>-OO<XX><><><XX>O<>CK><X><X><X><><į
VMŲ SAUU PUOLAT AHAI; VttNV KITAU
tara/Binis
LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 29(1328)
1985 METŲ SPALIO 15 D. ANTRADIENIS J
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP
KRYPTIS Į GRUPĘ Universiteto komjaunimo ko mitetas, tobulindamas savo vei klą, pagal nūdienos partijos rei kalavimus visą dėmesį sutelkė | grupės komjaunimo organiza ciją. Gerinamas vadovavimas grupių komjaunimo organizaci joms, įvairiomis priemonėmis aktyvihama jų veikla. Ką pa vyko pasiekti, dirbant šia kry ptimi, geriausiai atspindi rugsė jo—spalio mėnesiais vykstanti ataskaitinė-rinkiminė kampanija Universiteto komjaunimo orga nizacijoje. Šiuo metu jau dešim tyje fakultetų užbaigtos ata skaitos ir rinkimai. Todėl gali me visapusiškai aptarti grupių komjaunimo ataskaitinius-rfnkiminius susirinkimus, įvertinti tuos teigiamus poslinkius, ku rie pasiekti komjaunimo orga nizacijoje per praeitus metus, nurodyti esamus trūkumus, spręstinas problemas. Šių metų ataskaitlnei-rinkiminei kampanijai būdingas daly kiškumas, aptariant komjauni mo veiklą, vykdant TSKP CK nutarimą „Gerinti partinį vado vavimą komjaunimut ir didinti jo vaidmenį komunistiškai auk lėjant jaunimą". Ataskaitos ir rinkimai ypatingi ir tuo, kad jie vyksta mūsų partijos ir vi sos šalies svarbių įvykių išva karėse: ruošiamės deramai su tikti TSKP XXVII suvažiavimą. Daugelio grupių ataskaitiniairinkiminiai susirinkimai paliko gerą įspūdį, kėlė optimistinę nuotaiką. Grupių komjaunimo aktyvas ne tik (domiai j turi ningai dirba, bet ir kruopščiai ruošiasi atsiskaityti grupės ko lektyvui. Norisi paminėti keletą grupių. Tai Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybės II kurso (sekretorė A. Sobčlkaltė), istorijos specialybės II kurso (sekretorė J. Samauskaitėj, Fi lologijos fakulteto lietuvių kal bos Ir literatūros specialybės III kurso (sekretorė R. Grandaltė), Fizikos fakulteto II kur so radiofizikų (sekretorius A.
Brazdeikis), Ekonominės kiber netikos ir finansų fakulteto eko nominės informacijos specialybės IV kurso (sekretorė R. Mackonytė), grupės, kuriose gyvai buvo aptariami atlikti darbai, numatomos gairės tolimesnei veiklai, keliamos kritinės pasta komjaunimo bos aukštesniems žurnalistikos organams. <Stai kurso komspecialybės II jaunuoliai jau metus šefuo ja Kauno valkų namus, ir pa grįstai kritikuoja fakulteto bei Universiteto šefavimo sektorių, kuriam labai trūksta iniciaty vos. III kurso 3 grupės litua nistų komjaunimo organizacijos sekretorė R. Grandaitė detaliai atsiskaitė komjaunuoliams, panagrinėjo trūkumus, problemas, dėl kurių nejvyko viena ar ki ta priemonė, nepagailėjo griež tų žodžių nepažangiems grupės studentams. „ Ten, kur susirinkimams iš anksto buvo gerai pasirengta, ir turinys, ir organizacinis lygis mus patenkino. Išsamūs praneši mai, dalykiški pasisakymai, kon struktyvūs nutarimai — tai sėk mingos grupių komjaunimo vei klos per visus mokslo metus atspindys. Labai svarbu, kaip dirba gru pės komjaunimo organizacijos sekretorius. Nieko nuostabaus, kad dalis akademinių grupių komjaunimo organizacijų ne sprendžia aktualių veiklos pro blemų, netgi akivaizdžiai de monstruoja visišką pasyvumą — mat pats grupės komjauni mo sekretorius atsainiai ir pa viršutiniškai žiūri į savo parei gas. Pabuvojus Fizikos fakulteto II kurso II fizikų grupės (sek retorė L. Pukinskaitė), Filologi jos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės III kurso II grupės (sekretorė D. Narbu taitė), Prekybos fakulteto pre kių mokslo III kurso (sekretorė N. Lengaudaitė) komjaunimo or ganizacijų susirinkimuose susi daro (spūdis, jog komjaunuoliš
ka veikla šių grupių gyvenime užima vieną iš paskutinių vie tų. Tačiau šių grupių studentai neslepia, jog norėtų kuo turi ningiau praleisti studijų metus, įsijungti į aktyvesnę, prasmin gesnę veiklą. Anksčiau minėtos Fizikos fakulteto grupės audrin gose diskusijose atvirai kėlė to kio savo pasyvumo priežastis. Daugumos nuomone, grupės komjaunimo organizacijos sek retorės abejingumas, neparei gingumas — viena iš priežas čių. Fakulteto komjaunimo ko mitetas, matydamas, kad L. Pu kinskaitė tarp grupės komjau nuolių neturi autoriteto vis dėl to rekomendavo ją išrinkti į fa kulteto komjaunimo komitetą. Tokie ir panašūs atvejai sukelia studentų nepasitikėjimą fakulte to komjaunimo komitetu. O jam tenka išties svarbus ir at sakingas uždavinys — pasiekti, kad kiekvienoje akademinės grupės komjaunimo organizaci joje vyrautų darbinga ir prin cipinga atmosfera. Kaip vertinti Prekybos fakul teto komjaunimo komiteto (sek retorius R. Tamošiūnas) darbą organizuojant ataskaitinę-rinki minę kampaniją? Taip ir nepa vyko Universiteto komjaunimo komiteto nariams aplankyti pa gal grafiką numatytų susirinki mų, kurie arba dėl neaiškių priežasčių nejvyko, arba buvo atidėti, iš anksto nepranešus. Toks „slapstymasis" nežada nie ko gero. Trumpa grupių komjaunimo ataskaitinių-rinkiminlų susirin kimų apžvalga atskleidžia rim tus trūkumus. Fakultetų kom jaunimo komitetai privalo ge rinti vadovavimą grupių kom jaunimo veiklai: atsisukti vei du Į grupę. Sla kryptimi dir bant sutelkti savo pastangas — artimiausias uždavinys.
