Sėkmės* laimės Naujaisiais metais! r * 4 t 4
visą
canvBinis scu nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
r
4
* i* / 4 /
7 ; LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
4 t
t
Nr. 40(1339)
niai studentai baigtų Alma Mater pasisėmę kuo daugiau ži nių, būtinų busimajam darbui, idėjiškai Ir doroviškai subren dę. Šiemet sulaukėme ir didelio džiaugsmo — Vilniaus universi tetas apdovanotas Europos auk so medaliu už paminklų apsau gą. Daug problemų, spręstinų klausimų laukia ateinančiais, 1986-aisiais metais. Daug darbų teks nuveikti. Tad linkime vi siems geros, darbingos nuotai
kos, kūrybiškumo kasdieninia me darbe pasitinkant XXVII TSKP ir XIX LKP suvažiavimus, laimės ir džlaugsmol Su Naujaisiais Metais, draugail
t
4 \ 4
REKTORATAS PARTINIS KOMITETAS KOMJAUNIMO KOMITETAS
DARBUOTOJŲ
IR
STUDENTŲ
PROFSĄJUNGOS KOMITETAI
4 4 4 4
PIRMADIENIS
!I
KAINA 2 KAP.
4 *4
J
J
SESIJA A SESIJA A SESIJA A
.Sesija. Kam pirmoji, kam tris dešimt pirmoji... Perpildytos skaityklos, konspektai traukiny je ir troleibuse, kalnas knygų vienai nakčiai. Kasmetinis keis tas sutapimas: Naujieji metai ir egzaminai... Filologijos fakulteto docen tas A. Jovaišas: — Pavyzdingu studentu ne buvau, bet sesijas laikydavau nesunkiai. Tiesa, vienas egzami nas jsfrigo atmintyje — antiki nė literatūra — pirmas kursas, pirmoji sesija... Mūsų laikais
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4
1985 M. GRUODŽIO 30 D. H
^4
A Paskutines valandas skaičiuo ja 1985-lejl, baigiamieji vienuo liktojo penkmečio metai. Tary binei liaudžiai tai buvo (temp to darbo toliau intensyvinant gamybą, keliant darbo našumą, stiprinant mokslo ir gamybos ryšius, rūpesčių ir džiaugsmų metai. , Ženklūs buvo šie metai ir mūsų Universiteto kolektyvui. Nemaža nuveikta gerinant bu simųjų specialistų profesinĮ pa rengimą, siekiant, kad dabarti
4 4 4 *4
SESIJA
kis... Bet juk kartu su tais „laivais" nuskendo ir dalis, te gul ir nedidelė, išsimokslini mo. .. Filologijos fakulteto anglų kalbos ir literatūros specialy bės I kurso studentas Gedimi nas Juškys: — Kaip įsivaizduoju ateinan čią sesiją? Ji mane ne itin gąs dina — per stojamuosius jau patyriau, kokia klausinėjimoatsakinėjrmo sistema, žinau, ko bus reikalaujama. Egzaminams ruošiesi viso semestro metu —
DU ŽVILGSNIAI Į SESIJĄ nebuvo nė kalbos apie tai, kad galima neateiti į paskaitas ar iš pusės išeiti: uoliai išsėdėdavom nuo pirmos iki paskutinės. Bet juk maga ir laikraštį paskaityti, ir „laivais" pažaisti... Ypač, jei „srautinė“ antikinės litera tūros paskaita. Pokario metai — vadovėlių nebuvo ir egzaminui galėjai pasiruošti tik iš kon spekto. .. Mūsų laimei ir išsi gelbėjimui kaip tik prieš sesiją pasirodė Tronskio vadovėlis. Už tą žaidimą teko mokėti nemaža kaina — septynios dienos sa vanoriško izoliavimosi bendra bučio kambary... Gavau pen
kitaip mūsų specialybėje studi juoti neįmanoma —- likus porai dienų neišmoksi to, ko neišmo kai per 3 mėnesius... O dėsty tojas artimesnis už mokytoją —■ jis leidžia pasijusti kolega, bendraminčiu... Sesija... kai kas paliks Uni versitetą, kai kas, praėjus keleriems metams, gailėsis, kad nu byrėjo pro šalį kruopelės bran gaus turto, kurio ant pečių ne teks nešioti, kuriam neteks skry niose rūdyti... Te mažiau būna praradimų ir nusivylimų ir... nuskendusių laivų. Nina SEMIONOVA
PASAULIS DVIEMS Patelkiame Jūsų dėmesiui keletą fotonovelių iš M. Daukšos kiemelyje veikiančios IF studento Modesto PATAŠIAUS fotoparodos „Pasaulis dviems".
00000000000000000000000000000000 Išeina senieji metai... Ką jie paliko Jumyse? Virpančią džiaugsmo nuojautą, neišverktas ašaras, pasimatymo džiugesį ar praradimo neviltį? Rūpesčius, nuolatinę įtampą ir skubėjimą, palaimingų atokvėpio valandų malonumą ar susitikimų su drau gais žavesį? Visko buvo, vis
ko. .. Kas pasikeitė Jūsų gyve nime? Nieko, o gal viskas?.. „Metai kaip metai", — sakote Jūs, o patys su paslėptu virpu liu verčiate paskutinį kalendo riaus lapelį, — kas ten, už ri bos, ir tikite.. . Išeina senieji metai...
