f4
visą sAną PRotcrAnahvicnvKires!
canj/Binis scu nencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
IŠVYKA I KIJEVĄ .Praėjusį mėnesį Kijevo valsty binio kultūros instituto infor matikos katedros kvietimu is torijos fakulteto SMD informa tikos problemų tyrimo būrelio aktyvistai turėjo galimybę su sipažinti su kijeviečių moksli niais darbais, juos dominančio mis problemomis, SMD veiklos planavimo, organizavimo tvar ka, pasidalinti savo darbo pa tyrimu. Su dideliu susidomėjimu kijeviečiai studentai ir SMD vei klos organizatoriai išklausė bū relio pirmininkės L. Banytės pranešimą apie būrelio veik lą, mokslo tiriamųjų darbų
problematiką, kasmet organi zuojamas SMD konferencijas, mokslinių pranešimų recenzavimo tvarką, būrelio istoriją. Kultūros instituto studentai, papasakojo apie savąją moky mo įstaigą, parodė naująjį ins tituto korpusą, supažindino su instituto biblioteka. Aplankėme Lenino . muziejų, vieną žymiausių šalyje Didžio jo Tėvynės karo paminklą-muziejų, žavėjomės senaisiais Ki jevo soborais. Dar ilgai dalinsimės iš Kije vo parsivežtais prisiminimais. Audrė GERULAITYTĖ, Laima BANYTĖ
SVARSTYTI NEPAZANGUS Gerai mokytis — svarbiausia studento pareiga. Deja, dar ne visi įsisąmonina šią, atrodytų ne ginčijamą tiesą. Rudens semest ras artėja į pabaigą, sesija ne už kalnų, o dalis studentų ne skuba laikyti koliokviumų, ku riuos grupės draugai jau seniai išlaikė, atsiskaitinėti už savava liškai praleistas pratybas, nelan komas paskaitas. Štai su tokiais studentais, nedarančiais garbės fakultetui, ir kalbėjosi MF mokymo-auklėjimo komisija, kurios posėdyje dalyvavo ir fakulteto komjaunimo komiteto sekretorė A. Rožukienė, liaudies draugovės štabo viršininkas D. Tolutis, kom jaunimo komiteto narė, atsakin ga už darbą su pirmu kursu, R. Svičiulytė bei SMD tarybos pir mininkas A. Jazukevičius. Kaip pažymėjo fakulteto mokymo-aufclėjimo komisijos pirmi-
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4
i
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4
J
f 4 4
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
4 t f 4 4
* 4 4
*
Nr. 39(1338)
4 4 4 4 4 4
J J ; 4
1985 M. GRUODŽIO 24
ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
\
4
w ■*. -w. w ■
Sesijai artėjant Gal ir nevertėtų grįžti prie praėjusių metų, bet ne itin geri žiemos sesijos rezultatai byloja, kad nebuvo tinkamai jai pasi ruošta. Todėl dar kartą žvilgtelė kime j praėjusių metų žiemos se sijos rezultatus. Geriausias pa žangumas buvo teisės fakultete 99,34 proc., blogiausias — medi cinos fakultete 85,41 proc. Atsi žvelgdami j šiuos rezultatus ban dysime numatyti busimosios se sijos rezultatus. Jie didele dalimi priklausys nuo paskaitų lankomumo, todėl medicinos fakultete yra ypač kontroliuojamas seniūnų darbas. Kiekvieną savaitę dekanate yra užpildomi lankomumo žurnalai.
tafai būtų paskelbti visiems stu dentams ir dėstytojams. Vietos stendui pakabinti yra, bet... iš kur gauti stendą? Teisės ir istorijos fakultetų pa žangumas praeitą žiemos sesiją buvo aukščiausias. Kas gi lėmė tai? Istorijos fakulteto prodekano doc. S. Jegelevičiaus žodžiais ta riant — lėmė „gražus studentų požiūris j studijas". Aišku, vien tik tokio požiūrio maža. Reikia, kad ir dėstytojai patys būtų su interesuoti, jog neišlaikiusieji eg zaminų studentai laikytų juos se sijos metu, o ne atidėtų perlaiky mus kitam semestrui. Todėl dekanatams reikia stiprinti darbą su katedrų vedėjais bei dėstyio-
kymo auklėjimo komisijos turi daug darbo: fakultetuose turi būti organizuojami grupių kom jaunimo susirinkimai, kurių metu studentams, ypač pirmakursiams, būtų patariama, kaip geriau pasi ruošti sesijai. Vertėtų, kad šiuo se susirinkimuose dalyvautų psi chologai, medikai, kurie patartų, kaip planuoti laiką sesijos metu, pakalbėtų apie mitybos, miego reikšmę.
Praleidinėjantys paskaitas studen tai svarstomi dekanato gamybi niuose susirinkimuose, kurie vyk sta kas savaitę. Nelankantiems paskaitų neskiriama stipendija. Medicinos fakultete nuolat vyks ta kontroliniai žinių patikrinimai. Jų rezultatai, blogai besimokan tys studentai irgi svarstomi gamy biniuose susirinkimuose. Yra iš aiškinamos blogo mokymosi bei neiankymo priežastys, ir ne kiek vienas studentas yra baudžiamas — gal paprasčiausiai jam reikia padėti?
jars, kurie nerefai neleidžia per laikyti egzaminų paskutinę sesijos savaitę, o nukelia juos į kitą pusmetį. . Tačiau negvildenkime proble mos vienpusiškai. Žinia, yra tokių studentų, kurie patys, savo noru „atsikelia” egzaminų perlaikymą vėlesniam laikui — šiaip ar taip jau skola ir koks skirtumas, kada tu ją išlaikysi. „Pavargau" — sa ko studentas, „noriu pailsėti". Ar negalėtų tokiam „pavargu siam" studentui padėti draugai — pakonsultuoti, paaiškinti? Ir dar: kaip suprasti studentą, kuris neatvyksta į egzaminą? Sa ko: „nespėjau pasiruošti, nueisiu perlaikyti". Bet nejaugi tai pa teisinama priežastis? Mokytis rei kėtų ne tik per sesiją, bet viso semestro metu. Turime pasiūlymą dekanatams — ar nevertėtų studentams, neatvykusiems pirmą kartą į egza miną be pateisinamos priežasties, neskirti stipendijos, nežiūrint į tai, kaip jis išlaikys egzaminą perlaikymo melu. Ruošiantis sesijai fakultetų mo
sijos darbo baras yra padėti vai kinams, grįžusiems iš Tarybinės Armijos. Juk ne visi jie į Univer sitetą sugrįžta rugsėjo mėnesį, o sesija — visiems vienu laiku. Ir visos šitos problemos gula mokymo - auklėjimo komisiją, kurią sudaro ne kas kita, kaip studentai. O jiems mokytis irgi reikia. Padėti čia galėtų kiek vienas dėstytojas. Pavyzdžiui, jei dėstytojas pats patikrintų seniū nų sąžiningumą, žymint dalyvavi mą paskaitoje, mokymo auklėji mo komisijai nereikėtų taip daž nai daryti reidų į paskaitas. Tuo labiau, kad dažnas dėstytojas piktinasi, esą trukdoma paskaita, o ir patys tikrintojai praleidžia užsiėmimus. Paliestos toli gražu ne visos problemos. Bet manome, kad ir šios pastabos paskatins studen tus tinkamai ruoštis artėjančiai sesijai.
