V4SŲ SAUŲ PHOLE7ARAI ViENVKJT&Si
canvBos scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
1985 m. vasario 15 d., penktadienis
Nr. 5(1304)
▲ VASARIO 24 DIENĄ — RINKIMAI Į LT5R AUKŠČIAUSIĄJĄ TARYBĄ IR VIETINES LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBAS A
H. Zabulis dirbo dėstyto ju Vilniaus pedagoginia me institute, vėliau baigė aspirantūrą Maskvos uni versitete, apgynė filologi jos mokslų kandidato di sertaciją. Baigęs aspirantūrą, H Zabulis dirbo mūsų Uni versitete, vėliau — LTSR Ministrų Tarybos Valsty binio aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo komiteto Aukštojo moks lo valdybos viršininku Nuo 1962 metų jis — LTSR aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo mi nistras. Vadovaudamas minis terijai, H. Zabulis daug dė mesio skiria šio mokymo sistemai vystyti, gerinti mokymosi procesui, rūpi nasi mokslo-tiriamuoju ir metodiniu darbu, studen tų bei moksleivių idėįi-
valstiečio sūnaus iki žy maus respublikos vyriau sybės, partijos, mokslo veikėjo. H. Zabulis yra mokęsis Vilniaus universitete, čia studijavo klasikinę filo logiją. 1950 metais baigė Universitetą su pagyrimu
niu politiniu auklėjimu. H. Zabulis plačiai žino mas kaip mokslo veikė jas, klasikinės filologijos specialistas. Neseniai jis išleido monografiją „Res publikos idealai Romos aukso amžiaus poezijoje“, išvertė Horacijaus ir Ka-
SESIJA MEDICINOS FAKULTETE XXX METEOROLOGIJOS STOTIS KAIRĖNUOSE XXX PASAKOJIMAS APIE PROFESORĘ P. DUNDULIENĘ XXX SMD būrelyje XXX STUDENTŲ FOTODARBAI
tas Universiteto studentų ir darbuotojų priėmimas į TSKP narius ir kandidatus. Taip pat posėdyje buvo patvirtintas sąramas jaunųjų specialistų, numatomų palikti darbui Universitete. Mūsų inf.
DĖMESIO: TAUPUMO KONTROLĖS SAVAITĖ KALBA H. ZABULIS tūlo lyriką, Euripido dra mą. Daug dėmesio H. Za bulis skyrė „Žinijos" draugijos veiklai. Už di delius nuopelnus respubli kos mokslui 1979 metais jam suteiktas nusipelniu sio mokslo veikėja garbės vardas. H. Zabulis aktyviai da lyvauja visuomeniniame politiniame gyvenime Nuo 1966 metų jis yra LKP Centro Komiteto na rys, ne kartą buvo ren kamas LTSR Aukščiausio sios Tarybos deputatu,
v. NAUJIKO nuotr.
SUSITIKIMO DALYVIAI
MMIRYJF:
UNIVERSITETO PARTINIAME KOMITETE Įvyko Universiteto partinio komiteto posėdis Jame buvo aptartas Chemijos ir Prekybos fakultetų partinės organizacijos darbas, komunistiškai auklėjant studentiją. Pranešimus šiais klausimais perskaitė komunistai K Skerstonas ir A. Paulaus kas. Posėdyje buvo svarsty-
Susitikimas su kandidatu i LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus Vasario 11 dieną Uni versiteto dėstytojai, dar buotojai, studentai susiti ko su kandidatu į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus respublikos Au kštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministru filologijos mokslo dakta ru profesoriumi Henriku Žabui iu. Susitikimą pradėjo Uni versiteto partinio komite to sekretorius doc. Vladas Gobis. Apie H. Zabulio gyve nimo kelią, aktyvią visuo meninę veiklą, darbą, nuopelnus mokslui, susi tikimo dalyviams papasa kojo kandidato j deputa tus patikėtinis, TSKP isto rijos katedros vedėjas profesorius Konstantinas Navickas. Profesorius pri siminė nelengvą H. Za bulio kelią nuo darbo
Kaina 2 kap.
