VMQ SAUU PSOUTAKAI: VltNVKiTKl
caRj/Binis scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORD’NŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PRFOSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 34(1333) 1985 M. LAPKRIČIO 19 D.
ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
PROBLEMAS BŪTINA SPRĘSTI (FAKULTETŲ ATASKAITINĖMS-RINKIMINĖMS KOMJAUNIMO KONFERENCIJOMS Praėjęs ataskaitinis laikotarpis komjaunimo organizacijoms buvo ypatingas tuo, kad betarpiškai vadovavomės savo veikloje TSKP CK nutarimo „Gerinti par tinį vadovavimą komj aunimui ir didinti jo vaidmenį komunistiš kai auklėjant Jaunimą" reikala vimais. Pagal tai, kaip buvo to bulinamas fakultetų komjaunimo organizaciją darbo stilius, kaip jos sugebėjo tenkinti komjau nuolių poreikius ir interesus, įtraukti kiekvieną studentą, kiek vieną grupę j aktyvią visuome ninę veiklą — mes šiandien ir vertiname fakultetų komjaunimo komitetų atliktą darbą. Taigi, fakultetų komjaunimo ataskaitinėse-rinkiminėse konfe rencijose kaip veidrodyje atsi spindėjo mūsų komjaunimo or ganizacijos darbo vaisiai. Gyvai, dalykiškai konferenci jose diskutuota studentų pažan gumo klausimais, iškeltos svar bios mokymo, auklėjamojo dar bo problemos, numatyti jų sprendimo keliai. Nuodugniai mokymo, auklėja mojo darbo klausimus išnagri nėjo IF komjaunuoliai, kadangi čia studentų pažangumas aukš čiausias Universitete. Gerai dir bantis MAK-as jau sprendžia su dėtingesnes problemas — susirū pino pirmakursių adaptacijos pa lengvinimu, rengė jų apklausą, kurios rezultatais rėmėsi organi zuodami savo veiklą. Deja, ne visur studentų mo kymosi klausimai buvo komjau nimo konferencijų dėmesio cent re. Tik pažangumo rezultatų kon statavimu apsiribojo PEF kom jaunuoliai. Bendro pobūdžio pa mąstymai MF, kad „dekanate seniūnai kas dvi savaitės pažy mi lankomumo rezultatus, taigi, lankomumas buvo kontroliuoja mas ištisus metus", taip pat ne gali atskleisti komjaunuoliškos veiklos fakultete. Labai kritiškai buvo įvertinta EKFF MAK-o veikla, tiek daug suplanuota, ir vos pusė įvykdyta iki galo. Ne mažesnio fakultetų komjau nimo ataskaltinių-rinkimlnių kon ferencijų dėmesio sulaukė ir bu simųjų specialistų idėjinio-politlnio brendimo klausimai. Nemažai diskutuota VPP orga nizavimo klausimais. Metai iš metų keliamos tos pačios neprindplngo vertinimo atestacijos
metu, valandėlių kokybės, kura torių dalyvavimo jose problemos. Išgirdome savitą GF kom jaunimo komiteto požiūrį: „pa grindinis Lenininės (skaitos už davinys — laiku (rašyti komjau nuolius į (skaitą ir išrašyti iš jos". Tai rodo, kad dar daug teks padirbėti Universiteto ir fakultetų komjaunimo komitetų ideologiniams sektoriams, reali zuojant VPP galimybes ugdant studentų visuomeninį-politinį ak tyvumą. Plačiai konferencijos nagrinėjo internacionalinio ir politinio au klėjimo pasiekimus, daug kalbė ta apie Visasąjunginio žygio ta rybinės liaudies revoliucinės, kovų ir darbo šlovės vietomis organizavimą, todėl tikimės, kad ir nauja sudėtinė jos dalis — Sąjunginė akcija „Revoliuciniu žingsniu" — įgaus platų mastą fakultetų komjaunimo veikloje. Aktualiai ataskaitiniuose pra nešimuose nuskambėjo dorovinio studentų auklėjimo, laisvalaikio organizavimo, darbo bendrabu čiuose klausimai. Komjaunimo organizacijos ėmėsi konkrečių priemonių vykdant TSKP CK nutarimą „Dėl priemonių girta vimui ir alkoholizmui įveikti", kuriant naujas sveikas studen tų švenčių tradicijas. Šie geri pradai turi būti toliau plėtoja mi fakultetų komjaunimo orga nizacijų darbe. Pravartu priminti visiems ži nomą tiesą, kad komjaunimo mokymo-auklėjimo ir ideologinio darbo sėkmė labai priklauso nuo vidinio organizacinio darbo. Fa kultetų komjaunimo konferen cijos buvo puiki proga daly kiškai aptarti mūsų komjaunuo liškos „virtuvės" klausimus. De ja, nedaugelio fakultetų kom jaunimo komitetai iki galo pa naudojo šią galimybę. MF, PF komjaunimo komitetų sekre toriai ataskaitiniuose praneši muose tik probėgšmais palietė organizacinio darbo klausimus, o PEF komjaunimo komitetas šioms svarbioms problemoms ap skritai nesurado vietos. Juk or ganizaciniame darbe yra daug probleminių klausimų, kad ir ak tyvo mokymas. Skundžiamasi, kad grupių komjaunimo sekreto riai blogai lanko užsiėmimus. Tačiau tai komjaunimo aktyvo drausmės, reiklumo klausimas,
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE Lapkričio 5 d. įvyko VU stu dentų profsąjungos aktyvo ata skaitinis susirinkimas. Į jį at vyko LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministe rijos atš. darbuotoja E. Slaninaltė, LTSR švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų dar buotojų profsąjungos respubli kinio komiteto ats. darbuotoja
