LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 32 1331 1985 METŲ LAPKRIČIO 5 D. ANTRADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
000000000000000000000000000000 ©©
KAINA 2 KAP.
PIRMAKURSIAI-ŠAUNIAI!
TARYBINIAI MOKSLININKAI! JOS ESATE KOVOS UŽ MOKSLINĖS-TECHNINĖS PAŽANGOS SPARTINIMĄ PRIEŠAKINĖJE LINIJOJE. SAUS TIKISI iŠ JŪSŲ NAUJŲ LABAI EFEKTYVIŲ MOKSLINIŲ-TECHNINIŲ PROJEKTŲ! KOMJAUNUOLIAI IR JAUNIME! NEPALIAUJAMAI SIEKITE ŽINIŲ, KULTŪROS, PROFESINIO MEISTRIŠKUMO! PLĖTOKIT PARTIJOS IR UAUDIES REVOLIUCINES, KOVŲ IR DARBO TRADI CIJAS! Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 68-sioms metinėms
00000000000000000000000000000000 A TSKP XXVII SUVAŽIAVIMĄ PASITIKANT A'
PEF-o komunistų veikla Praėjusiais mokslo metais fa kulteto partinė organizacija daug dėmesio skyrė mokymo proceso gerinimui. Kartu su fakulteto taryba buvo išanalizuota žie mos sesijos rezujtatai, aptarta partiniame biure atskirų ka tedrų veikla ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Oficialios apskaitos duome nimis 98 proc. dieninio skyriaus studentų žiemos sesiją užbaigė be skolų ir fakultetas pagal pa žangumą užėmė III vietą Uni versitete. Pavasario sesijos re
zultatai, kaip paprastai, blogesni. Su skolomis užbaigė sesiją 7 proc. fakulteto studentų (pagal pažangumą VI vieta Universite te). Paskutiniaisiais metais sėk mingiau fakultete adaptuojasi ir geriau mokosi pirmakursiai. Ge rokai pasitempė parengiamojo skyriaus auklėtiniai, kurie suda ro žymią mūsų fakulteto stu dentų dalį. Sėkmingai (be sko lų) pavasario sesiją išlaikė stu dentai komunistai ir fakulteto komjaunimo komiteto nariai.
Jų pažymių vidurkis — 4,2, t. y. žymiai aukštesnis negu visų fakulteto studentų. Tačiau neišspręstų mokymo proceso problemų dar turime labai daug. IX. 17 d. duomeni mis fakultete buvo '37 studen tai skolininkai. Dalis jų turėjo po kelias skolas. Kaip ir kitais metais, I—II kurse daugiausia skolų buvo iš matematikos ir ekonomikos istorijos, o III—IV k. — iš darbo mokslinio orga nizavimo, liaudies ūkio planavi(nukelta j 2 psl.)
PRIESAKAS STUDENTUI,
SAUKIAMAM | TSRS GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ TARNYBĄ
Rektoratas, partijos komitetas, komjaunimo komitetas, SDAALR ir kitos WU visuomeninės organizacijos, išlydėdamos Jus j tarnybą Ginkluo tųjų Pajėgų gretose, karštai sveikina Jus gavus šaukimą j mūsų šauniosios armijos gretas, nuošir džiai linki sėkmės kariniame Ir politiniame pasi rengime. "“'-i Mes kreipiamės | Jus su tokiu priesaku: — stropiai saugokite ir turtinkite revoliucines, karines ir darbines tarybinės liaudies tradicijas. Prisiminkite, kad tarybinė liaudis sukūrė, užkariavo ir apgynė Jūsų dabartj. Vyresniųjų kartų nar sumas bus Jums gyvu pavyzdžiu, tvirta parama visuose Jūsų darbuose mūsų didžiosios Tėvynės gerovei; — atminkite, kad tarnyba Ginkluotosiose Pajė gose yra garbinga kiekvieno TSRS piliečio kilni karinė-patriotinė pareiga; — tarnyba armijoje pareikalaus iš Jūsų didelės fizinių ir protinių jėgų jtampos; — kasdien atkakliai tobulinkite savo idėjiniuspolitlnius, moralinius-pslchologinlus ir fizinius įgū džius, mokykitės nugalėti karinės tarnybos sunku
mus; — ugdykite savyje geriausius tarybinio žmogaus bruožus. Šventai saugokite tarybinės liaudies Ir socialistinės sandraugos šalių brolišką draugystę ir vienybę; — karo mokslo mokykitės nuodugniai, kaip mokė didysis Leninas; — atminkite, kad komunistinis Idėjiškumas — tai milžiniškas žinių, įsitikinimų Ir praktinės veik los lydinys; — būkite verti garbingo Ir atsakingo mūsų herojiškų Karinių Pajėgų kario vardo, nenukryps tamai laikykitės karinių nuostatų ir Karinės priesaikos; — žinokite, kad kiekvieno Jūsų sėkmė — džiaugsmas Vilniaus universiteto kolektyvui, Jūsų draugams ir bičiuliams, Jūsų giminėms ir artimie siems, kurie Jus išauklėjo; — nuolat palaikykite ryšius su universitetu; — pasibaigus tarnybai Ginkluotosiose Pajėgose, mes laukiame Jūsų grįžtant | mūsų aukštąją mokyklą tęsti studijų; vieta Universitete Jums bus išsaugota.
Fotografas Linas JONUŠAS kviečia visus nebuvusius pa sisvečiuoti pirmakursių filolo gų vakare, visus buvusius — dar kartą prisiminti links
mas ir rimtas jo akimirkas, ragina nepamiršti jog studijos — tai ne tik įtemptas moky masis, bet ir linksmos studen tiškos šventės, kupinos entu ziazmo bei išradingumo.
REKTORATAS, PARTIJOS KOMITETAS, KOMJAUNIMO KO MITETAS, SDAALR KOMITETAS, DIDŽIOJO TĖVYNĖS KARO VETERANŲ TARYBA.
KOMJAUNIMO SEKRETORIAU! VU komjaunimo komitetas mano, kad tikslinga kartą į ket virtį skelbti susirinkimą bendra tematika. Šis susirinkimas turėtų vykti visose akademinių grupių, darbuotojų komjaunimo organi zacijose. Tema pasirenkama at sižvelgiant j svarbiausius mūsų šalies, tarptautinio gyvenimo įvykius, reikšmingus partijos, vy riausybės, komjaunimo doku mentus, o konkrečiai nagrinėja mi klausimai formuliuojami pa čioje akademinės grupės ar dar buotojų organizacijoje. Lapkričio mėnesiui skelbiama bendrauniversitetinė tema „Ak tyvi kiekvieno komjaunuolio po zicija įgyvendinant TSKP CK
1985 metų spalio plenumo nuta rimus, pasitinkant TSKP XXVII suvažiavimą". Fakultetų komjau nimo komitetai privalo savo komjaunimo organizacijoms padė ti paruošti ir sukonkretinti nagri nėjamos temos atskirus aspektus atsižvelgiant j fakulteto specifi ką. VU KOMJAUNIMO KOMITETAS
kronika Spalio 25 dieną |vyko Uni versiteto darbuotojų profsąjun gos ataskaitinė konferencija. Ataskaitini pranešimą perskai tė VU darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas L. Gašlū nas, apžvelgęs per metus nu veiktą darbą, paminėjęs iškilu
sias problemas, spręstinus klau simus. , Profsąjungos komiteto dar bas buvo (vertintas patenkina mai. Diskusijose kalbėjo LTSR Aukštojo Ir specialiojo viduri nio mokslo ministro pavaduoto jas V. Pranaitis, FF prodekanas doc. S. Sakalauskas, GF profbiuro pirmininkas doc. J. Kadziauskas, VVU darbuotojų profsąjungos komiteto nariai MF vyr. mokslinis bendradarbis P. Gaidelis bei politinės ekono mijos katedros vedėjas doc. V. Kindurys.