Siame
yra Respublikinės liau dies universitetų tarybos pirmininkas, „Žinijos" draugijos valdybos narys Už didelius nuopelnus H. Zabulis yra apdovano tas Darbo raudonosios vėliavos, Tautų draugys tės, „Garbės ženklo" or-
dinais ir medaliais., K. Navickas papasako jo apie dideli kandidato darbštumą, neišsenkančią energiją, nuolatinį sieki mą lavintis ir šviestis Profesorius pakvietė visus vieningai balsuoti už H. Zabulio kandidatūrą. Po to, visų šiitai sutik tas, pasisakė H. Zabulis. Kandidatas kalbėjo apie tarybinę rinkimų sistemą apie tai, koks Timtas ir svarbus dėmesys skiriamas šiai politinei akcijai mū sų šalyje. H. Zabulis papasakojo apie specialistų respubli koje rengimą, parodė, kaip išaugo ir suklestėjo aukštasis ir specialusis vidurinis mokslas. Tarybų Lietuvoje. Per pokario metus respublikoje iš vi so paruošta 666 tūkstan čių -specialistų, 215 tūks tančių iš jų įgijo aukštą jį mokslą. Dabar Lietuva pelnytai yra laikoma in tensyvaus specialistų ren gimo respublika. Daug vietos H. Zabulio kalboje buvo Skirta ir specialistų rengimui mū sų Universitete. Svečias kalbėjo apie politinioidėjinio jaunimo auklėji mo svarbą. Buvo pabrėž tas didelis Universitete mokslininkų indėlis į res publikos ir šalies moksle laimėjimus. — Aš džiaugiuosi ir di džiuojuosi, kad mane kandidatu į LTSR Aukš čiausiosios Tarybos depu tatus iškėlė Vilniaus uni versiteto kolektyvas. Sten gsiuosi išpildyti rinkėjų priesakus, ginsiu Univer siteto kolėktyvo intere sus, — baigdamas kalbė jo H. Zabulis.
Visoje šalyje vyksta aktyvus komjaunuolių judėjimas už žaliavų, medžiagų, kuro, energetikos išteklių taupymą. Unlversiteto komjaunimo komitetas į šj judėjimą kvlečia įsijungti visus studentus. Taupumo kontrolės savaitė skelbiama nuo šio mėn. 18 d. Iki 25 d. Jos metu Universiteto ir fakultetų „Komjaunimo pro-
žektoriaus“ štabų nariai organizuos reidus į vlsus bendrabučius. Bus tikrinama, kaip taupoma elektros ir šilumos energija vanduo. Kviečiame taupumo kontrolės savaitėje daly vauti ne tik „KP" aktyvistus, bet ir visus studentus.
Universiteto „KP" štabas
Aptarti aukštųjų mokyklų laikraščiai
Vasario 12 dieną įvyko ni aksime praktinė konferencija „LTSR aukštųjų mokyklų laikraščių uždaviniai, įgy. vendinant TSKP CK birželio (1983) plenumo nutarimus", Siame renginyje dalyvavo visų respublikos ankštųjų mokyklų (Universiteto, Kauno politechnikos instituto Žemės ūkio ir Veterinarijos akademijos, Vilniaus ir Šiaiulių pedagoginių institutų Kauno medicinos ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto) daugiatiražių laikraščių redaktoriai, partinių komitetų sekretorių pavaduotoja/ ideologiniam darbui, komjaunimo komitetų sekretoriai ir profsąjungos komitetų pirmininkai, LKP CK atsakingas darbuotojas P. Masiliorus, LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio moksle ministerijos visuomenės mokslų skyriaus viršininkas L šnipas, LTSR žurnalistų sąjungos sekretoriato narys V. Chadzevičiius. Konferenciją pradėjo L Šnipas. Apie uždavinius, kuriuos aukštųjų mokyklų daugiatiražiams laikraščiams iškėlė TSKP CK birželio plenumais kalbėjo P. Masilionis. Jis pabrėžė, kad dabar ypač diJ. DROMANTAS delis dėmesys turi būti ski. riąmas svarbiausiems ideo loginio auklėjimo klausi-
mams, kiekvienos publikaci jos kokybei ir veiksmingumiui. Aukštųjų mokyklų laikraščiali dar nepakankamai nušviečia aktualiausias idėjinio auklėjimo problemas, trūksta žanrų įvairovės. P. Masilionis kalbėjo ir apie partinio vadovavimo spaudai trūkumus. Išsaapų pranešimą persikaitė Universiteto Žurnalistikos katedros vedėjas doc. L. Tapinas. Jis apžvelgė visų aukštųjų mokyklų laikraščių temas, keliamas problemas nurodė trūkumus. Apie LTSR Žurnalistų sąjungos ir aukštųjų mokyklų laikraščių Tyšius kalbėjo V. Chadzevičius. Konferencijoje pranešimus skaitė Žurnalistikos katedros docentai V. Juodakis, B. Raguotis, V. Užtapąs, asistentė A. Nugaraitė. Buvo kalbama apie medžiagas pateikimą laikraščiuose, fotografijos pa. naudojimą, aptarta aukštųjų mokyklų daugiatiražių laikraščių vieta masinėse informacijose ir propagandos priemonėse. Konferencijoje kalbėjo VISI daugiatiražie laikraščio redaktorė doc. H Kobeckaitė, KPI laikraščio redaktorius J. Bačiulis, VPI laikraščio redaktorė V. Ru ževičiūtė.
