«
VMQ SAUII PBOLF! AKAi. VHNVmTSSi
tara/Bos VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
VI UNIVERSITETO PARTINĖS ORGANIZACIJOS KONFERENCIJA Spalio 30 dieną įvyko VI Uni versiteto partinės organiza cijos konferencija. Į ją at vyko svečiai: LTSR Aukš tojo Ir specialiojo viduri nio mokslo ministro pavaduoto jas K. Žukauskas, LKP Vilniaus m. Lenino rajono komiteto ant rasis sekretorius J. Petkevičius, LTSR Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministerijos ats. darbuotoja E. Slaninaitė.
Ataskaltinj pranešimą padarė partijos Universiteto komiteto sekretorius V. Gobls. Svarstant pranešimą kalbėjo IF doc. ad ministracijos veiklos kontrolės komisijos pirmininkas J. Lapė, filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas R. Pavilionis, PEF doc., fakulteto partinės or ganizacijos sekretorius G. Sa muolis, GF prodekanė I. Šarkinlenė, IF doc., fakulteto parti
nės organizacijos sekretorius A. Čepas, darbuotojų profsąjun gos komiteto pirmininkas L. Gašlūnas, FilF doc., partinės gru pės organizatorė E. Lakienė, prorektorius J. Grigonis, VU komjaunimo komiteto sekreto rius R. Syvys, karinės katedros viršininkas J. Andriškevičius. IF IV kurso studentė A. Kamins kaitė, MaF doc., centrinės liau dies kontrolės grupės pirminin
kas A. Apynis. Mandatų komisijos pranešimą perskaitė FF doc. fakulteto par tinės organizacijos sekretorius V. Valiukėnas. Konferencijoje kalbėjo LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto antrasis sekretorius J. Petkevičius. Konferencija išrinko naują partini komitetą, delegatus j Lietuvos KP Vilniaus miesto Le
nino rajono XXVII ataskaitinęrinkiminę konferenciją bei ad ministracijos veiklos kontrolės komisiją. Tuo konferencija baigė darbą. Tą pačią dieną įvyko naujojo VU partinio komiteto organiza cinis posėdis. Partinio komiteto sekretoriumi išrinktas V. Gobls, sekretoriaus pavaduotojais J. Bagdonas, A. Paulauskas ir A. Apynis.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVER SITETO PARTINIO KOMI TETO VEIKLA IR UŽDAVINIAI PASITINKANT TSKP XXVII IR LIETUVOS KP XltX SUVAŽIAVIMUS
PARTIJOS UNIVERSITETO KOMITETO SEKRETORIAUS V. GOBIO
PRANEŠIMAS GERBIAMIEJI DRAUGAI!
Nuo Universiteto pirminės par tinės organizacijos V konferen cijos (1983 m. lapkričio 4 d.) praėjęs laikotarpis — tai didelio įtempto darbo visose mūsų ša lies gyvenimo srityse metai, tu rtingi istorinės politinės reikš mės įvykių, nulėmusių visos ša lies komunistų, tarp jų ir mūsų partinės organizacijos, veiklą. Pagrindiniais darbo orientyrais mums buvo TSKP XXVI ir Lie tuvos KP XVIII suvažiavimai, TSKP CK 1983 m. birželio, 1984 m. balandžio, 1985 m. balandžio ir spalio bei kitų plenumų nu tarimai, kiti direktyviniai doku mentai, TSKP CK Generalinio Sekretoriaus draugo M. Gorba čiovo teiginiai ideologinio dar bo, kadrų politikos gerinimo, mokslinės-techninės pažangos spartinimo klausimais, partijos ir vyriausybės nutarimai dėl prie monių girtavimui ir alkoholizmui įveikti. Šie metai paženklinti reikšmingų jubiliejinių datų — tarybinės liaudies Pergalės Di džiajame Tėvynės kare 40-mečio ir Tarybų valdžios atkūrimo Lie tuvoje 45-mečio. Prisimindami
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Spalio 31 dieną įvykusiame posėdyje buvo išnagrinėtas che mijos fakulteto III kurso antros grupės ir medicinos fakulteto trečio kurso pirmos grupės or ganizacinis darbas rengiantis Le nininei įskaitai, ruošiant VPP valandėles, sudarant asmeniniuskompleksinius planus ir už juos atsiskaitant. Komisijos nariai: VU komjaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotoja V. Berno tienė bei Lenininės įskaitos ir VPP sektoriaus vadovas V. Kažukauskas pastebėjo, kad stu dentų asmeniniai-kompleksiniai planai nekonkretūs, atestacijos metu maksimalus visuomeninės veiklos balų skaičius skiriamas
tik už pareigas, o ne už nuveik tą darbą. Nepakankamai veiks mingas aktyvo mokymas, trūksta kontrolės. Pažymėta, jog grupių sekreto rių atestavimas fakulteto kom jaunimo komitete (kaip tai da roma filologijos ir pramonės ekonomikos fakultetuose) įparei goja sekretorius atsakingiau at likti savo pareigas, būna geresni jų darbo rezultatai. Posėdyje buvo priimtas nutari mas dėl Lenininės įskaitos ir VPP valandėlių ruošimo ir kon trolės chemijos ir medicinos fa kultetuose bei visame Universi tete. A. KROSNIENE
DĖMESIO 1 SIO 1
DĖMESIO 1
DĖME
Lapkričio 19—21 d.d. skelbia mas „Geriausios akademinės grupžs" konkurso baigiamasis turas Universitete. Jis vyks Dis kotekų salėje, Saulėtekio ai. Lapkričio 19 d. -- II kurso vakaras Lapkričio 20 d. — III kurso vakaras Lapkričio 21 d. — IV kurso vakaras Tikslus laikas bus praneštas iš anksto. Dalyvaujančios konkurse gru pės paruošia programą (trukmė — iki 15 min.) ir daiktinį rapor tą apie grupę.