DĖMESIO! Universiteto ir fizikos fakul teto „Komjaunimo prožekto
riaus" štabai organizuoja
FOTOKONKURSĄ skirtą TSKP XXVII suvažia vimui. Kviečiame visus fotografuo jančius studentus bei Universi teto darbuotojus aktyviai daly vauti. Konkursas vyks nuo 85.11.15. iki 85.12.01. Po konkurso vyks laureatų ir visų dalyvių nuotraukų paro dos Saulėtekio 9, Jungiamajame korpuse. Tematika: a) kova už taiką, b) studentiško gyvenimo džiau gsmai ir rūpesčiai,
c) laisva tema. Priimamas neribotas nuotrauktĮ skaičius. Nuotraukas pateikti nuo 13X18 cm iki 50X60 cm for mato ir skaidres — ne didesnes kaip 6X6 cm plastmasiniuose rėmeliuose. Kitoje nuotraukos pusėje ne užmirškite užrašyti pavardę, vardą, kur mokotės ar dirbate. Nugalėtojai bus apdovanoja mi specialiais prizais ir Univer siteto komjaunimo komiteto garbės raštais. Bus organizuojami konkurso dalyvių seminarai. Vyks žiūrovų apklausa. Nuotraukas ir skaidres pristatykit j Universiteto komjau nimo komitetą,
2 Tarybinis studentas
SNO BIBLIOTEKA UNIVERSITETE Šių metų spalio 24 dieną vi sas pasaulis pažymėjo Suvienytų jų Nacijų Organizacijos (SNO) (kūrimo 40-metį. Generalinis Se kretorius Ch. Peresas de Kueljaras viename iš jubiliejaus paren giamojo komiteto posėdžių pa brėžė, kad šios tarptautinės or ganizacijos (kūrimas ir Išvysty mas yra pats reikšmingiausias (vykis XX-jo amžiaus antrojoje pusėje. Be pagrindinių SNO uždavi nių: tarptautinės talkos ir saugu mo palaikymo, agresijos slopini mo, draugiškų santykių tarp tau tų vystymo, politinių, socialinių, ekonominių ir kultūrinių proble mų sprendimo pasauliniu mastu, Generalinis Sekrtorlus Iškėlė dar vieną nūdienai aktualų uždavln( — būtinybę atnaujinti tau tų pasitikėjimą organizacija. Ju biliejinių renginių metu Suvieny tųjų Nacijų Organizacija davė teisingą ataskaitą pasaulio tau toms apie tai, ką ji gali ir ko negali padaryti, ataskaitą apie savo sėkmes ir nesėkmes. Viskas, kuo gyvena SNO, atsi spindi Įvairiuose leidiniuose, ku rių leidimu rūpinasi SNO Leidy binis Skyrius. Suvienytųjų Nacijų Organizacija, norėdama, kad ofi-
duose sukaupta per 200 tūkstan čių vienetų knygų, mlmeogri tuotų ir periodinių leidinių. Tai labai (domi medžiaga studentams, dėstytojams, (vairių profesijų žmonėms, kurie domisi politikos, gamtos apsaugos, medicinos, ekonomikos, demografijos moks lo, švietimo, statistikos, teisės, klausimais. Kiekvienas čia ran da medžiagos kursiniam, diplo miniam ar moksliniam darbui. Mūsų skaityklos paslaugomis pa sinaudoja (vairiausių Vilniaus (stalgų darbuotojai, mūsų ir kai myninių respublikų mokslininkai, tačiau būtų labai malonu, [ei SNO skaitykla ir jos turtais susi domėtų didesnis skaičius mūsų Universiteto SMD narių, Tarptau tinių santykių būrelis, bibliote kininkystės, istorijos, ekonomikos, gamtos, medicinos, teisės specia lybių studentai ir dėstytojai. Tuos, kuriems sunkiai (veikiamas anglų kalbos barjeras, galima nu džiuginti: SNO pagrindinių orga nų oficialūs dokumentai, JUNESKO Generalinės konferencijos sesijų medžiaga gaunama anglų ir rusų kalbomis, o Sveikatos ap saugos organizacijos leidiniai — vien rusų kalba. Skaitykloje yra abėcėlinis, sisteminis, periodinių
t
cialūs pagrindinių jos organų do kumentai ir kiti leidiniai būtų prieinami visame pasaulyje, 1948 metų kovo 23 d. patvirtino de pozitinių bibliotekų sistemą, ku rios metodiniu centru tapo Dago Hamaršeldo biblioteka Niujorke. Tarybų Sąjungoje yra šešios SNO depozitinės bibliotekos. Vie na iš jų — Vilniaus universiteto Mokslinė biblioteka. Tai vienin telė tokio tipo biblioteka Pabal tijyje. Jau dvidešimt metų šios bibliotekos SNO leidinių skaityk loje komplektuojami SNO pag rindinių organų (Generalinės asamblėjos, Ekonominės ir socia linės tarybos. Globos tarybos, Tarptautinio teismo ir Sekreto riato) oficialūs dokumentai, pe riodiniai leidiniai, sutarčių seri jos ir daugybė kitų leidinių (vai riausia tematika. Nuo 1964 m. gaunami speciali zuotos SNO įstaigos JUNESKO, o nuo 1967 m. — Pasaulinės sveikatos apsaugos organizaci jos (PSAO) leidiniai. SNO leidinių skaityklos ton-
ir serijinių leidinių katalogas bei mlmeografuotų leidinių kartote ka. Fondai išdėstyti skaityklos patalpose, todėl skaitytojams ne reikia ilgai laukti, pageidaujamą leidinį galima gauti tuoj pat. Stenduose prie Bendrosios skai tyklos kartą per mėnesĮ ruošia mos naujų SNO, JUNESKO ir PSAO leidinių parodos, o Bend rojoje skaitykloje — Įvairiems jubiliejams, dekadoms ir žymes niems pasaulio įvykiams skirtos parodos. SNO 40-mečio išvakarė se paruošta leidinių apie Suvie nytųjų Nacijų Organizaciją ir plakatų paroda. Kiekvieną mėnesĮ išleidžiama naujų leidinių rodyklė, kurioje šifrų abėcėlės tvarka patelkti naujausi SNO, JUNESKO ir PSAO leidiniai, gauti SNO skai tykloje. Tokias rodykles galite rasti kiekvienoje Mokslinės bib liotekos skaitykloje. Ada DAUTARAI It VVU mokslinės bibliotekos sektoriaus vedėja I
IŠVADOS PO OLIMPIADŲ Spalio mėnesį Gamtos fakulte to studentai, olimpiados „Stu dentas ir mokslo bei technikos pažanga" respublikinio turo nugalėtojai, dalyvavo visasąjun giniame ture Kišiniovo Univer sitete. Smagu, kad Lietuvos ko manda, kaip ir ankstesniais me tais, pasirodė gerai, po Lenin grado, Moldavijos ir Baltarusi jos TSR komandų užėmė ketvir tąją vietą. V kurso studentas D. Žvingila ir ketvirtakursis A. Stočkus parsivežė nugalėtojų garbės raštus. A. Sfočkaus pra nešimas buvo geriausias studen
tų mokslinėje konferencijoje. Sprendžiant pagal penkerių metų respublikinių ir sąjunginių olimpiadų rezultatus galima tvirtinti, jog dauguma mūsų stu dentų supranta, kad žinių, gau tų per paskaitas, pratybas ar praktiką, nepakanka norint tap ti geru specialistu. Reikia iš studijuoti ne tik vadovėlius ir konspektus, bet ir monografijas, mokslo straipsnius. Juk busima sis darbas iškels daugybę klau simų, j kuriuos reikės atsakyti. Atsakyti teisingai. GF doc. R. ŠIMKŪNAS