V. MILEIKAITE
2 Tarybtnla studentas
▲
FAKULTETO PARTINĖJE ORGANIZACIJOJE ▲
ĮGYVENDINANT STUDENTĮJ KOMUNISTINIO AUKLĖJIMO PLANUS
— Pažiūrėkit, kaip keičia si pažymiai, — dekanas doc. Albertas Svičiulis verčia žie mos sesijos sąsiuvinį, kuria me visų egzaminų ir įskaitų žinios, Pirmasis ir antrasis kursai mūsų fakultete būna patys sunkiausi, Kaip ir visur pirmakursiams sunku adaptuotis, priprasti prie tokio įtempto darbo. Antrojo kurso studentai lai ko ypač sunkius egzaminus: anatomiją ir histologiją. At siskaito už pusantrų metų darbą. Jiems mokytis tenka labai daug, kruopščiai, rei kia didelės valios. Medicinos fakulteto antra kursių sesijos rezultatai pa tvirtina dekano žodžius apie sesijos sunkumą — 44 sko lininkai. Dar sunkiau sekasi tiems, kas į antrąjį kursą ateina po akademinių atosto gų: pamiršta tai, kas buvo studijuota, sunku tęsti šiluos du dalykus. — Fakultete dirba tikrai geri profesoriai, dėstytojai Niekas neparašys trejeto tik vardan ramybės. Studentai turi visas sąlygas dirbti la boratorijose, po keletą kar tų atlikinėti nepasisekiusį darbą. Visada j pagalbą aiteis dėstytojas, kurio darbo valandas jau sunku Ir suskaičiuoti. Pirmakursiai šiemet laikg du egzaminus — bioneorganinę chemiją ir TSKP istori ją. Šiandien skolininkų sąraše
Atviruose partiniuose atkreiptas partiniame su susirinkimuose svarstytos sirinkime. tokios svarbios studentijos Fakulteto partinė orga auklėjimo kryptys kaip nizacija daug dėmesio darbinis, karinis-patrioti- skiria ugdant studentu in nis auklėjimas. Fakulteto ternacionalinius - patrioti partiniame biure apsvars nius jausmus, požiūrį į tytas kavos su žalingais vidaus ir užsienio politi įpročiais komisijos dar nę situaciją. Šiam tikslui bas, SDAALR veikla, pa skiriamos VPP valandėlės reikštos kritinės pastabos stendai, viktorinos, susiti ir rekomendacijos šiai kimai, disputai. veiklai toliau vystyti fa Svarstant partiniame su sirinkime karinį-patriotini kultete. Kiekvienas komjaunuo studentų auklėjimą !buvc lis yra prisiėmęs asmeni- išanalizuota padėtis ir iš nius-kompleksinius planus. (kelti trūkumai, visų pirTai individualaus darbc ma — trūksta darbo Ikryfonma, konkretizuojantii ptingumo, kartojasi priepagrindines komjaunuolioi menės, nepakankamai su asmenybės vystymosi kry siejama su Partijos nuta ptis. Tačiau šiems pla rimais, neplaninis dauge nams trūksta konkretu lio priemonių pobūdis. mo; į VPP turinį įtrau Stiprinant komūnistinic kiami ir tokie darbai: da auklėjimo proceso kom lyvavimas sparto būreliuo pleksiškumą partinis susi se, o tai neturi organizaci rinkimas nutarė, kad de nio pobūdžio. Todėl ku kanatas ir katedros turėtų ratoriai ir grupių aktyvas, daugiau dėmesio skirti vykdydami partinės orga aktualių politinių įvykių nizacijos nutarimus, siekia, ir nūdienos ekonominių nagrinėjimui kad šie planai taptų kon problemų kretesni. Ypač daug dė SMD, kursiniuose ir dip mesio siekiame skirti lominiuose darbuose. Per pirmakursiams, teikiame galės Didžiajame Tėvynės kare 40-čio bei Tarybų jiems pagalbą. VPp ir Lenininės įskai valdžios atkūrimo LTSR tos atestacijos, įvykusios 40-čio jubiliejaį turėtų praėjusiais mokslo metais, labiau atsispindėti planuo rezUltatai įvertinti gan jant temas šalies ir res aukštais balais: 230 — ge publikos ekonominio po rai, 190 — patenkinamai tencialo, tarptautinio ir ir tik 14 — neatestuota. tarprespublikinio bendra Neatestuota dėl blogų se darbiavimo vystymui ana sijos rezultatų arba dėl lizuoti. Šalies gamybinės neatvykimo į atestaciją galios stiprinimo, civili be pateisinamos priežas nės gynybos organizavimo ties. Partinio biuro nuo klausimai turėtų būti įt mone, atestacijos įvertini raukiami į gamybinės mai yra per geri. Prakti praktikos programas. Fakulteto partinė orga ka rodo, kad ne tik. antra kursiai, bet ir aukštesnių nizacija daug dėmesio ski jų kursų studentai per ria mokymo proceso tobu nuolaidžiauja linimui. Įgyvendinant par atestaciją komjaunuolis tinės organizacijos nutari draugams, praleidęs daug paskaitų mus fakultete plačiau bu neįvykdęs kelių įpareigo vo taikomos moralinio jimų, vistiek atestuojamas poveikio priemonės. De gerai. Partbiuras įpareigo kanatas po abiejų sesijų ja komjaunimo komitetą išsiuntinėjo