a
visą saliu PROLeranabvtcnvKires!
scopencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORD’NŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 35(1334)
1985 M. LAPKRIČIO 26 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
Komunizmo kūrimo ir taikos programa Didelės politinės reikšmės įvy partijos XXVI suvažiavimo nu kis partijos ir visos tarybinės tarimus. Suvažiavimas pavedė liaudies gyvenime buvo šių metų TSKP Centro Komitetui padary spalio 15 d. įvykęs TSKP Centro ti reikiamus papildymus ir pa Komiteto plenumas. CK plenu ketinius galiojančiai Programai ir mui svarstyti buvo pateikti TSKP parengti jos naują redakciją. Programos naujos redakcijos, Toks nutarimas buvo priimtas TSRS ekonominio ir socialinio atsižvelgiant į tai, kad nuo da vystymo pagrindinių krypčių bar galiojančios Programos pri 1986—1990 metams ir laikotar ėmimo praėjo beveik ketvirtis piui iki 2000 metų, taip pat pa amžiaus. Per šiuos metus tary keitimų TSKP Įstatuose projek binėje visuomenėje įvyko dide lių ekonominių ir socialinių ob tai. Šiuose labai svarbiuose doku jektyvaus pobūdžio pasikeitimų. mentuose, kaip buvo pažymima Šalis pasiekė reikšmingų laimė plenume, kalbama apie mūsų jimų visose visuomeninio gyve programinius tikslus, apie pag nimo srityse. Jie neginčijami rindinius partijos generalinės li ir įtikinamai paneigia iš užsienio nijos klausimus, jos ekonominę primetamus prasimanymus, kad strategiją, darbo masėse formas galiojanti Programa tariamai „su bei metodus dabartiniame, nepa žlugusi“, ir partija buvusi pri prastai sudėtingame ir atsakinga versta jos atsisakyti. Patikslinti kai kuriuos parti me istorijos laikotarpyje, kuris daug kuo — tiek vidaus, tiek ir jos Programos teiginius reikala tarptautiniu aspektu — yra per vo ir per ketvirtį amžiaus pasi keitusi tarptautinė padėtis. Rei silaužimo pobūdžio. TSKP Programa — tai pagrin kėjo nuodugniai, moksliškai iš dinis teorinis ir politinis partijos analizuoti pasaulyje vykstančius dokumentas. Jos naujos redak procesus, Įvertinti naują jėgų cijos projekte sukoncentruotas pasiskirstymą, nustatyti svarbiau labai gausus marksizmo-leniniz sias kryptis TSKP kovoje už tai mo idėjų arsenalas, visų komu kos principo kaip visuotinės nistų, tarybinių žmonių kartų is tarpvalstybinių, visų tarptautinių torinio patyrimo mokslinio api santykių normos įtvirtinimą. Sukauptas patyrimas, moksli bendrinimo rezultatas, jame at sispindi esminiai materialinio nis įvykusių pakitimų šalies vi bei dvasinio visuomenės gyveni daus gyvenime ir pasaulinėje mo raidos poreikiai, pagrindiniai arenoje suvokimas įgalino par tiją tiksliau ir konkrečiau nu darbo žmonių interesai. TSKP Programos naujos redak statyti Programos naujoje re cijos projektas parengtas pagal akcijoje tarybinės visuomenės
raidos perspektyvą, TSKP vi daus ir , tarptautinės politikos uždavinius naujomis istorinėmis sąlygomis. Kokios yra TSKP Programos naujos redakcijos projekto ypa tybės ir būdingi bruožai? Pirmiausia, jai būdingas pa grindinių teorinių ir politinių partijos nuostatų, jos generali nės linijos perimamumas. TSKP CK spalio plenumo ap svarstytas projektas palieka fundamentalius galiojančios Pro gramos nuostatus. Ir šia prasme mes visiškai pagrįstai laikome ją tik TSKP Programos nauja redakcija. Perimamumas reiškia, kad gyvenimas, socialinė praktika patvirtino pagrindinio TSKP Programos turinio teisingumą. Vykdydama Programą, mūsų šalis pažengė į priekį visomis komunizmo kūrimo kryptimis. Sis momentas turi principinę reikšmę TSKP Programos nau jos redakcijos projektui su prasti. Kartu Programos naujos re dakcijos projektas turi ir esmi nių skirtumų. Jame akivaizdžiai matyti kūrybinis marksizmo-le ninizmo teorijos, partijos stra tegijos ir taktikos vystymas, novatoriški ieškojimai pagrindi nėmis jos veiklos kryptimis, visapusiškas atsižvelgimas į pa kitimus, kurie įvyko per ket virtį amžiaus. Jame kritiškai įvertinti Programos formulavi
mai, kurie neišlaikė laiko pa tikrinimo. Kaip pažymėjo V. Leninas, atskirų Programos „punktų ir formuluočių kritika yra visai teisėtas ir būtinas da lykas kiekvienoje gyvoje parti joje". „Jeigu reikės padaryti kai kuriuos programos pataisy mus, — sakė jis, — padarysi me". Partijos Programos naujos redakcijos projekte nėra nerei kalingo detalizavimo. Ją ruoš damas, partijos Centro Komite tas vadovavosi Lenino nurody mu, kad Programa turi aiškiai suformuluoti pagrindinius mūsų požiūrius, strategines partijos darbo kryptis. Konkretūs ir de talūs socialinio-ekonominio vys tymo parametrai atsispindės su važiavimo nutarimuose, penkme čių planuose, kituose partiniuo se ir valstybiniuose dokumen tuose. Naujos redakcijos projekte yra nemaža naujo, kuo pratur tėjo mūsų teorinė ir politinė mintis pastaruoju metu. Dabartinės redakcijos trečio ji partijos Programa — tai so cializmo planingo ir visapusiš ko tobulinimo, tolesnio tarybi nės visuomenės žengimo j ko munizmą, spartinant socialinįekonominį šalies vystymą, pro grama. Tai — kovos už taiką ir socialinę pažangą programa. Programos naujos redakcijos projekte sakoma, kad mūsų ša lis pasiekė ribą, kuri atveria
KROiMKA UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
LAPKRIČIO 10-ĄJĄ PAMINĖJOME PASAULINĘ JAUNIMO, O 17-ĄJĄ — TARPTAUTINĘ STU DENTŲ DIENAS. PUBLIKACIJAS APIE ŠIOMS DATOMS SKIRTO VILNIAUS AUKŠTŲJŲ MOKYK LŲ FESTIVALIO RENGINIUS SKAITYKITE BEI NUOTRAUKAS ŽIŪRĖKITE KETVIRTAJAME PUS LAPYJE. A. SABALIAUSKO nuotr.