Pasiruošti sesijai padeda taip vadinama kontrolinė sesija. Ji pa skatina studentą pagilinti atitin kamų disciplinų žinias. Bet ar visuose fakultetuose j ją rimtai žiūrima? Kitas mokymo auklėjimo komi
ninkė N. Litvinaitytė, šio posė džio tikslas — išaiškinti priežas tis, dėl kurių studentai laužo akademinę drausmę, nepakanka mai rimtai žiūri į studijas, ir už kirsti tokiems reiškiniams kelią. Posėdžio metu buvo kalbėta su kiekvienu studentu, stengtasi padėti suprasti, kad aplaidus po žiūris į mokslą jų anaiptol ne puošia. Nepažangiems studen tams buvo pareikštas įspėjimas, duotas terminas likviduoti sko las. Nutarta informuoti jų tėvus. MF mokymo-auklėjimo komi sijos narių nuomone tokie svars tymai, ypač artėjant sesijai, duo da nemaža naudos ir pačiai ko misijai. Čia išryškėja jos darbo trūkumai, kyla nauji sumanymai dėd darbo metodų ir formų.
Arūnas GRIGAITIS MF studentas
KVIEČIAME PAKELIAUTI! Gruodžio mėnesį studentų profsąjungos prezidiumo posė dyje buvo patvirtinta naujai įsteigta turizmo ir kultūrinių ryšių komisija, kurios pagrin diniai uždaviniai — paruošti ir sudaryti sutartis su kitomis ša lies aukštosiomis mokyklomis, atostogų metu keistis turistinė mis grupėmis, organizuoti turi ningą atvykstančių grupių kul tūrinę programą, sudaryti su tartis su Lietuvos TSR Revoliu cijos, Istorijos ir etnografijos muziejais, Parodų rūmais ir t. t. Tai reiškia, kad visos profkomiteto rengiamos ekskur sijos bus nemokamos. , Nuo seno glaudūs ryšiai mus sieja su Maskvos, Leningrado, Kijevo, Lvovo, Užgorodo, Tali no, Jerevano aukštosiomis mo kyklomis. Šiais metais pasirašy tos sutartys su šių mokyklų profsąjungos komitetais. Žie-
mos atostogų metu Universite to studentai galės nuvykti j Taliną (organizuojama 25 žmo nių grupė), Maskvą (dvi grupės, 30 žmonių), Leningradą (dvi grupės, 25 žmonės), Kijevą (25 žmonių grupė), Lvovą (dvi gru pės, 35 žmonės), Jerevaną (15 žmonių grupė), Užgorodą (6 žmonių grupė). Mūsų studentų laukia ekskursijos, susitikimai su kolegomis, jų paslaugoms siūlomos aukštųjų mokyklų poilsinės-sportinės bazės. Fakulte tų profbiurų pirmininkai priima kolektyvines ir individualias paraiškas. Išsami informacija teikiama telefonu 62-60-04. Ti kimės, kad norinčių turiningai praleisti žiemos atostogas ne trūks.
SODININKŲ DĖMESIUI! WU sodininkų bendrijos „Šilas" narys V. Kazakevičius perduoda jam priklausantj sklypfTT su vaismedžiais, bei vais
krūmiais. Namelio nėra. Norin čius, prašome kreiptis telefonu 62-16-45.
VU STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS
VALDYBA
Medicinos fakulteto partinio biuro akademinė komisija bei fakulteto mokymo-auklėjimo ko misija daug dėmesio skiria stu dentų pažangumui bei lankomu mui. Kartu su dekanato atstovais mokymo-auklėjimo komisija svar sto nedrausmingus ir nepažangius studentus. Tačiau gal vertėtų at kreipti dėmesj į tokią problemą — mokymo-auklėjimo komisija neturi fakultete savo stendo, kur
mokymo auklėjimo komisijos nuo
baudos, reidų, patikrinimų rezul-
Nida DILYTĖ VU mokymo-auklėjimo komisijos pirmininkė Audriaus BAJORINO nuotr.
2 Tarybinis studentas
GERIAUSIA. TEISĖS FAKULTETE A
AKADEMINĖ
šiltas savitarpio pagalbos ir draugiškumo jausmas suvienijo TF ketvirto kurso ketvirtos grupės studentus. „Mums visada padeda tarpusavio supratimas, bendri in teresai, jumoro jausmas", — kal ba grupės komjaunimo sekretorė Galina Rumianceva. šiai grupei jau antri metai suteikiamas ge riausios fakulteto grupės vardas. Grupės darbo pagrindas — principingumas ir disciplina, nuo latinis darbas siekiant žinių. „Tik taip jgyjama visa, apie ką svajo ta", — tokia grupės seniūno A. Kviatkovskio nuomonė. Grupėje penki mokslo pirmū nai, o bendras pažymių vidurkis — 4,54. Už gerą mokymąsi ir ak tyvią profsąjunginę veiklą 1985 metais grupė buvo* apdovanota rektorato diplomu. Pasiekti gerų rezultatų padeda ir studentų vei kla mokslinėje draugijoje. Geriau sios TF grupės atstovai skaitė pranešimus Rygoje, Tartu, Mask voje. Sverdlovske įvykusioje vi sasąjunginėje teisininkų olimpia doje teisė ginti VVU TF garbę
GRUPĖ A
suteikta taip pat šios grupės stu dentui S. Grigorjevui. Bet ne tik mokymuisi skiria studentai savo jaunatvišką energi ją. Grupės aktyvas subūrė neabe jotinai gabių ir išradingų žmonių kolektyvą. Komjaunimo sekreto rė G. Rumianceva, profsąjungos organizatorė T. Rusenko, H. Jaglinskis mano, jog daina ir sąmo jis — nuolatiniai grupės palydo vai, yra ir daugelio pergalių šal tinis. Su pasididžiavimu sklaido jie nuotraukų albumą, kuris įam žino neužmirštamas studijų aki mirkas, jumoro vakarų vaizdus. Juk grupė juose pelnė prizines vietas. Kiekvienam studentui tei sininkui neblėstantį įspūdį palie ka Teisininkų diena. Praėjusią šventę praturtino ir ketvirtojo kurso ketvirtosios grupės studen tų pasiūlymai. Grupė džiaugiasi darbo rudens talkose rezultatais. Jos pagalbą nuimant derlių įver tino ir LLKJS Šakių rajono komi tetas, apdovanojęs grupę garbės raštu. Snieguolė NAVICKAITĖ
lUiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiĮiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiii
KONKURSO „UŽ PAVYZDINGĄ
BUITĮ
BENDRABUČIUOSE“
NUOSTATAI Konkursą organizuoja studen tų profsąjungos komiteto suda ryta komisija. Vertinama:
1. Organizacinis čio tarybos darbas:
bendrabu
a) bendrabučio tarybos kumentacija — iki 80 tšk.
do
b) kambario pasų kontrolė — iki 15 tšk.