A TSKP XXVII SUVAŽIAVIMĄ PASITINKANT A
PEF-o komunistų veikla (atkelta iš 1 psl.) mo, ekonominės statistikos dis ciplinų. Nuo bendrauniversitetinio lygio žymiai atsiliekame mokslo pirmūnų, o taip pat be simokančių vien labai gerais ir gerais pažymiais studentų skai čiumi. Apie trečdalį fakulteto studentų pažymių sudaro treje tai. Didelį susirūpinimą kelia va karinio ir neakivaizdinio skyriaus studentų pažangumas. Ataskaiti niu laikotarpiu buvo pašalinti kaip nepažangūs, 100 studentų neakivaizdininkų. Tik mažesnė dalis Vakarinio ir Neakivaizdinio skyriaus studentų baigia sesijas be skolų. Dauguma šių skyrių studentų keliami į aukštesnius kursus su skolomis. Vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentų mokymo klausimais nesidomėjo Partbiuro Akademinė komisija, per mažai dėmesio skyrė prodekanas komunistas P. Prakapas ir kuratoriai. Naujasis partinis biuras kartu su dekanatu ir komjaunimo ko mitetu privalo jiagerinti mokymo procesą, ypač vakariniame ir ne akivaizdiniame skyriuje, pasiekti geresnio užsiėmimų lankomumo. Dėstytojo vaidmuo studentų auklėjime — labai svarbus. Juk daug jaunuolių į aukštąją mo kią būna atvykę iš kitų miestų ir rajonų. Čia gyvena be kasdie ninės šeimos globos ir įtakos. Tokiam studentui ypač reikia dės tytojo dėmesio. Akademinėje grupėje turi bū ti tokia nuotaika, kad aukštojoje mokykloje studentas ne vien studijuotų, bet kartu gyventų savo respublikos, visos šalies rei kalais, viskas jam rūpėtų, jis noriai dirbtų visuomeninį darbą. Neteisūs tie dėstytojai, kurie mano, kad šiuos klausimus turi spręsti vien visuomenės mokslų dėstytojai arba visuomeninės or ganizacijos. Apolitiško, beidėjiško dėstymo aukštojoje mokyk loje neturi būti. Kiekvienas specialybės dėstytojas privalo dirbti taip, kad jo paskaitos būtų ir turiningos, ir idėjiškos. Kiekvieno dėstyto jo garbės reikalas — sudo minti ir įtikinti studentus giliu gyvenimo atskleidimu, argumen tuotomis išvadomis, minčių ir jų išraiškos naujumu. Savo ruož tu, visuomet principingai, iš par tinių pozicijų reikia kritikuoti tuos dėstytojus, kurie skaito pa skaitas iš pageltusių nuo laiko konspektų, stengiasi, kaip sako ma, apeiti aštrius kampus, ne nori gerinti savo darbo mokant studentus teisingai orientuotis mokslo problematikoje. Antras mūsų visų svarbus dar bų baras —- mokslo tiriamasis
darbas. Šie metai — baigiamieji penkmečio, o kartu ir daugelio biudžetinių temų ir ūkinių su tarčių baigimo metai. Todėl bū tina glaustai paliesti mokslo tiriamąjį darbą nuveiktą fakulte te per keletą metų. Pramonės ekonomikos kated roje sėkmingai tyrinėjamos ga mybos intensyvinimo, agropra moninio komplekso vystymo problemos. Teigiamo įvertinimo susilaukė komunistės doc. K. Prunskienės pasiūlymai dėl res publikos agropramoninio komp lekso struktūros tobulinimo, doc. K. Glavecko pasiūlymai dėl ūki nio mechanizmo tobulinimo. Įdo mūs tyrimai atlikti gamybos val dymo katedroje kartu su Mask vos S. Ordžonikidzės institutu. Pramonės įmonių planavimo ka tedroje pateikti vertingi pasiūly mai dėl garantinio kultūrinių prekių remonto pagerinimo. Eko nominės istorijos ir geografijos katedroje kartu su Prahos Karlo universitetu atlikti platūs apgy vendinimo vystymo socialistinėje visuomenėje tyrimai. Darbo eko nomikos ir organizavimo kated roje paruošta nauja darbo laiko tyrimo metodika susilaukė tei giamo tiek mokslininkų, tiek praktinių darbuotojų įvertinimo. Nemažai ir produktyviai pasi darbavo pramonės šakų techno logijos katedros docentai ir asis tentai tyrinėdami fiolimerų sta bilizavimo ir modifikavimo prob lemas. Gauti teoriniai rezultatai panaudojami ūkinėse sutartyse, įdiegiami respublikos ir šalies pramonės įmonėse. Gražia tradicija tapo susivie nijime „Elfą", Vilniaus plastma sės dirbinių gamykloje organi zuojamos bendros mokslinės pra ktinės konferencijos, kuriose pranešimus skaito mokslininkai ir gamybininkai. Šių įmonių ko lektyvuose svarstomi studentų praktikos metu atlikti moksliniai tyrimai. Per ketverius šio penkmečio metus fakulteto mokslininkai aktyviai, publikavo mokslinių ty rimų rezultatus, skaitė praneši mus tarptautinėse, visasąjunginė se ir respublikinėse konferencijo se. Išleista nemaža monografijų, knygų, brošiūrų, padaryti trys išradimai. Sėkmingai apginta 10 kandidatinių disertacijų, o ko munistai K. Prunskienė, S. Vaite kūnas, K. Vyšniauskas ir doc. K. Glaveckas baigia ruošti daktari nes disertacijas. Vertindami fakulteto mokslo tiriamąjį darbą, privalome atsi žvelgti į tuos reikalavimus, ku rtus partija kelia mokslui apskri tai ir ekonomikos mokslui konk rečiai. Drg. M. Gorbačiovas TSKP CK
1985 m. birželio mėn. vykusiame pasitarime nurodė: „Didelis rezervas yra aukštų jų mokyklų mokslas. Kokius du dešimtmečius, ar net ilgiau, mes kalbame, kad būtina efektyviai naudoti šį milžinišką mokslinį potencialą, kad reikia likviduoti žinybinį tyrimo įstaigų, aukštųjų mokyklų ir gamybos izoliuotu mą, bet padėtis keičiasi labai lė tai. Turimais apskaičiavimais, au kštosios mokyklos gali 2—2,5 karto padidinti mokslinio tyrimo darbų apimtį, kad galėtume čia kardinaliai duoti daugiau naudos liaudies ūkiui, reikia keisti pla navimo tvarką, įvesti naujus kri terijus, tobulinti svertų ir stimu lų sistemas, perduoti įmones au kštosioms mokykloms, kad jos turėtų Eksperimentinę bazę. Taip mes gausime dvigubą naudą, jjadidinsime savo mokslinį tech ninį potencialą ir jo naudojimo efektyvumą, o kita vertus — sukursime sąlygas geriau ruošti specialistus, nes jie jau aukšto sios mokyklos suole bus plačiai įtraukiami į kūrybišką gamybos tobulinimo darbą". Atsižvelgiant į tai, fakulteto pasiekimus tenka vertinti kritiš kai, tai yra daugiau