r
visą ^abiųp«oLeranabvi€nv«ir€5!
caRj/Bims scči nencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
BENDROMIS PASTANGOMIS TSKP XXVII SUVAŽIAVIMĄ PASITINKANT
TSKP Programos naujos re dakcijos projekte keliami di džiuliai uždaviniai ideologijos srityje. Visi Universiteto, o ypač visuomeninių mokslų ka tedrų dėstytojai turi prisidėti juos sprendžiant. TSKP istori jos katedros partinė organizaci ja visada siekė ir siekia ugdy ti studentų klasinę pilietinę są monę, nesitaikstymą su mums priešiškomis idealistinėmis, reli ginėmis pažiūromis, buržuazine ideologija. Ypač tai svarbu da bartiniu metu, kai ideologinė kova smarkiai paaštrėjo. Da bar, labiau negu bet kada, svarbu sutelkti dėmesį kontrpropagandai, buržuazinių kon cepcijų, buržuazinės visuome nės kritikai, socializmo prana šumo propagandai. Vienas iš svarbiausių TSKP istorijos katedros partinės orga nizacijos uždavinių yra nuolat tobulinti pedagoginį, auklėjamą jį darbą, siekti, kad paskaitos ir seminarai būtų aukšto teori nio ir dalykinio lygio, būtų už tikrinta mokymo ir auklėjimo vienovė. Šiuo tikslu katedroje veikia dvi metodinės sekcijos, kuriose kolektyviai aptariami dėstymo metodikos klausimai. Katedros kolektyvas parengė „TSKP istorijos planus ir me todinius patarimus studentams", kurių jau išėjo keletas laidų. Bendromis kelių aukštųjų mo kyklų pastangomis buvo paren gta ir išleista „TSKP istorijos chrestomatija". Katedros dėstytojai siekia palaikyti glaudžius ryšius su dekanatais, fakultetų partinėmis ir komjaunimo organizacijomis. Viena iš formų — katedros ko munistų dalyvavimas fakultetų partinių organizacijų susirinki muose. ypač kai svarstomi vi suomenės mokslų studijavimo klausimai. Savo ruožtu, kated ros partinė organizacija svarsto TSKP istorijos studijavimą at skiruose fakultetuose, į svars tymus kviečiami fakultetų atsto vai. Visa tai padeda stiprinti katedros ir dekanatų ryšius, bendrai spręsti iškilusius uždą, vinius.
Katedros posėdžiuose bei par tiniuose susirinkimuose perio diškai aptariami studentų pa
KROMk\ Gruodžio 5 dieną {vykusiame VU
komjaunimo komiteto po
sėdyje buvo apsvarstytas gam tos bei istorijos fakultetų kom
jaunimo
komitetų
darbas
sprendžiant pirmakursių adapta cijos
problemas.
Pranešimus
šiuo klausimu padarė Universi
žangumo klausimai. Nors stu dentų, turinčių nepatenkinamus TSKP istorijos pažymius, skai čius nėra didelis, tačiau dar palyginti nemaža studentų da lis, ypač kai kuriuose fakulte tuose, egzaminus laiko tik tre jetais. Deja, ne tik pirmųjų kursų studentai, bet ir absol ventai silpnai žino Lietuvos, vi sų pirma Lietuvos revoliucinio judėjimo istoriją. Tuo siekia pasinaudoti mūsų ideologiniai priešai, stengdamiesi iškreipti istorinę tiesą, skleisti naciona lizmą ir pan. Negalima pasakyti, jog mūsų studentai puikiai orientuojasi ir tarptautiniuose įvykiuose. Ka tedros partinė organizacija ieš ko būdų šiai spragai užpildyti. Čia daugiau galėtų prisidėti ir komjaunimo organizacija. Dėstytojų ryšius su komjau nimo organizacija stiprinti pa deda jų dalyvavimas VPP ates tacijose. Deja, kai kurių grupių sekretoriai nepraneša dėstyto jams apie būsimą atestaciją, nederina šio klausimo su jais. Komjaunimo sekretoriai, ypač pirmųjų kursų galėtų dažniau kreiptis į katedros dėstytojus pagalbos sudarant komjaunimo grupių darbo planus, aptariant susirinkimų tematiką, bei ren giant juos.
Viena iš sėkmingų studijų prielaidų yra akademinė drausmė, paskaitų bei semina rų lankymas, geras pasiruoši mas pastariesiems bei dalyva Čia dėstyto vimas juose. jams padeda mokymo-auklėjimo komisijos. Paskaitų lan komumo tikrinimo rei dai būtų efektyvesni, jei jie būtų rengiami besibaigiant pirmai paskaitos daliai ir per traukų metu. Pirmiausia, tai mažiau trukdytų paskai toms. Be to, ne paslaptis — nemaža studentų ateina į ant rąją paskaitos dalį. Taip įtei sinamas ne faktinis, o formalus paskaitų lankymas. Svarbiausia studentijos idėji nio politinio auklėjimo dalimi katedros partinė organizacija laiko studentų dalyvavimą vi suomenės mokslų konkursuose. VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėjimo istorijos klausimais.
teto komjaunimo komiteto na riai Sigitas Daugirda bei Nida Dilytė.
Posėdyje svarstyta kaip vyk domas 1985 metų VU komjau. nimo komiteto nutarimas dėl „Tarybinio studento" darbo. VU komjaunimo komitetas Į VLKJS eiles priėmė EKFF stu dentes I. Katinaitę bei L. Utaravlčiūtę.
Aktyviai šiuose konkursuose da lyvauja istorijos, teisės fakulte tų studentai. Manome, kad prie konkursų propagavimo ir rengi mo irgi galėtų daugiau prisidė ti komjaunimo organizacija. Prie katedros veikia TSKP is torijos būrelis, kuriam jau ne mažai metų vadovauja doc. P. Vitkauskas. Būrelio pagrindu sudaro istorijos specialybės stu dentai, tačiau mielai priimami ir kitų specialybių studentai, besidomintys TSKP istorijos, re voliucinio darbininkų, jaunimo judėjimo klausimais. Būrelis kasmet rengia mokslines konfe rencijas, organizuoja susitiki mus su revoliucinio bei parti zaninio judėjimo Lietuvoje da lyviais. Antai gruodžio 6 d. įvyko susitikimas su revoliuci nio judėjimo dalyviu akademiku R. Šarmaičiu. TSKP istorijos būrelis, kartu su komjaunimo komitetu organizuoja viktorinas. Neseniai paskelbti naujos vikto rinos klausimai. Kviečiame visų fakultetų studentus aktyviai dalyvauti joje. Be to, būrelio nariai nemaža prisideda tvar kant Universiteto komjaunimo organizacijos šlovės muziejų, renkant buvusių Universiteto aktyvistų atsiminimus. Katedros komunistai yra ak tyvūs visuomenininkai. Kated ros vedėjas LTSR Mokslų aka demijos narys korespondentas, prof. K. Navickas, doc. V. Gobis, doc. L. Kapočius ir dauge lis kitų žinomi ne tik Univer sitete. Katedros „Žinijos" drau gijos nariai per metus visuome nei perskaito apie 100 paskaitų. Katedros partinė organizacija šiuo metu deda visas pastan gas, kad visi studentai nuodug niai susipažintų su TSKP Pro gramos naujos redakcijos, TSKP įstatų projekto bei TSRS ekono minio ir socialinio vystymo pa. grindinėmis kryptimis 1986— 1990 metams ir laikotarpiui iki 2000 metų projektu. Šiame dar bo bare mes taip pat laukiame efektyvios komjaunimo organi zacijos pagalbos. Tik bendros mūsų visų pastangos gali padė ti išspręsti šiuos uždavinius.
