VMŲ SAUŲ PUOlgTAItAI; VMMVKJTMi
cam/Binis sumencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 31(1330)
1985 METŲ SPALIO 29 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
000000000000000Q0000000©©0000000 Spalio 5 dieną Įvykęs Tarybų Sąjungos Komunistų partijos plenumas nutarė paskelbti spau doje TSKP programos naujos re dakcijos, pakeitimų TSKP Įsta tuose, TSRS ekonominio ir so cialinio vystymo pagrindinių krypčių 1986—1990 metais ir laikotarpiui iki 2000 metų pro jektą, kad juos apsvarstytų par tija, darbo kolektyvai, plačiausi šalies gyventojų sluoksniai.
TSKP CK plenumo nutarime reiš kiamas tvirtas įsitikinimas, kad šių dokumentų svarstymas bus aukšto organizacinio, ir idėjiniopolitinio lygio, padės parengti iki suvažiavimo moksliškai pag rįstus pasiūlymus, praturtintus partijos ir visos liaudies patyri mu, paskatins toliau vystyti darbo žmonių kūrybinę iniciaty va. Mes, Vilniaus universiteto ko
lektyvas, taip pat turėsime įneš ti savo indėlį svarstant pateik tus dokumentus. Itin svarbu, kaip savo pranešime pažymėjo TSKP CK Generalinis Sekreto rius M. Gorbačiovas, „nuo pat pradžių svarstymui suteikti ku riamąjį, kūrybinį pobūdį". Reikia siekti, kad susirinkimai vyktų turiningai, svarstymuose ir dis kusijose vyrautų dalykiška, kū rybinga atmosfera.
0 0 0 0 0000000000000000000000000000
AR MAK-AS VISAGALIS Greitai prabėgo studentiška vasara. Darbas statybos būriuo se, praktika, turistinės kelionės ir ne itin kaitri šios vasaros saulė atnešė nemaža džiaugsmo. Tačiau ne vienam ramybės ne davė tušti langeliai įskaitų kny gelėse: nesugebėta laiku išlaiky ti vis} egzaminų. Kas daroma, kad Universitete
Kronika Spalio 15 d. Įvyko VU deka nų, prodekanų ir katedrų vedė jų pasitarlmas-seminaras mo kymo bei mokslinio darbo or ganizavimo klausimais. Pasitari me pranešimus skaitė Universi teto prorektoriai prof. B. Sudavlčius ir doc. S. Žeberskis, VU vidaus kontrolės organizacinės Ir metodinės komisijos pirminin kas, ek. m. daktaras S. Uosis, Mokslinio tyrimo dalies virši ninko pavaduotojas R. Martinkus. UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Spalio 17 dieną Įvyko Univer siteto komjaunimo komiteto po sėdis. Jame į TSKP buvo reko menduoti kandidatai S. Povilai tis ir G. Jegelevičius. Universiteto kultūros klubo pirmininkė R. Juknytė ir kom jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas E. Valiukevičius išnagrinėjo Pramonės ekonomi kos fakulteto kultūros klubo darbą. Pastebėta, kad organizuo jant tradicinius renginius, dirba tik saujelė žmonių, mažai prisi deda komjaunimo komiteto na riai. Fakultete, kuriame mokosi per 500 studentų, nėra nė vieno saviveiklinio kolektyvo. Vertėtų susimąstyti apie tolimesnę fakul teto kultūros klubo veiklą, ben drą jo ir komjaunimo komiteto darbą. Komjaunimo komiteto nariai buvo supažindinti su naujais kultūros klubo nuostatais. Universiteto darbinės veiklos štabo vadas K. Baušys papasako jo apie trečiojo semestro dar bą, apie tai su kokiais sunku mais susidurta formuojant stu dentų statybinius būrius, paren kant vadus. Lolita ANDZIULEVIČIŪTĖ
būtų kuo mažiau skolininkų; kad kiltų studentų pažangumas? To kį klausimą uždaviau Universi teto MAK-o (mokymo auklėji mo komisija) pirmininkei Nidai Dilytei. — Mūsų komisijos funkcijas ir uždavinius nusako MAK-o įstatai: geriau geriau ruošti jau nuosius specialistus: ugdyti są
moningą studentų požiūrį į mok slą. Komisiją sudaro keli sekto riai: organizacinio darbo, aka deminės drausmės ir pažangumo kontrolės, darbo su pirmuoju kursu ir parengiamuoju skyriuinformacijos ir spaudos sektomi, mokslinio tiriamojo darbo, riai. Panaši ir fakultetų MAK-ų (nukelta į 2 psl.)
SUVESTI KONKURSO REZULTATAI Rugsėjo 30 d. įvyko tradicinė Kaip ir praėjusiame, taip ir Istorijos fakulteto SMD ataskai šiame konkurse pirmauja tie tinė-rinkiminė konferencija. Jos patys keturi būreliai. Nežymiai metu buvo apibendrinti ir pa pasikeitė tik jų užimtos vietos. skelbti geriausio 1984—1985 Šie būreliai daug dėmesio skiria mokslo metų fakulteto mokslinio dalyvavimui konferencijose, dar būrelio konkurso rezultatai. Ver bų publikavimui, reguliariai or tinimo komisija, sudaryta iš Is ganizuoja narių profesinę ir torijos fakulteto prodekano doc. mokslinę kvalifikaciją kelian S. Dubausko, mokslinio vadovo čius renginius. Tačiau ir jų vei doc. D. Kauno, SMD tarybos klos gerinimui rezervų yra* pirmininko V kurso studento daug, Nerimą kelia 500—600 V. Berenio, visų keturių' specia balų, rimtą rūpestį — iki 500 lybių atstovų — mokslinių va balų surenkantys būreliai. Jų dovų doc. A. Miežinienės, doc. veikla stokoja bet kokio plaE. Rimkutės, asistentų A. Kula ningumo ir entuziazmo. Žurna kausko ir V. Bartasevičiaus pa listikos, Bibliotekininkystės, Bibgal pateiktas būrelių ataskaitas- liografotyros bei Bibliotekų meanketas išaiškino nugalėtojus. Į clianizavimo ir automatizavimo geriausiųjų dešimtuką pateko būreliams gresia išnykimas, jų šie būreliai: egzistavimas yra formalus. Jie I vieta — TSRS ir Lietuvos TSR nedaro garbės specialybei ir istorijos būrelis (mokslinis vado nekelia fakulteto prestižo. Kritivas asist. A. Kulakauskas) — kos nusipelno kai kurių būre 1543 balai, lių moksliniai vadovai. Dėl jų II vieta — Knygotyros būrelis pasyvumo ir atsakingumo sto (doc. D. Kaimas) — 1149 balai, kos rimtai kenčia geros ir rei III vieta — Mokslinės informa kalingos studentų organizacijos cijos būrelis (vyr. dėst. O. Vo darbas. Tokius vadovus ir silp verienė) — 1062 balai, nesnius būrelius turėtų griežčiau IV vieta — Psichologijos būre kontroliuoti katedrų ir dekanato lis (doc. E. Rimkutė) — 733 vadovai. balai, Eilinis SMD Istorijos fakulte V vieta — Informacijos paieš to geriausio būrelio konkursas kų sistemų būrelis (doc. A. Mie pateisino rengėjų viltis. Jis pa žinienė) — 590 balų, dėjo išsiaiškinti kai kuriuos or VI vieta — Visuotinės istorijos ganizuotos studentų mokslinės būrelis (asist. A. Kasperavičius) veiklos privalumus ir trūkumus, — 560 balų, VII vieta — Pedagogikos būrelis suvokti realią padėtį ir numaty (asist. B. Pociūtė) — 550 balų, ti priemones tolesniam veiklos VIII vieta — Lektologijos būre gerinimui. SMD vadovus ir na lis (doc. G. Raguotienė) — 541 rius kviečiame aktyviai dalyvau balas, mokslo IX vieta — Archeologijos būre ti kitame, 1985—1986 lis (asist. A. Luchtanas) — 516 metų būrelių konkurse. balų, Doc. D. KAUNAS. X vieta — Etnografijos būrelis prof. P. Dundulienė) — 499 ba SMD Istorijos fakulteto moksli lai. nis vadovas
TALKININKAIS ESAME PATENKINTI... — Kai atvažiavo talkininkai ir su tokiu entuziazmu kibo į darbą, net akyse šviesiau pasi darė, — džiaugiasi talkininkais iš Universiteto Chemijos fakul teto Utenos rajono Vyžuonų kolūkio pirmininko pavaduotoja, partinės organizacijos sekretorė V. Laurutienė. — Merginos dir ba gerai: dienos norma 11 to nų, o jos prirenka po 14—16, kartais dar daugiau. Iš pradžių rinko bulves, paskui pašarinius runkelius. Mėgsta merginos dainuoti, ne tik bulvių lauke, ne tik vaka rais kambariuose. Mokytojų
dienos proga jos organizavo koncertą: dainavo, deklamavo. O kai ir dainų pritrūksta, tai vadovas J. Daugvilas traukia iš kuprinės skaidrių dėžutes, ir nušvinta aukštikalnės, atgyja kalnų upeliai. — Gerus gavome vadovus, — šypsosi merginos, — rūpina si, stengiasi, kad mums būtų gerai dirbti bei ilsėtis. Dienos, nors ir ne visos saulėtos, bėga greitai ir nepastebimai.