kalbėti apie trūkumus, o ne apie lai mėjimus. Nežiūrint to, kad mok slo tiriamasis darbas buvo svars tytas partiniuose susirinkimuose, esminių pakitimų neįvyko. Ir toliau vyrauja smulkiatemiškumas. Daugumoje katedrų temos kompleksinės tik popieriuje. Nė ra bendrakatedrinių temų, o tuo pačiu ir reikšmingesnių darbų. Negali mūsų patenkinti ir tai, kad ruošiant intensyvinimo pro gramą XII penkmečiui rengiasi prisidėti tik pramonės ekonomi kos katedra. Nepakankamas ūki nių sutarčių ekonominis efekty vumas. Dabar naujai sudaro mos sutartys svarstomos fa kulteto taryboje ir reikia tikėtis, kad mažos apimties, trumpalai kės ir be apskaičiuoto ekonomi nio efekto sutartys nebus suda romos. Jau artimiausiu metu būtina apsvarstyti galimybę plačiau įsi jungti į vykdomas, arba ruošia mas respublikines socialinio-eko nominio vystymo programas. Gerai būtų nagrinėti kompleksi nę temą, įtraukiant įvairių ka tedrų dėstytojus ir aspirantus Gerinti auklėjamąjį, mokslo tiriamąjį darbą, naujais laimėji mais sutikti partijos XXVII su važiavimą — tokie uždaviniai dabar iškyla fakulteto komunis tams, visiems jo darbuotojams. DOC. G. SAMUOLIS PEF partinės organizacijos sekretorius
VVU ADMINISTRACIJA IR VIRD TARYBA SKELBIA „GERIAUSIO IŠRADIMO".
I. Konkurso tikslas. .Konkurso tikslas — suaktyvinti išradybinĮ darbą Universitete, išaiškinti geriausių darbų auto rius, populiarinti šiuos darbus. doma išradimo paskirtis, pagrin II. Konkurso pravedimo tvar diniai techniniai-ekonominiai ro dikliai, pranašumas prieš kitus ka. Konkurse gali dalyvauti VU an tio iškm darbiu. Charakteristi darbuotojai ir studentai — VIRD kos ap mtir — iki vieno mašin raščio pu laolo. nariai. Konkursui pristatomi išradi 5. Įdiegimo akto (ar kito do mai, kurių teigiami sprendimai kumento, paliudijančio Įdiegimą), gauti 1983.01.01. — 1985.11.25. kopija, Jei išradimas panaudotas. laikotarpiu, išskyrus darbus, pre 6. Duomenys apie išradimo mijuotus analogiškuose ankstes teigiamą efektą (pagal Įdiegimo nių metų konkursuose. aktus): Konkursui pristatoma ši me a) jeigu išradimo panaudoji džiaga: mas duoda ekonomiją — pagal 1. Pareiškimas. 2. Teigiamo sprendimo kopija. metinį ekonomini efektą; b) jeigu išradimo panaudoji 3. Išradimo aprašymo kopija. 4. Išradimo techninė-ekonoml- mas neduoda ekonomijos pagal nė charakteristika, kurioje nuro- koeficientus.
KONKURSĄ
7. Komiteto sprendimo kopija, jei patentuojama užsienyje. Išradėjai medžiagą pateikia atitinkamų VU padalinių VIRD atsakingiems darbuotojams: vyr. m. b. J. Daugvllal (Chemijos ftas), vyr. m. b. C. Pavasariui (Fizikos f-tas), vyr. lnž. P. Jaslonfui (Gamtos ir Medicinos f-tai), vyr. inž. V. Kungful (Skaičiavimo centras) arba VU VIRD Tarybos narei vyr. m. b. O. Adomėnlenei (Chemijos f-tas, 35 kamb.) iki 1985.12.10. Žiuri komisija konkurso rezul tatus suveda iki 1985.12.20. III. Nugalėtojų skatinimas I vieta — 250 rub. II vieta — 150 rub. III vieta — 100 rub. (dvi pre mijos). Premijos išmokamos iš VVU ir MTD lėšų.
Tarybinis studentas 3
STUDENTŲ RUDUO SUVALKIJOS ŽEMĖJE Jau visa savaitė lankai pas kaitas, klausaisi dėstytojų, kon spektuoji. Tačiau mokymosi rū pesčiai dar neužgožė talkos kol ūkyje prisiminimų, laikas nuo laiko mintimis grįžti į dar ne tokias tolimas spalio dienas, daliniesi Įspūdžiais su draugais, ko legomis. Kaip sekėsi jiems? Po darbų, vėlais rudens vaka rais, Paluobių miestelyje taip ty lu, kad girdėti krintantys lapai. Kažkur suloja šuo, asfaltuota gat vele nucaksi arkliukas, nubirbia motociklas, nuūžia mašina... Ir vėl tyla. Spalio mėnesį darbų dar daug. Linus kelti, rūšiuoti, rišti, runke lius nuo laukų sudoroti, grūdų sandėlyje pasidarbuoti... Skuba „Pažangos" kolūkio žemdirbiai. O kai padeda geras oras ir tal kininkų geras noras — darbas eina kaip iš pypkės. — Talkininkai! — apsidžiaugė „Pažangos" kolūkio žmonės su laukę studentų iš Universiteto. Žemdirbiams padėti, širdį rude niu pasotinti atgužėjo jų visas būrys. Busimųjų teisininkų, įsta tymus žinančių, tvarkos besilai kančių ir norinčių, kad tos tvar kos visi laikytųsi. — Brrr... — iššokę iš ežeriuko, ledinius vandens lašus purtosi petingi vaikinukai. Rytą vakarą taip. Vaikinai sako, kad tokios maudyklės įkvepia juos darbui ir gyvenimui. O ką sako merginos? „Norime dušų!" Sako vieną die ną, sako antrą. Drąsesnė mergi na, žiūrėk jau ir ežeriukan šmurkšteli, o kitos vis laukia. Pagaliau po savaitės jų balsas buvo išgirstas. Kaip tik tą laimingą studen tams dieną aš ir lankiausi ūkyje. Pirminės partinės organizacijos sekretorius Petras Jucaitis ir bū rio vadas Armanas Abromavi čius, palydėję mane pas talki ninkus pranešė studentams džiaugsmingą žinią: „Dušai šian dien veiks!" Geri orai baigėsi, prakiuro rudeniniai debesys. Penkias mer ginas: Rasą Pavilonytę, Dalią Zamanskaitę-Zagreckienę, Ingridą Kiseliūtę, Aidą Krasauskaitę ir Jolantą Šlikaitę — randame beplušančias naujajame ūkio kom plekse. Norėjosi nufotografuoti jų nušvitusius veidus, išgirdus naujieną apie dušus, bet neturė jau su savimi fotoblykstės, o merginų šypsenų# nepakankamai švietė. Jas prigesino abejonė: „Nejaugi?" Šnektelėjom apie darbą. — Čia, komplekse, mes pirma diena. Lietūs prasidėjo. O anks čiau dirbome prie linų: ardėm
pėdus, rūšiavom ir vėl rišom. Nors darbas ir neįprastas, bet labai stengdamiesi normą padarydavom. Kitoj pusėj kelio penki stiprūs vyrai maišus dobilų sėklų nešio ja. Paskui šitos sėklos su prie maišomis keliamos į valomąją. Čiupt aš už maišo, ar daug sve ria? Žinoma, čia ne bulvių mai šai, bet ir dviem tokius maišus panešiojus raumenukus sukutena. Minutėlei šauni vyrų ketve riukė — Romualdas Latvelis, Drąsutis Zagreckas, Osvaldas Martinkus ir Zigmas Pocius — stabteli. „Maitina skaniai, gy venam linksmai, su ūkio jaunimu draugaujam, kas vakarą šokam.