I. Baltaduonienė. Ataskaitinį pranešimą perskaitė VU stu dentų profsąjungos komiteto pirmininkas S. Povilaitis. Revi zijos komisijos ataskaitą patei kė R. Valušytė. Diskusijose kalbėjo drg. I. Baltaduonienė, VU prorektorius prof. B. Sudavičius, studentų profsąjungos komiteto pirminin-
PASIBAIGUS)
fakultetų komjaunimo komitetai turi pakankamai priemonių su drausminti nedisciplinuotus akty vistus. Šiandien mes privalome kalbėti apie aktyvo mokymo tu rinį, užsiėmimų efektyvumą, nau jų mokymo formų pritaikymą. Teigiami komjaunimo komitetų darbo stiliaus poslinkiai, išryš kėję konferencijų metu — tai vadovavimo grupių komjaunimo organizacijoms stiprinimas. Gal būt ne kiekvienas fakultetas ga lėjo pasidžiaugti nuveiktais kon krečiais darbais šioje srityje, tačiau visi vertino grupių kom jaunimo organizacijų ir jų sek retorių veiklą, numatė priemo nes jų darbui gerinti. Nuolat grupių komjaunimo organizacijų veiklos klausimai sprendžiami IF, EKFF komjaunimo komitetų po sėdžiuose, pirmo kurso grupes šefuojantys aktyvistai teikia praktinę paramą, kontroliuoja grupių komjaunimo organizacijų veiklą. Deja, dar daug tokių grupių susirinkimų, kuriuose nepriimami nutarimai arba jie nekonkretūs. Apie tai plačiai kalbėjo ChF, EKFF, TF komjau nuoliai. MaF, IF, ChF ataskaitinės-rinkiminės konferencijos pa rodė išaugusį komjaunimo vaid menį komunistiškai auklėjant busimuosius specialistus. Į pir maujančius turi lygiuotis ir kitų fakultetų komjaunimo komitetai, tobulindami savo veiklą. Ataskaitinės-rinkiminės kam panijos metu buvo nubrėžti kom jaunimo organizacijų uždaviniai deramai pasitinkant TSKP XXVII suvažiavimą. Šiandien turime su kaupti pastangas šių uždavinių įvykdymui, plėtoti gražias veik los tradicijas, šalinti mūsų dar bo trūkumus. Geriau pajusti, kaip komjaunimo veikla atitinka nūdienos studentų interesus bei poreikius mums padės atviras komjaunimo susirinkimas, kuria me dalyvauti Universiteto kom jaunimo komitetas ir „Tarybinio studento" redakcija kviečia kiekvieną studentą. Laukiame jūsų pasisakymų, apmąstymų, pasiūlymų, kaip gerinti grupės komjaunimo organizacijos veik lą. Vilma BERNATONIENE VU komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotoja organiza ciniam darbui
ko pavaduotojas V. Tininis, PF studentų profbiuro pirmininkas J. Pranciliauskas bei ChF stu dentų profbiuro pirmininkas L. Jonušas, 18 bendrabučio tary bos pirmininkas R. Kalvaitis, VU studentų profsąjungos ko miteto sporto komisijos pirmi ninkas G. Tamošiūnas, VU profliaktorlumo-sanatorijos vyr. gy. dytoja R. Jurkonienė.
ŠLAMA VĖLIAVŲ ŠILKAS... Raudoniu pražysta vėlyvą rudenį gatvės ir aikštės. Saliu tais sužimba naktiniai miesto skliautai. Tūkstančiai žpianių išeina į gatves pareikšti pagar bą ir tikėjimą revoliucijos ide alais, komunistų partijos sie kiais. Kiekvieną spalį į demon strantų gretas įsilieja ir mūsų Universiteto studentai. ..
A. JUOZAPAICIO nuotr.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Lapkričio 5 d. įvyko VU kom jaunimo aktyvo susirinkimas. Jame dalyvavo svečiai: Univer siteto partinio komiteto sekreto rius V. Gobis, LLKJS CK stu dentų skyriaus vedėjas J. Ber natonis, LLKJS Vilniaus miesto komiteto mokyklų skyriaus ve dėjas A. Varnas, Medicinos fa. kulteto ketvirto kurso kuratorius H. Ramonas. Pagrindinį praneši mą „Fakultetų komjaunimo ko mitetų darbo metodų ir stiliaus tobulinimas pasitinkant TSKP XXVII suvažiavimą" pada rė Universiteto komjau nimo komiteto sekreto rius R. Šyvys. Papildomą pra nešimą, apie komunistinio stu dentų auklėjimo aktualiausias kryptis perskaitė VU komjauni mo komiteto sekretoriaus pava duotojas ideologiniam darbui E. Valiukevičius. Pasitarime kalbė jo IF komjaunimo komiteto na rys V. Lukšys, IF žurnalistikos
specialybės II kurso komjaunimo organizacijos sekretorė A. Sobčikaitė, MaF IV kurso taikomo sios matematikos II grupės sek retorė D. Mažeikaitė, MF dėsty tojas H. Ramonas, FilF komjau nimo organizacijos sekretorė Z. Pranckevičiūtė, LLKJS CK stu dentų skyriaus vedėjas J. Ber natonis. , Į Universiteto komjaunimo ko miteto sudėtį įvesti E. Vit kienė — įskaitos sekreto riaus vedėja, S. Povilaitis — VU studentų profsąjungos komiteto pirmininkas, A. Lipštas — „Ta rybinio studento" redaktorius. LLKJS Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto garbės raštu apdovanotas FF III kurso stu dentas R. Žemaitis, VU komjau nimo komiteto garbės raštais — IF III kurso studentė L. Andziu levičiūtė, EKFF III kurso studen tė R. Žemaitytė, MaF IV kurso studentė M. Puzanova.
2 Tarybinis studentas
Apie tai, kokie uždaviniai iš kyla Universiteto studentų prof sąjungos komitetui išgyvendinant žalingus įpročius, kovojant prieš studentų girtavimą, apie tai, kas jau nuveikta pasakoja šio komi teto pirmininkas Saulius POVI LAITIS.