TSKP XXVII ir LKP XIX suva žiavimus. Fakulteto specifika ir profilis lemia, kad pagrindinė mūsų ga mybinė veikla yra pedagoginisauklėjamasis darbas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengi mas švietimo, mokslo, kultūros veiklai. Todėl Filologijos fakul teto partinė organizacija ir partinis biuras 1984/85 m. m. nuolat skyrė dėmesį mokymo proceso idėjiniam kryptingumui stiprinti, studentų savarankiško darbo įgūdžiams skiepyti, busi mųjų specialistų idėjiniam, poli
vieni vakarais šokdavom ir dai nuodavom, bet koncertavom ir vietiniams gyventojams. Kiek vieną savaitgalį ruošdavom mi ni etnografines ekspedicijas, kurių metu užrašėm įdomesnes dainas, pasakojimus. Ir šiemet neketinam rankas sudėję sėdė ti. — Ne, aš dar ne ansamblio narė, — juokiasi žvitriaakė mer gaitė. — Bet mėgstu dainuoti, šokti — noriu turėti daugiau draugų... Vienas po kito pajuda auto busai. Kitą rytą jau skardės studentų balsai laukuose, soduo se, kris į dėžes raudonšoniai obuoliai, žemėtos bulvės. . .
teigiamai atsiliepė pagerėjusiam studentų lankomumui ir pažan gumui: jeigu 1984 m. pavasarį fakultetas užėmė paskutinę (XI) vietą Universitete (pažangumas — 85,87%), tai' 1985 m. žie mos sesijos pažangumas — 95,32% (V vieta), o pavasario sesijos pažangumas — 94,45%. Žymiai sumažėjo skolininkų skai čius: nuo 166 praėjusiais metais iki 75 šiemet. Šiuo metu sko lininkų praktiškai nebėra. Nežiūrint tam tikrų teigiamų poslinkių, fakulteto akademinia me darbe tebėra nemažai spra gų, taisytinų dalykų. Matyt, ak tyvesnė galėtų būti studentų MAK'o veikla, ryškesnis pačių komjaunuolių vaidmuo, stiprinant darbo drausmę, kovojant už
pažangumą. Vieša, kritiška kom jaunimo grupės nuomonė, kom jaunuoliškos nuobaudos, ryškes nė diferenciacija VPP atestaci jos metu, o V kurse — skirstant jaunuosius specialistus į darbą, — visa tai tebėra nepilnai iš naudotos drausminimo ir auklėji mo formos. Kita vertus, šioje srityje daugiau turėtų dirbti ka tedros, ypač lituanistų ir rusistų. Kaip pažymėjo prodekanas R. Sideravičius, jos per mažai kontroliuoja seniūnus, paskaitų lankomumą, dėstytojų darbą. Efektyviau turėtų būti išnaudo jamas pratybų laikas, kurį reikia skirti ne tik namų darbų kont rolei, bet ir individualiam stu dentų darbui. (nukelta į 2 psl.)
Niką AUKSTAITYTE Aleksandro JUOZAPAICIO nuotr.
V. BERNATONlENfi, WU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja
DIRBTI DALYKIŠKAI Rugsėjo 30 d. įvyko Filologi jos fakulteto partinės organiza cijos ataskaitinis-rinkiminis susi rinkimas, kuriame dalyvavo LKP CK sekretorius L. šepetys, LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras, LKP CK narys H. Zabulis, LKP Vilniaus m. Le nino rajono komiteto pirmoji sekretorė G. Saltenienė, Univer siteto partinio komiteto sekreto rius V. Gobis, Universiteto pro rektorius B. Sudavičius. Buvo išklausyta partinio biuro ataskai ta už 1984/85 m .m. ir aptarti fakulteto uždaviniai, sutinkant
į KOLŪKIŲ LAUKUS Į kolūkius, tarybinius ūkius, vaisių, uogų ir daržovių perdir bimo fabrikus išvyko jau antro ji studentų pamaina. Prie Mo lėtų. rajono Inturkės kolūkio autobuso vietoje įprastinio iš važiuojančių klegesio girdėjosi daina. — Daina, šokis mus kaip tik ir jungia, — nusišypsojo ilga kasė mergina. — Istorijos fa kulteto etnografinis ansamblis jau nebe pirmi metai drauge vyksta j rudenio talkas. — Pernai dirbome Pasvalio rajone, Naradavoje, — ansam blio vadovas, IF V kurso stu dentas Vytautas Musteikis. — Ūkio vadovai mumis liko pa tenkinti — obuolių pririnkdavom dažnai po dvigubą normą. Ne tik dirbom, ne tik patys
tiniam ir doroviniam auklėjimui tobulinti. Partinis biuras kartu ' su dekanatu, katedrų vedėjais, dėstytojų kolektyvu rūpinosi, kad visos komunistinio auklėji mo kryptys, formos, metodai padėtų formuoti studentų moks linę marksistinę pasaulėžiūrą, aktyvią gyvenimo poziciją. Akademiniu darbu fakultete nuolat domėjosi mokymo komi sija, kuriai vadovavo partinio biuro narė L. Lisenkaitė. Griež tos ir nedviprasmiškos priemo nės, kurių ėmėsi dekanas A. Girdenis ir naujoji administracija
2 Tarybinis studentas
IEŠKOJIMAS . . .Įsivaizduoti gali viską, grafiškai, vos ne apčiuopiamai, pajusti — toli gražu ne. Įslvaizduoti gali ir skausmą, kuris ateina, kai nebeiieka mylinčių ir mylimų žmonių, įslvaizduoti gali nenorą būti vienam tylinčiuose kambariuose, Jausmą lygini su savo patirtim: aš nežinau, kas yra netekimas... O norint paimti svetimą skau. smą, reikia jį mylėti... .. .Žiūriu ( smulkutės, Juoda plaukės mergaitės fotografiją. Linas dėsto prieš mane krūve les fotonuotraukų ir vadina jas „virtuvinėmis" (tai — tik žalia va geram fotodarbui — L. J.): — Fotoaparatą padovanojo trečioje klasėje. Metus pagulė jo, o ketvirtoje ėmiausi darbo — su draugu nuėjom j Jaunų jų technikų stot). Draugui foto grafija greitai nusibodo — pa spruko, aš likau. Turėjau gerą vadovę — taip ir mokiausi fo tografijos. .. Dar — kolekcio nuoju senus aparatus, — rodo senuką miniatiūrinį „Bob-1"... Linas — „Tiesos" neetatinis fotokorespondentas. O jo mo kykliniame albume — dinamiš kos, ekspresyvios fotografijos —
skirstymo: čia >— jūsų, čia — mūsų. Kartu organizuojam šven tes, (vairius vakarus, konkursus. Ir, aišku, jie pavyksta žy.m lai geriau, nei dirbant pavleniui. O be to, pats Linas — puikus organizatorius: bėgioja, rūpinasi ir savo pasiekia. Niekad nemačiau jo suirzu sio, niurnančio. Moka bendrau ti su žmonėmis, moka būti rei klus, žino, ko nori. O švenčių, kelionių metu — linksmas, šau nus draugas. .. „ ' XXX — Mėgstu kilti Gorkio gatve I viršų, pasukti | Antokolskio, pereiti per raudonuojančiais vynuogių lapais apaugusius klemeilus, sustoti prie atvertos akmeninės knygos... Vaikystėje mylėjau arklius ir bijojau jų. Pamenu, užsodino mane, pirmoką, ant arklio, per vedė per kiemą ir pririšo prie tvoros. Aš prašau — nukelkit, o suaugusieji — pats lipk, mo kykis. .. Ir nuėjo pletaut... Aš irgi valgyt noriu, o arklys ne toks jau žemas. Gal per pusva landi šiaip taip nusikabarojau. Bet arklių nuo tada nebebljojau. Būčiau ir dabar jodinėjimu
DIRBTI DALYKIŠKAI (atkelta iš 1 psl.) Daug dėmesio partinė organi zacija ataskaitiniu laikotarpiu skyrė TSKP CK 1984 m. balan džio plenumo nutarimo vykdy mui ir mokyklų reformos įgyven dinimui.