Linas JONUŠAS Autoriaus nuotr.
2 Tarybinis studentas
AR MAK-AS VISAGALIS (atkelta iš 1 psl.) bus pranešama tėvams, o kas struktūra. Labai nevienodą fa taps skolininku trečiąjį kartą, kultetų pažangumą lemia dėsto tam teks atsisveikinti su Alma mojo dalyko specifika... Juk Mater. tikriausiai daugelis pasakys, kad Teko kalbėtis su buvusiu Isto studijuoti, tarkim istoriją ar tei rijos fakulteto MAK-o pirminin sę, lengviau, negu matematiką. ku Sauliumi Siliausku (šio fa Galbūt, tačiau kodėl busimieji kulteto pažangumas po pavasa chemikai, medikai, nors jų mok rio sesijos — aukščiausias Uni slai nė kiek nelengvesni, moko versitete). si žymiai geriau už matemati — Nereikia visų laurų už kus ar fizikus. Stebina kai ku pirmąją vietą skirti MAK-ui. rių fakultetų dekanatų pažiūra Daug mūsų komisijai padeda j skolininkus, trejetukininkus, fakulteto prodekanas doc. S. Jepaskaitų praleidinėtojus. Štai gelevičius. Tuo įsitikino visi, Gamtos fakultete visai nedirba kam teko prašyti skolos lapelių. mokymo auklėjimo komisija, Mūsų komisija rengia reidus, Matematikos fakultete, ’ kur 10 tikrina paskaitų lankomumą. proc. studentų yra skolininkai, Dažniausiai skolininkai ir paskai griežčiausia bausmė už nepa tų praleidinėtojai tie patys žmožangumą — dekano įspėjimas. nąs. Jei patikrinimų metu (to Matematikų MAK-as dirba ne kie reidai rengiami beveik kiek blogai, bet be dekanato para vieną savaitę) per mėnesį tris mos vargu ar ką nors pasieksi. kartus studento nerandame pas Profesiją renkamės ne savai kaitose — kviečiame į posėdį. tei, ne mėnsiui, ne metams. To Bausmės būna įvairios: papeiki dėl stebina toks busimųjų mate mai, kartais netgi nemokama matikų abejingumas. Dauguma stipendija. Žinoma, nereikėtų tik ir galvoja, kaip už egzami pasitenkinti vien tik administra ną gauti „valdišką" pažymį. Juk cinėmis bausmėmis. Svaresnį žo ir išlaikius egzaminus vien tre dį turėtų tarti ir komjaunimas. jetais, stipendiją šiame fakultete Kova su skolininkais turi prasi gausi. Ar nereikėtų kai kuriems dėti ne fakulteto MAK-e, o gru dekanatams pasekti Pramonės pėje. Deja, mes net seniūnų ata ekonomikos fakulteto pavyzdžiu. skaitomis negalime patikėti: daž Čia studentas, išlaikęs egzaminą nai jos būna gerokai nudailin iš trečio karto (nors sesija dar tos. .." nepasibaigusi, stipendijos jau Istorijos fakulteto MAK-as nebegauna. Gal tada daug kas ypatingą dėmesį skiria pirmo rimčiau pažiūrės į mokslą, ne kurso studentams. Tik užvėrę bus atvejų, kai į egzaminą su vidurinės mokyklos duris, atsi sirenka vos pusė studentų (kaip sveikinę su tėvais, pirmakursiai dažnai būna Filologijos fakulte laiko save jau savarankiškais žmonėmis. Kai kas mano: „Nie te). Netrukus Universiteto moky ko neatsitiks, jei nenueisiu į pa mo auklėjimo komisijose bus skaitą, nepasiruošiu seminarui". O prieš pirmąjį egzaminą vi įvesta centralizuota skolininkų kartoteka. Studentas, tapęs sko sada pritrūksta vienos nakties. lininku pirmą kartą bus svars Todėl dažnai tikrinamas lanko tomas MAK-o posėdyje, antrą — mumas, fakulteto prodekanas
susitikime su pirmakursiais iš aiškina egzaminų laikymo tvar ką. Kitokia padėtis Matematikos fakultete. Čia MAK-ui sunkoka rasti bendrą kalbą su dekanatu. Dekanato atstovai dalyvauja tik komisijos posėdžiuose — štai ir visas bendradarbiavimas. Buvu si MAK-o pirmininkė Egidija Galvidytė papasakojo, kad fakul teto komjaunimo konferencijoje buvo prašyta sumažinti stipen dijų fondą, kad studentai steng tųsi gauti kuo geresnius pažy mius. Tačiau dekanato atstovai sakė, kad tokių klausimų jie sa varankiškai spręsti negali. Taip ir rieda viskas sena vaga: sti pendijas gauna visi trejetukinin kai. Daug rūpesčių matematikų MAK-ui kelia ir lankomumas. Daugeliui dėstytojų nesvarbu, ar studentai lanko paskaitas ar ne. Nemažai problemų iškyla Iaikant visuomeninių mokslo egzaminus. Matematikos fakultete paskaitos dažnai pasibaigia dešimtą valandą vakaro. Trūksta auditorijų. Todėl viena paskaita vysta iš ryto, kita — po pietų, trečia — vakare. O vienuoliktą valandą vakaro grįžus iš paskai tų nėra didelio noro sėsti prie knygų. Problemų labai daug. Vienas MAK-ų nesugebės išaiš kinti skolininkų, paskaitų praleidinėtojų. Fakultetų dekana tai, komjaunimo komitetai turė tų labiau rūpintis pažangumu bei lankomumu, teikti didesnę pagalbą mokymo auklėjimo ko misijoms. Tada studijų knyge lių „nepuoš“ baltos dėmės ir nereikės skelbimų lentose kabin ti įsakymų: „Iš studentų sąrašų išbraukti kaip nepažangius.. ." Audrius KUTREVICIUS