Doc. G. JUKNIENE TSKP istorijos katedros partinės organizacijos sekretorė
DĖMESIO! Gruodžio 19 d. 14.30 vai. įvyks VU Jaunųjų mokslininkų ir specialistų tarybos posėdis. Renkamės VU komjaunimo komitete. VU JMS taryba **» Universiteto visuomenės mo kslų viktorinos antrąjį klausimą reikėtų formuluoti taip: 2. Koks TSKP vaidmuo socia listinės visuomenės politinėje sistemoje?
j j4
f 4 t t 4 f
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
1 \
/ f
4 f
4
J4 11985
4 '4
Nr. 38(1337)
\
M. GRUODŽIO 16
t
54
ANTRADIENIS
J
KAINA 2 KAP.
4 4 4 4 *4
J
SIAME NUMERYJE: TSKP ISTORIJOS KATEDROS KOMUNISTŲ DARBAI BEI PROBLEMIS — 1 PSL.
_____
*+'¥
AR PASIĖMIAU VISKĄ, KAS REIKALINGA BUSIMAJAI PRO FESIJAI? TEISES FAKULTETO ABSOLVENTŲ MINTYS — 2 PSL. ***
KOKS TAVO TIKSLAS? PA SAKOJIMĄ APIE TRIS MERGI NAS TAIP PAT SKAITYKITE ANTRAJAME PUSLAPYJE. ***
DAR KARTĄ APIE AKADE MINIŲ GRUPIŲ VAKARĄ — 3 PSL.
ATEINANČIŲ NEGALIMA APVILTI. „FILOLOGIJOS RUDUO-85" — 4 PSL. ***
KETVIRTAJAME PUSLAPY JE TOLIAU SPAUSDINAME PROFESORIAUS J. GRIGO ĮS PŪDŽIUS APIE JAPONIJĄ.
GERAS BUVO VAKARAS S. m. lapkričio 29 d. baltų ir klasikinės filologijos būreliai sukvietė į tradicinę dialektolo gijos vakaronę. Ne vieną suvi liojo noras tapti šio vakaro „berneliu" ir „mergele", savo tarme pakalbėti, padainuoti, pa šokti ar šiaip vieniem į (kitus pasižiūrėti, pabendrauti. Sve čių buvo daug — ir studentų, ir dėstytojų, ir aspirantų. Įdo mu buvo paklausyti filologijos mokslų daktaro iš VISI A. Rosino samprotavimų, WU pro fesoriaus V. Cekmono išvedžio jimų, filologijos mokslų kandi datų K. Garšvos ir L. Gruma dienės (Lietuvių k. ir lit. insti tutas) minčių, studenčių V. Cernaitės, T.Vaišnytės ir kt. pasa kojimų apie dialektologijos eks pedicijas, ilgus kelius, piktus šunis, nepakeičiamus dviračius. Pasakojimus paįvairindavo dai nos, žaidimai, muzikantų due tas ragino miklinti kojas.
Vakaronės metu buvo suren gtas tradicinis dialektologijos „mergelės" ir „bernelio" kon kursas. Visus žavėjo jo dalyvių šmaikštumas. Reikėjo perskai tyti nežinomą tekstą ir nustaty ti, kokia tarme jis parašytas. Pravertė geras kalbų išmany mas. Mat viena konkurso už duočių reikalavo perskaityti ir išversti tekstą, parašytą bet kokia pasaulio kalba. Rimtai gruzinų kalbos vingrybes studi javo J. Latonaitė, K. Eigminas puikiai „susidorojo" su sanskri tu, skaitančiai vengrų kalba padėjo... konditerijos žinios. Visus nustebino matematikas E. Driskius, staiga perpratęs lotynų kalbos gudrybes. Jis ir buvo paskelbtas vakaro „berne liu". „Mergelės" vardas atite ko III k. lituanistei G. Matevičiūtei. B. PALUJ ANSKAITE
KVIEČIAME Į KONFERENCIJĄ Sveikata — brangiausias žmogaus turtas. Mintimis apie studentų sveikatą XVI medici nas fakulteto SMD konferenci joje „Studentų sveikata" dalin sis VU medicinos fakulteto, Dailės instituto, Pedagoginio instituto, Kauno medicinos ins tituto studentai, šios konferen cijos mokslinių darbų temos artimos studentų gyvenimui — nagrinėjamos mokymosi Ir lais valaikio problemos, gyvenimo
bendrabučiuose sąlygos, mitybos klausimai, žalingi Įpročiai ir jų poveikis sveikatai. Visus, ką domina šie klau simai, kviečiame š. m. gruo džio 20 d. 16 vai. | VU medi cinos fakulteto Didžiąją audi toriją. Konferencijos metu fakultete veiks Dailės instituto studentų darbų paroda. Daiva AUKUNAITĖ MF studentė
GERIAUSIOS AKADEMINES GRUPES UNIVERSITETE
ChF 3 grupė. Ketvirtas kursas: I — TF 4 grupė, II — istorikų 3 grupė, III — MF V grupė. Penktas kursas: MaF talko, moslos matematikos spec. 3 grupė, II — ChF 3 grupė, III — PEF, pramonės planavimo I grupė.
Antras kursas: I — IF, žur nalistai; II — TF 3 grupė, III — GF 1 grupė. Trečias kursas: I — TF 2 gru pė, II — FilF anglų kalbos ir li teratūros spec. grupė, m —-
2 Tarybinis studentas'
Ką sugebėjai pasiimti... Studijos. Studijos.. . Kai kas sako, kad tai patys gražiausi metai. Kai kas — kad jie labai greit prabėga.. . Tai tiesa. Be to, studijos dar ir pasiruošimas bū simam gyvenimui, pirmieji žings niai į savo profesiją: darbą, kū rybą. Vis greičiau lekia studen tiški metai, vis dažniau susimąs tai, ką jie tau davė, ar užteks to, ką sugebėjai pasiimti.. . Kaip galvoja apie savo studijas praeitų metų teisės fakulteto ab solventai? Ar išsipildė svajonės? Vilniaus miesto Tarybų rajo no prokuroro padėjėjo E. Kara liūno nuomone teisininkas turi būti santūrus, operatyvus, logiš kai mąstyti. Juk darbas neapsiri boja kabinetu, protokolais. Daž nai tenka išvykti j jvykio vietą: vis dar pasitaikančios vagystes, apiplėšimai, nužudymai.. . Ir ne retai tai tenka daryti naktį. Jau ni specialistai darbo įgūdžius prokuratūroje gauna stažuotės metu, nes iš Universiteto atsi nešto teorinių žinių kraičio toli gražu nepakanka dirbant. — Būtent stažuotės metu ir pamatai, ko vertas jaunasis kole ga. Daugiausia, žinoma, priklau so nuo jo paties. Jei domisi sa vo darbu, mokosi iš klaidų, per metus tampa geru specialistu. Natūralu, kad atėję dirbti, teises fakulteto studentai susiduria su daugybe neaiškių dalykų. Juk
Romas Januševičius stažuotoją Romą Januševičių, ku ris prieš pusmetį pradėjo dirbti Tarybų rajono prokuratūroje. Ar sunkūs pirmieji menesiai? — Gal ir. sunku, bet labai įdo mu, — Romas kilsteli storą by lą, — tenka vesti tarymus, iš vykti į įvykio vietą. Ir, žinoma, visur kyla neaiškumų. Kiekvieną dieną apipili bendradarbius klau simais. Pradedantiems nelengva dirbti prokuratūroje, jei Univer sitete jų specializacija buvo
Lijana Skukauskienė
ne tik įgytas teorines žinias tenka panaudoti, reikia dar ir su manumo, greitos orientacijos. Teisininko darbe nieko nėra sta tiško, tad reikia nuolat mokytis, daug skaityti, sekti pasikeitimus įstatymuose. Bet ką galvoti apie jaunus darbuotojus, kurie nuolat kartoja tas pačias klaidas? Iš aiškini, o po mėnesio ir vėl to paties klausia... Šito negalima pasakyti apie
