4
\
visą
ali ąpRoveranai,vienvKiresf
caRj/Bims sru nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS O RD’NŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
4 4 4 f 4 4 4 4 4 t 4
4 f
LEIDŽIAMAS NUO 1050 METU BALANDŽIO 15 D.
I
Nr. 37(1336)
t 1985 M. GRUODŽIO 10 *4
i *4 i \ 4 4 4 4 t.
ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
4 4 M.K
Ugdyti aukštos kvalifikacijos ir politinės kultūros specialistus Partija aukštajai mokyklai ke lia didelius ir atsakingus uždavi nius. TSKP Programos naujos redakcijos projekte pažymėta, kad aukštojo mokslo sistema „turi jautriai ir laiku reaguoti į gamybos, mokslo ir kultūros reikmes, patenkinti liaudies ūkio poreikius specialistams, derinan tiems labai gerą profesinį pasi rengimą su idėjiniu politiniu brandumu, organizacinės, valdy mo veiklos įgūdžiais". Universiteto kolektyvo moksli nės ir pedagoginės veiklos lai mėjimai, kylantys uždaviniai pla čiai ir išsamiai buvo aptarti Uni versiteto pirminės partinės orga nizacijos VI ataskaitinėje konfe rencijoje, numatytos konkrečios tolesnio darbo gerinimo gairės. Vienas iš svarbiausių Univer siteto uždavinių — rengti idėjiš kai brandžius, aukštos kvalifika cijos ir politinės kultūros specia listus respublikos liaudies ūkiui, mokslui ir kultūrai. Sprendžiant šį uždavinį, reikš minga vieta tenka studentų ko munistiniam auklėjimui. Rektora tas, partinė organizacija, gausus profesorių ir dėstytojų kolekty vas komunistiškai auklėdami stu dentiją nenukrypstamai vadovau jasi TSKP XXVI ir Lietuvos KP XVIII suvažiavimų nutarimais, TSKP Centro Komiteto 1983 m. birželio, 1984 m. balandžio, 1985 m. balandžio ir spalio bei atitin kamų Lietuvos KP CK plenumų nutarimais. Ugdant studentų politinį sąmo ningumą, internacionalinius jaus mus, komunistinę pažiūrą į mo kymąsi, kolektyviškumą ir kitas moralines savybes, formuojant teisingą estetinių vertybių suvo kimą, didelės reikšmės turi Lie tuvos KP Vilniaus m. Lenino ra jono komiteto biuro 1985 m. vasario 26 d. nutarimas „Dėl Vilniaus Darbo raudonosios vė liavos ir Tautų draugystės ordi nų valstybinio V. Kapsuko uni versiteto rektorato ir partinio komiteto darbo gerinant jaunimo komunistinį auklėjimą", TSKP CK
KltOMKA SVARSTOME PARTINIUS DOKUMENTUS Pasitinkant XXVII-ąjį TSKP suvažiavimą, Universiteto pirmi nėse partinėse organizacijose vyksta partiniai susirinkimai, kuriuose komunistai aktyviai svarsto paskutiniųjų TSKP CK plenumų nutarimus. Šių metų lapkričio 29 dieną VU mokslinės bibliotekos ko munistai ir nepartiniai susirinko j atvirą partinį susirinkimą aptarti TSKP Programos naują redakciją, siūlomus
tuose
pakeitimus
ir TSRS
TSKP
ekonominio
įsta
ir
(1983 m.) birželio plenumo, TSKP CK nutarimo „Gerinti partinį vadovavimą komjaunimui ir di dinti jo vaidmenį komunistiškai auklėjant jaunimą" reikalavimų šviesoje". Studentų komunistinio auklėji mo klausimai nuolat yra rekto rato, partinio komiteto dėmesio centre, jie tiriami ir analizuoja mi fakultetuose bei katedrose. Didelį dėmesį šiems klausimams skiria visuomeninės organizaci jos. Partinis komitetas planuoda mas ir koordinuodamas studentų komunistinį auklėjimą, nuolat kreipia partinius biurus, dekana tus, katedras ir visuomenines or ganizacijas gerinti jo turinį, to bulinti formas ir metodus, siekti didesnio veiksmingumo. Salyje vykstantis visaliaudinis partijos Programos naujos redak cijos, pakeitimų TSKP Įstatuose, TSRS ekonominio ir socialinio vystymo pagrindinių krypčių 1986—1990 metams ir laikotar piui iki 2000 metų projektų svar stymas, šiandien sudaro itin pa lankias sąlygas visapusiškai išsi vysčiusiai, socialiai aktyviai, ko munistinių įsitikinimų asmenybei formuoti. Fakultetų partiniams biurams, dekanatams, katedroms bei visuomeninėms organizaci joms būtina pasiekti, kad istori nių dokumentų, parengtų TSKP XXVII suvažiavimui nagrinėji mas ir propagavimas organiškai įsilietų į mokymo auklėjimo pro cesą, kad jie taptų pagiindu for muojant būsimų specialistų įsiti kinimus ir pažiūras, rengiant juos intensyviam, novatoriškam darbui. Kiekvieno dėstytojo pa reiga siekti, kad studentai gerai suprastų programinius partijos tikslus ir uždavinius, jos vidaus ir užsienio politikos esmę, giliai suvoktų objektyvų būtinumą spartinti šalies socialinį ir eko nominį vystymą, aktyviai kovo ti už taiką. Siekiant būsimų specialistų profesinio ir idėjinio rengimo vienovės, ugdant komunistinį są
socialinio vystymo pagrindines kryptis 1986—1990 metams ir laikotarpiui iki 2000 metų. Bibliotekos direktorė komunistė B. Butkevičienė, kalbėdama apie partijos keliamų uždavinių vyk dymą, pabrėžė kiekvieno komu nisto ir darbuotojo atsakomybės už pavestą darbo barą didinimo svarbą, kokybišką kiekvienos darbo ar visuomeninės už duoties atlikimą.