JAUSTI ATSAKOMYBĘ
lis pažeidėjų būrys — tik rodo, kad studentų profsąjungos komi tetas, fakultetų profbiurai, bend rabučių tarybos turi skirti daug didesnį dėmesį bendrabučių gy Beveik kas antras Universiteto ventojams, jų sąmoningumo kėli studentas gyvena bendrabutyje. mui, jų auklėjimui. Na, o su ki Nors kiekvienam privalu laikytis tais, kurie nepasiduoda šiam au elgesio juose taisyklių, tačiau klėjimui, nemoka elgtis bendra dar dažnai pasitaiko įvairių pa bučiuose drausmingai, ir toliau žeidimų, tarp kurių ne paskutinę bus trumpa kalba. Ir vis dėlto vietą užima girtavimas. tai, kad beveik pusė išaiškintų Universiteto studentų profsą elgesio taisyklių bendrabučiuose jungos komitetas niekada nesi pažeidimų — girtavimo atvejai, taikstė su girtavimu, kitais ža verčia susimąstyti. Labai reikš lingais įpročiais, vis dar pasitai mingas Universiteto studentijai, kančiais studentų buityje. Dau kaip ir visai tarybinei liaudžiai, gelį metų profkomitete dirbo buvo š. m. gegužės mėn. TSKP kovos su žalingais įpročiais ko CK nutarimas „Dėl priemonių misija. Vis dėlto reikia pripa girtavimui ir alkoholizmui įveik žinti, kad jos veikla buvo šiek ti". Sis dokumentas įpareigoja tiek formali, daugiau metodinio profsąjungos organizacijas, drau pobūdžio. Daug realesnį darbą ge su partiniais ir tarybiniais šia linkme nuveikė Universiteto organais įgyvendinti priemones, studentų profsąjungos komiteto kurios užtikrintų efektyvią ko bendrabučių buities komisija bei vą su girtavimu ir alkoholizmu, jos pagrindu prie profkomiteto profsąjungas bei komjaunimo ko prezidiumo suformuota bendra mitetams pavedė „siekti, kad bučių vidaus tvarkos taisyklių alkoholio visiškai nevartotų mo pažeidėjų svarstyto komisija. Si ksleiviai, studentai, kad jis ne komisija rengia savo posėdžius būtų vartojamas jaunimo bend kiekvieną trečiadienį. Nuo š. m. rabučiuose". VU studentų prof sausio mėn. komisija apsvarstė sąjungos komitetas kovojo ir to 111 bendrabučių elgesio taisyk liau kovos su šia blogybe, steng lių pažeidėjų. Daugiau, nei pusei sis suaktyvinti metodinį auklėja jų buvo pareikšti griežti Rekto mąjį darbą. Nutarimas reikalau riaus papeikimai, kai kurie bu ja iš profsąjungų gerinti laisva vo pašalinti iš bendrabučių, o laikio organizavimą, plėsti prof porai teko atsisveikinti ir su sąjungų kultūros, švietimo ir Universitetu. Šios komisijos vei sporto įstaigų tinklą, gerinti ma klą nuolat kontroliuoja profko terialinę bazę, neleisti vartoti sporto sveikatingumo miteto prezidiumas, ir, tik jam svaigalų pritarus, kreipiamasi į VU rek bazėse, profilaktoriumuose, ma toratą, siūlant nubausti pažeidė siniuose renginiuose ir kitur, taip jus viena ar kita bausme. Tačiau pat užtikrinti kontrolės veiks ši liūdna statistika — toks dide- mingumą. S. m. 'birželio 6 d.
profkomiteto prezidiumas patvir tino priemonių planą TSKP CK nutarimo „Dėl priemonių girta vimui ir alkoholizmui įveikti" reikalavimams vykdyti. Tačiau kovoti su girtavimu ar alkoholizmu vien tik žodžiais ar, iš kitos pusės, itin griež tomis priemonėmis (šalinimu iš bendrabučių ar net iš Universiteto, Rektoriaus pa peikimais) nepakanka. Reikia pasistengti studentus sudominti visuomenine veikla, geriau orga nizuoti jų poilsį, gerinti buities sąlygas, stengtis masiškiau juos įtraukti į kūno kultūros užsiė mimus, studentų laisvalaikiui di desnį dėmesį turi skirti įvairūs klubai ir būreliai. Pagrindiniu dokumentu šioje srityje mūsų organizacijai tapo TSKP CK nu tarimas „Dėl klubinių įstaigų ir sporto įrenginių darbo gerinimo". Šis nutarimas toks svarbus mums dar ir todėl, kad jis tiesiogiai liečia VU kultūros klubą, struk tūriškai pavaldų profsąjungos komitetui. Pripažįstant ir įverti nant tai, ką klubas per praėju sius metus nuveikė gero, naudin go, rūpindamasis kultūriniu stu dentijos gyvenimu, stengdamasis kuo įdomiau surengti tradicines studentijos šventes, poilsio va karus, reikia pažymėti, kad dar nepakankamas dėmesys buvo ski riamas fakultetų meno saviveik lai, jos masiškumui, klubas ne organizavo jokių renginių Uni versiteto studentų bendrabučiuo se, per mažai bendradarbiavo su centriniais meno kolektyvais. Šie trūkumai klubui yra nurodyti, į juos jis privalo atkreipti didesnį dėmesį.
DARBAI KRAŠTO praeities. Tai Lizdeika — kuni gaikščio Narimanto sūnus. Jo brolis Daumantas norėjo vaikus nužudyti. Vyresnysis sūnus pa bėgo ir buvo paslėptas ąžuolyne. Vyriausiasis krivis paskelbė, kad jį rado lizde. Kaip sako legenda, kūdikis buvo pavadintas Lizdei ka, o ta vieta — Verkiais. Vė liau Lizdeika tapo vyriausiuoju kriviu, vedė kunigaikščio Vytenio seserį, išaiškino kunigaikščio Gedimino sapną.