valstybinė teisė. Tenka susidurti su dokumentais, kurių praktikos metu net nematėme. Turbūt iš viso reiktų praktikas organizuoti taip, kad studentai jų metu kuo daugiau susipažintų su būsimu c’arbu, o ne veltui gaištų laiką Tik dirbdamas išmokau spaus dinti rašomąja mašinėle, be ku rios sunku įsivaizduoti teisinin ko darbą. Juk žodžiu nieko ne įrodysi, viską tenka rašyti, o sek
TAU, AUŠROS NEMAČIUSIAI
L SUGRĮŽIMAS — Ligoninėje Dora. Avarija, — telefonu kalbėjo Doros numa. — Kas jai< — Mane lyg šal tu vandeniu perpylė. — Stuburas sutrenktas, Lūžusi kairė ranka, Galvai kažkas negerai. . . Nei Tau juk reikia šokti, dainuoti. Tu nuo pat vaikystės buvai ,,balerina, artistė". Ką dabar pasakyti tau, gulinčiai baltuose tvarsčiuose? Paguosti — kaip? Baisu net užsiminti, kad tikiu, jog sugrįši j Konservato riją, kad vaidinsi.. . — Būsiu grimuotoja, — šaipeisi iš savęs. — „Jeigu ko nors atsisakai, nebūtinai turi pralaimėti" (Remarkas — tavo žindai). — Ir praėjus kelioms minutėms: — Aš jiems visiems įrodysiu, kad galiu dar atsistot. Ligoninėje Dora gulėjo kele retorių neturime.. . tą kartų. Teko užmiršti apie Romo nuomone, daug kas pri klauso nuo paties studento, vė grįžimą į Konservatoriją pava liau — jaunojo specialisto. Jei sarį. — Jaučiu viena. . . po visų dirbsi, tai ir rezultatai bus. . . Daiva Laužikienė ir Lijana šitų ligoninių aš galiu išsiug Skukauskienė, taip pat pavasa dyti valią, kurios man stinga, rį baigusios teisės fakultetą, dir — kalbėjo. — Esu beprotiškai pa siilgusi Vilniaus ir visų, vi ba juriskonsultantėmis. Daiva patenkinta savo darbu, sų. .: Dora grįžo. „Kliedžiu iš nors dirba ir ne pagal specializa ciją Daug ko tenka mokytis tik džiaugsmo. . . Nieko nebenoriu — noriu dirbti, noriu dirbti!" dabar. — Tenka atsakinėti į darbinin — pranešė tviskėdama. Ir, pri kų klausimus. Dabar dar nepasi simindama savo neviltį, prastas tikiu savo jėgomis — prieš at nuotaikas, kai dar nežinijo, ar sakydama paskaitau literatūrą, galės studijuoti: „Kiekviena kri zė — žingsnis į priekį. Ir ne pavartau užrašus. Pradėjau vesti kartoteką, kad vėliau lengviau žiūrint visko — tos ligoninės kai ką gero davė: permąsčiau, būtų perkračiau save visą. Turėjau Ne kartą galvojau, kodėl kai laiko. Rožinis mano gyvenimo kurių dėstytojų paskaitas labai gerai prisimenu, o kai kurių. . . laikotarpis jau pasibaigė". Vietoj komentaro — O. ChaMatyt, labai daug priklauso ir nuo dėstytojų, kaip jie sugeba jamo dvieilis, kurį Dora įrašė viename savo laiške iš ligoni savo žinias perduoti studentams. nės: Lijana dirba su grupe žmonių, tad neretai gauna tik mašininkės pareigas atlikti — nepasitiki jau Gyvenimas yra brangiausia, ką turi, na sepcialiste. .. Gal todėl jos Ir jis praeina taip, kaip tu jį mintys dažniau nei kitų krypsta į pats praleidi. Universitetą — gražiausi metai II. SAULĖTAME TAŠKENTE buvo... Rasa paduoda vatos — au Kalbėjau su žmonėmis, dar vi sai neseniai sėdėjusiais audltori- sims užsikišti. Guliu ant grin dų, o Taškento tarakonas — jOse, ir į galvą lindo mintis; juk dauguma studentų, ypač vyres toks jau gyvis: įlįs į vieną au nių kursų, nuolat galvoja, kaip sį ir krebždės galvoje, nes iš reikės dirbti, ar pavyks įgyven lįsti nemokės. Ne juokas! dinti savo planus. Dauguma ne ,— Užteks tau ant grindų. Ryt tik svajoja, bet ir kruopščiai keisimės. Miegosi mano lovoje, ruošiasi busimajam darbui. Tai, — paaiškina Rasa. Atsikalbinėti beviltiška. Klau n-atyt, ir yra svarbiausia: nuolat ieškoti, kurti, nenuleisti rankų siu: — Rasa, kaip ištveri čia? ištikus nesėkmėms. . . Gytė SURVILAITE Aš jau po kelių dienų Lietuvė Zinos STABINGYTES nuotr. lės pasiilgau.
— Aiškinau juk: Lietuvoje kino scenografai neruošiami, o, be to, nebūčiau namie įstojusi. — Bet ir čia tik kandidatės teisėmis treti metai maliesi. . . — Maluosi. Na, ir kas. Aš baigsiu institutą, ir duos man diplomą. Ar žinai, ką reiškia treji metai Taškente? Jau vien medvilnės rinkimas kas rude nį, kai dviem mėnesiams išve ža visą institutą. . . Brrr! Nepa siduosiu. — Neištverčiau. — Rytų meno šitaip nepa žinčiau, rytiečių psichologijos, jų gyvenimo — to pas mus negausi. Šešeri metai čia — lobis. Aš nieko neprarasiu. At virkščiai. Pati matei — drau gų krūvos. Turiu visai įgyven dinamų svajonių... — Paslaptis? — Ne. Žinai, pas mus studi juoja keletas palestiniečių, af ganistaniečių. Palestiniečiai grį žta namo ir jų atostogos — su šautuvu. Papasakoja — plaukai šiaušiasi ant galvos. Matei Suzi? Irgi palestinietė. Sumąstėm — baigusios institutą, organizuosim parodą. Merginos, jaunos dailininkės, dar tebestudijuojančios, nutapy tų vaikų portretų. Iš viso pa saulio. Juk galima taip padary ti? Na, tu tik įsivaizduok: daug daug vaikų — pap rastų, nežinomų, įvairių rasių, tautybių. . . Paroda didė tų, ją būtų galima rodyti įvai riose šalyse. Kad matytų visi ir kad nebūtų tokių keturiolik mečių vaikų, kurie kariauja prieštankiniuose būriuose, kaip palestiniečiai. Komentaras. Jį — tikslą — turime arba ne. Didesnį ar mažesnį. Asmenišką, smulkų ar viliojantį ir gražų, apvalan tį nuo kasdienybės pilkumo. III. POKALBIO SU PAŽĮSTAMA FRAGMENTAS — Negaliu žiūrėti į Zitą. Gyvenau metus viename kam baryje. Pirmoji vakare užmie ga, ryte paskutinė iš lovos iš sirita. Paskaitos baigiasi — iš kart į bendrabutį — miega. Vakare prabunda, pavalgo, ką nors paskaito. Baisu ir pagal vot — juk tikriausiai net auš ros nemačiusi. Viską pramiega.. . Bet egzaminus gerai iš laiko. Sesijos metu mokosi daug. Ir, žinoma, sėkmingai... Be komentaro.
