MKfUTAItAI. VffMVIUTMi
VMU
cans/Binis -
._
-
_ -v
LEIDŽIAMAS NUO 1«M METŲ BALANDŽIO 15 D.
_ --*■
Nr. 28(1327) 1985 METŲ SPALIO 7 D.
.PIRMADIENIS
VILNIAUS BARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
A SPALIO 7 — TSRS KONSTITUCIJOS DIENA A
Teisė į mokslą Jau aštuoneri metai gyvuoja valstiečiams visapusišką ir ne Ir veikia šalies Pagrindinis įsta mokamą išsilavinimą". Pažymė tymas — TSRS Konstitucija. tina, kad šios Konstitucijos pa Daugiau kaip prieš šešiasde grindu buvo paimti „Dirbančio šimt metų V. Leninas kalbėjo, sios ir išnaudojamosios liaudies kad „tarybinė Konstitucija tar teisių deklaracijos" teiginiai. nauja ir nuolat tarnaus darbo Konstitucija, V. Lenino žodžiais žmonėms ir yra galingas ginklas tariant, atspindėjo „proletarinių kovoje už socializmo įgyvendini masių kovos ir organizavimosi mą". Dabar tarybiniai žmonės prieš išnaudotojus patyrimą ir savo Konstituciją teisėtai vadina šalies viduje, ir visame pasauly komunizmo statybos jrankiu: ji je", Įstatymu Įtvirtino socialisti išreiškia darbininkų, valstiečių, nės revoliucijos pergalę ir pro inteligentijos, visų darbo žmo letariato diktatūros Įvedimą. nių. visų mūsų šalies tautybių Reikšmingi poslinkiai teisės Į ir nacijų interesus ir lūkesčius, mokslą srityje įtvirtinami ir po joje atsispindi ir Įtvirtinti mūsų pergalės, laimėjimai, iškovoji to sekusiose tarybinėse Konsti tucijose — 1924 metais sausio mai. 31 dieną II Visasąjunginis Tary Socializmo sąlygomis kiekvfej bų suvažiavimas priėmė naują nam mūsų šalies piliečiui sudary Konstituciją. Joje buvo nubrėžti tos sąlygos plėtoti savo gabu sąjunginės socialistinės valsty mus, juos skirti visuomenės la bės sukūrimo principai. 1936 bui. „TSRS piliečiai, — sako metų Konstitucija įtvirtino so ma šalies Pagrindinio Įstatymo cialistinių visuomeninių santy 39-ajame straipsnyje, — turi vi kių pergalę TSRS, suderino val sas socialines-ekonomines, politi džios ir valdymo organų sistemą, nes ir asmenines teises ir lais taip pat ir rinkimų tvarką. Pas ves, kurias skelbia ir garantuo tarosios Konstitucijos 121-asis ja TSRS Konstitucija ir tarybi straipsnis numatė piliečių teisę niai Įstatymai". Sąlygų, pade Į mokslą ir jos Įgyvendinimo dančių tarybinių žmonių visa garantijas. Atkūrus Tarybų val pusiškam gabumų Ir kūrybinio džią Lietuvoje, Liaudies seimas aktyvumo vystymui, sudarymas 2-ojo|e nepaprastojoje sesijoje — viena svarbiausių mūsų žen priėmė pirmąją Lietuvos TSR gimo Į komunizmą garantijų. Konstituciją, kurios 93-asis strai Mūsų šalis eina pažangos ir psnis taip pat skelbė teisę Į gerovės keliu, kurdama materia mokslą. Dabar, iš daugiau kaip lines ir dvasines vertybes. Pri 40-ties metų nuotolio, kiek ne valoma pažangos sąlyga — pro įprastai skamba kai kurie šio fesinis meistriškumas, bendra straipsnio teiginiai: „Šią teisę už žmonių kultūra. Tarybinės visuo tikrina visuotinis privalomas pra menės ir asmenybės teisė i mo džios mokslas, septynerlų metų kslą Įtvirtinta Konstitucijoje. mokslo nemokamumas, valstybi 45 straipsnyje sakoma: „TSRS nių stipendijų sistema pasižymė piliečiai turi teisę j mokslą, šią jusiems moksleiviams aukštojoje teisę užtikrina tai, kad visų mokykloje, mokymas mokykloje rūšių mokslas yra nemokamas, gimtąja kalba ir darbo žmonių kad Įgyvendinamas visuotinis neapmokamo gamybinio, techni privalomas jaunimo vidurinis nio bei agronomtnio mokymo mokslas, plačiai vystomas pro organizavimas fabrikuose, tary fesinis techninis, specialusis vi biniuose ūkiuose, mašinų-traktodurinis ir aukštasis mokslas, sie rių stotyse ir kolūkiuose". Tai jant mokslą su gyvenimu, su gamyba; neakivaizdinio ir vidu atspindi tuo metu turėtus mate rinio mokslo plėtojimas; valsty rialinius visuomenės resursus. binių stipendijų ir lengvatų Mūsų šalyje liaudies švieti teikimas moksleiviams ir stu mo srityje labai daug padary dentams; nemokamas aprūpini ta. Komunistų partt|a ir Tarybų mas mokykliniais vadovėliais; galimybė mokytis mokykloje valstybė ir toliau skiria milžiniš gimtąja kalba; sąlygų savišvie kas lėšas ir materialinius resur tai sudarymas". Analogiškas sus švietimo reikalams. Liaudies straipsnis yra ir Lietuvos TSRS švietimo TSRS tikslas yra ruošti labai išsilavinusius, visapu Konstitucijoje. siškai išsivysčiusius, aktyvius Sis Konstitucijos straipsnis komunistinės visuomenės kūrė dabar jau išplėstas, detalizuotas. jus, išauklėtus marksizmo-leni Jis yra Išsamus uždavinio, kurį nizmo idėjomis, tarybinių Įstaty Iškėlė dar pirmoji — 1918 metų mų bei socialistinės teisėtvarkos RTFSR. Konstitucija, priimta tre gerbimo, komunistinės pažiūros čiame Visos Rusijos Tarybų su į darbą dvasia. važiavime, sprendimas. Jos 17asis straipsnis skelbė: „suteikti Anzelmas KATKUS, darbininkams ir vargingiesiems TF e. doc. p.