PADIRBĖJUS-VĖL Į PASKAITAS Didžiausia dalis Universiteto studentų šio rudens „kolūkį" talkininkauja tauragiškiams. An trakursiai, trečiakursiai pirmą kartą taip toli važiavo — į Že maitijos žemę, į patį Lietuvos pakraštį. Pirmadienio rytą Tauragės vaisių ir daržovių perdirbimo susivienijimo gamybos viršinin kė erdviame savo kabinete vel kasi šiugždantį baltą chalatą ir šypsosi žiūrėdama į blyškią ru dens saulę. — Kaip sekasi talkininkams? — klausiu Angelės Gedvilienės. — Mūsų susivienijime dirba 250 Filologijos, Istorijos, Eko nominės kibernetikos fakul tetų studentų. Kitų fakul tetų studentai paskirstyti į rajono daržininkystės, so dininkystės ūkius. Konservavimo ceche talkininkai ruošia žaliavą kompotų gamybai, daržovių džiovinimo — perdirba žemės ūkio produkciją, gamina granu les bulvių ceche. Aišku, talki ninkai negali prilygti seniems darbininkams, tačiau jų darbu nesiskundžiam, negalim jiems priekaištauti. Susivienijime dir bam trimis pamainomis, tad dirb ti tenka ir naktį. Tačiau po pa mainos yra keletas laisvų die nų, tai studentai gali suspėti ir pailsėti, ir apžiūrėti mūsų mies tą. Talkininkai maitinami kombi nato valgykloje. Dalis jų įsikū rė dviejuose administracinio pa stato aukštuose, kiti gyvena su sivienijimo bendrabučiuose. Ati darau vieno iš jų duris. Pasi tinka budinčioji. Foje stovi ke liasdešimt minkštų kėdžių, žyd rą šviesą skleidžia televizoriaus ekranas, dušuose šniokščia van duo.
Ką mano patys talkininkai, ar patenkinti darbu ir poilsiu? Kalbinu Istorijos fakulteto studentes. — Paskutiniuoju metu sėdžiu aukštoje kėdėje prie sulčių ka tilo ir didžiuliu samčiu graibau putas. Tai nėra labai sunku. Darbu esu patenkinta. Teko pa mėginti visokių darbų: pjaustyti obuolius bei svogūnus, dirbti prie konvejerio. Išmokau valdyti mechanizmus — ko gero kate goriją gausiu, būsiu tikra darbi ninkė, o į Vilnių parsivešiu daugiau kaip šimtą rublių atly ginimo. (Gytė). Jos draugės nuomonė gerokai kitokia. — Dirbu prie konvejerio. Rei kia saugoti, kad nuo transporte rio juostos nenuslystų trijų litrų talpos kompotų stiklainiai. Tai labai monotoniškas ir nuobodus darbas. Esu naktinėje pamaino je. Mes neįpratę dirbti naktį. Erzina mašinų triukšmas. Ceche šilta, tačiau pabandyk nors mi nutei užsnūsti, karštos sultys apšutins rankas. Susivienijime yra nemažai technikos, kuri ga lėtų pakeisti žmones, atliekant kai kurias darbo operacijas, ta čiau mašinos stovi... (Brigita). Gyvenimo, poilsio sąlygomis nė viena nesiskundė. Nuo Tauragės iki Lauksargių autobusu penkiolika minučių ke lio. Pirmiausia apsilankau ūkio kontoroje ir agronomo daržinin ko Stanislovo Jurgaičio teirau juosi apie studentus. — Pas mus dirba 180 Univer siteto studentų: 50 fizikų, kiti — matematikai. Ūkis turi du di delius laukus morkų. Studentai jas renka, rūšiuoja ir pila į kon teinerius. Jų darbu nesiskundžiame — dirba iš tiesų neblo
gai. Keičiasi vadovų pamaina ir WU docentas Vladas Unzėnas ruošiasi išvykti. Klausiu mate matikų vadovo, kaip sekėsi Tau ragės žemėje? —Ūkis sudarė neblogas sąly gas, orai pasitaikė šilti bei sau lėti, tad dirbk ir norėk. Studen tai dirba gerai, kartais tenka lukterėti konteinerių. O jeigu jų neatveža, atsiranda papildomo darbo. Morkos pilamos į krūvas, iš krūvų rūšiuojamos. Dėl nerit mingo darbų organizavimo ne galime kaltinti ūkio vadovų. Tauragės daržovių perdirbimo kombinatas atsisakė imti nestandartines morkas, jos bus gabe namos net į Kauną. — Studentai gyvena bendra butyje viename kambaryje po keturis, po penkis. Bendrabutis šildomas, tik poroje kambarių dėl gedimų nešyla radiatoriai. Po darbo, sekmadieniais studen tų paslaugoms — televizorius, sporto salė. Įvyko sporto varžy bos. Studentai varžėsi su vieti niais gyventojais ir nugalėjo. Numatytos revanšinės rungtynės. Iki pietų dar toli, todėl ben drabutyje nė gyvos dvasios, iš skyrus budinčiąją. Foje kabo socialistinio lenktyniavimo rezul tatai, kurie rodo, jog dienos normos vykdomos vidutiniškai 95 proc. Pereinu ilgo ilgo kori doriaus žvilgančiomis dar drėg nomis grindimis ir atidarau vie no kambario duris. Keturios lo vos, tvarkingai užtiestos spal vingomis storomis antklodėmis, ant stalo — klevo lapų puokštė, knygų krūva, ant radiatoriaus — džiūstantys rūbai. Šiuos stu dentų gyvenimo atributus randi kiekviename kambaryje. Studentų vadovas pamoja į
KĘSTUTIS DOMAŠEVIČIUS
1985 m. spalio 21 d., eidamas 82-uosius metus, mirė Lietuvos TSR nusipelnęs teisininkas, ilga metis Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto Teisės fakulteto deka nas ir katedros vedėjas, TSKP narys nuo 1944 m. Kęstutis Do maševičius. K. Domaševičius gimė 1904 m. sausio 12 d. Semipalatinske. Studijuodamas Kauno univer siteto Teisių fakultete ak tyviai dalyvavo marksistinėje organizacijoje „Atžala", profsą junginiame judėjime. 1926—1940 m. dirbo buržuazi nės Lietuvos teismuose Kaune, Kretingoje, Šiauliuose ir Vil niuje. K. Domaševičius aktyviai da lyvavo 1940 metų revoliuciniuo se įvykiuose Lietuvoje. Kaip pa žangios inteligentijos atstovas, jis skiriamas Liaudies seimo vy riausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoju, o ne trukus — Lietuvos TSR Teisin gumo liaudies - komisaro pava duotoju. Prasidėjus Didžiajam Tėvynės karui K. Domaševičius pasitrau kė į Kursko sritį, kur dirbo no taru, srities teisingumo valdy bos vyr. konsultantu, po to kurj
lauko pusę ir sako: — Jie ten, tame lauke už geležinkelio stoties. Ir nusišypso pažiūrėjęs į trumpaaulius mano batukus. — Vakar palijo... Už pervažos — gabalas pie vos su duobutėse telkšančiu vandeniu, toliau — morkų lau kas, išraizgytas traktorių ratų pėdsakais. Konteineriuose iš to lo šviečia morkos. Ramiai ūkteli traukinys, taikiai birzgia trakto rius. Kaime kitokia laiko tėk mė — viskas čia vyksta ra miau, lėčiau ir giliau negu mies te. Išgirstu jaunų balsų klegesį ir jau aiškiai matau, busimąsias matematikes su vadovu A. Kry lovu atokvėpio valandėlę susė dusius ratu ant kalniuko. Universiteto studentai priside da prie reikšmingų komjaunimo tradicijų tęsimo. Kiekvienais metais vienos dienos uždarbį ski ria Taikos fondui. Matematikos