SALOS VANDENYNE Toli, horizonte, praplaukė vienas laivas, paskui kitas. Tr nei vienas nepastebėjo, kad virš netoliese stūksančios salos plėvesųoja iškelta balta vėliava. Tu beviltiškai susmukai į šaltą pakrantės smėlį ir pravirkai. Horizonte praplaukė dar vienas laivas. Ir vėl nepamatė... Tu jau neverkei. Tik stovėjai stipriai sugniaužusi savo mažus kumštelius ir žiūrėjai j ateitį. Juk KADA NORS turi pastebėti ir atplaukti nors vienas lai vas I
2 Tarybinis studentas
PASAULIS DVIEMS
PASAULIS DVIEMS
Kazys DAUKŠAS 1985 m. gruodžio 20 d. Vil niaus V. Kapsuko universiteto darbuotojai ir studentai į pa. skutinę kelionę palydėjo LTSR nusipelniusį mokslo veikėją, žy mų tarybinį chemiką, talentin gą oratorių, visoje respubliko je žinomą „Žinijos" lektorių, publicistą profesorių K. Dauk šą. K. Daukšas gimė 1905 m. va sario 25 d. Sakaluose (Pakruo jo rajone). 1930 m. baigė Kauno untversitetą, 1936 m. apgynė daktaro disertaciją, 1937— 38 m. tobulinosi Graco universitete (Austrija). Mes atsisveikiname su žmoguml, su kurio vardu glaudžiai susijęs karo nuniokotos WU neorganinės ir analizinės che mijos katedros atkūrimas ir au gimas. 1940—1981 m. K. Daukšas buvo neorganinės Ir analizinės chemijos katedros vedėjas, o 1945—1946 m. ir chemijos fakulteto dekanas, Universiteto ir fakulteto tarybų narys. Prof. K. Daukšui vadovaujant apgin ta 10 kandidatinių disertacijų. Ištisos jaunųjų chemikų kar. tos ir daugelio kitų specialybių studentai mokėsi Iš jo vadovė lių „Neorganinė chemija", „Chemijos pagrindai", „Kieky binė analizė", „Kokybinė anall. zė", „Neorganinė sintezė" ir kt.
Visus savo darbo chemijos fa kultete metus profesorius K. Daukšas skaitė chemijos Ir gam tos fakultetų studentams pagrln. dlnį „Neorganinės chemijos" kursą, 1945/46 m. m. dėsto chemiją Vilniaus pedagoginia me Institute, 1946—48 m. LTSR Dailės Institute. Su giliu liūde siu atsisveikino studentija su savo mokytoju.
Būdingiausias K. Daukšo kūryblnės veiklos bruožas — universalumas. Jis ne tik pedagogas Ir mokslininkas, bet ir va dovaujantis darbuotojas: 1945— 1956 m. jis LTSR MA Chemi jos ir cheminės technologijos instituto direktorius. Nuo 1958
m. iki 1983 m. chemikų Men delejevo draugijos respubliki nės valdybos pirmininkas. K. Daukšas žavėjo savo in teresų platumu. Jo „Chemijos žodynas" prisidėjo prie lietu viškosios cheminės terminijos tobulinimo, o darbais „Pasako jimai apie 100 elementų", „Stebuklal mokslo šviesoje", „Chemija be formulių", „Chemlja ne chemikams" ir kt. profesorius publikavo chemijos mokslo pasiekimus. Respublikos visuomenei gerai pažįstamas profesorlaus publlcistinis žodis (vlrš 80 stralpsnlų laikraščiuose Ir žurnaluose), jo įdomios paskaitos ateizmo, moralės, etikos klausimais. Plačią ir Įvairiapusę K. Dauk šo veiklą (vertino partija ir vyriausybė. Jis apdovanotas Darbo Raudonosios vėliavos ordinu, garbės raštais, meda liais. Skaudaus netekimo sukrėsti ir kupini gilaus liūdesio atsisvei kiname su žymiu mokslininku, pedagogu, palikusiu gilų pėd saką specialistų ruošimo ir auklėjimo srityje. Jo šviesus atminimas ligai išliks draugų, mokinių ir bendradarbių širdy se.