Anžela ŽEMGULYJE III k. žurnalistė
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiliiiiiiiiiiiiuiiiiiiin>iiiifiiiiiiiiiii,inHiiiiiiiiini)iiii(niHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiinnimiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiinni!iiiiiiiiiiiii!iiiii'iiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinn.
VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO AKADEMINIŲ GRUPIŲ APŽIOROS-KONKURSO, SKIRTO TSKP XXVII BEI LKP XIX SUVAŽIAVIMAMS
Siekiant padidinti studentų grupių komjaunimo ir profsąjun gos organizacinį vaidmenį, ge rinant busimųjų specialistų pa ruošimo ir komunistinio auklėji mo kokybę Universitete 1985/86 m. m. vykdoma akademinių gru pių apžiūra-konkursas, skirti TSKP XXVII ir LKP XIX suva žiavimams.
Konkursas vyksta visus metus — nuo rugsėjo pirmosios iki rugsėjo pirmosios.
MOSTYTAI Geriausia akademinė grupė iš aiškinama kiekviename kurse. Fakultetuose rezutlatai sumuo jami iki spalio 15 dienos, Uni versitete — iki lapkričio 25 d. REZULTATŲ SUMAVIMAS, nugalėtojų išaiškinimas
Organizacinių komitetų, komi sijų atstovai kiekvieną semestrą APŽIOROS-KONKURSO ORGA tikrina, kaip grupės vykdo mo NIZAVIMAS kymo, darbo planus, kolektyvi Akademinių grupių apžiūrą- nius įsipareigojimus. Pageidauti konkursą Universiteto mastu or na, kad organizacinių komitetų ganizuoja organizacinis komite nariai lankytųsi grupių rengi tas, susidedantis iš komjaunimo niuose, domėtųsi, jų kokybe, efe komiteto, rektorato, profsąjungos ktyvumu. Komisijos taip pat turi komiteto atstovų, fakultetuose ir išsiaiškinti, ar darnus, draugiš kursuose — organizacinės komi kas grupės kolektyvas, ar efek sijos, susidedančios iš fakultetų tyviai dirba komjaunimo ir prof komjaunimo komiteto, profsąjun sąjungos organizacijos, leisti sten gos biuro, dekanato ir katedrų dą fakultete, kuriame būtų paly atstovų. Apžiūroje-konkurse da ginami lankomumo ir mokymosi lyvauja visos Universiteto aka rezultatai, rašyti straipsnius apie deminės grupės, išskyrus penk savo renginius, propaguojant ge tojo kurso, (grupių studentų skai riausių akademinių grupių patir čius ne mažesnis kaip 20). tį, kritikuojant pasyviau grupes.
Kaip vyksta akademinių gru pių lenktyniavimas, skelbiama „Tarybinio studento" skyrelyje „Akademinė grupė". Kokybinė grupės charakteris tika papildoma tokiais kiekybi niais rodikliais: I. MOKYMO-GAMYBINIS IR MOKSLO-TIRIAMASIS darbas 1 Akademinės grupės narių skaičius. 2. Akademinės grupės pažan gumas (%) žiemos ir pavasario sesijose. «. 3. Visuomenės mokslų egzami nų vidurkis žiemos ir pavasario sesijose. 4 Pirmūnų skaičius. 5. Studentų, dalyvavusių visuo menės mokslų, darbų VLKJS istorijos ir tarptautinio jaunimo judėjimo temomis konkurse, skai čius (iš jų Universiteto, respubli kinio, sąjunginio turo nugalėto jai). 6. Studentų, dalyvavusių o!im-
piadoje „Studentas Ir mokslo bei technikos pažanga", skaičius (iš jų — Universiteto, respubli kinio, sąjunginio turo nugalėto jai) 7. Studentų, aktyviai dalyvau jančių SMD veikloje skaičius. 8. Pranešimų, skaitytų moksli nėse konferencijose, skaičius. II. VISUOMENINE VEIKLA
jančių ekspedicijoje „Mano Tė vynė — TSRS". 8. Skaičius studentų, dalyvau jančių moksleivių ir paauglių šefavlme. 9. Straipsnių apie akademinę grupę, parašytų j „Tarybini stu dentą" skaičius. 10. Studentų, neatestuotų per visuomeninę-politinę praktiką, skaičius. 11. Studentų, turinčių rektora to, dekanato, VU komjaunimo Ir profsąjungos komitetų bei aukš tesnių instancijų apdovanojimus, skaičius.
1. Studentų, dalyvaujančių iakulteto ir Universiteto visuome ninių organizacijų renkamų or ganų veikloje, skaičius. Nurody ti pareigas. . Studentų, lankančių visuo III NUSIŽENGIMAI meninių profesijų fakultetą, AKADEMINEI DRAUSMEI BEI skaičius. NUSIŽENGIMAI, ŽEMINANTYS 3. Studentų, dalyvaujančių TARYBINIO STUDENTO VARDĄ centriniuose Universiteto meno Klek studentų turi rektorato, saviveiklos kolektyvuose, skai dekanato, VU komjaunimo, VU čius. proisajungos komiteto, fakulteto 4. Studentų, užsiiminėjančių meno saviveikla fakulteto kolek komjaunimo komitetų bei prof sąjungos b'urų nuobaudas. tyvuose, skaičius. 5. Dalyvavo SSB veikloje, įs PREMIJAVIMAS kaitant darbą SSB štabuose. I vieta — 150 rub. 6. Studentų, dalyvavusių fakul II — 100 rub. teto, Universiteto sportinėse var III — 75 rub. žybose, skaičius. 7. Skaičius studentų, dalyvau- VU KOMJAUNIMO KOMITETAS
S Tarybinis studentas
GERIAUSIOJI, KAS JI? Lapkričio 19—21 dienomis Saulėtekio alėjoje esančioje dis kotekų salėje vyko VVU „Ge riausios akademinės grupės" kon kurso baigiamasis turas. Kiek viena turo dalyvavusi grupė tu rėjo parodyti programų (iki 15 minučių) ii įteikti žiuri daiktinį raportą apie grupę. Žiuri vadova vo VVU mokymo-aukiėjimo ko misijos pirmininkė Nida Dilytė. Įvertinti pasirodymus ir išrinkti geriausiuosius jai padėjo VVU MAK-o narė Rita Budrikyte, EKFF MAK-o pirmininkas Rimas Truncė ir filologijos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorė Zita Pranckevičlūtė.