Galima konstatuoti, jog dau gelis katedrų palaiko glaudžius ryšius su Vilniaus miesto ir respublikos vidurinėmis mokyklomis, jas šefuoja, teikia joms mokslinę ir metodinę pagalbą, Katedros yra parengusios mokykloms nemažai vadovėlių ir mokymo priemonių, įrašiusios plokštelių užsienio kalbų mo kymuisi. Didelis būrys fakulteto dėstytojų yra nuolatiniai Respub. likinio mokytojų tobulinimosi instituto lektoriai, skaito dalyki nes ir metodines paskaitas mo kytojų kvalifikacijos kėlimo kur. suose, mokyklose, stažuotojų konferencijose, yra mokslinėsmetodinės komisijos prie LTSR Švietimo ministerijos nariai, akfyviai dalyvauja radijo ir televizijos laidose mokykloms. Vis dėlto, kad ir kaip mingi būtų čia išvardinti bei veiklos barai, svarbiausiu uždaviniu mums lieka — rengti vidurinėms mokykloms aukštos kvalifikacijos specialistus, brandžius politiškai ir morališkai, suvokiančius mokytojo darbo svarbą ir atsakomybę. Pažvelgę šiuo aspektu j savo absolventus, deja, turime pripažinti, jog ma tyt, ne viską esame padarę, kad mūsų auklėtiniai atitiktų mokyklų reformos keliamus rei kalavimus, kad būtų deramai pasirengę pedagoginiam, visuo meniniam ir auklėjamajam dar bui mokykloje. Kelia susirūpini mą nemažos studentų dalies nei giamas nusiteikimas mokytojo profesijos atžvilgiu, nenoras dir bti mokykloje, nepakankamas metodinis ir dalykinis pasiruo šimas.
Esant tokiai padėčiai, itin iš auga individualus kiekvieno dėstytojo įnašas, keliant mokyto i®’ & SM jo autoritetą, ugdant meilę šiai profesijai, pagaliau, plečiant ir stiprinant kontaktus su mokykla. Čia labai svarbų vaidmenį vaidi na pedagoginė praktika, kuriai daugelyje katedrų vadovauja paužsilminėjęs, bet pakviečiau ma klasės draugai: išdykėliai, pra I tyrę dėstytojai metodistai, geri mą Į vienas varžybas, o pats muštgalviai, jų kasdienybė prie savo dalyko žinovai. Tačiau tam jų metu nuo arklio nuskridau... kreiduotos lentos ir šventės — Ir nebeleido mama manęs dau tikro atitrūkimo nuo mokyklos balti kaspinai, gėlių puokštės... gyvenimo ir jos reikmių tebe giau prie arklių... — Jet mokėčiau rašyti, ko sama. Nepatenkinamas yra dar Mėgau piešimą — lygiai 20 gero, būčiau stojęs | žurnalisti ką. Bet arčiausiai fotografijos — ' kartų dalyvavau TV laidoje- bas su stažuotojais. Gal būt tiks linga pratęsti kuratorių darbo konkurse „Mano pasaulis", — chemija... — Linas pasakoja Linas rodo porą minkštu pieštu- laiką dar vieneriems metams, per apie izoheliją, apie naują ryš kuriuos jie globotų savo buvu ku atliktų moters veido eskizų. kalų receptą, apie tai, kaip sius studentus, dirbančius pasky stiuardesė lėktuve neleidusi fo XXX rimo vietoje. Kita vertus, kaip tografuoti, o aparatą paslėpusi Skaidrės, fotografijos, darbas j šaldytuvą... lietuvių literatūros profsąjungos biure, draugai — pažymėjo katedros vedėjas V. Areška, ne atrodo, ir nelieka laiko pabūti Fotografuoti labiau mėgsta vienam: užsimerkus matyti te visada pačios mokyklos rodo ini žmones nei gamtą: Įdomu ieš levizoriaus ekraną — vaikystės ciatyvą bendradarbiauti. Kated koti seniai pažįstamuose vei vakarų bandymas greičiau už. duose ku nors naujo. . . Objekmigti. .. Bet vis dėlto nepabėg ra šiuo metu palaiko ryšius tik tyvas bėga kurso draugų veisi nuo savo skausmo, neatiduo su Panevėžio 2-ąja ir Vilniaus dais, kelsdamas rakursą, nuosi, neišmainysl, ir bijai jo, ir 50-ąja vidurinėmis mokyklomis, taiką, atsklelsdamas dar nepagyveni juo. Ar ne jis taip įnir tuo tarpu su humanitarinio pro matytus bruožus... Valiūkiškai tingai verčia ieškoti savęs — pro palapinės kampą žvelgia filio Vilniaus 22-ąja ir Kapsuko tarp fotonuotraukų, tarp sveti tamsiaplaukė mergaitė... mų veidų, tarp švenčių ir ke J. Jablonskio vidurinėmis mo XXX lionių. Ar ne jis, verčia visada kyklomis ryšiai beveik nutrūkę. Kas aktyviausias Chemijos fa sakyti tiesą, kokia ji bebūtų... Didžiulis vaidmuo mokymo kulteto turistas? Linas Jonušas. Iš fotografijos į fotografiją procese, ugdant studentų visuo Kam pernai buvo pavesta orga keliauja tas pats smulkios, juo nizuoti Universiteto kino mėgė daplaukės mergaitės veidas: meninio darbo įgūdžius, formuo jų klubą? Linui. . . švelnus profilis, ištirpstantis su jant jų partinį marksistinį po — O Linas — dar ir fakulte siliejančiuose žolynuose, į put žiūrį, tenka grupės kuratoriui. to profsąjungos komiteto pirmi lias lūpas įsirėžusi smilga... Praėjusiais metais fakultete dirbo ninkas, — buvusi komjaunimo Tos pačios akys žvelgia ir iš Jolanta komiteto sekretorė fotografijos, stovinčios ant Li 53 kuratoriai, ir tarp jų galima nurodyti puikių jaunimo auklė Baltrūnaitė. — Kai tik Linas no stalo, šalia jos, kituose me fakulteto pradėjo vadovauti diniuose rėmeliuose — minkštu tojų, atsidavusių savo darbui profsąjungai, jos darbas iš kar pieštuku išpieštos plazdančių žmonių. Tai K. Katkuvienė, G. to pagyvėjo. Svarbiausia, kad paukščio sparnų linijos... Karpuvienė, A. Kudulytė, K. Ur profsąjungos komitetas pradėjo Nina SEMIONOVA ba, E. Lakienė, O. šulskaja, V. bendradarbiauti su komjaunimo Labutis, E. Bukelienė, A. Paukomitetu. Neliko grubaus pasiValdo VILŪNO nuotr.
t
SS
lauskienė, J. Pikčilingis ir kiti. Tačiau nemaža dalis kuratorių nedalyvauja grupės susirinkimuose, nesidomi studentų gyvenimu ir elgesiu bendrabutyje, nedalyvauja VPP užsiėmimuose ir jos atestacijoje, Per mažai kuratorių — TSKP narių (pernai — tik 6). O juk tai bene svar biausias auklėjamojo ir ideolo ginio darbo baras, kuriame dirb ti komunistui turėtų būti pirma eilė pareiga.