KVIEČIAME! Jau seniai gyvuoja Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Internacionalinis klu bas „Juventus“. Klubo nariai rengia susitikimus su tarybiniu ir užsienio jaunimu, organizuo ja skaidrių bei fotografijų kon kursus, kiekvieną pavasąrį ruo šia Interd ienas. Interklube veikia keturi sek toriai: organizacinis, politinis ideologinis, kultmasinis, rekla mos ir susirašinėjimo. Kaip ir kiekvienais metais, naujus narius, norinčius įsijung
laiką dirbo Debiosų (Udmurtljos ATSR) vaikų namų mokslo da lies vedėju. 1943 m. dėstė tei sines disciplinas tarybinių kad rų parengimo Lietuvai kursuose. Nuo 1944 m. spalio mėn. iki 1947 m. kovo mėn. K. Domaše vičius dirbo LTSR Teisingumo liaudies komisaru, Teisingumo ministru. K. Domaševičius 1945 m. pra dėjo dirbti Vilniaus V. Kapsuko universitete, tuo pat metu dėstė ir Respublikinėje partinėje mo kykloje prie LKP CK. Ilgą laiką (1948—1959 m.) K. Domaševičius dirbo Universiteto Teisės fakulteto dekanu, vado vavo Valstybės ir teisės teori jos ir istorijos katedrai. Dideli jo nuopelnai gerinant mokymo ir auklėjimo darbą, studentų da lykinį ir politinį parengimą, sva rų indėlį (nešė į teisės mokslo vystymą ir teisės žinių propaga vimą. Velionis pasižymėjo didele erudicija, partiniu principingu mu, darbštumu, sąžiningumu ir jautrumu. Tėvynė aukštai įvertino K. Domaševičiaus nuopelnus. Jis apdovanotas dviem „Garbės žen klo" ordinais, medaliais, respub likos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo Garbės raštais. 1969 m. jam buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio teisininko garbės vaidas. Šviesus K. Domaševičiaus at minimas ilgai išliks visų jį pa žinojusių atmintyje.
LIETUVOS TSR AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJA
LIETUVOS TSR TEISINGUMO MINISTERIJA VILNIAUS V. UNIVERSITETAS
KAPSUKO
fakulteto trečio kurso penkta grupė paskelbė iniciatyvą — vienos dienos uždarbį skirti nu kentėjusiam Mechikui. — Laikraštyje perskaitėme apie žemės drebėjimą Meksiko je. Griūva pastatai, žemė prary ja medžius, žūsta vaikai. .. Mes puikiai suprantame, kokia baisi gamtos stichija žmonėms ir nu tarėme bent maža dalimi prisi dėti prie Meksikos sostinės at statymo, — sako studentė F. Caplinskaja. — Ar daug darbų dar liko? — klausiu A. Krylovo. — Po keleto dienų baigsime tvarkyti šį morkų lauką. Yra dar kopūstų, krienų. Reikės nu imti. — Mosteli j žaliuojantį lauko pakraštį. — Jeigu lietus nesutrukdys, tikimės grįžti į Vil nių savaitę anksčiau, gerai pail sėti, o paskui — vėl į paskai tas. ..
Audra ŠIMAITYTE
ti Į Interklubo „Juventus" gre tas, lapkričio 5 dieną 19 vai. rūmų fojė. Laukiame gausaus naujokų bū rio. Interklubas „JUVENTUS"
SODININKŲ DĖMESIUIl
Universiteto kolektyviniame sode „Mokslas" (Baltupiuose) yra laisvi sklypai Nr. 25, 134 ir 202. Kreiptis adresu: Saulėtekio ai. 9, III korp. 603 k., fel. 74-79-10.
'HU*
Idėja Į galvą šovė staiga, rug sėjo pradžioje, o jau to paties mėnesio 28 d. Kiemo teatro sa lėje jvyko pirmosios Vilniaus V. Kapsuko universiteto Kultū ros klubo kūrybinės stovyklos atidarymas. Laiko pasiruošti buvo labai maža, tad šimtaprocentinės sėkmės nedaugelis tesitikėjo.
Tarybinis studentas 3
Stovyklos atidarymo akcentu tapo fakultetų kultūros klubų pasirodymai. Priemonės pasirink tos įvairios; daina ir šokis, skaidrės ir garso įrašai, tačiau visų grupių tikslas buvo pasiro dyti kuo šauniau. Galima pri durti, jog visiems tai padaryti pavyko. Po pertraukėlės stovyklauto jai rinkosi Meno darbuotojų rū muose, kur įvyko susitikimas su Akademinio dramos teatro re žisieriumi R. Tuminu. Svečias papasakojo apie teatrinio darbo ypatumus, ateities planus. Sto vyklos dalyviams pravertė pas tabos apie režisūrinio darbo specifiką. Pirmoji stovyklos diena pasi
000000000000000000000
PIRMOJI KŪRYBINĖ STOVYKLA 000000000000000000000 Viena — labai norėjosi „Įkvėp ti dvasią" naujam sumanymui, juolab, kaip paaiškėjo jau sto vyklai pasibaigus, panašūs susi būrimai Universiteto kultūrinio darbo organizatoriui reikalingi kaip žuviai vanduo. Ar įmano ma diibti bendrą darbą, kai žmonės Vieni kitų nepažįsta? Matyt ne.. . Tad, jei kalbėsime apie stovyklos tikslus, vieną iš pagrindinių jau paminėjome — suburti j vieną vietą gabiausius fakultetų kultūros klubų atsto vus, skatinti jų aktyvumą, kū rybingumą, iniciatyvą. Pirmąją kūrybinę stovyklą atidaiymo metu „palaimino" VU Kultūros klubo vedėja R. Juknytė, studentų profsąjungos komiteto pirmininkas S. Povilaitis. Buvo aptartas praėjusių metų kultū ros klubų darbas, nurodyti esmi niai trūkumai ir atradimai, nu matytos kūrybinio bendradarbia vimo galimybės. Naujas fizikos fakulteto kultūros klubo pirmi ninkas G. Kuprevičius kalbėda mas pasidžiaugė švente, fakulte to vaidu palinkėjo visiems ge ros kloties.
