>-OO<XX><><><XX>O<>CK><X><X><X><><į
VMŲ SAUU PUOLAT AHAI; VttNV KITAU
tara/Binis
LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 29(1328)
1985 METŲ SPALIO 15 D. ANTRADIENIS J
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP
KRYPTIS Į GRUPĘ Universiteto komjaunimo ko mitetas, tobulindamas savo vei klą, pagal nūdienos partijos rei kalavimus visą dėmesį sutelkė | grupės komjaunimo organiza ciją. Gerinamas vadovavimas grupių komjaunimo organizaci joms, įvairiomis priemonėmis aktyvihama jų veikla. Ką pa vyko pasiekti, dirbant šia kry ptimi, geriausiai atspindi rugsė jo—spalio mėnesiais vykstanti ataskaitinė-rinkiminė kampanija Universiteto komjaunimo orga nizacijoje. Šiuo metu jau dešim tyje fakultetų užbaigtos ata skaitos ir rinkimai. Todėl gali me visapusiškai aptarti grupių komjaunimo ataskaitinius-rfnkiminius susirinkimus, įvertinti tuos teigiamus poslinkius, ku rie pasiekti komjaunimo orga nizacijoje per praeitus metus, nurodyti esamus trūkumus, spręstinas problemas. Šių metų ataskaitlnei-rinkiminei kampanijai būdingas daly kiškumas, aptariant komjauni mo veiklą, vykdant TSKP CK nutarimą „Gerinti partinį vado vavimą komjaunimut ir didinti jo vaidmenį komunistiškai auk lėjant jaunimą". Ataskaitos ir rinkimai ypatingi ir tuo, kad jie vyksta mūsų partijos ir vi sos šalies svarbių įvykių išva karėse: ruošiamės deramai su tikti TSKP XXVII suvažiavimą. Daugelio grupių ataskaitiniairinkiminiai susirinkimai paliko gerą įspūdį, kėlė optimistinę nuotaiką. Grupių komjaunimo aktyvas ne tik (domiai j turi ningai dirba, bet ir kruopščiai ruošiasi atsiskaityti grupės ko lektyvui. Norisi paminėti keletą grupių. Tai Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybės II kurso (sekretorė A. Sobčlkaltė), istorijos specialybės II kurso (sekretorė J. Samauskaitėj, Fi lologijos fakulteto lietuvių kal bos Ir literatūros specialybės III kurso (sekretorė R. Grandaltė), Fizikos fakulteto II kur so radiofizikų (sekretorius A.
Brazdeikis), Ekonominės kiber netikos ir finansų fakulteto eko nominės informacijos specialybės IV kurso (sekretorė R. Mackonytė), grupės, kuriose gyvai buvo aptariami atlikti darbai, numatomos gairės tolimesnei veiklai, keliamos kritinės pasta komjaunimo bos aukštesniems žurnalistikos organams. <Stai kurso komspecialybės II jaunuoliai jau metus šefuo ja Kauno valkų namus, ir pa grįstai kritikuoja fakulteto bei Universiteto šefavimo sektorių, kuriam labai trūksta iniciaty vos. III kurso 3 grupės litua nistų komjaunimo organizacijos sekretorė R. Grandaitė detaliai atsiskaitė komjaunuoliams, panagrinėjo trūkumus, problemas, dėl kurių nejvyko viena ar ki ta priemonė, nepagailėjo griež tų žodžių nepažangiems grupės studentams. „ Ten, kur susirinkimams iš anksto buvo gerai pasirengta, ir turinys, ir organizacinis lygis mus patenkino. Išsamūs praneši mai, dalykiški pasisakymai, kon struktyvūs nutarimai — tai sėk mingos grupių komjaunimo vei klos per visus mokslo metus atspindys. Labai svarbu, kaip dirba gru pės komjaunimo organizacijos sekretorius. Nieko nuostabaus, kad dalis akademinių grupių komjaunimo