SPALIO 9—12 DIENOMIS UNIVERSITETE VYKS TARPTAUTINE BALTISTŲ KONFEREN CIJA „BALTŲ IR BALTŲ-SLAVŲ KALBOTYROS AKTUALIOSIOS PROBLEMOS". SVEIKINAME KONFERENCIJOS DALYVIUS! nPHBETCTBYEM YMACTHMKOB MEHfflYHAPOflHOM KOH<t>EPEHUHh BAJITMCTOB «AKTVAJlbHblE riPOEJlEMbl BAJITMHCKOTO H BAJITO-CJIABflHCKOrO 93HKO3HAHHJM
GREETINGS TO THE PARTICIPANTS OF THE INTERNATIONAL CONFERENCE OF BALTICISTS „CURRENT TRENDS IN BALTIC AND BALTO-SLAVIC LINGUISTICS"! -uiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiii'iiniiiiiiiiiiiniiiiKiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiHiiiiiiiiniiiiiiiiiinuiit
Gyventi komjaunuoliškai Nuskambėjus LTSR ir TSRS himnams, Teisės fakulteto kom jaunimo ataskaitinėje konferen cijoje įsivyravo tyla. Per ata skaitinį laikotarpį nuveiktą dar bą apžvelgė fakulteto komjauni mo sekretorius E. Jonušas. — Mokymosi procesas — pa grindinė busimųjų specialistų komunistinio auklėjimo sistemos dalis. Ir ne veltui šiam darbui fakulteto komjaunimo komitetas skyrė pagrindinį dėmesį. Mokymo-auklėjimo komisija, vadovau jama komjaunimo komiteto na rio L. Misiūno, per praėjusius metus daug padarė, gerindama studentų lankomumą ir pažangu mą. Kartu su „Komjaunimo pro žektoriaus" štabo nariais buvo daromi reidai, siekiant išaiškinti, kas be pateisinamos priežasties praleidinėja paskaitas. Daug šiame darbe padėjo ir par tinio biuro mokymo-auklėjfmo sektorius, kuriam vadovavo vyr. dėstytojas V. Vadapolas. Darbo rezultatai akivaizdūs. Po pavasario sesijos užimta II vieta Universitete. Daug gerai besimo kančių komjaunuolių buvo apdo vanoti WU komjaunimo komi teto Garbės raštais, VLKJS CK ženkleliu „Už labai gerą moky mąsi". Geriausios akademinės grupės prizas buvo įteiktas da bartinio ketvirto kurso 4-ajai grupei. ų Tačiau Mokymo - auklėjimo komisijos darbe buvo ir trūku mų. Neretai buvo dirbama „šuo
liškai", t. y. po tam tikro su aktyvėjimo sekdavo atoslūgis. Būtų tikslinga MAK-ui, komjau nimo komitetui svarstant nepažangius, praleidžiančius užsiėmi mus studentus kviesti ir tų grupių aktyvą. Su svarstymų sprendimais reikėtų supažindinti kuratorius, tėvus. Fakulteto komjaunimo komitetui kartu su profbiuru reikėtų pasidomėti, kaip mūsų studentai lanko fizi nio lavinimo, karinio parengi mo užsiėmimus.
Teko lankytis grupių ataskaitiniuose-rinkiminiuose susirinki muose. Grupių sekretoriai atas kaitas dažnai paruošia paskubo mis, atmestinai, nėra jokios kri tinės analizės. Viskas tik gerai, tiek įvyko susirinkimų, susitiki mų, surengta išvykų. Deja, dar bo dažnai nematyti. Įsivaizduo kit, kas būtų, jeigu kiekvienas padarytų nors pusę to, ką pri valo. Fakultete būtų miela. Rei kia atsisakyti bet kokio paradiš kumo, visą energiją nukreipti Į darbą su akademinėmis grupė mis, kaip tai numato TSKP CK nutarimas „Gerinti partinį vado vavimą komjaunimui ir didinti jo vaidmenį komunistiškai auk lėjant jaunimą".
Ne mažiau svarbus darbo ba ras yra nepilnamečių šefavimas. Praėjusiais metais šefavome net 5 įstaigas. Daug dirbo penkto kurso studentas, komiteto narys, atsakingas už šefavimą A. Mo-
levičius. Nepilnamečiams fakul teto dėstytojai ir studentai skai tė paskaitas, buvo ruošiami sten dai, rengiamos sporto varžybos, klausimų—atsakymų vakarai, de monstruojami filmai. Gera busimojo darbo mokyk la — dalyvavimas savanoriškos liaudies draugovės veikloje, palaikant viešąją tvarką Vilniaus miesto bei Universiteto fakulte tų renginių metu. Per ataskaiti nį laikotarpį budėjome 70 kar tų. Fakulteto „Komjaunimo pro žektoriaus" štabo nuveiktą dar bą apžvelgė A. Šalkauskas. — Labai svarbu I kurse pa rinkti komjaunimo aktyvą. Po rudens talkų kolūkyje jau ge riau pažįstame vieni kitus, tad į grupės biurą galima išsirinkti entuziastingus, veiklius komjau nuolius, — kalbėjo doc. A. Maksimaitis. Konferencijoje kalbėję doc. V. Pavilonis, vyr. dėstytojas V. Vadapolas, studentai L. Misiū nas, A. Astrauskas ir kiti patei kė nemažai pasiūlymų, kaip pa gyvinti fakulteto komjaunimo komiteto darbą, įtraukti Į kom jaunimo veiklą visus studentus. Konferencijos viešnia, Universi teto komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotoja V. Bematonienė darbščiausiems ir akty viausiems fakulteto komjaunuo liams įteikė Garbės raštus. L. ANDZIULYTE
2 Tarybini* studentą*
Formuoti studentų kolektyvą
Pedagoginė praktika Kiekvieną rudenį didelis bū vautl mokiniams buvusių auk rys penktakursių atlieka peda lėtojų klasėse. Nors prabėgo goginę praktiką respublikos mo ketverl metai, tačiau nepamiršo kyklose. Po metų daugelis jų studentės savo mokyklos, mo papildys respublikos mokytojų kytojų. Galiu tvirtai pasakyti, gretas. Si praktika pati atsa kad merginos bus geros moky kingiausia. Tai savotiška ata tojos. Ypač gerai tam pasiruo skaita, gautų žinių patikrini šusios Aušra Ir Daiva. Jau da mas praktiniame mokytojo dar- bar jos drąsiai ir tvirtai vado be. vauja savo klasėms, gražiai ve — Mokytoja, dar padalnuo- da pamokas. kim šią dainelę, — prašo smalXXX sūs ir linksmi aštuntokai savo Kai | Salomėjos Nėries vidu jaunos anglų kalbos mokytojos rinę mokyklą atvyksta praktlDaivos Dzlmldavičlūtės. Klek- kantal, visuomet jaučiamas pa viena Daivos pamoka mokl- gyvėjimas. Tradiciniu tapo fizi nlams tampa švente. O klek- kų vakaras aštuntokams. J| kas vienai šventel reikia ruoštis. met rengia Universiteto Fizikos Būtų gėda ateiti į savo moky fakulteto studentai, atliekantys tojos pamokas neatlikus namų pedagoginę praktiką. Aštuntokai darbų, neišmokus naujų žodžių. ilgai prisimena šj renginį. Ge Daiva Dzlmldavičiūtė — Filo rokai reikėjo palaužyti galvas, logijos fakulteto anglų kalbos kol surado teisingus atsakymus specialybės penkto kurso stu į pateiktus klausimus. dentė, atliekanti pedagoginę — Tokius renginius fizikai praktiką Salomėjos Nėries vidu moka suorganizuoti, vien jų rinėje mokykloje. Kartu su Dai FIDI ką reiškia, — sako prakti va dirba dar penkios angllstės. kos vadovas V. Valuntas, — Geru žodžiu apie praktikantes tačiau mokykloje vakarų ma atsiliepia praktikos vadovė Eu žiau nei pamokų, Nevienodai genija Purienė: / praktlkantal pasiruošia pamo — Kaip nesidžiaugsi Daiva koms. 1 Kartais įsivaizduoja, kad Dzlmldavičiūtė, Aušra Bogdanai- labai ) daug žino, o elementarių te, Violeta Mickevičiūte, Aud- dalykų i mokiniams išaiškinti ne re Bartkevičiūte, Lina Miknevi- ' pajėgia. i Gerai dirba Almantas čiūte, Audinga Delkute, jeigu 1 Galvanauskas, ' Rūta Žumbakytė, merginos surado bendrą kalbąjE Milda Šimkūnaitė. su mokiniais, jų žinios geros.® Valdas VILŪNAS Džiugina ir tai, kad Aušra IrgK Autoriaus nuotraukoje: DalVioleta atlieka praktiką savo9^ t Dzimidavičiūtė veda anglų mokykloje. Jos padeda vado-J|,| ribos pamoką.