VU KOMJAUNIMO KOMITETAS
tuos, kurie žuvo už laisvę, kurie gynė ir kūrė Tarybų Lietuvą, šiandien žydinčią ir klestinčią tarybinių tautų šeimoje, turėjo me progos dar kartą įsitikinti Komunistų partijos ir Tarybų Są jungos vyriausybės vykdomos vidaus ir užsienio politikos tei singumu, pritarti jos principin gai pozicijai agresyvios imperia lizmo politikos atžvilgiu, pažy mėti jos reikšmingą indėlį, gi nant taiką visame pasaulyje. Mūsų partija ruošiasi eiliniam XXVII suvažiavimui, kuri s anaiptol nėra vien partijos rei kalas. Centro komiteto (1985 m.) ba landžio plenumas, priėmęs nuta rimą sušaukti suvažiavimą, aiš kiai nurodė į ką reikia sutelkti dėmesį jam ruošiantis. Plenume, vėlesnėse TSKP CK Generalinio Sekretoriaus drg. M. Gorbačiovo kalbose numatyta spartesnio mū sų visuomenės socialinio-ekono minio vystymo mokslinės-techni nės pažangos pagrindu strategi ja, iškelti svarbūs teiginiai lie čiantys įvairias dabarties ir atei ties problemas. TSKP CK balandžio plenumo parengtos linijos spartinti, mūsų žengimą į priekį realizavimas įgalins dar labiau sustiprinti ekonomiką, kelti žmonių gerovę, stiprinti šalies gynybą. Pirmiau sia visi komunistai turi giliai
įsisąmoninti partijos strategiją ir taktiką dabartinėmis sąlygo mis, ryžtingai psichologiškai per siorientuoti, išmokti dirbti ir mąstyti naujoviškai. Didelę reikšmę mūsų partijos ir visos šalies gyvenime turi TSKP CK (1985 m.) spalio ple numas. Jis apsvarstė TSKP Pro gramos naują redakciją, pakeiti mus TSKP Įstatuose ir TSRS ekonominio bei socialinio vysty mo pagrindines kryptis 1986— 1990 metams ir laikotarpiui iki 2000 metų projektus. Plenumas pritarė pateiktiems projektams, kaip didžiulės poli tinis reikšmės dokumentams. Juose kalbama apie mūsų prog raminius tikslus, apie esminius partijos generalinės linijos, jos ekonominės strategijos klausi mus, darbo masėse formas ir metodus dabartiniu, nepaprastai sudėtingu ir atsakingu istorijos laikotarpiu, kuris daugeliu atž vilgių — tiek vidaus, tiek tarp tautiniu aspektu yra persilauži mo momentas. TSKP CK (1985 m.) spalio plenumas įpareigojo visas parti nes organizacijas organizuoti do kumentų svarstymą partiniuose susirinkimuose. Buvo pabrėžta, 'kad darbas, susijęs su partijos Programos naujos redakcijos, pakeitimų TSKP Įstatuose, pag(nukelta į 2 psl.)
NEBLĖSTA PAGARBA JIEMS Kraštotyrininkų klube „Ramuva" įsigalėjo dar viena graži tradicija — jau dešimt metų studentai tvarko ir prižiūri bu vusių Universiteto profesorių kapus Rasų ir Bernardinų kapi nėse. Kiekvieną pavasarį ir ru denį čia organizuojamos talkos. Daugelis kapų buvo apleisti. Kraštotyrininkai sukasė velėną, prie paminklų supylė žemės kau burėlius, pasodino gėlių. Neno riai auga gėlės didžiulių medžių pavėsyje, tačiau darbščios ran kos kiekvieną gegužį atkakliai vaduoja jas nuo piktžolių, sodi na naujas. Vasarą, per pačius karščius, kas nors atsiminęs at bėga palaistyti nuo saulės alps
tančius žiedus. Kraštotyrininkų dėka gėlės žy di ant matematikos profesoriaus A. Virvičiaus, medicinos profe soriaus F. Rimkevičiaus, agro nomijos profesoriaus M. Fričinskio, astronomijos profeso riaus P. Slavinskio ir kitų kapų. Sutvarkyti kapai rodo, kad jie neužmiršti, kad juos aplanko. Rudenį būna tylos ir ramybės pilnos dienos, kada šalia nukri tusių lapų pražysta chrizante mos, kada einame pagerbti mums brangių žmonių atminimą, susikaupti, susimąstyti. A. EIDUKYNAITE
2 Tarybinis studentas
PARTIJOS UNIVERSITETO KOMITETO SEKRETORIAUS V. GORIO (atkelta iš 1 psl.) rindinių krypčių projektų svars tymu, propagavimu ir aiškinimu turi būti dalykiškas konstrukty vus, glaudžiai susijęs su konkre čių einamųjų ir perspektyvinių uždavinių, iškilusių darbo ko lektyvams, sprendimu. Daugiau sia dėmesio reikia skirti klausi mams, kaip spartinti mokslinętechninę pažangą, stiprinti eko nomijos režimą, didinti organi zuotumą ir stiprinti drausmę vi suose baruose, tobulinti darbo stilių. Svarbu užtikrinti, kad ko munistai ir nepartiniai aktyviai, suinteresuotai svarstytų suva žiavimo dokumentų projektus. Reikia siekti, kad kiekvienas Universiteto darbuotojas, stu dentas gerai suprastų partijos programinius tikslus ir uždavi nius, mūsų vidaus ir užsienio politikos prasmę, giliai suvoktų objektyvų būtinumą žymiai pas partinti visuomenės socialinį-eko nominį vystymą ir įsisąmonintų, kad tai yra liaudies gerovės kė limo, socialistinės Tėvynės ga lios stiprinimo, jos sėkmingos kovos už taiką ir tautų saugu mą pagrindas.