CHEMIJOS FAKULTETO KO LEKTYVAS
Sena kinų patarlė teigia: „Žmogus visą gyvenimą pragyvena vienas. Vienas ir miršta". I HiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiDiniiiiiiiiiiiiiiiiiii Kai tu kartą naktį, krūptelėjusi, pabudai ir prisiglaudusi prie Sally Bird gyvena Londone sių, cukraus ir kiaušinių) ir Jeigu gruodžio 31-ąją, vimano peties sukuždėjai: „Tiesa, sakyk, tiesa, MES VISADA būsu savo seserimi Frence, kuri, „brandy" padažą. Vakare pa durnakfį, įsijungsi radiją, išgirsi sime kartu, visą gyvenimą" — aš supratau, kad neteisūs buvo anot jos pačios „toleruoja jos prastai „išsikrauna" žiūrėdami naujametinius Big Beno dūžius. išminčiai. išvykimą į užsienį!". 1977 m., TV ar žaisdami šventinius žaidi Tūkstančiai jaunų žmonių šią kai tik baigė universitetą, pra mus. naktį susirenka Trafalgaro aikš dėjo dirbti socialinio aprūpini Toliau ramiai prabėga kelios tėje, Londono centre, kur jie mo sferoje — ieškodavo darbo dienos, ruošiamasi Naujųjų Me išgirsta tikrąjį Big Beną. Tai išėjusiems iš kalėjimo žmo tų vakarui. labai žavus reginys — dainuo nėms. 1982 ni. vėl grįžo į Unijančių, šokančių, triukšmaujan versitetą ir metus mokėsi, norėčių minia, kurios didelė dalis dama tapti anglų kalbos mokypasilieka aikštėje iki ryto. . . foja užsieniečiams, Po metų Naujųjų Metų šventė — tai gavo paskyrimą į Kiniją, Taigi, planų ir pažadų metas. Daugu dvejis metus Sally Bird Naujuoma šia proga pasižada neberū sius sutiko ne tėvynėje. Šiemet kyti, nevartoti alkoholinių gėri — trečias kartas. Naujieji už mų ir maloniai elgtis su drau klups ją traukinyje... gais bei artimaisiais. Savaitę ar — Aš manau, kad Naujųjų dvi mes laikomės pažadų, o šventė visur tokia pat — linkai sausis pailsta, viskas grįžta kėjimas laimės, sėkmės ir taij senas vėžes, pažadai pamiršta kos visame pasaulyje. .. Didžiomi iki kitų Naujųjų. joje Britanijoje Naujųjų Mefų šventė prasideda prieš kalėdas, Žanas Polis Martenas studi f. y. gruodžio 24 d. ir tęsiasi javo prancūzų kalbą Bordo uni iki pat Naujųjų. Kalėdos ir Nau versitete. Baigęs dirbo Anglijo „Tarybinio studento" ne je, Prancūzijoje, Prancūzų Gajajieji metai — svarbiausios britų šventės. noje, dabar jau treti metai Vil etatinės korespondentės Da lios Stakeliūnaitės prašymu niuje. Paskaitos studentams 'baigiasi apie Naujųjų Metų šventę maždaug gruodžio 16 d. Prasi — Naujieji motai Prancūzijo savo šalyse papasakojo šiuo deda trijų savaičių atostogos, je švenčiami panašiai, kaip ir metu Universitete viešintys kurias dauguma praleidžia na kitose Europos šalyse. Papras dėstytojai Sally Bird Iš Di muose. Kalėdos — šeimos šven tai Naujieji sutinkami su drau tė, o Naujieji sufinkamr su džiosios Britanijos ir Žanas gais, kai tuo tarpu Kalėdos — draugais ir net su nepažįstamais Polis Martenas iš Prancūzijos. dažniausiai yra šeimos šventė. žmonėmis. Sis šventinis vakaras vadinamas Populiarus yra pasakojimas „Reveillon“. Paprastai žmonės jį apie Santą Klausą (Senį Šaltį). praleidžia drauge, laukia vidur Visus metus jis „gyvena" Siau Kalėdos Anglijoje yra dides nakčio. Sulaukę sveikina vienas rėš ašigalyje, o gruodžio 24- nė ir svarbesnė šventė negu kitą. Vyresnio amžiaus žmonės ąją sėda j roges,, kurias trau- Naujieji, o Škotijoje — prie ir tie, kurie mėgsta anksti gul MEDŽIAI MIRŠTA STOVĖDAMI šingai. Ten gruodžio 31-oji — kia šiaurės elniai iir veža didelį tis, Naujuosius švenčia sausio pati svarbiausia metų diena. maišą dovanų pasaulio vaikams. 