KELETAS PASTABŲ IŠ KONFERENCIJOS Fizikos fakulteto studentų profsąjungos ataskaitinėje rin kiminėje konferencijoje nuotai ka buvo pakankamai rimta Ir darbinga. Deja, to negalima pa sakyti apie profbiuro veiklą Fakultetas praėjusiais metais, profbiurų darbo rezultatų suvestinėse Iš aukso vidurio nusirito | patį galą, ir tą sunkų nesėkmių akmenį ne taip jau lengva bus užritinti atgal. Dauge lis sektorių dirbo blogai ir tik sporto taryba galėjo pasigirti surengtais turistiniais žygiais ir futbolo turnyrais. Trūksta tvarkos fizikų bend rabutyje. Girdėti, kad budima jame neblogai, bet kas darosi su dušais?! Praėjusiais metais studentai iš šio bendrabučio bėgdavo į dvyliktąjį nusipraus ti. O juk sutaisyti dušus ne taip jau sudėtinga. Trūksta ir šiukšlių dėžių. Ne visada bend rabutis skiriamas tiems, ku-
rlems jis būtinas. Nepatenkina mai dirba ir Kultūros klubas. Plačiai nuskamba FIDI, bet kur kiti renginiai? Aišku, po Fizikų dienos rengėjams reikia šiek tiek atsipūsti, tačiau kartais tie atokvėpiai Ilgokai užsitęsia. Ne Itin gerai dirba revizinė ir bui tinė komisijos. Blogai tvarkoma dokumentacija. Nors profsąjun gos bilietai keičiami jau visus metus, bet dar ne visi Fizikos fakulteto studentai gavo naujus. Studentai laiku nelnformuojaml apie kelialapius j sanatorijas, poilsio namus. r Kaip pagrįstai pastebėjo Unlversiteto studentų profsąjungos komiteto pirmininkas Saulius Povilaitis, per ataskaltinj laiko tarpi nebuvo matyti realaus dar bo. Naujai išrinktam prof biurui norėtųsi palinkėti dirbti kur kas sėkmingiau. Algimantas BIRBILAS
Mūsų Universiteto Rektoriaus žodžiai, pasakyti mokslo metų atidarymo iškilmėse, įtikina, kad „ir pažanga, ir intensyvinimas tebus tuščios abstrakcijos, nieko nesakančios sąvokos, jeigu pa miršime žmogų". Tas žmogus, jo asmenybė, kaip toliau nurodo gerbiamas Rektorius, turi nepa neigiamos įtakos žmonių visuo menei. „Kuo turtingesnė asme nybė, — nurodė Rektorius, — tuo brandesnė visuomenė". O Universitete visuomenę sudaro studentų pirminiai kolektyvai. Tačiau kas yra tie kolektyvai, turintieji lemiamos įtakos moky muisi, kaip juos reikia kurti, kokie jų formavimo etapai — vienas svarbiausių klausimų stu dentams, aktualiausias — pirma kursiams. Tokį klausimą aš dažnai pa teikiu ir trečio ar ketvirto kurso studentams — busimiesiems dės tytojams, pedagogams. Ir iš girstu atsakymą: Kolektyvas yra grupė žmo nių, turinčių bendrą tikslą. O formuoti kolektyvą, — sakoma toliau, — reikia išren kant aktyvesnius žmones šioje grupėje ir priverčiant visą gru pę jų klausyti. Jeigu šie atsakymai būtų rei kalingi tik egzaminui, galima bū tų prieš juos ir užsimerkti. Bet visa bėda ta, kad toks suprati mas neleidžia suburti akademinių grupių į stiprius, veiklius ir ak tyvius kolektyvus. Apskritai kolektyvo problema — principinė mūsų visuomenėje. Ją nagrinėjant, tiriami trys pa grindiniai klausimai: 1) ar ko lektyvui daro poveikį tik išori niai veiksniai, ar jis savo vidi ne sandara irgi siekia kokių nors tikslų; 2) ar teisinga, kad individas kolektyve dažnai lai komas objektu, kurį kolektyvas teigiamai arba neigiamai veikia, ar teisinga, kad individo veik la kartu su visu kolektyvu, ne laikoma esminiu dalyku; 3) ar teisinga, kad dažnai į kolektyvą žiūrima kaip į veiklos areną, kaip į sąlygas asmenybės savi raiškai, į sąlygas lyderiams įsi tvirtinti ir nariams egzistuoti, kaip j laisvą bendravimą indivi dų simpatijų ar antipatijų pag rindu. Žodžiu, svarbiausia prob lema — kaip veikia asmenybę tas faktas, kad ji priklauso ko lektyvui. Tarybinė pedagogika atsako, kad minėtasis faktas ir nustato asmenybės veiklos, elgesio sta tusą, ir leidžia pasirinkti atitin kamą vaidmenį, padeda įgyti draugų simpatijas ar antipatijas, įsisavinti tą vertybinę orientaci ją, kuri kolektyve viešpatauja. O juk visa tai labai veikia bet kurią žmogaus veiklą ir el gesį. Nepripažinti to, kad kolek tyvas veikia asmenybę, reiškia pastatyti asmenybę į indivi dualizmo pozicijas. Todėl kai
kurie buržuaziniai teoretikai ma to pavojų tam individualizmui savo visuomenėje. Užsienio autoriai yra nustatę, kad daugelis buržuazinės visuo menės narių (apie 37—40 proc). nors ir paklūsta grupių valiai, turi kitus, individualistinius įsi tikinimus (tas reiškinys psicho logijoje yra žinomas konformiz mo vardu). Pasitaiko šių reiški nių ir mūsų visuomenėje. Būna taip, kad individas su tinka su kolektyvo nuomone, bet pats nėra tikras dėl jos. Kodėl taip yra? 1) Labai jau aktualus indivi dui tas klausimas, dėl kurio jis sutinka ir nenori prieštarauti kolektyvui. . 2) klausimas, dėl kurio jis formaliai sutinka, labai sudėtin gas ir individui nesinori „knai siotis" jame, — paprasčiau ir lengviau sutikti su kolektyvu; 3) pats žmonių kiekis turi įta kos sunkumui ar lengvumui, „prastumiant" savo nuomonę. Pvz., vienas žmogus sunkiai „įveikia" grupę, visą kolektyvą, du — lengviau, o trys — ke turi gali veikti taip pat, kaip dešimt ar penkiolika; 4) tam tikrą reikšmę kolekty vo daromai įtakai turi grupės referentiškumas, t. y. jos infor matyvumas ir autoritetingumas. Kuo stipresnis yra kolektyvas, tuo individas yra labiau jo vei kiamas; 5) ypač veikia individą kolek tyvo vieningumas; 6) kolektyvo įtaka individui priklauso ir nuo tarpusavio nuo monių skirtumo — kuo nuomo nės mažiau skiriasi, tuo labiau individas prisitaiko prie kolekty vo nuomonės ir — atvirkščiai. 