— Susiriečiu trilinkas ir prau siuosi, — jau po dušo sugrįžęs vienas vyras juokauja. „Bet ge rai". Mat dušai — vaikų darže lyje. Dar įdomiau. Edvinas ir Gintaras pasiskolina iš mokyklos kamuolį. Besižavėdama jų žaidimu, imu manyti, kad jie nuo ryto lig vakaro ne darbu, o treniruotėmis užimti. Kitaip iš kur jie tiek energijos turi? Bet atėjęs kolūkio brigadinin kas Liucijus Sutkaitis, vadovau jantis talkininkų darbui, mano dvejones išsklaidė: — Tokių gerų studentų kol ūkyje dar nebuvo. Dirba, kad net dulkės rūksta. Vyrai po ke
Netrūksta nieko". Sutriauškia po obuolį, mane pavaišina, paskui vėl kimba darban. Kitos merginos ir vaikinai tą dieną tvarkė fermą, kasė grūdas, dažė vaikų daržęlį, kuris netru kus bus atiduotas naudoti. ’ų, grįžtančių iš darbo, palaukiau bendrabutyje. Dalia Naudžiūnaitė ir Vilma Kumpelytė, tą dieną budėjusios bendrabutyje ir virtu vėje, bei būrio vadas Armanas Abromavičius aprodinėja man savo patalpas. „Nors vietos ma žai, bet jauku” — kalba vadas. Netrunka susirinkti ir visi tal kininkai — iš įvairių ūkio kam pų sugrįžta. Gera stebėti tą šur mulį. Dienos įspūdžiais dalijasi. Jolitai šiandien toks įvykis, jog tyliai kalbėti negali: — Jojau ant arklio. Darbinis, bet smagus. Antrą kartą gyveni me be balno. — Ir aš, — švytinčiomis aki mis pritaria draugei Gerda. — Visi į dušus! — jaučiama patoso gaidelė vado balse. Visi sužiūra į jį: „Pagaliau dušai!" Turiu dar laiko. Pavaikštineju po miestelį. Po mano kojomis čeža lapai.
lias normas šiaudų sukrauna, grūdų perkasa. ...Liaudies išmintis sako: „Būk geras kitiems, ir kiti tau bus ge ri". — Čia labai geri žmonės. Kiek vienoje sodyboje obuoliais api pila, — kalba vegetaras ir smar kus turistas Vytas Krikščiūnas. — Taigi, kas sakė, kad suval kiečiai šykštūs žmonės? Vytas savaitgalį surinko būrį entuziastų ir su jais apkeliavo panemunės apylinkes — Gelgaudiškį, Plokščius, Kriū kus. Diena eina į pabaigą. Netrukus — diskoteka. Didysis diskotekininkas Edvinas su savimi visą aparatūrą iš Vilniaus atsitempė. Miestu maitintas kraujas reika lauja užsiėmimo, veiksmo, garso. Vien darbu jo nepasotinsi... O paskui, pasibaigus diskotekai, po vieną ar poromis eis pasiklausyti rudeninės tylos, krintančių lapų. Vilniuje vargu ar tai išgirsi... Jūratė KLIMAITYTĖ Sakių rajonas Autorės nuotraukoje: Po die nos darbų ir dušo procedūrų stu dentai susirinko vakarieniauti.
APGINTA DISERTACIJA kyklos ir pedagoginės minties raida XIX a. I pusėje ir XX a. pradžioje (iki 1914 metų). Tai sudėtingas mūsų istorijos lai kotarpis: 1863 metų sukilimo nuslopinimo padariniai, lietu viškos spaudos uždraudimas, carinė socialinio ir nacionali nio engimo politika, slaptos lietuviškos mokyklos ir jų per sekiojimas, nacionalinio sąmo ningumo brendimas, 1905— 1907 metų revoliucijos gaivus vėjas liaudies švietimo reika luose. Tyrinėtoja labai detaliai analizuoja gausybę faktinės medžiagos (didžiąja dalimi vi Spalio 21 dieną Maskvos siškai naujos), parodančios tau V. Lenino pedagoginio instituto tos veržimąsi | mokslą, j de specializuotoje taryboje peda mokratiją, pažangios inteligen gogikos mokslų daktaro diser tijos vaidmenį kuriant naciona taciją apgynė Vilniaus univer linę mokyklą, mokymo metodi siteto pedagogikos katedros do ką, auklėjimo principus ir for centė Magdalena Karčiauskie mas. Tai — kapitalinis darbas, nė. Ji gerai pažįstama lituanis kurio išleidimas labai praturtin tikos ir psichologijos studen tų mūsų žinias apie to laiko tams, kuriems Jau porą dešimt tarpio pedagoginę mint, ir mo mečių dėsto teorinę ir istorinę kyklos darbuotojų kovą už liaudies švietimą. pedagogiką, padeda sėkmingai Linkime mokslų daktarei sė atlikti pedagoginę praktiką, ty kmės tolesniuose darbuose, ti rinėti mokslo klausimus. Per kėdami, kad mūsų pedagoginę tuos dešimtmečius ji dirbo ir kruopštų, sunkų istoriko dar kultūrą nušvies ir kiti jos pa rašyti Lietuvos pedagogikos is bą. Doc. M. Karčiauskienės tyri torijos veikalai. mų objektas — Lietuvos mo PEDAGOGIKOS KATEDRA
Tai — jaunystė, Kai, bridusi purviną kelią, Apsidžiaugti gali, Pastebėjus vienintelį žydrą kampelį Debesų pakely. Ir jauti, kad jau volunge moki giedoti , Ir kaip gervė — skraidyt, Ir sustingę griuvėsiai, pusny pašarvoti — Tavo sodai žydį. Tai — jaunystė, Kai nieko nemoki paslėpti, Ką turi,' ką jauti, Kai gali drąsiai žengti papuvusiu lieptu, Kad ir upė plati, Kai nupuolus iškilsi, kad gelmės ir gilios, Kad ir vieta klaiki. .. Tai — jaunystė, Kada, nusivylus, apsvilus, Vien tik ja dar tiki.