Seniai Lietuvos turistams gimė mintis: reikia įrengti poilsiavie čių prie upių; ežerų, miško aik štelėse, labiausiai lankomose vie tose. O tam reikalingas būrys entuziastų, nemažai kelionių kvapo uosčiusių. Praėjusią vasarą Lietuvos res publikinė turizmo ir ekskursijų taryba, respublikinis SSB štabas ir Vilniaus rajono miškininkai organizavo akciją „Gamta-85". Tokiu nauju studentų statybiniu būriu tapo ir Vilniaus universi teto SSB „Gabija". Būrio vadas Vidas Bezaras — Universiteto ab solventas, buvęs Universiteto tu ristų klubo pirmininkas — būrį
suformavo iš turistų savanorių. Prie Vilniaus turistų bazės nu. vingiavo 4 km ilgio sveikatingu mo trasa. Joje įrengtos dvi spor to aikštelės, dvi apžvalgos aikš telės, keturi suolų, stalų komp lektai, sutvarkytas praėjimas prie šaltinio, pastatyti tilteliai per upelį. Šalia pavėsinės keliau jantys ras ir laužavietes, šiukšlių duobes. Medinėm tvorelėm ap saugoti seni ąžuolai, skruzdėly nai. O pamatę sauso medžio viršū nėje verkiantį kūdikėlį — liau dies meistro darbą — visi turbūt prisimins legendą (turinčią doku mentinį pagrindą) iš Vilniaus
gėjai bei tie, kuriems nė motais tinkamas elgesys bei drausmė bendrabučiuose, kitose viešose vietose, sulaukia savo kurso draugų pasmerkimo, kitaip į juos žiūri ir dėstytojai. O tai padeda. Dar nepakankamą dėmesį ben drabutyje gyvenantiems studen tams, jų komunistiniam auklėji mui skiria kai kurių fakultetų dekanatai, visuomeninės organi zacijos. Daugeliu atvejų apie bendrabučių drausmės pažeidi mus, apie studentus, nesilaikan čius visiems privalomų bendra bučių taisyklių, šie dekanatai su žino tik apsvarsčius jų fakultetų studentus rektorate ar Universi teto visuomeninių organizacijų komitetų posėdžiuose. Fakultetų dekanatų, visuomeninių organi zacijų atstovai galėtų dažniau lankytis bendrabučiuose, labiau domėtis studentų buitimi. Nesitaikstyti su pažeidėjais, bausti girtaujančius privalo ir bendrabučių komendantai. O pasitaiko atvejų, kai komendan tai rodo anaiptol ne sektiną pa vyzdį studentams. Dar nepakan kamai gerai organizuotas budė jimas bendrabučiuose. Nors ven giantys budėti studentai griežtai baudžiami (šalinami iš bendra bučių, jiems reiškiami Rektoriaus papeikimai), tokių faktų dar pa sitaiko. Tačiau būna atvejų, kai nebudi ir etatiniai darbuotojai, kartais be pateisinamos priežas ties.
Padėti išgyvendinti žalingus įpročius iš studentų būties galė tų ir aktyvesnė sportinė veikla bendrabučiuose. Dar ne visur bendrabučiuose yra tinkamai įrengti poilsio kambariai, trūksta sportinio inventoriaus, stokoja me kitokio buitinio-ūkinio in ventoriaus. Šie klausimai prof komitete buvo svarstyti ne kar tą. Vis dėlto žymesnių teigiamų poslinkių dar nėra. Ne visada kaltų reikia ieškoti Universiteto ūkio padaliniuose. Ne paslaptis, kad ir patys studentai dažnai nemoka tausoti to, ką turi. To dėl profkomitetas, bendrabučių tarybos stengsis geriau organi zuoti įvairaus bendrabučio inven toriaus saugojimą, stiprinti ma terialinę atsakomybę, siekti kuo efektyviau panaudoti turimą ma terialinę bazę. Pastaruoju metu savitvarkai bei drausmei pagerinti profkomi teto iniciatyva bendrabučiuose yra kuriamos operatyvinės gru pelės iš 4—5 žmonių, bendrabu čių tarybų bei „Komjaunimo prožektoriaus" aktyvistų. Taipogi didesnį dėmesį Universiteto ope ratyvinei grupei, jos efektyvesnei veiklai privalo skirti komjaunimo bei profsąjungos komitetai. Skatinti studentų drausmę bei pilietiriį sąmoningumą padeda darbinis auklėjimas. Norisi tikė Vis dėlto pagrindiniais tvarkos ti, kad studentų įdarbinimo biu bei drausmės bendrabučiuose ras, įkurtas prie komjaunimo bei gynėjais turi būti patys studen profsąjungos komitetų, daug nu tai, bendrabučių gyventojai. Pir veiks šia linkme. miausia, jie privalo būti nepa Veiksminga kovos su žalingais kantūs triukšmaujantiems bei gir įpročiais, girtavimu priemone taujantiems, jausti atsakomybę yra spauda. „Pagarsinti" „Tary už savo kambarį, aukštą bendra biniame studente" taurelės mė butį.
Darbai įrengiant poilsiavietes vyko ir kitur. Kauno rajone dir bo KPI SSB „Žilvinas", LŽŪA SSB „Linas", Šiaulių rajone — ŠPI SSB „Spindulys", Užtrakių parką tvarkė Kauno A. Kvedaro miškų technikumo SSB „Žilvitis". Tokių studentų statybinių būrių organizavimas — veiksmingas kelias įtraukti studentus į gam tosaugos darbus. Juk kiekvienas neabejingas krašto grožiui, jo išsaugojimui.
J ūratė KELIŪNAITE
Autorės nuotr.: čia dirbo „Ga bija".
KVIEČIA
TARPBIBLIOTEKINIS ABONEMENTAS Kur gauti knygą, jei jos nė ra Vilniaus bibliotekose? Toks klausimas tikriausiai Iškyla ne vienam besimokančiam arba rašančiam mokslinį darbą. Jums šiuo atveju padėti galės tik tarpbibliotekinis abonemen tas. Vilniaus universiteto moksli nės bibliotekos tarpbiblioteki nis abonementas (TBA) yra centrinių rūmų trečiajame au kšte, 19 kambaryje. Čia aptar naujami visi bibliotekos skaity tojai. TBA palaiko ryšius su TSRS ir užsienio šalių bibliote komis. Norint gauti jums rei kalingą leidinį, reikia turėti tikslius jo bibliografinius duo menis. Iš užsienio bibliotekų paskolinami tik tie leidiniai, kurių nėra Tarybų Sąjungoje. Užsakomų leidinių kiekis neri bojamas. Gautus per TBA kitų bibliotekų leidinius galima skaityti tik centrinių rūmų skaityklose, o nedidelės apim ties straipsnių kopijos dovano jamos užsakovui. TBA aptarnauja ir Universi teto studentus neakivaizdinin kus, kurie turi galiojantį skai tytojo bilietą. Mokomoji litera tūra siunčia į namus vienam semestrui. J. BARTKEVICIENĖ TBA sektoriaus vedėja
