinė ,.Ratilio" grupė ras Lietuvos paviljone, lietuviš kartu su ansambliu kūrybinėse koje diskotekoje. Nė viename dirbtuvėse beveik nekoncerta kitame paviljone taip, kaip pas vo, o buvo „prirašyta", kaip mus nešoko! Kiekviena diskote juokauja vadovas A. Klova, ka baigdavosi vieningu: „Taika! prie Lietuvos paviljono. Draugystė! Festivalis!", o po to — Mes matėm nedaug, — iki pat metro dar netildavo lie sako A. Klova. — Nematėm tuviška daina. .. nei uždarymo, nei atidarymo. XXX Bet Gorkio parką jau neblogai — Na, o dabar — keletas fes pažinom, pabuvojom kūrybinėse tivalinės programos numerių, — dirbtuvėse, dalyvavom Tarptau „Amicus" diskotekų salėje skam tiniame kūrybinio jaunimo cent ba Remigijaus Valento balsas. — ro darbe: susitikimai su užsienio Gaila, jūs nematėt, kaip šoko kūrybinėmis grupėmis, įvairios Maskvoje! . . parodos, diskusijos. XXX Kur ir kada labiausiai jautėsi . . . Netylančiame, gaudžiančiafestivalio nuotaika? Folklorinės šventės „Vasara Kolomenskoje" me M. Gorkio kultūros ir poilsio programa, metu. Joje dalyvavo beveik vi parke — vakarinė si dainų ir šokių ansambliai, koncertų ir diskotekų metas. Šo viskas vyko spontaniškai, šoko ka į muzikos taktą įvairiaspalvių ne greta tavęs, o tu pats — ir prožektorių nutvieksti fontanai, nesvarbu, — bolivietiškas ar ploja vienu ritmu tūkstantinės minios prie estradų. Lietuvos armėniškas šokis. .. TSR paviljone — tiršta, nėra, XXX — Kas labiausiai įsiminė? — atrodo, kur kojos pastatyti — Dalia Sadaunykaitė bei Loreta visų pamėgta lietuviška diskote Vekeriotaitė, traukinių palydo ka, ant scenos — Remigijus vių būrio ,,Kon Tikis" va ...... kaip, kaip aguonėlės žydi?!" dė ir komisarė, kurios tarp Ir šypsosi, ir mokosi lietuviško reisų į Maskvą sugebėjo pama šokio rusas ir armėnas, čekas , nyti ir festivalį. — Tik keletą ir jemenietis.. . XXX dienų mes buvom festivalinėje Remigijus... Maskvoje. „Pasigavę" bilietus ar — Į festivalį vežėm tik lietu pakvietimus į Gorkio parką, vių estrados įrašus. Programa stengėmės kiek galima daugiau pamatyti, išgirsti. Naujos pažin buvo paruošta muzikinės kelionės tys, nauji draugai, — Loreta ro po Lietuvą principu. Mūsų dis kotekas pamėgo, pamilo. Net do atvirukus su alžyriečių, grai-
(tęsinys) mieste prie manęs prieidavo ir klausdavo; ar šįvakar bus? Kitų diskotekų vadovai ateidavo pasi mokyt, pažiūrėti, kaip pas mus išspręsti bendravimo su publi
0000 00000G00©000000000G00G0000O0
ŠIRDĮ ATIDUODU JAUNIEMS