T. ROSTOVAITĖ Oksanos KUBILiCTES nuotr.
iiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiniiniiiiniiiĮnnnnininvi’ininiitniliniinii'ninniiiiiiiiHiHii'iuiiūniiiinniiūHiuiiiiiiiiiiHniltiitinHinnnnuuniininiiiiiiiiiniiiiitiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHininiiiiniiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii)
Mokslinės anatomų, histologų ir embriologų draugijos našiai š. m. spalio mėn. susirinko į IV respublikinę konferenciją, kuri vadinosi „Morfologijos pasieki mai — medicinai ir žemės ūkiui". Konferencijos pavadinimas at spindi platų draugijos narių nag rinėjamų mokslo problemų dia pazoną. Anatomų, histologų ir em briologų draugijos nariai — ne tik WU Medicinos fakulteto bei KMI morfologal, bet taip pat mokslo darbuotojai iš daugelio LTSR Mokslų akademijos institu tų, Kūno kultūros Instituto, Lie tuvos veterinarijos akademijos, Vilniaus ir Šiaulių pedagoginių Institutų. Beveik visi nariai kon ferencijai pateikė pranešimus, kuriuose atsispindėjo LTSR morfologų naujausi pasiekimai. Konferencijoje dalyvavo ir gausus būrys svečių Iš Latvijos, Estijos ir Baltarusijos, Maskvos, Leningrado bei daugelio kitų Tarybų Sąjungos miestų, VDR CSSR ir LLR mokslo Įstaigų, su kuriomis mūsų universitetas nuo seno palaiko glaudžius moksli
ŽMOGAUS MORFOLOGIJOS NAUJAUSI TYRINĖJIMAI nius ryšius. Konferencija vyko grąžtuose Žemės ūkio ekonomikos moks linio tyrimo instituto patalpose. Pirmą plenarinį posėdį, kuriam pirmininkavo Anatomų, histologų Ir embriologų draugijos pirmi ninkas prof. S. Pavilonls, pradė jo organizacinio komiteto pirmi ninkas, LTSR Sveikatos apsaugos ministro pirmasis pavaduotojas doc. A. Griškevičius. Savo kal boje jis trumpai nušvietė Lietu vos morfologų pasiekimas, |ų įnašą į mokslo Ir liaudies ūkio vystymą. Tame pačiame posėdy je pranešimus padarė svečiai iš užsienio: prof. G. H. Šumacheris, (Rūstokas) išdėstė savo tyrimų medžiagą Ir naujas hipotezes apie kaukolės ontogenezę ir filogenezę. Prof. A. Domas (Magde burgas) savo pranešime pateikė naujausius duomenis apie insuli ną smegenyse, kur) produkuoja pačios smegenų ląstelės. Jis vei
kia kaip medžiagų apykaitos ak tyvatorius, augimo faktorius. Prof. A. P. Mallnovskis (Pozna nė) pateikė antropometrinių ty rimų duomenis apie vaikų ir jau nuolių su gomurio defektais lizin| vystymąsi. Doc. J. Paržizeko (Hradec Kralove) pranešime buvo išdėstyti nauji duomenys apie mlkroclrkullaciją raumenų nervų motorinėse galūnėse ir enzimų hlstochemiįą Jose. Visi praneši mai buvo išklausyti su dideliu susidomėjimu. Konferencijos metu dirbo trys sekcijos: „Ontogenezės klausi mai“, „Kardiovaskulinės sistemos reguliacijos struktūriniai mecha nizmai" ir „Žmogaus fizinio tipo įvairovė". Pirmojoje sekcijoje, vadovaujamojoje prof. A. V. Bo risovo ir doc. K. Labanausko pra nešėjai nagrinėjo ankstyvąsias žmogaus vystymosi stadijas, jo ypatumus, pakitimus veikiant ža lingiems faktoriams. Čia dėmesio
susilaukė prof. A. V. Borisovo su bendraautoriais (Leningradas) Ir eilė kitų pranešimų. Šioje sekci joje skaityti pranešimai lietė ir fizinio vystymosi problemas. Autoriai nagrinėjo akseleracljos procesas LTSR vaikų ir mokslei vių tarpe (J. Tutkuvienė, Vil nius), nepažangių moksleivių fi zinį vystymąsi (G. Surkinienė, Vil nius), kaimo specializuotų vidu rinių mokyklų mokinių morfofunkcinius ypatumus (K. Laba nauskas, Kaunas) bei eilę kitų svarbių bei įdomių postnatallnlo vystymosi ypatumų. Sekcijai „Kardiovaskulinės sis temos reguliacijos struktūriniai ypatumai" vadovavo prof. A. Dalmanė ir prof. A. Vitkus. Čia atžymėti KMI morfologų — prof. R. Stropaus, prof. A. Urbono su bendraautoriais prof. A. Vitkaus su bendraautoriais, WU Medici nos fakulteto angiochirurgų — prof. V. Triponio ir kt., K. Lau-
rlkėno bei eilės kitų autorių dar bai, kuriuose buvo nušviesti naujausi pasiekimai kraujagyslių Ir širdies inervacijos, širdies ir krauįagyslių morfologijos klausi mais, aktualūs praktinei medici nai. Prof. J.-V. Nainio ir prof. J. Serapino vadovaujama sekcija „Žmogaus fizinio tipo Įvairovė" pasižymėjo pranešimais, kurie ypač aktualūs šių dienų medi kams bei morfologams. Čia bu vo galima išgirsti pranešimus, turinčius praktinę vertę gydytojams-pediatrams bei fizkultūros specialistams (S. Pavilonis), teis mo medikams (J.-V. Nainys ir kt.), stomatologams (I. Balčiūnie nė, P. Šileikis), chirurgams (J. Se rapinas, R. Rožukas ir kt.), rent genologams (A. Bartusevičlenė). Doc. R. MIKENIENE
4 Tarybinis studentas
1945 metų pavasarį, repatrija vus į Lenkiją sodo vedėjui dr. J. Movšovičiui (jis ir toliau li ko mielu VU gamtininkų bičiu liu, nemažai nuveikė LLR gam tos mokslams), Matematikos— gamtos fakulteto Tarybos nutari mu sodas buvo pavestas žemes niųjų augalų sistematikos kated ros (vedėjas prof. A. Minkevi čius) globai. Tų pačių metų lie pos mėn. į Lenkiją repatrijavo ir prityręs ilgametis sodininkas B. Korkutis. Po jo sodininkais dir bo A. Pajarskas, M. Zabulis, P. Narvilas. 1945—1948 m. atku riant sodą talkino gamtininkai studentai ir laborantai, dėstyto jai: S. Žeiba, A. Basalykas, K. Vėtaitė, J. Kmitienė, fakulteto stalius P. Vėbra ir kt. 1947 metų dokumentuose rašo ma, kad „Botanikos sode augi nama apie 300 rūšių augalų, iš jų apie 80 rūšių medžių ir krū mų, iš dedies tokių retų, kaip serbinė eglė, amerikinis maume dis", randame gerų sodo ketini mų liudijimą — „Užsakytinų sėklų sąrašą“ (1947.III.22): 8 rū šys didesniais kiekiais, 56 — po keletą egzempliorių. 1948 metais sodo teritorija praplėsta iki 3,0 ha. Atskirai pažymėtina žemesnių jų augalų katedros laboranto miškininko P. Narvilo bei jauno miškų ūkio fakulteto dėstytojo L. Čibiro veikla. Jie rūpinosi dendrafloros kolekcija: apibūdin davo botanikos sodo ir Vilniaus apylinkių medžius ir krūmus, iš Miškų ūkio fakulteto (buvo VU iki 1949 metų) medelyno prie dabartinės Vingio parko dainų ir šokių estrados bei iš Vilniaus miškų technikumo ir Apželdini mo tresto medelynų ėmė per kelti į botanikos sodą retesnius sumedėjusius augalus, šiaurinėje sodo dalyje prie mūrinės tvoros užveisė medelynėlį, kurį vis plė tė, tarp buvusio atrakcionų ge-