c) studentų budėjimas bend rabutyje — iki 60 tšk. 2. Auklėjamasis kultūrinis dar bas: a) susitikimai su darbo, mo kslo pirmūnais. Didžiojo Tėvy nės karo dalyviais — 50 tšk. b) teminis vakaras — iki 50 tšk. Pastaba: už kiekvieną pla nuotą, bet neįvykus) renginį nubraukiama po 30 tšk. 3. Sieninė spauda ir vaizdinė agitacija: visuomeninės politinės at ributikos panaudojimas vaizdi nei agitacijai: a) šūkis — už kiekvieną po 10 taškų, b) literatūrinis sienlaikraštis — iki 20 tšk. c) satyrinis laikraštis — iki 20 tšk. d) fotostendas — iki 30 tšk. e) sanitarinio švietimo sten das — 20 tšk. f) sporto stendas — iki 20 tšk. g) ekspozicija — iki 40 tšk. 4. Tvarka: a) virtuvėse ir dušuose — iki 50 tšk. b) fojė ir skaityklose — iki 20 tšk. 5. Sportinis darbas:
a) sportinis renginys bend rabutyje iki 40 tšk. b) sportinis renginys tarp bendrabučių — iki 60 tšk. 6. Kova su bendrabučio vi daus tvarkos taisyklių pažeidė jais: a) girtavimo atvejai, išaiškin ti bendrabučio tarybos, kai pažeidėjai buvo perduoti fatų profsąjungos komitetui, pakulteto profbiurui arba studenteikus išrašą iš protokolo — po 100 tšk., išaiškinti kitų ko misijų — minus 50 tšk. b) nebudėjimo bendrabutyje atvejai, išaiškinti bendrabučio tarybos, kai pažeidėjai buvo apsvarstyti bendrabučio tarybo je — po 30 tšk., išaiškinti kitų komisijų — minus 30 tšk. c| kiti pažeidimai: virtuvių netvarkymas — minus 10 tšk. rūkymas — minus 20 tšk. (išaiškinti tarybos — atitinka mai plius 10 ir plius 20 tšk., jei pažeidėjai buvo perduoti fakulteto profbiurui ar studen tų profsąjungos komitetui, pa teikus išrašą iš protokolo.). PASTABA: bendrabučio tary ba, nustačiusi vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą turi pažei dėją svarstyti tarybos posėdyje. Pažeidėjus, nebudėjusius virtu vėje du kartus ar prie įėjimo vieną kartą be pateisinamos prie žasties, privalo svarstyti posė dyje, po to perduoti svarstyti fakulteto profbiurui. VU STUDENTŲ PROFSĄ JUNGOS KOMITETO BUITI NĖ KOMISIJA
BENDRADARBIAUJA MEDIKAI Universiteto medikai nebe pir mus metus bendradarbiauja su Erfurto Medicinos akademijos personalu. Šiemet pasidalinti darbo patirtimi { Erfurtą buvo nuvykusi VU gydytojų tobulini
Su kolegomis iš Erfurto
mosi fakulteto rentgenologijos katedros profesorė Aldona Bartusevičienė. Štai, ką ji papasa kojo mūsų neetatinei korespon dentei Sofijai STANEVIČIŪTEI: — Viešnagės metu stebėjau erdemijos Radiologijos klinikos furtiečių darbą Medicinos aka-
moje. Baigęs vidurinę mokyklą, pradėjo dirbti Muromo geležin kelio depe tekintojo padėjėju. Vėliau mokėsi Maskvos—Kaza nės geležinkeliečių technikume, kurį baigęs įstojo į Maskvos D. Mendelejevo Chemijos technolo gijos instituto mechanikos fakul tetą. Nuo 1931 m. jis mokosi šio instituto kompresorių katedros aspirantūroje. 1932 m. gabus as pirantas pakviečiamas dirbti Ma skvos chemijos pramonės ma šinų gamybos mokslinio tyrimo instituto direktoriumi. Šis insti tutas, vadovaujamas A. Michailovo, greitai tapo viena iš stam biausių šalies mokslinio tyrimo
tūra, padedanti geriau nustatyti diagnozę, greičiau aptikti ligą. Ne tik domėjausi šeimininkų darbais, bet ir padariau praneši mą apie mūsų medikų moksli nius laimėjimus elektrorentgenobronchografijoje, elektrografijos pritaikymą diagnozuojant lėtines
tulžies takų ligas. Radiologinės klinikos gydyto jai praktikai ir pedagoginis per sonalas susidomėjo elektrorentgenografijos pritaikymu klinikinėje praktikoje, diagnozuojant vidaus organų, kaulų, sąnarių bei kitas ligas. Klinikos direktorius profe sorius F. Glazeris ir kiti specia listai panoro aplankyti Vilniaus klinikas ir praktiškai susipažinti su šiuo diagnostiniu metodu. Kartu su Erfurto medicinos akademijos specialistais R. Kacheliu ir H. Riteriu paruošėme mokslinį straipsnį „Apie kai ku rių supraaortinių kraujagyslių susiaurėjimų perkutaninį išplėti mą". Tai — aštuonerių metų bendradarbiavimo rezultatai. Straipsnį numatyta publikuoti mūsų respublikos medicinos pe riodikoje. Aplankiusi Gėtės ir Šilerio operos teatrą Veimare, Eizenacho miesto muziejų, apžiūrėjusi Erfurtą, nepamiršau papasakoti svetingiesiems šeimininkams apie Vilniaus miesto ir Universiteto senąją bei naująją architektūrą, demonstravau skaidres. Su dide liu džiaugmu pranešiau apie Universiteto apdovanojimą Eu ropos aukso medaliu už pamin klų apsaugą.
llllllilIlIlIlIlIHlIllllllllllllllllllllllllllIlllllllllllllllilIlIlHllllllllllllllIlllllllllilIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlJllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIK
Studentiška vasara. .. Kokia ji nuostabi, nepakartojama ir trumpa. Dabar gera prisiminti. Neišdildomi įspūdžiai, dienos ir naktys praleistos kartu... Bet geriau pradėti viską iš pradžių. Birželio trisdešimtą dieną penkiasdešimt jaunų žva lių žmonių atbildėjo į Kataučizną. Tai ir buvom mes, „Polinomo" būrio narės. Su mumis atvyko ir du nepilnamečiai — Olegas ir Andrejus, patikėti mums auklėti. Ūkio vadovybė laukė mūsų, todėl įsikurti netrukome. Gavo me viską, kas būtina gyvenant bendrabutyje. Aprūpino spec. rūbais, davė net skraistes nuo lietaus apsisaugoti. Po savaitės ūkio komjaunuoliai atgabeno sporto inventorių. Taigi, įsikū rėme kuo puikiausiai. , Tiesa, pirmosiomis dienomis dirbti bu vo nelengva. Visą dieną kepina saulės spinduliai, o mes su kauptukais aplink agurkus klapt, klapt. Staiga saulė din gsta, ir nežinia iš kur atsiradęs lietus nuprausia, o mes vis tiek nuo agurkų neatsitraukiam. Grįžtam po darbo — kam nugarą skauda, kam ant delnų pūslės, o kas ir pajudėti ne gali. Tačiau negi dejuosi, kai reikia stovyklą puošti, kad ir svečius priimti nebūtų gėda. Šiems darbams šauniai vadova vo komisarė Aušra. Netrukome papuošti aplinką, pakabinti stendus, įsirengti štabą. O die nos bėgo. Atrodo, ir darbas ne be toks sunkus pasidarė, ir va karai įdomesni tapo. Puikiai vyko stovyklos atidarymas.