Tarybinis studentas 3
PHOLOGAS Nr. 19 LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATU BŪRELIS
SVEČIUOSE — KAUNO JAUNIEJI LITERATAI
Vidmantas VALIUŠAITIS V. k. lituanistas
pradėdami leisti sienlaikraštį „Fi lomatą" ir vėliau įkurdami kau niečių Universiteto studentų Li teratų klubą. Sis sambūris per keletą metų gerokai sušvelnino gana atšiaurų literatūrinį klima tą. Šiandien jis išaugęs, sustip rėjęs ir jungia arti dvidešimties studentų, keturi iš kurių yra Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos nariai. Kartą ar du per mėnesį literatai renkasi į literatūrinius šeštadienius paskaityti savo kū rybos, susitikti su pakviestais j popietę svečiais, pavakaroti. Kauniečiai jau ketveri metai lei džia rankraštinį savo kūrybos almanachą „Mirgėjimai", kuris, paprastai, pasirodo pavasarį, bai giantis mokslo metams. Ypač li teratų veikla pagyvėjo, kai fa kultetas persikėlė į restauruotus rūmus senamiestyje, o Literatų klubui pagarbiai buvo rezervuo tas jaukus skliautuotas rūsys. Jau vien aplinka dabar veikia labai mobilizuojančiai. Pernai ra-
Kauniečių atžvilgiu ironiškai nusiteikę piliečiai sugebėjo kai kurių žmonių vaizduotėje pri mesti Kaunui nepatrauklaus mie sto įvaizdį, kuriame dominuoja susikūprinę buhalteriai, pragma tiški prekybininkai, siauri tech nokratai bei kitokie atgrąsūs ti pai, be vaizduotės, įkyrūs savo pretenzijomis ir smulkūs sieki mais. Žvelgiant pro šitokius krei vo stiklo akinius, matosi smar kiai deformuotas humanitarinis miesto profilis, nes labiausiai pa didinamos nepaslankios ir sukaulėjusios figūros. Žinia, nebe tie laikai, kad po Laisvės alėją taškytųsi vaižgantiškos ekspresi jos tipažai, bavariškomis kojinė mis ir kaspinais būtų mėtomi smogiški iššūkiai ar herbačiauskiškos klounadinės kaskados. Nū nai Kauno piliečiai vienodesni — žmogeliai nedidukai, su portfe
APIE KAUNIEČIUS lials, pareigingi ir stropus. Egzo tikos išsiilgusiųjų akis šiandien geriausiu atveju užklius už sal daininėje prie kavos puodelio bemedituojančio G. Patacko. Ką padarysi, iškeldinus iš Kauno Universitetą, Vilnius sutraukė be veik visas įdomiausias intelektu alines pajėgas, palikdamas čia technokratijos monopolį. Nega lėtum sakyti, kad KPI būtų visai išdžiūvusi filologinė versmė (A. Mikuta, A. Dabulskis Išėjo į poetus iš šios mokyklos), bet šiaip jau inžinerinė studentija smagesnė automobilių lenktynė se, karatė sekcijose, „lapių" gau dyme radijo bangomis ar prie alaus bokalo, tuo tarpu Ilgai pieštuku kasytis pakaušį nelabai linkusi. Vis dėlto, nors Kaunui konkuruoti su Vilniumi filologi niu lygmeniu yra per sunku, hu manitarinė dvasia mūsų mieste nėra visai išdezinfekuota. Kai 1964 m. į Kauną vėl bu vo atkeltas Universiteto skyrius, mūsų mieste atsirado bazė filo loginiam branduoliui. Tačiau dar keliolika metų nebuvo jokio or ganizuoto studentiško literatūri nio judėjimo. Tik Universiteto 400 metų jubiliejaus išvakarėse, būrelis entuziastingo jaunimo pa purtė apatijos ir nuobodulio de besyse svaigstančią konjunktūrą,
denį savo jėgomis pavyko su rengti nemažą literatūros šventę „Literatų diena-84", sutraukusią didelį būrį svečių ne vien iš Universiteto. Šį pavasarį visai neblogai pasisekė „Soneto vaka ras", taipogi sukėlęs gyvą susi domėjimą, kuriam renesansiniai požemiai pasirodė per ankšti. Norėtume, kad šie renginiai tap tų mūsų tradicija. Kadangi tai pirmoji mūsų lai mingai užsimezgusi pažintis su kolegomis vilniečiais, norėtųsi nors trumpai prasitarti apie šia me puslapyje savo kūrybą patei kusius autorius. D. Zelčlūtė ir S. Bartaška yra vieni aktyviųjų LK narių. Abu rašo eilėraščius, Dovilė dar verčia iš rasų kalbos, vienu tarpu apie metus laiko redagavo „Filomatą". I. Tamulynaitė verčia iš latvių kalbos. Beje, latviškai kalba laisvai. Yra išvertusi K. Skalbės, I. Zieduonio, E. Rudzyčio kūrybos. Irena viena pagrindinių LK renginių organizatorių. A. Tutlytė rašo labai savotišką mini poetinę prozą, kartais mėgina recenzuoti jaunųjų poetų knygas. N. Lietuvninkaitė dar neseniai įsijungė j LK. Kol kas žinome tik apie jos poetinius bandymus. Toks tad kauniečių literatūrinis „fenlksas" pirmajam suplasnojimui.
Dovilė ZELCIOTE VI k. lituanistė XXX
Mes pernai skridom į medžius ir lijo dulkės tvarkingai plaukė pilka srovele o liepžiedžių svaigumas rėkė myliu pulkim
i glėbį kol dar ne vėlu aure jau nusisuko vienas antras trečias žydi vidurvasaris mėlynais žiedais o į kalnelį einantys palydi vis dar ne mus dabar ir tu matai kaip virš rugsėjo pilkasparnis paukštis vis suka suka mėlynus ratus mes pernai skridom į medžius tylėk visai ne aukštis gelmė baugina mus XXX
Čia mūsų dienos. Blaškosi ir grumiasi, Ir gulasi į lygią eilę debesų. Atrodo, nieko nebeturime. Atrodo — per vėlu,
bet raudonuodama ir nedrąsi nuo stogo čerpė slysta. Ir gatvėj — plėšriai saulėta. Ir teisūs tiktai tie, kas klysta.
Nijolė LIETUVNINKAITĖ II k. bibliografė IŠ CIKLO „RUDENS * Sublyksi vakaras lyg žiburys, kurį tu delnu pridengei, kad nesudegtų vienišas rudens drugys. * Diena kregždės lizdu į dangų žiūri. Langų į lūkestį — diena.
LANGAS"
★
Rudens voratinkly — saulėgrąžos geltona ašara. Aukštėja slenkstis į savus namus.
★
Saulėdydžio langų koriai tokie karšti — paglostytum — ir delnuos kvepėtų vaikyste. * Karščiuojanti rudens kakta. Nėra laiškų. Užtenka to, ką languose lietus parašo.. .