Partija aukštajai mokyklai, kelia aiškų uždavinį — ruošti aukštos kvalifikacijos specialis tus, nuolat įkelti jų idėjinį, poli tinį ir profesinį lygį. Sį reikala vimą Universiteto kolektyvas įgyvendina sutelktomis visuome ninių organizacijų, rektorato, katedrų ir kitų padalinių pas tangomis. Pastaraisiais metais ge rėjo bendras Universiteto stu dentų pažangumas, augo katedrų darbuotojų reiklumas vertinant studentų žinias, teigiamų pos linkių yra ruošiant fakultetuose mokymo priemones, plečiami Universiteto ryšiai su gamybinė mis organizacijomis ir mokyklo mis. Deja, ne visos mokymo pro■ ceso grandys veikia vienodu pajėgumu. Nors dieninio sky riaus studentų pažangumas yra neblogas ir keletas metų svyruo ja tarp 92,5—94 proc, o visuo menės mokslų dar aukštesnis — 98,1—98,7 proc., tačiau dar la bai gausus būrys jaunuolių mo kosi tik patenkinamai arba gau na ir dvejetus. Dar dažnos se sijos, kai 50—60 proc. visų stu dentų gauna patenkinamus pa žymius. Visai neleistina, kad dvejetus ir trejetus iš visuome nės mokslų gautų studentai ko munistai ir kandidatai j TSKP narius. 1985 m. pavasario sesi joje bendras Universiteto stu dentų pažangumas laikant visuo menės mokslų egzaminus buvo 98,05 proc., o kandidatų į TSKP narius — 93,81 proc. Iš jų 36 gavo trejetus, 6 — dvejetus. Ar tai — ne akivaizdus pavyzdys, kad fakultetų partinės organiza cijos dar dažnai mažai domisi studentų mokymusi, nesuteikia jiems reikamos pagalbos? Partinio komiteto iniciatyva buvo analizuojama ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto partinės organizacijos veikla to bulinant neakivaizdinio ir vaka rinio skyrių studentų mokymąsi. Partinė organizacija nuolat do misi dekanato darbu, dėstytojų darbo drausme, sesijų rezulta tais, metodinių priemonių ruoši mu neakivaizdinio ir vakarinio skyriaus studentams. Nežiūrint dedamų pastangų neakivaizdinio ir ypač vakarinio skyriaus stu dentų mokymasis yra nepaten kinamas. Yra kursų, kurių pa žangumas tesiekia 23 proc. Ry šium su numatomu neakivaizdi nio bei vakarinio mokymo plė timu bei' vykstančia vidurinės mokyklos reforma Universiteto dėstytojų kolektyvas ir pirmiau sia fakultetų partinės organizaci jos privalo daugiau domėtis šio-. mis mokymo formomis ir akty-
PRANEŠIMAS viau jas tobulinti. Su neakivaiz dinio ir vakarinio skyriaus stu dentais turi dirbti labiausiai pa tyrę dėstytojai, ypatingą dėme sį reikia skirti metodinės me džiagos ruošimui. Būtų tikslinga, kad fakultetų partinės organiza cijos, dekanatai palaikytų glau dėsnius ryšius su stambiausių respublikos įmonių ir gamyklų partinėmis organizacijomis, kar tu ieškotų kelių, kaip pagerinti tų kolektyvų narių mokymąsi Universitete. Dideli reikalavimai aukšto sioms mokykloms keliami įgy vendinant bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų reformą. Universiteto partinė organiza cija, rektoratas, dekanatai atliko tam tikrą darbą ją įgyvendinant. Praėjusiais mokslo metais buvo įvestas pedagoginio profilio da lykų speckursų dėstymas. Kai kuriuose fakultetuose vedami vi durinių mokyklų programų ir vadovėlių analizės praktikos darbai. Reikėtų, kad ši analizė plačiau prisidėtų prie studentų parengimo pedagoginei praktikai baigiamuosiuose kursuose. Vienas sudėtingiausių uždavi nių iškylančių Universiteto dės tytojams — sieti universitetinių dalykų dėstymo kursą su viduri nės mokyklos darbo turiniu ir metodika, t. y. pedagogizuoti at skirų dalykų dėstymą pedagogi nio profilio fakultetuose, formuo ti studentų pedagoginį kryptin gumą, kelti mokytojo darbo prestižą. Tuo tikslu reikia didin ti atskirų dalykų dėstymo meto dininkų įtaką bendrųjų discipli nų dėstytojams, plačiau panau doti visuomeninių mokslų dis ciplinų turinį busimojo pedago go parengimui. Šių mokslo metų išvakarėse pedagoginio profilio fakultetai gavo naujus mokymo planus. Jie suteikia galimybę geriau pareng ti studentus pedagoginiam dar bui, įvedamos naujos disciplinos, išplečiama studentų pedagoginė praktika pradedant ją nuo ant rojo. semestro. Minėtų planų įgyvendinimas, atitinkamos ba zės plėtimas pareikalaus nemažų pastangų iš katedrų, dekanatų ir partinės organizacijos. Gerinti studentų pedagoginį parengimą Universitete ir prisidėti prie bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų reformos pagrindinių krypčių įgyvendinimo — viena svarbiausių užduočių, kurias ke lia partija ir tarybinė vyriausy bė aukštajai mokyklai. Svarbiu įvykiu Vilniaus vals tybinio V. Kapsuko universiteto profesorių, dėstytojų, studentų ir darbuotojų gyvenime tapo pa sitarimas TSKP Centro Komitete mokslinės-techninės pažangos spartinimo klausimais. Gilus ir turiningas pranešimas, kurį TSKP CK Generalinis Sekretorius drg. M. Gorbačiovas padarė pasitari me, nukreipė Universiteto ko lektyvą siekti kokybinių permai nų vykdant mokslinius tyrimus, juos įdiegiant į gamybą, priside dant prie mokslinės techninės pažangos spartinimo. Mokslinio tyrimo darbams Universitete, vykdomiems pagal kompleksines programas ir vals tybinį ekonominio ir socialinio vystymo planą vadovauja ir dir ba kvalifikuoti darbuotojai. Šiuo metu Universitete yra 14 fakultetų, 108 katedros,’39 mok slinių tyrimų laboratorijos (jų tarpe 7 probleminės ir 3 šaki nės), kolektyvinio naudojimo skaičiavimo centras ir kiti pada liniai, kuriuose dirba beveik 1600 mokslinių ir mokslinių-pedagoginių darbuotojų, tarp jų
beveik 130 profesorių ir mokslų daktarų, 800 docentų ir mokslų kandidatų. Tai didelės mokslinės jėgos ir mokslinis potencialas. Universiteto rektoratas, parti nis komitetas vis didesnį dėmesį skiria mokslinio tyrimo darbų efektyvumui bei įdiegimo liau dies ūkyje spartinimui. Pirmiau sia tai liečia ūkiskaitines sutar tis. Dabartiniu metu jos sudaro mos tik tuo aitveju, jei techniniame-ekonominiame pagrindi me numatytas konkretus rezul tatų panaudojimas arba įdiegi mas į liaudies ūkį ir ekonominis efektas. Palyginus su kitomis respubli kos aukštosiomis mokyklomis, ypač techninio Ir žemės ūkio profilio, Universitete dar žemas baigtų mokslinių tyrimų rezulta tų įdiegimo ekonominis efektas. Tai paaiškinama tuo, kad per 90 proc. viso ekonominio efek to gaunama įdiegus tiksliųjų ir gamtos mokslų fakultetų mokslo tiriamuosius darbus. Šiuose fa kultetuose atliekami moksliniai darbai yra panašūs į techninio profilio aukštosiose mokyklose atliekamus darbus, tuo tarpu ki tuose fakultetuose atliekamų mokslo tiriamųjų darbų pobū dis yra gana specifinis ir jų ekonominio efektyvumo rodikliai menki. Be to, daugelio baigtų taiko mųjų darbų rezultatų diegimas dažnai dar labai užsitęsia. Svar biausia priežastis yra ta, kad Universitetas neturi jokios rim tesnės eksperimentinės-gamybinės bazės. Paskutiniais XI penkmečio metais buvo ieškoma naujų ke lių ir būdų šiai padėčiai ištai syti. Universiteto mokslininkai užmezgė glaudesnius ryšius su gamyba, pradėjo taikyti įvaires nes bendradarbiavimo formas. Dabartiniu metu yra įkurti du mokslo-mokymo susivienijimai. Tačiau rūpindamiesi mokslinio tyrimo darbų diegimu, moksli ninkai susiduria su rimtais sun kumais. Visų pirma, Universitetas ne turi eksperimentinės bazės, ir, matyt, negreit ją turės, nors ati tinkami nutarimai įkurti tokią bazę seniai priimti. Šiuo metu dauguma naujų unikalių moksli nių techninių sprendimų perduo dami užsakovui kaip eskiziniai dokumentai ir ataskaitos, ge riausiu atveju sukuriamas vie nas kitas veikiantis modelis ar maketas, todėl naujos technikos įdiegimo laikotarpis gerokai nu sitęsia. Antra vertus, vargu ar tikslinga ir įmanoma įkurti ba zę, kuri galėtų būti visų profilių Universiteto padalinių bandymo poligonais. Pradžiai užtektų ir
nedidelių konstruktorių grupių, o bandomuosius pavyzdžius kur kas parankiau būtų kurti ten, kur bus diegiamas gaminys ar technologinis procesas. Šiandien sunku įsivaizduoti produkcijos ir gamybos būdų kokybinį atnaujinimą be funda mentaliųjų matematikos, fizikos, biologijos, chemijos ir kitų mokslų naujausių išradimų. Be to, gamybos poreikiai, paremti fundamentaliųjų tyrimų rezul tatus vis didėja. Todėl moksli ninkai vis labiau turi prisiminti naują funkciją — fundamentalio mis žiniomis aptarnauti praktiką, rūpintis, kad į praktiką ateitų visa, kas pažangiausia sukurta pasaulyje toje mokslo šakoje. Visada turime prisiminti, kad mokslininkų pirmoji pareiga — kurti naujas žinias. Gamybos ap tarnavimas negali nei išstumti nei pakeisti tikrojo mokslo.
