VILNIAUS BARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
MIELI PIRMAKURSIAI! PRABĖGO TIK PIRMASIS JŪ SŲ STUDIJŲ MĖNUO: VIENIEMS — AUDITORIJŲ RIMTYJE, KLEGANČIAME DRAUGŲ BŪRYJE PERTRAUKŲ METU, KITIEMS — KOLŪKIO LAUKUOSE RENKANT BULVES AR RUNKELIUS, SKI
OBUOLIUS SODUOSE. AKIS KELERI STUDEN GYVENIMO METAI: ĮTEMPTAS DARBAS, LINKSMOS NANT PRIEŠ TIŠKO
Šventės, kės
geri draugai, rei
IŠMOKTI SAVARANKIŠKAI
DIRBTI, PASKIRSTYTI SAVO LAIKĄ, PASIRINKTI MĖGSTAMĄ UŽSIĖMIMĄ... TIKIMĖS, JOG ŠIAME NUMERYJE JŪS RASITE KELETĄ PATARIMŲ, PADĖSIAN ČIŲ JUMS TAI PADARYTI.
KELETAS PATARIMŲ PRADEDANTIEMS STUDIJAS Praėjo pirmosios mokslo metų aukštojoje mokykloje savaitės. Per šį laiką jau galima buvo patirti, kad mokymasis Universi tete daug kuo skiriasi nuo mo kymosi vidurinėje mokykloje. Mokslininkai rašo, kad studijos jaunimo gyvenime — ne laips niškas perėjimas Į aukštesnę mokymosi pakopą, bet ryškus šuolis. Iš tiesų, daug kas pasi keičia lyginant su mokykla. Vi sų pirma pasikeičia buitinės są lygos. Ne vienas jūsų gyvena bendrabutyje ar nuomoja bu tą, kur labai trūksta rūpestingos mamos, kur reikia taikytis prie naujo kolekyvo režimo, rūpintis savo mityba ir kt. Labai pasi keičia ir mokymosi specifika. Jums gali susidaryti klaidingas vaizdas, kad kasdien nereikia mokytis, nebūtina lankyti paskai tų arba paskaitų metu nekons pektuoti dėstomos medžiagos. Ir pagaliau studentas pajunta savo tišką „laisvę". Juk mokykloje buvo daug kas draudžiama, o dabar tie draudėjai toli. Tačiau, klaidingai įvertinus susidariusias sąlygas, galima skaudžiai nu kentėti. Mokymasis aukštojoje mokyk loje — tai visų pirma darbas, ir sunkus darbas. Norint su juo susidoroti, reikia turėti stiprią valią, daug užsispyrimo. Ir ne vien šito. Jums, pirmakursiai, dar reikia šitose pasikeitusiose sąlygose išmokti mokytis, išmok ti dirbti savarankiškai ir nuo sekliai, išmokti tinkamai tvarkyti savo darbo dieną. Viso šito ne mokant ir nevykdant, būsit pri versti „šturmuoti" įskaitas ir se sijas, per mėnesį sutalpinti gal voje tai, ką reikėjo įsisavinti per keturis mėnesius. O su to kiu krūviu ne visi gali susido roti, atsiranda pavojus pervarg ti. Kaip reikia dirbti, kad ilgesnį laiką ištiktum darbingas?
Pirmiausia reikia labai gerai sutvarkyti svarbiausius dienos režimo elementus — savarankiš ką darbą, aktyvų poilsį, mitybą ir miegą. Maždaug pusė laiko studijuo jant tenka savarankiškam dar bui. Norint atlikti visą savaran kišką darbą, būtina kasdien dirb ti po 4—6 vai. Prisiminkite, kad pirmakursiai turi kur kas ma žiau laiko, negu vyresniųjų kur sų studentai. Dirbant, stenkitės iš karto sutelkti dėmesį. Įpraski te dirbti tuojau pat, kai atsisėdat prie darbo stalo. Taupykite darbo laiką. Daug laiko sugaiš tama plepant. Plepalai — nedrau smingumo pasekmė ir dažniau siai pasitaikanti dykinėjimo for ma tiek auditorijose, tiek dir bant savarankiškai. Paskaitos ir pratybos per die ną vidutiniškai užima 6 vai. Jeigu jūs šiuo metu taip pat dirbsit, o ne tuščiai leisit laiką, tai individualiai namuose reikės sugaišti darbui dar 2—3 valan das. Rytiniam ir vakariniam tua letui reikia skirti apie 2 valan das. Taigi, dar liks maždaug 5—6 valandos poilsiui. Kadangi studentai ilgą laiką būna užda rose patalpose, tai poilsio me tu reikia kiek galima daugiau būti gryname ore. Studentams lauke kasdien bet kokiu oru reikia būti apie 2 valandas. La bai naudinga bet pusvalandį pa būti lauke prieš miegą. Ne vie nam, tur būt, jau iškilo klausi mas, kur dirbti savarankiškai. Reikia stengtis surasti nuolatinę darbo vietą. Studentų savaran kiškam darbui skirtos fakultetų, universiteto, Vilniaus miesto skaityklos. Tokios skaityklos vra ir bendrabučiuose. Ramią ir pa togią darbo vietą galima rasti laisvuose nuo užsiėmimų audito rijose. Laisvu nuo paskaitų laiku bū tina pasimankštinti, sportuoti.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Rugsėjo 19 d. Įvyko Univer siteto komjaunimo komiteto po sėdis. Buvo svarstytas Matema tikos bei Prekybos fakultetų komjaunimo komitetų darbas vadovaujant akademinėms gru pėms. Pranešimus šiuo klausi mu padarė V. Bernatonienė bei A. Rožukienė. Nutarta abiejų fakultetų komjaunimo komitetų darbą vertinti teigiamai. Kom jaunimo komitetas priėmė į VLKJS MaF studentę A. Pažė raitę ir IF studentę K. Bullytę,
rekomendavo į partijos gretas TF studentę G. Indrašiūtę bei PF absolventą A. Žilionį. Iš spręsti organizaciniai klausimai: Universiteto komjaunimo komi teto sekretoriaus pavaduotoja organizaciniam darbui išrinkta Vilma Bernatonienė (anksčiau dirbo EKFF komjaunimo komi teto sekretore). Komjaunimo ko mitetas apsvarstė personalines bylas. Posėdyje dalyvavo WU partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Bagdonas.