baigė šventine vakarone. Nė vienas neliko abejingas čia pat vietoje improvizuotiems atrak cionams, mini konkursams. Antrąją stovyklos darbo die ną įvyko kūrybinė konferencija. Buvo diskutuojoma apie stu dentų iniciatyvą ir pasyvumą, šventės organizavimą ir rengi nio improvizaciją, dalijamasi darbo patirtimi, gvildenamos ki tos temos. Ilgokai užsitęsę gin čai parodė, jog problemų, su kuriomis nuolat susiduria kultū ros klubo aktyvistai begalės, ta čiau nė vienos — neišspren džiamos. Suprantama, jog visa, kas nauja ne visiems kelia pasitikė jimą. Gal būtent skeptiškas po žiūris nulėmė tai, jog Į kūrybi nę stovyklą atvyko žymiai ma žiau narių, negu buvo tikėtasi. Kalbama apie neatsiuntusius at stovų Prekybos, Teisės, labai ma žai — Chemijos fakultetus. Be je, ne viską dorai suspėjo at likti ir stovyklos organizatoriai. Neįvyko numatytas V. Babravi čiaus koncertas, susitikimas su dailininku A. Lapienių, nebuvo perskaityti kai kurie vertingi teoriniai pranešimai.
TEMINIŲ VAKARŲ KONKURSAS
Konkurso tikslas — kelti poil sio vakarų idėjinį ir meninį ly gį, šokių kultūrą, plėsti poilsio vakarų temų skalę, plėtoti dainų ir žaidimų tradicijas, skatinti kū rybiškumą, išradingumą. VU Kultūros klubas kviečia aktyviai Įsijungti į šį konkursą visų fakultetų kultūros klubus ir linki kūrybinės sėkmės poilsio vakarų organizatoriams.
Vakarų—pasakojimų, vakarų— reportažų ir vakarų—portretų konkursas, skirtas TSKP XXVII ir LKP XIX suvažiavimams. Konkurso tikslas — praturtin ti studentiškų švenčių idėjinį-politinį turinį, tobulinti studentų komunistinio auklėjimo formas, įvairinti poilsio formas, skatinti fakultetų kultūros klubų efekty vumą, gerinti jų veiklą. Pagrindiniai vertinimo kriteri jai: — temos aktualumas; — vakaro auklėjamoji reikš mė; — meninis lygis. Konkursiniai vakarai vyks Uni versiteto patalpose nuo lapkri čio iki gegužės mėnesio. Konkurso vertinimo komisiją sudaro VU komjaunimo ir stu dentų profsąjungos komitetų at stovai, Estetinio lavinimo kated ros, VU Kultūros klubo bei mokslinio-metodinio kultūros centro darbuotojai. Konkurso rezultatai bus suve dami mokslo metų pabaigoje. Į konkurso rezultatus bus atsi žvelgiama vertinant fakultetų kultūros klubų veiklą. Politinis-masinis sektorius
POILSIO VAKARŲ KONKURSAS VU Kultūros klubas organi zuoja fakultetinių poilsio vakarų konkursą, kuris vyks šiais moks lo metais nuo lapkričio 22 d. iki balandžio 25 d. VU Disko tekų salėje.
Platesnė informacija bei meto dinės rekomendacijos teikiamos VU Kultūros klube (Saulėtekio ai. Nr. 39, tel. 74-74-96).
BŪTI, 0 NE LAUKTI Ansamblis susikūrė 1983 me tais. Jo vadovas — Vygantas Kazlauskas, buvęs MF studen tas, tebešokantis Universiteto dainų ir šokių ansamblyje. Na riai: Vilius Adomaitis (baigė FF), Rūta Zuklytė (MaF studen tė), Artūras Rotomskis (Pušiai dininkių institutas), garso opera torius — Arvydas Velička (bal gė FF), Raimundas Savukynas (FF studentas) talkininkauja tvar kant apšvietimą. Dar 1981 metais, vokalinis ansamblis, kuriame ir buvo šio kolektyvo pradžia, tapo Alma— Atoje vykusio politinės dainos festivalio diplomantais. Koncer tuota KPI, SPI, Panevėžyje... Per mėnesį tenka apie 2 kartus išeiti į sceną: mokyklose, kol ūkiuose, įstaigose. Dabar ruošia ma trečioji programa — „Va landos portretas". XXX „ — Spraudžiamės į kažkokius „psichospąstus", niveliuojamės, patys menkinant save, bijom likti vieni su savimi, matom tik smulkmenas kitų poelgiuose, ne įstengtam užčiuopti esmės, bė gam nuo jos — tai mūsų silp numas, nesugebėjimas išlaikyti maksimalų gyvenimo krūvį. No rim daug ką supaprastinti — siekiam išorinio efekto, blizge sio, klounados, kur gerai nesi mato veidų, kur balsai nebeat skiriami. .. Aš už atvirumą, už atsivėri mą scenoje. Concerte — išvertus iš lotynų kalbos — išbandymas, aš už tokį koncertą, už savęs patikrinimą, už vienintelį gali mą atsakymą į klausimą: „Ar dar laukti, ar jau būti?" Menas vertinamas pirmiausia už įtai gumą, pagal poveikį adresatui, o maksimali įtaiga pasiekiama kiekvieno muzikos takto grynu mu ir tikrumu, kiekvieno žo džio pajautimu ir išgyvenimu... Koncerte gali būti atliekamos ir iš pirmo žvilgsnio atsitiktinės dainos, tačiau jos turi sietis viena su kita, turi perimti vie na iš kitos tam tikrą emocinį, loginį krūvį. Daug kas subanalinama, supa prastinama — kad ir sentimen talus, netikras šnekėjimas apie meilę. Todėl dainose stengiamės prabilti intelektuailiau, atsiplėš ti nuo verksmingų pagraudeni mų". — V. Kazlauskas Ansamblis kūrėsi ne iš karto. Pradžių buvo nempžai. Ir tik koncertas 1983 metais Universi teto kiemo teatro salėje paro dė, kad egzistuoja įdomaus, sa vito kolektyvo užuomazgos. Jį pastebėjo ir režisierius Rimantas Venckus, pasiūlęs suruošti kon certą Menininkų rūmuose — tai buvo pirmoji programa. Per tris
metus nemažai koncertuota, kito ansamblio sudėtis, struktūra. Buvę studentai jau paliko Alma Mater. Bet ansamblis tebejungia juos į nedidelį, darnų kolekty vą, kuriame itin svarbu jausti vienas kitą. Eilėraščius renkasi ir muziką jiems kuria ansamblio vadovas Vygantas Kazlauskas. Jį traukia „apčiuopiama, reali, pažymėta tikro ir skaudaus gyvenimo deta lėm" (V. K.) poezija — A. Mikutos. V. Palčinskaitės eiles. Muziką instrumentuoja, pritaiko ansambliui — Vilius Adomai tis. Iš 10" Vyganto parašytų dainų ansambliui tenka 1—2, ki tos lieka pačiam... Antroji programa, kuri nese niai buvo pateikta Menininkų rūmuose susirinkusiam gausiam žiūrovų būriui — „Ar dar lauk ti, ar jau būti? .Joje dalyva vo it Universiteto teatro panto mimos grupė, vadovaujama Dan guolės Bagdanskaitės. Judesys pratęsė muziką, prailgino garso gyvenimo laiką. Gal kiek ir
trukdė mimai dainuojantiems, gąsdino tuo, kad gali atimti, už gožti garsą, žodį, bet programos režisierius Rimantas Venckus tvirtina, kad čia būta ir takti nio manevro: — Muzikantai scenoje tik gro ja ir dainuoja, jie negali atsi traukti nuo mikrofono, todėl no rėdami atgaivinti sceną, siekia me ją teatralizuoti. .. .Skaidrus ir lengvas gita ros stygos skambėjimas. Nemanieringas, natūralus balso virpe sys, garso gyvenimas scenoje ir salėje. Svarbiausia — žodis, po ezija. Kaip maksimali skaudi buvimo raiška, kaip savęs ieš kojimas žodyje, garse. Kaip ne noras paklusti bendriems nive liacijos dėsniams. „... Man nebūna gerų kon certų. Kad būtų geras — į sce ną reikia išeiti vienam ir jau būti, o ne laukti — kito garso, kito žodžio, kito pagalbos". — V. Kazlauskas. Nina SEMIONOVA Vido NAUJIKO nuotr.