Bibliotekos direktorės pava duotojas A. Čaplikas akcentavo, kad bibliotekos darbuotojai tu rėtų skirti daugiau dėmesio moksliniam leidybiniam darbui. , Didelį vaidmenį gerinant VU mokslinės bibliotekos darbą, tu rėtų atlikti bibliotekinių procesų mechanizavimas
—
pabrėžė
moningumą, pirmaeilis vaidmuo pastangos. Ir toliau būtina visa tenka Universiteto visuomenės pusiškai kelti visuomenės moks mokslų katedroms. Augantis jų lų dėstymo teorinį ir metodinį mokslinis, pedagoginis-metodinis lygį, paskaitų ir seminarų turinį potencialas teikia vis platesnes nuolat sieti su aktualiausiomis galimybes mokymo - auklėjimo nūdienos problemomis, labiau at į fakultetų specifiką. procesui tobulinti, jo veiksmin sižvelgti Reikia pasiekti, kad visuomenės gumui didinti. Bendromis partinio komiteto, mokslų paskaitų ir seminarų už rektorato, dekanatų, visuomenės siėmimų lankymo kontrolė būtų mokslų katedrų bei jų partinių nuolatinė ir efektyvi. organizacijų pastangomis pasiek Busimųjų specialistų asmeny ti neblogi visuomeninių mokslų bės formavimui didelės reikšmės pažangumo rodikliai. Jeigu 1979 turi ir specialybės bei bendra —80 metais pavasario sesijoje mokslinės disciplinos, dėstymo TSKP istorijos pažangumas buvo kokybė. Todėl, greta visuome 97.8 proc., tai 1984—85 metais nės mokslų vaidmens didinimo 98,2 proc., marksistinės lenininės taip pat būtina stiprinti ir šių filosofijos atitinkamai 98,5 ir disciplinų poveikį studentų mar 99 proc., politinės ekonomijos ksistinės lenininės pasaulėžiūros 96.8 proc. ir 98 proc., mokslinio formavimui, komunistinių įsitiki ateizmo 100 ir 100 proc. Šie pa nimų ugdymui. Būtina pasiekti, siekimai džiugina. Tačiau greta kad mokymo auklėjimo procese na tai, kad auga skaičius stu- optimaliai būtų panaudojamos laiku užkirsti kelią. Netoleruoti- specialiose ir bendramokslinėse mos tendencijos, kurioms būtina disciplinose slypinčiose didžiu jų ryškėja ir kai kurios neigia- lės auklėjamosios galimybės. dentų, tik patenkinamai įsisąviPastaruoju metu, įgvvendinant nančių visuomeninius mokslus. TSKP CK nutarimą „Gerinti par Be to, nemažos dalies studentų tini vadovavimą komjaunimui ir žinios patenkinamai įvertinamos didinti jo vaidmenį komunistiš tik kelis kartus perlaikius egza kai auklėjant jaunimą" gerokai miną. Vis dar gaunami nepaten pagvvėfo Universiteto komjauni kinami pažymiai iš visuomenės mo organizacijos veikla, išaugo mokslų valstybinio egzamino me ios vieta ir vaidmuo studentų tu. .. komunistinio auklėjimo sistemo Kaip rodo faktai nepakanka je. Partinis komitetas tikisi, kad mai visuomenės mokslai įsisavi komjaunimo organizacijos darbe nami pirmiausia todėl, kad blo ir toliau bus rvžtingai kovojama gai lankomos paskaitos ir semi prieš formalizmo, paradiškumo, narai, studentai per mažai sava perdėto organizuotumo apraiškas, rankiškai dirba. Taip vien 1984 vystomas savarankiškumas, ini —85 m. m. pavasario semestre ciatyva, kūrybiniai pradai suma MaF buvo praleista 4083 visuo niai derinamos masinio ir indi menės mokslų užsiėmimai, TF- vidualaus darbo tarp studentų 5017, EKFF — 9588 ir 1.1. EKFF formos. Būtina pasiekti, kad iš atlikta anketinė studentų, studi esmės pagerėtų darbas betarpiš juojančių politinę ekonomiją ir kai pjrmin se organizacijose ir mokslinį komunizmą, apžvalga komjaunimo grupėse. parodė, kad tik pusė iš jų regu Studentų komunistiniame auk liariai ruošiasi seminariniams už lėjime ženkli vieta tenka VPP. siėmimams. Universitete atliktas nemažas Mūsų nuomone, šiems (negaty darbas gerinant šią kryptingą viems reiškiniams įveikti, reika teorinio mokymo ir praktinės lingos sutelktos dekanatų, visuo veiklos įgūdžių ugdymo sistemą. menės mokslų katedrų, partinių Išleista „Studentų visuomeninės biurų, komjaunimo organizacijų politinės praktikos organizavimo
metodinių nurodymų" atestaci nė knygelė. Fakultetuose sudary tos ir kasmet atnaujinamos VPP tarybos, sprendžiančios svarbiau sius VPP organizavimo klausi mus. Kasmet sudaromi atestaci jų grafikai ir atestacinės komisi jos studentų visuomeninei veik lai įvertinti. Gerėja VPP teorinių valandė lių organizavimas, bandoma teo rines valandėles diferencijuoti pagal mokymo tarpsnius ir sieti juos su profesiniu lavinimu, at sižvelgiant į būsimo specialisto profesinės ir visuomeninės veik los sąlygas. Išaugo akademinių grupių kuratorių aktyvumas, įgy vendinant VPP sistemą. Tačiau gilesnė VPP organizavimo anali zė rodo, kad šiame darbe yra ir nemažai taisytinų dalykų. Iki šiol dar skirtingai trak tuojama VPP ir jos uždaviniai, įgyvendinimo keliai. Dar ne visi tinke mai suvokia, kad VPP yra svarbi būsimų specialistų auklėjimo ir mokymo sudėtinė dalis. Kai kas ją sutapatina su studentų komunistiniu auklėjimu apskritai arba pernelyg siaurai traktuoja, siedami tik su visuo meninės veiklos įgūdžių formavi mu. VPP organizavime bei ates tacijos sistembje dar nemaža inercijos ir formalizmo, kuris Su sijęs su kai kuriu fakultetų VPP tarvbu, kuratorių, komjaunimo organizacijų nenori kūrybiškai dirbti ši svarbu darbą. Glausta apžvalga rodo, kad studentų komunistinio auklėjimo darbe, greta akivaizdžių pasieki mų dar yra ir nemaža taisytinų dalvkų, nepanaudotų rezervų. Sutelktomis partinės organizaci jos, rektorato, katedrų ir visuo meninių organizacijų pastango mis būtina toliau gerinti šį dar bą, siekti didesnio jo veiksmin gumo, naujais laimėjimais dera mai pasitikti TSKP XXVII ir Lietuvos KP XIX suvažiavimus. p. A. PAULAUSKAS VU partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas
E. doc.
komplektavimo skyriaus vedėja J. Juknienė. Susirinkime kalbė jusi bibliotekos profsąjungos komiteto pirmininkė R. Jakštienė iškėlė eilę problemų, susijusių su darbuotojų daijbo ir poilsio sąlygų gerinimu, informavo apie numatomą įvairių sociallnlų-bui tinių klausimų sprendimą. Susirinkimas parodė, kad VU Mokslinės bibliotekos komunistai, visi darbuotojai pasiryžę garbin gai sutikti TSKP suvažiavimą, są žiningu ir našiu darbu prisidėti prie partijos ir vyriausybės iš keltų uždavinių vykdymo.
VU
D. PASLAUSKIENĖ mokslinės bibliotekos
komjaunimo organizacijos
sekretorė
kopKricio za meną įvyko VU mokslinė konferencija „Kata! kybė ir idėjų kova Lietuvoje". Pra nešimus konferencijoje skaitę profesoriai R. Plečkaitis, S. Vansevičius, docentai V. Areška, A. Jovaišas, A. Šidlauskas, J. Mačiu
lis nušvietė katalikybės ir pa žangiųjų idėjų konfrontaciją lie tuvių dvasinės kultūros raidoje, atskleidė antiklerikallnės ir ateis tinės minties teigiamą vaidmenį šiame procese. Valdo VILŪNO nuotrauka
2 Tarybinis studentasi
Sociologiniai tyrimai Universitete
.