Universitete daug meno savi veiklos kolektyvų, mokslinių bū relių. Neužmirškite, kad juose jūs savo laisvalaikį galit pra leisti taip pat labai įdomiai ir turiningai. Atkreipkite dėmesį Į savo miegą. Tai pati geriausia pasy vaus poilsio rūšis. Miego negali pakeisti jokia kita poilsio for ma, jokie vaistai. Studentas turi miegoti 7—8 valandas, gultis ir keltis tuo pačiu laiku. Labai nu vargus, sumažėjus darbingumui, reikia ir dienos metu prigulti bent valandai arba anksčiau eiti miegoti vakare. Gyvenantiems bendrabutyje reikėtų drauge pa sitarti ir griežtai nustatyti ėji mo gulti ir kėlimosi laiką. Visiems studentams būtina ra cionaliai maitintis . Valgyti rei kia 4 kartus per dieną. Pietų per traukas paskirti tikrai pietums. Blogai, kada studentai pietų pertraukos metu išgeria tik puo delį kavos. Beveik visuose fa kultetuose yra valgyklos, kurio se galima skaniai ir sočiai pa pietauti. Gausi ir stipri vakarie nė nereikalinga. Ji sutrikdo nak ties miegą. Nebėkite Į paskaitas nepusryčiavę. Būtina atsikelti bent keliomis minutėmis anks čiau ir pavalgyti. Dėl neregulia raus maitinimosi galima susirgti Įvairiomis virškinamojo trakto ligomis. Tai labai apsunkins toli mesnes studijas. Nenorėčiau savo patarimų su absoliutinti. Studentiškos dienos gražiausios žmogaus gyvenime. Tad kaip be studentiškų nuoty kių. Na ir kas, kad kartais teks „pazubrinti" nakties metu, kad miegui bus skirtos 5 valandos vietoj 8, kad vakare bus pavalgyla už visą darbo dieną. Tik nepadauginkite tų „kartų". Visada pravartu pakalbėti su dėstytojais, kuratoriais. G. ŠURKIENE Medicinos mokslų kandidatė DĖMESIO! KONKURSAS! Nepamirškite, jog ir šiais me tais vyksta tradicinis geriausio rašinio apie studentų statybi nius būrius konkursas. Prime name, jog šio konkurso nugalė tojas įgyja teisę kitą vasarą dirbti tarptautiniame studentų būryje užsienyje, o prizininkai bus apdovanoti Universiteto komjaunimo komiteto dovanėlė mis. Laukiame jūsų įspūdžių, minčių, nuotraukose užfiksuotų darbo vasaros akimirkų. Siųski te juos „Tarybinio studento" redakcijai iki gruodžio 15 die nos.
PIRMIEJI METAI... PIRMOSIOS DIENOS... Kaip prabėgo pirmosios sa vaitės Universitete? Ar randi tai, apie ką svajojai, ar jau pa jutai bent lašą būsimos profe sijos skonio? Svečias ar jau Alma Mater šeimininkas?.. Pirmosios dienos, pirmosios savaitės, pirmasis kolūkinis ru duo — tiek naujų draugų... Skambini į namus, sakai: „Ne, mama, šeštadienį neparvažiuo siu, užsiėmęs — mokslai..." Geriau teisybę, kokie čia moks lai — sesija dar toli, vakare draugų ateis... Gal paskui ir gailėsies: „Šitiek laisvo laiko turėjau, o nieko nepadariau.. Arba: „Visus spektaklius, kon certus, kinofilmus aplankiau, o mokytis ir nebuvo kada — vė ju pralėkė trys mėnesiai.. Kviečia dekanas: „Negerai, drauge pirmakursi, tiek paskai tų praleidai! . — O atrodo, tik porą rytų į pirmą nesikėlei,
tik porą kartų iki paskutinės neištverei. .. Mokykloje svajojai: „Tai studentausim, kad tik kursas neblogas būtų..Ar randi ben drą kalbą su kurso draugais, ar po paskaitų neišsiskirstot kiek vienas sau? .. Paskui niurnėsit: nebuvo jokio kurso... Ne itin lengvas pirmasis kur sas Universitete. Klaidūs senųjų rūmų koridoriai — pusę pa skaitos pravaikščioji kol suran di auditoriją; bendrabutyje gy veni su ketvirtakursiais, gal kiek ir iš aukšto į Tave žiūrin čiais. .. O ateinantį rugsėjį, kai stu dentiškomis kepuraitėmis pirmą kartą puošis kiti, Tu jau gailė siesi šito pirmojo, šito taip greit prabėgusio kurso... Nina SEMIONOVA
Rugsėjo 11 d. Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulteto statistikos specialybės I kurso studentai kartu su TSKP istori jos katedros dėstytoju M. Su minu aplankė F. Dzeržinskio memorialinį muziejų. Studentai apžiūrėjo eksponatus, pasakojan
čius apie įžymaus revoliucionie riaus, Tarybų valstybės veikė jo gyvenimą bei veiklą, padėjo gėlių prie jo paminklo.
Modesto PATAŠIAUS nuotr.
Vilhelmo KAUKĖNO nuotrau koje: EKFF studentai prie pa minklo F. Dzeržinskiul.
