LEIDŽIAMAS NUO 1»5«
METŲ
C,<\QVBI I )l!’>
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
BALANDŽIO
15
D.
Nr. 30(1329) 1985 METŲ SPALIO 22 D.
ANTRADIENIS
KAINA 2KAP.
TREČIASIS TARYBŲ SĄJUNGOJE SPALIO 9 DIENĄ UNIVERSITETO AULOJE ĮVYKO įSKILMIN. GAS VVU TARYBOS POSĖDIS. JO METU UNIVERSITETUI BUVO ĮTEIKTAS EUROPOS AUKSO MEDALIS UŽ PAMINKLŲ APSAUGĄ. VVU TAPO TRECIUOJU OBJEKTU TARYBŲ SĄJUNGOJE, KU. RIAM ĮTEIKTAS SIS APDOVANOJIMAS.
Šventiška nuotaika tvyrojo salėje, užlietoje daugybės lempų bei prožektorių šviesa. Šventiš kai nusiteikę rinkosi joje Uni versiteto darbuotojai: profeso riai, docentai, dėstytojai, įvairių visuomeninių organizacijų atsto bruzdėjo minia vai. Neramiai žurnalistų, fotografų, operatorių, vietos, ieškančių patogesnės rakurso, nekantriai įdomesnio laukiančių, kaip ir visi susirinatvykusių kusieji, j iškilmes svečių. Plojimų sugarbingų tinkami įžengia į aulą Universi teto rektorius, prof. dr.
Jonas
Kubilius,
Europos premijų už
paminklų
apsaugą fundatorius,
dr. Alfredas Toepferis, Europos
premijų už
paminklų apsaugą
kuratorijos narys, prof. dr. Zyg
muntas
Sviechovskis,
LTSR
Aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministras H. Zabu
lis, LTSR Užsienio reikalų mi nistras V. Zenkevičius, LKP Vil
niaus miesto komiteto sekreto rė V. Klikūnienė, Vilniaus mies
to
LDT
Vykdomojo komiteto
pirmininkas A. Vileikis, LTSR Aukštojo ir specialiojo viduri--
nio mokslo ministro pavaduoto jas V. Pranaitis ir kiti.
Sugaudžia
vargonai. Sodrūs,
iškilmingi garsai užplūsta salę, atsimuša į aukštus tus, apgaubia
jos skliau
į viršų besistie
biančias kolonas. O po to įsi vyrauja tyla. Kalba Universite to rektorius.
metų, tampa savotiškais atskai tos momentais, ypatingą žavesį turinčiu ritualu. Tačiau šios dienos šventė — ne iš tokių. Ir ne vien todėl, kad netradici nė, vienintelė tokia. Manyčiau, ji reikšminga ne tik Universite tui, bet ir Vilniaus miestui, vi sai mūsų tautai. Tokie įvykiai, kaip šiandieninis, ne tokie jau dažni. Jie nori nenori išmuša iš kasdienybės provėžų, skatina pamąstyti ne tik apie dabartį, bet ir praeitį, paakina imtis naujų darbų. Ilgai buvo ruoštasi šiai šventei. Omeny turiu ne vien susirašinėjimo su Kuratorija laiko tarpį, kai, sužinoję džiugią nau jieną, derinome iškilmių deta les. Tas ruošimasis prasidėjo daug anksčiau, dar toli gražu
Trumpoje kalboje Haraldas Langbergas padėkojo Universi teto vadovybei už atliktą dide lį darbą, už parodytą pavyzdį išsaugant unikalų architektūros ansamblį. Po jo platų praneši mą perskaitė Europos premijų už paminklų apsaugą kuratorijos narys, prof. dr. Zygmuntas Sviechovskis, apibūdinęs senojo Universiteto architektūros ypa tumus, paminėjęs tuos sunku mus, kuriuos teko įveikti restau ruojant Universiteto rūmus, pri taikant juos šiandienos porei kiams tenkinti; pažymėjęs res tauratorių, architektų, dailinin kų meistriškumą, dideles rekto riaus, visos Universiteto vado vybės pastangas ir atkaklumą puoselėjant senąją Alma Mater Vilnensis architektūrą bei tra dicijas. Po trumpos daktaro Alfredo Toepferio kalbos — kulminaci nis iškilmingo posėdžio momen tas: gaudžiant vargonams Euro pos premijų už paminklų apsau gą kuratorijos pirmininkas, me nų magistas Haraldas Langber gas įteikia aukso medalį Uni versiteto rektoriui, prof. dr. Jonui Kubiliui. ,-Gaudeamus igitur" skamba po aulos skliautais, palydėdamas rektoriaus padėkos žodį, kelda mas pasididžiavimą Universitetu, skatindamas toliau dirbti jo la-