Gerbiamieji draugai! Partinis komitetas, rektoratas, ideologinio darbo komisija or ganizuodami idėjinį, politinį-auklėjamąjį darbą rėmėsi turtingu ir įvairiapusiu patyrimu, Univer siteto tradicijomis, siekė, kad šis darbas būtų vykdomas siste mingai ir planingai, nuolat geri nant jo turinį, tobulinant formas ir metodus. Partinis komitetas, įgyvendin damas partijos ir vyriausybės aukštajai mokyklai keliamus už davinius, didelį dėmesį skiria busimųjų specialistų profesinio ir idėjinio-politinio rengimo vieno vei, studentų komunistinio sąmo ningumo ugdymui. Šiame proce se pirmaeilį vaidmenį vaidina visuomenės mokslai. Septyniose Universiteto visuomenės mokslų katedrose yra sutelktas didelis mokslinis-pedagoginis potencia las. Čia dirba 12 daktarų, profe sorių (daugiau nei pusė visų res publikos aukštųjų mokyklų vi suomenės mokslų aukščiausios kvalifikacijos specialistų), 56 mokslų kandidatai, docentai. Visuomenės mokslų katedros ir jų partinės organizacijos nuo lat kelia paskaitų ir seminarų mokslinį lygį. Paskaitose daugiau dėmesio skiriama realios tikro vės pasaulėžiūriniam suvokimui, socialistinės visuomenės aktua lioms problemoms analizuoti, šiuolaikinės mokslo ir technikos revoliucijos socialinėms pasek mėms, klasinio partinio požiūrio, vertinant visuomenės reiškinius, esmei atskleisti. Aštrios politinės ekonominės ir ideologinės kovos tarp dviejų pasaulinių socialinių sistemų sąlygomis pats gyveni mas verčia giliau įsisavinti marksistinę-lenininę teoriją, kurios svarbiausioji funkcija — komu
nistinės ideologijos teorinis paggrindimas, o sykiu ir buržuazinės ideologijos metodologinių pagrin dų kritika. Taigi, giliai moksliškai pagrįsta, veiksminga ir prin-
cipinga buržuazinės ideologijos — tuo pačiu ir buržuazinės filo sofijos, politinės ekonomijos, buržuazinių koncepcijų socialisti nės visuomenės raidos klausi mais — kritika visuomenės mok slų paskaitose ir seminaruose yra nepaprastai aktuali ir reikš minga. Šia linkme, nuolat turint omenyje kontrpropagandinio dar bo svarbą, visuomenės mokslų katedrose turi būti dirbama ir ateityje. Partinis komitetas per ataskai tinį laikotarpį toliau tobulino mokslinio-pedagoginio bei pagal binio personalo dėstytojų filoso finės kultūros ugdymo sistemą, metodologinių seminarų ir polititinių mokyklų formą. Buvo sie kiama, kad metodologiniuose se minaruose būtų nagrinėjamos šiuolaikinės mokslo filosofinės bei metodologinės problemos, su sijusios su atitinkamų institucijų moksline bei pedagogine veikla. Partinis komitetas stengiasi, kad metodologinių seminarų ir poli tinių mokyklų turinį sudarytų ne tik šiuolaikinio moks linio pažinimo ir jo vysty mosi perspektyvų metodologinių problemų nagrinėjimas, bet ir prūsų visuomenės socialinio-eko nominio, kultūrinio bei dvasinio vystymosi įprasminimas, gilus fundamentalių marksizmo-leni nizmo klasikų veikalų, taip pat programinių partijos dokumen tų, naujosios mokslinės minties studijavimas, buržuazinių revizionistų ir kitų nemarksistinių teorijų bei koncepcijų mokslo socialinio proceso ir kultūros klausimais kritinė analizė. Pagrindinis metodologinių se minarų trūkumas slypi jų turinio problemoje. Neretai seminaras pavirsta vien tos ar kitos pro blemos apsvarstymu, neturinčiu metodologinio aspekto, arba švietėjiška paskaita. Todėl ir toliau būtina gerinti zjų turinį, siekiant suteikti jiems tikrai metodologinę prasmę, toliau siekti svarstomų problemų temi nės vienybės. Kovojant prieš švietėjiškumą metodologinių se minarų veikloje, būtina kiek galima labiau vengti iš kitur pakviestų pranešėjų. Fakultetų partiniai biurai pri valo principingiau kontroliuoti ir metodologinių seminarų regu liarumą bei lankomumą, opera tyviau ir lanksčiau spręsti vidu riniojo pagalbinio personalo po litinio švietimo organizavimo klausimus. Studentų komunistinio auklėji mo baruose reikšmingą darbą atlieka akademinių grupių kura toriai. Šiuo metu fakultetuose dirba 381 kuratortius, iš jų 114 (nukelta į 3 psl.)