2 Tarybinis studentas
▲ STUDIJŲ PRADŽIA — KOLŪKYJE... ▲
„VAŽIAVOME NE LINKSMINTIS...“ Saulė Jau kopė vakarop. Prie talkininkų bendrabučių, Pasva lio rajono Naradavos sodinin kystės tarybiniame ūkyje šur mulys: kas krepšinio aikšte lėje bando rankos taiklumą, kas tikrina savo draugų nugaros tvirtumą — žaidžia „dramblĮ". Kaip vėliau paaiškėjo, — tai vienas iš nedaugelio vakarų, kai gana atšiaurus rudens vė jas, susimaišęs su lietumi, ne suvarė visų į kambarius, leido pamiklinti ir taip neblogai dar bų pramankštintus kūnus. Keletą pirmakursių pakvie čiau nuošaliau, i aukštos žolės prižėlusią pievą šalia bendrabu čio, ir paprašiau pasidalinti mintimis apie pirmąją talką kol ūkyje. Šįkart Jau Universiteto studentų „kailyje". XXX Jūratė Marclšauskaitė, Istori jos iakulteto žurnalistikos I kur sas (vėliau paaiškėjo, kad visi kiti mano pašnekovai to paties kurso studentai. — M. P.J: — Mano nuomone net labai puiku, kad mes pirmakursiai galime pradėti savo studijas bū tent taip. Per stojamuosius eg zaminus nespėjome net dorai jsiminti vieni kitų veidų. Čia, kolūkyje, galėsime geriau susi pažinti, susiformuoti kaip kolek tyvas. Kai kas galvojo, kad va žiuojame vos ne Į šventę, ta čiau pirmomis dienomis įsitikino — šventės nėra ir nebus. Ne linksmintis mes čia atvažia vome. Nors. .. Audrius Siaurusevičius: — Darbas ne iš lengvųjų. Kartais, ypač po pietų, kai la bai norisi valandėlę nusnausti,
paskaityti knygą, o reikia vėl važiuoti į sodus, braidyti po balas, rinkti obuolius, darosi truput} „nesaldu". Bet vakarais tai gana greit praeina. Pavaka rieniavę, po trumpo poilsio, jaučiamės lyg naujai atgimę. Sąlygos poilsiui čia neblogos. Nežinau kaip kituose ūkiuose, tačiau mes nesiskundžiam. Ne toliese, kultūros namuose, va karais rodomi kino filmai, nors ne kasdien, bet retkarčiais vy ksta diskotekos. Mėgstantys gamtą Išsiruošia pasivaikščioti Į netoli esantį mišką, prie ežerė lio. Kas mėgsta knygą — gali naudotis ūkio bibliotekos pa slaugomis. Tiesa, iš pradžių bib liotekininkė skundėsi, kad anks čiau talkininkavę mūsų Univer siteto studentai išvažiavo ne atidavę paimtų knygų, būgšta vo, kad ir mes panašiai nepa sielgtume. Stengsimės Jos neap vilti. Audronė Serpetytė: — Atvažiavus į kolūkį pirmo sios valandos nežadėjo nieko gero. Teko ilgai stypsoti prie bendrabučio, kol išdalino pata lynę, paskirstė kam kur gyven ti. Tačiau vėliau nuomonė pa sikeitė. Ūkio bei mūsų vadovai rūpinasi mumis. Supranta, jei geros gyvenimo sąlygos — ge ri ir darbo rezultatai. Na, o darbas. . . Šiltame kambaryje dėlioti iš vienos krūvos Į kitą pūkelius neslruošėme. Tenka truputį pašalti, būti nupraus tiems rudens lietaus, žvarbaus vėjo nupūstiems. Ne maži — iškęslme. Aušra Gerulaltytė: — Man tai ne pirma talka
kolūkyje. Teko ir anksčiau pa dirbėti vasaros atostogų metu, rudenį nuimant derlių. Kai rei kia — dirbame, kai ateina lai kas poilsiui — linksminamės. Kaip gi kitaip. Kuo skiriasi darbas kolūkyje moksleiviui ir studentui? Visų pirma — atsa komybė. Būdami moksleiviais kartais dirbdavome „atbulomis rankomis". Žinojome, jog už mūsų nugarų yra mokytojas, kuris, kai reikės, patars, padės. Dabar, būdama studente, pama čiau, kad į darbą reikia žiūrėti rimčiau. Tapome savarankiškes ni. Kiekvienas turime normą, ir nori, nenori, būk geras, ją įvyk dyk. Net jei kartais tenka pa keiksnoti lietingą orą, neskaniai iškeptą valgyklos kotletą. Jūratė Marcišauskaitė: — .. .Ir gal svarbiausia tai, kad čia pamatome, ko esame verti, įvertiname savo galimy bes. XXX Netrukus į kolūkius išvažiuos ir antroji talkininkų grupė. No rėtųsi, kad vyresnieji kolegos — antrakursiai, trečiakursiai, ketvirtakursiai, — kurių dar lau kia darbai spalio mėnesį, galvo tų panašiai. Netikiu, kad aukš tesniuose kursuose susidaro „senių" statusas. Girdi, neverta per daug stengtis, dirbti — pa darys kiti. Taip, gal būt pada rys ir kiti, bet svarbiausia ne surinktų bulvių ar obuolių to nos. Kolūkyje, kaip ir kitame darbe, formuojasi, ryškėja žmo gaus — savo žemės šeimininko — charakteris. Modestas PATAŠIUS Autoriaus nuotrauka.
▲ ...IR UNIVERSITETE ▲
PIRMASIS STUDENTIŠKAS RUGSĖJIS Daugelis Universiteto pirma kursių prisimins jį kaip neleng vo darbo kolūkių laukuose mė nesį, o Gamtos fakulteto pirma kursiai į talkas vyks spalyje. Įdomu, ką galvoja apie pirmą sias studijų dienas biologijos specialybės pirmo kurso, pir mos grupės studentai. Andrius MEŠKA: — Į Universitetą įstojau bai gęs parengiamąjį skyrių. Prieš tai tarnavau Tarybinėje Armi joje, mokiausi Elektromechani kos technikume. Atrodytų, kaip galima suderinti elektromecha niką su biologija. Aš čia matau glaudai ryšį. Dabar beveik vi sose mokslo srityse neapsieina ma be skaičiavimo technikos. Manau, kad devyni amatai turi remti dešimtą — patį pagrindi nį. Universitete aš jau geras pusmetis, tačiau vis dar jau čiuosi lyg pirmokas. Mat tikras studentas — tik pirmas mėnuo. Grupėje esu pats vyriausias, gal dėl to man patikėtos seniū no pareigos. Sigitas DAUBARIS: —- Biologija — sena mano svajonė. Dar besimokydamas Telšių 5-ojoje vidurinėje mo kykloje, dalyvavau respubliki nėse gamtininkų olimpiadose. Tvirtai tikiu, kad tik studijuo damas Universitete galėsiu ge rai pasiruošti busimajam dar bui. Jolita JARAŠIŪNAITĖ: — Pirmosios dienos Universi tete gana džiugios. Gaila, kad nepažįstu savo grupės draugų. Aš laikiau tik vieną egzaminą,