INFORMATIKOS PRADININKO JUBILIEJUS Vienas iš dažniausiai minimų autorių „Informatikos įvado" ir „Mokslinės-techninės informaci jos sistemų" disciplinose yra A. Michailovas. Siu metų gruo džio mėnesį Sąjunginio moks linės - techninės informaci jos instituto direktoriui, informa tikos pradininkui mūsų šalyje, trijų monografijų bendraautoriui, keturių Lenino, Spalio revoliuci jos, Darbo Raudonosios Vėliavos, „Garbės ženklo" ordinų kavalie riui, profesoriui A. Mlchailovui sukako 80 metų. A. Michailovas gimė 1905 m. gruodžio 6 d. Maskvos—Kazanės geležinkelio stoties mašinisto šei
diagnostinlame, rentgenodlagnostikos, angiografinlų tyrimų, bran duolinės medicinos bei rentgenoterapijos skyriuose. Juose gerai organizuotas darbas, nauja rentgenologinė ir radiologinė apara
ištaigų. 1937 nr. A. Michailovas vy riausybės kvietimu pereina dirb ti į TSRS Liaudies Komisarų Ta rybos Gynybos komitetą. Reor ganizavus Tarybą, 1939 m. pa skiriamas vienos stambiausių ša lyje Kazanės aviacijos gamyklos direktoriumi. 1942 m. paskiria mas dirbti Maskvos S. Ordžonikidzės aviacijos instituto direkto riumi 1946 m. A. Michailovas tapo TSRS Aviacijos pramonės ministro pavaduotoju, o 1947 m. pradeda dirbti TSRS Ministrų Ta rybos Atradimų ir išradimų ko miteto pirmininku. 1953 m. mok slininkas sėkmingai apgynė tech
Kiekviena brigada parodė pro gramėlę, prisidėjo ir vietinis jaunimas. Bendros sportinės varžybos, bendri poilsio vaka rai. Susidraugavome taip, kad atrodė, jog visi rūpesčiai ir džiaugsmai bendri. Susidraugavome ir su netoli
▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼’
VVU...
SŽB... AAAAAAAAAAA esančio Kudirkos Naumiesčio vaikų darželio auklėtiniais. Daug meilės darbui, išradingu mo parodė mergaitės, megzda mos servetėles, piešdamos šven tinius plakatus, siūdamos dra bužėlius lėlėms. Surengėme ap rengtų lėlių parodėlę. Smagu buvo prisiminti vaikystę. Padėjome ir vidurinei mo kyklai. Komisarė daug vargo, darydama trafaretus, po to ra šydama ant drobės žodžius lie tuvių kalbos kabinetui. Antrąjį mėnesį pasikeitė dar bai. Prie žirnelių plušom, o nuo rugpjūčio vidurio ir agur kus skinti pradėjome. Išmoko nikos mokslų daktaro disertaciją ir 1956 m. pradėjo dirbti Sąjun ginio mokslinės-techninės infor macijos instituto direktoriumi. 1948 m. profesorius A. Michai lovas pradėjo publikuoti moksli nius darbus informatikos teorijos srityje, o 1965 m. kartu su ben draautoriais R. Giliarevskiu ir A. Ciomu išleido monografiją „Mokslinės informacijos pagrin dai", kurioje supažindina su nau ja moksline disciplina — moksli nės Informacijos teorija, jos me todika ir organizavimu. 1968 m. monografijos autoriai ją patobu lino, naujai suformulavo pagrin dinius teiginius. Tais pačiais me tais pasirodė naujas monografi jos leidimas „Informatikos pag rindai".
me tokių darbų, kokių anksčiau neteko dirbti. Keleto dienų už darbį paskyrėme XII Pasauli niam jaunimo ir studentų festi valiui, Gagarino miesto staty bai, Kapsuko vaikų namams. Pasikeitė ir mūsų vakarų tu rinys. Ruošėmės vienam sąskry džiui Prienuose, kitam —- prie Podvarko ežero. Daug rūpesčių, reikalų. Didelės energijos bei fantazijos reikėjo tomis dieno mis. Rinkome stovyklos Mis, kuriai teko atlikti įvairiausias užduotis.. . Surengėme ir vasa ros šukuosenos konkursą.. . Il gai nepamiršome įdomaus susi tikimo su Kataučiznoj gyve nančiais Didžiojo Tėvynės karo veteranais, papasakojusiais apie nueitą garbingą kovų kelią. Skambėjo tą vakarą eilės, dai nos, skirtos kariams, kritusiems už mūsų šviesią ateitį. Nepastebėjome, kaip prabė go tie du darbo mėnesiai. Gai la buvo skirtis su ūkio žmonė mis, kad ir trumpam išsisklai dyti po įvairiausius Lietuvos kampelius. Daug gerų žodžių pasakė mums kolūkiečiai atsi sveikinant, o mes jiems palinkėjom, kad ūkio aruodai visada būtų pilni. „ Vasaros aidai vis tolsta. Bet prisiminimai, įspūdžiai vis dar neišblėsta. Dar gali išgirsti tyliai niū niuojant žodžius tokios artimos ir mielos dainos žodžius: „VVU. . . SŽB... vivat „Polinomas", vivat Kataučizna. .."
Virginija JARAMAVICIOTE MaF n kurso studentė
Viename iš paskutiniųjų straips nių „Apie mokslinės informaci jos ateitį" A. Michailovas kal ba apie loginių automati zuotų informacijos siste mų kūrimo galimybes, būtinybę giliai tyrinėti mokslo loginę stru ktūrą ir mokslinės komunikacijos dėsningumus, prognozuoti socia linių reiškinių, jų mokslinės in formacijos raidą, pasitelkus šiuo laikinę elektroninę skaičiavimo techniką, išplėsti mokslinės in formacijos socialinę bazę. Profesorius A. Michailovas — geras mūsų respublikos informa torių draugas, daug kartų daly vavo LTSR mokslinės-techninės informacijos konferencijose, ku riose skaitė pranešimus. Birutė BODAPAITE
3 Tarybinis studentas
BENDROJI DALIS
1. Šie nuostatai sudaryti va dovaujantis „Įmonių ir organi zacijų darbuotojų premijavimo už naujosios technikos sukūri mą ir Įdiegimą nuostatais", pa tvirtintais TSRS Ministrų Tary bos valstybinio darbo ir darbo užmokesčio klausimų komiteto ir VPSCT Prezidiumo 1964 m. gruodžio 26 d. nutarimu Nr. 597/P-27 ir TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos 1983 m. kovo 17 d. raštu Nr. 96-07-141/6 „Apie lėšų premijavimui už naujosios technikos sukūrimą ir įdiegimą sudarymo ir panaudojimo tvar ką". 2. Premijavimo tikslas — ma terialiai skatinti aukštosios mo kyklos mokslinio tyrimo darbų vykdytojus kurti ir diegti liau dies ūkyje efektyvią naująją techniką. 3. Premijavimo lėšos numato mos probleminių laboratorijų ir mokslinio tyrimo sektorių (mo kslinio tyrimo dalių) biudžeto išlaidų ir specialiųjų lėšų pa jamų-išlaidų sąmatose ir netu ri viršyti 8 proc. bendro pla ninio darbo užmokesčio fondo. 4. Lėšos premijavimui yra atskaitomos kiekvieno ketvirčio pabaigoje nuo patvirtinto dar bo užmokesčio fondo sumos. 5. Premijavimui lėšos pa skirstomos taip: 5. 1. 50 proc. atskaitoma į Lietuvos aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo ministeri jos centralizuotą fondą. 5. 2. 50 proc. paliekama au kštosios mokyklos žinioje, iš kurių sudaromas premijų fon das už naujosios technikos su kūrimą ir Įdiegimą.
