MKfUTAItAI. VffMVIUTMi
VMU
cans/Binis -
._
-
_ -v
LEIDŽIAMAS NUO 1«M METŲ BALANDŽIO 15 D.
_ --*■
Nr. 28(1327) 1985 METŲ SPALIO 7 D.
.PIRMADIENIS
VILNIAUS BARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
A SPALIO 7 — TSRS KONSTITUCIJOS DIENA A
Teisė į mokslą Jau aštuoneri metai gyvuoja valstiečiams visapusišką ir ne Ir veikia šalies Pagrindinis įsta mokamą išsilavinimą". Pažymė tymas — TSRS Konstitucija. tina, kad šios Konstitucijos pa Daugiau kaip prieš šešiasde grindu buvo paimti „Dirbančio šimt metų V. Leninas kalbėjo, sios ir išnaudojamosios liaudies kad „tarybinė Konstitucija tar teisių deklaracijos" teiginiai. nauja ir nuolat tarnaus darbo Konstitucija, V. Lenino žodžiais žmonėms ir yra galingas ginklas tariant, atspindėjo „proletarinių kovoje už socializmo įgyvendini masių kovos ir organizavimosi mą". Dabar tarybiniai žmonės prieš išnaudotojus patyrimą ir savo Konstituciją teisėtai vadina šalies viduje, ir visame pasauly komunizmo statybos jrankiu: ji je", Įstatymu Įtvirtino socialisti išreiškia darbininkų, valstiečių, nės revoliucijos pergalę ir pro inteligentijos, visų darbo žmo letariato diktatūros Įvedimą. nių. visų mūsų šalies tautybių Reikšmingi poslinkiai teisės Į ir nacijų interesus ir lūkesčius, mokslą srityje įtvirtinami ir po joje atsispindi ir Įtvirtinti mūsų pergalės, laimėjimai, iškovoji to sekusiose tarybinėse Konsti tucijose — 1924 metais sausio mai. 31 dieną II Visasąjunginis Tary Socializmo sąlygomis kiekvfej bų suvažiavimas priėmė naują nam mūsų šalies piliečiui sudary Konstituciją. Joje buvo nubrėžti tos sąlygos plėtoti savo gabu sąjunginės socialistinės valsty mus, juos skirti visuomenės la bės sukūrimo principai. 1936 bui. „TSRS piliečiai, — sako metų Konstitucija įtvirtino so ma šalies Pagrindinio Įstatymo cialistinių visuomeninių santy 39-ajame straipsnyje, — turi vi kių pergalę TSRS, suderino val sas socialines-ekonomines, politi džios ir valdymo organų sistemą, nes ir asmenines teises ir lais taip pat ir rinkimų tvarką. Pas ves, kurias skelbia ir garantuo tarosios Konstitucijos 121-asis ja TSRS Konstitucija ir tarybi straipsnis numatė piliečių teisę niai Įstatymai". Sąlygų, pade Į mokslą ir jos Įgyvendinimo dančių tarybinių žmonių visa garantijas. Atkūrus Tarybų val pusiškam gabumų Ir kūrybinio džią Lietuvoje, Liaudies seimas aktyvumo vystymui, sudarymas 2-ojo|e nepaprastojoje sesijoje — viena svarbiausių mūsų žen priėmė pirmąją Lietuvos TSR gimo Į komunizmą garantijų. Konstituciją, kurios 93-asis strai Mūsų šalis eina pažangos ir psnis taip pat skelbė teisę Į gerovės keliu, kurdama materia mokslą. Dabar, iš daugiau kaip lines ir dvasines vertybes. Pri 40-ties metų nuotolio, kiek ne valoma pažangos sąlyga — pro įprastai skamba kai kurie šio fesinis meistriškumas, bendra straipsnio teiginiai: „Šią teisę už žmonių kultūra. Tarybinės visuo tikrina visuotinis privalomas pra menės ir asmenybės teisė i mo džios mokslas, septynerlų metų kslą Įtvirtinta Konstitucijoje. mokslo