.NUOTRAUKOJE: grupė jaunųjų Kauno literatų. Iš kairės — S. Bartaška, D. Zelčlūtė, V. Vallušaltls, I. Tamulynaitė, literatų klubo garbės pirmininkas doc. J. Jasaitis, A. Tutlytė.
Saulius BARTAŠKA III k. lituanistas
XXX GIEDU TĖVIŠKĘ kaip giesmę senobinę ir vis tuos rugius pamenu nespėtus pasėti
Aida TUTLYTE V k. lituanistė
TRYS MINIATIŪRINES IMPRESIJOS 1 Kai begalinė metų kalta ar tėja j mane, kartu su laiku ar tėjančią tamsą bandau perplėš ti ir (leisti šviesos. Krūpteli se nos pasakos, tarsi baugščios peliukės. Bandau paslėpti šyp senos dyglumą — matau ne tikras giedras savo metų vasa rose ir netikrą lietų, žybsintį pačiomis ryškiausiomis vaivo rykštės spalvomis... Žolėje, kuri niekaip nepabai gia savo augimo, prisegti jonvaballukal — vieninteliai tie sos įkūnytojai... Žiedas pra kalbina vakarą... O atminty — tie sunkūs lietūs... 2 ' S. GEDAI .. .tviskančioje vasaros nak ties tyloje gėlių pavidalai tarsi gyvi... (ar dar yra kas netelpa gėlės šešėly?) .. .ilgiesi sapno pilkumos... (kiek dar akių spalvų, kurių nenupiešė?) Ak, žydinti naktie, ak, spindinti naktie... (kaip dega laikas manyje) .. .jauti kaip kažkur nematomi jonvabaliai kartoja savo ii žmonių žingsnius... . . .ir kaip pasaulis noksta... 3 . . .Žmonės sodina bulves. .. (jų nugaros klausosi dar drėg no paukščio balso) .. .kai atsitiesia — akys nu krypsta į didelį godų dangų, praryjantį giedantį... .. .laiško spalvos danguje paukščio sparnų nematyti... . . .vaikai klykta, bėga nešdami vėtrungę.. . .. .ir žmonės žvelgia. .. • • o jų akių gelmėj matyti ty lūs būsimi daigai...
GIEDU TĖVIŠKĘ lyg sekčiau žilo plauko kelią nuo motinų į mus vis į mus ir tuos ragius pamenu negalėjusius užaugti GIEDU TĖVIŠKĘ netekties akmuo galugerklėj užželia ir vis tuos rugius duona netapusius apveikiu GIEDU TĖVIŠKĘ giedu ir kapų tylą
'
GIEDU TĖVIŠKĘ-----------POKARIO VALANDOS
mėnulio akis prakeikta — — — — — lyg duona — amžiams prilygsta — — —
Bet tėvas prieš sūnų — ir plyksteli keršto liepsna —
Tik saulės akimirkų žaismas ant rasotų žiedų ir pirštų nesibaigė — — —
Ir moterys gimdo vaikus, artėja vardynų metas — gandrai plasnoja j mus — — XXX Dulkėtuos kambariuos kur mėnesiena audžia vienatiniam apsiaustą balzganų smaragdų kažkas pabunda mumyse ir gaudžia tarsi griuvėsiuose paklydėlis lietus
Kaip kaulai žemėti šautuvo buožėj atsispindi
lietus kuris dainuoja mėlyną vienatvės bliuzą margai gegutei skrendančiai virš miesto — ji taikosi į rudenį smagiai nutūpti tikėdama, kad ten išvys dievus
tačiau staiga surinka gatvėj autobusas kažkam sutraiškęs šonkaulį adomo o tas kažkas — marga gegutė iškritusi iš lizdo —- žalio žalčio sodo
tai ji pabunda mumyse kai gaudžia nakties vargonai ištuštėjusioj alėjoj kai drebančia ranka kūrėjas sėja į varno aštrų žvilgsnį želmenį rugsėjo tai ji pabunda mumyse ir šaukia maldaujančiu balsu užmušt' drakoną — virš mūsų skriejantį visatos asteroidą kuriam paklūsta žemė ir dangus ir visa kita ką gyvenimu vadinam dulkėtuos kambariuos štai skleidžiasi erškėtis ir jau girdžiu kaip sušlama kišenėje eilėraštis ir jau žinau — kažkas už mus
4 Tarybinis studentas
KAŽKAS ATSITINKA
EDMUNDAS RUDZYTIS Gimė 1942 m. Cėsių rajone Straupės kaime, kur dabar gyve na ir dirba gydytoju. Rygoje išleistos dvi nedidelės knygelės „Straupės sąsiuviniai" — pirmoji 1977 m. „Straupės burtnlcas I", antroji 1982 m. tuo pačiu pavadinimu „Straupės burtnicas II". Savo kūrinėlius pavadinęs trumpąja proza, autorius subtiliaus lyriko akimis žvelgia į žmogų, išryškindamas gerumo, dvasingu mo ir tiesos išsaugojimo poreiki. Čia pateikiami vertimai iš ant rojo rinkinio.
MANO PAŽĮSTAMI Mano pažįstami yra dar jauni barzdylos su provincialia išmin timi ligotame ir nuobodžiame miestelyje, o mano pažįstamos yra truputį per anksti moterimis tapusios merginos, kurios nešioja pagal šabloną pagamintus pa puošalus ir žiovauja, girdėdamos patetiškas kalbas. Mano pažįstamų kišenėse yra diplomai, kurie rodo jų aukštąjį išsilavinimą, yra darbo knygelės, kurios rodo priklausymą visoke riopai gerbiamai valdininkijai, o tai, kad ant jų stalų neretai pui kuojasi šampanas ir ikrai, taip pat šį tą rodo. Mano pažįstamos —■ taip pat diplomuotos — ryškiai ryškiai raudonomis lūpomis, kurios rodo šiltą kūną, ironiškai primerkto mis akimis, bet kartu liūdnomis, liudijančiomis tą pačią provin cialią beprasmybę, Ir, kai jos,
apsvaigusios nuo šampano juo kiasi, tai atrodo, taip tarsi pa siutusiai ir iššaukiančiai žvengtų kumelės, — tai irgi kai ką liu dija. Jie ir jos — daug žino ir su pranta. Žino, kaip apsimestinai džiaugtis ir suglumti, jei tenka vaidinti pasipiktinusius. Moka įtikinamai samprotauti apie tai, koks menkavertis yra laikas ir negilus gyvenimas, ir tuo pačiu moka gerai pateisinti savo egzistenciją. Žino, kaip reikia sustingti iš kilmingoje pozoje, kai to reika lauja situacija ir vadovybė, ir moka suprantamai mirkčioti, kai nieko nesupranta. Jie, taip pat ir jos, nežino tik vieno: tai, kad jau seniai yra kritę ir kritusios niekad neįvykusiame mūšyje.