6. Premijos iš aukštosios mo kyklos fondo lėšų skiriamos už sėkmingai bei nustatytu laiku atliktus ir Įdiegtus naujosios technikos darbus, įtrauktus į aukštosios mokyklos mokslinio tyrimo darbų planą, ir gavus moksliniu, gamybiniu bei eko nominiu požiūriu reikšmingus rezultatus. Išimties tvarka premijos iš aukštosios mokyklos fondo ga li būti skiriamos ir už funda mentalius mokslinio tyrimo dar bus, nesusietus su naujosios technikos sukūrimu ir įdiegi mu, jeigu jų eigoje gauti ypač svarbūs moksliniu požiūriu re zultatai. 7. Iš aukštosios mokyklos fondo gali būti premijuojami:
7. 1. Tiesioginiai mokslinio tyrimo darbų vykdytojai, kurie yra įtraukti į mokslinio tyrimo darbų ataskaitų „Vykdytojų sąrašus" sutinkamai su valsty binio standarto GOST 7.32-81 2.1 ir 4.8 punktų reikalavimais: 7. 1. 1. Už sėkmingai bei nustatytu laiku atliktus naujo sios technikos sukūrimo moks linio tyrimo darbus, kurie buvo įtraukti į aukštosios mokyklos svarbiausiųjų mokslinio tyrimo darbų planą, ir gautus reikš mingus moksliniu, gamybiniu ir ekonominiu požiūriais rezulta tus. 7. 1. 2. Už efektyvų sukurtos naujosios technikos, įtrauktos į aukštosios mokyklos mokslinio tyrimo darbų rezultatų įdiegi mo (panaudojimo) planą (meti nio mokslinio tyrimo darbų plano UI skyrius), įdiegimą liau dies ūkyje. 7. 2. Mokslo ir technikos naujovių perdavimo organizaci joms ūkiskaitinių sutarčių vyk dytojai už sėkmingą techninės dokumentacijos paruošimą, na tūrinių pavyzdžių pagaminimą pagal užbaigtų mokslinio tyri mo darbų rezultatus ir efekty vią paramą užsakovui diegiant šias naujoves.
PREMIJAVIMO UŽ NAUJOSIOS TECHNIKOS SUKŪRIMĄ IR ĮDIEGIMĄ
IŠ AUKŠTOSIOS MOKYKLOS FONDO NUOSTATAI 7. 3. Aukštosios mokyklos darbuotojai už aktyvią para mą, vykdant teminius ir naujo sios technikos sukūrimo ir jos įdiegimo planus, efektyvią iš radybinę veiklą, sėkmingą da lyvavimą parodose, konkursuo se. 7. 4. Prorektoriai mokymo, kapitalinės statybos, administ racijos ir ūkio reikalams, vy riausieji buhalteriai ir profsą jungos komitetų pirmininkai gali būti premijuojami iš aukš tosios mokyklos fondo, leidus ministerijai, už aktyvią para mą vykdant teminius ir naujo sios technikos sukūrimo ir įdiegimo planus. Rektorius, prorektoriai moks lo reikalams, mokslinio tyrimo sektoriaus (mokslinio tyrimo dalies) vadovas ir partinio ko miteto sekretorius gali būti premijuojami iš ministerijos centralizuoto fondo sutinkamai su 1985 m. gegužės 17 d. mi nisterijos įsakymu Nr. 291 pa tvirtintais nuostatais. 8. Einamaisiais metais nepa naudotos aukštosios mokyklos fondo lėšos gali būti skiriamos vykdytojų premijavimui kitais metais.
PREMIJAVIMO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS, PREMIJŲ DYDŽIAI
9. Aukštosios mokyklos pre mijų fondo lėšos paskirstomos taip: 9. 1. 80 proc. skiriama tie sioginių mokslinio tyrimo dar bų vykdytojų premijavimui (7.1 ir 7.2 punktai). 9. 2. 10 proc. skiriama aukš tosios mokyklos darbuotojų premijavimui už aktyvią para mą, vykdant naujosios techni kos sukūrimo ir jos įdiegimo planus (7.3 ir 7.4 punktai). 9.3. 10 proc. nukreipiama į rektoriaus fondą — materiali nėms pašalpoms, darbuotojų buitinėms sąlygoms gerinti ir pan. 10. Preliminarinė premijos suma nustatoma, pradedant mokslinio tyrimo darbą, ir ne turi viršyti 2,5 proc. planinio darbo užmokesčio fondo, skirto tam darbui. Sėkmingai atlikus mokslinio tyrimo darbą ir efektyviai įdiegus jo rezultatus (gautas iš samus ir teigiamas darbo įver tinimas, darbo perdavimo-priėmimo aktas, jo rezultatų Įdie gimo (panaudojimo) aktai ir faktinio ekonominio efekto skaičiavimai atitinka Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministro 1985 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 290 patvirtintos instrukcijos reikalavimus, mokslinio tyrimo darbo aitaskaita atitinka valsty binio standarto GOST 7.32-81 reikalavimus) premijos suma gali būti padidinta: 10. 1. Iki 3 proc. planinio darbo užmokesčio fondo, jei aukštajai mokyklai tenkanti ekonominio efekto dalis ne ma žesnė už darbo finansavimo ap imtį, paduota bent viena parai ška išradimui arba paskelbtas bent vienas straipsnis sąjungi nėje spaudoje. 10. 2. Iki 4 proc. planinio darbo užmokesčio fondo, jei aukštajai mokyklai tenkanti ekonominio efekto dalis dau giau kaip 1,5 karto viršija darbo finansavimo apimtį, pa duota ne mažiau 3 paraiškų iš radimams arba sąjunginėje mo kslinėje spaudoje paskelbta ne mažiau 3 straipsnių. 10. 3. Iki 5 proc. planinio
darbo užmokesčio fondo, jei aukštajai mokyklai tenkanti ekonominio efekto dalis dau giau kaip 2 kartus viršija dar bo finansavimo apimtį, darbo eigoje paduota ne mažiau 5 paraiškų išradimams arba at likti konjunktūriniai tyrimai ir išsiųsta firmoms reklaminė me džiaga arba sąjunginėje moks linėje spaudoje paskelbta ne mažiau 5 straipsnių.