7) individo susitaikymui su ko lektyvo nuomone turi įtakos ir prievartos jėga bei sankcijų in dividui pobūdis; 8) svarbu ir platus bendras kontekstas: ar individas paklūs formaliai, kolektyvo ta, bent nuomonei, priklauso ir nuo to, kas paskatina arba pasmerkia kolektyvo įtaką individui. Šia prasme labai svarbios visuome nėje įsitvirtinusios bendrosios elgesio normos. Toks kolektyvo poveikio in dividui pobūdis. Gerai, kad šis poveikis teisingas. O jeigu taip nėra. Jeigu, kaip teigia psicho logas M. Šerifas, kolektyvas in dividui nori įrodyti, kad pieštu kas yra kartis šokinėjimui į aukštį? Todėl bandoma rasti ribą tarp kolektyvo ir asmenybės nuomo nės, rasti abiejų jų protingumo kriterijų, nors tie bandymai ne sėkmingi ir turbūt nebus visai sėkmingi, nes čia susiduriame su vertinimu, o vertinimas yra klasinė sąvoka. Apskritai kolektyvas turi di delę įtaką doroviniam auklėji mui. Mūsų šalies vaikai auk-
lėjami kolektyve ir su ko lektyvo pagalba jaučia daug didesnę atsakomybę už sa vo draugus, yra jautrūs jų- po elgiams, būna savarankiškesni ir kt. Vadinasi kolektyvas ne ni veliuoja asmenybę, o padeda ugdyti jos dorovinę poziciją. Komentuojant kolektyvo sąvo ką, pirmiausia tenka pabrėžti, kad bet kuri žmonių grupė, kuri nori gauti daug kam įpareigojantį kolektyvo vardą, turi vykdyti bendrą veiklą. Tačiau bendrą veiklą vykdo ir antivi suomeninės žmonių grupės. Ko lektyvas atlieka bendrą visuo menei naudingą veiklą. Akade minės grupės bendra visuome nei naudinga veikla yra moky masis, studijos, visuomeninis darbas. Šiandieną, mokslų sin tezės ir technikos amžiuje, spe cialistas — individualistas atro do kaip šykštuolis, kuris su kastuvėliu rausiasi žemėje, ieško damas atsitiktinių lobių, kai tuo tarpu grupės žmonių bend ros pastangos ir pažangi techni ka leidžia rasti ir išgauti iš žemės viską, ką gero ji slepia savo gelmėse. Be mokymosi, bendra visuomenei naudingą veiklą akademi nėję grupėje reikia laikyti bet kurį visuomenei naudingą darbą, sportą, turizmą, meno saviveiklą ir kt. Kiti svarbūs kolektyvo bruožai yra vieningas tikslas ir tam tik ra bendro darbo nuolatinė orga nizacija. Šie bruožai padeda ko lektyvą atskirti nuo šiaip drau gų būrio. Aukštojoje mokykloje pirminio kolektyvo — akademi nės grupės bendras darbas nuo lat organizuojamas įvairiomis formomis: paskaitų, seminarų, koliokviumų, konferencijų, la boratorinių darbų ir kt. Šios grupės vieningą tikslą sudaro mokymo plane nurodytų discip linų mokymasis ir visuomeninės veiklos įgūdžių bei įpročių įgi jimas. Bendrojo lavinimo mokykloje, kur mokinių savarankiškumas yra ribotas, jų kolektyvams va dovauja pedagogas. Aukštojoje mokykloje kuratorių globa ir vadovavimas reikalingas dau giausia grupės kolektyvo forma vimo pradžioje. Vėliau kolekty vo veiklą j savo rankas turi perimti jo aktyvas. Kuratoriui lieka tik kontrolės funkcijos. Taigi čia ir kyla klausimas, ka da akademinės grupės kolekty vą reikia laikyti jau susiforma vusiu, kada kuratorius dalį pa reigų gali perduoti aktyvui. Vienas svarbiausiųjų kolektyvo bruožų yra ir jo narių persona linė atsakomybė už kolektyvo veiklą. Grupės studentas, netu rintis šio bruožo, negali būti laikomas grupės kolektyvo na riu.
Doc. Kazys POŠKUS (Bus daugiau)
INFORMUOJA MOKYMO-AUKLtJIMO KOMISIJA Rugsėjo 25 dieną įvyko VVU Mokymo-auklėjimo komisijos po sėdis, kuriame dalyvavo Uni versiteto MAK-o biuro nariai ir fakultetų MAK-ų pirmininkai. Posėdžio metu buvo paskelb ti praėjusios sesijos rezultatai. Bendras VU dieninio skyriaus studentų pažangumas — 92,44%. (Lyginant su praėjusiais metais, jis sumažėjo 0,25%). Pažangumas pakilo ChF, MF (net 3,2%), FilF (5,8%) bei IF ir PEF. Sumažėjo FF (5,3%), MaF (6,4%), GF, PF, EKFF ir TF. Pagal pažangumą fakultetai užima šias vietas: 1. IF —98,98 2. |F_ 97,45 3. ChF —96,99
4. GF —96,14 5. MF — 94,29 6. PEF — 92,98 7. EKFF —92,12 8. PF — 91,30 9. FilF —90,86 10. FF —85,77 11. MaF —81,76 Pirmūnų procentas didžiausias GF — 15%, mažiausias IF ir PEF — 4%. Trejetukininkų procentas di džiausias ChF — 8%, mažiausias IF ir MF — 1%. Skolininkų daugiausia MaF — 10%, o ChF jų visai neturi. MaF, PEF ir EKFF skolininkų skaičius viršija penketukininkų skaičių. Iš viso iki sesijos išbraukti 133 studentai.
4
Pagal kursus geriausias pažan gumas trečiame kurse — 94,21, o blogiausias — antrame. Visuomenės mokslus geriau siai laiko IF ir PEF (šimtapro centinis pažangumas), blogiau siai MaF (94,85%) ir PF (95,34%). Pagal kursus visuomenės mo kslų egzaminus geriausiai laiko ketvirti ir penkti kursai (šimta procentinis pažangumas), blobiausiai — pirmas kursas (95,66%). Geriausiai laikomas mokslinio ateizmo egzaminas (šimtaprocenfinis pažangumas), blogiaušiai — politinė ekonomija (97,80%). Posėdyje svarstytas Fizikos fa kulteto Mokymo auklėjimo ko misijos darbas.