Pabaiga. Pradžia Nr. 30
Sportas
A UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI A
BOTANIKOS SODAS VINGYJE ležinkelio linijos ir šlaito dirvo nuose įveisė sumedėjusių auga lų želdinius pagal geografinį principą. Yra išlikęs rankraštis „Vil niaus valstybinio universiteto Botanikos sodo 1948 metų su medėjusių augalų inventorizaci ja" (8 psl.). Iš jos matyti, kad dar prieškariniais laikais botani kos sode buvo sodinta retų me džių: Pinus ponderosa (1931; 1941), Pinus strobus (1930), Pi nus nigra (1941), P. cembra (1928), Pinus montana (1921), Picea pungens (1925), Pc. obovata (1928), Pc. omorika (1921), Pc. alba (1921), Abies sibirica A. balsamea (1925), Laruc decidua (1928), Franxinus americana (1920), Ulmus efusa (1920) Acer sacharinum (1923), Phelodendron amurensa (1930). Pateikiama iš sami medžių charakteristika: aukštis, skersmuo, amžius. Mini mi ir jaunesni medeliai: Corylus colurna, Quercus rubra, Tsuga canadensis, Abies concolor ir kt. Mainams skirtų sėklų katalo gai rengiami nuo 1946 metų (1946 metais — 86 augalų rūšys, 1948 — apie 140) — tai mašinė le spausdinti augalų; sąrašai. Bo tanikos sode direktoriaus parei gas einančio P. Bluzmano inicia tyva 1950 m. sėklų katalogas iš leidžiamas spaustuvėje spausdin ta brošiūra. Jame 327 pavadini mai: nemažai spygliuočių (10), 5 rūšys klevų, 9 — erškėčių, 6 gudobelių, nemažai kitų rūšių ir genčių medžių bei krūmų, daug ankštinių šeimos augalų. 1952—1954 metais sodo- direk toriumi buvo P. Pūkelis. To me to sodo veiklą gerai iliustruoja 1952—1953 m. mokslinio tiria mojo darbo planas, kuriame nu matyta arbūzų ir melionų (P. Bluzmanas ir A. Merkys), sojos
(P. Snarskis ir kt.), vynuogių (P. Petryla), čiumizos Satoria italica (P. Petryla, P. Pūkelis) akli matizacijos tyrimai. BS plėtė savo ryšius su TSRS botanikos sodais ir botanikos mokslo įstaigomis, keitėsi sėklo mis, šefavo, rėmė jaunųjų mičiurininkų, gamtininkų būrelius. 1954—1975 metais botanikos sodui vadovavo Botanikos kated ros asistentė A. Lučinskienė. Jai vadovaujant, daug dėmesio bu vo skiriama alpinariumų auga lams, vienmečių ir daugiamečių gėlių kolekcijoms. 1959 metais sode veikė 11 skyrių: augalų sistematikos, bio logijos, vaistinių augalų, pašari nių žolių, techninių ir grūdinių kultūrų, daržininkystės, gėlinin kystės, dendrologijos, pomolo guos, alpinariumas. 1964 metais buvo pastatyti dar 3 nauji šilt namio blokai, suremontuoti seni, — bendras šiltnamių plotas apie 400 kv. m. Sodo teritorija buvo praplėsta iki 7,5 ha. Botanikos sodas — Gamtos fa kulteto mokomoji ir eksperimen tinė bazė. Čia atlieka bandymus, rašo kursinius ir diplominius darbus biologijos specialybės studentai. Čia mokslo temas gvil deno fakulteto dėstytojai ir dar buotojai: P. Bluzmanas, J. Gruo dienė, V. Rančelis, R. Margolytė tyrė respublikos vyšnių ir trešnių veisles, jų kilmę, papliti mą ir savybes, nustatinėjo vaisių cheminę sudėtį. V. Raškauskas tyrė lanksvų introdukcijos gali mybes, rekomendavo rūšis, tin kančias mūsų respublikos želdy nuose, praplėtė botanikos sodo kolekciją. A. Lučinskienė nuo 1961 metų fenologiškai stebėjo dekoratyvinius augalus gėlinin kystės ir alpinetumo skyriuose, tyrė jų vegetacinio dauginimo
būdus, sėklų dauginimą įvairio mis sąlygomis ir 1968 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Kai ku rių daugiamečių gėlių introduk cija ir jų panaudojimas alpinariumuose". Daug dėmesio skiriama gėlių asortimento parinkimui ir propa gandai. 1961—1966 metais intro dukuota (A. Lučinskienė, D. Dainauskaitė) apie 300 rūšių daugia mečių gėlių, tarp jų 11 vietinės floros atstovų. Sukaupta daug šiltnamio augalų. Čia daug triū so įdėjo E. Morozaitė, dirbanti sode nuo 1954 metų. Rožių ir svogūninių augalų kolekcija rū pinosi A. Lazdauskaitė, flioksų — L. Urbonavičienė. 1973 metais biologijos mokslų kandidatai A. Lučinskienei kartu su kitomis Lietuvos botanikėmis ir gėlininkėmis — M. Lukaitiene, O. Skeiviene, A. Boguševičiūte už kompleksinius darbus dekoratyvinės sodininkystės sri tyje paskirta LTSR valstybinė premija. Nuo 1956 metų botanikos so das dalyvauja respublikinėse ir sąjunginėse parodose. LŪPP (Maskvoje) pelnyta per 20 pir mo laipsnio diplomų (atestatų), sidabro ir bronzos medalių. Res publikoje pelnyta apie 15 pirmo ir antro laipsnio diplomų. Be VU botanikos sodo neapsieina nė viena gėlių ar puokščių pa roda. 1972 metų mainams skirtų augalų kataloge — 1907 pavadi nimai (1958/59 — jų buvo 800; 1959 — 1225; 1966 — 1714; 1968—1820): labai daug gėlių, 23 kaktusų rūšys, po 20 rūšių saus medžių (Lonicera), lanksvų (Spiraea), raktažolių (Primula), 33 rūšys šilokų, per 70 veislių kar delių (Gladiolus hybridus). Botanikos sodas savo klestėji mo metais palaikė ryšius su 120 TSRS ir apie 200 užsienio bota nikos sodų. Kasmet botanikos sodams, organizacijoms; įstai goms, mokykloms, asmeniškai