Universiteto katedrose, visuo meninėse organizacijose ir ki tuose padaliniuose atliekama ne maža sociologinės krypties mok slinių tyrimų: ūkiskaitiniai, biu džetiniai, atliekami atskirų dar buotojų ir aspirantų iniciatyva. Mokslinių tyrimų kryptys labai įvairios. Dauguma katedrų turi griežtai nusistovėjusią darbų tematiką, tyrimų temas pasirenka giminin gas katedros darbui. Pavyzdžiui, socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organizacijos katedra nuolat analizuoja studentų šei mos problemas, sergamumo prie žastis, žurnalistikos katedra tiria periodinę spaudą ir kt. Tačiau taip yra ne visur. Pasitaiko atvejų, kai katedro se atliekamų tyrimų tematika tarpusavyje nesusijusi, Universi teto mastu nekoordinuojama. Todėl atskirų problemų tyrimai dubliuojami. Nevienodas atlieka mų tyrimų teorinis bei taikoma sis lygis, surenkamos informaci jos kokybė, ši informacija ne visada efektyviai naudojama. Dauguma sociologinių tyrimų neapsieina be anketinės apklau sos — vieno iš plačiai taikomų socialinės ekonominės informa cijos surinkimo metodų. Mes surinkome duomenis apie kai kuriose Universiteto kated rose ir padaliniuose atliekamas anketines apklausas. Paaiškėjo, jog per pastaruosius dvejus me tus anketinės apklausos buvo at liekamos dvylikoje Universiteto katedrų. Daugiausia anketinių apklausų atliekama sociologinių tyrimų laboratorijoje, kur 1985 metais vystomos devynios ūkis kaitinės temos. Mūsų surinktais duomenimis, didesnė dalis katedrose atlieka mų mokslinių tyrimų susiję su studentų problemomis. Pavyz džiui, mokslinio ateizmo katedra (vad. doc. J. Mačiulis) tyrinėja studentų mokslinių materialisti nių ateistinių įsitikinimų forma
vimosi ypatybes šiuolaikinėmis sąlygomis, higienos katedroje (doc. Simkūnienė) jau seniai domimasi studentų adaptacija, socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organizacijos katedroje buvo atliekami net trys tyrimai (studentų laiko biudžetas, stu dentų vertybinės orientacijos, studentų šeima ir studijos), eko nominės kibernetikos katedroje (vad. M. Jasienė) tiriamas stu dentų socialinis aktyvumas, pa našius tyrimus atlieka ir kitos katedros. Vien 1984 1985 m. m. buvo atlikta daugiau kaip de šimt apklausų, o atskiros studen tų grupės buvo apklaustos po kelis kartus. Kad išvengtume dubliavimo apklausų metu, reikia koordinuoti visus tyrimus ir tuo pačiu respondentų (studentų) at ranką. Šiuos ir kitus klausimus Uni versitete turėtų padėti išspręsti 1984 m. gruodžio 6 d. Rekto riaus įsakymu sudaryta sociolo ginių tyrimų probleminė taryba. Taryba ne tiktai koordinuos Universitete atliekamus konkre čius sociologinius tyrimus, bet ir teiks rekomendacijas nusta tant pagrindines sociologinių ty rimų kryptis ir tobulinant jų or ganizavimą, gerinant tyrimų mo kslinį lygį ir jų efektyvumą, teiks metodinę paramą ruošiant kvalifikuotus kadrus sociologi jos srityje ir tobulinant studen tų MTD sociologijos srityje or ganizavimą, konsultuos kitais sociologinių tyrimų klausimais. Šiandien, mokslinės-techninės pažangos sąlygomis, vienas iš svarbiausių uždavinių yra page rinti konkrečių sociologinių tyri mų mokslinį lygį. Turbūt ne paslaptis, kad tyri nėtojams dar kartais trūksta so ciologijos ar matematikos žinių, ne visuomet parengiamos tyrimo programos, metodika, o ir paren gtos ne visuomet atitinka moks liniams tyrimams keliamus reika lavimus. Sociologinių tyrimų re
zultatai dar nepakankamai pla čiai įdiegiami. O juk tyrimų re zultatus ir darbo patirtį galima būtų panaudoti, įdiegti ir kito se organizacijose. Tai sutrum pintų sutarčių vykdymo termi nus ir padidintų tyrimų efekty vumą. Universiteto mastu dar nėra sukauptos atliktų tyrimiĮ duome nų bazės, tad ne visuomet ži noma atskirose katedrose atlie kamų tyrimų tematika, kas tru kdo kompleksiškai analizuoti vienas ar kitas problemas, nelei džia visapusiškai dalintis darbo patirtimi ne tik tarp atskirų Uni versiteto padalinių, bet ir su ki tomis aukštojo mokslo įstaigo mis. Dar namaža dalis tyrimų duomenų lieka nepanaudoti. Pa vyzdžiui, vienoje katedroje kau piami probleminių tyrimų duo menys, o kita katedra, nieko apie tai nežinodama, taip pat tyrinėja tas pačias ar giminin gas problemas, ruošia anketų ar panašiai. Todėl Universitete rei kėtų sukurti anketų ir metodikų biblioteką. Prie Universiteto sociologinių tyrimų probleminės tarybos būtų tikslinga sudaryti mokslinę-meto dinę grupę, kuri parengtų moks lines-metodines rekomendacijas (tyrimams ir anketavimui vyk dyti), nuolat recenzuotų socio loginės krypties mokslinių tyri mų ataskaitas, teiktų metodinę ir praktinę paramą katedroms. Visus iškeltus uždavinius šian dien Universitete reikia spręsti kompleksiškai, nes tiktai bend romis katedros darbuotojų ir probleminės tarybos narių pas tangomis galima sustiprinti tar pusavio bendradarbiavimą, tuo pačiu pakelti konkrečių sociolo ginių tyrimų mokslinį lygį ir pa didinti jų panaudojimo efekty vumą. Z. PAGIRSKIENE Universiteto sociologinių tyri mų probleminės tarybos moksli nė sekretorė
Lapkričio mėnesį Naujamies čio kultūros namuose įvyko Pa nevėžio rajono knygų šventė, skirta Garšvių knygnešių bendro vės 100-jų įkūrimo metinių jubi liejui. Renginyje dalyvavo ir Univer siteto atstovai: spaudos žurnalis tikos katedros vedėjas doc. B. Raguotis bei šių eilučių autorius. Po 1863 metų sukilimo uždrau dus spausdinti lietuviškas kny gas lotyniškais rašmenimis jos buvo spausdinamos užsienyje — daugiausia Rytų Prūsijoje. Ten išleistus spaudinius knygnešiai slapta gabeno į Lietuvą. 1885 metais vienas žymiausių knyg nešių Jurgis Bielinis, pats gabe nęs draudžiamą literatūrą, įstei gė Garšvių knygnešių bendrovę, kuri aprūpindavo draudžiama lietuviška spauda daugelį Lie tuvos gyventojų. Bendrovės na riai stengėsi telkti atskirus knyg nešius, ieškoti naujų skaitytoji], platintojų, aptarnauti „Aušros" laikais susidariusius spaudos pla tinimo židinius. Garšviij kaimas tapo vienu iš knygnešių organi zacijos centrų. Kartu su J. Bie liniu knygas platinti ėmė ir val stietis K. Ūdras, V. Kazanauskas, bežemis bajoras iš Vailabų G. Neteckis, J. Sakalauskas. Si gru pė išaugo į knygnešių organiza ciją, kurią priimta vadinti ben drove arba draugija. K. Ūdro sodyba tapo lyg bendrovės šta bu. Iš Garšvių diekiasi tolimi ir vingiuoti knygnešių keliai. Per garšviečių rankas perėjusi spau da buvo platinama Švenčionių apskrities Adutiškio valsčiuje, Siaurės Aukštaitijoje knygos per vietos platintojus pasiekdavo Pasvalį, Biržus, Joniškėlį. Garšviečiai knygas nunešdavo į Ry gą, Jelgavą, Suvalkų ir Vilniaus
kraštus, Gardino apylinkes. Iš Rygos ir Jelgavos laikraščius ir smulkias knygutes siųsdavo į Rusijos miestus, į Ameriką ir ki tur, kur gyveno lietuviai. Garšvių bendrovė siekė paten-