PIRMASIS VAKARAS Dėmesio centre — ant neaukš tos scenos — antrakursių, naujai iškeptų „oberiuksų", akademinės grupės. Nerimaujantys žiūrovai galų gale įsitaiso savo vietose. Žiuri užima garbingas pozicijas pirmojoje eilėje. Zita Prancke vičlūtė palengva įsisiūbuojantiems žiūrovams paskelbia žiuri sudė tį, grupių atstovai kviečiami traukti burtus, kurie ir nulems pasirodymų tvarką. Įsiliepsnoja aistros ir. . . vakaras prasideda. Nugalėtojais tapo istorijos fakulteto žurnalistikos specialy bės antro kurso antra akademi nė grupė. „Sidabrą" ir „bronzą" pasidalijo teisės fakulteto antro kurso trečia bei gamtos fakulte to antro kurso pirma akademinės grupės. Busimieji žurnalistai, norėdami dar kartą įrodyti, jog žurnalisti kos esmė — kištis ten, kur kar tais ir ne visai derėtų, žinoti viską, kas dedasi aplinkui, savo tiškai interpretavo plačiai žino mą Adomo ir Ievos tragediją. Būtent jų, žurnalistų, dėka žiūro vų atmintyje ilgam išliks žavin gi Ievos plaukai ir geros vilnos Adomo megztinis, nuostabus an gelų choras ir, žinoma, šaunaus žurnalisto persona, neatskiriama nuo modernaus fotoaparato. Susirinkusius maloniai nustebi no darnus te'sininkų vokalinis ansambliukas. Griausmingų ova cijų susilaukė šio Nenusipelniusio
kolektyvo vadovas. Salėje sėdė jusios dailiosios lyties atstovės vakaro programai pasibaigus su rengė kontrataką, reikalaudamos iš savo numylėtinio autografų ir kuklių atminimo dovanėlių. ANTRASIS VAKARAS kurį drąsiai galima pavadinti „Ach, tie fizikai!" Jų programos raetu rimta grėsmė buvo pakibu si virš susirinkusiųjų galvų. Jei gu skaitytojams įdomu, šią grės mę galėtumėm konkretizuoti: tiečiakursių fizikų pasirodymo metu Ji Įgijo beformį spaustuvės dažų ir šaltos manų košės pavi dalą (pastarąja ypač buvo kėsi namasi į žiuri). Antrajame ųakare buvo jau
čiamas bendras dalyvių ir žiū rovių .apsnūdimas Po neįtemp-< tos kovos pirmąjį prizą laimėjo teisės fakulteto trečio kurso aka deminė grupė, antrą — filologi jos fakulteto trečio kurso anglų kalbos ir literatūros specialybės grupė. Anglistės pabandė įsi vaizduoti, kaip mums visiems ge rai žinoma pasaka apie ropę ga lėtų būti interpretuojama įvairių šalių ir epochų teatruose. Tai sukėlė pagyvėjimą salėje, ir pa žadinti žiūrovai palydėjo mergi nas dosniais aplodismentais. Vakaro „bronzą" gavo chemi jos fakulteto trečio kurso trečia akademinė grupė, parodžiusi ke letą įdomių cheminių bandymų. TRECIASIS VAKARAS Salė niekuo nesiskiria nuo
stadiono: sirgaliai susibūrę Į at skirus kovingai nusiteikusius frontus, nelieka pasyviais stebė tojais. Vakarą pradeda EKFF ekonominės informacijos ketvirto kurso merginų komanda. Jos sėkmingai suvaidino kelias inter medijas. Po to iniciatyvą į savo rankas perima ketvirtakurslal is torikai. Dainomis, šmaikščiais dialogais komanda pasakoja apie ketverius studijų metus, įrodo žiūrovams, kad teko patirti' ir šilta, ir šalta: „graužti" toli gra žu ne vaflines knygas, antrajame kurse netekti būrio gražiausių Universiteto vaikinų (išėjo Į Ta rybinę Armiją), vežimėliuose ve žioti ne lėlytes, o tikrus vaike-
liūs, o priedo dar ir mokytis, sa lė pritariamai ūžia — oi, neleng vos studijos istorijos fakultete. Zaisntiingumu visus paperka."' medikai, teisininkai bando su graudinti pasakodami negirdėtai liūdną kaubojaus meilės istoriją, po to pateikia naują racionalizac’lnj pasiūlymą, kaip be vargo iš laikyti egzaminą. O pritrenkė vi sus ketvirtakursial matematikai, tik deja, Jų pasirodymo nei ap rašyti, nei nupasakoti neįmano ma — JĮ reikėjo pamatyti. Mate matikams ir atiteko trečiojo va karo nugalėtojų laurai. Nerilė VOLCESKAITt VVU MAK-o narė Valdo VILŪNO nuotraukoje: žiu ri komisija nusiteikusi linksmai — reikia laukti gero Įvertinimo.
VINCĄ PIETARĮ PRISIMINUS Šiemet sukako 135 metai nuo vas, kalbos dalykus — F. Fortu- išskyrus jo neilgus apsilankymus vieno iš žymesnių XIX a. pa natovas, mediciną — caro as gimtinėje. baigos lietuvių literatų, Vinco mens gydytojas G. Zacharijas ir Tik gyvendamas Ustiužnoje, V. Pietario, gimimo. kt. Studijų metais Vincas Pieta Pietaris .įsijungė į lietuvių XIX Vincas Pietaris gimė 1850 m. ris ne tik uoliai studijavo, bet ir a. pabaigos literatūrinį gyvenimą. spalio 9 d. Žiūriu Gudelių kai įsijungė į lietuvių studentų nele Dėl to turime būti dėkingi lai me Suvalkijos valstiečio šeimoje. galią veiklą. Pirmiausia studen mingam atsitiktinumui. 1839 m. Jo tėvai, nors turėjo stambų tai lietuviai: V. Botyrius, V. Pie birželio mėnesį į Ustiužną buvo ūkį, gyveno skurdokai — ūkis taris, G. Petrulis, Pr. Simkevičitis ištremtas Aleksandras Dambraus buvo praskolintas, šeima gausi. ir kt. nutarė atsiskirti nuo lenkų kas — Jakštas, kuris iki pat Rašytojo vyresnysis brolis Kazi ir kovoti prieš lietuviškos spau Vinco Pietario mirties buvo arti mieras, vengdamas ūkio dalybų, dos draudimą. Dėl to V. Pietaris mas jo draugas. Aleksandras nutarė jaunėlį brolį išleisti į į lietuvių kalbą išvertė Ignaco Dambrauskas, besiklausydamas mokslus. Liskovskio „Tris pamokslus apie gydytojo V. Pietario įdomių pasa Vincas Pietaris, pasimokęs pas gaspadorystę". Vėliau Petras Vi kojimų iš Suvalkijos istorijos bei daraktorių, toliau mokėsi Mari leišis šį vertimą išspausdino, au to krašto žmonių gyvenimo, pa jampolės apskrities keturklasėje, torystę priskirdamas sau. 1875 skatino jį imtis plunksnos ir vi kur susibičiuliavo su Petru Kriau ir, gegužės 31 d. Maskvos uni- sa tai užrašyti. Antra vertus, čiūnu. Gimnazijos tuo metu Ma veisiteto taryba V. Pietariui su Ustiužnoje pabuvojo uždraustos rijampolėje dar nebuvo (įkurta teikė fizikos-matematikos kandi 1‘etuviškos spaudos bendradarbis 1867 m.). Todėl 1865 m. rude dato laipsnį, o birželio 16 d. iam D. Miklius, kuris paragino busi nį V. Pietaris įstojo į Suvalkų buvo įteiktas atestatas, kuriame mąjį „Algimanto" autorių užmeg vyrų klasikinę gimnaziją. Suval pažymėta, kad universitetą jis zti kontaktus su Rytprūsiuose lei kuose jis susidomėjo lietuvių baigė labai gerai. džiamais lietuviškais laikraščiais. tautos istorija, skaitė T. Narbutą, Per ketverius metus V. Pieta Todėl V. Pietaris 1891—1894 rinko padavimus, rašė eilėraščius. ris baigė ir medicinos mokslui, melais pirmuosius savo moksli 1870 m. V. Pietaris baigė gimna 1879 m. birželio 30 d. gavo gy nius ir beletristinius straipsnius ziją. Jo atestate, esant trijų ba dytojo pažymėjimą. Veda. išspausdino „Varpe" bei „Ūki ilį vertinimo sistemai, iš aštuo 1879 metų vasarą V. Pietaris ninke". Vėliau daugumą groži niolikos disciplinų vien tik grai atvyko dirbti į Demianską, kur nių kūrinių jis spausdino „Vie kų kalbos žinios įvertintos pa buvo paskirtas apskrities gydyto nybėje lietuvininkų" ir „Tėvynės tenkinamai, visų kitų — labai ju. Po keleto metų jis geresni į sarge". gerai. darbo ir gyvenimo sąlygų vilio Kaip jau minėta, V. Pietaris 1870 m. liepos 11 d. Varšuvos jamas su žmona ir dukrele per neapsiribojo vien grožinių kūri mokslo apygarda V. Pietariui, sikėlė į stambesnį Novgorodo nių rašymu, bet ir domėjosi įvai kaip Suvalkų gimnazijos auklėti gubernijos miestą — Ustiužną. riomis mokslo šakomis. Daugiau niui, paskyrė stipendiją studi Čia apie dvidešimt metų sia laiko ir jėgų jis skyrė Lietu juoti matematiką Maskvos uni dirbo zemstvos samdomu apskri vos istorijos problemoms tyrinė versitete. Rašytojo studijų me ties gydytoju. Be to rašytojas ti, o tai rodo ir jo pagrindiniai tais Maskvos universitetas gar mokytojavo Ustiužnos progimna literatūriniai kūriniai. Jau pir sėjo įžymiais profesoriais. Rusi zijoje. Su šiuo atkampiu Rusijos mieji spausdinti V. Pietario dar jos istoriją dėstė S. Solovjovas, imperijos miestu susijęs visas to bai buvo skirti Lietuvos istori gamtos mokslus — K. Timiriaze- limesnis V. Pietario gyvenimas, jai: „Senovės pinigai ir jų var
Edmundas MEDŽYS mas Kaimo kalėjime. Išėjęs iš kalėjimo toliau dirbo revoliuci nį darbą, už tai buvo persekio jamas, negalėjo gauti darbo, kaip komunistas buvo atleistas net nuo karinės tarnybos.