1-ąją dideliame šeimos rate Tą rytą, kai pernakt siautusi audra nulaužė netoli sodybos Jaunimas Naujuosius sutinka Santa Klausas nusileidžia ant prie vakarienės stalo. augusį seną gluosnį, mirė senelis. namo stogo ir nušliuožia ka- su draugais — rengiami šokiai, Žinoma, ne visi sutinka NauSeni kaimo žmonės kalbėjo, kad jame gyveno senelio dvasia. mrnu j vidų. . . Tiesa, dabarti- kartais net su „fantastiniais" juosius namuose. Kai kurie Tu nenorėjai tikėti, pykai ant kaimo bobučių, o labiausiai — ant niai blokiniai namai su centri- drabužiais.. . seno gluosnio: Kartą Naujuosius Metus suti mieliau eina j restoranus, kaviniu šildymu jam sukelia nepa diskotekas. Dideliuose ,— Kodėl tu nulūžai? Kodėl? kau mažame Pietų Anglijos kai nes, togumų. Patekęs j vidų Santa žmonės dainuoja, O po laidotuvių kitą dieną prisikasei miške visą glėbį jaunų Klausas ieško, kur miega vai melyje. Visi vietiniai gyvento miestuose medžių ūglių ir apsodinai aplink sodybą. Kad neišverstų negero kai, kurie prieš atsiguldami ant jai, apsirėdę karnavaliniais kos vairuotojai sveikina vieni kitus automobilių signalais. Dabar ji audra, kiekvienam įkalei šalia ūgliuko lazdą, tvirtai aprišai. lovos galo padeda kojinę. Jis tiumais, žygiavo per kaimą ir prancūzai vis labiau linksta žiū Dar po dienos iš miesto atskriejo linksma žinia. Vyriausiąją laikui bėgant darėsi vis triukšįsėlina j kambarį ir j kojinę seserį aplankė gandras. mingesni, linksmesni. Prieš vi rėti televizorių visą savaitę — prikrauna dovanų. Tada vėl 15nuo kalėdų iki Naujųjų Metų. sliuogia kaminu j viršų ir ke- durnaktį visi susirinko aikštėje, bučiavo vieni kitus, linkėjo lai Mokinių ir studentų atostogos liauja ant kito stogo. . . šiuo metu trunka 10—15 dienų. mės ir sėkmės. Laikrodžiui mu Taigi, gruodžio 25-oji yra šant susikabino rankomis į ratą Žanas Polis Naujuosius Metus dovanų diena. Visa šeima valgo ir dainavo tradicinę Naujųjų ruošiasi sutikti savo gimtojoje ypatingą maistą — keptą ka Metų dainą „Auld Lang Syne". šalyje. Prieš išvykdamas jis VU lakutą (arba viščiuką), keptas Tai škotiška daina, kurios žo studentams palinkėjo laimingų bulves su daržovėmis, deserfu: džius parašė poetas Robertas Naujųjų Metų bei sėkmingos — Kalėdų pudingą (panašus į Bernsas. sesijos. tortą gaminys iš džiovintų vai
Naujieji metai svetur
• •
3 Tarybinis studentas
Alvar MEEL1ND Talino pedagoginis institutas
PBOLOGASNr. 20 » ___ LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
\
♦+♦4 Rugsėjo 23 d. — Iltciatūros vakaras Vilniaus 16 vld. mo kykloje. Dalyvavo VU literatai V. Daškevičius, A. Katkevičius, V. Masalskis.
Spalio 12 d. — literatūros vakaras Vilniaus 44 vld. mo kykloje. Dalyvavo R. Danys, V. Daškevičius, A. Katkevičius, A. Kapočlūtė. Spalio 23 d. — literatūros va karas Vilniaus 47 vld. mokyk loje. Dalyvavo literatų būrelio vadovas, poetas M. Martinaitis, literatai V. Daškevičius, R. Danys, A. Katkevičius, A. Ka počlūtė. Spalio 24 d. — literatų bū relio ataskaitinis-rinkiminis su sirinkimas. Pirmakursių kūrybos aptarimas. Spalio 29 d. — literatūros vakaras Meno darbuotojų rū-
BŪRELIO KRONIKA (RUGSĖJIS—GRUODIS)
muose. Dalyvavo J. Keleras, V. Gaslliūnas, V. V. Landsber gis, L. Jakimavičius, V. Daške vičius.
Lapkričio 12 d. — „Literatū ros ruduo" Vilniaus pedagogi niame institute. Dalyvavo R. Danys, V. Daškevičius, A. Ka počlūtė, A. Katkevičius, V. Masalskis. Lapkričio 20 d. — literatūros
vakarai Kėdainiuose. Dalyvavo literatūros kritikė E. Bukelfenė, poetas M. Martinaitis, literatai R. Danys, V. Daškevičius, A. Kapočlūtė, L. Jakimavičius, V. Masalskis. ,
Gruodžio 14 d. — „Literatų dienos" universiteto Kauno va kariniame fakultete. Dalyvavo R. Danys, V. Daškevičius, A. Kapočlūtė, A. Katkevičius.
Gruodžio 17 d. — susitikimas su poete N. Miliauskaite, pro zininke J. Ivanauskaite, KVF doc. J. Jasaičiu ir llt. klubo pirmininku V. Vallušaičlu. Po kalbio tema: „Jaunųjų situaci ja, kokia ji?" Gruodžio 26 d. — VU litera to T. Kajoko kūrybos aptari mas. Kalbėjo M. Martinaitis, A. Katkevičius, V. Gaslliūnas, V. Daškevičius ir kt.
IŠ PIRMAKURSIŲ KŪRYBOS Solveiga DAUGIRDAITĖ I k. lituanistė
Šitaip stovėti ant slenksčio — neišeinant anei pareinant. Kažkas ištaria baugščiai: gyvenime, štai tavo veidas!
XXX Išsikūkčiosi, išsirėksi, o paskui jūra išplaus lentgalius — sudužusius laivus ir širdis — imkit, kam reikia.
Kojas, rankas sukausto — jei po slenksčiu — žarijos? Tartum žaizda ant postamento stoviu — negyjanti. XXX Veidas kažkur matytas, svetimas ir nemielas: už ką toks romus pavidalas — bastūnei sielai?