blogiausiai ir realiau įgyvendinti tokią įgeriausiai besimokančių Gruodžio 1 dieną Univer priemonę: VPP balų nu studentų tėvams laiškus ėmimas, gavus akademi- kartu su kuratoriais orga siteto Botanikos sodo (Katre nes nuobaudas, Taip VPP nizavo fakultete tėvų die nuose) teritorijoje pradėjo įgalima susieti su akade ną. Fakultetas ryžtingiau veikti meteorologinė stotis. atsikrato žemesniųjų kur Tai reikšmingas faktas, nes miniu darbu. Tobulinant VPP siekia sų studentų, kurie nenori nuo šios datos prasidėjo ma ugdyti studentų sava mokytis patys ir, be to, miesto sferai būdingo mikrankiškumą, jų aktyvią demoralizuoja kolektyvą ro ir mezoklimato stebė poziciją visose veiklos sri Tačiau šiame svarbiame jimų ataskaita. Šia proga tyse, siekiame, kad per darbe pasyvus komjauni- tenka apgailestauti, kad Lie Fakulteto tuvoje, taip anksti (225 me mokymosi laikotarpį stu mo aktyvas, dentas (iš auklėjimo ob administracija, partinė or- tai praėjo) pradėjus meteoro stebėjimus, beje, jekto virstų jo subjektu. ganizacija negavo nei vie loginius Todėl ir kuratorių vaid no pasiūlymo iš PEF kom pradėj'us to meto miesto ap menį mes siekiame didinti jaunimo komiteto pašalin linkoje, mūsų laikais takių ne kiekybine, o kokybine ti nepažangų ar drausmę stebėjimų buvo atsisakyta, prasme. Iki šiol kurato pažeidusį studentą. Ne vi šiuo metu stebėti miesto ap riai dekanato perdaug suomet gerai mokosi ir linką labai aktualu. Remian kreipiami i smulkmenišką komjaunimo aktyvas, jau tis stebėjimų duomenimis, studentų globą tiek mo nieji mūsų komunistai. O sprendžiama nemažai miesto kymo procese, tiek visuo tai įau neigiamas pavyz mikroklimato, bio ir geoeko logijos klausimų. Tokios sto meninėje bei (gamybinėje dys kitiems. veikloje. Antai, iš kurato Partinė organizacija sie tys nuo seno sėkmingai vei rių reikalaujama organi kia, kad gyvą ir kū kia daugelyje užsienio, TSRS zuoti koliokviumus, vesti rybinį darbo veiklos sti miestų. Neseniai teko pasi jų apskaitą, kontrolę ir lių įsisavintų kiekviena domėti Tbilisio miesto ana stotimi, įsikūrusia pan. Tuo atitraukiamas grupės komjaunimo orga logine universitete, kurioje atlieka dėmesys nuo auklėjamojo nizacija. ma daug stebėjimų. Akivaiz darbo, dubliuojamas daly Doc. G. SAMUOLIS dus jų darbo reikalingumas, kų dėstytojų, akademinės PEF partinio biuro duomenų paklausa. Pasirodė, komisijos darbas. Į tai sekretorius jog miesto ekologijos klausidekanato dėmesys buvo
jų 17, o 15 sesiją išlaikė vienais penketais. Sena tie sa, kad į šį fakultetą stoja patys stipriausi abiturientai. Vieni tą titulą išlaiko, kitiems nepasiseka. — Negalime džiaugtis pirmakursiate, atėjusiais iš parengiamojo skyriaus, — kalba A. Svičiulis. — Atrodo,
sąrašuose skolininkų jau ne likę. Studentas medikas mokosi ne tik per sesiją Ji tik suve da ilgo ir kruopštaus darbo rezultatus. Fakultete šitaip dirba daugelis. Nors pasitai ko ir prašalaičių, atsitiktinai pakliuvusių j fakultetą. Ga lima paminėti ne vieną atve-
ŽIEMOS SESIJOS SĄSIUVINYS turėtų būti atvirkščiai: paren giamajame mokosi darbo patirtį turintys žmonės... Neblogai žiemos sesiją lai kė gydomosios medicinos specialybės studentai, busi mieji pediatrai. Kiek sunkiau sekasi sanitariją-higieną stu dijuojantiems. Nors ketvirtakursių tryliktoji grupė gali pasididžiuoti — septynetas jos narių (grupėje 11 studentų) sesiją išlaikė tik penketais. Palyginus su praeitų metų trečiakursiais, šiemetiniai se siją laikė kur kas geriau. Ketvirtojo ir penktojo kurso
jį, kai vakarykštis Medici nos fakulteto studentas šian dien sėkmingai studijuoja matematiką, prekybą. — Mes visi bijome prasto gydytojo. Profesija reikalau ja pasišventimo. O kaip at skirti, ar tas, kuris vakar au kso medaliu baigė vidurinę ir įstojo į mūsų fakultetą, turi šias medikui būtinas sa vybes? Todėl mokymasis, ypač sesijos, padeda atrink ti. Jei žmogus nelanko paskaitų (tokių fakuiltete ne taip jau daug), jei nedalyvauja studentų mokslinėje veikloje — jis niekad nepa-