Dešimt klausimų kultūros klubo pirmininkui Į klausimus atsako Fizikos fa kulteto Kultūros klubo pirminin kas Gediminas KUPREVIČIUS. 1. Koks Jūsų Kultūros klubo ide alas ir ar artėjate prie jo! — Kultūros klubo idealas 1985/86 mokslo metams: a) Kultūros klubo skelbimą (net ir patį mažiausią) pamatę studentai žino, kas jų laukia ir... ir mielu noru eina; b) visų gerų idėjų realizavi mas. Norint tai pasiekti, reikia daug darbuotis (kaip ir visose kitose srityse, pvz., moksle, mene ir 1.1.). O apskritai galiu tiek pasaky ti: idealui, tobulėjimui ribų nėra!
1. Ką Jūsų fakulteto Kultūros klubas nuveiks šiemet! — Artimiausi planai — pir makursių palydos į Tarybinę Armiją, dalyvavimas festivalyje „Žemei — taiką, žmonėms — draugystę", naujametinis vaka-
ras, pavasarį — FIDI-18. Planuo jame atgaivinti fizikų teatrą.
čius (pažintis ar...)!
palieka Universitetą. Jiems grįžus tenka pradėti viską iš naujo
3. Ką gali ir ko negali Kultūros klubas!
7. Kokie Jūsų vadovavimo Kul tūros klubo veiklai trūkumai!
9. Kaip vyksta atranka, naujų narių priėmimas į Kultūros klu bą!
— Kultūros klubo funkcijos — parodyti studentams, kad gyve nimas yra įdomus ir gražus, leis ti jiems protingai ir gražiai pa naudoti savo jaunatvišką energi ją, padėti įgyvendinti kuo dau giau svajonių.
— Fakulteto kultūriniame gy venime šiemet papūtę nauji vė jai atnešė įdomių minčių. Turi me vokalinį instrumentinį ansam blį, teatrą. Norime gerai pasiro dyti Universiteto meno saviveik los apžiūroje. Reikėtų .viską sudėlioti į savo vietas ir eiti pas žmones su konkrečiais pasiūlymais ir pla nais. O nuo rugsėjo pirmosios nebuvo galimybės susitikti su visu aktyvu iš karto. Kol kas daug idėjų. ..
5. Ar darbas Kultūros klube ne trukdo mokslui!
8. Su kokiais sunkumais daugiau sia tenka susidurti!
— Mokslui trukdo ne visuo meninė veikla, o asmeninės stu dentų savybės: valios neturėji mas, nemokėjimas paskirstyti sa vo laiko ir pan.
— Patalpos, manau, yra ne tik mūsų problema, taip pat materialinė bazė galėtų būti ge resnė. Be to, sunku įtraukti pir makursius į aktyvią veiklą, nes daugelis iš jų dvejiems metams
— Kultūros klubo galimybės didelės. Tik tam reikia noro, idėjų, gerų draugų ir daug ką suorganizuoti visada pavyks.
4. Kaip suprantate Kultūros klu bo funkcijas!
6. Kaip kviečiatės renginių sve
— Svarbiausias dalykas — nu kreipti studentus ten, kur jie labiau linksta. O aktyvą ren kuosi iš senų gerų pažįstamų, su kuriais ne vienas kelnes po sėdžiuose prafrynėm.
10. Kuo vadovaujamės ruošdami susitikimą, koncertą, vakaronę! — Renginio formą diktuoja situacija, o senos ir gilios fa kulteto tradicijos padeda išsisuk ti ir iš gana keblios padėties. Labai gera yra tokia situacija vakaro—susitikimo metu: sėdi susirinkusieji prie staliukų, gai vinančius gėrimus geria, klauso si įdomaus žmogaus pasakojimų. Tokiu būdu galima sukurti drau gišką atmosferą, o po vakaro visi liks patenktinti.
4 Tarybinis studentas
A UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI A
BOTANIKOS SODAS VINGYJE Nuo 1921 metų buvo spaus dinami mainams skirtų sėklų katalogai. 1928 metų kataloge yra apie 750 rūšių augalų, tie sa, beveik visi žoliniai. Ypač didelė varpinių augalų kolekci ja, daug pievų, miškų, žolių, yra gėlių. 1937—1938 metų ka taloge — 811 rūšių. Yra jau ir sumedėjusių augalų (per 20 rū šių), daug gėlių, varpinių žolių. Taikomojo pobūdžio buvo vaistažolių tyrimas ir auginimas. Tų darbų organizatorius ir va dovas buvo prof. J. Mušinskis (Muszynski, 1884—1957). Nuo 1921 metų jis buvo Medicinos fakulteto farmakognozijos ir vaistingųjų augalų auginimo katedros vedėjas ir nuo 1923 me tų įsteigto vaistingųjų augalų sodo direktorius. Sodas buvo dabartinės Čiurlionio gatvės gale, netoli Vingio parko, prie dabartinio ,.Draugystės" viešbu čio. Kasmet išeidavo jame augi namų vaistingųjų augalų kata logai. Lietuvai 1939 metais atgavus Vilnių ir 1940 metais į Vilnių atsikėlus Kauno Vytauto Didžio jo universiteto Matematikos— gamtos fakultetui, BS priklausė Botanikos katedrai, kuriai vado vavo prof. A. Minkevičius. Vokiečių okupacijos (1941— 1944) metais sodas kentė dėl kuro ir darbininkų stygiaus, sodo teritorija labai nukentėjo 1944 metų vasarą — Vilniaus išvada vimo mūšių metu: buvo sugriau ti šiltnamiai, pralaužta mūro
Tęsinys. Pradžia Nr. 30
tvora, ištryptos augalų kolekci jos, sviedinių skeveldromis su žeisti medžių kamienai. Visą okupacijos laikotarpi sodo kuratoriaus pareigas ėjo Botanikos katedros vedėjas, dir bo sodininkas B. Korkutis (Korkuc), katedros asistentas J. Movšovičius (Mowszovicz). J. Movšovičius, padedamas sodi ninko B. Korkučio, pasiaukoja mai globojo sodą, artėjant fron tui ir išvadavus Vilnių, mat dauguma botanikos sodo dar buotojų iš Vilniaus buvo pasi traukę. Sodo vedėju tapo dr. Movšovičius. Dar 1944 metų rudenį (XI. 19) buvo sudaryta sąmata 1945 metams (28650 rb.). J. Movšovičiaus teigimu (1944.XII.16 d. raštas) okupaci jos metais sodui padaryta nuo stolių už 50 tūkst. rb. Labai apgailėtiną jo būklę liudija iš likęs sodo inventoriaus tikrini mo aktas (1945.1.1). Botanikos sodo archyve yra išlikę visi tų sunkių atkūrimo metiĮ raštų nuorašai. Prof. J. Dagiui, prof. P. Snarskiui, M. Natkevičaitei, P. Bluzmanui doc. J. Movšovičius pasiuntė tokį raštą: „Sąryšy su botanikos so do organizacijos pradžia malo niai prašau Tamstą pateikti są rašą laisvai ir šiltnamiuose au gančių augalų reikalingų Tams tos dėstomo dalyko paskaitoms, demonstracijoms bei botani nėms išvykoms pačiame sode. Prašyčiau pristatyti iki 1944. XII. 15." (bus daugiau) Stepas DEVEIKIS
A
tsargiai—fiuadingi grybai!