Aplinkui įsiviešpataus tokia tyla, kad girdėsi, kaip tvilkčioja smilkinin rimstantis kraujas, kaip nyksta rūke metę akmenį į tavo vilčių karaliją, kaip tolsta. . .
Lyja ar tik byra smėlis iš delno j delną? Tu jau nieko neatmeni.
Man — vėjų iš tyrlaukių, bet man ir ramybės sočios. Žiūri sugauto žvėriūkščio akys iš veidrodžio.
EVALDAS IGNATAVIČIUS I k. lituanistas
Pagaliau surado drakonas ge rą išeitį — reikia kvailą gal vą išmokyti. Pradėjo mokyti. Kvaila galva buvo gabi mokinė ir greitai pasidarė protingesnė, nei buvo protingosios galvos. Dabar diakoną kamuoja dar didesni rūpesčiai — vietoj vie nos turi dvi kvailas galvas.
AK, NELAIMĖ
Sėdžiu, žiūriu pro langą. Stai šiną, ga — kokia nelaimė — katės katė nesuvažinėjo mašina! Graži di graži delė katė buvo, pilkai dryžuo ta. Šmurkštelėjo prieš pat ma būtiĮ PETERSENAS NEGALI Petersenas mėgdavo stipendi jų mokėjimo dieną nueiti į Karja rūsį. Ir šįkart buvo ne kitaip. Atsidūrė Petersenas prie vie no stalo su jaunu, bet, tiesą sa kant, gana nepatrauklaus veido jaunuoliu. Tas iš karto pradėjo iššaukiančiai elgtis. Kai tik Pe tersenas užsisako du bokalus, jis paima tris. Tegu sau, aišku, bet kai jis tą patį pakartojo
mašina kryptelėjo -— ir gyva... Vis dėlto liūdna: didelė katė, kari kokios buvus suvažinėta.
PR1ESINT1S
ketvirtą kartą, Petersenas nu sprendė paprašyti keturių. Jau nuolis iškart atsakė penkiais. Tuomet Peteirsenas supyko, tvojo kumščiu į stalą ir tarė: „Ko tu, žmogaus, pūtiesi". Bet jaunuolis išlaikė olimpišką ra mybę ir atsakė: „Tu, Petersenai, nesistenk, aš gaunu padi dintą stipendiją, o tu — pa prastą". „šliužas”, sušnypštė į tai Petersenas ir pakilo eiti.
ATSIDŪRĖ KARTĄ... Atsidūrė kartą pesimistas ne gyvenamoj saloj. „Viskas baig ta“, pagalvojo jis ir numirė iš didelio liūdesio. Po dviejų die nų laikraščiuose galima buvo perskaityti: „Prieš kurį laiką saloje rastas nepažįstamo vyro lavonas. Įvykis tiriamas". XXX Atsidūrė kartą optimistas ne
gyvenamoj saloj. „Metas", pa galvojo ir pradėjo plaukti link pro rūką šmėkštelėjusios že mės. Plaukė dieną, plaukė dvi — optimistas buvo geras plau kikas. Trečią dieną nuskendo. Vėliau Pietų Amerikos vakarų pakrantėje buvo pastatytas pa minklas nežinomam jūros kan kiniui.
KLAIDA Suėjo kartą į krūvą du dideli pesimistai. Buvo apie ką vy riškai pasikalbėti. Šnekėjosi apie literatūros ir meno ateitį, vandens užterštumą ir pasaulio
pabaigą. Egoistiškai kartu nuprendė, kad po jų tegul ir tvanas.
Po to vyrai pasikorė,
bet tvanas visai neprasidėjo.
ISTORIJA Iš STALČIAUS Pamačiau stalčių, apžiūrėjau iš arčiau — stalčius kaip stal čius. Ištraukiau, stalčiuje apsa kymas, graži ilga istorija. Per skaičiau —puiki. Prieinamai pa rašyta ir visaip kitaip gera. Nu nešiau į grožinės literatūros lei-
dyklą. Išleido. Žmonėms patiko. Man suteikė liaudies rašytojo vardą. Dabar dažnai pagalvoju, koks buvo tas stalčius ir kur rasti dar vieną tokį. Iš estų kalbos vertė Aurelijus KATKEVIČIUS
Tai sudievu, girgždėsiu Jau, atitardamas vėjo beplalkstomiems variams, jau linguosiu...
.. .Tad būk pasveikinta, Provincija — aš tavo vaikas, miestelio mažo neramus žmogus. .. Mane pagavo pilkas tavo laikas, palaimino krapnojantis dangus.
Rodos trobas visas uždariau Ir palakinau šunį — kol kaimynai ateis parsivesi.
Aš afsiremsiu į nespalvotas tavo sienas kaip J tikrumą, grožy nepaslėptą. . . Ir netekės — Jos degs tos dienos, tad leisk man ugnį fą užžiebti.
X
.. .Tai pavalgiau gardžiai paskutinės namukepės duonos, tat atgėrlau gražiai paskutinį puodelį šulinio vandens. Tai ir eisiu, nes, dar prisiglaudus prie ąžuolo, Jau gal niekas manęs neatplėš, Jau gal niekad manęs neišraus.