GERBIAMIEJI UNIVERSITETO SVEČIAI, KOLEGOS, ramią mū sų Almae Matris kasdienybės tėkmę šiandien vėl pertraukė šventės džiugesys. Iš sykio pa sakysiu — ne eilinės. Mudar lasų džiaugsmą biau didina nekantriai lauktų garbingų svečių apsilankymas. Dalyvauti iškilmėse atvyko Eu ropos premijų už paminklų ap saugą fundatorius dr. Alfredas Toepferis iš Hamburgo, Euro pos premijų už paminklų ap saugą kuratorijos pirmininkas menų magistras Haraldas Lang bergas iš Kopenhagos ir kura torijos narys, profesorius dakta ras Zygmuntas Sviechovskis iš Varšuvos. Jūsų apsilankymą, brangūs svečiai, Vilniaus univer sitetas laiko sau garbe. Širdin gai sveikiname, linkime malo nių įspūdžių ir tikimės, kad tie lūkesčiai bei troškimai, su ku riais vykote pas mus, nebus apvilti. Penktąjį šimtmetį skaičiuojan tis, vienas iš seniausių visoje Rytų Europoje Vilniaus univer sitetas per laiką išpuoselėjo tu riningas tradicijas, kuria naujas. Kaip iškiliausi metų rato taš kai iškyla ypatingos, visų lau kiamos dienos, įprasminančios ar bent jau paįvairinančios kas dienybę. Be bendrų viso Uni versiteto švenčių, kiekvienas fakultetas, net katedra dar turi savąsias. Daugiausia jos tradici nės — pasikartodamos metai iš
ne tik kad nieko nežinant, bet nė neįtariant apie taip puikiai bent jau vieną darbo etapą vainikuosiančią pabaigą. Buvo tik labai aiškus savo prieder mės suvokimas, noras išsaugoti tai, ką šimtmečius kaupė istori ja ir kas mums toli gražu ne vis vien. Tačiau kol kas esu priverstas kalbėti užuominomis, Kaip tik tuo dar ypatinga šios dienos šventė — ne tik mūsų svetingumas, bet ir pats jos pobūdis lemia, kad turime prašyti sve čius jaustis kaip namie pačia tiesiogine šio posakio prasme. Todėl ir leiskite dabar žodį su teikti Europos p remi jų už paminklų apsaugą kuratorijos pirmininkui, menų magistrui Haraldui Langbergui.
bui, saugoti tai, ką vertingo yra sukūrusios praėjusios karlos. XXX MOŠŲ INFORMACIJA
Europos premijų už paminklų apsaugą priešistoriją galima skaičiuoti nuo 1931 metų, kai Atėnuose buvo pasirašyta Tarp tautinė bendradarbiavimo sau gant kultūros paminklus sutar tis. Netrukus prasidėjęs Antra sis pasaulinis karas pavertė griuvėsiais daugelį tų paminklų, kuriuos buvo numatyta saugoti. Daugelyje šalių senosios archi tektūros pastatų neatstatinėjo: aklai paklūstant audringos mo kslo ir technikos revoliucijos, sparčios urbanizacijos reikala vimams jų vietoje buvo stato mi nauji, modernūs, atitinkantys laiko dvasią. Nuo sutarties pasirašymo pra bėgus daugiau kaip 40-čiai me tų, 1973-aisiais, buvo įkurta Eu ropos premijų už paminklų ap saugą kuratorija. Jos fundato riumi tapo senatorius daktaras Alfredas Toepferis iš Hambur go. Kasmet Strasburge renkasi tarptautinis kuratorijos žiuri: 8—10 profesorių, paminklų ap saugos specialistų iš įvairių se nojo kontinento šalių. Kiekvie nas žiuri narys kuruoja tam tikrą geografinį regioną — gru pę šalių. Tarptautiniam žiuri jie siūlo objektus, kuriuos verta apdovanoti Europos aukso meda liu arba premija už paminklų apsaugą, rodo šių objektų nuo traukas. skaidres. Kiekvienais metais dviem medaliais ir dviejomis premijomis apdovanojami miestai, Įstaigos ir žmonės, nu sipelnę saugant kultūros pamin klus. Pirmosios premijos buvo paskirtos 1974 metais. Po šešerių metų (1980 m.) Europos aukso medaliu apdovanotas Ta linas, o 1984 m. — Leningradas. Mūsų Universitetas — antra aukštoji mokykla (po Dublino Triniti koledžo), gavusi šį gar bingą apdovanojimą.
J. JAKIMAVIČIAUS ir V. NAUJIKO nuotr.