VU komjaunimo komiteto posėdyje, įvykusiame lapkričio 14 d. buvo apsvarstyta peda goginių būrių, dirbančių Vil niaus nepilnamečių reikalų in spekcijoje, veikla. Pranešimą šiuo klausimu padaręs Univer siteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas ideo loginiam darbui E. Valiukevi čius, teigiamai įvertino FilF, IF, TF būrių darbą, atkreipė dėmesį į nepatenkinamą FF, ChF bei GF jungtinio būrio veiklą. Apie tai, ką nuveikė teisės fakulteto pedagoginis bū rys, papasakojo fakulteto kom jaunimo komiteto sekretorius E. Jonušas. Buvo išklausyta informacija apie Universiteto komjaunimo komiteto 1984 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl MaF ir PF komjaunimo komitetų darbo organizuojant aktyvo mokymą" vykdymą. VU komjaunimo komitetas Į TSKP narius rekomendavo MaF studentę E. Galvydytę bei TF studentę D. Petraitytę. Posėdyje svarstytos persona linės bylos.
išsivysčiusio socializmo etapą. Šį teiginį atspindi tas neginči jamas faktas, kad palyginti su septintojo dešimtmečio pradžia, kai buvo priimta galiojanti Programa, tarybinė visuomenė pakilo į kokybiškai naują pa kopą.
Kartu dėl kai kurių priežas čių savo laiku nebuvo išsamiai, objektyviai, tikrai moksliškai išanalizuota pasiekta mūsų vi suomenės būklė. Dalykas daž nai būdavo suvedamas į mani puliavimą definicijomis, cha rakteristikomis, kurios buvo siejamos su išsivysčiusiu socia lizmu, ne viskuo atitiko mūsų ekonominio-socialinio ir dvasi nio gyvenimo realijas.
Ir dar vienas gana svarbus momentas. Stengimasis apibrėž ti tai, kas iš esmės yra išsi vystęs socializmas, jo trukmės akcentavimas, noromis ar neno romis sudarydavo įspūdį, kad tai esąs savotiškas ypatingas perėjimo iš socializmo į komu nizmą laikotarpis. Todėl svar biausias mūsų istorinio judėji mo orientyras darosi jau ne komunizmas, o kažkokie aukš čiausi socializmo reikalavimai, išeidavo, kad koi mes nepasie kėme šių reikalavimų lygio, nėra ko nė galvoti apie žengi mą pirmyn, j komunizmą.
(Pabaiga kitame nr.) KOMJAUNIMO AKTYVO SPARTAKIADA
Krentant baltoms snaigėms, kutenant skruostus pirmajam šaltukui į „Darbo rezervų" sta dioną rinkosi Universiteto ir fakultetų komjaunimo komitetų nariai.
Raimundui Šyviui, Universi teto komjaunimo komiteto sek retoriui, paskelbus spartakia dos atidarymą, į startą stojo pirmieji bėgikai. Vyrai bėgo 800 m., merginos — 400 m. Kiekvieno fakulteto komandą sudarė 6 žmonės (trys vaikinai ir trys merginos). Dalyvavo tik šešių fakultetų atstovai. MaF, ChF, PEF, .EKFF, GF komjauni mo komitetų atstovai į sparta kiadą neatvyko.
Distanciją pirmieji baigė is torijos fakulteto komjaunimo komiteto komanda: Rima Pinigytė, Vytautas Kučinskas, Da lia Sadaunikaitė ir Artūras Mickevičius. Antrieji — medi cinos, o tretieji -— teisės fa kultetų komandų nariai. Nuga lėtojai buvo apdovanoti pri zais. Lolita ANDZIULEVIČIŪTE