Tarybinis studentas 3
PARTIJOS UNIVERSITETO KOMITETO SEKRETORIAUS V. GOBIO (atkelta iš 2 psl.) yra TSKP nariai bei kandidatai į TSKP narius, (tai beveik 30 proc. visų kuratorių). Didžioji dalis kuratorių (80,8 proc.) turi ilgesnį kaip 5 metų pedagoginį stažą. Tarp kuratorių 11 profesorių, 228 docentai, mokslų kandidatai. 'Partinis komitetas nuolat rūpi nasi kuratorių darbo gerinimu. Didesniuose fakultetuose yra sudarytos kuratorių tarybos į kurias įeina kiekvienos specia lybės katedros kuratorius, atsa kingas už tos katedros kurato rių darbą. Kiekvieno kuratoriaus pirma eilė pareiga — rūpintis akade minės grupės gyvenimu, padėti studentams maksimaliai pasinau doti aukštosios mokyklos teikia momis galimybėmis tapti kvali fikuotais ir idėjiškai subrendu siais specialistais. Todėl svar biausias kuratoriaus uždavinys yra auklėjimo proceso akademi nėje grupėje valdymas, siekiant ugdyti studentu savarankiškumą, visuomeniškai reikšmingą veiklą ir profesinį sąmoningumą. Universitete sukaupta turtinga ateistinio darbo patirtis. Partinis komitetas, organizuodamas šį darbą kelia uždavinį — padėti formuoti asmenybės komunisti nius įsitikinimus, socialinį ir po litinį aktyvumą, mokslinę mate rialinę pasaulėžiūrą, padėti įvei kti pasitaikantį indiferentiškumą ateizmo atžvilgiu, ugdyti ateisti nius įsitikinimus, principingą marksistinį požiūrį į religiją, o taip pat rengti ateizmo propa gandistus, ugdyti busimųjų spe cialistų ateistinio darbo įgūdžius. Tačiau visa tai neleidžia nusi raminti. Šiuolaikinės ideologinės kovos ypatybės reikalauja ir to liau stiprinti dėmesį ateistiniam auklėjimui. Partinės organizaci
PRANEŠIMAS jos turi stiprinti kontrolę, kad geriau dirbtų fakultetų ateistinio auklėjimo tarybos, komjaunimo organizacijos ir kt. Šioje veiklo je negali būti formalizmo bei ap laidumo. Ypač svarbu skatinti studentus dirbti ateistinį darbą grupėse, pedagoginės bei gamy binės praktikos metu. Partinis komitetas didelį dė mesį skiria kultūriniam esteti niam studentijos auklėjimui. Ne maža čia pasiekimų, bet daug ir taisytinų dalykų. Gerai veikia centriniai kolektyvai, vadovauja mi profesionalų, globojami este tinio lavinimo katedros. Tačiau jie apima tik mažą sudentijos dalį (600 žmonių). Pastaruoju metu padaugėjo fakultetinių meno kolektyvų. Šiais metais buvo organizuota jų ap žiūra, organizuotas koncertų cik las „Labas vakaras", vyko susi tikimai su sąjunginių ir respub likinių festivalių dalyviais. Nuo lat veikia diskoteka. Tačiau kaip ir anksčiau vis dar per siauras saviveiklinių klubų ratas, pasi gendame įdomesnių renginių, kai kuriuose fakultetuose saviveikla gyvuoja tik dėl apžiūros ir kol ji praeina. Universiteto kultūros klubas vis dar teikia nepakan kamą meitodinę pagalbą fakulte tų kultūros klubams, blogai dir ba VPF klubinių renginių orga nizatorių mokykla. Neatskiriama Universiteto gy venimo dalis, svarbi studentų komunistinio auklėjimo forma — studentiškos šventės. Jų organi zavimu nuolat domisi rektoratas, partinis komitetas, visuomeninės organizacijos, siekdami suteikti
joms aiškų idėjinį auklėjamąjį kryptingumą, reikalaudami tin kamo meninio lygio, gero orga nizuotumo. Tuo pačiu norisi pastebėti, kad organizuojant studentiškas šven tes vis dar yra ir nemaža trūku mų ne visai šventiškų da lykų. Trūksta organizuotu mo. Neretai pavėluotai vyks ta imatrikuliacija. Švenčiant mediumus apsiribojama skubotu pusdiplomių įteikimu ir išsiskirstoma į grupes, kurios toliau švenčia už Universiteto ribų. Ne visada šventėse dalyvauja kura toriai, dėstytojai. Nemaža nege rovių švenčiant specialybių die nas. Studentiškų švenčių organiza cinė patirtis ir problemos nuo dugniai buvo išanalizuotos parti nio komiteto posėdyje. Numaty tos konkrečios priemonės nege rovėms ir trūkumams pašalinti. Partiniams biurams būtina nuo sekliai jas įgyvendinti. Idėjinio auklėjamojo darbo sistemoje reikšminga vieta tenka doroviniam auklėjimui. Šiandien paliesime tik vieną šios veiklos aspektą. Universitete nuolat buvo prin cipingai kovojama prieš girtavi mą ir alkoholizmą. Rektoratas, partinis komitetas, visuomeninės organizacijos aktyviai siekė, kad šiam žalingam įpročiui nebūtų vietos nei darbuotojų kolektyve, nei studentijos tarpe. Įgyvendinant TSKP CK nutari mą „Dėl priemonių girtavimui ir alkoholizmui įveikti" šis dar bas dar labiau sustiprėjo, įgijo veiksmingesnį puolamąjį pobū
dį. Universitete parengtas ir įgy vendinamas platus kompleksas organizacinių, administracinių ir auklėjamųjų priemonių, kurio mis siekiama žymiai sustiprinti antialkoholinę kovą ir padidinti jos efektyvumą. Aktyviai į šį darbą įsijungė komjaunimo ir studentų profsą jungos komitetai. Kryptingai dir ba operatyvinė grupė. Vien šių metų birželio—spalio mėnesiais ji išaiškino net 33 pažeidėjus. Rektoratas, partinis komitetas pasiryžę nuosekliai ir atkakliai siekti, kad būtų visiškai įgyven dintos partijos ir vyriausybės numatytos priemonės girtavimui ir alkoholizmui įveikti, blaivy bei, kaip tarybinių žmonių gy venimo normai, įtvirtinti. Per ataskaitinį laikotarpį liau dies kontrolės centrinė grupė stengėsi aprėpti svarbiausias Universiteto gyvenimo sritis, principingai ir objektyviai at skleisti trūkumus, ieškoti prie monių ir būdų jiems pašalinti. Ypač daug dėmesio buvo skiria ma mokymo proceso organizavi mui, moksliniam darbui ir ūki nei veiklai, operatyviai reaguo jama į skundus. Daug kartų liaudies kontrolės komisijos tikrino garažo, dirbtu vių darbą, dažnai lankėsi bend rabučiuose. Parašyta nemažai pažymų, Rektoriaus įsakymų, ta čiau padėtis lėtai taisosi. Trūksta tvarkos studentų bendrabučiuo se, blogai saugomas inventorius, ne'visur patenkinamas komen dantų darbas. Yra nusiskundimų dėl studentų ir darbuotojų mai tinimo. Ypač tai liečia Partizanų
gatvės kompleksą, kur įsikūrę matematikos, chemijos fakulte tai ir fizikos fakulteto laborato rijos. Šiame komplekse yra tik vienas bufetas. Suprantama, jis negali patenkinti darbuotojų ir studentų. Todėl jau keletas metų šių fakultetų profsąjungų susi rinkimuose, Universiteto darbuo tojų profsąjungos konferencijose yra reikalaujama kuo greičiau sudaryti normalias maitinimosi sąlygas. Susidariusią padėtį ana lizavo liaudies kontrolės centri nė grupė, Vilniaus m. Lenino rajono liaudies kontrolės komi tetas. Visi pripažįsta, kad padė tis tikrai yra nenormali. Tačiau mūsų du prorektoriai, tiesiogiai atsakingi už šį darbą negali su derinti savo veiksmų ir imtis konkrečių priemonių pagrįstiems reikalavimams patenkinti. Tuo labiau, kad valgyklai patalpos yra, jos stovi tuščios nuo tų laikų, kada fizikos fakultetas iš sikėlė į Saulėtekio alėją.