Nesulaikoma tėkme bėga nuo jones, kurias kūrėte rinkdama latinio, įtempto darbo kupinos si ją? — Visada svajojau apie prak dienos aukštųjų mokyklų polik linikos vidaus ligų gydytojos tinį gydytojo darbą, kurį ir dirbu jau dvidešimt septyneri G. Logunovos kabinete. metai. Per tą laikotarpį buvo Vidaus ligų skyriaus vedėja N. Šepetienė papasakojo, kad visko, tačiau kitaip savęs ne gydytoja G. Logunova — ne įsivaizduoju, jaučiu didžiulį pa padėti tik gera specialistė, bet ir sitenkinimą, galėdama nuostabus žmogus. Darbe visa jaunimui, kuriam priklauso at eitis. da stropi ir atidi, be galo reikli — Kokie faktoriai užtikrina sau ir, kas svarbiausia, objekty vi. Myli jaunus žmones, nuolat gerą studentų sveikatą ir akty domisi jų gyvenimu, sveikata, vumą? — Jaunystė — visko pagrin dalinasi jų rūpesčiais. Darbo diena ėjo į pabaigą. das. Jaunystėje būtina išlaiky Poliklinikoje jau buvo tuščia. ti fizinę Ir dvasinę pusiausvyrą. Laipteliais pakylu į antrą aukš Laiminga ateitis priklauso nuo sveikatos šiandien. O jei ne tą, praveriu 19 kabineto duris. Gydytoja G. Logunova palinku brangini ir nesaugai to, ką turi, si prie stalo, susikaupusi dar gyvenimas vis tiek, anksčiau kartą peržiūri ligos istorijas. ar vėliau, pateiks savo sąskai tas. Pirmiausia tėvai privalo iš Drįstu užkalbinti ją. — Gerbiama gydytoja, ar mokyti jauną žmogų rūpintis Jūs patenkinta savo darbu, ar savo sveikata, Išugdyti elemen nesigailite pasirinkus šią pro tariausius (gūdžius laikytis die fesiją ar įgyvendinote tas sva nos režimo. Jaunuoliai išvažia
vę mokytis dažniausiai apsigy vena bendrabučiuose. Likę be nuolatinės tėvų globos, pasime ta: nereguliariai maitinasi, per sesiją mokosi naktimis. Dėl to daugelis užuot tryškę sveikata, vaikšto skųsdamiesi įvairiais negalavimais, kaip seniai. Be to, didelę reikšmę turi ir tai, kokie žmonės apsigyvena viename kambaryje, ar sutampa jų inte resai ir polinkiai. Juk kartais būna taip: vieni triukšmauja, kai kiti nori mokytis ar miego ti. Tai atsiliepia nervų sistemai, kad šito išvengtų, studentai po pirmo kurso turėtų rinktis kam bario draugus, pagal bendrus intersus, polinkius — Ką Jūs galėtumėte patarti studentams, saugant savo svei katą — būsimajai profesijai, busimajam gyvenimui? — Pirmiausia — daug judėti, sportuoti. Juk judėjimas — tai gyvybė, o neveiklumas — visų vargų šaltinis. Ne mažiau bėdų atneša ir rūkymas bei alkoholio vartojimas, ypač merginoms — būsimosioms motinoms. Kai ku rios iš jų kategoriškai teigia, jog nei rūkymas, nei alkoholis nekenkia būsimajam kūdikiui. Dažnai kūdikis iš tiesų atrodo sveikas, tačiau žalingų įpročių pasekmės išryškėja vėliau, net gi paauglystės metais. Tokie vaikai būna irzlūs, nepajėgia gerai mokytis. Po pokalbio pamažu ėjau na mo. Pro šalį šmėkščiojo jauni veidai: laimingi ar rimti, besi juokiantys ar susimąstę, — o mano mintyse tebeskambėjo gy dytojos žodžiai: — Darau viską, ką galiu. Širdį atiduodu jauniems . Gitana LAPINSKAITE
Valdo VILŪNO nuotrauka.
ka, sceninio judesio klausimai. Naujų draugų beveik nebuvo — susipažinom tik su armėnų diskoteka, bet susitikom nema žai senų pažįstamų.