KĄ RASITE BIBLIOTEKOJE Aprūpinant studentus literatū ra, didžiulį vaidmenį atlieka Universiteto Mokslinė bibliote ka — viena seniausių Tarybų Sąjungoje. Jos fonduose — apie 4,5 mln. leidinių, biblioteka garsėja vertinga literatūra. Knygos iš Mokslinės bibliote kos bei jos padalinių išduodamos visiems studentams, turintiems skaitytojo pažymėjimą. Literatūrą iš saugyklos skaitytojai užsako kataloguose ir skaito ją bendro joje, mokslo darbuotojų skaityk loje arba ima į namus per abo nementą. Saugyklos literatūra naudojasi ir tarpbibliotekinio abonemento [TBA] skaitytojai. Bendrosios skaityklos pagal biniame fonde yra istorijos, tei sės, filosofijos, psichologijos, politinės ekonomijos, fizikos, matematikos ir kt. vadovėliai. Skaitytojai čia ras marksizmoleninizmo klasikų raštus ir atski rus veikalus, universalaus pobū džio ir specialias enciklopedijas, žodynus, žinynus, einamųjų me tų periodinius leidinius bei pa starųjų dviejų metų periodinių leidinių komplektus. Ankstesnių metų periodiką skaitytojai turi užsisakyti iš saugyklų ir skaityti šioje skaitykloje. Mokslo darbuotojų skaitykloje
studentai gali naudotis leidi niais iš kolekcijų, iš anksto juos užsisakę. Visuomenės mokslų skaitykla sukaupusi savo fonde marksiz mo-leninizmo klasikų raštus, rinktinius raštus, atskirus veika lus, TSKP ir Tarybinės vyriausy bės dokumentus, TSKP istorijos vadovėlius, literatūrą filosofijos istorijos bei teorijos, ateizmo klausimais. Analogiškos literatū ros studentai gali gauti ir mar ksizmo-leninizmo kabineto skai tykloje. įvairių fakultetų studentai ga li naudotis fakultetų bibliotekų paslaugomis. Jose literatūra komplektuojama pagal fakulteto profilį. Pvz., Istorijos fakulteto bibliotekoje sukaupti TSRS, Lie tuvos TSR, visuotinės istorijos, pedagogikos, žurnalistikos dis ciplinų vadovėliai, informacinė literatūra, periodika. Ekonomi kos ir teisės fakultetų bibliote kose — literatūra pramonės eko nomikos, ekonominės istorijos, valstybės ir teisės istorijos, kri minalistikos ir baudžiamojo ko dekso klausimais ir kt. Be aukščiau minėtų, studentų paslaugoms lietuvių, rusų ir už sienio filologijos, Fizikos fakul teto ir Bibliotekininkystės bei
Mokslinės informacijos katedrų bibliotekos. Gamtos, Medicinos, Matematikos, Chemijos fakultetų bibliotekos. Skaitytojus aptarnauja ir spe cializuotos literatūros skaityklos prie Mokslinės bibliotekos sky rių. Bibliografijos skyriaus skai tyklos fondo komplektuojama informacinė literatūra: biblio grafinės rodyklės, enciklopedi jos, žodynai, žinynai. Bibliotekininkystės ir moksli nės informacijos katedrų dėsty tojai, studentai Metodinio sky riaus skaitykloje ras medžiagos knygotyros, spaudos istorijos, bibliotekininkystės, bibliografi jos klausimais. Studentams, dirbantiems mo kslo tiriamąjį darbą, siūlome naudotis rankraščių bei senų ir retų spaudinių skyrių skaityklo mis, SNO depozitiniu fondu. Iš abonemento pagalbinio fondo skaitytojai gauna į na mus literatūrą visam semestrui, o užsakytą iš saugyklos — vie nam mėnesiui. Vadovėlius, mo kymo priemones, monografijas studentai gali įsigyti savo fakul tetų bibliotekose. Regina PAŠKEVIČIŪTĖ VU Mokslinės bibliotekos vyr. metodininkė
Ninos SEMIONOVOS nuofr.
todėl per stojamuosius susi draugauti nesuspėjau. Paskaitos visiškai skiriasi nuo pamokų. Kiekvienas dėstytojas giliai iš studijavęs savo dalyką. Mums suteikiamos tokios žinios, ku rias sunku rasti enciklopedijo se, vadovėliuose. Susižavėję klausomės docento R. Kazlausko zoologijos paskaitų, nenuobodu ir per TSKP istorijos paskaitas, kurias skaito docentas L. Kapo čius. Universitete išsipildė sena svajonė — keliauti. Prieš ke letą dienų buvau priimta į Gamtos fakulteto turistų sekci jąSaulė SALAVICIUTĖ: — Šią specialybę patarė pa sirinkti tėvai. Pradžioje buvau nelabai patenkinta ir tik dabar, po pirmųjų paskaitų ir semina rų, supratau, kad einu savo ke liu. Laukiu talkos kolūkyje. Ten mes geriau vienas kitą pa žinsime, susidraugausime. Pir mosios studentiškos dienos — pačios įdomiausios. Viskas nau ja, neįprasta, įdomu, dar sunku patikėti, kad jau niekad neužsivilksi mokyklinės uniformos, nesėdėsi mokyklos suole. Gamtos fakultete išleisti du gražūs stendai. Vienas skirtas šių metų diplomantams, kitas — pirmakursiams. Abiejuose foto grafas užfiksavo laimingus, be sišypsančius veidus. Dvi didelės šventės: įteikiamos studijų kny gelės ir diplomai, — o tarp jų patys nuostabiausi jaunystės metai. Valdas VILŪNAS
Tarybinis studentas 3
TIKTAI ŠVENTĖ
PASTABOS IS KULTŪROS
Paskutinė imatrikuliacija, ku rią turi organizuoti, paskutinė, kurią matysi — pirmoje pats buvai maudomas fontane, antroje kitus pirmakursius lydėjai me morialine galerija, trečioje bė giojai apie fontaną kaip , kau kas", ketvirtoje įsiutęs dėl blo go oro, dėl pradingusių vedan čiųjų ir nesutvarkytos aparatū ros kolojaisi patylom, o dabar — dabar viskas daugmaž buvo sutvarkyta, viskas, rodos, veikė, visi buvo vietoj, bet vistiek kažko trūko. Jeigu būtų šešta, septinta ir taip toliau — kažko trūktų. Kaip atrodė „Imatrikuliacija — 85"? Kaip ji atrodė žiūro vams, geriau gali papasakoti kas, stebėjo; organizatoriai, kaip, be je, dažnusyk, matė tiktai trūku mus — labai stokojome „gyvos",
kasmet, išliko „fuksų" atskyrimo kokio nors pažymėjimo proble ma. Vėl vedančiųjų padėjėjai, šįkart pavadinti tiesiog „alegori nėmis figūromis" perdaug nesi gilinant ką jos reiškia, turėjo aiškintis, kas yra kas: ar atsitik tinai pasipainiojusi chemikė ar psichologė nėra kartais iš tiesų romaniste. Šiemet visgi į fonta ną buvo įmurkdyta tiktai ekono mistė — tai niekis prisiminus, kad pernai rungtyje dalyvavo
maž abejingai, be ypatingo en tuziazmo klubas buvo pajėgus per valandą paruošti renginį — naudodamiesi paruoštom sche mom, tradiciniais vedimo stereo tipais, pastovia dalyvių sudėtimi, galėjome labai greitai paruošti visiškai pusėtiną vidutinio savi veiklos lygio renginį. Tą pasie kus, buvo bemaž nusiraminta. „Imatrikuliacijai—85" buvo ruoš tasi bent kiek daugiau — buvo iš anksto paruoštos rungtys, joms pritaikyti siužetai, sutvar kyta visa ūkio dalis. O kaip| galų gale atrodė šventė — spręsti ne „kultūros klubui". Tai buvo galų gale tiktai dar viena šventė. Dar vienas bandy mas pajusti, kad esame visi