1985 m. gruodžio 1 d., eida mas 79-uoslus metus, mirė bu vęs VVU teisės fakulteto de kanas ir Ilgametis dėstytojas, revoliucinio judėjimo Lietuvoje dalyvis, respublikinės reikšmės personalinis pensininkas Ed mundas Medžys. , E. Medžys gimė 1907 m. lap kričio 23 d. Panevėžyje. Jau lankydamas gimnaziją jis Įsi jungė Į revoliucinį judėjimą. Būdamas LKJS nariu palaikė ryšius su Panevėžio komunis tais, gaudavo iš jų komunisti nę literatūrą, kurią platindavo moksleivių ir gyventojų tarpe. 1927 m. įstojęs į Kauno uni versiteto teisės fakultetą toliau tęsė revoliucinę veiklą, pri klausė studentų komjaunimo, o vėliau partinei kuopelei. 1930 m. LKP CK pavedimu įsteigus marksistinę studentų organiza ciją „Aurora" E. Medžys buvo vienas iš jos narių ir organiza torių. Po „Auroros" uždarymo 1931 m., LKP CK pavedimu jos nariai pradėjo leisti legalų marksistinį žurnalą „Žaibas", kurio leidėju ir redaktoriumi buvo E. Medžys. Fašistinės val džios karo cenzūrai konfiska vus žurnalą, E. Medžys kalina dai pas rusus ir lietuvius" („Var pas", 1891), „Lietuva pirm šimto metų" („Ūkininkas", 1893), „Šiau rinės ežios mūsų kunigaikštystės senovėje" („Apžvalga", 1893), „Lietuviai amžių glūdumoje" (1894) ir kt. Pastarajame darbe V. Pietaris, remdamasis kai ku rių lietuvių kalbos žodžių pana šumu j lotynų, sanskrito ir grai kų kalbų žodžius, nusprendė, kad lietuvių tauta senovėje gyvenusi iš pradžių Indijoje, vėliau Bal kanų ir Apeninų pusiasaliuose.— Būtina pažymėti, kad jis, gilin damasis į Lietuvos praeitį, susi pažino su įvairių epochų istorikų darbais, išstudijavo metraštinę medžiagą, suvokė archeologijos, etnografijos, numizmatikos reikšmę, o spręsdamas lietuvių tento i rtsiradįmo nrob’emą re ni: „i lyginamąja kalbotyra. Iš lie tuvių lyginamosios kalbotyros svarbiausias Pietario darbas — tai rankraštinės šimto lapų lietu vių, sanskrito, graikų, lotynu, vokiečių ir rusų kalbų lyginamo jo žodyno nuotrupos. Apskritai jo istorinės pažiūros buvo at mieštos fantazija ir romantinei pasaulėžiūrai būdingu naivumu. Ilgų metų Lietuvos istorijos studijos nulėmė, kad Vincas Pie taris, sekdamas H. Senkevičiumi, sukūrė pirmąjį lietuviška istorinį romaną „Algimantas, arba lietu viai XIII šimtmetyje". Šiame ro mane, nors ir mažai remdamassi istoriniais faktais, iis norėjo li teratūriškai pavaizduoti Lietuvos valstybės susidarymo procesą. Tačiau V. Pietario sukurtas XIII a. Lietuvos gyvenimas — tai idealizuotas, be istorinės perspek tyvos butaforinis reginys. Be to, autoriaus pasirinktas idiliškas bei iliuzorinis lietuvių gyvenimo
Atkūrus Tarybų valdžią Lie tuvoje E. Medžys Išrenkamas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduoto ju. Didžiojo Tėvynės karo me tais jis evakavosi Į šalies gilu mą, kur dirbo advokatu, vė liau dėstytoju lietuvių Juridi niuose kursuose, TSRS Teisin gumo liaudies komisariate Lie tuvos TSR teisininkų grupėje. Tarybinei Armijai Išvadavus Lietuvą E. Medžys grįžta į Vil nių Ir aktyviai įsijungia Į tei singumo organų darbą, paskiria mas LTSR Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotoju. Nuo 1945 m. E. Medžys pereina dirbti į Vilniaus universitetą Ir visą savo gyvenimą susieja su Universitetu, teisės fakultetu, dirbo teisės fakulteto dekanu, vyr. dėstytoju. Daugiau kaip trisdešimt metų velionis atida vė mūsų senajai Alma Mater, daug prisidėjo rengiant aukš tos kvalifikacijos teisininkus, Įnešė didelį indėlį vystant tel. sės mokslą.
E. Medžys buvo plačios eru dicijos teisininkas, kvalifikuotas specialistas, prityręs pedagogas, nuoširdus studentų draugas. Sa vo patyrimą perduodavo jaunes niesiems dėstytojams, turėjo di delį autoritetą tarp dėstytojų ir studentų.