GERBIAMI DRAUGAI! Baigiant šią ataskaitą, norėtų si atsiskaitančio partinio komi teto vardu padėkoti fakultetų, katedrų, padalinių partiniams biurams, jų sekretoriams, visam partiniam aktyvui už tas pastan gas ir darbą, kuris padėjo to liau gerinti Universiteto kolek tyvo mokymo, komunistinio auklėjimo bei mokslinę veiklą
Leiskite palinkėti naujam par tiniam komitetui, tolesnių lai mėjimų organizuojant aukštos kvalifikacijos specialistų moky mą ir komunistinį auklėjimą mū sų Universitete. Leiskite palin kėti visiems komunistams reikš mingais akademinio darbo lai mėjimais pasitikti TSKP XXVII ir Lietuvos KP XIX suvažiavi mus.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiHiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiitiiiiiiiiiiiuiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiu
000000000000000000000 Partij os universiteto komitetas J. Andriškevičius A. Apynis J. Bagdonas B. Butkevičienė R.-P. Gailius L. Gašlūnas
V. Gobis J. Kubilius L.-R. Mačėnienė A. Paulauskas R. Pavilionis N. Raguotienė P. V. Raslmavičius G.-L. Samuolis L. Simanauskas A. Sizonovas R. Šyvys
J.-V. Vaitkus I. Valikonytė
— karinis patriotinis, fizinis auklėjimas — liaudies kontrolės grupės veikla — sekretoriaus pavaduotojas organizaciniam darbui — organizacinis darbas, spaudos platinimas — akademinis darbas — profsąjungos veikla, socialistinis lenktyniavimas, šefavimas, darbinis auklėjimas — sekretorius — rektorius — kuratorių darbas, pirmakursių adaptacija — sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui — metodologinių seminarų taryba, partinis politinis darbas, ateistinis auklėjimas — auklėjamasis darbas bendrabučiuose — kovos su alkoholizmu klausimai j — kultūrinis darbas ir estetinis auklėjimas — ūkiniai klausimai — kontrpropagandos klausimai — studentų visuomeninės organizacijos, klubai, darbas su jau naisiais komunistais — mokslinis darbas — Lenininė įskaita, VPP, vaizdinė propaganda »
j
VAW2/arzs K&uuonosios vėlyvos)k cauzą. PKAUGvszes onmnų v. kapsuko univensicezo pakc/kcs okqa: nizac/zos tXZ^5Karzine~KinKimin€ PonpeaencvA
000000000000000000000 FAKULTETŲ, KATEDRŲ IR PADALINIŲ PARTINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKRETORIAI Matematikos fak. r— doc. Gintautas Misevičius. Fizikos fak. i— doc. Vytautas Valiukėnas. Chemijos fak. — vyr. dėst. Vytautas Daujotis. Gamtos fak. — doc. Romualdas Šimkūnas. Medicinos fak. — doc. Vytautas Jonaitis. Gydytojų tobul. f. — doc. Algimantas Valinskas. Istorijos fak. — asist. Audronė Nugaraitė. Filologijos fak. i— doc. Eugenija Ulčinaitė. Pramonės ek. fak. — doc. Gediminas Samuolis Prekybos fak. — doc. Petras Mikučionis. Ekon. kibern. ir finansų fak. — e. doc. p. Romualdas Val kauskas. Teisės fak. — doc. Alfonsas Čepas. TSKP lst. k-ra — doc. Genovaitė Juknienė. Mokslinio kom. k-ra — asist. Klemensas Skerstonas. Filosofijos k-ra — doV. Arvydas Šliogeris. Mokslinio ateizmo k-ra — asist. Zenonas Burnys. Filosofijos ist. ir logikos k-ra — doc. Nikodemas Juršėnas. Politinės ekon. k-ra >— doc. Aleksandras Vengrys. Karinė katedra — vyr. de^t. Vytas Staškauskas. Sporto katedra — vyr. dėst. Leonidas Majorovas. Administracija — SDAALR k-to pirmininkas Andrejus Sapožnikovas. Mokslinė biblioteka — skyr. Vedėja Janina Cesiūnaitė. 1—3 psl. Vido NAUJIKO nuotr.