METEOROLOGINE STOTIS mai tiek aktualūs, kad įvai riose Tbilisio dalyse įsteigta naujų stočių. Šie pavyzdžiai rodo, kad pradedamas ne vien Universiteto vidaus rei kšmės darbas. Prisiminkime meteorologi jos mokslo tradicijas Univer sitete. Kaip gamtos filosofi jos sudėtinė dalis meteorolo gija buvo dėstoma nuo an kstyvų UniverŠiteto veiklos dešimtmečių. Seniausias me teorologijos vadovėlis (TSRS teritorijoje pirmas) buvo pa rašytas mūsų Universitete. Tai J. Počapovskio 1643 metais išleista knyga „Bendroj‘ meteorologija". 1770 m. čia pradėti nepertraukiami stebėjimai. meteorologiniai Iki XIX a. pradžios Universi teto pagalba išvystytas stam biausias tuo metu pasaulyje meteorologinių stebėjimų tin klas, taip pat ilgai nenutrū kstamai veikęs. Pagaliau ir atkūrus Vilniaus universite tą, jame buvo atliekami me teorologiniai stebėjimai. Be kita ko, pirmieji Pabaltijyje aukštesniųjų atmosferos sluo-
ksnių (4—5 km) tyrimai pra dėti čia, Vilniaus universi tete. Tarybiniais metais Univer sitete jau per 40 metų vei kia Gamtos mokslų fakulte tas, vyksta geografijos stu dijos, rengiami geografai. Meteorologinei respublikos tarnybai specialistai rengiami čia. Sukaupta nemaža patir tis organizuojant meteorolo ginius stebėjimus. Meteorolo-’ ginėms praktikoms nuo pat pradžių vadovauja žinomas respublikoje klimatologas doc. V. Ščemeliovas. Jis kie kvieną vasarą organizuodavo t. v. sezonines meteorologi jos stotis, kurias aptarnaudavo studentai. Veikė iš viso 24 sezoninės stotys įvairiose respublikos vietose. Šioji būtų 25-oji. Naujoji yra sta cionari ir, suprantama, mo derni tiek savo įranga, tiek programos apimtimi. Be to ji veiks nepertraukiamai. Hidrologijos ir klimatologi jos katedros interesai ku riant šią stotį konkretūs — meteorologų praktinis rengi
rodys gerų rezultatų, — kaiba A. Svičiulis. XXX Universiteto auditorijose vėl tęsiamos paskaitos, semi narai, baigiami pradėti kur sai, pradedami nauja. Kiek kitokiu nerimu gyvena stu dentas, kurio dar laukia ne išlaikyta įskaita, egzaminas Po žiemos sesijos jų medici nos fakultete 79. Dešimčiai iš šio skaičiaus sesija atidėta dėl pateisinamų priežasčių Nors įkaičiais operuoti su dėtinga. Štai rektorato gau tose žiniose skolininkų skai čius Medicinos fakultete — per 120. Juokingai atrodytų toks nesusipratimas, toks ne sutapimas, pradėtum svarsty ti, kas gi iš tiesų suklydo? Ir čia jau prie visų sampro tavimų apie didelę mediko pareigą gerai mokytis, gerai laikyti sesiją, verta nupasa koti šio nesutapimo priežas tis: dėl fakulteto dekanato kaltės egzaminų ir įskaitų rezultatai į skaičiavimo centrą buvo pristatomi nelaiku, o pora dėstytojų ži niaraščius su egzaminų pa žymiais ne vieną dieną iš nešiojo švarko kišenėje, taip dar labiau padidino skolinin kų būrį. Tarsi paraginti, pri minti jau ir nebebuvo kam Todėl ir norisi kiek paabejo ti pagalba sunkiau besimo kančiam studentui, kai net tokie dalykai atsitinka. A. BUTVILAITĖ
nas. Tam stotis būtina. Kon krečios naudos bus ir šios crities moksliniams tyrimams Neatsitiktinai stotis yra naujajame Universiteto bota nikas sode, kur vyksta biolo giniai, bioekologiniai tyri mai. Stotis, tikimės, įeis į respublikos meteotinklą, jos itebėjimų duomenys bus taudojami formuojant urbaįizuotos aplinkos mikrokli matą. Vieta naujajai stočiai pa rinkta gerai. Pagal visus rep rezentacinius reikalavimus įrengta stebėjimų aikštelė, sumontuoti svarbiausieji prie taisai — vėjarodis, įvairių rūšių termometrai oro ir dir vos terminiam režimui stebė ti, įrengtas kritulmatis bei prietaisai oro drėgnumu matuoti. Oro temperatūrą ir drėgnumą jau registruoja automatiniai savirašiai. Įran gos dar padaugės, bus ple čiama stebėjimų programa Dabar stotį aptarnauja Hid rologijos ir klimatologijom ja rūpinasi stoties kūrėjas katedros nariai. O daugiausia — dabar ir jos mokslinis ku ratorius doc. V. Ščemeliovas Tikimasi, kad minimali sto ties tarnyba artimiausiu tai ku atsiras. Stoties įkūrimą rėmė ir remia Universiteto vadovybė, dekanas doc. R Tarvydas. Didelę materialinę p>aramą komplektuojant sto tį esame gatvę iš Respubliki nės Hidrometeorologijos ir gamtinės aplinkos kontrolės valdybos. Būtina pasakyti ir tai, jog be doc. V. Ščemeliovo kon krečių žygių bei darbo sto ties neturėtume. Nėra abejo nės, kad jis kaip specialis tas ir kuratorius iki galo iš vystys šio mokslinio posto programą ir turinį, numatys mokslinių darbų kryptį, su domins jaunesniąją pamarmi Katedros uždavinys visoke riopai remti šį darbą.