Kažkas atsitinka mergaitėms, kurios nenešioja kasų, nepina vainikų, nedainuoja visu balsu, nemezga, nesiuvinėja, nerašo slaptų dienoraščių, bet mokosi vairuoti automobilius ir trakto rius, eina į pasimatymus susikišusios rankas į kelnių kišenes, rūko, geria ir -siunčia laiškus laikraščių redakcijoms, klausda mos, ar iš tiesų pasaulyje yra kažkada egzistavusi meilė. Kažkas atsitinka vaikinams, kurie negerbia tėvų, negina savo ir giminės garbės, nesako ką gal voja, apkaltinti nedaužo kumš čiu stalo, nesimuša, nešaukia vienas kito į dvikovą, bet įsisa vinę aukštąją matematiką ir elektroniką, eina dirbti į auto servisą, keičia sidabrą į importi nes cigaretes, priminus mergai tes, nusispjauna per petį, dievi na ritminę muziką, žavisi detek tyviniais apsakymais ir vienu aukščiausių civilizacijos pasieki mų laiko ledo ritulio išradimą. Kažkas atsitinka vyrams ir žmonoms, kurių bendras gyveni mas remiasi bendru sekso domėjimusi, bendru gyvenamuoju plotu, bendru nenoru auginti vaikus, pavyduliavimu dėl pra eities, reguliariu priešnėštuminių
priemonių vartojimu ir laiku priimtais vaistais nuo nervų. Kažkas iš pirmo žvilgsnio be-
veik nepastebimo, kažkas, prie ko su laiku priprantama, atsitin ka arba jau atsitiko.
SENOS MOTERS MONOLOGAS 1 Jei norite ilgai gyventi, kelki tės rytais anksti! Liaudies daina ilgą amžių nu gyveno, bet ar jūs kada nors pagalvojate kodėl? Ankstus kėlimasis. Anksti nubusdavo mer gos karvių melžti ir anksti ber nai arklius kinkydavo, kol dar rasa nenukritus skubėdavo pievą nušienauti ir prieš gyliavimą bandą priganyti. Anksti rytą, dar prieš saulės patekėjimą. Koks linksmumas ir gyvumas anksti rytą! Vyturių čirenimo ir lakštingalų ulbėjimo, purpurinės žaros ir žiedų skleidimosi metas. Tokios skaidrios upės ir toli skambantis oras būna tik rytais, toks aiškus protas ir stiprybė kauluose — tiktai kartu su lau kais Ir miškais nubunda. Ir netgi neįtikėtina — iš pat ankstyvo ryto senam pasijusti. Ir dar netikėčiau — jaunam būti ir nedainuoti. Bet jūs to jau nesuprasite — jūs, kurie išeinate j žmones vi dudienį! Ir tie, kas po trečiųjų gaidžių bunda, liaudies dainos nesudės. 2 Jei norite ilgai gyventi, eikite vėlai miegoti!
Pasakos ir padavimai tokį ilgą amžių nugyveno tiktai to dėl, kad naktigonių laužai ir po pusnakčio degdavo, jaunos mer gaitės ir moterys nepabaigiamas gijas verpdavo, nesuskaičiuoja mas pirštinių poras megzdavo, ilgus rankšluosčius ausdavo. Seni žmonės anksti miegoti eina... Netiesa! Tiktai tie, ku rie greit mirs, anksti eina mie goti. Seni žmonės pavakarėm grėbliams dantis deda ir pjūklus galanda, siūlus suka ir kojines ado. Senatvė išdidžiais pasakoji mais jaunystę Ilgina ir anūkuo se iš naujo gyvenimą pradeda. Ir tie nesensta, kurie apie ryt dienos darbus nepaliauja galvoti. Ir tie nemiršta, kurių žodžius valkų vaikai toliau neša. Bet jūs to jau nesuprasite — jūs, kurie prie televizorių užmiegate ir kurių vaikams radia toriai pasakas seka. 3
Su saule niekas negyvens, bet ilgas ir saulėtas gyvenimas, ku rie su saule gula, su saule kelia. K latvių kalbos vertė Irena TAMULYNAITE V k. lituanistė
O BĖDOS VIS TOS PAČIOS... ▲ „KOMJAUNIMO
Jau tapo tradicija, kad kiek vieną rudenį knygotyrininkai ap silanko pas kokį nors dailinin ką — knygų iliustratorių. Šiemet savo kūrybinėje dirbtuvėje mus priėmė grafikė Elvyta Kriaučiūnaitė. Daugeliui iš mūsų dailininkės kūryba pažįstama iš vaikystėje perskaitytų knygų. Prisiminkime, kokios nuotaikingos, spalvingos jos iliustruotos knygutės mažie siems: J. Degutytės „Juokias duonelė", M. Sluckio „Laiškane šys neturi mirti“, „Gandro ba tai", V. Skripkos „Tėviškės lan gas". /Elvyra — Katalina Kriaučiūnaitė gimė 1942 m. Buenos —Airė se. 1968 m. baigė LTSR Valsty binį dailės institutą. Nuo 1969 m. dalyvauja respublikinėse, sąjun ginėse ir tarptautinėse parodose. 1971 m. V šiuolaikinių ekslibrisų bienalėje Malborke laimėjo II premiją konkurse „400 metų Vilniaus universiteto bibliotekai". Šiuo metu daugelis dailininkės
Universiteto „Komjaunimo pro žektoriaus" ir profsąjungos ko miteto komisija fizikų bendrabu tyje reido metu spalio 21 d. 22 vai. 30 min. 11 kambaryje rado Vilniaus „Statybos" aistringus sirgalius. Žiūrėdami televizorių jie gėrė alų. Komisijai duris at rakino tik po 15 minučių. Kam bario šeimininkai: fizikos fakul teto II kurso studentai A. Valio nis, R. Uždavinys ir K. Damanskas už grubų elgesio taisyklių pažeidimą buvo pašalinti iš ben drabučio, o svečiams: V. Jadzevičiui, K. ir V. Jociams — pa reikšti Rektoriaus papeikimai. Rugsėjo mėnesį komisija buvo radusi šio bendrabučio ketvirto aukšto virtuvėje apsigyvenusį (su komendantės žinia) Fizikos fakulteto darbuotoją -J. Paškauską. Jis buvo įspėtas ir pareika lauta išsikelti. Deja, darbuotojas neišsikėlė. Spalio mėnesį komisi ja vėl jį rado neleistinai gyve nantį virtuvėje. J. Paškauskas su komisija elgėsi iššaukiančiai, įžūliai. Kitas šio fakulteto darbuoto jas, aspirantas V. Vasiliauskas,