organizacijų ne sprendžia aktualių veiklos pro blemų, netgi akivaizdžiai de monstruoja visišką pasyvumą — mat pats grupės komjauni mo sekretorius atsainiai ir pa viršutiniškai žiūri į savo parei gas. Pabuvojus Fizikos fakulteto II kurso II fizikų grupės (sek retorė L. Pukinskaitė), Filologi jos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės III kurso II grupės (sekretorė D. Narbu taitė), Prekybos fakulteto pre kių mokslo III kurso (sekretorė N. Lengaudaitė) komjaunimo or ganizacijų susirinkimuose susi daro (spūdis, jog komjaunuoliš
ka veikla šių grupių gyvenime užima vieną iš paskutinių vie tų. Tačiau šių grupių studentai neslepia, jog norėtų kuo turi ningiau praleisti studijų metus, įsijungti į aktyvesnę, prasmin gesnę veiklą. Anksčiau minėtos Fizikos fakulteto grupės audrin gose diskusijose atvirai kėlė to kio savo pasyvumo priežastis. Daugumos nuomone, grupės komjaunimo organizacijos sek retorės abejingumas, neparei gingumas — viena iš priežas čių. Fakulteto komjaunimo ko mitetas, matydamas, kad L. Pu kinskaitė tarp grupės komjau nuolių neturi autoriteto vis dėl to rekomendavo ją išrinkti į fa kulteto komjaunimo komitetą. Tokie ir panašūs atvejai sukelia studentų nepasitikėjimą fakulte to komjaunimo komitetu. O jam tenka išties svarbus ir at sakingas uždavinys — pasiekti, kad kiekvienoje akademinės grupės komjaunimo organizaci joje vyrautų darbinga ir prin cipinga atmosfera. Kaip vertinti Prekybos fakul teto komjaunimo komiteto (sek retorius R. Tamošiūnas) darbą organizuojant ataskaitinę-rinki minę kampaniją? Taip ir nepa vyko Universiteto komjaunimo komiteto nariams aplankyti pa gal grafiką numatytų susirinki mų, kurie arba dėl neaiškių priežasčių nejvyko, arba buvo atidėti, iš anksto nepranešus. Toks „slapstymasis" nežada nie ko gero. Trumpa grupių komjaunimo ataskaitinių-rinkiminlų susirin kimų apžvalga atskleidžia rim tus trūkumus. Fakultetų kom jaunimo komitetai privalo ge rinti vadovavimą grupių kom jaunimo veiklai: atsisukti vei du Į grupę. Sla kryptimi dir bant sutelkti savo pastangas — artimiausias uždavinys.
TSKP XXVII ir LKP XIX suva žiavimus. Fakulteto specifika ir profilis lemia, kad pagrindinė mūsų ga mybinė veikla yra pedagoginisauklėjamasis darbas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengi mas švietimo, mokslo, kultūros veiklai. Todėl Filologijos fakul teto partinė organizacija ir partinis biuras 1984/85 m. m. nuolat skyrė dėmesį mokymo proceso idėjiniam kryptingumui stiprinti, studentų savarankiško darbo įgūdžiams skiepyti, busi mųjų specialistų idėjiniam, poli
vieni vakarais šokdavom ir dai nuodavom, bet koncertavom ir vietiniams gyventojams. Kiek vieną savaitgalį ruošdavom mi ni etnografines ekspedicijas, kurių metu užrašėm įdomesnes dainas, pasakojimus. Ir šiemet neketinam rankas sudėję sėdė ti. — Ne, aš dar ne ansamblio narė, — juokiasi žvitriaakė mer gaitė. — Bet mėgstu dainuoti, šokti — noriu turėti daugiau draugų... Vienas po kito pajuda auto busai. Kitą rytą jau skardės studentų balsai laukuose, soduo se, kris į dėžes raudonšoniai obuoliai, žemėtos bulvės. . .