10. 4. Išimtinais atvejais, kai mokslinio tyrimo darbo rezul tatai įdiegti liaudies ūkio ša kos mastu arba užsienio firmos sudomintos licencijų pirkimu (gauti firmų pasiūlymai, vyksta techninės derybos), premijos suma gali būti padidinta iki 10 proc. planinio darbo užmokes čio fondo, skirto tam darbui vykdyti. 10. 5. Jeigu įdiegus taiko mojo pobūdžio darbo rezulta tus aukštajai mokyklai tenkanti ekonominio efekto dalis mažes nė už darbo finansavimo apim tį, tai tokio darbo vykdyto jams premijos suma sumažina ma iki 1,5 proc. planinio dar bo užmokesčio fondo, skirto tam darbui vykdyti. 11. Biudžetinių mokslinio ty rimo darbų (išskyrus vykdo mus probleminėse laboratorijo se) vykdytojų kolektyvai, pri klausomai nuo pasiektų rezul tatų reikšmingumo, efektyvu, mo ir jų panaudojimo masto liaudies ūkyje gali būti premi juojami iš aukštosios mokyk las fondo iki 300 rublių pre mija. 12. Patikslintos premijos, pa skirtos mokslinio tyrimo dar bui, suma paskirstoma tokiu būdu: 12. 1. Iki trečdalio sumos iš mokama vykdytojams už sėk mingai bei nustatytu laiku at liktą darbą ir gautus reikšmin gus rezultatus. 12. 2. Likusi sumos dalis pa liekama vykdytojų premijavi mui už efektyvų darbo rezulta tų įdiegimą liaudies ūkyje. 13. Maksimali premija, išmo kama per metus vienam etati niam mokslinio tyrimo sekto riaus (mokslinio tyrimo dalies) darbuotojui, neturi viršyti 2 mėnesių pareigybinio atlygini mo, o antraeilininkui — 2 mė nesių atlyginimo antraeilėse pareigose. 14. Perdavimo sutarčių vyk. dytojams (7.2 punktas) premi jos mokamos iš Įmonių ir orga nizacijų pervestų lėšų. Maksi mali premija, išmokama per metus vienam etatiniam moksli nio tyrimo sektoriaus (moksli nio tyrimo dalies) darbuotojui — perdavimo sutarčių vykdy tojui — neturi viršyti 3 mė nesių atlyginimo, o antraeili ninkui — 4 mėnesių atlygini mo antraeilėse pareigose. 15. Ypač stambių ir svarbių mokslinio tyrimo darbų, kurių rezultatais sudomintos užsienio firmos, moksliniams vadovams už vadovavimą dideliems ko lektyvams, sėkmingą darbų at likimo ir efektyvų rezultatų įdiegimą maksimali premija pa didinama: 15. 1. Iki 4 mėnesių atlygini mo antraeilėse pareigose moks liniams vadovams — katedrų pedagoginiam personalui. 15. 2. Iki 3 mėnesių parei gybinio atlyginimo moksliniams vadovams — mokslinio tyrimo sektorių (mokslinio tyrimo da lių) etatiniams darbuotojams. 16. Aukštųjų mokyklų dar buotojai, išvardinti 7. 4 punkte,
gali būti premijuojami vieno mėnesio pareigybinio atlygini mo dydžio premijomis vieną kartą per metus. 17. Iš aukštosios mokyklos fondo nepremijuojami moksli nio tyrimo darbo vykdytojai, jeigu: 17. 1. Darbas buvo nutrauk tas. 17. 2. Patentabilaus darbo ei goje nebuvo pasiūlyta origina lių sprendimų, nepaduota pa raiškų išradimams. 17. 3. Apie darbo rezultatus gauti neigiami užsakovinių arba diegusiųjų organizacijų vadovų atsiliepimai. 17. 4. Užbaigto mokslinio ty rimo darbo rezultatai nepla nuojami įdiegti (panaudoti) liaudies ūkyje trejų metų lai kotarpyje arba įdiegtas naujos technikos darbas nedavė eko nominio efekto. 17. 5. Nėra mokslinio tyri mo darbo ataskaitos arba ji neatitinka valstybinio standar to GOST 7.32-81 reikalavimų. 17. 6. Buvo premijuoti. už tą patį darbą iš kitų šaltinių: ministerijas centralizuoto fon do, taip pat kitų ministerijų, žinybų, įmonių ir organizacijų fondų. 17. 7. Nepateikti visi reika lingi premijavimui dokumentai (25 ir 26 punktai). 17. 8. Viršytas patvirtintas darbo užmokesčio fondas. 18. Iš aukštosios mokyklos fondo nepremijuojami aukštųjų mokyklų darbuotojai (7.4 pun ktas), jeigu: 18. 1. Neįvykdyti teminip mokslinio tyrimo darbų, jų re zultatų įdiegimo (panaudojimo) liaudies ūkyje, naujosios tech nikos sukūrimo ir įdiegimo pla nai. PREMIJAVIMO
TVARKA
19. Premijos iš aukštosios mokyklos fondo skiriamos rek toriaus įsakymu. 20. Premijuotinų darbų atrin kimui ir premijų dydžių nusta tymui aukštosios mokyklos rek torius skiria šios sudėties ko misiją: prorektorius mokslo reikalams (pirmininkas), moksli nio tyrimo sektoriaus (moksli nio tyrimo dalies) vadovas, vy riausiasis buhalteris, partinio ir profsąjungos komiteto atstovai. 21. Komisija, susipažinusi su užbaigtais ir įdiegtais mokslinio tyrimo darbais, įtrauktais į au kštosios mokyklos planus, ir vadovaudamasi nuostatų 7, 9, 10, 11 ir 12 punktų reikalavi mais, atrenka premijavimui dar bus, nustato premijų dydžius kiekvienam darbui ir informuo ja fakultetų dekanus. 22. Fakulteto dekanas kartu su katedros vedėju (laboratori jos moksliniu vadovu) ir darbo moksliniu vadovu nustato pre mijų dydžius personaliai vyk dytojams, atsižvelgdami į kiek vieno konkretų indėlį ir vado vaudamiesi nuostatų 7.1, 13 ir 15 punktų reikalavimais. 23. Siūlomų premijuoti iš aukštosios mokyklos fondo vyk. dytojų sąrašus su nurodytais premijų dydžiais dekanas skel bia viešam svarstymui ir po to pateikia rektoriaus paskirtajai komisijai. Sąrašai turi būti pasirašyti dekano, katedrų (laboratorijų) vedėjo, mokslinių vadovų ir su derinti su fakulteto profbiuro pirmininku. Pasirašiusieji atsa ko už tai, kad premijos būtų paskirstytos tik realiems moks linio tyrimo darbų vykdyto jams.
24. Premijavimo iš aukštosios mokyklos fondo terminus nu stato rektorius. 25. Premijoms gauti iš aukš tosios mokyklos fondo už už baigtus mokslinio tyrimo dar. bus (7.1. 1 punktas) mokslinis tyrimo sektorius (mokslinio ty rimo dalis) pateikia šiuos do kumentus: 25. 1. Užbaigtų mokslinio ty rimo darbų sąrašą. 25. 2. Užbaigtų mokslinio ty rimo darbų perdavimo-pri ėmi mo aktų kopijas.
25. 3. Laukiamų ekonominių efektų, tenkančių aukštajai mo kyklai, skaičiavimus, patvirtin tus užsakovinių organizacijų planinių - ekonominių tarnybų vadovų arba vyriausiųjų buhal terių. 25. 4. Oficialius užsakovinių organizaiijų vadovų atsiliepimus apie atliktus mokslinio tyrimo darbus ir gautus rezultatus (ūki skaitiniams darbams) arba re cenzijas (biudžetiniams dar bams) .
25. 5. Išrašus iš fakultetų Tarybų protokolų apie tai, kad darbai yra rekomenduojami premijuoti.
25. 6. Mokslinio tyrimo dar bų ataskaitų „Vykdytojų sąra šas" kopijas. 26. Premijoms gauti iš aukš tosios mokyklos fondo už įdiegtus mokslinio tyrimo dar bo rezultatus (7.1. 2 punktas) mokslinio tyrimo sektorius (mo kslinio tyrimo dalis) pateikia šiuos dokumentus: 26. 1. Įdiegtų mokslinio tyri mo darbų sąrašą.
26. 2. Mokslinio tyrimo dar bų rezultatų įdiegimo (panau dojimo) aktų kopijas. 26. 3. Formų R-10 „Moksli nės-techninės priemonės įdiegi mo aktas“ kopijos arba fakti nių ekonominių efektų, gautų įdiegus mokslinio tyrimo darbų rezultatus liaudies ūkyje ir tenkančių aukštajai mokyklai, skaičiavimus, patvirtintus įdie gusiųjų organizacijų planiniųekonominių tarnybų vadovų ar ba vyriausiųjų buhalterių. 26. 4. Oficialius darbų rezul tatus įdiegusiųjų organizacijų vadovų atsiliepimus apie įdieg tų rezultatų efektyvumą. 26. 5. Išrašus iš fakultetų Tarybų protokolų apie tai, kad įdiegti darbai yra rekomenduo jami premijuoti. 27. Premijų gavimo tvarką už įvykdytas mokslo ir techni kos naujovių perdavimo sųtąrtis nustato rektorius. 28. Mokslinio tyrimo sekto rius (mokslinio tyrimo dalis), gavęs iš dekanatų siūlomų pre mijuoti vykdytojų sąrašus, pa tikrina, ar yra mokslinio tyri mo daTbų ataskaitos, ir patei kia sąrašus rektoriaus paskirtai komisijai. Komisija patikslina realių vykdytojų sąrašą ir, esant reikalui, premijų dydžius. Po to mokslinio tyrimo sekto rius (mokslinio tyrimo dalis) paruošia rektoriaus įsakymo projektą.