Tarybinis studentas 3
A RUGSĖJO 27 — PASAULINĖ TURIZMO DIENA A
Sakoma — viščiukus skaičiuo rlaus stoka. ja rudenį. Žvilgtelėkime, kuo Viską sumetus į vieną krū buvo derlingi šie metai keliau vą, per šluos metus buvo ketu ninkams. Universiteto turistų riasdešimt šeši įvairių sudėtin klubo pirmininkas, MaF studen gumo kategorijų turistiniai žy tas Nerijus Kisielius: giai ir šešiasdešimt septyni po — Jau tradicija tapo savait ilsiniai. Derlius nemažas... galio žygiai. Tokiame „pollsiu— Be turistinės romantikos, ke" spėsi ne tik atsipūsti po pažinimo kas dar nuveikta? savaitės darbo, bet ir pamatysi, — Netoli Vilniaus, prie Ne sužinosi daug naujo. ries, Istorijos fakulteto turistų — Klubas tampa vedliu dau sekcija „Aitvaras" jrengė poil geliui, — pritaria buvęs Univer siavietę. Jiems daug padėjo vie siteto studentas, Inžinerinių ty tinė girininkija, Vilniaus mies-' rimų instituto darbuotojas Al to turistų klubas. Šią vasarą fredas Striuka. Nors su masiš pirmą kartą buvo suformuotas kumu kartais būna ir bėda, ta Universiteto _ studentų statybos čiau klube yra branduolys — būrys, kuris Įrengė poilsiavie nuolat keliaujančių žmonių gru tes turistams. „Gabijos" būrys pė. (GF) dirbo prie Vilniaus turisti — Ne tik absolventai pastebi nės bazės. Įrengta kelių kilo išaugus) turizmo masiškumą. Ir metrų pasivaikščiojimo trąša su mes patys jaučiame, kad klu mediniais tilteliais, suolais, lau bas gyvuoja, — kalba pirminin žavietėm, aptverti seni ąžuolai, kas. — Šiais mokslo metais vien apsaugotas šaltinėlis. Panašūs
000000000000000000000
KELIAUTI! PAŽINTI! NENURIMTl! 000000000000000000000 tik Į pirmąjį poilsinį savaitga lio žygį Ignalinos ežerais išvy ko apie devyniasdešimt studen tų. — Koks dar klubo skiriama sis bruožas? N. Kisielius: , — Slidės! Žiemos žygiai! Nė vienas respublikos klubas negali pasigirti tokiu kelionių gausu mu. Vien šią žiemą buvo dvide šimt trys poilsiniai žygiai, ka tegorinių — dvidešimt du. Ke liaujantys po Lietuvą susibūrė Į turiadą Žemaitijoje. Netruko nei sniego, nei gero oro, nei kalvų. Čia keliavo penkiolika grupių (apie 200 žmonių). Paty rusių žiemos keliauninkų Uni versitete tikrai netrūksta, daly vauta visų sudėtingumo katego rijų slidžių žygiuose. Vasarą į kalnus patraukė taip pat nemažai mūsiškių: trylika grupių (apie 210 žmonių). Klek mažiau buvo kategorinių pėsčių jų žygių. Bet dar laukia rudens turlada lapkričio mėnesį! Van dens Ir dviračių žygiams pa grindinis stabdis yra invento-
darbal vyko prie Žaliųjų ežerų. — Klek laurų nuskynėte šių metų varžybose? N. Kisielius: — Iškovota pereinamoji tau rė aukštųjų mokyklų turistų są skrydyje. LŽŪA turistų sąskry dyje taip pat pirmoji vieta. LTSR XII turistiniame pėsčiųjų maratone (100 km) užimta ant roji komandinė vieta. MA turis tų klubo kalnų technikos varžy bose — pirmoji vieta. Kaip pasakojo A. Striuka, daugelio varžybų dalyvis, gerai klubo komandai sekėsi ir „Lie tuvos taurės" varžybose. Jose dalyvavo stipriausių respublikos klubų komandos. Universiteto studentai užėmė pirmąją vietą, iškovojo teisę dalyvauti Pabal tijo turistų sąskrydyje. Jis vy ko Latvijoje, Tirzės ir Gaujos santakoje. Turizmas — aktyvi laisvalai kio praleidimo forma, charakte rio grūdinimas, pagaliau — gy venimo mokykla.
I. KELIONAITE
NESIBAIGIANTIS KELIAS Ištiesi pavargusias kojas arčiau laužo. Saulelė jau seniai užkri to už medžių viršūnių. Visur nu rimo. Tik laužas dar ilgai spragsės, dar ilgai rusens žarijėlės. Visų veidai, nutvieksti šilumos, bus gražūs, laimingi, kažko ku pini. Kas vakarą bus kūrenama šita ugnis, visus sušildanti, subu-
rianfi prie savęs, gal net užde ganti. Ir kas rytą bus naujas kelias, vingiuojančios upės, bus dangus su saule ir liūtimis. Bus graži, žydinti žemė prieš tavo akis. J. PAJŪRIS
Autoriaus nuotr.
JUMORAS IŠ KUPRINĖS Jeigu jums dega žemė po ko jomis, vadinasi jūs labai blogai užkūrėte laužą.* XXX
Meteorologai klysta vieną kar tą, bet kasdien. XXX Dykuma — tai vieta po sau
Mes grįšime į kalnus — Minutė! —• pasigirsta mū sų vado, EKFF docento Edvardo Žižio, komanda ir akies mirks niu trumpą atokvėpio minutę pakeičia, atrodo, amžinai trun kančiu, lėtu ir sunkiu kopimu aukštyn. „Ir kas tiktai mane čia išvarė? Drybsočiau sau Pa langoje, bekaitindama šonus švelnioje saulutėje. O da bar. .." Nors ir nepatenkinti, tačiau paklusę komandai, švogždami verčiamės kuprines ant pečių ir einam vienas kito pėdomis. O mūsų — VVU turistų — net penkiolika. Grupė išties nemenka, priedo ir labai „mar ga". Slegiami didelių kuprinių, ko ja už kojos mes kiūtinam aukš tyn į, berods, penktąją perėją. Tai — Nenskra. Pakaušį kepina saulė, nuo sunkios kuprinės ir karščio palengva varva prakai to lašai, nuo pabiurusio sniego kiaurai peršlapo ir batai, ir ko jinės. Tačiau tokių smulkmenų niekas nepastebi. Su kiekvienu žingsniu, palypėtu aukštyn, at siveria vis nauji, nuostabūs, ne pakartojamo grožio kalnai. Štai ir perėja visai nebetoli. Apačio je palikom milžinišką, beveik šimto metrų krioklį, prie kurio nakvojom, pievas su kalnų pri mulėm ir tulpėm. Jau ir žyd ras ežeriukas baltam sniege at rodo lyg dangaus akis. Dar pora
laukai, tačiau jų ramybė labai apgaulinga. Po plonu sniego sluoksniu kiūto baisūs ir gilūs plyšiai su aštriomis briaunomis ir smailiais varvekliais. Kai kur šie plyšiai neužsnigti ir juos galima apžiūrėti. Tokiose vieto se reikia būti labai atsargiems. XXX Greitai bėgo žygio dienos. Sniego platybes keitė aštrios uolos, milžiniškų akmenų nuobirynai, slidūs žolėti šlaitai. Per keturiolika dienų įveikėme bemaž keturiolika perėjų, ta čiau ne perėjų skaičius svar biausia. Kalnų didybė, upelių veržlumas, gėlių švelnumas,