nemokamumas, valstybi 45 straipsnyje sakoma: „TSRS nių stipendijų sistema pasižymė piliečiai turi teisę j mokslą, šią jusiems moksleiviams aukštojoje teisę užtikrina tai, kad visų mokykloje, mokymas mokykloje rūšių mokslas yra nemokamas, gimtąja kalba ir darbo žmonių kad Įgyvendinamas visuotinis neapmokamo gamybinio, techni privalomas jaunimo vidurinis nio bei agronomtnio mokymo mokslas, plačiai vystomas pro organizavimas fabrikuose, tary fesinis techninis, specialusis vi biniuose ūkiuose, mašinų-traktodurinis ir aukštasis mokslas, sie rių stotyse ir kolūkiuose". Tai jant mokslą su gyvenimu, su gamyba; neakivaizdinio ir vidu atspindi tuo metu turėtus mate rinio mokslo plėtojimas; valsty rialinius visuomenės resursus. binių stipendijų ir lengvatų Mūsų šalyje liaudies švieti teikimas moksleiviams ir stu mo srityje labai daug padary dentams; nemokamas aprūpini ta. Komunistų partt|a ir Tarybų mas mokykliniais vadovėliais; galimybė mokytis mokykloje valstybė ir toliau skiria milžiniš gimtąja kalba; sąlygų savišvie kas lėšas ir materialinius resur tai sudarymas". Analogiškas sus švietimo reikalams. Liaudies straipsnis yra ir Lietuvos TSRS švietimo TSRS tikslas yra ruošti labai išsilavinusius, visapu Konstitucijoje. siškai išsivysčiusius, aktyvius Sis Konstitucijos straipsnis komunistinės visuomenės kūrė dabar jau išplėstas, detalizuotas. jus, išauklėtus marksizmo-leni Jis yra Išsamus uždavinio, kurį nizmo idėjomis, tarybinių Įstaty Iškėlė dar pirmoji — 1918 metų mų bei socialistinės teisėtvarkos RTFSR. Konstitucija, priimta tre gerbimo, komunistinės pažiūros čiame Visos Rusijos Tarybų su į darbą dvasia. važiavime, sprendimas. Jos 17asis straipsnis skelbė: „suteikti Anzelmas KATKUS, darbininkams ir vargingiesiems TF e. doc. p.
SPALIO 9—12 DIENOMIS UNIVERSITETE VYKS TARPTAUTINE BALTISTŲ KONFEREN CIJA „BALTŲ IR BALTŲ-SLAVŲ KALBOTYROS AKTUALIOSIOS PROBLEMOS". SVEIKINAME KONFERENCIJOS DALYVIUS! nPHBETCTBYEM YMACTHMKOB MEHfflYHAPOflHOM KOH<t>EPEHUHh BAJITMCTOB «AKTVAJlbHblE riPOEJlEMbl BAJITMHCKOTO H BAJITO-CJIABflHCKOrO 93HKO3HAHHJM
GREETINGS TO THE PARTICIPANTS OF THE INTERNATIONAL CONFERENCE OF BALTICISTS „CURRENT TRENDS IN BALTIC AND BALTO-SLAVIC LINGUISTICS"! -uiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiii'iiniiiiiiiiiiiniiiiKiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiHiiiiiiiiniiiiiiiiiinuiit
Gyventi komjaunuoliškai Nuskambėjus LTSR ir TSRS himnams, Teisės fakulteto kom jaunimo ataskaitinėje konferen cijoje įsivyravo tyla. Per ata skaitinį laikotarpį nuveiktą dar bą apžvelgė fakulteto komjauni mo sekretorius E. Jonušas. — Mokymosi procesas — pa grindinė busimųjų specialistų komunistinio auklėjimo sistemos dalis. Ir ne veltui šiam darbui fakulteto komjaunimo komitetas skyrė pagrindinį dėmesį. Mokymo-auklėjimo komisija, vadovau jama komjaunimo komiteto na rio L. Misiūno, per praėjusius metus daug padarė, gerindama studentų lankomumą ir pažangu mą. Kartu su „Komjaunimo pro žektoriaus" štabo nariais buvo