Ir būk palaimintas, miesteli mažas — aš tavo paukštis, tavo paprastumas. . . Tegul man visad laiškus rašo padangėje išdrikęs tavo dūmas.
Tai sudievu, nebelauklt manęs bepargrjžtančlo aš J miestą ne dalgio, ne švarko — visam...
Tegul tau visad skaito mano laiškus sutūpę topoly sulytos ir Išdidžios varnos.., Jie bus kaip tu — tokie rimti ir aiškūs, jie bus kaip tu — tokie tikri ir švelnūs.
Nebešauklt, Ir taip jau nelengva — vis Jkalnėn, su kupra, kuri dega Ir lenkia — atgal. Dalia MICHELEVICIŪTĖ
Aukoju drugius kaip senoliai avis mano dievas toks mažas ir jam to užtenka Jis galvoja — pabersiu aguonų vaikus jei surinks — sudaigins — šviesėliau bus — šilčiau Tau pasiųsiu kaip atpildą virpantį tinklą „Apsirenk..
Gyveno kartą didelis ir siau bingas drakonas. Dvi galvos buvo visokeriopai normalios, tačiau trečia — kvailiukė. Su sirūpino drakonas — ką daryti su kvaila galva? Nukirstų, bet negali — jos vietoj auga iš kar to dvi.
RŪPESČIAI
ATSISVEIKINIMAS
HIMNAS MIESTUI MANO
XXX
DRAKONO
I k. lituanistė
XXX Čia iš pelkių saulėtos pėdos pajimba žiogai šventadienio staltiesėj
Pusto ir plėšia nuo lūpų žodžius kai noris tylėti Pasileidžia į šulinį atgal kibirai kur jų niekas nieko neklausia ....
Jūratės MARKEL10NA1TĖS atvirukas. Vytautas V. LANDSBERGIS.
-
..
NUOBIROS NUO NUOGIRDŲ Sėdėjau dar tais laikais negy venamoj saloj, užpakaliu pri spaudęs puodynę aukso. Prisi menu, kaip šiandien, galvojau — kokia laimė, kad aš turiu puodynę aukso, Juk kas aš bū čiau be puodynės aukso. Nie kas! O dabar — su puodyne aukso po užpakaliu mano me tuose — nebloga perspektyva.' Visas blogumas būdavo nak tį, drebėdavau, kad ateis kas nors ir Ištrauks iš po užpaka lio puodynę aukso, ir kas lik siu aš be puodynės aukso — niekas. O su puodyne aukso po užpakaliu mano metuose —
O kas bus, jei numirsiu, tu rėdamas po užpakaliu puodynę aukso?! Taigi ateis bet kas ir paleis vėjais mano puodynę aukso. Ir liksiu aš be Jokios perspektyvos ir puodynės auk so mano metuose. Neduok die ve, kad tik nenumlrčiau su to kia puodyne aukso po užpaka liu mano metuose. Praėjus 50 metų po mano mirties, j salą atplaukė plauki kas ir, pasikapstęs rado puody nę aukso. — Nebloga perspektyva ma no metuose, — pagalvojo plau kikas ir atsargiai prisėdo puo
nebloga perspektyva.
dynę aukso,
4 Tarybinis studentas
Viena iš Kioto įžymybių, pa dedančių suprasti japonų tauti nį charakterį, yra iš japoniško jo kipariso pastatyti Ninomaru rūmai, kurių sienos, lubos ir du rys yra subtilūs meno dirbiniai. Rūmus 1603 m. pastatė pirma sis Tokugavų karo vadų (siogunų) dinastijos atstovas ir šie ilgai buvo naudojami kaip siogunų rezidencija. Kai 1867 m. penkioliktasis siogunas Keikis gražino imperatoriui suverenias valstybės valdovo teises, rūmai buvo perduoti imperatoriaus šeimai. Tik vienas imperato rius, labiau mėgęs meną už valstybės valdymą, nepanoro gyventi rūmuose ir pasistatė vandens apsuptoje parko sale lėje „Auksinį paviljoną", ku riuo iki šiol žavisi Kioto sve čiai. Ninomaru rūmus sudaro po bendru stogu esančios ir ko ridoriumi sujungtos penkios atskiros sekcijos, kiekviena iš kurių turi griežtą paskirtį. Pir mosios (Tozamurai) kambariuo se buvo sutinkami feodalai ir imperatoriaus pasiuntiniai, ant-
Tęsinys. Pradžia Nr. 37
JAPONIJA 1985-AISIAIS rojije (Shikidai) — sioguno mi nistrai priiminėjo feodalus ir jų atvežtas siogunui dovanas, trečiojoje (Ohirama) — siogu nas priiminėjo žemesnio luomo feodalus, ketvirtojoje (Kurishoin) — siogunas priiminėjo aukš čiausio rango feodalus ir penk tojoje (Shiroshoin) gyveno pats siogunas. Vaddovai bijojo pasi kėsinimo, todėl visų koridorių grindys einant groja, tarnais buvo tik jaunos merginos, kie kviena iš kurių galėjo prisiar tinti prie sioguno tik per tam tikrą atstumą, o tapti sioguno favorite, beje, turinčia teisę nešioti ginklą, joms buvo di džiausia laimė. Rūmuose nėra baldų, siogunai, ministrai ir feodalai sėdėdavo ant grindų. Nuo 1939 m. rūmai atviri lan kytojams. Dabar Japoniją jau 65 metus valdo 124-sis 85 metų impera torius, kuris gyvena Tokijuje. Imperatoriaus rūmai kažkada stovėjo ant Ramiojo vandeny no kranto, tačiau japonai kas