KLUBO DIENORAŠČIO Šventė — struktūrinė fakulte to tradicijų dalis. Ne tiek daug yra tradicijų, kurios neturėtų šventės pavidalo. Čia ir yra vi sa šventės esmė — ji suburia fakulteto studentus (ir net dar buotojus), sujungia juos paki laus jausmo, iškilmės aureole, supažindina vienus su kitais, atstovauja fakultetų kviesto, ar atsitiktinai užklydusio svečio akyse. Pavykuslos šventės gi liai (stringa | jų dalyvių at minti, i1 atvirkščiai, nepasiseku sios sukelia abejingumą fakulte to sąvokai, bendriems studentų reikalams. Todėl švenčių orga nizatoriams derėtų įsidėmėti: 1. Šventės organizacija neap siriboja vien paruošiamuoju pe riodu; bendradarbiavimo, kūry bos, draugystės jausmai neat stoja renginio stebėtojų išgyve nimų. 2. Renginio organizatorius at sako už savo darbo kokybę. Są žiningumas — pagrindinė sėk mingos veiklos prielaida. 3. Fakulteto kultūrinės veik los organizacija — ne pramo ga, o visų pirma darbas, ir tik darbštūs žmonės gali tikėtis ge rų rezultatų. 4. Kultūros klubas — tie žmonės, kuriems pavesta atsto vauti fakultetą tiek fakulteto narių, tiek svečių akyse, todėl vėjavaiklškumas nėra pateisina mas. Būtinas ir teorinių žinių bagažas, ir organizacinio darbo patirtis, ir tvirta ranka. Aptariant renginio modelį, kultūros klubams derėtų numa tyti pavyzdingos tvarkos užtik rinimo būdus. Šventė — tik viena Iš fakul teto kultūrinio gyvenimo apraiš kų. Tiksliau, fakulteto kultūri nis gyvenimas neapsiriboja vien šventėmis. Švenčių orga nizatorių neatidumas, studentų kasdienybei — neatleistina klai da. Šventė — kulminacinis fa kulteto kultūrinio gyvenimo taškas, jis įmanomas tik tada, kai paruošta dirva, kai yra normaliai ritmiškai organizuoja ma kultūros klubo kasdienybė. Pastaruoju metu yra įsigalėjusi klaidinga kultūros klubo veik los samprata: kultūros klubas — tai ta „šaunioji septyniukė", kuri nepasimeta pačiose kebliau siose situacijose, galinti renginį organizuoti per porą valandų, vien savo pastangomis, tai tie kūrybingi, išradingi, fakulteto asmenys, grojantys gitaromis, armonikomis, šokantys, dainuo
jantys, skaitantys eiles ir t. t. Aišku, smagu kai tokie žmonės susirenka į vieną vietą, (tarki me, kultūros klube), tačiau. .. Kultūros klubo vadovas ne šo kėjas, o darbo organizatorius. Štai, pora blykstelėjusių rengi nių, netgi pavykęs pirmasis se mestras ir klubas išsikvėpė. „Šaunioji septyniukė" nebeatlaiko ir nusimeta fakulteto kultū rinio gyvenimo naštą nuo savo pečių. Kultūros klubas per daug pasitikėjęs savimi, per vertinęs branduolio galimybes, įklimpsta į akademines skolas, ilgai iš jų kapstosi, tokiu būdu nebeatlieka savo funkcijų. Kar tais kultūros klubas suserga kalbėtojo liga (kalbantysis gir di vien save) t. y. užmirštama, kad aktyvi kultūros klubo vei kla — netapatl intensyviam fa kulteto kultūriniam gyvenimui. Nepastebėti, neįtraukti į visuo meninę veiklą jaunesniųjų kur sų studentai išsibarsto, Ieško dami įvairiausių veiklos formų bet kur, tik ne fakultete. Ilgai niui ir nebelieka kam perteikti atrasto, savojo renginio mode lio, kultūrinės veiklos patirties. Kur kas racionaliau, deramai organizuoti kultūrinę veiklą specialybių, kursų mąslu. Kon kursai tarp specialybių iškelia puikius, talentingus, kūrybingus žmones, kurių paslaugomis ga lima remtis, organizuojant tiek fakulteto, tiek Universiteto renginius. Puiki parama fakulte to renginių organizatoriui — meno saviveiklos kolektyvai. Deja, neretai kultūros klubų pirmininkai šį faktą ignoruoja. Taip, organizuojant saviveiklos kolektyvą, (tarkime miniatiūrų, poezijos teatro trupę, studentų dainos ansamblį), iškyla nemaža rūpesčių. Tačiau jie su kaupu
atsiperka, kai vietoje bemie gių naktų, praleistų ruošiant renginį, tereikia vos pusvalan džio parašyti renginio scenari
jųRuduo — atsisveikinimo me tas. Norėtųsi palinkėti geros kloties tiems kultūros klubų pirmininkams, kurių nebeteks šiemet išvysti kultūros klube: J. Švedaitei, L. Varnaitei, S. Budaitei, V. Stonkutei, A. Bir bilui, R. Ališauskui, A. Katke vičiui, G. Misiūnui. Ačiū jiems, kad daugelis švenčių fakultetuose buvo rei kšmingos, įdomios, gražios. KULTŪROS KLUBAS
sudarytų pirmo ir antro kurso studentai. Tuo būdu kultūros klubas turėtų ir laiko, ir galimy bių pradėti viską iš naujo. Ra šau — pradėti viską iš naujo, nes buvusio kultūras klubo darbas negalėjo visiškai paten kinti. Buvo pasiektas savotiškas profesionalumo lygis, bet gana keisto profesionalumo — daug
valdomos muzikos — išėjo pen ktakursiai ir nebeliko Filologi jos fakultete kaimo kapelos, o ir kasetės nebuvo atrinktos, ne buvo paruoštos — viskas buvo daroma bemaž paskutinę minutę. Vedančiųjų pasakojimas privalo būti istorija, siužetas, intriga, jis turi dvi pagrindines funkci jas — sudominti žiūrovus, įvesti juos į žaidimo („Ludi immatrisulationis") pasaulį ir užpildyti veiksmo spragas — vos tik atsiranda kokia nors pauzė, ji nedelsiant turi būti užimta ve dančiųjų improvizacija. Siužetai buvo, tačiau vedantieji „karžy giai, išlikę nuo senų laikų" lai kas nuo laiko juos pamiršdavo ir pereidavo prie tiesmuko rungčių komentavimo. Pasisekė dar, kad pirmakursiai buvo gana paval dūs, ne itin priešinosi grūdami į vandenį ir apskritai atrodė nestokoją humoro jausmo. Kaip ir
mergaitė iš bulgarų ekskursijos, per klaidą ištempta iš minios. Problemų problema pasilieka šventės įgarsinimas — nesinori visą laiką prašyti aparatūros iš centrinio kultūros klubo, tačiau, išbandžius visas įmanomas gali mybes, galų gale pasirodo, kad kitaip, neišsiversi. Dabar Filolo gijos fakulteto kultūros klubui gana sunkus laikotarpis — be veik visi buvę nariai — jau penktakursiai, ateis visiškai nau ji žmonės. Tikslingiausia dabar būtų, jei naująjį kultūros klubą
kartu, kad fakultetas yra visu ma. Visumos ženklas pirmiausia ir yra mūsų tradicinės šventės. Aurelijus KATKEVIČIUS Gyčio VAŠKELIO nuotr.