atokvėpių ir Nenskra įveikta. Stiprus, gaivinantis vėjas mikliai nudžiovina prakaitą, aprengia šil‘ tesnį megztinį, užmaukšlina ke purę. O anapus perėjos mus pasitinka didžiuliai sniego kal nai, tolumoje boluojantis Elbru sas — tai rytdienos kelias. O šiandien mūsų laukia dar viena staigmena: — Nakvosim čia, ant perėjos, — rodydamas sau po kojomis, nusprendžia vadas. — Čia?! Ant sniego, vėjo ant šitų akmenų ir uolų? I — pasipiktinus nusistebi Dalia, ir jai tuoj pat pritaria visa dailio ji lytis bei plonesnių miegmai šių savininkai. Nakvojame ant perėjos. Kaip skęstantis griebiasi už šiaudo, pergyventos pergalės ir nusivyli taip ir mes, bijodami šaltos, be mai kitąmet gražins mus vėl į miegės nakties, puolėme ręsti iš kalnus. Inga GULB1NSKIENĖ akmenų sienas nuo vėjo, kurios tuoj peraugo į viduramžių tvir — Sakoma, kalnų turizmas — toves; dalis keliauninkų mėgino tai „aštrių pojūčių" šaltinis. miegoti nepastatytose palapinė Gryniausia tiesa. Tik tada šal se. takraujiškumas ne pro šalį. Ne Ryte, vargais negalais įbrukę užmiršiu, kaip iš baimės ir su kojas į suledėjusius batus, pa sižavėjimo negalėjau atitraukti valgę grikių košės, vėl leidomės akių nuo „oro akrobatų" — į sniego tyrus. aukšta, stačia uola besileidžian Aplink visur, kiek akys ap čių draugų. Žinau — virvė sto rėpia —- platūs sniego ir ledo ra, išlaikys, bet baimė vistiek
le, kurios niekas neieško. XXX Miškas — tavo draugas. Išslpjaustyk tai ant nosies, o ne ant medžio. XXX — Mūsų rūkas pats tirščiau sias pasaulyje, — giriasi Londo
no gyventojas užsieniečiui. — Mačiau ir dar tirštesnį. — Kur? — Aš taip ir nesupratau, koks tai buvo miestas. Toks tirštas buvo rūkas. XXX Pokalbis turistiniame autobuse:
gniaužia kvapą ir, užvertusi galvą, įtempai seku kiekvieną lipančiojo judesį. . . Loreta RUDZIKAITE Fizikos fakulteto absolventė XXX Dėstytojų, kaip ir daugumos mūsų epolhos žmonių, gyveni mas —• mažai judrus. Sėdime auditorijoje, laboratorijoje, bib liotekoje. Šį trūkumą lengvai galima kompensuoti turizmu, ypač kalnų. Fiziniai krūviai ke liaujant kalnuose dideli, tenka gerokai pavargti, neišsimiegoti, tačiau visa tai su kaupu kom pensuoja nepakartojamo džiau gsmo minutės išvydus gamtos grožį, didybę. Nemanykite, kad visas darbas tik žygyje, kuris trunka dvi savaites. Be siste mingų išankstinių treniruočių kategorinio žygio nenueisi. Algimantas ŽEBRAUSKAS Pramonės ekonomikos f. doc. XXX Žygiai kalnuose patraukia ne tik kalnų didybės, grožio ir stiprių emocijų pajutimu, bet ir galimybe susipažinti su nau jais žmonėmis, pabendrauti su jais ne visai įprastomis sąlygo mis. Mano manymu, būtent žy gio dalyvių tarpusavio santykiai lemia jo sėkmę ir ilgiausiai iš lieka atmintyje. , Gintaras ČERNIUS EKFF asistentas
Kalnai padeda pažinti save, nes žygyje būna visko. Ir labai sunkių minučių, nuovargio ir begalinio džiaugsmo. Iš šio žy gio aš grįžau tarsi naujai gimu si, kupina jėgų, energijos ir op timizmo.
Laima GRIGALAVIČIENE EKFF laboratorijos vedėja
Gintaro ČERNIAUS nuotrauko se: vis aukštyn; perėja nugalė ta; „Vienuolikos prieglobstis".
— Brangioji, ar tau gerai ma tyti pro langą? — Taip, brangusis. — O vėjas ar nepučia? — Ne. —Tai pasikeiskime vietomis. Parinko ir išvertė Jūratė MARKELIŪNAITE
4 Tarybinis studentas
TRISDEŠIMT SEPTINTOJI PROFESORĖS EKSPEDICIJA Tie laikai tokie tolimi, Dabar jau sunku užlipti į tą sta tų Prisiminimų kalną (...) A. Ambrasas Kažkuo šventas tas seno kai mo žmogaus atsivėrimas pirmą kartą sutiktajam. Jo lūpomis kalba jau praeitimi tapusi lietu vių liaudies istorija. Kalba tie, kurių jau greitai nebebus. Kal ba apie tai, kas buvo, bet da bar storai laiko dulkėmis užklo ta. Brangūs senukų prisiminimai, vertingi daiktai, kuriuos jie iš saugojo. Tai jaunų dienų relik vijos. Atvežtos i muziejų, jos tampa visų nuosavybe. Gal ir nesupranta viso to žilagalvė močiutė, bet susigundo, kad jos pavardė amžiams liks šalia ku rio nors padovanoto eksponato, ir atveria skrynią, pilną puikiai išsilaikiusių audinių. „Tū abrūsū dar manu mamus mamų audė, su žičkom, bus daugiau kaip šimtas metų o šltū jau pati prieš antrųjį karų pasdarlau" — tar miškai didžiuojasi geraširdė aukštaitė ir tuoj pat, tarsi kažką prisiminusi, pliaukšteli ran ka per sijoną: „Taigi, jūs, vaikeliai, turbūt ir išalky, visu visu dienu unt kojų". Vaišingi
ną po kito traukiamus rankš luosčius, paklodes su nėriniais... Turbūt mažai Lietuvoje belikę vieškelių, kuriais profesorės P. Dundulienės nevaikščiota, kaimų, kur per trisdešimt septynias va saras neužklysta. Tokių žmonių neišsenkančios energijos ir entu ziazmo dėka organizuojamos et nografinės ekspedicijos, turtėja muziejų fondai, kaupiamas na cionalinės kultūros palikimas. Šių metų liepos mėnesį pro fesorės P. Dundulienės surengta
ko žodinę lietuvių liaudies tau tosaką pagal Lietuvos TSR MA Istorijos ir etnografijos instituto paruoštas anketas. Be to, parašy ta Rokiškio rajono Gerkonių kol ūkio istorija, surinkta medžiaga apie to paties rajono Jūžintų kolūkį. Juk etnografija, būdama mokslu apie tautos kultūros is toriją, apima ne tik jos praeitį, bet ir dabarties raidą, pasieki mus. Praeitis reikalinga tam, kad geriau suvoktume nūdieną, kad suprastume šių dienų savi-
Tikriausiai ne vienas gėrė jomės Leningrado valstybinės baleto trupės „Choreografinės miniatiūros", ką tik baigusios
gastroles Vilniuje, artistų meistriškumu. Spausdiname straipsnį, supažindinantį su šiuo kolektyvu.