daromi reidai, siekiant išaiškinti, kas be pateisinamos priežasties praleidinėja paskaitas. Daug šiame darbe padėjo ir par tinio biuro mokymo-auklėjfmo sektorius, kuriam vadovavo vyr. dėstytojas V. Vadapolas. Darbo rezultatai akivaizdūs. Po pavasario sesijos užimta II vieta Universitete. Daug gerai besimo kančių komjaunuolių buvo apdo vanoti WU komjaunimo komi teto Garbės raštais, VLKJS CK ženkleliu „Už labai gerą moky mąsi". Geriausios akademinės grupės prizas buvo įteiktas da bartinio ketvirto kurso 4-ajai grupei. ų Tačiau Mokymo - auklėjimo komisijos darbe buvo ir trūku mų. Neretai buvo dirbama „šuo
liškai", t. y. po tam tikro su aktyvėjimo sekdavo atoslūgis. Būtų tikslinga MAK-ui, komjau nimo komitetui svarstant nepažangius, praleidžiančius užsiėmi mus studentus kviesti ir tų grupių aktyvą. Su svarstymų sprendimais reikėtų supažindinti kuratorius, tėvus. Fakulteto komjaunimo komitetui kartu su profbiuru reikėtų pasidomėti, kaip mūsų studentai lanko fizi nio lavinimo, karinio parengi mo užsiėmimus.
Teko lankytis grupių ataskaitiniuose-rinkiminiuose susirinki muose. Grupių sekretoriai atas kaitas dažnai paruošia paskubo mis, atmestinai, nėra jokios kri tinės analizės. Viskas tik gerai, tiek įvyko susirinkimų, susitiki mų, surengta išvykų. Deja, dar bo dažnai nematyti. Įsivaizduo kit, kas būtų, jeigu kiekvienas padarytų nors pusę to, ką pri valo. Fakultete būtų miela. Rei kia atsisakyti bet kokio paradiš kumo, visą energiją nukreipti Į darbą su akademinėmis grupė mis, kaip tai numato TSKP CK nutarimas „Gerinti partinį vado vavimą komjaunimui ir didinti jo vaidmenį komunistiškai auk lėjant jaunimą".
Ne mažiau svarbus darbo ba ras yra nepilnamečių šefavimas. Praėjusiais metais šefavome net 5 įstaigas. Daug dirbo penkto kurso studentas, komiteto narys, atsakingas už šefavimą A. Mo-
levičius. Nepilnamečiams fakul teto dėstytojai ir studentai skai tė paskaitas, buvo ruošiami sten dai, rengiamos sporto varžybos, klausimų—atsakymų vakarai, de monstruojami filmai. Gera busimojo darbo mokyk la — dalyvavimas savanoriškos liaudies draugovės veikloje, palaikant viešąją tvarką Vilniaus miesto bei Universiteto fakulte tų renginių metu. Per ataskaiti nį laikotarpį budėjome 70 kar tų. Fakulteto „Komjaunimo pro žektoriaus" štabo nuveiktą dar bą apžvelgė A. Šalkauskas. — Labai svarbu I kurse pa rinkti komjaunimo aktyvą. Po rudens talkų kolūkyje jau ge riau pažįstame vieni kitus, tad į grupės biurą galima išsirinkti entuziastingus, veiklius komjau nuolius, — kalbėjo doc. A. Maksimaitis. Konferencijoje kalbėję doc. V. Pavilonis, vyr. dėstytojas V. Vadapolas, studentai L. Misiū nas, A. Astrauskas ir kiti patei kė nemažai pasiūlymų, kaip pa gyvinti fakulteto komjaunimo komiteto darbą, įtraukti Į kom jaunimo veiklą visus studentus. Konferencijos viešnia, Universi teto komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotoja V. Bematonienė darbščiausiems ir akty viausiems fakulteto komjaunuo liams įteikė Garbės raštus. L. ANDZIULYTE