DEŠIMT KLAUSIMŲ KULTŪROS KLUBO PIRMININKUI Į klausimus atsako Matematikos fakulteto Kultūros klubo pirmi ninkas Saulius VOSYLIUS. 1. Koks Jūsų Kultūros klubo idealas ir ar artėjate prie jo! — Pirmiausia — geras orga nizatorius. Mokėti orientuotis netikėčiausiose situacijose, suge bėti uždegti žmones, turėti savo veiklos ribas, būti griežtam. Idealo sąvoka daug ką sutal pina. Dar nepriartėjau prie ide alo, nes Kultūros klubui vado vauju tik pirmus metus, bet stengsimos, jei tik bus įmanoma. 2. Ką Jūsų fakulteto Kultūros klubas nuveiks šiemet! — Planuojame prisiminimų vakarą (geriausių Kultūros klubo organizuotų vakarų-perliukų ap žvalgą). Ruošimės tradicinei Ma tematiko dienai. Aktyviai bend radarbiaujame su PEF Kultūros klubu. Mano slapta svajonė — at rasti rimtesnį vakarų vedimo sti lių. 3. Ką gali ir ko negali Kul
tūros klubas! — Sunku įtraukti žmones į kultūrinę veiklą, nes dauguma yra užsiėmę savimi ir nesisten gia įsijungti į aktyvų studentiš ką gyvenimą. Todėl kultūros klu bas suinteresuotas, kad kuo dau giau studentų dalyvautų ne tik mūsų organizuojamuose rengi niuose, bei ir padėtų juos pa ruošti. 4. Kaip suprantate Kultūros klubo funkcijas! — Išskirčiau dvi pagrindines funkcijas: organizacinę ir pažin tinę. Pastaroji, turbūt, yra svar besnė. 5. Ar darbas Kultūros klube netrukdo mokslui! — įmanoma mokslą suderinti su visuomenine veikla. Tik rei kia didelio nofo, kantrybės, va lios, o daugumai to trūksta. 6. Kaip kviečiatės renginių svečius (pažintis ar...)! — Daugiausia patys ieškome, kviečiame, nors dominuoja pa žintys.
7. Kokie Jūsų vadovavimo Kultūros klubo veiklai trūkumai! — Vadovauju tik porą savai čių. Pastebiu, jog klubo na riams nestinga savivaliavimo, o man trūksta griežtumo. Norė čiau, kad į mane žiūrėtų ne tik kaip į draugą, bet ir kaip į va dovą. 8. Su kokiais sunkumais daž niausiai tenka susidurti! — Su žmonių abejingumu, pa syvumu. . . 9. Kaip vyksta atranka, naujų narių priėmimas į Kultūros klu bą! — Kultūros klubui reikalingi kūrybingi, energingi studentai. Todėl stengiamės rinkti geriau pažįstamus, iniciatyvius. 10. Kuo vadovaujatės ruošda mi susitikimą, koncertą, vakaro nę! — Stengiamės visada turėti organizuojamo renginio modelį. Mūsų klube galioja principas: neigi, jei turi ką pasiūlyti.
4 Tarybinis studentas
Pagal studentų skaičių Japo nija užima antrųjų vietų kapi talistiniame pasaulyje. 1981 m. šalies universitetuose mokėsi daugiau kaip 2 milijonai studen tųPagrindinė studentų organiza cija — DZENGAKUREN (Visos Japonijos Studentų Savivaldos Organų Federacija). Šios orga nizacijos įtakoje yra apie 70 proc. visų Japonijos studentų. DZENGAKUREN kovoja už stu dentų mokymosi ir gyvenimo sųlygų gerinimų, glaudžiai ben dradarbiauja su šalies demokra tinėmis organizacijomis, akty viai pasisako prieš valdančiųjų sluoksnių reakcingų politikų. Kita Japonijos studentų dalis priklauso ekstremistinėms gru puotėms, Įskaitant Įvairias trockistlnes organizacijas. Nežiū rint kai kurių teorinių nesutari mų, šias organizacijas vienija priešiškumas tarptautiniam ko munistiniam judėjimui. Šios grupuotės vienu ar kitu aspek tu Įžvelgia Japonijoje „revoliu cinę situacijų", kurių vystyti ir plėtoti laiko savo pareiga. Visos Japonijos politinės par tijos Į studentijų žiūri kaip Į rimtų politinę jėgų, Ir stengiasi išplėsti savo Įtakų universite tuose bei institutuose. Norint turėti gilesnį suprati mų apie nūdienos Japonijos stu dentų judėjimų, reikia sugrįžti Į pokario metus. 1948 m. buvo (kurta DZEN GAKUREN, pati didžiausia ir įtakingiausia studentų organiza cija, kuri tuo metu jungė 220 tūkst. studentų. Steigiamasis su važiavimas savo uždaviniu pa skelbė nesutaikomą kovų karui ir fašizmui, judėjimų už talkų, demokratijų, studentų gyveni mo ir mokslo sųlygų pagerini mų. Reikia pažymėti, kad minė toji organizacija neapsiribojo vien studentų reikalais, bet pa sireiškė kaip politinė organiza cija progresyviųjų jėgų judėji me už talkų, demokratiją ir so cialinį progresą. Taip buvo ir 1950 m., komunistų persekioji mo laikotarpiu, ir 1958 m. prieš įstatymo projektą „Dėl policijos pareigų išplėtimo", visaliaudi niame judėjime prieš Japonijos — JAV „Saugumo sutarties" peržiūrėjimą 1959—1960 m.