29. Aukštųjų mokyklų buhal terijos kontroliuoja darbuotojų (7.1—7.3 punktai), siūlomų pre mijuoti iš aukštosios mokyklos fondo ir iš ministerijos centrą^, lizuoto fondo už skirtingus mokslinio tyrimo darbus, per sonalinį sąrašą ir užtikrina, kad premijos suma, skiriama per metus vienam etatiniam moksli nio tyrimo sektoriaus (moksli nio tyrimo dalies) darbuotojui, neviršytų 6 mėnesių pareigybi nio atlyginimo, o moksliniam pedagoginiam darbuotojui-antraeilininkui neviršytų 6 mėnesių atlyginimo antraeilėse pareigo se.
4 Tarybinis studentas
JAPONIJA 1985- AISIAIS
KALNAI KALNAI... A
15 TURISTŲ
DIENORAŠČIŲ ▲
Kalnai alpinistų nuomone — tai devynios dešimtosios praga ro ir tik viena dešimtoji dalis malonumo. Bet tas malonumas ilgai neišdyla iš atminties ir vertas pragaro kančių. O jos prasideda vos tik užsiverti daugiau kaip dvidešimt kilogramų sveriančią kuprinę ant pečių. Jau po keleto minučių pakerta kojas, trūksta oro. O iki poil sio reikia eiti ne kelias minu tes ir ne dešimt. Ir eiti reikia atsargiai — kiekvienas akmuo
iš ledynų teka — skaidrus lyg krištolas ir šaltas kaip le das. Virpančiomis kojomis nu svirduliuoji iki jo, atsigeri, iš karto visą Įkaitusį kūną užlie ja vėsuma. Akyse pasidaro šviesiau. Grįžtant prie kuprinės kojos jau lengvesnės. Atsisėdi prie jos ir apsidairai. O aplin kui nuostabūs vaizdai, žodžiais nenusakomi: išdidžios nebylios kalnagūbrių viršūnės, apgaub tos debesų, šalti ir viskam abe jingi ledynai. Tokia palaima
iš po kojų gali nuriedėti, su keldamas griūtį, o su juo ir pati... Ir taip gerą pusvalandį. Kartais jau atrodo, kad griūsi iš nuovargio ir nuriedėsi į pa pėdę. Akyse tamsu. Su viltim žiūri į vadą, beropojantį kažkur viršuje — gal sustos? O jis sustoja ne taip jau greitai. la kai pagaliau vadas nusimeta kuprinę, atsidūsti su palengvė jimu. Tačiau iki jo dar toli. Ir ropoji iš paskutiniųjų, kol pri eini ir tiesiog su kuprine griū ni ant stambesnio akmens. Vi su kūnu trauki į save šaltą gaivų kalnų orą ir negali atsi kvėpti. Burna išdžiūvus. Nors lašą vandens. Ir tas lašas daž niausiai būna kieno nors ger tuvėje. Arba upelis netoliese
apima visą išvargusį kūną ir todėl, kad taip nuostabu ap link., ir todėl, kad galima pasė dėtu leisti atsigauti bejėgėms kojoms. Jau truputį pailsėjau, kūnas ne tik atvėso, bet ir šaltoka pasidarė. Trumpa vado koman da, ir vėl dedamės kuprines ant pečių. Ir vėl ropojam akme nim ir uolom j viršų. Tačiau viskas nėra taip mono toniška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio — kiekviena perėja vis kitokia: tai visom ketu riom ropoji stačia siena, ne beturėdama už ko nusitverti, tai kariesi didžiuliais akmeni mis, kurie juda vos tik prisilie tu tai darai laiptelius sniege. Kartais kopimą paįvairina snie
Sportas
Pirmasis „žaibas“ S. m. gruodžio 12 dieną WU darbuotojų profsąjungos komi tetas surengė stipriausiųjų Uni versiteto šachmatininkų „Žaibo“ turnyrą. Nors buvo kviesti da lyvauti visų fakultetų atstovai, dalyvių tesusirinko vos 10. Varžybų puošmena buvo LTSR šachmatų čempiono (susirašinėjant) sporto meistro V. Gefeno (FE) dalyvavimas. Favoritas ne apvylė organizatorių ir užtik rintai iškovojo pirmąją vietą, laimėjęs visas partijas. Antro je vietoje liko doc. R. Kudžma (MaF), trečioje — doc. M. Sa kalinskas (MF). Dalyviai, už ėmę pirmąsias šešias vietas, buvo apdovanoti šachmatų li teratūra, o prizininkai — ir diplomais. Tikėsimės, jog šis turnyras taps tradiciniu ir pa įvairins Universiteto darbuotojų sportinį gyvenimą. V. LAPINSKAS Universiteto darbuotojų . profsąjungos komiteto narys
go ar lietaus šuorai, po kurių akmenys pasidaro slidūs kaip stiklas. Pagaliau po 6—7 valandų ko pimo pamatai perėją. Širdį užlieja džiaugsmas — jau ne daug beliko. Bet tie paskutinie ji metrai tokie sunkūs. Pagaliau užropoji. Net netiki, kad vis kas. Apsidairai aplinkui — deja, ne visuomet pamatai „dieviškus" vaizdus, kartais jie paslėpti debesų. Tačiau tai ne sugadina nuotaikos. Iškilmingi pietūs. Džiūvėsiai, dešra, lašiniai su svogūnu at rodo tokie nuostabūs. Desertui — ledai. Nors ir be jų dantis ant danties neužeina, bet atsi sakyti tokio malonumo negali. Kai šviečia saulė apačioje iš nyra kalnagūbrių viršūnės, ap gaubtos lengvučių lyg pūkas debesų, virš galvos — tik mė lynas dangus. Iškilminga kal nų tyla didesniame nei 3000 m aukštyje, kur tik šaltis ir snie gas! Tokiais momentais užmirš ti visas tas pragaro kančias, kurias patyrei besiropšdama į viršūnę. Ir jei tuo momentu kas pakviestų eiti į pasaulio kraštą, nesvyruodama sutiktum. Leidimasis žemyn nereikalau ja tiek jėgų, bet labai nuvar gina, pradeda spausti kuprinė. Tik dabar pajunti, kad jos dir žai įsirėžę į pečius. Saulė krypsta vakarop (ge rai, jei ji matosi), todėl reikia skubėti — iki sutemų reikia pasiekti „malkas". Diena, kupina įspūdžių, bai giasi prie laužo, prie garuojan čios košės puodo. Nuovargio lyg ir nebūta. Atrodo, kad tai ne tu iš paskutiniųjų ropoda ma keikei save, šalai plakama vėjo ir lietaus gūsių. Visa tai dingo. Liko tik malonūs prisi minimai, kurie ilgai nepalieka ir vilioja vėl į kalnus. Dalytė MATULEVIČIŪTĖ GF absolventė Nuotrauka iš UTK archyvo.
STALO TENISO VARŽYBOS Dvi dienas Sporto rūmuose vyko VU tarpfakultetinės stalo teniso varžybos. Pirmąją dieną žaidė merginos. Geriausiai se kėsi EKFF atstovėms — jos iš kovojo pirmąją vietą. Prie šios pergalės daug prisidėjo sporto meistrė E. Sapranauskaitė ir kan didatė j sporto meistres R. Klimaitė. Antrosios — prekybos fakulteto, trečiosios — istorijos fakulteto sportininkės. Dėl ne aiškių priežasčių varžybose ne
dalyvavo matematikos fakulteto stalo tenisininkės. Vyrų tarpe pirmąją vietą iš kovojo MaF atstovai. Didžiąja dalimi tai šios komandos spor tininkų J. Kurikovo ir A. Bekermano nuopelnas. Antrąją ir trečiąją vietas pasidalino PEF bei IF sportininkai. Apmaudu, kad finalinėse varžybose nežai dė ChF studentai.