A
Kas nemėgsta grybų, iš jų pa je ūmėdės lengvai galima nu gamintų pikantiškų ir skanių pjauti musmirę, kuri yra mirti patiekalų. Grybai paįvairina kas nai nuodinga. dieninį mūsų maistą, aprūpina Pievagrybių kotas turi panašų organizmą kai kuriomis naudin į musmirių rinkį, bet neturi gomis medžiagomis. apatinėje koto dalyje išnaros. Vis dėlto grybų mėgėjams Jaunų grybų lakšteliai esti ro pravartu prisiminti, kad tai su žinio atspalvio, senstant tampa nkiai virškinamas maistas, ga tamsiai rudais ar net juodais. lintis sukelti kai kurių organų Tuo tarpu musmirių net ir senų lėtinių susirgimų paūmėjimą. To lakšteliai išlieka balti. dėl grybai nerekomenduotini Gudukai nuo musmf/lų skiria sergant kepenų, inkstų, skran si gelsvais kiek retesniais lakš džio ir žarnyno uždegiminėmis teliais, viršutinėje koto dalyje ligomis. Grybais, kaip ir kitais turi rinkį, kuris greitai nukren maisto produktais, galima apsi ta, tačiau neturi, kaip ir ūmė nuodyti. Apsinuodijus valgomais dės bei' pievagrybiai, apatinę nekokybiškais grybais didelio pa koto dalį gaubiančios išnaros vojaus nėra, tačiau apsinuodi Vasarą ir rudenį ant kelmų jus nuodingais (ypač mirtinai augančią nuodingą puokštinę nuodingais) grybais, patekusiais kelmabudę galima supainioti su j krepšį kartu su valgomais, paprastuoju kelmučiu. Kelmabugalima net mirti. dės kepurėlės paviršius lygus, Daugiausia nelaimių atneša jaunų grybų lakšteliai geltoni žalsvoji (Amanita phaloides) ir arba žalsvi. Kelmučio kepurėlė kitos musmirės. Jos panašios į smulkiai žvynuota, lakšteliai, ūmėdes, pievagrybius, gudukus. nepriklausomai nuo grybų se Kad atskirtume jas nuo ūmė numo, šviesūs, gelsvai balti, kre džių, reikia įsidėmėti šiuos po miniai. žymius: daugelio ūmėdžių lakš Be musmirių ir puokštlnės teliai, kaip ir musmirės, balti, kelmabudės yra ir kitų genčių kepurėlės paviršius lygus, be nuodingų grybų. Todėl neprityjokių taškelių, lopelių, karpu ruslems grybautojams patartina čių. Tačiau ūmėdės koto pagrin prieš išvykstant grybauti pastu das nesustorėjęs ir neapgaub dijuoti literatūrą apie grybus, tas išnara, viršutinė koto dalis kurioje yra aprašyti ir nupiešti neturi apykaklės (rinkio). Rinkis nuodingi grybai. Pravartu vykti nuo musmirės koto kartais nu rinkti grybų su patyrusiais gry krenta, tada lieka vienintelis bautojais. Vaikų ir pagyvenu požymis, skiriantis musmirę nuo sių žmonių (ypač su silpna re ūmėdės — sustorėjęs apgaubtas ga) surinktus grybus reikia per išnara koto pagrindas. Grybau rinkti ir atidžiai peržiūrėti. Ge jant ir nekreipiant dėmesio j riausia nerinkti nežinomų grybų grybo kotą (neapžiūrint grybo ir nepirkti tokių grybų turguje. koto pagrindo), ypač jei grybai Galima apsinuodyti ir valgo ne raunami, o pjaunami, vieto mais grybais, nes juose esantys
sim", — juokauja kažkas. Ta čiau vakaras ir naktis neįpras tai ramūs, be mažiausio vėjelio. Lendame į palapines, galvoda mi apie nepakartojamą reginį, dailiu bumbulu. Čia vadui kurį rytoj pamatysim — saulė ir dingtelėjo į galvą mintis tekį virš Elbruso. „Europos sto paprašyti tos sodybos šeiminin gas", rodos, čia pat, ranka pa kę iškepti chačiapuri. Ji noriai siekiamas, bet tai viso labo op sutinka ir mes bėgam pas kai tinė apgaulė. Tarp vakarinės ir mynus pirkti sugunio (sūrio), rytinės Elbruso viršukalnių — gaminam drebučius, tortą, trau šeši kilomertai, o atrodo, kad kiam iš kuprinių lietuvišką šo jos visai greta viena kitos. koladą. Juk negalim likti sko Penktą valandą ryto — visi ant kojų ir lipa uolomis kuo aukš čiau. Kiekvienas nori pamatyti saulę pirmasis. Kitoje perėjos pusėje rytmeti nės žaros nurausvinti blizga ap ledėję šlaitai. Kalnai toje pusėje — balti ir rūstūs netgi bundantys. Kad greitai turėtume išvys ti saulę, rodo apšviesta rytinė Elbruso viršūnė. Net nepajuntu, kaip nuo įtempto laukimo pra deda daužytis širdis. Draugai dingo už uolų, nematyti nė gy vos dvasios. Apima nepaprastas jausmas: regis, esi visiškai vie nas su senuoju Kaukazu. „Sau lė!" — triumfuojantis Žilvino balsas. Balsą girdžiu, tačiau dar nieko nematau, nes esu kur kas žemiau. Po kelių sekundžių iš lingi šitiems geriems namams. nyra mažas rausvo kamuoliuko Tą vakarą ilgai nėjome mie kraštas. Greitai viskas aplinkui goti. Valgėm nuostabiai skanų nušvinta, vis daugiau ir daugiau chačiapuri, šiltą lavašą (duona), spindulių krenta į ledynų pa gėrėm airaną. Atėjo keletas kai dengtus šlaitus, tarsi norėdami mynų. Svanai nuoširdžiai domė juos sušildyti. josi Lietuva, o mes savo ruožtu Išeiname iš savo paskutinės stengėmės kuo daugiau sužinoti stovyklavietės kurortiniame Terapie tenykščius papročius, tradi skolo miestelyje šeštą valandą cijas. Kitą dieną šeimininkės ryto. Švinta. Atsisukame minutė dukra Fatola palydėjo mus už lei j didingai stūksantį Donguz— vartelių ir ilgai ilgai mojo ran Oruna, kurį juokais vadinome ka. Dangaus Arūnu. „Iki pasimaty XXX mo, Centrinis Kaukaze, mes dar Užkopę ant Cyper—Azau, su- sugrįšim pas tave!" — tai mū valgom tradicinį puodą ledų ir sų vado žodžiai. nusprendžiam nakvoti ant perė Nė vienas tuo neabejojame jos. „Jeigu pakils vėjas — skri Jolanta MIŠKINYTE
TURISTŲ DIENORAŠČIŲ A
KAUKAZO AKIMIRKOS