Prof. C. KUDABA Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas
3 Tarybini* studentas
▲ Pranutė Stukėnaitė — Švenčionių rajono Pilypų kaimo daugiavaikės valstie čio Vinco Stukėno šeimos mergaitė niekuo ypatingu ne išsiskyrė iš kitų vaikų. Gal tik vienu. Sviesiu kaimietiš ku protu motina pastebėjo Pranutės ypatingą polinkį prie maldaknygės ir elemen toriaus, nes kitokių knygų neturtingo, valdžiusio vos perikių hektarų ūkį, valstie čio Vinco Stukėno šeimoje nebuvo. Ir tai pastebėjusi motina nutarė leisti Pranutę į pirmą klasę. E Pilypų kai mo, avėdama didelėmis mo tinos „čeveryfcomis" Pranutė šiuo metu garsi Tarybų Lie tuvos etnografė, istorijos mokslų daktarė, profesorė Dundulienė, prieš pora dienų atšventusi šarvo garbin gą septyniasdešimt penkerių metų jubiliejų, pradėjo nelengvą kelią į mokslo viršūnę. Oi nelengvas bulvo tas ke lias! Anksti mirė tėvas. Mo tina liko viena su penkiais vaikais. Be to, okupuotoje lenkų ponų Lietuvos dalyje buvo daromos visokiausios kliūtys švietimui, tačiau at kaklumas, didelis darbštu mas ir gabumai viską nuga lėjo. 1939 metais Pranė Stukėnaitė — Vilniaus universi teto absolventė, įteiktas et nografo diplomas. Jau uni versitete pasireiškė jos mo ksliniai gabumai. Tais pa čiais 1939 metais pasirodo spaudoje ir pirmieji straips niai Lietuvos etnografijos klausimais. Socialistinės re voliucijos pergalė Lietuvoje 1940 metais ir Tarybų val džios atkūrimas plačiai atve ria duris prieš jauną moksli ninkę, ji kviečiama dirbti į naujai organizuotą LTSR Mokslų Akademiją. Tik per vienerius 1940—1941 m. bu vo išspausdinta keletas straipsnių. Tačiau Didysis Tėvynės karas, tris metus trukusi Lietuvos okupacija nutraukė taip gražiai pradė tą darbą ir labai prasmingą kūrybinę veiklą.
Išvadavus Lietuvą iš oku pantų, Pranė Dundulienė vėl tęsia savo mokslinę ir peda goginę veiklą, dirba Vilniaus universiteto etnografijos ka tedros asistente ir MA Isto rijos instituto moksline ben dradarbe. Kartu su ano meto žymiu etnografu prof. J. Bal džiumi ji organizuoja Istori jos instituto etnografijos se ktorių, 1946—1948 metais dir ba šio sektoriaus vedėjo pa vaduotoja, tuo pačiu metu aktyviai prisideda prie Uni-
UNIVERSITETAS:
DATOS, ŽMONES, DARBAI
versiteto etnografijos kated ros atkūrimo. Nelengvi buvo pirmieji pokario metai, daug ko trūko. Pirmiausia jaunai specialistei, baigusiai buržua zinį universitetą, trūko ži nių, ypač marksistinės meto dologijos ir teorijos srityje. Tačiau energinga, darbšti mokslininkė, mokydama kitus, atkakliai mokėsi ir pati, jau 1945 metais ji įstojo į va karinį Marksizmo - leninizmo universitetą, kurį baigė 1947
grafijos dėstytoja yra „ne partinė bolševike'1. Tokią ją ir įsiminiau. Tokia ji „nepar tinė bolševike" iš tikrųjų ir buvo, aktyvi, aštrios klasių kovos persunkto kunkuliuo jančio gyvenimo dalyvė. Pirmoji fakulteto „moterų organizatorė" (pirmaisiais po kario metais buvo ir tokia organizacija), pirmųjų Mo ters dienos švenčių Universi tete organizatorė. Profesorė P. Dundulienė, tada jau ir
▲
iš šios srities sėkmingai ap ginama kandidatinė diserta cija. 1963 metais paskelbia mas vienas iš stambiausių Lietuvos etnografijos moksli nių darbų — monografija „Žemdirbystė Lietuvoje iki 1917 metų". 1968 metais ta pačia tema apginta daktari nė disertacija ir VAKo nu tarimu 1969 m. kovo mėne sį jubiliatei patvirtintas is torijos mokslų daktaro laips nis, o 1971 metais jai su
V»AAA/VVV\rvAA>\/VV\AA/\AAA/\/\AAAAAAAAA/V\AAAAAAA/V\AAAA/VVV\AA/V\AAA/V\A/\/\AA/VVVVVVV\AAAAAA/VVVV‘
Kad darbai ilgai nesibaigtų
y\/V\/XAAAA/VXAAA/V\A/\A/ ,V\AAA/\AA/V\AA/,7VVVV\AAA/\A/VXAAAAA/\AAAAA/\A/V\AA/\AAAAAA/\AAAAAAA/V\/VVVV\A/'.