▲ TAVO BENDRAAMŽIS UŽSIENYJE ▲
JAPONIJOS STUDENTŲ ORGANIZACIJOS išvystymas ir sustiprinimas, tarp 1950 m. kai kurie DZENGAKU tautinio studentų solidarumo REN lyderiai pabandė atskirti gilinimas — taip pat šios orga organizaciją nuo progresyviųjų nizacijos uždaviniai. jėgų ir kovoti atskirai. JKP Veikdama kaip šalies demo griežtai kritikavo minėtosios kratinių jėgų kovinis būrys, organizacijos vadovų smulkia DZENGAKUREN organizavo pro buržuazines pažiūras, trocklzmą. Demokratinis studentų ju testo demonstracijas prieš karų Vietname, prieš Japonijos—Pie dėjimas dar labiau pasunkėjo, tų Korėjos derybas, prieš JAV kai 1956 m. pagyvėjo Japonijos povandeninių atominių laivų at trockistų sąjūdis, o labiausiai organizacija KAKUKIODO (Ja plaukimų į Japonijos uostus. Ypatingai svarbi šios organiza ponijos Revoliucinių Komunis cijos veikla pastaruoju metu, tų Sąjunga). 1958 m. gruodžio kai Japonijos valdantieji sluoks 10 d. susikūrė ultrakairiųjų gru puotė KIODO (Komunistų Są niai atvirai pasuko j šalies mi litarizavimą, karinį politinį junga), kuri laikėsi antikomu bendradarbiavimų su JAV. Su nistinių pažiūrų ir savo veikla rengus studentų apklausų, pa trukdė JKP. Sis susiskaldymas atnešė didelių nuostolių vienin aiškėjo, kad karinį bendradar gam progresyviųjų jėgų Judėji biavimų su JAV smerkia — mui, suteikė galimybę valdan 97% Tokijo universiteto, 94% tiesiems sluoksniams griebtis re Jokohamos valstybinio universi teto, 91% Nagojos universiteto presijų prieš visas demokratines organizacijas. Studentų demon studentų. Ekstremistinės krypties stu stracijos dažnai sutikdavo polici dentų organizacijoms priklauso jos užkardas. Šie susidūrimai iš grupuotė KAKUMARU (Revo vienos pusės aiškintini kaip liucinių Marksistų Frakcija), studentų entuziazmo ir noro įgyvendinti savo siekius apraiš SAMPARENGO (Trijų frakcijų blokas). Į šią organizacijų įeina kos, o iš kitos — kai kurių KIODO aktyvistų, turėjusių Įta TIUKAKU (Branduolio frakcija), SIAGAKUDO (Socialistinė stu kos DZENGAKUREN organizaci dentų sąjunga) ir SIASEIDO jai ekstremizmu ir provokacine veikla. Ultrakalrysls KIODO va KAIXOXA (Socialistinio jaunimo lygos išvadavimo frakcija), KOdovų kursas, jų antikomunizmas palaipsniui vertė DZENGAKU DZO KAIKAKUCHA (Struktūri nių reformų grupė), o taip pat REN jėga, kurt buvo priešiška progresyviajam sąjūdžiui. Stu DAIION INTANASIONARU Nldentai pradėjo reikalauti DZEN CHON SIBU NICHON KAKUMEITEKI KIOSANSIUGISIA DOGAKUREN atgimimo, visiškai MEI (IV Internacionalo Japoni pakeisti vadovaujančio aparato sudėtį, atsisakyti smulkiaburžua jos filialo Japonijos revoliucinių marksistų lyga). Septintame de zinių pažiūrų. šimtmetyje visose minėtose or 1964 m. gruodžio mėn. (vyko ganizacijose vyko sudėtingi ski Atstatomasis suvažiavimas. „At limo bei jungimosi procesai. statomojo suvažiavimo" pavadi Susikurdavo naujos grupuotės, nimas pabrėžė, kad atkuriama netrukus jos išnykdavo ir vėl DZENGAKUREN organizacija pasirodydavo nauju pavadinimu. atitiks reikalavimus, iškeltus Be pastovaus idėjinio vadovavi 1948 m.). Suvažiavimo uždavi mo, šios grupuotės nukrypdavo niai: kova už Tėvynės nepri į vieną, ar kitą pusę, priklauso klausomybę, taikos ir demokra mai nuo to, kokių smulkiabur tijos gynimas, studentų reikala vimų įgyvendinimas, vieningu žuazinių pažiūrų laikydavosi jų vadovai. mo su demokratinėmis jėgomis, Ekstremistinės studentų gru kovojančiomis už nepriklauso puotės rimtai trukdė vystytis mybę, taiką ir demokratiją stip Japonijos studentų demokratl-' rinimas. DZENGAKUREN veiklos
niam judėjimui. Minėtų grupuo čių vadovai sukurstydavo stu dentus įvairiausiems ekstremisti niams išpuoliams: užpuldinėti policijų, padeginėti namus, dau žyti ir deginti automobilius, kel ti chaosų ir panikų šalyje. 1969 m. susikūrė nauja organi zacija SEKIGUN (Raudonoji Ar mija). Nepaisant mažo narių skaičiaus (apie 700 žmonių) ši or ganizacija skandalingai pagarsė jo visoje Japonijoje. SEKIGUN siekė ginkluotu keliu pradėti su kilimų, išplatinti revoliuciją Ja ponijoje ir visame pasaulyje. 1970 m. 9 grupuotės nariai už grobė lėktuvų, skrendantį iš Tokijo į Fukuoką, grasindami samurajiškais kardais ir pačių pasigamintomis bombomis, pri vertė lėktuvą nusileisti Pchenjane. 1972 m. įkurta RENGO SEKIGUN (Raudonosios Armijos susivienijimas) savo lozungu — „šautuvas sutelkia valdžią" — atvirai Išreiškė grupės teroristi nius siekius. Grupės lyderiai ne sibodėjo apiplėšinėtl bankus, paš to skyrius, siekdami įsigyti fi nansinių išteklių. §1 grupė nuo šaliose vietose ruošėsi ginkluo toms akcijoms. Kai dalis grupės narių pareiškė nepasitenkinimų RENGO SEKIGUN veikla, gru pės lyderis Cuneo Mori su savo fanatike padėjėja Hlroko Nagata pradėjo masinį grupės „valy mą". Keturiolika „išdavikų" bu vo žvėriškai -kankinami, o vė liau nužudyti. Šie (vykiai atvė rė akis tiems studentams, kurie priklausė „kairiesiems" ar „de šiniesiems“, tikėjo „bebaimių revoliucionierių kovos už komu■’lzmų" mitu. Japonijos universitete pirmo kurso studentui dalyvauti rim tame studentų judėjime yra prestižo reikalas, siekimas paro dyti savo subrendimą. Tai sa votiška įžengimo į pilnametystę apeiga. Vėliau, baigęs universi tetą, įsigijęs specialybę, jis įsi lieja į tų pačių visuomenę, prieš kurią protestavo. Tai yra bū dingas Japonijai reiškinys. Kur slypi priežastys? „Pašėlęs nuo kapitalizmo bal-
sybių smulkusis buržua yra so cialinis reiškinys, būdingas, kaip ir anarchizmas, visoms kapitalis tinėms šalims. Tokio revoliucin gumo nepastovumas ir nevai singumas, jo savybė greitai virsti klusnumu, apatija, net susižavėjimu viena ar kita bur žuazine madinga srove — visa tai yra visiems žinoma" (V. Le ninas. Vaikiška „kairumo" liga komunizme). Sis apibrėžimas padeda geriau suprasti Japoni jos studentus, kurių dauguma yra kilę iš smulkiaburžuazinių šeimų. Jie mato kapitalizmui būdingus prieštaravimus, bet besimokydami universitetuose jaučiasi laisvi ir nepriklausomi nuo kapitalistinės įmonės, Į ku rią ateis dirbti. Kol studentas neįtrauktas į gamybinę veiklą, jis, skirtingai nuo darbininko, gali kritikuoti, smerkti, bet baigę studijas vakarykščiai stu dentai priversti prisitaikyti prie esamų sųlygų. Laikraštis „Asachl" straipsnyje „Vakar maišti ninkai, šiandien pavyzdingi kompanijų tarnautojai" patelkia pavyzdžių, kaip TOKAI KOGIO kompanija, priimdama Į darbų naujus tarnautojus sumažino Jiems atlyginimą, motyvuoda ma tuo, kad „studentai nepa kankamai studijavo universite te, nes dalyvavo studentų judė jime". Nagojos geležinkelio transporto kompanija visus nau jai priimtus darbuotojus pasiun tė į dviejų mėnesių kvalifikaci jos kėlimo kursus, kur didelis dėmesys skiriamas „dvasiniam auklėjimui".. . Nežiūrint i silpnąsias puses, Japonijos studentų judėjimas išsaugo savo reikšmę Japonijos politiniame gyvenime. Demokra tinių studentų organizacijų liki mas priklausys nuo progresyvių jų šalies jėgų galimybės išlai kyti savo pozicijas prieš ekstre mistinius elementus, prieš val dančiųjų sluoksnių bandymą patraukti studentus Į savo pu sę. Tiktai sąjungoje su demok ratinėmis jėgomis, su darbinin kų klase, vadovaujant JKP, Ja ponijos studentai (gyvendins savo siekius ir uždavinius.