XXX . . . Penkios Universiteto stu dentės: Alvyda Aleksariūnaitė, Rosita Jokubauskaitė, Jolanta Baltrūnaitė, Egidija Galvydytė ir Alma Monkauskaitė — socialis tinio lenktyniavimo nugalėtojos
festivalinę nuotaiką. Kur bebuvom, ten skambėjo lietuviška daina, žaidėm lietuviškus žaidi mus, šokom tautinius šokius. Prie mūsų noriai prisijungdavo
aplinkiniai, prašydavo išmokyti dainą ar žaidimą. Susidraugavom su „Vairu", „Katarsiu", sutikau festivaly ir mokyklos laikų draugą, su kuriuo po vienuoliktos nesimatėm. Ne norėjom iš pradžių patikėti, kur
— iškovojo turistinius keliala čia, tarp tūkstančių žmonių... pius į festivalinę Maskvą. Sva Vakarais pas grupės seniūną jonių išsipildymas, atrodo. Al dar ilgai sėdėdavom prie arba tos puodelio, kalbėdavom ir nevyda grįžo sužavėta: galėdavom baigti... Tiek žo — Mačiau ir girdėjau tiek, kad nežinau, nuo ko ir pasa džių, įspūdžių per dieną... nuo kot pradėt, vis tiek visko nepa vargį tejutom vienaip — „atsi pasakosi. Buvo atidarymas — rišdavo" liežuviai... XXX vos galėjai sulaikyti džiaugsmo .. . Metro traukinys išlekia iš ašarą, kai visas miestas, išėjęs į gatves, lydėjo festivalio svečių požemio. Tiesiai prieš tave, ki tame Maskvos upės krante, cen ir dalyvių autobusus į stadioną. Buvo uždarymas — netikėjai, triniame Lenino vardo stadione kad taip greitai baltais balan geso festivalinis fakelas — tarsi džiais praskriejo festivalio die rimo į nakties delnus nusileidęs nos, o juk tarp atidarymo ir už veržlus paukštis. O į dangų kilo darymo buvo Pantomimos festi baltasparnių balandžių būrys, jaunų rankų valis, pilna balionų salė, buvo nešė tūkstančių saulėta Vaikų diena, pražydusi kaitrą, nešė antru festivalio de papurgalviais planetos mažyliais, vizu tapusius žodžius: „Taika! Dino Rido koncertas, koncertų Draugystė! Festivalis!" daugybė... Mitingai, diskote Nina SEMIONOVA kos. .. Jolanta pasakoja apie grupės Nuotraukose: iškilmingas festi vadovą V. Kupliauską, Vilniaus valio atidarymas (TASS-o nuotr.), miesto komjaunimo komiteto koncertuoja brolių Avečkinų pirmąjį sekretorių: — Jo dėka jautei grupėje grupė. (H. BALANDŽIO nuotr.)
Tarybinis studentas 3
SVARBIAUSIAS VASAROS DARBAS 00000000O000O00000000000000000000000000O000
MIELAGENISKIŲ SODYBOSE Kraštotyros klubo „Ramuva" dalyviai šią vasarą rinko me džiagą apie tradicinę ir dabartinę valstiečių kultūrą ir buitį Ignali nos rajono Mielagėnų apylinkė je. Šiais tyrinėjimais norėta iš aiškinti liaudies kultūros raidą nuo mūsų šimtmečio pradžios iki mūsų dienų. Žinoma, dauge lis aprašytų realijų ir reiškinių yra kilę senesniais laikais, tad surinkta medžiaga iš dalies at spindi ir XIX a. antrosios pusės liaudies kultūrą. Tyrinėtas gana platns klausimų ratas: žemdir bystės įrankiai, darbai ir papro čiai, amatai, paukščių ūkis, miš ko gėrybių rinkimas, sodybos, gyvenamieji ir ūkiniai trobesiai, baldai, namų apyvokos reikme nys, žmonių tarpusavio santykiai (talkos, etiketas), šeimos gyveni mo (krikštynų, vestuvių, vardy nų, laidotuvių) papročiai, mais tas, kapinės, liaudies žinynas (žmonių ir gyvulių gydymo bū dai ir priemonės, oro spėjimai). Pats įdomiausias Ignalinos ra jono etnografijos dalykas — gatviniai kaimai, ne veltui šeši iš jų įtraukti į kultūros pamink lų sąrašą. Keletas ekspedicijos dalyvių aprašė 98 liaudies ar chitektūros objektus: pirkias, svirnus, kluonus, tvartus, pirtis, rūsius. Užrašyta nemaža senosios liaudies medicinos pavyzdžių. Kadangi iki Antrojo pasaulinio