Šią vasarą devyni Istorijos fakulteto turistų sekcijos „Aitva ras" nariai keliavo po Centrinį Kaukazą. Tai buvo antrosios su dėtingumo kategorijos žygis, ku riam vadovavo trečiakursis is torikas Vygantas Kiulkys. XXX Lipdami aukštyn į Bečio per ėjos pusę, sutinkam du kalnų patrulius. Jie draugiškai nusitei kę, pavaišina neparastai skaniu buljonu. Pasirodo, jau kitą die ną Bečio perėja antrosios sudė tingumo kategorijos grupėmis uždaroma. Taigi mes pačiu lai ku. Patruliai ramina mus — „Su katėmis tikrai įkopsit". („Katės" — tai vienas iš alpinistų atribu tų. — J. M.). Rytą stovyklavietėje tylu kaip niekad. Tai turbūt reiškia vi suotinį susikaupimą. Tik vadas niūniuoja „Gaudeamus igitur". Stovint Bečio papėdėje, raibs ta akys nuo beribio baltumo. Aplinkui — sniegas. Pakeliam galvas aukštyn. Ten akinančiai žėri ledas. Ten mes ir lipsim. Dalį kelio sniegu įveikiam laimingai. Retkarčiais iš viršaus lekia akmenų lavinos. Tuomet sustingstame vietoje. Pro šalį. Pusiaukelėje sustojam, traukiam iš kuprinių virves. Viršuje gir dėti latvių balsai. Ta pati gru pė, kuri vakar nakvojo kaimynistėje. Jie pasisiūlo nuleisti mums virvę, kad būtų greičiau. Pirmasis segasi prie jos Vytas. Paskui, iš visų jėgų mušdami vibramų galais patižusiame lede laiptelius, lipa Alvyde, Sata, Žil vinas, Artūras. Ant perėjos gaminame iš snie go didžiulį puodą ledų. Sata da lija chalvą, šokoladą, riešutus.
Kitoje pusėje, kur mes lei džiamės žemyn, — svetingoji Svanetija su sostine Mazeri. XXX Vygis minutėlę stebi mikliai dirbančias moters rankas ir pats daro iš šviežios tešlos maišelį, į kurį deda sūrio ir bulvių masę. Šeimininkė traukia iš krosnelės
kvepiančius blynus ir giria Vygį. Mes visi išsižioję stebim pietiečių mylimo (ir mūsų pa mėgto) patiekalo, vadinamojo chačiapuri, gaminamą. Tarpdu ryje guli didžiulis gauruotas šuo, bėgioja aplinkui stalą mažoji Šorena, linksmai spragena mal kos. Jauku svaniškoje lauko vir tuvėlėje. Mūsų trumpa viešnagė svetin goje svanų sodyboje prasidėjo nuo to, kad Vygis Poškus užsi manė būtiniausiai nusipirkti vel tinę svanišką kepuraitę. Užsuko į vieną Nakros kaimo sodybą ir grįžo švytėdamas. Ant galvos — apvali balta kepuraitė su
baltymai ir riebalai labai nepa tvarūs. Jiems senstant ląstelėse prasideda itin sudėtingi ir pai nūs biocheminiai procesai, dėl to grybai dažniausiai tampa nuo dingi. Galima apsinuodyti, jei pasitaiko nors vienas persenęs grybas arba maistas paruoštas nors ir iš valgomų, bet senų, o taip pat šalnos pakąstų grybų. Iš miško atneštus grybus rei kia nedelsiant perrinkti ir būti nai išmesti senus. Daugiausia nuodingų medžiagų esti grybo (vaisiakūnio) odelėje, todėl ją geriau nuimti. Nuodingų me džiagų gali atsirasti ir nelabai senuose grybuose, jeigu juos ilgiau (18—24 vai.) laikome ne perrinktus. Apsinuodyti galima ir grybų konservais, jei jie buvo konservuojami namų sąlygomis, nebuvo laikomasi higienos rei kalavimų. Tuomet dažniausiai apsinuodijama botulizmo sukėlė ju toksinu. Taigi grybus rinkime ir val gykime, tačiau būkime atsargūs, nes valgomi grybai yra greitai gendantis produktas, o nuodin gi grybai sukelia sunkų susirgi mą neretai, pasibaigiantį mirti mi. Apsinuodijus grybais sku biai iškvieskime gydytoją, ne delsiant plaukime skrandį, varto kime vidurius laisvinančius vais tus ir anglies tabletes, kad kiek galima mažiau nuodų patektų iš virškinamojo trakto į kraują. Apsinuodijus grybais griežtai draužiama gerti pieną ir alko holinius gėrimus.
MF Higienos katedros doc. A. AŠMENSKAS
Dingusią studijų knygelę Nr. 821270, išduotą PF studen tui Virgilijui SAKAVIČIUI, lai kyti negaliojančia.
Prekybos fakulteto dekana tas ir visuomeninės organi zacijos nuoširdžiai užjaučia prekių mokslo katedros ve dėją doc. Gediminą BERŽINSKĄ dėl tėvo mirties. Medicinos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos, Vidaus ligų propedeutikos katedros ir Virški. nimo organų patologijos MT probleminės laboratorijos darbuotojai nuoširdžiai už jaučia katedros vedėją profe sorių Marijoną KRIKŠTOPAITĮ mirus jo broliui. Mokslinio lazerinių tyrimų centro, Astronomijos ir kvan tinės elektronikos katedros, Bendrosios fizikos ir spektro skopijos katedros darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia Pra ną MISIŪNĄ dėl tėvelio mir ties.
Medicinos fakulteto dekana to ir visuomeninių organiza cijų, Farmakologijos ir mik robiologijos katedros bei Vaistų sintezės ir tyrimo pro bleminės laboratorijos dar buotojai nuoširdžiai užjaučia vyr. mokslinę bendradarbę Danutę LAUCIUVIENĘ dėl mamos mirties. Medicinos fakulteto dekana tas ir visuomeninės organiza cijos, Higienos katedros ko lektyvas nuoširdžiai užjaučia Higienos katedros vyr. moks linį bendradarbį Rimą BATAKĮ dėl motinos mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 2427. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 15666 Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje —61-27-30 >Corptckhr cryAeHT — opran naprKOMa, peKTopara, KOMKrera KOMcoMaaa, npocp»o*ta opAtana TpyA<**o Kpaaioro ssaiMn ■ 'r>vTKf>w napoAoB RnABHioccKoro yraBeparrera HM- B. Kancynaca. Ha ahtobckom st3tn<e. PeAarerop A. AnnniTac.
Redaktorius A. LIPŠTAS