mentorius, kalendorius, politines brošiūras, ūkiškus patarimus, grožinę literatūrą. Nors tuomet valstiečių skaitoma spauda buvo įvairi ir prieštaringa idėjiniu at žvilgiu, tačiau dominavo demo kratinė ir liberalioji kryptis. Sėkmingą bendrovės veiklą bei konspiraciją garantavo Garšvių kaimo bendruomenės solidaru mas, nacionalinis sąmoningumas ir įsitikinimas, kad būtina kovo ti su spaudos draudimu (V. Mer kys. Lietuvos valstiečiai ir spau da XIX a. pabaigoje — XX a. pradžioje, M., 1982). Garšvių knygnešių bendrovės jubiliejaus proga Naujamiestyje buvo surengta mokslinė konfe rencija. Pranešimus skaitė istori kai A- Tyla (LTSR MA), M. Ta mošiūnas (Partijos istorijos insti tutas prie LKP CK), žurnalistai B. Raguotis (VVU), G. Ilgūnas, knygotyrininkas A. Apinis (Lat vijos respublikinė V. Lacio bib lioteka), A. Vaitekūnienė (VPI). Inžinierius J. Bielinis, knygnešio Jurgio Bielinio vaikaitis, ir mo kytojas pensininkas I. Ūdras, Kazimiero Ūdro sūnėnas papasa kojo įdomių prisiminimų apie įžymiuosius knygnešius. Šventės dalyvius sveikino LTSR MA Mokslininkų rūmų ir „Mažvydo" knygos bičiulių klubo atstovai. Renginio organizatoriai sve čiams parodė istorijos ir archi tektūros paminklą Ustronės svir ną, kuriame spaudos draudimo metais buvo slepiama nelegali spauda ir 1902—1905 metais su pertraukomis gyveno ir kūrė ra šytojas J. Tumas—Vaižgantas. Šventę užbaigė etnografinio an samblio koncertas. Algirdas ČAPLIKAS VU mokslinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas
Knygų
šventė kinti valstiečių spaudos porei kius, jų pastangas šviestis, suži noti per periodinę spaudą savo krašto ir pasaulio įvykius, pa žinti savąją kultūrą bei istoriją. Periodiniai leidiniai sudarė di džiąją dalį platinamos pasaulie tinės spaudos Tai „Varpas", „Ūkininkas", „Žemaičių ir Lie tuvos apžvalga", „Apšvieta", „Vienybė lietuvninkų" ir kt. Bendrovė gabeno ir platino ele
Su giliu liūdesiu ir širdgėla palydėjome į paskutinę kelionę respublikos nusipelniusį ekono mistą, Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto docentą Juozą Pauliukonj. Velionis gimė 1908 m. birže lio 20 d. Sankt-Peterburge (Le ningrade) darbininko šeimoje. Tėvai čia buvo atvykę darbo ieškoti. Vaikystė prabėgo di džiuosiuose Rusijos imperijos miestuose: Sankt-Peterburge, Kt. jeve Ir Maskvoje. 1918 metais jaunasis Juozukas drauge su tėvais sugrjžta j Lietuvą. Čia baigia 4 gimnazijos klases ir Įstoja Į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. Gabus jaunuolis, sėkmingai šią mokyklą užbaigęs, 1928 m. pradeda dirbti Susisiekimo mi nisterijoje techniku-braižytoju. Susitaupęs šiek tiek pinigų Įstoja j Kauno universiteto Eko nomikos skyrių. Nelengva buvo pasiekti aukš tąjį mokslą buržuazinėje Lietu voje —didelis mokestis, bran gūs vadovėliai, brangus pragy. venimas greitai išsekino kuk lias jaunuolio santaupas, todėl studijas teko nutraukti. Po il gų ieškojimų pavyko gauti dės tytojo vietą Dotnuvos amatų mokykloje. Pastovus atlygini mas sudarė materialinį pagrin dą pratęsti nutrauktas studijas. Atkūrus Tarybų valdžią Lie
tuvoje, J. Paullukon's dalyvau ja pramonės pertvarkyme, dir ba Mėsos pramonės treste, vė liau Mėsos ir pieno pramonės ministerijoje. Karas ir hitlerinė okupacija nutraukė pradėtą darbą. Dide lių pastangų ir valios dėka J. Paullukonis 1945 m. baigia Vilniaus universiteto Ekonomi kos mokslų fakultetą. Išvadavus Tarybų Lietuvą J. Pauliukonis atsiduria respub. likos ekonominio gyvenimo sū kuryje. Jis dirba Mėsos ir pie no pramonės liaudies komisaria te, o pastarajam persikėlus į Vilnių, J. Pauliukonis pradeda dirbti Vilniaus universitete vy resniuoju dėstytoju. Nuo tada jis savo gyvenimą suriša su Universitetu. Čia jis 1951 m. buvo priimtas J TSKP narius. 1950 metais jis išrenkamas Eko nomikos mokslų fakulteto deka nu. Šiose pareigose velionis Iš dirbo keturiolika metų. 1956 m. apgynė kandidatinę disertaciją, po dviejų metų jam suteikia mas mokslinis docento vardas. 1965—1975 m. doc. J. Pau liukonis vadovavo pramonės ekonomikos katedrai, vėliau pramonės įmonių planavimo katedrai. Bemaž keturis dešimtmečius savo gyvenimo velionis pasky rė senajam Vilniaus universite tui. Per šj lalkotarpĮ buvo pa skelbta apie 40 mokslinių strai psnių ir darbų. Už nepriekaiš tingą darbą ir aktyvią visuo meninę veiklą docentas J. Pau liukonis buvo apdovanotas Lie tuvos TSR Aukščiausiosios Tary bos prezidiumo ir VVU rektora to garbės raštais, dviem meda liais bei kitais apdovanojimais. Šiam tauriam žmogui sveti mas buvo daiktų ir buitinių problemų pasaulis, nemokėjo apsimesti, abejingas buvo gar bei. Širdies gerumas ir kuklu mas buvo saikas, matuojant šio žmogaus vertę. PRAMONES ĮMONIŲ PLANAVIMO KATEDROS KOLEKTYVAS
(iiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitniiiiiiiniitiiniiiiniimiiiiiiiiiitiiiiiitiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiii
SMULKIAUSIOS LĄSTELĖS JĖGA >
Ilgą laiką buvo diskutuoja, ma, ar fakultetuose reikalingos partinės grupės. Abejojančių balsų pasigirsta ir dabar. Ta čiau pats gyvenimas Įrodė, kad smulkiausia partinės organizaci jos ląstelė — partinė grupė — yra didžiulė jėga, jei ji egzlstuoja ne formaliai, o Ryvena pilnakraujį gyvenimą. Kas gi, kitas gali geriau žinoti visus cavo kolegų bei studentų rū pesčius ir džiaugsmus, jei ne partinės grupės nariai, kasdien su jais bendraudami tiek pa skaitų bei pratybų, tiek per traukų metu? Manau, nesukly siu pasakiusi, kad mūsų atski rų specialybių partinės Rrupės, katedros bei komjaunimo orga nizacijos — panašios į ge rai susigrojusį ansamblį. Par tinių grupių darbo planai — gerai apgalvoti, apsvarstyti ir suderinti su specialybės kom jaunimo biuru bei atitinkama katedra renginiai. Reikia pasa kyti, kad germanistų Ir roma nistų partinių grupių pavyz džiu visi aktualiausi ir opiausi klausimai svarstomi bendruose partinės grupės ir komjaunimo organizacijos susirinkimuose. Ne paslaptis, kad kartais kom jaunimo susirinkimai praeina blankokai, per daug nesigili nant į temos esmę, o dalyvau jant vyresniems draugams ko munistams komjaunuoliai pri valo pasitempti.
Partinę grupę dominančių klausimų ratas — kasdieniniai darbai. Pavyzdžiui, šią vasarą, paskatinti fakulteto partinio biuro nutarimo daugiau dėme sio skirti studentų praktikai pionierių stovyklose, germanis tų partinės grupės nariai lan kėsi pionierių stovykloje „Lie psnelė" (Trakų raj.), domėjosi mūsų studenti; darbu. Rudens talkos metu nuvykome Į Kėdai nių rajono Pagirių sodininkys tės ūkį, susitikome su ūkio partinės organizacijos sekreto re, kartu išsprendėme kai ku riuos studentus jaudinusius klausimus. Mūsų fakulteto studentai ži no, kad bet kokiu jiems rūpi mu klausimu jie visada gali kreiptis Į savo specialybės par tinę grupę. Yra klausimu, ku rių vien komjaunimo organiza cija išspręsti nepajėgi, kartais nesuspėja pagelbėti dekanatas ar profsąjunga, pasitaiko atve jų, kai šalia nėra kuratoriaus, pasiryžusio išklausyti ir padėti. Štai tuomet pagalbos ranką iš tiesia partinė grupė. Tai ge riausias Įrodymas, kad grupės komunistais pasitikima, kad partinė grupė maža, bet galin ga, turinti autoritetą, pirminės partinės organizacijos dalis.