karo atsilankymas pas gydytoją buvo brangus (kainavo penkis zlotus, kita tiek reikėjo išleisti vaistams), tai moterys gydydavo ir gydydavosi pačios namuose, pirtyse. Praktikuota nemaža >acionalių gydymo būdų, ypač vartojant vaistažoles, tačiau „gy dymąsi" ir prietarais, užkalbėji mais. Liaudies meteorologijoje irgi būta tikslių pastebėjimų, spėjant orą pagal gyvūnų elgesį. Kai ko galima pasimokyti ir iš liaudies papročių. Pavyzdžiui, baigus bendrus darbus, nemažą būrį vy rų šeimininkas vaišindavo vienu buteliu stipraus gėrimo. Kiekvie nam jo tik paragauti tekdavo. Gyvenimas gatviniuose kai muose lėmė glaudų žmonių ben dradarbiavimą tvarkant ūkio rei kalus. Buvo talkinama vieni ki tiems skubių darbų atvejais, bendrai ganomi gyvuliai, verpia ma ir mezgama vakaronių metu. Net kieno nors mirtis buvo viso kaimo nelaimė ir kartu bendruo meninio gyvenimo pasireiškimas. Už padarytą karstą, iškastą duo bę, šeimininkavimą nebuvo ima mas atlyginimas. Kadangi ne visada buvo įma noma pragyventi Iš turimos že mės, valstiečiams teko griebtis pašalinių uždarbių: eiti padie niais darbininkais į artimiausius dvarus, gaminti medinius įran
kius, namų apyvokos reikmenis ir vežioti juos pardavinėti Į Vydžių turgų ar net Vilniun Į Ka ziuko mugę. Todėl šiose apylin kėse ypač ryškiai krenta J akis naujojo gyvenimo apraiškos: Iš puoštos sodybos, modernūs daik tai, pagerėjusios buitinės sąly gos. Ekspedicijos metu padaryta apie 470 etnografinių aprašų, surinkta apie 450 eksponatų Liaudies buities muziejui Rum šiškėse. Tarp eksponatų — tra diciniai žemdirbystės įrankiai, baldai, namų apyvokos daiktai. Surinkta etnografinė medžiaga vertinga dviem atžvilgiais — moksliniu ir praktiniu. Tyrinėto jams ji duos naujų duomenų aiškinant atskirų Lietuvos etno grafinių regionų savitumas, nu statant lietuvių ir kaimynų (šiuo atveju — baltarusių ir rusų) kul tūrų bendrumas ir kontaktus. Su rinkti eksponatai, padaryti pieši niai ir nuotraukos pravers kaip pavyzdžiai gaminant namų apy vokos reikmenis, aprašai — to bulinant ir kuriant naujas dar bo, šeimos švenčių tradicijas. Pagaliau pats dalyvavimas eks pedicijoje, bendravimas su žmo nėmis, dažnos vakaronės — pul ki galimybė darbštumui, kolek tyviškumo jausmui ugdyti.
Vacys MILIUS
TARMĖS LOBiy VISIEMS PAKAKO 2300 vietovardžių. 600 pra vardžių. 1000 žodžių „Lietuvių kalbos žodynui". 3200 atsaky mų į įvairias kalbines anketas. 3000 m magnetofono juostos su šnektos tekstais — tokie svarbiausi kalbininkų grupės darbo rezultatai, išreikš ti suapvalintais skaičiais. O už tų skaičių slypi per šimtą ap klaustų žmonių, dosniai dalijusių savo tarmės turtus. Vietovar džius, kaip ir anksčiau, našiau siai rinko ekspedicijų veteranas K. Eigminas, tačiau šįmet nuo jo nedaug teatsiliko ir prakti kantė, kraštotyrininkų klubo na rė B. Polujanskaitė (geru žodžiu norėtųsi paminėti ir kitas II k. lituanistes, atlikusias dialektolo