metais. Tekiu būdu įgijo marksistinės - lenininės teo rijos pagrindus, kuriais sten gėsi vadovautis savo paskai tose ir moksliniame darbe. Būtent tais pirmaisiais poka rio metais teko ir rašančiam šias eilutes būti profesorės, tada dar visai jaunos dėsty tojos, studentu, klausyti jos etnografijos paskaitų. Kiek nustebau, kada dėstytoja sa vo pirmoje paskaitoje, apibrėždama etnografijos moks lo objektą, ištisai ėmė ci tuoti F. Engelso veikalą „Šeimos, privatinės nuosavy bės ir valstybės kilmė". Mat buvau jau karo mokykloje iš klausęs gana platų marksiz mo-leninizmo pagrindų kur są, o pasibaigus karui demobilizavausi ir įstojau į Vil niaus universitetą. Pagalvo jau sau: „Vadinasi, nors tarp dėstytojų yra komunis tų". Iš studentų fakultete partijos narys buvau tik vie nas. O kiek vėliau labai nu stebau sužinojęs, jog etno
jauna mažų vaikų motina, kartu su kitais Universiteto aktyvistais dažnai vykdavo į kaimą, atlikdama ten vals tiečių tarpe politinį-šviečiamąjį, agitacinį darbą, aiški no naujos Tarybinės santvar kos esmę, jos siekius sukur ti naują, šviesų gyvenimą. Anais laikais tai buvo ne tik sudėtinga, bet ir rizikin ga. Greit jauna pedagogė pra deda aktyviai reikštis moks liniame ir moksliniame-organizaciniame darbe. Jau 1947 metais parašomas pirmas po karo stambus straipsnis. 1949 metais vadovaujant profeso rei P. Dundulienei OTganizuojama pirmoji Vilniaus univer siteto studentų etnografinė ekspedicija. Šešto dešimtme čio pirmaisiais metais išryš kėjo jos pagrindinė moksli nio tiriamojo darbo kryptis — tai Lietuvos žemdirbystės ir jos technikos įrankių rai dos istorija etnografijos mokslo požiūriu. 1951 metais
TIK TIEK TEREIKIA
teiktas profesorės vardas. Taigi per 45 mokslinės ir pedagoginės veiklos įmetus nuveiktas didžiulis darbas. Parašyta ne Viena knyga, šimtai straipsnių. Šia proga be minėtos monografijos „Žemdirbystė Lietuvoje iki 1917 metų" norėtųsi ypač iš skirti Vieną, mano nuomone svarbiausią veikalą, „Lietu vių etnografija" (1982 m.). Tai yra gražus viso jubilia tės ilgamečio mokslinio ir pedagoginio darbo rezultatas. Ne vieta čia duoti jam pla tesnį įvertinimą, be to, ir nėTa būtina pristatinėti to kių darbų. Jie patys kalba apie save . Tai savotiška Lietuvių etnografijos „encik lopedija", ne tik »kiekvieno specialisto, bet ir kiekvieno lietuvio - inteligento būtina knyga. .Tačiau profesorė Pranė Dundulienė yra ne vien žy mi Lietuvos etnografė, peda gogė ir mokslininkė, kaip ir daugelis moterų, ji turi dar
Praėjusių metų sipalio 20 dieną „Literatūroje ir mene" buvo išspausdinta replika, kad nelauktą siu rprizą Aliumantui — vie nam .gražiausių senojo Vilniaus kampelių paruo šė akademinis jaunimas Kasdien Universitetas „deleguoja“ čionai būre lius savo atstovų. Stu dentai ir studentės (pasi taiko ir moksleivių) pir mo aukšto galeriją paver tė rūkykla — pilna šiūkšlių, nuorūkų, sienos išter liotos, gesinant cigaretes O juk privalėtų šita nuo lat čia šurmuliuojanti mokslo jaunuomenė tapti Alumnato gerbėja ir ser gėtoja. Matyti grožį aplinkui
Z