darbų saugoma VU bibliotekos grafikos kabinete. — Dar besimokydama institu te pradėjau piešti ekslibrisus. Man artimiausia oforto technika. Labiau mėgstu mažąją grafikos formą. Nemažai laiko ir jėgų skiriu knygų iliustravimui, — taip apibūdino save autorė. Susidomėję apžiūrėjome grafi kės sukurtus ekslibrisus, estam pus, miniatiūras. Kiekvienas dar kartą atidžiai pervertėme jos BESIDOMINČIŲ FILOSOFUOS iliustruotas knygeles vaikams. ISTORUA, ŽINIAI! Dirbtuvės šeimininkė ne tik su ŠIŲ METŲ LAPKRIČIO 21 pažindino mus su savo kūriniais, bet ir parodė, kaip gimsta ofor DIENĄ ĮVYKS FILOSOFUOS IS to bei kongrevo technika atlie TORIJOS BŪRELIO SUSIRINKI kami darbai. MAS. KVIEČIAME RINKTIS 19 Laikas besisvečiuojant prabėgo i nepastebimai. Išeidami tarsi išsi- VALANDĄ ISTORIJOS FAKUL nešėme jos darbuose išreikštą TETE (UNIVERSITETO G. 3) III nerimą, ilgesį, susimąstymą... O AUKŠTE PRIE FILOSOFUOS IS dailininkės padovanoti kūrinėliai mums dar ilgai primins šią ma TORIJOS IR LOGIKOS KATED ROS. lonią viešnagę.
Skelbimai
i
Aušra KULVIN'SKAITE (
‘
■
BŪRELIO VADOVAI
PROŽEKTORIAUS"
REIDAS A
gyvenantis 4 kambaryje, ne pir mą kartą komisiją pasitiko ne palankiai. „Kokią teisę turit tik rinti?", klausdavo jis. „Aš ne studentas. Aš aspirantas". Iki šio laiko V. Vasiliauskas nesiteikė atvykti į Universiteto studentų profsąjungos komitetą. Gal aukš tesnės organizacijos susidomės juo ir jo naktiniais neblaiviais svečiais bendrabutyje? Tvarkos pažeidėjų buvo ne tik šiame bendrabutyje. 18 ben drabutyje ekonominės kiberneti kos ir finansų fakulteto II kurso studentai A. Jovaiša ir P. Brozovskis savo pasiaiškinimuose prisipažino, kad spalio 2' d. kar tu su dviem draugėmis savo kambaryje (404) rūkė ir vartojo alkoholinius gėrimus. Pažadėjo daugiau bendrabučio tvarkos taisyklių nepažeidinėti, deja, susiprasta per vėlai. Abu studen tai pašalinti iš bendrabučio. 15 bendrabutyje apie 2 valan dą nakties. Universiteto studentų profsąjungos komiteto pirminin kas prie 605 kambario, išgirdęs triukšmą, pasibeldė. Gyventojos durų neatidarė. Pakvietus filolo-
gijos fakulteto profbiuro pirmi ninką, durys irgi nebuvo atra kintos. Tik susiruošus eiti pas komendantą atsinešti raktą, jos atsivėrė. Iš kambario bandė išeiti MTD vyr. mokslinis bend radarbis A. Šalkauskas. Kamba rio šeimininkės L. Dambrauskaitė ir A. Kerulytė bei svečias nega lėjo paaiškinti, kodėl pažeidė taisykles bei nepakluso profkomiteto atstovų reikalavimams. Už pašalinių žmonių buvimą vė liau, nei 22 valandą ir grubų elgesį studentės buvo pašalintos iš bendrabučio. Visų pažeidėjų nesuminėsi ir pažeidimų neišvardinsi. Viena aišku: kam bendrabutis labai reikalingas, tas laikosi vidaus tvarkos taisyklių. O kam bendra butis nėra namai, tas tegul pasi ieško jų kitur. Ant kiekvieno fakulteto dekano stalo prašymų suteikti vietą bendrabutyje — krūvelės. Tikimės, kad tvarkos laužytojų vietas užims tikri ben drabučio šeimininkai.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 800749, išduotą Medicinos fakulteto studentui Petrui PAU LAUSKUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį Studento pažymėjimą Nr. 821282, išduotą Prekybos fakulteto studentui Kęstučiui BUDĖNUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 780613, išduotą Medicinos fakulteto studentui Gintautui JURGELEVIČIUI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820760, išduotą Filologijos fakulteto studentei Anai KONDIURINAI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850368, išduotą Matemati kos fakulteto studentei Vilmai PUCAITEI, laikyti negaliojančiu.
Lolita ANDZIULEVICiOTE
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 720120, išduotą PEF neak. sk. studentei Irenai VYZIENEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830058, išduotą MaF studen tei Roslitai ŠABRINSKIENEI, lai kyti negaliojančiu. Pramonės ekonomikos fa kulteto pramonės planavimo specialybės II kurso II gru pės studentai bei kuratorė nuoširdžiai užjaučia Vaidą DIRŽYTI; dėl brolio mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 2578. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 15865. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 «CoBeTCKiiii cTyAeHT» — opran napTKOMa, peicropaTa, KOMtrreTa komcomoas, npotį>KOMa opĄeHOB TpyAosoro KpacHoro 3HaMeHH h Ąpyxc6u HapoAOB BuABHioccKoro ymiBepcHTeTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom astiKe. PeAaicrop A. Aunurrac.
Redaktorius A. LIPŠTAS