4 Tarybini* studentas
IŠ SERVANTESO ŽEMĖS SUGRĮŽUS — Ispanija? Ten nieko Įdo maus nėra. — Pasistenkite pamatyti kori dą. — Gal važiuosite pro La Mančą? — Iš lėktuvo pamatysite Vi duržemio jūrą! Vienu žodžiu, nuomonių, pa tarimų, linkėjimų buvo visokių. Dauguma jų išsipildė — perva žiavome Don Kichoto gimtinę La Mančą, pasimaudėme Vi duržemio jūroje, pamatėme ko ridą, o svarbiausia — bendravo me su daugybe Įdomių žmonių. Dabar (spūdžiai veja užmarš tin tą didelĮ darbą, kurio reika lavo pasiruošimas kelionei. O ruošėsi VU nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis daug ir rimtai. Įpareigojo mūsų misija — ats tovauti Tarybų Lietuvos menui užsienyje, todėl prastai ar vidu tiniškai pasirodyti aštuoniolikta jame Viduržemio jūros tautų folkloro festivalyje negalėjome. Jau nebe tas metas, kai vien tik mūsų tautiniai kostiumai, skrabalal ar skudučiai sukeldavo ovacijas. Išaugusį žiūrovų reik lumą turi atitikti didesnis atlikė jų meistriškumas, profesionalu mas. Daug problemų sukėlė Ir tai, kad pakvietimą Į festivalĮ gavome vasarą, kai dauguma studentų buvo išvykę iš Vilniaus, o pusės šokėjų teko ieškoti ka rinėse stovyklose. Ačiū gerano riškam Ir supratingam karinės katedros viršininkui pulkininkui J. Andriškevičiui, padėjusiam mums tomis dienomis. 8—10 vai. darbo kasdien irgi atsiliepė — kai kas numetė 5—7 kg svorio. Šokėjams teko mokytis dainuoti, dainininkams groti. (Kadangi važiavo tik 30 žmonių, reikėjo išmokti gretutinių „spe cialybių"). Pastangos davė savo vaisių — žiūrovų aplodismentų nestigo. Pernai Ispanijoje koncertavusi ansamblio grupė „pravalė" ke lią — supažindino Mursijos pro vincijos gyventojus su lietuvių liaudies menu, todėl mums kon
certuoti jau buvo šiek tiek len gviau. Trukdė nebent tai, kad dažniausiai negalėdavome rodyti pilnos programos, turėdavome tenkintis dešimčia—penkiolika minučių. Be to, į festivalį susi rinko stiprūs kolektyvai. Puikiu šokimu išsiskyrė italų Marsalos
rėti miestą. Pirmausią akį pa traukia reklamos. Reklamuojami daugiausiai automobiliai Ir gėri mai. Ir vieno, Ir kito čia netrūk sta. Vakarais mūsų milžiniškas „Renault firmos autobusas vos išsisukiodavo gatvėse tarp ma šinų srautų.
miesto, ispanų — Madrido gru pės. Du svarbiausius koncertus (vi so jų buvo 12) Mursijos miesto aikštėje, senovinės katedros fo ne, stebėjo 13000 žiūrovų, o Sa la mankoj e, garsėjančioje XIII a. Įkurtu universitetu — kelis kar tus daugiau. Apie mūsų ansam blio populiarumą bylojo ne tik audringa, palanki žiūrovų reak cija, bet ir nuotraukos vietiniuo se laikraščiuose. Kad šis susi domėjimas nevienkartinis, liudija ir tai, jog Vilniuje koncertavusi Ispanijos karališko jo baleto trupė panoro susitikti su mūsų ansambliu. Be koncer tų, Mursijoje dar dalyvavome eisenoje miesto gatvėmis. Ne lengva groti 37—40 laipsnių karštyje, šokti siaurose gatvelė se, tačiau ištvermė, jaunatviš kas entuziazmas neapleido mū sų. Koncertai paprastai vykdavo vakarais ar net vidurnaktį, kai atvėsdavo dienos kaitra. Tad tu rėjome pakankamai laiko apžiū
Ispanijoje dera didžiausi pa saulio vynuogynai. Didžioji der liaus dalis perdirbama Į vyną. Greta vyno butelio per pietus ar vakarienę visada statomas vanduo. Jį veža iš šaltinių, daž nai iš Pirėnų kalnų. Rugsėjis Ispanijoje — švenčių mėnuo. Žmonės linksminasi daug
ir noriai. Įvairios mugės, rengi niai vyksta kas naktį. Mursijoje aplankėme flamenko šokių kon kursą. Kad ramaus būdo lietu viai sėkmingai gali šokti tem peramentingus pietiečių šokius, įrodė Raimundas Savukynas. Jis už šokį su partnere iš Mursijos Roza Marija gavo prizą. Ispanai, nešykštėję pritarimo šūksnių kiekvienam Raimundo piruetui, sakė, jog Jis šokęs Valensijos stiliumi. Įdomiausias renginys — kori da. Šiuo metų laiku bilietai į koridą išperkami prieš du mė nesius. Tai įspūdingas ir žiaurus reginys. Juk aikštėje vienas turi žūti — jautis arba toreras (ispa nai nesako toreadoras). Kelios dienos prieš mums atvykstant žuvo 21 metų toreras. Jautis, kuriam toreras ką tik sėkmingai suvarė Į tarpumentę špagą, neti kėtai puolė pirmyn ir iškėlė su klupusį vaikiną ant ragų. Per plėšė plaučius, širdį. Nenuosta bu, kad torerai, žaidžiantys su mirtimi, labai prietaringi. Jokia moteris negali pamatyti, kaip jis rengiasi torero drabužiais; dra bužių negalima guldyti ant lovos ir 1.1. Išėjęs Į aikštę, toreras at galia ranka sviedžia skrybėlę. Dugnu aukštyn nukritus skrybė lė — blogas ženklas. Jei toreras vedžioja ir nudurta jautį ypač
šauniai, jam įteikiama ne tik jaučio ausis, bet ir uodega. Su jaučiais susijęs žiaurus paprotys, išlikęs turbūt iš pirmykštės ben druomenės laikų. Viename Is panijos kaime kasmet būdavo surenkami seni žmonės ir užsiundoml senais jaučiais. Senukai tu rėdavo bėgti kelis kilometrus Į kalną. Neišlaikiusiais šio bandy mo nebesirūpindavo, palikdavo juos likimo valiai. Dabar tas pa protys išnykęs, su jaučiais len ktyniauja jaunimas. Bet daugu ma švenčių Ispanijoje, aišku, linksmos. Štai kad ir unikali pomidorų šventė. Vieno nedide lio miestelio apylinkėse uždera tiek daug pomidorų, jog valstie čiai negali jų visų realizuoti. Tada tonos pomidorų suvežamos į centrinę aikštę, o susirinkę gyventojai ima jais svaidytis. Televizija sykį bandė filmuoti šį mūšį, bet po kelių sekundžių visos kameros buvo užlipintos pomidorų tyre. Pabuvome keliose diskoteko se. Visos diskotekos vyksta spe cialiai pritaikytose patalpose. Nuo šokio, garsios muzikos Ir gausių šviesos efektų pavargęs diskotekos lankytojas gali pasė dėti fotelyje, išgerti kokteilį (čia pat baras), o Mursijos „Superdiskotekoje" — išsimaudyti ba seine. Muzika labai vienoda, jos tempas nesikaitalloja, kaip mūsų diskotekose. Festivalio metu bei vėliau, Salamankoje Ir Jiekloje, susipa žinome su įvairiais žmonėmis — daugiausia su folklorinių grupių nariais. Skirtingos kalbos nesu darė kliūčių bendrauti, ir ilgų koncertų metu užkulisiuose ne tildavo šnekos. Keitėmės adre sais su ispanais, italais, prancū zais, jugoslavais. Juk skirtingų nacijų atstovai, o ypač — jau nimas, panorėję visada gali su prasti vienas kitą. A. VOLOTKA V. GOBIO nuotraukose: an samblio nariai Mursijoje, kon certas Mursijos senelių namuose.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii liiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiliilillillililiiliillliiiililliIIinIIIIIIIIIIiIL