E. LAK’ENfi FilF germanistų partinės grupės organizatorė
3 Tarybinis studentas *
giau nekalbėkim apie teatrą. Te atras — tai gyvenimas. Juk valdinam visi mes. Maža to, vaidi na visas pasaulis. Jeigu netikit, pažiūrėkit į kačiuką, besivaikan tį ant siūlo užrištą skudurėlj. Jis supranta, kad tai — ne pe lė Jis tiesiog vaidina. Taip, taip, vaidina. ragai visus Stanis lavskio dėsnius: kas būtų, jeigu tat britų pelė? Taigi, teatras tu rėtų užimti reikšmingesne vietą Ve kianlys asmenys ir atlikėjai: mūsų gyvenime. Senovės Graiki AKTORE — LTSR n. a. DOLO joje kiekvienas miestas turėjo RESA KAZRAGYTĖ savo teatrą, kuriame tilpdavo REŽISIERIUS — GYTIS PADEGI visi jo gyventojai. O mes per MAS mažai lankom teatrą. TeisinaSALES SEIMININKAS — Kiemo mės, kad nėra laiko... teatro vyr. režisierius VLADAS ŽlOROVAI: Negaunam bilie EIMANTAS ŽIŪROVAI — VISI SUSITIKIMO tų! REŽISIERIUS: Sakau aš jums, DALYVIAI Veiksmas vyksta 1985 m. lapk šaukiu: mes turim per mažai te ričio 18 d. Kiemo teatro salėje. atrų! Per mažai, kai tuo tarpu teatras lietuvio vertybių siste Trukmė — 2 vai. (Veiksmo metu AKTORE skaito moje užima pirmą vietą (faktas, ištraukas iš Ričardo Bacho ale įrodytas anketom, sociologinėm gorinio pasakojimo „Džonatanas apklausom ir pan.) Man gėda vakare praeit pro savo teatrą, Livingstonas Žuvėdra"). pro būrį sušalusių, susigūžusių XXX žmonių, belaukiančių bilieto. Gė Pakabinamas skelbimas: da. Kai Saulius Šaltenis garsaus DĖMESIO! kolūkio pirmininko, vardijančio, Šiandien 19 val. kokias parduotuves, buitinių pas KIEMO TEATRO SALĖJE
000000000000000000000 ĮVYKS SUSITIKIMAS SU AKTORE DOLORESA KAZRA GYTE. ORGANIZATORIAI ŽIŪROVAI: Pastebėję skelbi mų lentoj, laikrašty ar šiaip kur žodžius: ŠIANDIEN ĮVYKS SU SITIKIMAS SU.. ., užverčiam ne baigtą skaityti knygą, metam nenudirbtus darbus ir, nekreip dami dėmesio Į lietų, sniegą ar kitas smulkmenas, lekiam, sku bam, grūdamės Į perkimštus au tobusus, kad tik suspėtume. AKTORĖ: Stengiuosi nepraleis ti nė vieno susitikimo su Jumis. Man jie būtini. Kad galėčiau iš siaiškinti sau ir Jums rūpimus dalykus. Kad matyčiau Jūsų akis. Prieš susitikimą bandau atspėt, kokie Jūs, ko laukiat iš manęs, ir mintimis kalbuosi su Jumis. Bet po nemiegotos nakties atei na rytas. Atsikeliu, prausiuosi, geriu arbatą, skutu bulves, sėdu Į aptrintą autobusą, pro nešvarų langą matau beskubančius pilkus žmones, pilką kasdienybę ir jun tu, kaip kažkur traukiasi mano mintys. Žinau, po susitikimo vėl negalėsiu užmigti, kaltinsiu save, kad tiek daug norėjau Jums pa sakyti ir tiek nedaug tepasa kiau. .. SALĖS ŠEIMININKAS: Dau
laugų įstaigas, vaikų darželius Ir t. t. jie numatę statyti, paklau sia, o kaip dėl teatro? šis tik gūžteli- pečiais... AKTORE: Daugelis mūsų brendome be galo lėtai, visai nesuk dami galvos dėl to, kur keliau jame; gyvenome tik ta akimir ka. Ar tu gali įsivaizduoti, kiek daug gyvenimų turėjome pra gyventi, kol pagaliau mumyse gimė miglotas supratimas, kad gyvenimo prasmė — ne vien tik valgyti, peštis ar siekti val džios Būryje. Tūkstantį gyveni mų, dešimt tūkstančių. O po to dar šimtą gyvenimų, kol supra tome, kad yra toks dalykas, kaip tobulėjimas, ir dar kitą šimtą gyvenimų, kol paaiškėjo, kad gyvenimo tikslas yra pasiek ti tobulumą ir jį skleisti. Kas atsakingesnis už tą žuvėd rą, kuri suranda gyvenimo pras mę, kuri siekia aukščiausio tiks lo? Duokit man galimybę, leiskit man parodyti, ką atradau... ŽIŪROVAI: Todėl ir skubam | susitikimus su Jumis. Kad išvaduotumėt iš nežinojimo. Kad padėtumėt išsiveržti iš monoto niško rato, kurį kasdien sukam. Kad prasmingesnis būtų gyveni mas. Sigita AUGUTYTĖ
PRADŽIOJE BUVO CHAOSAS Vėliau — diskoteka. Ją iš saujelės bendraminčių entuziaz mo sulipdė Remigijus Valinfas. Pusantrų metų jo „kūdikis" siur bė j save laiką, žinias, darbą, retsykiais pratuštindamas kišenę. Juk tik entuziazmu sotus nebūsi. Viską reikėjo pasidaryti patiems, šiandien „Amicus" diskotekoje tik prožektoriai pirkti, o visa ki ta..šviesos valdymo pultas su programavimu, šviesos efektai, nauji įrašai ir paprasčiausios elektros lemputės; bet mums — tai neįdomu. Mes norim šokti, muzikoj, judesy, ritme, ištirpti išmokti džiaugtis, išlikti savimi garsuose ir šviesoje... Gyveni mas yra gyvenimas-.. O kasdie nybė? Kasdienybė — tai remontavimas to, kas sulūžo, sugedo, perdegė. O kas sutaisys dvasią, jei perdegs aistra muzikai, nuo latiniuose rūpesčiuose užges en tuziazmo lemputėsf „Kitokių va karų nebūna, jų net neįsivaiz duoju. Juk vien dėl to, kad ko kį kartą po 4—5 diskotekų, kas nors prieina ir pasako „ačiū, Remigijau, už vakarą", verta ieškoti, kurti, kas vakarą rakinti salės duris. Kiekvienas miestas turi savo diskotekų rūbą, savo publiką ir madas. Ateinančiam į diskoteką vis sunkiau duoti, ką nors nauja, negirdėta. Dauguma patys turi gerą aparatūrą namuos, todėl nelengva surasti AmerikąDabar ieškau... tarybinės muzi kos. Publika nori suprasti, kas dainuojama- Repertuarą diktuoja publika, mada, ir... mes. Man patinka šokantys. Mūsų diskoteka tik šokiui, improvizacijos lais vei, savęs suradimui. Ką aš gal voju ape „break donce"? Užsie nyje šis stilius išeina iš mados, o mūsuose kalasi pirmieji daigaiNors bendras publikos muzikinis
skonis tikrai gerėja: mažėja vai kiškų ekscesų, susižavėjimo menkavertėmis, populiariomis dainelėmis. Pats vakarais namuo se klausau džiazo ir tėvyninių ansamblių. O šiaip..., ar žmogus, kasdien besiklausąs muzikos, gali būti nelaimingas" ... Taigi. Iš pradžių buvo chao sas. Po jo — „Amicus" disko teka. Dar vėliau XII Pasaulinis jaunimo ir studentų festivalis. Lietuvos paviljone — jungtinė „Amicus" ir Šiaulių gamyklos „Vairas" diskoteka. Muzika tik lietuviška- Publika šėlo iš pa sitenkinimo. Populiarumo užteko lig soties. Jei netikite, paprašy kit Remigijaus Valinio parodyti diplomą, parsivežtą iš Maskvos šią vasarą. Bet tai dar ne pabai ga. Kita stotelė: „Šiauliai — šau nus žemaičių miestas" ... .kuria me visai neseniai vyko Diskote kų programų festivalis „Nuo šeštadienio iki šeštadienio". Antroji tokio tipo disko fiesta Lietuvoje. Vilniui atstovavo 4 kolektyvai, viso jų buvo vie nuolika. „Amicus" programa
„Repeticija" — savotiška dis kotekų parodija. Scenarijaus au toriai: Romas Lileikis ir Remigi jus Valintas. Pastarasis net še šis kartus lipo į sceną apdova nojimų Prizai geriausiam dis kotekų vedančiajam ir už nau joves muzikinėje technikoje, diplomas už režisūrą, pagyrimo raštas iš Vilniaus Kultūros valdy bos ir... pirmasis Lietuvoje me no saviveiklos žymūno ženkle lis diskotekos vadovui — Remi gijui Valintui. Dosnūs buvo Šiauliai. O šiandien mes turime savo Disko klubą. Tiesa, jame tik 20 žmonių, besidominčių technika, norinčių išmokti vesti diskotekasDaug gražių prizų, apdova nojimų, bet ar rūpi tai mums? Mes ateiname tik šokti, išmokti džiaugtis ištirpti muzikoj ir susi lieti su šviesa. Gyvenimas yra gyvenimas... Ir negali būti ne laimingas tas, kuriam gyvenimas — tai muzika..Nomeda ČIURLYTĖ Valdo VILŪNO nuotr.