IŠ MIELAGĖNŲ APYLINKĖS PRAEITIES Seniausiųjų apylinkės gyven tojų atmintis siekia XX amžiaus pradžią. Didelis įvykis, sukrėtęs visus, buvo Pirmasis pasaulinis karas. Fronto linija ėjo apylin kės pakraščiu ir laikėsi apie tris metus. Karas nuniokojo Guntauninkų, Raščiūnų ir kitus pafrontės kaimus. Kaizerio oku pantai iš šių kaimų išvarė žmo nes ir įsitvirtino patys. Miškuose buvo įrengti įtvirtinimai. (Dalis jų išliko ir paskelbti istorijos paminklais). Prie fronto linijos nutiestas siaurasis geležinkelis, pastatyta elektros jėgainė. Po karo apylinkėje siautė li gos, badas. Daugelis neteko so dybų, gyvulių, maisto, elgetau dami ėjo per kaimus. Labai sudėtingas Mielagėnų apylinkės, kaip ir buvusio Vil niaus krašto, istorijos laikotarpis po Pirmojo pasaulinio karo. Čia stengėsi įsitvirtinti buržuazinės Lietuvos valdžia, ’ pretenzijas reiškė ponų Lenkija. 1918—1919 m. proletarinės revoliucijos at garsiai išjudino krašto darbo žmones. Vydama baltųjų lenkų kariuomenę, per kaimus pražy giavo Raudonoji Armija. Net ge riausi apylinkės šviesuoliai nega
li atkurti tų metų įvykių, kurie keisdavosi vos ne kasdien. 1920 m. spalio mėnesį Vilniaus kraštą okupavo lenkų kariuome nė. Mielagėnų apylinkėje beveik 20 metų šeimininkavo ponų Len kijos valdžia. Stengdamasi kuo greičiau įsitvirtinti, ji engė lie tuvius, kitus ne lenkų tautybės gyventojus. Kaimuose Lenkijos okupacijos pabaigoje beveik ne liko lietuviškų mokyklų. Prasidėjus Antrajam pasauli niam karui, daugelis šio krašto vyrų buvo pašaukti į Lenkijos kariuomenę. Kai fašistinė Vo kietija okupavo Lenkiją, vieni iš jų pateko į fašistų nelaisvę, kiti — atsidūrė Tarybų Sąjungo je. Įdomūs ir dramatiški tų žmo nių pasakojimai. 1939 m. rugsėjo viduryje Rau donoji Armija įžengė į Vilniaus kraštą. Vilnių ir gretimus rajo nus TSRS atidavė Lietuvai. Ne didelė teritorija, į kurią įėjo ir Mielagėnų apylinkė, atiteko Bal tarusijos TSR. Socialistiniai per tvarkymai čia buvo pradėti an ksčiau, negu Lietuvoje. Jie buvo tęsiami, kai 1940 m. BTSR vy riausybė šią teritoriją atidavė Tarybų Lietuvai.
Hitlerininkų kariuomenei oku pavus Lietuvą, socializmo per tvarkymai buvo likviduoti. Nau jakuriai neteko žemės, gautos iš Tarybų valdžios. Siautė teroras. Liaudis pakilo j kovą. Miela gėnuose buvo sukurtas antifašis tinis komitetas, kuriam vadova vo Vilius Bagdonas. Tarybinių partizanų būriai, veikę Rytų Lietuvoje ir Baltarusijoje, pasiek davo Mielagėnų apylinkę. Gun tauninkų kaime jie sunaikino tiltą, įžengę į Mielagėnus, išvijo okupantų paskirtą valdžią. Ak tyvūs buvo Krikonių kaimo vals tiečiai, rėmę tarybinius partiza nus. Iš Krikonių kilęs „Vilniaus" partizanų būrio vadas, Tarybų Sąjungos didvyris S. Apyvala. Pokario metais atkuriama jam darbui trukdė buržuaziniai nacionalistai siautėję kaimuose. Sunkios buvo apylinkėje susikū rusių „Naujo kelio" ir Gilūtų kolūkių pirmosios dienos. Dėkojame Mielagėnų apylinkės gyventojams už atmintyje išsau gotas vertingas žinias, ekspedici jos dalyviams papasakotus atsi minimus. Aloyzas PETRAŠIUNAS, istorikų grupės vadovas.
gijos praktiką gretimoje Ceiki nių apylinkėje). Be įprastinių vietovardžių — upių, ežerų, gy venamųjų vietų, pievų, miškų ir t. t. vardų — užrašėme nemaža
(nukelta į 4 psl.)
Mataušo MEZGINO nuotrau kose: 1. Ekspedicijos dalyviai ke liauja po LTSR Nacionalinį par ką. 2. Kraštotyrininkai užrašinėja šoklus Guntauninkų kaime. 3. Daug melodijų pagrojo Urvelių kaimo muzikantas Ka zys Misiūnas.