Ideologinis darbas Filologijos fakultete įgauna ypatingą svar bą, kadangi dauguma mūsų auk lėtinių patys dirbs jaunosios kartos auklėtojais, įsijungs.) res publikos kultūrinės-ideologinės veiklos sferą, Ypač tai svarbu lituanistinėms katedroms, kurių humanitarinis profilis universaliausiąs. Filologijos fakulteto humanifarinis profilis teikia itin daug galimybių, formuojant feigiamas vertybines asmenybės nuostatas, ugdant idėjinį-politinį brandumą, dvasinę kultūrą, Fakulteto partinio biuro narys, sekreto rės pavaduotojas ideologiniam darbui E. Kostinas pažymėjo, jog kiekvienas dėstytojas pra leidžia su studentais po 700— 800 valandų, ir tai didžiulis re zervas komunistiniam jaunimo auklėjimui gerinti. Per mažai politiniai idėjiniai aspektai liečiami SMD konferen cijos pranešimuose, kursiniuose ir diplominiuose darbuose. Dau giau dėmesio turėtume skirti speckursų ir specseminarų tema tikai, jų nuolatiniam atnaujinimui, metodologiniam kryptingumui. Dar nepasiekia reikiamo efekty vumo teorinių seminarų užsi ėmimai — labai svarbi partinio švietimo forma. Nepatenkinamas seminarų lankomumas, ne visada aktuali, problemiška jų tematika. Universiteto partinio komiteto sekretorius V. Gobis pažy mėjo, jog daugiau metodologi nių seminarų darbe turėtų daly vauti patys dėstytojai, nesiten kinant kviestais lektoriais. Paaštrėjusi tarptautinė padėtis, imperializmo ideologinė agresi ja prieš Tarybų Sąjungą ir kitas socialistines šalis, turinti ryškų antikomunistinį ir antitarybinį po būdį, reikalauja stiprinti kontr propagandinį darbą, ieškoti nau jų, efektyvesnių politinio ir ide ologinio darbo formų. Kontrpro pagandiniame darbe, atsklei džiant agresyvią imperializmo prigimtį ir demaskuojant buržua zinį gyvenimo būdą, daug gali mybių teikia visuomenės mokslų studijavimas. Manome, kad vi suomenės mokslų katedros tu rėtų daugiau dėmesio skirti jau niems dėstytojams, seminarų ko kybei, jų problemiškumui ir me todikai. Kita vertus, negalima taikstytis su tokia situacija, kad mūsų studentai blogai lanko vi suomenės mokslų paskaitas, pa syviai dalyvauja seminaruose, kad jų žinios apie visuomenės
raidos dėsningumus yra nepakan kamos. Tai labiau turėtų rūpėti katedrų vedėjams, kuratoriams, komjaunimo komitetui. Reikia siekti, kad karinį—pat riotinį, internacionalinį, ateistinį darbą sudarytų ne atskiri progi
niai renginiai, o nuoseklus ir nepertraukiamas procesas, api mantis visas mokymo ir auklėji mo grandis. Pagrindine to dar bo vieta turėtų tapti akademinė grupė. Labai svarbu įtraukti į šį darbą pačius studentus. Ugdyti jaunuosius lektorius ateistus, propagandistus, komjaunimo or ganizatorius padeda Visuomeni-
nlų profesijų fakultetas kuriame praėjusiais metais mokėsi 30 studentų filologų. Tačiau reikėtų geriau parinkti kandidatūras į VPF, daugiau domėtis studentų mokslu ir lankymu, daugiau pa naudoti juos grupės ir fakulteto visuomeninėje veikloje.
Fakulteto partinė organizacija turi dar daug neišspręstų prob lemų. Viena jų — partijos eilių stiprinimas, jų papildymas jau nais komunistais. Pagrindinis par tijos rezervas — komjaunimo organizacija. Todėl vykdydami TSKP CK 1984 m. liepos mėn. nutarimą „Gerinti partinį vado vavimą komjaunimui ir didinti jo vaidmenį komunistiškai auklė jant jaunimą", stengiamės stip rinti partinių grupių ryšius su komjaunimo grupėmis, komjauni mo organizacijos viduje sufor muoti jaunų TSKP narių bran duolį. Kita vertus, svarstant kan didatūras rekomenduojamųjų į TSKP arba paliekamų Universi tete, turime atsižvelgti ne tik į dalykines studentų žinias, visuomeninę veiklą, bet ir j idėjinį-politinį brandumą, ieškodami aktyvių asmenybių, sugebančių derinti profesinę ir idėjinę veiklą. Visų pirma čia turėtų būti atsižvelgta j partinės gru pes nuomonę. Svarbus ne tik socialine, mo raline, bet ir ideologine pras me yra TSKP CK nutarimas „Dėl priemonių girtavimui ir alkoholizmui įveikti". Jis įparei goja mus naujai, reikliai pažiū rėti į. kai kuriuos tradicinius fa kulteto renginius, studentiškas šventes, kultūros klubo darbą. Turime griežtai kovoti su girta vimu tarp dėstytojų ir tarp stu dentų, principingai vertinti ko munistinės moralės ir dorovin gumo principų pažeidimus, dėti visas pastangas, kad katedrų ir fakulteto gyvenime vyrautų svei klimatas. Reikia kas moralinis padaryti, kad būtų dar daug kultūrinis ir ideolopagerintas ginis darbas bendrabutyje, kad antialkoholinė aktyvesnė būtų propaganda akademinėse grupėse, kad efektyvesnis faptų „Kovos su žalingais įpročiais" komisijos darbas. Teigiamus re zultatus čia gali duoti tik nuola tinis dėmesys šiems klausimams, bendros partinės organizacijos, komjaunimo komiteto, dekana to, profsąjungos pastangos. Fakulteto komunistai, visas dėstytojų kolektyvas deda visas pastangas, kad partijos ir vy riausybės keliami uždaviniai, rengiant aukštos kvalifikacijos, tvirtų idėjinių įsitikinimų spe cialistus, būtų įvykdyti. Artėjan tys TSKP XXVII ir LKP XIX su važiavimui įpareigoja mus dar labiau suaktyvinti tas pastangas, didinti reiklumą ir atsakomybę,
konkrečiais darbais prisidėti prie partijos vykdomos politi kos įgyvendinimo. Susirinkime kalbą pasakė LKP CK sekretorius L. Šepetys
Filologijos fakulteto partinio biuro sekretorė Doc. E. ULČINAITĖ
ATITAISYMAS
„Tarybinio studento" 28 nu merio straipsnyje „Informuoja mokymo-auklėjimo komisija"
reikia skaityti: Pagal pažangumą užima šias vietas:
I. IF — 98, 98 2. TF — 97, 45 Toliau kaip tekste.
fakutetai
Tarybinis studentas 3
DQ00000000000©00©000000000Q00000l
ką noriu pasakyt dabar) Sigitas PARULSKIS
EKOLOGAS Ar. Ui LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
00000000000000000000000000000000
SIELOS SIENOS ....... išvažiavai taip greitai, nelaukęs net mano atsakymo. Aš turėjau daug laiko galvoti, po paskutinės operacijos praėjo metai abejonių ir dar trys me tai nevilties ir savęs įtikinėji mo. Dešimtis kartų per dieną ■garsiai ir tik sau kartodavau — išprotėsiu; pradėjau to bijoti, kol susigriebiau: ką gi saugau — gyvenimą savo? Po to kai mano stuburas tapo panašus į ■cementinį pabėgį?.." Vilius vėl mintyse pakartojo dalį jau min tinai išmokto laiško broliui. Po ilgų tylėjimo metų, kai erzino net mintis, kad turi jo besigai lintį brolį, kažkur pasąmonėje dilgstelėjo — ar žodžiai vis tie, ar reikšmės vienodos? Keturi pilki stulpai matėsi pro langą. Tokie įprasti, kad Vilius jų nepastebėdavo, kaip nepastebi me lango rėmo padalinimų pa vargę ar žiūrėdami į tolį. Bet išlikdavo tarpai tarp jų, spal voto lilmo gabalėliai su žmo nėmis, nešančiais butelius pie no. Visi taip vienodai tiksliai įveikdavo tuos tris tarpus, gali net atrodyti, kad gyvenimas Joks pat automatiškas, supran tamai judantis tik į vieną pu•sę. „.. .kartoju, viskas, ką mes :galėjome turėti, priklausė nuo tavęs, ir jeigu buvai toks šykš tus, nekaltink, ieškojau kitur ir kituose savo vertės, žinau, kad ■galiu prarasti, netekti, bet tu pats kasdien mane į tai stūmei... P. S. Negalvok, kad vėl žlium biu. — E." Tokie jausmai Viliui priminė laivą jūroje, kuris svirdamas turi pasiekti tam tikrą ribinį ly gį, kad galėtų svirti j priešingą pusę. Tokia ryškumą už lango, norisi kuo greičiau į ją pasi nerti. Bet kaustantys judesiai, skausmas bandant juos nugalėti, teleidžia aklai, kaip visus tuos metus atrodė, tikėtis atsirevan šuoti gyvenimui kuo nors kitu. Blaškytis po kambarį, ieškant vienintelės vietos, kuri neatro dys nuobodžiai ir nykiai. Net užsimerkęs Vilius negalėjo ne matyti baldų, daiktų su kiek vienu įbrėžimu. Štai sofa prie sienos, galu į langą (du žings niai iki jo) vakar, šiandien; taip vargina ir gniuždo, kad nei gulėk, nei sėdėk visą parą. Jo buitis kasdien gniuždė ir spau dė kambario erdvę. Vilius pa prašė išnešti trijų durų spintą, po to didžiulę palmę pakeitė supama kėdė. Bet likę baldai kasryt atrodydavo didesni ir nuolatinė baimė, kad prispaus, sutraiškys, kovojo su nykuma melsvų sienų, kuri atsiverdayo nukabinus ar tai vinjetę, ar nuobodų paveikslėlį su margu šuneliu. Tokiomis ilgomis die nomis Viliui atrodydavo, kad ,viskas įvyko dėsningai. Intensy vus gyvenimas iki tos nelemtos pervažos. Aptemimas prieš lie tų, kai lieka vienintelis neatsa kytas klausimas — kada? Bet gal tik dabar taip atrodo. Juk galima taip stipriai mylėti save ir apsiginti nuo kartu kylančios paniekos, kuri lydi kiekvieną labai stiprų jausmą. Pasislėpti nuo to nesuvaldomo iki ašarų ir isterijos noro pasikelti aukš čiau silpnumo. Kopti vakarykš čiu savim kaip nesibaigiančiais
vis tiek pateisinama ir man bū tina. Daugiau negu prasmingas žaidimas.
Arūnas VALIULIS VI k. medikas (Apsakymas) laiptais. įrodinėti sau, kad tai kažkas tokio, artimo palaimai, svarbaus visiems, o žudančio — tik man. ,,.. . bijau dėl tavęs — pas kęsi smulkmenose, kurios už darame pasaulėlyje atrodo to kios didelės ir reikšmingos, kad gali susilyginti su vertybėmis, kurių reikšmė visuotinai pripa žinta. — brolis'1 ..Brangioji, laišką norėčiau pradėti Milašiaus ar Kafkos ci tata, kad viskas nebūtų panašu į apsimetinėjimą, bet, deja, ne galiu dėl tos jų gyvenimo ir kūrybos dalies, kuri man nėra pasiekiama. Vėl belieka prašyti, kad suprastum? Ši mintis kelia pasibjaurėjimą savimi ir tik gi lina išsigalvotas prarajas. Keista, kad žodžiai, kuo daugiau jų, tartum akmenys spraudžiasi tarp mūsų ir atitolina. Todėl kartais pagalvoju — kaip gerai, kad esi toli, kad galime ben drauti mūsų vieninteliame iš galvotame teatre, kuriame vai dinamos svajonės. Visų vieno dos. — V."