Mirė taurios sielos, kuklus, darbštus, pareigingas ir kilnus žmogus, pulkus bendradarbis, jautrus auklėtojas. ,
Šviesus E. Medžio atminimas ilgai Išliks jį pažinojusių šir dyse. TEISES FAKULTETAS vaizdavimas ir tendencingas kitų tautų priešpastatymas mažina „Algimanto" išliekamąją vertę. Nežiūrint to, mes V. Pietario romaną turėtume laikyti, anot V. Mykolaičio-Putino „savotiška aušrininko vizija apie tuos lai kus". Be „Algimanto" istorine tematika Pietaris dar parašė dra mą ,Xova ties Zalgiriais" ir atskiras dalis iš „Atsiminimų". Anksčiau buvo minėta, kad V. Pietaris rašė apsakymus ir publi cistinius straipsnius. Jis paskel bė apie dvidešimt apsakymų („Silvestras", „Kreivos atžalos", „Irškus" , „Du žydu draugu", „Anuo metu", „Spragučio žiedas" ir kt.), kuriuose vaizdavo pasi turinčių Sūduvos valstiečių gyve nimą, pašiepė kai kurias jų bui ties yd is — girtavimą, tarpusa vio rietenas, pavydumą, gobšu mą, prietarus. Panašaus turinio buvo ir jo publicistiniai straips niai, išspausdinti įvairioje to meto lietuviškoje spaudoje. Sunkus ir alinantis darbas at siliepė V. Pietario sveikatai. Jis daug važinėjo po visą Ustiužnos apskritį, lankydamas ligonius, o vakarais dirbdavo prie rašomojo stalo. Vienos kelionės metu rašy tojas persišaldė ir nepagydomai susirgo. Mirė V. Pietaris 1902 m. spalio 3 d. Ustiužnoje. Nemaža V. Pietario rankrašti nio palikimo dalis yra saugo ma Universiteto mokslinėje bib liotekoje. Čia galima rasti roma no „Algimantas" rankraštinį va riantą, daugumos moksliniu dar bų rankraščius, V. Pietario bei jo šeimos rašytus laiškus Aleksand rui Dambrauskui-Jakštuį ir kt. Algimantas KATILIUS VVU MB rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkas
4 Tarybinis studentas
ATEINANČIŲJŲ NEGALIMA APVILTI Mus jaudina ne mažesni da lykai už tuos, kurie rūpėjo Platonui ar H. Hesei. Tik. mūsų pažinimo kelias savas. Be to, mes dar jauni. Ir interpretacija musų — nauja. Labai dažnai norisi paneigti tai, kas šventa, kad iš naujo įsitikintum — šventa. Kartais taip susipainioji, kad daraisi nebesupranta mas pats sau. Klausinėj! savęs — atsakyti negali. Paskui klausinėji Šekspyro ar Tolstojaus.. . Sugrįžti po tokių „dialogų" prie puodelio kavos be cukraus „Alumnate" arba kažkaip ne įprastai imi rymoti bendrabučio kambaryje prie keptuvės gra žiai paskrudintų bulvių.. . „Kas tau šiandien? Bloga nuo taika? Skauda kas?" — dar iš vienos pusės klausimas, ir nie kaip negali nuo jų pabėgti...
Nieko, rytoj — „Filologijos rudens" finalas. . . Ko mes ieškom verždamiesi į šią nepernelyg šventai ir didin gai atrodančią auditoriją? Vale rija, filologijos fakultetas pen ktas kursas: „Jau žinau, spėjau įsitikinti, kad čia neįmanoma nusivilti. Be to, tai yra toks nuostabus dalykas, kad sunku ir apsakyti: išeini — apmąsty mų po to dar visai savaitei..." Jolanta, istorijos fakultetas tre čias kursas: „Šitokio bendravi mo niekada nepakeis „bendra vimas su kultūra" kambaryje ar skaitykloje. . ." Rolandas, filologijos fakultetas pirmas
kursas: „Verta eiti jau vien dėl tų dviejų vaikinų, kurie taip gražiai sugeba pasišaipyti iš visų ir iš savęs“. Gintaras, trečias kursas: „Anksčiau vaka ro kvietimai buvo nemokami, dabar — jau net pusę rublio kainuoja. Bet ne tai svarbiau sia. Svarbiausia tai, kad audi torija kokia buvo anksčiau, to kia ir liko: neaišku, prieš kiek metų remontuota. O juk kiekvieną tokį vakarą sulaukia me svečių, jau gerai žinomų poetų. . Daiva, antras kur sas: „Visai nuostabu būtų, jei be kitų gerų dalykų, būtų la biau paisoma sceninės kultūros: kažin, ar prie Just. Marcinke vičiaus poezijos tinka sporti niai bateliai ir užsienietiškos emblemos..." Eugenija Ulčinai tė, filologijos fakulteto parti-
nės organizacijos sekretorė: „Šių vakarų populiarumas (no rinčių daug daugiau, negu ga lima sutalpinti auditorijoje) liudija, kad studentai nenusivylę tuo, kas čia vyksta, kad ir tikisi, ir laukia. O kad kar tais nesilaikoma sceninės kul tūros — kita problema. Ją bū tų galima suformuluoti kaip „jauno žmogaus psichologinės adaptacijos problemą" ar kaip kitaip. . . Patys vakarai priešta ringi: kartais vedantiesiems la biau sekasi, nei dalyviams, kartais atvirkščiai. Tačiau taip, kad nebūtų nieko gero, dar nepasitaikė. .." ,
Taigi, vėl kalbėjomės apie viską. Neturėtų pagrindo nei ketvirto kurso lituanistas Artū ras Judžentis (I žiuri prizas), nei pirmakursių filologių etno grafinio ansamblio merginos (II žiuri prizas), nei pirmakursė poetė Dalia Mikelevičiūtė (III, „Lelijos pumpurėlio", žiuri pri zas) sakyti, kad jų žodis nepa. siekė auditorijos, kad jie kal bėjosi tik patys su savimi. Ne liko publika abejinga nei pir makursei poetei Solveigai Dau. girdaitei, nei penktakursiams Daivai Urbanavičiūtei ir Romui Poderiui iš istorijos fakulteto, nei publikos prizus gavusiems Gintui Zabulėnui ir Robertui Daniui. „.Festivalis panašus į teatrą, į žaidimą", — kalbėjo Valdas Daškevičius. Tai tiesa. Įvairūs žanrai, įvairios formos, įvairios nuotaikos.. . Būtų įdomu, jei kas galėtų atidžiau paanalizuoti tokį reiš kinį, kaip padidėjusį jaunimo poreikį pasijuokti iš savęs. „Poezijoje atsirado naujas lyri nis (jau nebe visai tinkamas epitetas) herojus — ateinantis iš kaimo į miestą, iš lietuvių kultūros į pasaulio odvasinius lobynus, norintis ironizuoti, neigti save, savo gyvenimo pra smingumą (. . .)", — rašo Vir ginijus Gasiliūnas (Kklausti ir atsakyti. Literatūra ir menas, 1985 m. gruodžio 7 d.). Jau nimui visais laikais buvo bū dingas noras neigti, šaipytis iš savęs. Labai gerai V. Gasiliūno pastebėti reiškiniai galbūt ir lemia, kad atsiranda tam tik ras jaunimo skepticizmas, iš kurio geriausia išeitis — pasi juokti. Trys ankstesnieji šia festivalio vakarai, o taip pat ii finalas leidžia spėti, kad tas perėjimo iš kaimo į miestą, iš Lietuvos į pasaulį konfliktišku mas padeda atsirasti liaudies dainų, liaudies muzikos inter pretacijoms. Šiomis priemonė mis, pasirodo, galima labai pui kiai pasišaipyti iš savo taria, mo subtilumo, iš minčių ir jau smų grubumo, smulkmenišku mo, miesčioniškumo. Kaip tai pavyksta ketvirtakursiui Gin tui Zabulėnui konservatorijos studentų ansambliui, ketvirto kurso lituanistui Artūrui Judženčiui? Čia žiuri ir publikos nuomonės sutapo: Artūrui ski riamas pirmasis žiuri prizas. Netgi tie, kuriems buvo nejuo
JAPONIJA 1985-AISIAIS Kobės įžymybė yra didžiau sia pasaulyje dirbtinė sala, ku rią japonai, nukasę kalną, su pylė Ramiajame vandenyne ir joje 1981 m. įrengė ateities miesto miniatiūrą. Salą su Ko be jungia visiškai automatizuo tas elektrinis traukinys „Portlainer", kuriame viską, prade dant bilietų pardavimu, bai giant traukinio valdymu, atlie ka robotai ir ESM. Saloje įren gti modernūs tarptautinių Kon gresų rūmai, kuriuose vyko VI Pasaulinis segnetoelektrikų fizi kos kongresas. Tokie kongre sai nuo 1965 m. vyksta kas 4 metai ir jau antrąjį kartą Ja ponijoje. Kongresą, į kurį susirinko apie 400 fizikų iš 25 šalių, ati darė įžymus Tokijo universiteto profesorius T. Nakamura. Jis pa-
Tęsinys. Pradžia Nr. 37.