4 Tarybinis studentas
(atkelta iš 3 psl.) buvusių rėžių pavadinimų, kurių apskritai Lietuvoje surinkta pa lyginti nedaug. Pravardės tirtame rajone la bai įprastos, paplitusios, tad fiksuoti jas neturėjo būti sunku. Vis dėlto rimtiems rinkėjams darbo pakako: juk neužtenka užrašyti pliką faktų, reikia dar išklausti, kodėl vienaip ar ki taip žmogų pravardžiuoja, o pravardės motyvacijų toli gražu ne kiekvienas gali paaiškinti. Geriausiai šį tikrinės leksikos klodų sekėsi purenti dėstytojui A. Litvinui; daug pravardžių su rinko III k. studentė V. Valen taitė. Be vardyno dalykų, rinkta ir bendrinė leksika, pirmiausia — žodžiai su sakiniais, daug pa sakančiais apie kaimo žmonių buitį, patirtus vargus, bėdas, iš mintį. Štai keletas pavyzdžių: KĄ IŠSPJOVEI, TO NENURYSI; GYVENIMO — NEMAČIAU, O VARGO TRAUKINYS NEPAVEŽT; MOKSLAS MOKSLU LIEKA, O GYVENIMAS — GYVENIMU,— DAR DIDESNIS MOKSLAS. Per tris šimtus gražių žodžių surinko aspirantė B. Jasiūnaitė, gyvų liaudies kalbos sakinį se kėsi pagauti R. Dumbravaitei ir kitoms studentėms. Daugybė tarmės leksikos, morfologijos, sintaksės bei kirčiavimo faktų pateko į aštuonių ekspedicijos dalyvių užpildytas anketas, o kiek dar jų glūdi į magnetofo no juostų įrašytuose tekstuose, kurie bus šifruojami jau Vil niuje.
Rūpėjo mums ne tik surinkti
TARMES LOBIŲ VISIEMS PAKAKO kuo daugiau įvairių kalbos fak tų, bet ir patyrinėti kai kuriais aspektais pačių šnektų. Kadangi maždaug prieš penkiasdešimt metų apylinkių tarmę aprašė lenkų baltistas J. Otrembskis, bu vo įdomu pasižiūrėti, kiek kal ba pakito. Galima iš anksto pa sakyti, kad tradiciniai tarmės bruožai dar gana gerai išlai kyti, tačiau dažnų informantų „pagauni" vengiant pačių ryš kiausių šnektos ypatybių, pavyz džiui, dvigarsių UN, IN, balsių 0, Y, A vietoj bendrinės kal bos AN, EN, Ą, Ę, O, vadinamo jo dzūkavimo (pirmiausia tai būdinga dažnai vartojamiems žo džiams bei kirčiuotai pozicijai). Šis reiškinys, be abejonės, rodo bendrinės kalbos įtakų. Be to, tarmės atstovai glaudžiai kon taktuoja su slavų kalbomis — baltarusių, rusų, lenkų (vienų ar net dvi šias kalbas moka nema ža dalis gyventojų). Tokios sųveikos vienas rezultatų — ne tik gausūs leksikos skoliniai, bet ir pasitaikančios morfologijos, žodžių darybos, sintaksės, fo netikos svetimybės, kurių kitur paprastai neaptinkama. Pastebė tas įdomus interferencijos reiš kinys: apylinkių gyventojai lie tuviai neretai kiekinius skaitvar džius vartoja rusiškus.
Stengėmės ne tik atidžiai įsi klausyti į kaimo žmonių kalbų, suvokti tarmę kaip sistemų, nu statyti atskirų kaimų („mikrošnektų") kalbos skirtumus, bet ir pasiaiškinti, kaip tuos skirtumus
jaučia ir apibūdina patys žmo nės, kaip jie vertina savo tar mę. Džiaugėmės aptikę subtilių kalbinę klausų turinčių informan
tų, tokių, kaip M. Krikštulienė iš Lepšių, J. Kuodys iš Mėčionlų, A. Misiūnas iš Žvyriniškės, ir kitų. Jeigu ne jie, visos mūsų grupės darbas nebūtų buvęs toks sėkmingas ir mielas. Bonifacas STUNDŽIA