Būtent šiandien? Vilius šyp telėjo. Vežė šiukšlinės sulūžu sius vaikų žaislus, tekėjo myli mos, bet šiandien. . . Paprastą eilinę dieną jis pasidavė min čiai, netilpusiai į kasdienės lo gikos rėmus — šitiek metų kambaryje esantys daiktai yra kaip ženklai, turintys prasmę ir reikšmę. Užsilipo ant sofos, dulkes valo, ranką į plyšį įki šęs. Po to nušoka, suskamba lango stiklai. Keista, pagalvojo Vilius, kaip nesunkiai galima rasti šiame keturkampyje netikė tų būsenų. Šokinėti nuo sofos tokiame amžiuje, tai keista? Susitrenkti padus, pasijuokti ty liai — gal vien todėl' išgy vensiu šimtą metų? Žmogiškos būsenos, suskirstytos į įprastas ir tas, apie kurias neverta net kalbėti dėl jų menkumo. Tik dažnai žmonės - kenčia dėl ne sugebėjimo atrasti (tegu ir taip — išsigalvoti) mažytės laimės be sąlygų. Nors kartą gyvenime jautėme tą patį — pakylėjimą ar tyrą nuoskaudą. Bet ar gali ma pasakyti, kad dabar subti liai jaučiame visas savo dva sios kertes, jeigu nesugebame to jausmo valingai pakartoti? Atrasti, ir laimingam kaip dar želinukui straksėti ant vienos kojos: bitute pilkoji, iš kur?. . Arba priešingai: išmatuotas tūris, uždarų sienų ribojamas, tartum prasiplečia, kai atsisako me dalies to, ką žinojome apie jį. Kai laisvanoriškai trumpam paverčiame žinomą į nežinomą, kad taip griežtai neatsiribotų. Pagaliau, kad ir detales užmir šę, bandytume atkurti. Nelaimingi tie žmonės, kurie nebandė nors dviratį išrasti iš naujo. Praėjo jau ■ tiek metų, Vilius šūkteli, po to ilgai niū niuoja šią frazę, šaipydamasis iš drungno liūdesio. Žino, ir kauks dar, bet nenori, kad vie na kuri būsena užvaldytų ne grįžtamai. Santykių įvairovė, perdėta daiktų vertė, tiki Vi lius, kurią, tarkim, išsigalvojau,
,,... išvažiavai taip greitai, nelaukęs net mano atsakymo. Dabar pasakyčiau į tai: mano buitis, buvusi negyva ir sle gianti, kartais juokinga, ramsto mane. Kaip sienos, kaip sietas nepateisinamam savęs pasmer kimui ir tam spinduliuojančiam pasauliui, kuriame aš savaran kiškai galiu žengti du žings nius. Gal iššaukiančiai skamba. Juk buitis, sakoma, tėra viso pasaulio, pripildyto daugybės žmonių bei asmenybių, nuot rupa. Nenoriu ja džiaugtis, kaip išalkęs duonos trupiniais. Ieško ti tobulybės ties horizontu, tu rint pasaulėlį, kurį galima sta tyti, perstatyti, išgalvoti deta les? Pačias reikalingiausias, gal net iš vaikystės ar kitos tokios iliuzijų šventės. Tavo įsitikinimai, broli, prak tiški ir nepalenkiami. Ir tikrai, ar paklusę mes taip turtinsime vienas kitą? — V."
Išvykdamas brolis į molinę vazą primerkė smilgų. Gyvybe ir trapumu Viliui dvelkteli. Daugybę amžių gyvename tarp daiktų nedužtamų ir dūžtamų. Bet negalime, tiki Vilius, atsi sakyti dūžtamų, kaip negalime atsisakyti visko, kas pažeidžia ma ir tuo nuo mūsų priklauso ma. Ką reikia leisti švelniau. Į ką be atsako galima kreiptis: pasigailėk manęs tokio — savęs negailinčio, duok geriausią nors iš blogiausio, kad atrodyčiau laimingas, smilgele mano tarp rankų.
ATRAMOS IEŠKOJIMAS A. Valiulio apsakymo negali ma tinkamai suprasti probėgš mais tepermetus akimis. Akivaiz di „Sielos sienų" priklausomy bė fragmentinei psichologinei prozai, reikalaujančiai aktyvaus „kuriamojo" skaitymo.
Apsakymas yra tarsi vieno dvasinio išlydžio paveikslas. Sj paveikslą galėtume suprasti kaip sužaloto žmogaus vertybi nės orientacijos pasikeitimo vaizdą: netekęs galimybės akty viai gyventi fiziškai, atramą ir perspektyvą herojus atranda dvasiškai persitvarkęs, naujai suvokęs santykius su daiktais ir žmonėmis. A. Valiulis gražiai mums primena problemą: ar dvasinis atsinaujinimas, buities įveikimas reikalingas tik luo šiems. . . Apsakymo privalumas yra ir darni kompozicija, ir sklandus frazės tekėjimas. Sąmonės jude siams perteikti vykusiai panau dojamos elipsės. Vis dėlto iki galo autorius kalbos dar nėra įvaldęs — nemaža nesklandžių posakių, kai kuriose vietose perdėm surizgusi mintis. Tačiau tai nesukliudo pajusti apsakyme turtingą ir įtikinamą žmogaus
kažkas sušyla žiūrėdamas į ugnį tolimą tos moters akys liejas man ant rankų ant pečių jaučiu pavirsiu aš spalva tam rėmų amžinumui padėkot — išnirsiu vėl proamžiuose kažkam ant rankų tai būsi nebe tu tik
XXX viskas taip yra ir sodas, žiedai saulėlydy išmirkę šešėliui praslenkant nubyra į ankštą žolę į kurią dangus lyg traukinys artėja ir blaškos nuojauta balta balta pilnoj rugpjūčio taurėj lietus pailso sodo basas vaikas jau tolsta į anapus per žemei artimą šalnotą kuždesį ir duonos kvapas linguoja ajeruos — nepasiliks tik
vardas ir gėlė didžiajam Dailininkui Rudeniui prie kojų išsiblaškyk — šviesa artėja nuo žvakėm kvepiančių laukų lanku dangus paliečia plaukus paveikslas išbaigtas tiktai dar trūksta tavo žvilgsnio kurį turiu prieš aušrą prisimint kai kvepia žvakėm rudeninėm
PAVEIKSLAS
pakvimpa rudeninėm žvakėm (lyg iš senų paveikslų viskas
XXX
diena — pilkai žvynuotoji angis atgis tarp popierių ir plytų smilksanti dvasia visa lyg užsipildys tuo dangaus ritmu kurį tu vadini laiku arba žydėjimu
plazdėjimu tų ežerų užuolaidti klaidų vis čaižančių išblyškusius sapnus sūnus aš būsiu atminčiai ir trupanti anglis angis žvynuota artinas lyg ne diena — naktis Rita MINIKAUSKAITE VAIZDUOTES
EILĖRAŠTIS ŽINOJIMO
Kai grodavai, tavo muzika kvepėdavo tvankia pietų naktim, vienišu žibintu akloje tamsoje, vienatve ir vynu ir retkarčiais lėtu įkaitusiu vėju, kai grodavai buvo maža paslaptinga erdvė, ilgesys, ant stalo traukinio bilietas į tolimą uostą, jis kvepėdavo jūra,
Tai dar tavo ranka padėtas ilgesio valgis begaliniam lauke pačiam dangaus pakrašty šermukšnio įkaitusi uoga išdegins dėmę lūpų kamputy —
žiūrėk, — pasakysiu, — nes tie violetiniai spalio žvaigždynai — tai tu, kai dar nieko nebuvo, ir mes — ne daugiau už vieną sidabrinį lapą akvareiinio medžio viršūnėj, kai groja lyg smuikas. PERSPĖJIMAS
Negaląskite prieš naktį peilio — jo ašmenys gali perpjauti jūsų sapnus, kurie ir be to būna trumpi ir skausmingi —ne šiaip sau kalbu — ašmenys gali perpjauti jūsų gyvenimą pilną džiaugsmo ir baimės, kuris ir be to būna trumpas, negaląskite peilio, sakau, jis gali perpjauti tuos, kuriuos mylite.
■
Giedrius VILIONAS
Oksanos KUBILIŪTĖS nuotr.
EILĖRAŠTIS
ar tu žinai, jog esi ižas Gruodžio upėje? ir tu ištirpsi, o kranto medi, nukapotom šakom ir šaknim tavo siela ir didžiausia Gruodžio šventė tavo buvimo namai ir tavo kentėjimas gimstant ir tu.