DEŠIMT KLAUSIMŲ KULTŪROS KLUBO PIRMININKUI ( klausimus atsako filologijos fakulteto kultūros klubo pirmi ninkas Gytis VAŠKELIS. 1. Koks Jūsų kultūros klubo idealas ir ar artėjate prie jo!
— Jei žmogus pats ateina į kultūros klubą su pasiūlymais, jei fakultete veikia keletas stip rių meninių kolektyvų, mokslinių būrelių, jei šventė prasideda jau organizuojant renginį, tai galima sakyti, kad kultūros klubas dir ba neblogai. 2. Ką Jūsų fakulteto kultūros klubas nuveikė šiemet!
— Galimybės didelės. reikia jas panaudoti. 4. Kaip suprantate klubo funkcijas!
Tik
— Naudojamės visais leistinais būdais.
kultūros
7. Kokie Jūsų vadovavimo kultūros klubo veiklai trūkumai!
— Pagrindinis uždavinys — į kultūrinę veiklą įtraukti kuo daugiau studentų ir sudaryti jiems sąlygas ne tik pasyviai dalyvauti renginiuose, bet ir visokeriopai skatinti jų aktyvu mą, įtraukiant juos į mokslinius, meno saviveiklos, sporto būre lius, o jei tokių nėra, tai orga nizuoti juos. Labai svarbu koor dinuoti visą kultūrinę veiklą fa kultete.
— Jau įvyko Imatrikuliacija, pirmo kurso vakaras, skaitovų konkursas, keturi „Filologijos rudens-85" vakarai. Be tradicinių švenčių dar planuojame atgai vinti specialybių vakarus. Taip pat dalyvausime centrinio kul tūros klubo organizuojamuose renginiuose.
Visai pritariame fizikos fakul teto kultūros klubo pirmininkui G. Kuprevičiui, kad mokslui trukdo ne visuomeninė veikla, o asmeninės studentų savybės.
3. Ką gali Ir ko negali kul tūros klubas!
6. Kaip kviečiatės svečius (pažintis ar...)!
5. Ar darbas kultūras netrukdo mokslui!
klube
renginių
— Trūksta patyrimo. 8. Su kokiais sunkumais dau giausia tenka susidurti!
— Sunkumai? Jų visada buvo ir bus. šiuo metu neturime pa talpų, geros bazinės auditorijos (prieš renginius reikia išnešti stalus, sunešti kėdes), nepakan kama materialinė bazė. 9. Kap vyksta atranka imant naujus narius!
pri
— Priėmimą į kultūros klubą diktuoja asmeninės studentų sa vybės. 10. Kuo vadovaujatės ruošdami susitikimą, koncertą, vakaronę!
— Organizuojame tuos rengi nius, kurie sudomintų studentus, todėl stengiamės ieškoti naujų formų, tačiau neretai remiamės turtingomis fakulteto tradicijomis.
i>iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiuiuiii(niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinriiniiiiiiiiiniiniiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiniimiiiiiiiiiuiiiiiiiuntiiin!i!nniiiiiiniiiitniiiiiiiiiiniiiiiinniani
KIEMO TEATRE-PREMJERA Jau trečioji šiais metais. Ma tėme dramatiškai komišką žai dimą S. Beketo tema „Laimin gos dienos" (rež. E. Žukauskas) ir dviejų J. Marcinkevičiaus poe mų diptichą „Teateinie tavo ka ralystė, žmogau" (*ež. R. Venckus), jau spėjusį nuskinti laurus neseniai vykusioje „Vil niaus rampoje". Šį kartą susiti kome su japonų dramaturgija, konkrečiai su Kobo Abe.
„Vergų medžioklė" taip va dinasi pjesė ir spektaklis, kuri išvydome Universiteto teatro scenoje. Tai groteskinė drama. Ryškiomis, netgi drastiškomis spalvomis režisierius G. Aukšti kalnis kuria atmosferą. Iš pirmo žvilgsnioi spektakliui lyg ir trūktų nuoseklumo, skaidymas į atskiras scenas trukdo bendram spektaklio vaizdui, betgi to rei kalauja intriguojanti detektyvinė
veiksmo fabula. Pjesė ir patrauk li tuo, kad tokiame detektyvi niame kiaute tūno gili filosofinė problema. Aktuali visiems pa saulio regionams visais laikais: idealaus ir materialaus pradų konfrontacija, žmogiškosios pri gimties atsisakymas vardan išo rinio komforto. Ir Kobo Abės romanuose, ir šioje pjesėje ryškus kau kės „principas": tikrojo vei
do ir kaukės priešpastatymas — kaip raktas spręsti nužmogėjimo problemai. Kobo Abė tvirtina: „Žmonės uždengia dvasios lan gą kūniškąja kauke, slėpdami gyvenančias po ja dėles." Po kaukėmis, visi slepia tikrąjį savo „aš". O vadinamieji UE gy vūnai netgi ir išoriškai maskaradiški. Jie patys save išstūmė iš žmogiškosios giminės tarpo, už tam tikrą pinigų sumą sutikę „pabūti" gyvuliais. Tačiau ar galima žmonėmis laikyti ir tuos,
kurie sugalvojo, kurie aptarnauja
kurie prekiauja UE. Spektaklio kūrėjai ir stengėsi įvairiomis teatrinėmis priemonėmis de maskuoti juos, nuplėšti kaukes ir parodyti kas slypi už jų...
Tačiau ši filosofinė gija ne vienintelė, pretenduojanti tapti spektaklio idėja. Dramaturginė medžiaga inspiravo platesnę spektaklio filosofinę platformą, kurią aprėpti neprofesionaliems kūrėjams nebuvo taip jau leng va...