Pasibaigus Kongresui Kobėje prasidėjo pasaulio universitetų studentų olimpiada — Universiada-85, rengiama nuo 1957 m. kas du metai. Kobė laukė 5 tūkst. atletų ir sporto organizacijų va dovų iš 130 šalių, tarp jų ir 10 Lietuvos sportininkų, Uni versiadai Kobė paruošė 18 pui kių sporto objektų, jų tarpe 4 pastatė, naujai. Po Kongreso vėl po 5 metų pm traukos teko lankytis senojo je Japonijos sostinėje Kiote, esančiame už 78 km. nuo Kobės. Kiotas yra tarsi rytų miestasmuziejus po atviru dangumi, ja me sukaupta ketvirtadalis šalies nacionalinių vertybių, yra virš 2000 šventyklų, kiekviena iš ku-
vandens" budistų šventykla, retas palieka ją neparagavęs iš aukšto kalno gelmių trykštan čio „stebuklingojo" vandens. Kioto įžymybė yra Akmenų arbo filosofinis sodas, kuriame 15 įvairaus dydžio akmenų, kyšan čių iš balto smėlio vaizduoja pasauliniame vandenyne išsi blaškiusias salas. Į sodą japo nai ateina pasėdėti ir pamąsty ti apie gyvenimo prasmę. Žiū rėdami į akmenis kiekvienas kitaip įsivaizduoja pasaulį. Ta čiau bene įspūdingiausia yra „Tūkstančio ir vieno Budos" šventykla Sanjūsangendo, pa statyta 1164 m. imperatoriaus Gosirakavos sumanymu. Jos centre sėdi 3,3 m aukščio Bu-
japonų tikėjimas yra sinto — gamtos jėgų ir gyvulių garbini mas. Didžioji deivė yra Saulė. VI a. viduryje iš Kinijos per Ko rėją atėjo budizmas. Jis atnešė raštą ir pradėjo rašytinę tautos istoriją, todėl buvo pažangus reiškinys. Krikščionybė Japoni joje pasirodė XVI a. pradžioje, o nuo XVII a. pradžios ilgam buvo uždrausta. Dabar visos trys religijos sugyvena taikiai. Vie nas Sizuokos universiteto profe sorius pasakojo, kad jis išpažįs ta šinto, žmona yra budiste, o sūnus baigė katalikiškąją mo kyklą. Į Kiotą atvykome rugpjūčio 16 — budistų artimųjų mirusiųjų pagerbimo šventės Obon dieną. Tą dieną nenutrūkstantis srautas mašinų visomis magistralėmis plaukė į Kiotą, o vakare ant aukšto kalno šlaito virš Kioto susirinko tūkstančiai budistų, už kūrė laužą ir uždegė tūkstančius žvakių, kurių šviesą pamatę mirus-.ieji, anot budistų, atvyksta pabendrauti su gyvaisiais. Tą naktį šviesa dega ir kiekvieno budisto name. Įspūdinga yra siaurų gatve lių su tūkstančiais suvenyrų parduotuvių apsupta „Grynojo
1000 žmogaus ūgio Budos figū rų, kurias iš japoniškojo kedro išdrožė skulptoriai Kokei, Unkel ir jo sūnus Tankei. Skulp tūros yra padengtos aukso foli ja. Kiekviena figūra turi 11 veidų ir 1000 rankų. Iš tikrų jų yra tik 21 rankų pora, ta čiau kiekviena ranka anot bu distų, gali išgelbėti 25 pasau lius, todėl jos simbolizuoja 1000 rankų. Tikima, kad Buda gali būti 33 pavidalų, todėl žiūrėdami į 1001 jo figūrą ga lite įsivaizduoti 3033 jo skirtin gus pavidalus, kiekvienas iš jų tūkstančiu rankų gali duoti tūkstantį dalykų. Grandiozinis auksu spindintis vaizdas traukia budistus. Šventės metu ši 118 m ilgio šventykla buvo pilna susikaupusių žmonių, prie sieniĮ matėsi tūkstančiai lentelių, skirtų žuvusiųjų Antrajame pa sauliniame kare atminimui. Rugpjūčio 15 d. Japonija minė jo kapituliacijos šiame kare metines, buvo mitingų. Minis tras pirmininkas Nakasonė ap lankė vieną iš šventyklų ir pa gerbė 2 mln. žuvusių kare tau tiečių. Prof. dr. Jonas GRIGAS Autoriaus nuotr.: Kioto skers gatvis.
Tęsinys.
Pradžia Nr. 37.
C. VITAMINAS
J
PAŠALINTI STUDENTAI
NEPAŽANGOS
Matematikos fakultetas: iš antro kurso — L. Žemaitytė, iš trečio kurso — R. Motiejūnaitė. Fizikos fakultetas: iš ketvirto kurso — A. Juodviršis, R. Pleč kaitis.
iš antro kurso E. Abromaitytė, V. Kuprevičius. , Medicinos fakultetas: iš pir mo kurso — D. Budriūtė, iš antro kurso — G. Gužauskaitė, D. Steponavičiūtė. Filologijos fakultetas: iš pir Gamtos
fakultetas:
mo kurso — R. Treznickaitė, J. Lukaščiuk, iš ketvirto kurso — L. Bučel. Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas: iš pirmo kur
so — A. Krylovas, iš antro kurso J. Tarulytė, iš trečio kur so — E. Kuzmickaitė, iš ketvir to kurso — G. Pūtys, iš penkto kurso R. Bugenyfė. UŽ AKADEMINĖS DRAUSMĖS LAUŽYMĄ, pašalintos FilF III k. studentė D. Matulevičiūtė bei PF II k. studentė J. Granickaitė. UŽ GIRTAVIMĄ pašalintas PEF IV kurso studentas A. Nor vaišas.
Medicinos fakulteto farma kologijos Ir mikrobiologijos katedros bei vaistų sintezės ir tyrimo probleminės labo ratorijos darbuotojai nuošir džiai užjaučia profesorių Vitą DAUKŠĄ, mirus jo tė vui profesoriui KAZIUI DAU KŠUI. Medicinos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos nuoširdžiai užjaučia II chirurgijos katedros ve dėją profesorių Antaną SUCILĄ dėl motinos mir ties.
Mirus chemijos fakulteto profesoriui KAZIUI DAUK ŠUI, medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės or ganizacijos nuoširdžiai užjau čia gimines ir artimuosius.
Grupės ir kurso draugai nuoširdžiai užjaučia fizikos fakulteto studentą Arūną GIRLEVIČIŲ dėl mamos mir ties. Grupės draugai bei kurato rius nuoširdžiai užjaučia fi lologijos fakulteto studentę Virginiją ZUNKATTĘ dėl brolio mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. nr. 2939 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 16557. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 «CoBeTCKHū CTyĄeHTn — opran uapncoMa, percropaTa, KOMHTeTa KOMcoMOAa, npo<j>KOMa opAeHOB TpyAOBoro KpacHoro 3naMeHH u ApvjkOli HapoAOB B>iAj>nioccKOro yHBBepcirreTa hm. B. Kaucynaca. Ha ahtobckom H3BiKe. PeĄaKTOp A. ArimnTac.
Redaktorius A. LIPSTAS