ILGESIO EILĖRAŠTIS
pasaulį. I
kambarys kvepėdavo jūra, jūra kvepėdavo mintys---------vieniši žibintai akloje tamsoje.
4 Tarybinis studentas
Kodėl mūsuose yra dar ne maža tokių individualistų? Prie žasčių, žinoma, daug. Tačiau viena svarbiausių, man atrodo, ta, kad mes nemokame arba nesistengiame suformuoti ir iš ugdyti grupių kolektyvų. Ge riausiu atveju grupės kuratorius atrenka grupės aktyvą — kom jaunimo ir profsąjungos organi zatorius, grupės seniūną, palai ko su jais tam tikrus ryšius ei namiesiems reikalams tvarkyti, aktyvas kiek įstengia palaiko betarpiškus ryšius su grupės na riais ir tuo „kolektyvinė" gru pės veikla baigiasi. Bet vien kasdieninių, pasakyčiau formalių ryšių kolektyvinei veiklai gru pėje jokiu būdu nepakanka. Pedagogikoje yra nustatyta, kad kolektyvas turi būti ugdo mas nuosekliai ir laipsniškai, siekiant vis glaudesnės jo na rių sąveikos. Remiantis šia teori ja, akademinės grupės kolekty vo formavimo pirmasis etapas būtų tai, kad, sakysime, kurso kuratorius pateikia pradžioje vi siems grupės pirmakursiams vie ningus, aiškius, konkrečius reika lavimus. Antrame etape kurato(Tęsinys. Pradžia Nr. 28)
Formuoti studentų kolektyvą riaus reikalavimai tampa grupės aktyvo reikalavimais kolektyvui, trečiame — pradeda atitinkamus reikalavimus ' kelti vieni kitiems grupės draugai ir, pagaliau, ket virtame etape kuratoriaus reika lavimus grupės nariai, kaip as menybės kelia patys sau. Tokį, trumpai tariant, kolektyvo for mavimo kelią yra pateikęs įžy mus tarybinis pedagogas A. Makarenka. Aukštojoje mokykloje egzis tuoja du kolektyvo struktūros tipai: institucinis kolektyvas, ku ris . funkcionuoja ideologinių vertybių pagrindu. Šios verty bės atspindi mūsų visuomenės pažangią raidą — komunistinius įsitikinimus, socialinius motyvus bei dorovines normas. Konkre čios šio tipo formos — tai stu dentų pirminės komjaunimo, profsąjungos organizacijos ir akademinės grupės. Ir antrasis tipas — neinstitucinis kolekty vas, arba mažosios grupės. Jos turi tam tikrą struktūrą ir atsi randa asmeninių interesų, sim patijų, draugystės pagrindu. Nors šios grupės ir atspindi dalį ideo
logijos vertybių, daugiausia jos remiasi asmeniniais faktoriais, kartais — klaidingai suvoktomis vertybėmis. Tarpusavio santykių ugdymas kolektyvuose ir grupėse priklau so nuo to, kaip studentai su pranta vienas kitą ir patys sa ve. Čia labiausiai netinka per didelis arba per mažas įvertini mas. Turi tam tikros įtakos šiuo se santykiuose ir kolektyvų bei grupių narių bendravimo formos ir pobūdis, savitarpio suprati mas, kalbos tonas bei turinys, emocingumas ir kt. Nors kolektyvas nuo mažo sios grupės iš esmės skiriasi, studentų socialinėje veikloje tinkamiausia tokia padėtis, kai abu šie komponentai sutampa ne tik savo struktūra, bet ir dvasinėmis vertybėmis, o svar biausia — studentų santykiais. Asmeniniai santykiai formuo jasi lygiagrečiai su> pačiu kolek tyvu. Pradžioje šie santykiai bū na daugiau ar mažiau chaotiški, nerišlūs, atsitiktiniai. Pamažu ima atsirasti grupės kolektyve vis reikšmingesni visuomeniniai
PROTO TEATRAS, DANGUOLĖ IR MIMAI
Menas yra svarbus veiksnys, formuojantis visuomenę, bu riantis žmones į kolektyvą. Vie na iš meno sferų — teatras — vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Egzistuoja keletas teatro rūšių (eksperimentinis, modernusis, langų Ir kt.), ku rios išlaiko pagrindinius teatro principus, remiasi tais pačiais teatro kanonais, o skiriasi Iš raiškos formomis. Teatro atšaka — pantomima — charakterizuojama kaip iš raiškos bei judesio menas. Ši teatro rūšis kaskart darosi ak tualesnė, kaskart susilaukia vis daugiau žiūrovų. Pantomimos specifika pasireiškia tuo, jog vaizdo kūrime, kontakte su žiūrovu nedalyvauja svarbiau tvirtas žmogus. Pirmiausia — sia komunikacijos priemonė — savo dvasia. Tokių žmonių kū kalba. Kalbą keičia išraiškos nai būna užgrūdinti, o jų min bei judesio sintezė, perteikia tys pasiekia žiūrovus, uždega ma plastika. Mokslo ir techni juos. Aktorius Į sceną turi išei kos amžiuje, kai paspartėjo ti tartum Heraklis. Tačiau ab daugelio reiškinių evoliucija, soliutų poveikį žiūrovui lemia pantomima tapo veiklos sfera, ne tik aktoriaus sugebėjimas kurioje žmogus atgauna pusiau būti dirigentu, bet, kaip ir kie svyrą, gali ramiai {vertinti sa kviename darbe, veiklos prakti ve istorijos kontekste. Ši teat ka. — Danguolė).. > ro rūšis savo racionalumu prlXXX męna Rene Dekarto filosofiją ir Pirmą kartą pantomimos tru reikalauja intelektualaus žiūro pės ieškojau tą dieną, kai turė vo, todėl ją pavadinkime pro jo vykti naujų narių priėmi to teatru. mas. Teatro salėje buvo. tam Pantomimos šmėkla klaidžioja siau nei prieblanda, ir grupelė Universiteto koridoriais. Vėly žmonių viduryje salės atrodė vais vakarais blausioje fojė tartum maža sala okeane naktį. šviesoje ritmingai juda mimų Pro atviras duris scenos gilu kūnai. Retkarčiais pasigirsta moje veržėsi ryški šviesa. Pa šūktelėjimas, atodūsis, žodis. galvojau, jog režisierės reikia Vyksta trenažas. Žvakė... Įtū ieškoti būtent ten, kur daug psiąs. .. Atsistojam ant galvos. šviesos. Ankštame kambarėlyje Darom! (Aktorius turi būti jos nebuvo. Vikrus vyrukas pa
sakė, kad ieškočiau salėje ir šūktelėjo jai. Nuo kėdės pakilo viena mergaičiukė, rasi niekuo nesiskirianti nuo kitų ten bu vusių žmonių. — Režisiere, — kreipiausi. Ji nustebo ir prisipažino: ma nęs taip niekas nevadina, sa kyk stačiai — Danguole. Nie kaip negalėjau suderinti papras to vardo ir proto teatro kūrė jo, todėl dar ilgai man teko jaukinti tą vardą sau ar save tam vardui... , XXX Lietuvoje pantomimos mūza