HA JIFOBOH BKYC He TaK y>K MacTo 6biBer, mto 3a oahh Beuep Ha cųene momho noCMOTperb C/IOBHO ojkhbM tune cKynbnTypbi O. PoAeHa repormecKyto coBpeMeHHyio «Bo MMS >KH3HH», MHHnanopy \XnpocHMy» hI pOMaHTHMeCKHH G’7a-Ae-KaTp» Ha i My3biKy B. MHHHaTIOBennHHH, «PycCKne pbi» h «ria-Ae-Tpya» Ha My3biBpHTieHa... Mmchho Taxy 6. BO3MO>KHOCTb npeflOCTaBk yra apTMCTbl, JlenBK>T 3pHTe/1SM «XopeoHHHrpaACKOM Tpynnbi MMHHaTK>pbl». rpecpHuecKHe OKono 30 B ee penepTyape 6onee CAHoaKTHbix GaneTOB h npefl60 MHHHaTiop, Aaraiųnx xyAO>KecTBBneHHe o mhothx : CTBeHHbix HanpaBneHH»x h CTHnsx b pyccKOH KnaccnuecKOH H coBpeMeHHOH xopeorpacpHH. KonneKTHBy okotio 20 neT. tpynna, BO3rnaBnseMas HapoAHbiM apTHCTOM CCCP, naypeatom TocyAapcTBeHHOM npeMHH, npocpeccopoM A. MasapoBbiM, CBSTO XpaHHT 3aBCTbl OAHOTO M3 ee ocHOBaTenen, H3secTHoro xopeorpacpa-HOBaTopa JI. Hko6coHa. 3to pa3Hoo6pa3ne Bbipa3menbHbix cpeACTB Ha ocHOBe KnaccHMecKoro TaHųa c lunpoKHM HCnOZlb30BaHHeM nnacTHKk, naHTOMHMbl, MHMHKH..., T. e. YAaHHoe coMeTaHne TpaAnųnū h HeycTaHHbix noncKOB. Kas toboPhtcs, Ha moboH B«yc h b otHoiueHHH penepTyapa, h b ero Bonnou^eHHH. 3TOMy cnoco6cTsyeT h pa3Hoo6pa3ne noųepkob GarieTMencTepoB. TIomhmo riOCTBHOBOK JI. ŽiKOŪCOHa, 3pnTenn MoryT yBHAeTb paboTbi MonoAbix xopeorpa<pOB A. Tlony6eHųeBa, H. Bo/ikoboh, xyAO>.*<ecTBeHHoro pyKOBOAHTens rpawcKoro KaMepHoro 6aneTa n. LLlMOKa H APyrHX COBeTCKHX h 3apy6ewHbix MacTepoB. HeCMOTps Ha OpHTHHanbHOCTb nocTaHOBOHHbix npneMOB, Bce 6aneTMeHCTepbi cTpeMSTcs k TOMy, MTo6bi Bbipa3HTenbHOCTb
tumus. O dabartis vis labiau paklūsta MTR dėsniams, tačiau, kad ir kokios aplinkos veikia mas, išlieka tautos charakteris. Jis eina iš kartos j kartą per papročius ir tradicijas, per liau dies meną. Nagingai padaryti medžio drožiniai, spalvingi au deklai, ornamentuotos namų lan ginės ir pastogės — gyvas raš tas, kuris kalba apie lietuvio meilę darbui, kruopštumą ir su manumą, tvarką ir damą. Bū tent šiomis simbolinėmis pras mėmis nacionalinės tradicijos turi įsikūnyti dabartyje ir atei nančiose kartose. Ir ačiū gerblamajai profesorei, niekada nepavargstančiai ir vi sada jaunai dvasia, kaip ir tie, kuriuos pirmą ar jau kelintą kartą ji veda dukėtals keliukais prie savo šaknų suvokimo. Birutė SENECKAITE aukštaičial, kaip ir visi lietuviai. trisdešimt septintoji etnografinė VVU Autorės nuotraukose: Dažnon pirkion užsukęs, esi pa ekspedicija Rokiškio rajone pa mokslinės — etnografinės ekssodinamas už stalo, kur kvepia pildys naujais eksponatais VVU pedlcijos dalyviai su prof. P. medus ir naminė duona, pagir 400 metų jubiliejaus proga (stei Dunduliene prie Rokiškio kraš domas kvepiančių žolelių arba gtą Etnografijos muziejų aukštai totyros muziejaus. čių krašto audinių raštais, nėri ta. O prie stalo sėdėdamas, tik niais, mediniais baldais. Ir ne Prof. P. Dundulienė kalbasi Liūdnai baigėsi drausmės pa spėk rašytis vaizdingus pasako vien tai. Kaip ir kasmet, šiais su Pandėlio gyventoja O. Mažei žeidinėjimas vasarą Stavropolio jimus, tik spėk fotografuoti viemetais pirmo kurso Istorikės rinkiene. krašte dirbusio SSB „Vilnia" .'IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIIIIIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII' IltlIlIlIlIlIlIlIlIlIlHlltlIlIlIlIlHIINIIIIIIIIIIIIIIIIIUI lllllliiim narėms, EKFF studentėms Audrei Vesulaitei ir Anai Aprub. Mer A „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAI A ginos sumanė linksmai pra'eisti darbo dieną. Nesiklaususios bū rio vadės V. Kaveckytės, išva žiavo. . . > Iš rugsėjo 13 į 14 dieną ir iš mas. Nepadėjo, Gal susiSavo pasiaiškinime A. VesulaiJ) 20 į 21 dieną Universiteto „Kom vyras, mąstys stovėdamas tė rašė (kalba netaisyta): „Rug jaunimo prožektoriaus" štabo ir su <daiktais ant bendpjūčio 4 dieną aš ir dar du vai profsąjungos komiteto narių ko kinai, pažeidę SSB tvarkos tai rabučio > laiptų. Tokių, kuriuos misija tikrino bendrabučius, no sykles, išvažiavom iš stovyklos reikėtų priversti gerbti kolegų rėdama išaiškinti vidaus tvarkos sveikatą, laikytis švaros bendraribų. Nuvažiavome prie tven taisyklių pažeidėjus. kinio. Atsirado butelys. Aš su Nors jau vidurnaktis bet švie būtyje, ne tiek mažai. Pilni kam Ania tik paragavome po gurkšpai nuorūkų ir 10 bendrabučio sos šešiolikaaukščių bendrabučių II korpuse. „Valytojos darbas", beveik visuose languose degė. numoję ranka aiškina gyvento Ant laiptų šešiolikto bendrabučio jai. Ar nevertėtų tokiems šiukš budinčioji mus sulaikė ir pareiš lintojams nors kartą patiems iš kė, kad jau vėlu ir svečiams už valyti ir išplauti koridorių? To eiti negalima. „Visi ramiai knapsos prie knygų, televizorių ar kią bausmę prasižengusiems ga Ir vėl mus pakvies koncertų, lėtų skirti bendrabučio taryba. jau sapnuos. Tokia budinčioji kūrybinių vakarų ciklas „Labas 24 kamPrie 13 bendrabučio niekam neleis ramybės drumsti", Dingusį studento pažymėjimą vakaras". bario durų išgirdome triukšmą. galvojome lipdami laiptais. Taip Nr. 810014, išduotą MaF studen Susipažinsime su Nežinybinės Pasibeldus staiga tapo tylu, fair buvo. Visur ramu, tik mūsų čiau durys neatsivėrė. Tik pa- apsaugos ansambliu, susitiksime tui BALVOCIUI ARVIDUI, lai žingsniai aidėjo koridoriuose. 