Paruošė Ramūnas SELIAKAS IF V k. stud.
luiiiiuniiiiiiiniiiiiniiiiumHum nainnniinnnniiiniiiiiiiiiiniiiiiiiiuintmrt
AR MOKATE PRALEISTI LAISVALAIKĮ Jaunimas, atvykęs studijuoti į Alma Mater, stengiasi kuo dau giau sužinoti apie tai, kuo gy vena studentai, turiningai pra leisti laisvalaikį. Laisvalaikį praleisti turiningai ir įdomiai reikia mokėti. To išmokti gali ma Visuomeninių profesijų fa kultete. Čia studentai išmoks bendrauti su žmonėmis, mobili zuoti kolektyvą prasmingai vei klai. Per vienuolika gyvavimo me tų fakultetas išleido virš pus ketvirto tūkstančio absolventų, kurie įgytas žinias pritaiko dar bo kolektyvuose bei asmeninia me gyvenime. Dabar fakultete veikia astuo ni skyriai ir penkios mokyklos. Tai ateizmo propagandos, jau nojo lektoriaus, komjaunimo organizatorių, karinio patrioti nio auklėjimo bei teisinių ži nių propagandos mokyklos; gamtos apsaugos, klubininkystės, kraštotyros, kultūros pa minklų apsaugos, meno profesi jų, sporto, turizmo, vertėjųkonsultantų skyriai. Mokslo trukmė nuo vienerių iki ketve rtų metų (priklausomai nuo sky riaus specifikos).
Trumpai apžvelkime mokyklų bei skyrių veiklą. Ateistinės propagandos. Šia problema besidomintiems jau nuoliams ateistines paslaptis atskleis įžymūs respublikos lek toriai — akademikas J. Jurgi nis, rašytojas J. Būtėnas ir ki ti. Jaunojo lektoriaus. Klausyto jai išmoks oratorinio meno, ruošti paskaitas plačiai audito rijai. Gyvenimas reikalauja vis įdo miau organizuoti komjaunimo veiklą. Komjaunimo organizato rių mokykloje visapusiškai iš mokstama organizacinio darbo. O kam neįdomios teisinės ži nios, kurių dažnai prisireikia gyvenime? Karinio patriotinio auklėjimo mokykloje išmoksite organizuo ti Karinės šlovės muziejų eks pozicijas, ekspedicijas „Mano Tėvynė — TSRS", „Ereliuko" varžybas ir t. t. Gamtosaugininkai įsisavina ži nias, be kurių sunku suprasti žmogaus ir gamtos santykius. Kraštotyrininkai ekspedicijo se daug sužino apie mūsų kraš: to praeitį, susitinka su Didžiojo
Tėvynės karo veteranais. įdo mias ekspedicijas aptarinėja va karonėse. Daug įdomaus apie unikalius respublikos architektūros pa minklus papasakojama kultūros paminklų apsaugos skyriuje. O kiek ištvermės, specialių žinių reikalauja jaunimą viliojantis sportas ir turizmas, teikiantys ne tik malonumą, bet ir sveika tos. Besidomintys užsienio kalbo mis laisvai kalbėti svetima kal ba išmoksta vertėjų-konsultantų skyriuje. Na, o meno profesijos, ku rios vilioja dainininkus, šokė jus, muzikantus bei teatrinio meno mėgėjus nebaugina moks lo trukme (net ketveri metai). Taigi, pradėdami studijas, ge rai pasvarstykite, išsirinkite mėgstamą užsiėmimą — antrąją profesiją. Norintys įsigyti minėtas pro fesijas turi kreiptis į fakultetų komjaunimo komitetus. Užsiėmimai Visuomeninių pro fesijų fakultete prasidės po rudens talkų.
,
Sofija STANEVICIOTE
MANO ŽEME . . .Maža mūsų žemė. Salikė vandens delnuose. Beržų oši mas, stingstanti vakarė saulė, gūdi, rudeninė miško vienat vė. .. Tiek telpa Į mano dienų,
Skelbimai Dingusį studento pažymėjimų Nr. 841233, išduotų TF studen tei Daliai MATULIONYTEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830037, išduotų MaF studen tei Eženi VEKSLERAITEI, laiky ti negaliojančiu.
toks mano pasaulis — vienišas ir trapus, tirpstantis giliame nakties danguje... Niką AUKSTAITYTĖ Jūratės nuotr.
MARKELICNAITES
Matematikos fakulteto II kurso IM grupės studentai nuoširdžiai užjaučia grupės kuratorių docentą Alfonsų MATULIAUSKĄ dėl mamos mirties.
Psichologijos specialybės III kurso studentai nuoširdžiai užjaučia savo kuratorę Apo loniją POŠKIENĘ dėl tėvelio mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 2215. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 15447. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 •CoseTCKiri cTyaeHT — opran napncoMa, peKTopaTa, KOMrrera komcomoas, npotįncoMa oPAeBOn TpyAonoro apacaoro snaMeaa ■ APYmOm napoAon BnAimoccKoro ynHBepcBT«rra mm. B. Kancyicaca. Ha ahtobckom suliko. PeAaKTop A. AunniTac.
Redaktorius A. LIPSTAS