Diana RAKAUSKAITE
4 Tarybinis studentas
JAPONIJA 1985-A1SIA1S KAI LAIKAS MANO Prieš 40 metų, nuaidėjus per galės prieš fašistinę Vokietiją saliutams Europoje, Antrasis pasaulinis karas dar tęsėsi. Dar buvo nenugalėtas Japonijos militarizmas, grąsinęs mūsų ša lies rytinėms sienoms. Po Hiro simos ir Nagasakio atominio bombardavimo Tokijas dar tu rėjo galingą karinį ir ekonomi nį placdarmą Mandžiūrijoje ir negalvojo apie kapituliaciją. 1945 m. rugpjūčio 8 d. Tarybų Sąjunga, ištikima Teherano, Krymo ir Potsdamo konferenci jų nutarimams, paskelbė karą militaristinei Japonijai. Minist ras pirmininkas Sudzukis tada pasakė: „Tarybų Sąjungos įsto jimas į karą pastatė mus į be viltišką padėtį". Ir tikrai, iki rugpjūčio 18 d. tarybinė armija sutriuškino gerai ginkluotą mi lijoninę Kvantuno armiją ir Japonija besąlygiškai kapitulia vo. Sėsdamas į lėktuvą, skren-, dantį reisu Maskva—Tokijas, galvojau, kaip atrodo Japoni ja dabar — praėjus keturiasde šimčiai metų nuo Hirosimos ir Nagasakio beprasmiško atomi nio bombardavimo ir japoniš kojo militarizmo besąlygiškos kapituliacijos? Skridau j segnetoelektrikų fizikos kongresą Kobėje. Per 10 vai. įveikę dau giau kaip 8000 km., nusileido me Naritos aerouoste netoli Tokijo. Tokijas sutiko ką tik prasidėjusiais taifūnu ir budistų švente, kuri tęsėsi ilgiau už taifūną — visą savaitę. Aero uoste pasitaikiusi gidė misis
Prof. dr. Jonas GRIGAS
Chisoje pasiūlė toliau arba skristi lėktuvu į Osaką, arba vykti superekspresu Chikari (Sinkansen), važiuojančiu 250 km/val. greičiu. Pasirinkome pastarąjį, o tuo reisu skridęs Boing 747, sugedus valdymo mechanizmams, pusiaukelėje įsi. rėžė į kalną, išbarstęs 4 km2 plote 525 keleivius, iš kurių tik 4 liko gyvi. Visą savaitę Japonijos televizija rodė di džiausios istorijoje aviakatastrofos gelbėjimo darbus tankiai mišku apaugusiame giliame slėnyje, iš kurio žuvusiųjų kū nus galėjo pakelti tik malūn. spamiais. Per 3,5 vai. Chikari už 13 tūkst. jenų (1000 jienų = 3,41 rub.) nuvežė j Kobę, esančią Honsiu saloje Japonijos archi pelago centre. Miestas išsidės tęs Ramiojo vandenyno pakran tėje, vaizdingų Rokko kalnų šlaite, kurie skiria Japonų jū rą šiaurės rytuose nuo Ramio jo vandenyno pietvakariuose. Kobėje gyvena 1,4 mln. gyven tojų. Ji nepanaši nei j Rytų perlą Kiotą, nei į modernųjį Tokiją, nei į kurį nors kitą Japonijos miestą. Dar nuo Meidzi epochos laikų Kobė garsė ja kaip tarptautinės prekybos centras, todėl joje vyrauja eu ropietiško stiliaus architektūra. Kobė net susigiminiavusi su Ryga, keičiasi mokslo ir meno darbuotojų vizitais. Tai antra sis pagal dydį ir reikšmę pre kybinis uostas Japonijoje. Čia
gyvena daug užsieniečių, yra įvairių šalių konsulatų, užsie niečiams priklausančių parduo tuvių ir restoranų. Per metus Kobę aplanko 1600 užsienio ir 80 tūkst. Japonijos laivų. Ta čiau uostas užsienio laivams atidarytas tik 1868 metais. Iki to laiko Japonija buvo izoliuo ta nuo išorinio pasaulio, ir už sienio laivų neįsileido. Kobė garsėja perlų muziejumi ir prekybos jais centru, geru vandeniu, kuriuo užsipildo už sienio laivai ir kuris naudoja mas gaminant 17 laipsnių stip rumo ryžių degtinę — sakę. Miestas 50 proc. pajamų gauna iš uosto, jame išvystyta elekt ronikos pramonė. Kobė garsėja ir vienu di džiausių Japonijoje gangsterių (jakuzu) sindikatu (gumiu), ku ris 1915 m. buvo įkurtas kaip dokininkų brolija. Šiam gumiui dabar priklauso apie 500 šei mų, o jakuzų skaičius viršija 10 tūkstančių. Gumio „tėvas” Kazuas Taoka gyvena viloje, vadinamoje Taokos pilimi, duo da interviu žurnalistams ir kontroliuoja transporto įmones, restoranus, menininkų agentū ras, pelningas sporto šakas; jo biznis klęsti gatvės mergšių, pornografijos, prekybos narkoti kais sąskaita. Gumiai už solidų atlyginimą atsiunčia firmoms jakuzus streikuojantiems darbi ninkams nuraminti. Pažįstami japonai juokavo, kad rugpjūčio mėnesį jakuzai išvyko atosto gų, todėl jautėmės saugiai. (bus daugiau)
SIEK TIEK APIE DEMOGRAFIJĄ Tik nepagalvok, mielas skai tytojau, jog bus kalbama apie gyventojų skaičiaus augimą ir bus mėginama šį reiškinį su sieti su bendrabučių problemo mis. Apie tikrąsias demografi jos problemas jums mielai pa pasakotų dėstytojas V. Garlauskas, ne vienerius metus graužęs šį mokslą Maskvos M. Lo monosovo universitete. Papras čiausiai čia turimos galvoje Universiteto nusipelniusio dai nų ir šokių ansamblio krikšty. nos, įvykusios tuo metu, kai Vilniuje iškrito pirmasis lapkri čio sniegas. Aišku, jūs tuojau paklausite, kuo tai susiję su demografija? Ogi tuo, kad po krikštynų pagausėja tikrųjų ansamblio narių, vadinasi, įvy ksta nedidelis demografinis sprogime! is. Mažiau informuotam skaityto jui lai būna žinoma, kad mūsų ansamblyje „fuksai" sudaro tarsi atskirą kastą. Pirmaisiais metais jiems reikia labai daug išmokti, „pasivyti" senus narius, todėl repetuoja „fuksai" atski rai ir palyginti mažai dalyvau ja bendroje kolektyvo veiklo je. Žinoma, niekas neginčija tam tikrų jų nuopelnų. Jau vien patekti į ansamblį — nuopelnas, kadangi konkursas tris—keturis kartus didesnis negu į visas „deficitines" spe cialybes, taip pat Tarptautinių santykių institutą. Žinoma net gi tokių faktų, kad „fuksai" jau pirmajame kurse surengda vę savo koncertą — tiesa, „fuksišką", bet vis dėlto kon certą. Tačiau tikru ansamblie čiu tampama tik po krikštynų, tokių įdomių, kad jomis prieš keletą metų susidomėjo netgi japonų televizija. Krikštynos — nemenkas renginys, todėl kri
Gyventi šia diena — tai ne reiškia rėplioti atbulomis, neatplėšiant akių nuo praeinan čios dienos. Tai — vidinės brandos pojūtis pats atsakai už kiekvieną savo valandą, išnyk sta vaikystės vizijos — „kai užaugsiu". . . Si diena — mano Jaunystė, mano dabartis. O ryt diena — jos kūdikis. Laukiam sugrįžtančių iš Ta rybinės Armijos vaikinų. Ra šom laiškus. Bet mums — daž niau. Ir daugiau tose eilutėse, tuose žodžiuose ir raidėse ilge sio, laukimo... Teisės fakultetas — vienas vyrlšklaustų Universitete. Mer ginos tesudaro trečdalį. .. Grįž ta vaikinai iš karinės tarnybos ir skuba į fakultetą pasiilgę draugų, studentiškų švenčių, pasiilgę net to „baubo", kuriuo gąsdinami pirmakursiai — se sijos. .. Ką duoda karinė tarnyba? Kaip pasikeičia per tuos du metus vaikinas? Kalbinu šio fakulteto antra kursius, kurie patys ne per seniausiai nusivilko pilkas mi lines. — Patekęs j Armiją, pirmiau sia pajunti, kad daug ko nete. kai ir tik šiaip taip apsipratęs — praregi, pamatai naują ap linką, — Arūnas Valinskas. — Pradedi kitaip vertinti tai, nuo ko laikinai atskirtas. Pačią pir mąją dieną jau pasiilgsti namų, draugų. . . Prabėga savaitė, mė nuo, o atrodo, kad jau me tai. .. keliolika... — O žinot, aš dabar kartais pasiilgstu armijos, — juokauja grupės komjaunimo organizaci jos sekretorius Gintaras Ruplė nas. — Gerai, nereikia galvoti: visa tavo diena suskirstyta ma žyčiais minučių ir valandų kvadratėliais. — Armija, kaip švitrinis po pierius, — metaforom kalba Arūnas. — Ji tave aptašo, ver čia prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių. — Armijoje vaikinai suvy. riškėja, — Įsiterpia jų kurso draugė Renata Ellnskaitė. —