15 bendrabutyje mus irgi pasi sikvietę bendrabučio tarybos su dainuojančiais aktoriais, Jau kyti negaliojančiu. tiko budinti studentė, kuri į pirmininką galėjome patekti j nimo teatro dainuojančių akto klausimą, ar yra bendrabutyje vidų. Kambaryje buvo netvarka, rių grupe, Kauno dramos teatro Dingusį studento pažymėjimą svečių, atsakė neigiamai. Vis trys išgerti degtinės buteliai pa aktorių ansambliu „Slips", gir Nr. 821265, išduotą PEF studen dėlto ji klydo. Laiptinėje suti slėpti spintoje. Istorijos fakulte dėsime V. Babravičiaus, V. BUTIENAITEI AUDRONEI, kome filologę, kuri išlydėjo iš to istorijos spec. penkto kurso Stakėno, A. Kukaičio atlieka tei studentė Giena Kubiliūfė, gru laikyti negaliojančiu. gėrusį savo draugą. mas dainas, pristatysime naują organizacijos Penkiaaukščiuose bendrabu pės komjaunimo čiuose, kad ir kaip keista, buvo sekretorė, girta svirduliavo kam jį V. Kernagio vadovaujamą baryje ir aiškino: „Ko jūs no ansamblį, XII pasaulinio jauni Dingusį studento pažymėjimą ramu. Užėjome į fizikų bendra rit? Aš su broliais miegojau..." mo festivalio dalyviai broliai Nr. 830707, išduotą FilF studen butį. Virtuvėje, kurioje merginos Zigmantas ir Stasys Kubiliai taip A. ir V. Frankoniai bei ansam tei STONYTEI JUDITAI, laikyti virė valgį, užtikome berūkantį pat nesuprato, kuo mes juos blis „Vairas" supažindins su negaliojančiu. FF ketvirto kurso studentą R._ kaltiname, net kumščiais bandė Kajoką. Rugsėjo 11 d. už rū jrodyti savo teisumą. Tik iškvie nauju repertuaru, džiazo mėgė jus pradžiugins A. Balsio ir A. kymą neleistinose vietose jam tus miliciją, vyrai nurimo. Dingusį studento pažymėjimą Navako vadovaujami ansamb buvo pareikštas Universiteto Nr. 831421, išduotą EKFF sfuliai. studentų profsąjungos papeikiA. KROSNIENĖ
ZiEHJKeHHH MenoBeMecKoro Tena finna CTonb >«e ocMbicneHHoū, schoh, noHSTHOH Kas h crma c.nOB, KpacOK, 3ByxoBl Fa3HOo6pa3Hio nocTaHOBOMHbix peiueHHH cnocobcTByroT ŪonbLUHe TBOpMeCKMe BO3MOJKhocth HcnonHHTeneū. JĮeno b tcm, mto b Tpynne HeT rpaflMUHOHHoro fleneHMs Ha coohctob h apTHCTOB KOpfle6aneTa. JI Xko6coh He 6e3 ocHosaHHH roeopnn 06 HcnonHHTe/isix: «Bce ohh HCTOsuųne, rny6oKne h OMSHb TOHKMe npocpeccHOHanbi. OHH pa3HOCTH/lbHbl, OHH MOryT ece. M rnaBHoe — yMetOT tobopnTb Ha »3biKe xopeorpatpHH. EeAb npocTO TaHueBaTb, na>Ke xopoLuo TaHueBaTb — 3to eiųe he roBopnTb. TbicsMH nraflen KOHMatOT 6aneTHbie LUKonbi h npenpacHo TaHųytoT, a tobopnTb Ha B3biKe TaHųa pe^KO kto yMeeT. HaujH aKTepbi 3TO yMeioTu. KO CKaaaHHoe othochtcb sceM HcnonHHTenhm, cpefln KOTopbix 3acny»<eHHbie apTHCTKH PCOCP T. KBacoBa h B. K/ihmoBa, naypeaTbi Bcecoto3Hbix kohHypCOB H CMOTpOB TBOpMeCKOH MonofleTKH 6aneTa B. Khm, O. TecToeflOBa, T. riaBnosa, B. ErpHMOB, T. Bap3aHOBa h Apyrne. KonneKTHB MHoro h ycneįUHO racTponnpyeT. Oh noGbiBan bo GTpaHųHH h Mhahh, TannaHAe h HopBerHH, MapoKKO h lOrocnabhh... Bcero b 28 CTpaHax. Ho, HOHeHHO, OCHOBHOe BHHM3HHO yAenneTCB noe3AnaM no cTpaHe ot RnaAHBOCTOKa ao Bnnb-raca, ot CBepAAOBCKa ao Sa vy... C GonbiUHM ycnexoM neHHHrpaAūbi yuaCTBOBann b kohuepTax «Bonwe6HbiH Mnp 6aneTa» Ha XII Me>KAyHapoAHOM roecTHBane mojioaokk H CTyAeHTOB B MocKBe. B BHnbHioce KonneKTHB BbicTynan ywe btopOH pa3.
/Įmhtphm ABPOB.
NESĖKMINGA KELIONĖ
NAKTĮ BENDRABUTYJE
kibimai
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 2268. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 15507. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4590 „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje «Comtckk& cryA«rr — opran napTKoMa, peicropaTa, noMarera komcomoas, nporpKOMa opachob TpyAonoro npacnoro sHaMenn ■ napoAos BauusioccKoro ysnepenera bm. B. Kascynaca. Ha ahtobckom snbiKe. PeAaKTop A. AnmuTac.
nj. Toliau nebegėrėme. Vienas vaikinas nuėjo j mašiną cigare čių. Pamatęs paliktus raktus, užvedė ir nuvažiavo. Pravažiavęs 150—200 metrų, sutikęs priešprie šais važiavusį motociklą, pasuko j dešinę ir apvirto. Grįžome į stovyklą pėsčiomis apie 19 vai. 30 min.". J stovyklą jos grįžo neilgam. Teko atsisveikinti ne tik su bū rio draugais, bet ir su Universi tetu. Abiems pareikšti griežti komjaunimo papeikimai įrašant į įskaitos korteles. L. AUKŠTAITIS
denfei KASPERAVICIOTEI AUŠ RAI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810562, išduotą GF studen tei VAZBUTAITEI ZITAI, laikyti negaliojančiu.
l
Medicinos fakulteto deka natas ir visuomeninės organi- i zacijos nuoširdžiai užjaučia Infekcinių ligų katedros ve dėją, profesorių Povilą CIBI- Į RĄ dėl sesers mirties.
(
Medicinos fakulteto deka natas ir visuomeninės organi zacijos nuoširdžiai užjaučia Hospltalinės chirurgijos ka tedros docentą Leoną MA CIŪNĄ dėl motinos mirties.
—61-27-30
Redaktorius A. LIPSTAS