„Gi, ir privažiavo pilnas kiemas svetelių...“ Tautosakininkų šiemet nebu vo daug — viso labo devynio lika (be mažųjų pagalbininkų Virginijos Manto ir Regimanto Aistės). O darbų, kaip visada, iki langų. „Kaip čia seksis?" — nuogąstavo Loreta Simelytė, pirmus metus pradėjusi šį dar bą. Truputį neramu, bet ilgai būkštauti nebuvo laiko. Reikė jo eiti pas žmones. „Apie dvi dešimt du kilometrus į dieną pirmyn ir atgal?" — tai Algis Vilkas žiūrinėja apylinkės že mėlapį. Bet nepagalvokit, kad jiedu su Audra Vaitonyte nusi minė. Atvirkščiai, ekspedicijai įpusėjus, visi tautosakininkai jiedviem slaptai pavydėjo — tai bent kaimas — Guntauninkai! Ir pažiūrėti yra į ką, ir paklausyti yra ko. Audra ir Al gis vos spėja apsidirbti: „Kie kvieną dieną kas nors iš anks to pas save užsiprašo, kaimo vaikais vadina". Bet ir didžiuo jasi abu „savo" dainininkėm: Paulina Janutėniene, Julija Pundiene, Ona Stasiūniene, Jule Simoneliene ir kitomis. Ne vel tui: kaimo žmonės padėjo su
kaupti apie 90 dainų, kitų tau tosakos lobių. O pasukime pro Salomenką. „Kolgi cigonkėlė nebeateina?" — tai apie Levutę Samuolytę klausia šio kaimo moteris. „Ko dėl cigonkėlė?" nustebsite. Tuoj paaiškins pati močiutė: „Kad taip jau kalbėti moka, taip vis ką išklausia". Atrodo, kad pati labai džiaugiasi, jog ir iš jos išklausė. O Levutei šiemet šau niai sekėsi — užrašė apie 200 dainų, kitos liaudies kūrybos. Į Buckūnus išsiruošė Rimutė Krušaitė ir Vaiva Starkauskaitė. „Kaimas ne toks, kaip Guntauninkai, bet žmonės mums daug duoda", — tokia merginų nuomonė. Dažname kaime spragsėjo magnetofonai, vinguriavo dai nos, išsižioti iš nuostabos vertė pasakos, susimąstyti — mįslės, patarlės, priežodžiai. Šiai eks pedicijai būdinga ir tai, kad ne vienoje troboje graudino raudos. Ir nereikėjo klausti: „Gal raudų atsimenate?" „Ką čia atsiminti, nustemba Geno vaitė Jusienė iš Gilūtų. — Kai
graudu, tai patys žodžiai byra". „Iš pradžių nedrąsu taip — į magnetofoną, dar anūkas gal juoksis, bet pradėjau — taip širdį spaudžia, žiūriu, ir anūkas ašarą braukia", — pasakoja ki ta močiutė. Suspaudžia širdį ir tautosakininkui — kiek nevil ties, kiek gėlos ir skausmo lie jasi su paprastais žodžiais. Nuoširdūs, paprasti žmonės. Čia verkia, čia, žiūrėk, juokau ja. „Nagi, anksčiau po kaimus ubagai su terbom vaikščiojo. O dabar su terba ir pieštuku — studentai", — traukia mus per dantį. Bet jauti, kad žodžiuose skamba ir meilė, padėka, kad atėjai, paklausei. Užrašėme ne taip jau mažai: arti 2000 dainų, 200 įvairiausių pasakojimų, 69 muzikos kūrinė lius, patarlių, mįslių; darželių (čia taip vadinami rateliai), šo kių variantų, užkalbėjimų. Liko ir šiluma — saulės, šypsenų, gerų, atvirų širdžių. Neužsimirš ta glostantis žvilgsnis, šiltas rankos paspaudimas, skalsi duo nos riekė. , Loreta PAUŽATTE
BEVEIK KAIP DETEKTYVE
Nutils pakrantės, atvės eže ras ir rytais plūkuriuos drungnoki ūkai, tačiau ežeras bus ki toks. .. Paviršiuj dar blykstels
KVIEČIAME KELIAUNINKUS! Rugsėjo 28—29 dienomis Uni versiteto turistų klubas organi zuoja dviračių turizmo sąskry di, skirtą Pasaulinei turizmo dienai. Šis sąskrydis — ne tik dvira tininkams. Į smagią vakaronę prie laužo kviečiame pėsčiuo sius, vandenininkus — visų tu rizmo rūšių keliauninkus. O kitą dieną — dviratininkų var žybos, estafetės, konkursai.
Iš Vilniaus patogiausia va žiuoti traukiniu Vilnius—Drus kininkai (16 vai. 08 min.) iki Valkininkų, toliau nuves Univer siteto turistų klubo atstovas. Laukiame visų gražiame Dzū kijos kampelyje — Valkininkuo se. Smulkesnę informaciją apie UTK renginius galima gauti klubo susirinkimuose ketvirta dieniais, 20 vai., JK i auditori joje.