met vis atkariauja iš ■ vandeny no žemės, ir dabar plataus ka nalo apsupti rūmai stovi beveik Tokijo centre už 5 km nuo vandenyno kranto. Važiuojant iš Naritos aerouosto į Tokiją, ten, kur dar prieš 5 metus ty vuliavo vandenynas, dabar ža liuoja ryžių laukai. Imperato riaus vyresnysis sūnus, prin cas pirmą kartą Japonijos is torijoje vedė ne aristokratę, mergaitę Mečiko. Jo tėvui tai kelia nemaža problemų. .. Ta čiau Tokijuje, lyg pasaulio bandymų laboratorijoje, spren džiami ir daug aštresni sociali niai bei kitokie klausimai. ' Sia me 12 mln. gyventojų turin čiame, automobiliais perpildyta me mieste japonai organizavo pavyzdingą eismo sistemą, ’ to dėl autoavarijose per metus žūsta mažiau nei 350 žmonių. Tokijuje dažniau, nei kartą į mėnesį dreba žemė, tačiau ja ponai, lyg mesdami iššūkį gamtos jėgoms, Sindziūku rajo ne pastatė 14 daugiau kaip
250 m aukščio dangoraižių, Ginzos rajoną pavertė Rytų šalių prabangos centru, o Akichabarą — elektronikos cent ru, dešimtyse didžiulių jo par duotuvių siūlomos elektronikos pramonės ir technologijos nau jovės, kurių dėka ši neturtin giausia gamtiniais ištekliais ir energija kapitalistinė šalis gy vena ir sėkmingai grumiasi ne gailestingoje pasaulio monopo lijų kovoje. „Dabartinė revo liucija elektronikoje yra pir moji mokslo ir technikos revo liucija, kuri gimė ne Europoje, o Japonijoje" — pastebėjo Prancūzijos ministras pirminin kas L. Fabiušas. Elektronikos ir technologijos pasiekimai Japonijoje ir pasau lyje buvo demonstruojami pa rodoje Expo-85, kuri vyko Cukubos Mokslo mieste, esančiame 50 km į šiaurės rytus nuo To kijo. Cukuba (MG, 1981, Nr. 11) vadinama Japonijos smege nimis. Salia jos kalvotoje vie tovėje pastatyta išvystyto mo
kslo ir technologijos ateities miesto miniatiūra, kainavusi 650 mlrd. jenų, kurioje įrengti du vyriausybiniai ir 28 priva čių Japonijos firmų bei 49 už sienio šalių paviljonaį, tarp jų gražiai apiformintas ir gausiai lankomas tarybinis paviljonas. Paroda Expo-85, kurios devizas „Aplinka, mokslas ir technolo gija — žmogui" suteikia galimy bę pasižiūrėti, kaip atrodys ne tolima mūsų ateitis, kurioje kompiuteriai ir teleryšiai pa keis mūsų gyvenimą, sakytum praveria duris į XXI amžių. Vi si ryšiai parodos teritorijoje palaikomi tinklu šviesolaidžių, kuriems priklauso ateitis ryšių technologijoje. Šviesolaidžiais, šiais planais stiklo siūlais, ga lima perduoti milžinišką infor macijos kiekį, jos neveikia pa šaliniai triukšmai. Pakeitus va rinius kabelius šviesolaidžiais, perduodamos informacijos kie kis padidėja 6000 kartų, todėl jie atveria puikias galimybes teleryšiams, kontroliuojamiems kompiuterių, t
Prof. dr. Jonas GRIGAS
'■HiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiĮiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiinihiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinririiiiiiiiniiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiftiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
STUDENTIŠKOS NUOTRUPOS
I dėstytojo klausimą, ar ži no Omo dėsnį, studentas atsa kė. kad Omą žino, o dėsnio ne. Naujuosius mokslo metus studentas N. pasitiko su nau jais mokslo laimėjimais. be r
Daug šypsenų
Naujaisiais
dvi savaites jis išlaikė praėju sios sesijos egzaminus.
tas N. egzaminuoja visiškai už temdytoje auditorijoje".
— Ką jums skauda, — klau sia gydytojas studentą-geografą? — Koją, | šiaurę nuo kulno.
Skelbimas bendrabutyje: „Gerbiamieji studentai, liftas iš jungtas mėnesiui (remontas). Artimiausias veikiantis Hitas — gretimame name.
Jeigu jus užgriuvo tinginys tė, kas jūs: nukentėjęs ar ben drininkas?
Nėra tokios jėgos, kuri pri verstų mane atsisakyti savo sil pnybių.