gamtos mylėtojams išsiunčiama tūkstančiai paketėlių augalų sėk lų. Kasmet sode apsilanko apie 200 ekskursijų. Augalai fotogra fuojami ir filmuojami. Nuo 1975( metų sodas Vingyje tapo vienu iš naujai kuriamo Kairėnuose VU botan kos sodo padalinių — Botanikos mokomą ja eksperimentine laboratorija (vedėja K. Balnytė). Į Kairėmis išsikėlė ir išsiplėtė Dendrofloros (Medelyno) skyrius. Senajame sode faktiškai liko tik šiltnamio augalų bei atviro grunto vien mečių ir daugiamečių žolinių au galų kolekcijos, t. y. augalų biologijos ir gėlininkystės sky riai. Čia ir toliau rūpinamasi re tųjų augalų aklimatizacija ir in trodukcija, auginama medžiaga Universiteto interjero ir aplin kos želdinimui. Sode Vingyje auga apie 50 rūšių augalų, įtrau ktų į TSRS Raudonąją knygą. Šiltnamiuose auginama orchidėjos (Cattleya, Coelogyne), anturiumai, Amazonės lelija (Euchoris), bananas (Muša), palmės, bambu kas, kamparo medis (Cinnamonum camphore), lauras (Laurus nobilis), figmedis (Ficuscarica L.) ir kiti tropikų augalai. Gausios paparčių, kaktusų, begonijų ko lekcijos. Auginamos gerberos, ciklamenai, santpaulijos. Daug rūpesčių kelia medžių bei krūmų priežiūra. Augdami nepa lankiomis sąlygomis (miesto at mosfera, nederlingas dirvožemis) skursta, nyksta daugelis spyg liuočių. K. Balnytė labai stengia si tvarkyti senuosius želdinius: liepų alėją, pokario metais įvei stą sumedėjusių augalų kolekci jųPer 65 metus ši kertelė, prig ludusi Neries vingyje, tapo tur tingu floros lobynu, savotišku Vingio parko perlu, kuris nesto koja specialistų ir lankytojų dė mesio. Palinkėkime sėkmės VU gamtininkams, puoselėjant ir kaupiant šios kertelės turtus. Stepas DEVEIKIS
fakulteto dekaną doc. A. Svičlulį, o rinktinei vadovavo prodekanas e. doc. p. J. Maskeliūnas.
ATGAIVINTA GRAŽI TRADICIJA
A „KOMJAUNIMO
PROŽEKTORIAUS"
REIDAS A
AR ESAME SEIMININKAI?
Kurį laiką Medicinos fakulteto dėstytojų krepšinis garsėjo tiek savo pasiekimais (medikai — 1979 m. Universiteto spartakiados vėliau Z. Žemaičio krepšinio tau rės laimėtojai), tiek ir tradicijo mis. Kasmet buvo organizuoja mos draugiškos fakulteto dėsty tojų ir studentų krepšinio varžy bos, sukaldavusios visuotini me dikų susidomėjimą. Kada bend ras mačų rezultatas tapo 4:2 stu dentų naudai, ši tradicija (sup rantama, ne dėl studentų kaltės) nutrūko. Pastaruoju metu MF dėstytojų rinktinę papildžius ke liems pajėgiems krepšininkams, buvo nutarta atgaivinti 6eną tra diciją. Pirmąją auka buvo pasi rinkti fuksai. Todėl draugiškų rungtynių spalio 18 d. buvo lauk ta su nekantrumu. Dėstytojai su sirinko kaip niekada gausiai. Jų gretose matėme ir nenuilstantį
Ar patikėsit, kad šie kadrai iš studentų šeimyninio bendrabu čio? Vienos virtuvės užrakintos, o kitos taip atrodo (žiūr. nuotr ). Dažnai bendrabučio gyventojams į virtuves tenka laipioti pro lan gus, nes ne visiems pavyksta iš-
prašyti iš komendantės raktus... Lolita ANDZIULEVIČIŪTE REDAKCIJOS PRIERAŠAS. Sis reidas vyko spalio pradžioje. Deja, ir dabar, praėjus mėnesiui, viskas tebėra po senovei. Ar ne laikas būtų taisyti padėtį?
Pirmakursių gretos buvo žymiai retesnės, apriori buvo galima numatyti ir tai, kad jie kur blo gai suslžaldę. Tačiau pirmajame kėlinyje studentai lengvai „ap PF: iš II kurso — V. Butkevi šokdavo" net ir aukštesnius dės PAŠALINTI NEPAZANGŪS STU čius, D. Kaladytė. tytojus, o ir kontratakose buvo DENTAI EKFF: iš I kurso — J. Bakažymiai greitesni. Dėstytojams MaF: iš I kurso — A. Juknai nauskaitė, iš II kurso — Z. Juopradėjus žaisti atskirais ešelonais, keičiant kas 5 mln. visą koman tė, I. Vaštakaitė, iš III kurso I. delytė, A. Kasperavičiūtė. dą, gan greit pavyko žaidimą iš Stankūnaitė. FF: iš I kurso — A. Ribskis, iš lyginti. Antrojo kėlinio pradžio je dar vyko apylygė kova, bet IV kurso — R. Grainys, R. Tamugavus po 5 pražangas keliems laitis. GF: iš I kurso — V. Jarašiū pagrindiniams studentų rinktinės žaidėjams, dėstytojai pasiekė naitė, iš II kurso — N. Čepaitė, Dingusį studento pažymėjimą iš III kurso — R. Balevičius. pergalę rezultatu 79:63. Nr. 811733, išduotą EKFF stu IF: iš V kursq — V. Pruns- dentei Jūratei PETKEVIČIŪTEI, Susitikimas buvo gerai organi zuotas, rungtynėms sklandžiai kus, S. Šimkus. laikyti negaliojančiu. FilF: iš I kurso —, A. Sirgivadovavo teisėjų brigada (v. dėst. Dingusį studento pažymėjimą A. Šatienė, stud. R. Staigis, D. daitė, A. Lapytė, iš III kurso — Nr. 811058, išduotą IF studentei I. Zidonytė. Morkūnas ir L. Solominas). PEF: iš II kurso — V. Vese- Aušrai TRIMONYTEI, laikyti ne V. LAPINSKAS lytė, iš IV kurso — V. Talačka. galiojančiu. Autoriaus nuotr.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820988, išduotą IF studentui Rimantui ZAGRECKUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840872, išduotą IF studentui Dariui DAUNORUI, laikyti nega liojančiu. Istorijos fakulteto, bibliote kininkystės ir bibliografijos specialybės III kurso vaikų ir jaunimo grupės studentės nuo širdžiai užjaučia Violetą ULE VIČIENĘ dėl mamos mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 2492. Spausdino LKP CK leidyklos spauMuvė, VU nius, Tiesos g. 1. LV 15759. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 45 00. „Tarybinis studentas'*. Telefonai — 611179, penktadlen ials spaustuvėje —51-27-30 irsnsiisal crykem — opraa napnunsa, penropaTa, nosarrera komcomoab, npotpKOMa opa«"oi TpyAoasro npaaoro sau ima ■ AnaMOai napoAoa BkAMoncararo yMMparon BM. B. KaBcynaca. Ha amtobckom s3UKe. PeAaK-rop A. AanuiTac.
Redaktorius A. LIESTAS