Po vidurinės dar vaikiškai svai čioja, nes nebūna ragavę tikro gyvenimo — nėra dar gyvenę savarankiškai. Grjžta vaikinai ir nerte pa sineria į studentišką gyveni mą: ir studentavimą ir studija vimą. Studentavimas — bend ros šventės, per tuos porą me tų dar labiau lšgražėjuslos draugės, studijavimas — atsi radęs poreikis mokytis. — Iki armijos atsainiai nu moji ranka j mokymąsi, — Gintaras. — Kad tik šiaip taip prastumti tas porą savaičių ar mėnesių. Grįžti spėjęs užmiršti ir tą minimumą žinių, gautą pirmame kurse. Viską pradedi iš naujo — reikia pasivyti draugus. Ir mokaisi jau dabar kitaip: sau, būsimąjai profesi jai. — Grįžti visko išalkęs. Ku pinas aukštų svajonių — o klek padarysiu! — Valdas VIžlnls. — Atgyja maksimalisti niai poreikiai, iš tokio noro veikti gimė ir reklaminė kur so šou grupė „Dviratis-... Kaip pasikeičiau po armijos? — Ogi surimtėjau — vedžiau... — Armija davė šį tą ir bū simai profesijai, — Anatolijus Koržovas. — Teko bendrauti su (vairiausių charakterių žmo nėmis ir savanaudžiais, ir peš tukais. Pamatėm, sužinojom tai, ko nebūtume suradę jokioje knygoje. Armija — tai ir psi chologijos — žmogaus pažini mo pradžiamokslis.
.. .Žodžiai ir sakiniai, eilutės ir raidės — mūsų laukimas. Bet nespėjam atsakyti j kiekvieną laišką — užverčia mus mūsų darbai, mūsų šventės.. . Grjž ta vaikinai, nespėja mamos at sižiūrėti į savo sūnus, o jie vėl skuba, bėga, stačia galva pasi neria j fakulteto rūpesčius. Jie jau žino, kad šiokiadieniai ku ria šventes, jau supranta, kad egzaminas reikalingas tau, o ne dėstytojui, Jie jau gyvena ne laukimu, o šiandiena...
Nina SEMIONOVA
iiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiininniiiinHniHiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii'
delį išradingumą parodė medi kai, gydę iškankintuosius viso kiomis košelėmis ir universalio mis mikstūromis. ,
kštytojai paprastaiparodo ne regėtųorganizacinių sugebėji mų. Šios krikštynos, vykusios gamtos fakultete prasidėjo Vyriausiojo Krikštytojo kalba, įtartinai panašia į Cicerono pir mosios kalbos prieš Katilinę pradžią. Kalboje buvo išreikš tas pasipiktinimas, kad nusipel niusiems ir gerbiamiems ansam blio „seniams" tenka kęsti ne vertų „nekrikštų" draugiją ir pasiūlyta šiems parodyti savo programą, kuri (kuo krikštyto jai labai abejojo) padės įžvelg ti nors menkas „fuksų" intelek to užuomazgas. Aišku, visi pro gramos numeriai, visokie ten „Žiogeliai", fakyrai ir baltaru siškos dainelės buvo sutikti nepalankiai, negailint sarkastiškų pastabų ir vandens atlikėjams. Lėkšta, primityvi, žemo meni nio ir idėjinio lygio programa nuvylė „senius", pamačiusius, jog ateinanti pamaina anaiptol
neverta jų pačių. Tik rūpestis dėl galimo ansamblio išnykimo privertė „senius" terliotis su tokiais nevykusiais padarais. Pirmiausiai reikėjo naujokus dvasiškai apvalyti, kad jie ga lėtų priimti Didžiąją ansamblio priesaiką. Tinkamiausia dvasi nio apvalymo forma — fiziniai išmėginimai, pasižymėję dide liu įvairumu — teko keturpėstiems ropoti laiptais atbulomis, šokinėti į tolį, laikantis kojų pirštų, šliaužti šlapiu suolu ir t. t. Nederėtų manyti, kad krikštytojai visiškai beširdžiai, besimėgaujantys kitų kančio mis ir besistengiantys kuo grei čiau pripildyti medicinos fa kulteto prozektoriumą. Pavyz džiui, prie aparato, bandančio kandidatų į tikruosius ansamb lio narius atsparumą elektros srovei, kabėjo užrašas: „Atleisk, fukse", demonstruojantis krikš tytojų geranoriškumą ir širdies minkštumą. Kaip ir visada, di-
Galiausiai visaip išterlioti, antspauduoti, nupudruoti ir ki. taip išgražinti naujokai buvo surišti ir įleisti į aktų salę, kur priėmė Didžiąją ansamblio prie saiką. Būtume neobjektyvūs, jei nutylėtume kai kuriuos nesusi pratimus. Pavyzdžiui kartojant Vyriausiojo Krikštytojo taria mą priesaiką, jie niekaip nesu, gebėjo ištarti „mes, niekingi „fuksai", nelabai tepageidavo
valyti ir nešioti vyresniųjų ko legų drabužius ir užleisti jiems vakuojančią vietą kelionėse į užsienį. Tačiau greitai šis at kaklumas buvo palaužtas, o už nuolankumą naujokai nusipel nė labdaringo sultinio, kurį jiems čia pat į suvenyrinius dubenėlius išpilstė ansamblio meno vadovas V. Aleksandra vičius. Alyčio GRUODŽIO nuotrau koje — naujai „iškepti" an samblio nariai.
Audrius VALOTKA
GERIAUSI 1985 M. UNIVERSITETO TURISTAI MOTERYS
VYRAI
Dalia GRIGAITE-GF II k. Gražina DUBOSAITĖ-GF II k. Dalia PALILIŪNAITĖ-GF abs.
Zita PELEDAITE — GF V k. Rita ŽIKAITĖ-MaF absolventė
ATITAISYMAS
Straipsnyje „O bėdos vis tos pačios" („Tarybinis studentas" Nr. 34) buvo rašoma, jog pas aspirantą V. Vasiliauską bendra butyje lankosi neblaivūs svečiai.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. nr. 2793. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 10177. . Skilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje
«CoBeTcxHH cryAenTn — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMHTeTa komcomoas, npoįiKOMa opyeHOB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMeuH ApyjK6u HapoAOB BHAtHioccKoro yHHBeparreTa hm. B. Kancynaca. Ha ahtobckom jotine. PeAanrop A. AunruTac.
h
Nerijus KISIELIUS-MaF V kFredis RADVILAS-GF abs. Edvardas ŽIŽYS-EKFF docentas Vygantas KIULKYS-IF III k. Romas VALEŠKA-GF IV k.
Patikrinus faktus, paaiškėjo, jog šie asmenys lankėsi pas V. Va silaausko kambario draugą S. Dvarioną, kuris pašalintas iš bendrabučio ir iš Universiteto. Straipsnio autorė ir redakcija atsiprašo V. Vasiliausko.
61-27-30
Redaktorius A. LIPSTAS