Teletaipas perdavė: „Kovoda mas su nusirašinėjimu, docen
Parinko Jūratė MARKELIUNAITE
KAIP RENGSIMĖS
1986 METAIS Mada. Kiek ginčų, abejonių, kaltinimų susilaukė šis žodis. Apie madą kalbėti sunku — juk dažniausiai J Ją žiūrime kri tiškai. Tačiau kiekvienoje ma doje randame kažką savito, tik mums patiems tinkančio, Ieško me to, kas mus išskirtų iš kitų. Ką mums siūlo 1986 metų mada? Ji tęsia besibaigiančių metų mados tradicijas. Šiais ir kitais metais bus madinga kla sikinio, sportinio ir romantinio stilių difuzija. Jei šiais metais madingi unisex drabužiai, tai kitiems metams būdingas an sambliškumas. Klasikiniam stiliui būdingas pusiau prigludęs ir tiesus silue tai. Tačiau tiesus siluetas keis savo proporcijas. Bus madingi kvadrato, apverstos trapecijos, ovalo formos drabužlaf, kurių apimtys gerokai padidėjusios. Trapeciniam siluetui būdinga išryškinta peties linija. Taip bus galima siūti apsiaustus, pal tus, sukneles. Kvadratinis silue tas tiks striukėms Ir prailgin tiems puspalčiams. Madingas ir x tipo, prigludęs, labai išryškinantis liniją silue tas. Į apačią drabužis gali būti tiesus arba smarkiai platėjantis. Populiarus mados fragmentas yra peties linija. Madingiausia peties linija — kvadratinė ar ba ovali. Ji gaunama petelių, reglano rankovės pagalba arba išvien kirpta rankove — kimo no. Madinga ir marškinių kirpi mo rankovė. Madingiausios kaklo kirpimo formos: laivelio, kare, V Iškirp tė, šlovė, angliško stiliaus apy kaklė. Labai daug dekoratyvinių lementų. Madinga kelių spal vinių kontrastų derinys. Jauni, mo mada siūlo ryškius, klasiki nius kontrastus: balta — mėly na, balta — geltona, balta — raudona. Taip pat madingos
juoda, pilka, tamsiai mėlynos spalvos. 1986 metų spalvinė gama pratęsia 1985-ųjų ir va dinasi rytas, diena ir vakaras. Pirmąja! grupei priklauso švie sūs, melsvi, pilki, žalsvi, roži niai pereinantys iki bordo to nai: žalia, geltona, raudona, o trečiąjai — dar tamsesnės spal vos: tamsiai mėlyna, smaragdo, violetinė, pereinanti j alyvinę. Gražiai atrodys kontrastai: juo da — balta, raudona — mėly, na. Apdailai naudosime įvairius apkantavimus iš sintetinių audi nių, velveto, trikotažo, odos, zamšo. Populiaru aplikacijos, siuvinėjimai karoliukais, blizgan čiais siūlais. Madinga asimetri ja — tiek konstruktyvinė, tiek apdailos. 1986 metais viršutinių drabu žių detalės didėja. Didėja at vartai, apykaklės, kišenės, užse gimas gilėja. Populiarus asi metrinis užsegimas, panaudo jant Įvairiausią furnitūrą: me talinę, plastmasinę, medinę. Madingiausios kišenės — kvad ratinė ir uždėtinė: maišelio for mos bei uždėtinės kišenės dra bužio viršutinėje dalyje. Įdo miai atrodys konstruktyviniai klrplniai: pvz: įstrižas kirpi mas, įdedant {vairias papetcs: kvadrato, stačiakampio, ovalo, trikampio formos. Labaf {vai rios audinių struktūros: madin gi vilnoniai, sintetiniai, ruožellnial, lygiu paviršiumi. Populia. riausl audiniai: tvidas, flanelė, bobrikas. Iš sintetinių audinių siūsime apsiaustus, . striukes, paltus su šiltais įdėklais. Siu audinių paviršius gali būti bliz gantis, primenantis odą, mati nis. Madingi ir šilkiniai audi niai su standžia struktūra arba labai plastiški. Madingiausias dekoras, languoti, juostuoti, taškuoti audiniai. Parengė Santa BARAUSKAITE
Medicinos fakulteto deka natas Ir visuomeninės orga nizacijos nuoširdžiai užjau čia vaikų ligų katedros asis tentę Nijolę DRAZDIENĘ dėl motinos mirties.
Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto buhalte rinės apskaitos grupė už jaučia Ireną KAVALIAUS KAITĘ mirus seseriai.
linki šio piešinio autorius, IF studentas Eiigijus ŠMIDTAS.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. nr. 3008. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 16631 Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30 «CoBeTCKHH cryAeHTa — opran napncoMa, peKTopaTa, KOMHTeTa komcomoa3, nporjmoMa opAenoB TpyAoaoro KpacHoro 3naMenn ■ ApyncCu HapoAon BnAsmoccKoro yHHBepcnTeTa hm. B. Kancyraca. Ha abtobckom s3Mne. PeĄaKrop A. AHnnrrac.
Redaktorius A. LIPSTAS