paskutinis saulės šypsnys, švel numas dvelks iš vandens, lytė to jos sparnų muzikos... R. KELIŪNA1TE
Jis bėgo. Reikėjo skubėti. Čia atsitrenkdamas Į vieną žmogų ir jį parblokšdamas, čia gerokai atšokdamas nuo kito — yrėsi pirmyn. O gal važiuoti troleibu su — taip greičiau, bet ar pa kankamai saugu? Einant, aišku, saugiau, bet laiko taip maža! Apsispręsti buvo sunku. Pagaliau
pribėgo stotelę. Sustojo. Lipti ar nelipti? širdis liepė lipti, o pro tas? Jis tylėjo. Todėl nugalėjo širdis. Durys užsidarė, ir trolei busas pajudėjo. Važiavo reikia mu greičiu. Greičiau, greičiau — mąstė jis. Akys karštligiškai žvilgčiojo aplink. Įtartinų nema tyti. Kol kas. O gal ir visai nebus? Nors kelias netrumpas. Pamažėle mušė prakaltas. Kaip vis dėlto baisu — pagalvojo jis. Bet reikėjo skubėti! Jis jaudino si. Juk negali būti, kad tikrai niekas nepastebės — tai pasi darė akivaizdu jau tada, kai jis įlipo į troleibusą. Iš aklų, iš akių viskas matėsi. Taip bemąs tydamas jis pamatė įtartiną. As muo kažko muistėsi, kuitėsi. Taip, abejonės pradingo — tai tikrai buvo Ji. Apsirengusi pa prastai, neiššaukiančiai, bet skvarbi jo akis vis tik pastebė jo. Likimas? Įkliuvau — pamąs tė. Prakaitas užliejo visą kūną. Pamažu pradėjo tvinksėti galvo je, o Ji vis artėjo. Jo galva pradėjo svaigti. Rankos bevil tiškai nukaro, o burnoje pasida rė sausa it Sacharos dykumoje. Išsigelbėjimo nebuvo. Gal to dėl jis instinktyviai pradėjo trauktis atgal — gal nepastebės, praeis. Nugara pajuto kažką kietą. Langas! Viltis? Ne, '•>» ne
išeitis. Jis visai įsispraudė į kampą ir panarino galvą. Omai kažkas ant žemės šmėstelėjo. Pasirodė? Ne, tikrai ne! Tai bu vo išsigelbėjimas. O Ji vis artė jo. Reikėjo jį pagriebti. Būtinai ir nepastebėtam. Jis paleido iš rankų portfelį ir pakeldamas jį pagriebė savo išsigelbėjimą. Kar štai, iš visų jėgų suspaudė jį ir laikė. Išgelbėtas! Jis išgelbėtas. Dabar reikia nesijaudinti. Viskas eina kaip pagal planą. Staiga galvoje pradėjo šviesėti. Pasida rė labai lengva. Nieko nuosta baus — pagalvojo jis — pdlkiai įvaldęs autogeninės treniruotės pratimus. Nugalėtojo šypsena užliejo veidą. Ji prisiartino. Jis stovėjo aukštai iškėlęs galvą, išsitiesęs visu ūgiu. — Jūsų talonas? — Prašau — atsakė jis. Ji apžiūrėjo jį, pavartė taloną ir tarė: — Tai ne tas, prašau kitą! Jis norėjo paprieštarauti, bet neišleido nė garso. Taip viskas buvo netikėta. Kojos pradėjo linkti. Kūnas apsunko ir su smuko. Akyse rodėsi spalvingi miražai. Jis lyg per miegus, sušnibždėjo: — ... Ir vėl pavėlavau į eg zaminą. Gintaras ŠPOKAS
Sfalbimai
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820140, išduotą MaF studen tei Aušrelei TRAUPYTEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830488, išduotą MF studen tei Aurikai GUTAUSKAITEI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810290, išduotą FF studentui Sigitui JURKĖNUI, laikyti nega liojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 811260, išduotą PEF studen tei Vilmai JANK0NAITEI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831748, išduotą MaF stu dentui Mindaugui RIZGELIUI, laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 2138. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, VU nlus, Tiesos g. 1. LV 15406. Iškiltoji spauda, speodoe lankas. Tiražas 45ML „TkrytoMe studentas" TcMsnal — MltN, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 •CosercKsė cryAenr — oprau uapneoasa, penropm, nosansn komcomom, upodacoisa opiAaneu TpyAouero apaasero sussssnu ■ Apw6ai napoAOB BnaMnocatcro yauaepcUTun asL B. KaucynnaL Ha ahtobckom 93MKe. PeAaKTop A. AntmiTac.
Redaktorius A. LIPSTAS