teigiamai atsiliepė pagerėjusiam studentų lankomumui ir pažan gumui: jeigu 1984 m. pavasarį fakultetas užėmė paskutinę (XI) vietą Universitete (pažangumas — 85,87%), tai' 1985 m. žie mos sesijos pažangumas — 95,32% (V vieta), o pavasario sesijos pažangumas — 94,45%. Žymiai sumažėjo skolininkų skai čius: nuo 166 praėjusiais metais iki 75 šiemet. Šiuo metu sko lininkų praktiškai nebėra. Nežiūrint tam tikrų teigiamų poslinkių, fakulteto akademinia me darbe tebėra nemažai spra gų, taisytinų dalykų. Matyt, ak tyvesnė galėtų būti studentų MAK'o veikla, ryškesnis pačių komjaunuolių vaidmuo, stiprinant darbo drausmę, kovojant už
pažangumą. Vieša, kritiška kom jaunimo grupės nuomonė, kom jaunuoliškos nuobaudos, ryškes nė diferenciacija VPP atestaci jos metu, o V kurse — skirstant jaunuosius specialistus į darbą, — visa tai tebėra nepilnai iš naudotos drausminimo ir auklėji mo formos. Kita vertus, šioje srityje daugiau turėtų dirbti ka tedros, ypač lituanistų ir rusistų. Kaip pažymėjo prodekanas R. Sideravičius, jos per mažai kontroliuoja seniūnus, paskaitų lankomumą, dėstytojų darbą. Efektyviau turėtų būti išnaudo jamas pratybų laikas, kurį reikia skirti ne tik namų darbų kont rolei, bet ir individualiam stu dentų darbui. (nukelta į 2 psl.)
Niką AUKSTAITYTE Aleksandro JUOZAPAICIO nuotr.
V. BERNATONlENfi, WU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja
DIRBTI DALYKIŠKAI Rugsėjo 30 d. įvyko Filologi jos fakulteto partinės organiza cijos ataskaitinis-rinkiminis susi rinkimas, kuriame dalyvavo LKP CK sekretorius L. šepetys, LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras, LKP CK narys H. Zabulis, LKP Vilniaus m. Le nino rajono komiteto pirmoji sekretorė G. Saltenienė, Univer siteto partinio komiteto sekreto rius V. Gobis, Universiteto pro rektorius B. Sudavičius. Buvo išklausyta partinio biuro ataskai ta už 1984/85 m .m. ir aptarti fakulteto uždaviniai, sutinkant
į KOLŪKIŲ LAUKUS Į kolūkius, tarybinius ūkius, vaisių, uogų ir daržovių perdir bimo fabrikus išvyko jau antro ji studentų pamaina. Prie Mo lėtų. rajono Inturkės kolūkio autobuso vietoje įprastinio iš važiuojančių klegesio girdėjosi daina. — Daina, šokis mus kaip tik ir jungia, — nusišypsojo ilga kasė mergina. — Istorijos fa kulteto etnografinis ansamblis jau nebe pirmi metai drauge vyksta j rudenio talkas. — Pernai dirbome Pasvalio rajone, Naradavoje, — ansam blio vadovas, IF V kurso stu dentas Vytautas Musteikis. — Ūkio vadovai mumis liko pa tenkinti — obuolių pririnkdavom dažnai po dvigubą normą. Ne tik dirbom, ne tik patys
tiniam ir doroviniam auklėjimui tobulinti. Partinis biuras kartu ' su dekanatu, katedrų vedėjais, dėstytojų kolektyvu rūpinosi, kad visos komunistinio auklėji mo kryptys, formos, metodai padėtų formuoti studentų moks linę marksistinę pasaulėžiūrą, aktyvią gyvenimo poziciją. Akademiniu darbu fakultete nuolat domėjosi mokymo komi sija, kuriai vadovavo partinio biuro narė L. Lisenkaitė. Griež tos ir nedviprasmiškos priemo nės, kurių ėmėsi dekanas A. Girdenis ir naujoji administracija