brėžė, kad segnetoelektrikai vis didesnį vaidmenį vaidina mokslo ir technikos progrese, vis la biau diegiami į elektronikos ir informatikos priemones. Japo nijos Mokslo Tarybos, kuri koordinuoja visus mokslinius tyrimus ir yra jungiamoji gran dis tarp mokslo organizacijų ir vyriausybės, prezidentas prof. I. Kondo, Japonijos fizikų drau gijos prezidentas prof. A. Mitsuisis grynosios ir taiko mosios fizikos tarptauti nės Tarybos prezidentas prof. R. Kubo ir vienos iš šios Ta rybos komisijų prezidentas Ju goslavijos akademikas R. Blincas pabrėžė segnetoelektrikų reikšmę šiuolaikiniam mokslui ir technikai ir svarbų Japoni jos mokslininkų indėlį tiriant ir ypač diegiant segnetoelektrikus į naująją techniką. Japonai to bulai išmoko gaminti sudėtin gas puslaidininkines integrali
nes schemas. Tačiau elektroni kos ar technikos įrenginiams neužtenka vien integralinių schemų — reikia daugelio kitų elementų ir jei bent vienas iš jų bus didelis — prietaisas bus didelis. Japonai gal būt labiau už kitus žiūri į perspektyvą ir įžvelgia segnetoelektrikų gali mybes miniatiūrizuojant dauge lį elektronikos ir technikos ele mentų. Penkias dienas dvidešimtyje sekcijų Kongreso dalyviai keitėsi nuomonėmis apie segnetoelektri kų teorijos ir fazinių virsmų, ku rių dėka atsiranda segnetoelektra, lydima daugelio unikalių kristalų savybių, problemas, segnetoelekt rikų optinius ir mikrobangius tyrimus, ių piroelektrines, pjezoelektrines. feroelastines, elekt ra- ir akustooptines savybes ir jų praktinį taikymą, polimerinius ir skystuosius segnetoelektrikus, dipolinius stiklus, segnetoelektros
kinga, priversti susimąstyti: „Nejaugi šokiruojantis neįpras tumas tapo pagrindiniu vertini mo kriterijumi?" Matyt, kad ne. Gal kartais ir gerai, kad ne visiems juokinga. Beje, čia yra dar vienas niuansas: Artūro Judženčio „kultivuojamai" sri čiai ne vis viena, kuriuo pro gramos numeriu bus jo pasiro dymas (kada ir po ko).. . Kad iš tiesų pasirodytų tikra (Artū ras: „Nesvarbu, kad nerimta, — svarbu, kad tikra"). Geras meno kūrinys turi būti tarsi savotiškas gyvenimo kon centratas. Šitokio „koncentrato" bruožų matyt privalo turėti ir geras „Filologijos rudens" va karas. Ir jumoras, ir poezija, ir muzika, ir istorija, ir įvairūs šių dalykų „simbiozės" variantai — kO gero kaip tik šitokia pro grama ir yra pats geriausias
dys. Ir gerai, kad šalia trapaus, nuoširdaus Dalios Mikelevičiūtės poetinio pasaulio atsiranda kitas — tragikomiškas Vytauto Landsbergio ir Liudviko Jaki mavičiaus pasaulis, aburdiškas ir besišaipantis iš absurdo, o šalia jo — poetas Sigitas Geda taria: „Būti savimi — tai rū
ir superlaidumo sąryšį, nebendramates fazes kristaluose, kai dingsta transliacinė simetrija ku ria nors kryptimi ir atsiranda naujos savybės, kvantinius ir ki tus efektus segnetoelektrikuose. Apie segnetoelektrikų mikroban gius tyrimus Vilniaus universite te pranešimą, paruoštą kartu su fiz.-mat .kandidatais A. Brilingu, V. Kalesinsku, V. Paprotnu, skai tė ir šių eilučių autorius. Daugelio šalių firmų atstovai pranešė apie sukurtus naujus elektronikos įrenginius, panau dojant segnetoelektrikų piro elektrines, pjezoelektrines, di elektrines, elektrooptines ir ki tas savybes. Segnetoelektrines medžiagos sparčiai diegiamos į medicininę elektroniką, kosminių ryšių sistemas, superaukštų daž nių techniką. Kongreso metu 13 Japonijos stambiausių firmų de monstravo dešimtis naujų elekt ronikos ir naujosios technikos įrenginių, sukurtų iš segneto elektrikų.
Prof. dr. Jonas GRIGAS
pintis kitais", savo poezija mums duodamas Lietuvos Žmo gaus istorijos pamoką. .. Kitais metais dabartiniai penk takursiai: Aurelijus Katkevičius, Valdas Daškevičius, Robertas Danys, Liudvikas Jakimavičius jau tebus „Rudens" svečiai. Mes įpratome matyti juos sce noje klausiančius ir atsakančius, besimokančius pažinti, suprasti, supratusius, pažinusius ir jau galinčius išmokyti. Jie negalėjo ir nenorėjo, nesiekė atsakyti į visus mums ir jiems rūpimus klausimus, palikdami juos atei nantiems. Penktakursiai išeina — pirmakursiai ateina. Daug pirmakursių žiūrovų salėje. Dažnai dar neturinčių nusisto vėjusios, tvirtos nuomonės, ne spėjusių suprasti, ko nori, sie kia. . . Jų negalima apvilti. Ei nant į sceną reikia galvoti ir
mokti nenuobodžiai ir atsakin gai kalbėti apie viską. Juoktis — taip pat. Rasa TAMONYTE Virgilijaus USINAVlClAUS nuotraukose: G. Zabulėno ir R. Danio duetas, draugiškas pokal bis — G. Stukalinas ir V. Vai tkevičius, salėje — juokas ir susimąstymas.
Skelbimai Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830501, išduotą MF studen tei Odilijai JONUŠAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810636, išduotą MF studen tei Birutei VALUŽYTEI, laikyti negaliojančiu.
Fizikos fakulteto penkto kurso antros grupės studen tai nuoširdžiai užjaučia Jo lantą JANUŠIENĘ dėl tėvo .nirties.
—--------------------------------Prekybos fakulteto Preky bos ekonomikos katedros darbuotojai nuoširdžiai už jaučia vyr. dėstytoją Juliją NARKUNIENĘ dėl motinos mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. nr. 2875. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 16522. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 «Cob6tckhh cryAeHTn — opraH nap-rnoMa, peicropaTa, KOMHTeTa KOMcoMOAa, npotpKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacuoro 3uaMeHH it Ąpyx6u HapoAOB BHAbHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. Kancyxaca. Ha ahtobckom HaUKe. PeAaKTop A. AnnniTac.
Redaktorius A. LIPSTAS