Tokiu devizu lapkričio 11 dieną prasideda antrą kartą or ganizuojamas Vilniaus aukštų jų mokyklų studentų festivalis, skirtas Tarptautinei studentų ir Pasaulinei jaunimo dienoms. Vilniaus akademinio jaunimo festivalis — tai karštas pritari mas demokratinio jaunimo ko vai už antiimperialistinį solida rumą, už teisę gyventi po tai kiu dangumi. Kokią programą mums siūlo festivalio organizatoriai? Ką pamatysime, su kuo susitiksi me, kur būsime? Iškilmingas festivalio atida rymas „Maskvos" kino teatre. Susitiksime su tarptautininku, C. Juršėnu, LLKJS CK darbuo toju A. Kumža ir XII Pasauli nio jaunimo ir studentų festiva lio Maskvoje delegatais. Pama tysime dokumentinį filmą apie šį festivalį. Tokia festivalio pradžia. . . O kas toliau? Vilniaus Pedagoginis institu tas organizuoja tradicinį rengi nį „Literatūrinis ruduo", kuria me dalyvaus poetas M. Marti naitis, svečiai iš WU literatų būrelio. Džiazo muzikos gerbė jams siūlome 2 džiazo muzikos vakarus, kuriuose dalyvaus G. Abariaus, G. Šiaučiulio, V. Cekasino, R. Bagdono, R. Grabjto vadovaujami džiazo kolekty vai, taip pat džiazo pianistas A. Anusauskas, muzikologas
„ŽEMEI-TAIKĄ, ŽMONĖMS—DRAUGYSTĘ“ J. Rimša (VU aktų salė). dentų krepšinio varžybas. Jūsų Inžinerinio statybos instituto dėmesiui ir futbolo rungtynės, organizacinis sektorius kviečia kuriose studentų rinktinė susi į forumą VISI svetainėje „Stu tiks su „Žalgirio" dublerių ko dija" (studentų ir aukštųjų mo manda. kyklų rektoratų atstovų dialo Teatro gerbėjus kviečiame gas). pažiūrėti VU Kiemo teatro Kantri muzikos gerbėjus kvie čiame į brolių Trijonių ansam blio koncertą. (WPI aktų sa II VILNIAUS lėje). Chorinės muzikos mylėto XI.11. Iškilmingas festivalio jams suteikiame galimybę iš atidarymas „Maskvos" kino girsti visų aukštųjų mokyklų teatre — 20 vai. chorus Konservatorijos aktų XI. 12. „Literatūrinis ruduosalėje. 85". VVPI Fizikos fakulteto Tiems, kurie pra pabuvoję fojė — 20 vai. Dailės instituto SMD parodo XI. 13. Pilietinės dainos vaka se, tikriausiai nereikia pristati ras. VVPI Aktų salė. Džiazo nėti šio renginio. Tik primena muzikos vakaras. VU Aktų sa me, kad ši paroda irgi vyks lė, Čiurlionio 21 — 20 vai. festivalio metu. XL14. Brolių Trijonių vad. Siūlome naują programą kantri muzikos ansamblio kon „Kontekstas". Pirmasis jos sve certas VVPI Aktų salėje. Stu čias — Kino' mėgėjų draugija. dentų ir aukštųjų mokyklų rek Pirmojoje vakaro dalyje — toratų forumas VISI svetainėje LTSR kino mėgėjų filmų per žiūra, antrojoje — aukštųjų mokyklų mėgėjiškų filmų kon kursas’ Foįklorinės muzikos gerbė jus nudžiugins aukštųjų mo kyklų folklorinių kolektyvų vaka.as VPI aktų salėje. Dingusį studento pažymėjimą Sporto šventė pakvies į aukš tųjų mokyklų dėstytojų ir stu Nr. 790401, išduotą PF studentui
Skelbimai
spektaklio N. Sadur „Keista bobulė", VISI „Šiupinio" mi niatiūrų, Rygos universiteto pantomimos trupės spektaklio „Kelionė, šviesa..." ir Valsty binės konservatorijos mokomo jo teatro studentų miniatiūrų. AUKŠTŲJŲ — TAIKĄ,
Programą vainikuos festiva lio uždarymas, įvyksiantis LTSR Vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmuose. Čia Jūsų laukia daugybė pramogų: veiks diskotekos, bus demonstruoja mos mados, pardavinėjamos knygos, veiks atrakcionai bei loterijos. Kviečiame dalyvauti! ORGANIZACINIS KOMITETAS
MOKYKLŲ FESTIVALIO ŽMONĖMS - DRAUGYSTĘ"
PROGRAMA „Studija" — 20 vai. XI. 15. Studentų chorų vaka ras. Konservatorijos Aktų salė — 20 vai. SMD parodos atidarymas. VDI. Susitikimas su LTSR kino mė gėjų draugijos atstovais (pro grama „Kontekstas") JK-1 — 20 vai. XI. 16. Folklorinių kolektyvų vakaras. VVPI Aktų salė.- —
Sauliui MORKŪNUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831213, išduotą PF studentei Daivai LIAUGAUDAITEI, laikyti negaliojančiu.
20 vai. SMD paroda. VDI. Sporto diena. Sportinės varžybos. VVPI sporto salė — 15 vai. Turistų vakaronė. VU kavi nė, Saulėtekio ai. Nr. 22 — 15 vai. XI. 17. Studentų teatro diena. VU kiemo teatro salė — 12 vai. XI. 17. Iškilmingas festivalio uždarymas. VRM Kultūros rū mai — 19 vai. XI. 11—17. Kino filmų savai tė „Maskvos" kino teatre.
Universiteto politinės eko nomijos katedrų kolektyvai nuoširdžiai užjaučia docen tą, katedros vedėją Joną ČI ČINSKĄ dėl tėvo mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 2526 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, VU nlus, Tiesos g. 1. LV 15810 Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 011179, penktadieniais spaustuvėje —61-27-30 •Cobotckk* ctya«bt — opran oapncoMS, pesnupm, ■flMmrara komcomom, npo^ncoMa opa«mb Tpy^osaro npacnoro snanen ■ ĄprmOM napoAoa BnAuloccKOro ynBopcnera km. B. Kascynaca. Ha ahtobckom ssuKe. PeAaKTop A. AunniTac.
Redaktorius A. LIPŠTAS