tikslai, vis didesnę reikšmę ir aiškesnę vietą užima nauji, su dėtingesni uždaviniai. Šių tikslų bei uždavinių sprendimas, kliū čių įveikimas skatina ieškoti to bulesnių santykių tarp kolekty vo narių. Vadinasi, taip tarpsta, tobulėja, tvirtėja ir patys san tykiai, taip auga studentų mo kymosi ir visuomeninė veikla. Maždaug tris ketvirtadalius laiko studentas praleidžia palai kydamas santykius su draugais akademinėje grupėje. Grupės kolektyvas, jo lyderiai turi da ryti didelę įtaką visai studen to veiklai. Todėl reikia pasirū pinti, kad jau pirmame kurse seniūnais, komjaunimo vadovais, proforgais būtų renkami autori tetingi asmenys. Mūsų tyrimai rodo, kad šie grupių lyderiai tada turi autoritetą tarp draugų, kai jų plati erudicija, aukš ta kultūra, didelis poreikis ben drauti, ryškūs tokie brudžai, kaip tikslumas bei organizuotu mas, mokėjimas bei sugebėji mas kitus organizuoti, principin gumas, žavumas. Tačiau ne visa da oficialūs ir faktiški lyderiai
Teatro kritikai atkreipė dėmesį į nacionalinių tradicijų ir muzi kos plastikos sintezę, pažymė jo trupės perspektyvumą (tru pės artistai buvo jauniausi fes tivalyje). XXX — Daugeliui žmonių teatras, muzika, dailė yra svajonė, kuri tūlo lieka neįgyvendinta. Gal sunku tapti Jūsų trupės nariu, jeigu nesi lankęs teatro studi jos, šokių ratelio? — Man svarbiausia žmogus, jo vidus. Žmogus kaip asmeny bė. Mimu jį galima padaryti. Nesu patenkinta mūsų spek takliais. Jaučiu, kad ir pačiai reikia tobulėti. Į trupę ateina tokie žmonės, kuriems nuimi raištį nuo akių j žinai, kad to liau jie eis patys savomis kojo mis. — Danguolė yra toks žmogus, kuris sukuria erdvią kitiems.
sutampa. O reikia, kad jie su taptų. Bet tam reikia žinoti kiekvieno studento bendravimo aplinką ir krypt ngumą. Pastara sis, kryptingumas yra trejopas: 1) asmeninis, 2) visuomeninis ir 3) neutralus, „dalykinis" kryp tingumas. Pirmajame kryptingu me dominuoja tokie motyvai, kaip privati gerovė, asmeniniai pasiekimai, la kymasis savo įsiti kinimų; antrajame — visuome nės, kjolektyvo, kitų žmonių in teresai (tik čia įsidėmėtina, kad asmenybės visuomeninis kryp tingumas nekoreliuoja su stu dento mokymosi pažangumu, o egoistinių polinkių turi ir taip vadinami geri studentai); trečia jame — veikloje atsiradę mo tyvai: žinių, kūrybos, darbo, tiesos ieškojimo poreikiai ir pan. Kuo tinkamesni bus lyde riai grupėse, tuo glaudesni bus studentų tarpusavio santykiai akademinėje veiktoje, tuo tur tingesnė bus jų asmenybė, tuo tvirtesni bus kolektyvai, tuo brandesnis bus mūsų akademi
nis jaunimas. Doc. Kazys POŠKUS
— Vienas jos mimų. , .. .Tuomet, kai ji valkščiaja pirštų galiukais po sceną ir užkalblnėja savo vaikus (taip ji vadina mimus), kad jie būtų gražesni, geresni negu yra — Danguolė pasidaro didelė, stip ri (tikra režisierė), o jos žo džiai įgauna magišką galią. .. .Nebijokit būti savimi. Scenoje reikia taip pat gyventi, o ne rodyti, kad gyveni. Žiū rovas nemėgsta apgaulės. Ir įsidėmėkit, kad negalima žiū rovui atsukti nugaros. Tai būtų nepagarba. .. XXX Pantomimos šmėkla klaidžioja Universiteto koridoriais. Vėly vais vakarais blausioje fojė šviesoje ritmingai juda mimų kūnai. Retkarčiais pasigirsta šūktelėjimas, atodūsis, žodis. Vyksta trenažas... Audra ŠIMAITYTĖ
LIETUVOS TSR AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJA, VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO
KIEMO TEATRAS
1985 m.
REPERTUARAS
spalis
Teatro salėje
lapkritis
gruodis
J. Marcinkevičius TEATEIN1E TAVO KARALYSTE, ŽMOGAU (poezijos spektaklio di.pt.) 18,19. paslrodė palyginti neseniai — tik prieš keliolika metų. Prie Jaunimo teatro Modris Tenisonas įkūrė pantomimos trupę. Kituose teatruose egzistavo pa vienės grupelės, tačiau jos ne turėjo tvirtų pozicijų. Danguo lė Bagdanskaitė užsiėmimus lan kė geležinkeliečių kultūros rū muose. Kad ji tapo režisiere bei pantomimos trupės įkūrėja Universitete kaltos tiktai aplin kybės. Prieš penkerius metus Danguolė ir keli jos draugai pa statė pirmąjį spektaklį „Mes ir spalvos". Paskui buvo „Voras“, „Siena", etiudai bei improviza cijos, Teatro vakarai. 1982 metais trupė dalyvavo pantomimos festivalyje „Mimparadas-82" Leningrade, kur Universiteto atstovai pademon stravo Belos Bartoko plastinę interpretaciją „Sonata dviems fortepijonams ir mušamiesiems“.
S. Beketas LAIMINGOS DIENOS (dramatiškai komiškas žaidimas) 2,3.
Z. Skujinis JAUNO ŽMOGAUS MEMUARAI
16,17.
GELMIŲ ŽUVYS (poetinis spektaklis)
23,24.
A. Mikuta
V. Siavkinas ORKESTRAS (drama)
29,30.
numatoma premjera Kobo Abė VERGŲ MEDŽIOKLĖ
Ž. Anujis EURIDIKE (drama)
14,15.
Teatro vadovas — LTSR n. a. V. LIMANTAS
Pradžia 19,30. Bilietai parduodami valandą prieš spektaklį teatre (Universite to 3.) Įėjimas per Sarbievijaus ir Didįjį kiemus tel. 61-40-96.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 2311. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV15544. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas“. Telefonai — 611170, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 -Tneaiisnl cryAesrr — opran napntoMa, pesrropara, aoMMieia komcomoas, npo^KOMa opa«"m TpyAOuero npacnoro snaiisn ■ Apymfhi napoAoa BnaanoceKoro ynuneporera nu. B. Kascynaca. Ha ahtobckom s3MKe. PeAaKTop A. AnnuiTac.
Redaktorius A. LIPŠTAS