ir „papildomų pareigų": žmonos, motinos, močiutės kaip tikra etnografė, „namų židinio" saugotojos. Ir čiat kaip sakoma, likimas dos niai ją apdovanoja: graži draugiška mokslininkų šei ma. Vyras — profesorius Bronius Dundulis, istorijos mokslų daktaras, nusipelnęs LTSR mokslo veikėjas, žy mus respublikos istorikas, dvi dukterys ir du žentai — visi jauni mokslininkai, anū kas ir anūkė — jubiliatės mielas Tūpestėlis, paguoda ir ateities viltys. Taigi; nueitas nemažas ke lias! Nors jubiliejaus proga nepriimta taip kalbėti, ta čiau, būdamas ištikimas sau,, ir šia proga pasakysiu teisy bę: 75 metai — tai daug! Bet šiuo atveju štai kas džiugina: kuo toliau, tuo in tensyviau dirba profesorė Pranė Dundulienė, lyg visiš kai nejausdama metų naš tos, vis didina ir didina tem pus. Mes, jos mokiniai, tie siog nebesuspėjame su ja „žygiuoti" — kasmet vis nauja knyga arba net dvi, ir vis kas nors naujo, įdomaus. Iš viso 9 knygos, tiesa, dvi dar spaustuvėje. Šalia knygų — kasmet keli moksliniai straipsniai (iš viso per 200). Ir tai juk ne pagrindinis dėstytojo darbas. Pagrin dinis — paskaitos (jų profe sorė turėjo ir tebeturi net kelis kursus — Lietuvos et nografijos, Rytų slavų etno grafijos, Pabaltijo etnografi jos, Etnografijos šaltinių mokslo, Pirmykštės visuome nės istorijos ir įvairių speckursų), studentų kursiniai diplominiai. Diplomantaii kas met tiesiog būriais veržiasi pas profesorę 7—8, o kartais ir 10 (per darbo metus pro fesorė vadovavo 164 diplo miniams darbams). Disertan tų irgi nestinga, be to, bū dama mokslinės tarybos na rė, jii turi ir įvairių kitokių „galimybių" (ir svarbiausia jas noriai realizuoja) padėti jauniems mokslininkams gin ti disertacijas. O dar toks ypač svarbus darbas — stu dentų etnografinės .ekspedici jos (iš viso jų būta 36). Su kaupta daugybė svarbios medžiagos. Vienu žodžiu, darbai, darbai... Jie nesibai gia. Iš visos širdies norisi' jubiliatei palinkėti, kad šile darban dar ilgai, ilgai nesi baigtų, ir profesorė Pranė Dundulienė ilgai būtų mums, jos mokiniams, gražiu pavyz džiu aktyvias, produktyvios pedagoginės mokslinės ir vi suomeninės veiklos!
Prof. S. LAZUTKA Istorijos mokslų daktaras J. Juknevičiaus nuotrauka.
mums patinka: ir šviesų Universiteto architektū rinį ansambli, ir pagyvė jusias miesto gatves. Tai kodėl mes traukiame terš ti ką tik restauruotą Alu mnato kiemelį? O juk tiek iš mūsų tereikia — sau goti. ..
A. MERKYTĖ
KNYGOTYROS BŪRELIO POPIETĖ Jau senokai SMD knygo tyrininkų būrelis turėjo to kius įdomius ir turiningus susitikimus, kaip šiemet. Ne seniai knygotyrininkai daly vavo įdomioje popietėje Vil niaus universiteto bibliote kos grafikos kabinete. Vienintelis tokio tipo muzieijus Lietuvoje sudomina kiekvieną, o ypatingai kny gotyrininką. Per 60 tūkstan čių darbų šioje kolekcijoje Akys raibo nuo daugybės įvairių epochų talentingų au torių medžio, kartono, meta lo raižinių, litografijos, ak varelės darbų. Visą šią didžiulę kolekciją maloniai sutiko parodyti knygos meno skyriaus dar buotojas Linas Jablonskis. Knygotyrininkus sudomi no nemaža ir įdomi litogra fijos ekspozicija, nes šia technika iliustruojamos kny gos, taip pat kuriami estam pai, plakatai, afišos, atškleidžiantys dailininko asmeny bę, talentą, epochos dvasią. Atkeliavusi j Lietuvą iš Europos XIX a., litografija greitai paplito. Senojo uni versiteto auklėtiniai M. Pši bilskis, A. Kliukovskis, J. Ozembovskis ir kiti išpopu liarino įą. Jau XIX a. 4-tame dešimtmetyje atspausta per 600 darbų, o štai 1862 m. Vilniuje buvo išleistas J. Vilčinskio „Vilniaus albu mas“. Jis labiausiai ir sudo mino studentus. Vartydami šio albumo lapus stebėjomės, kaip ’ neatpažįstamai pasikei tė Vilnius. Akį patraukė ir vario rai žinių kolekcija. Senovės dva sia padvelkė iš Herškės Leibovičiaus raižinių, vaizduo jančių romantiškąjį XVIII a. Grafinių portretų ciklas „Ku nigaikščių Radvilų šeimos atvaizdas“, sukurtas iki 1751 m., 'susideda iš 165 lakštų. Plonų linijų raizginiais, savo preciziškumu knygoty rininkus sudomino plieno rai žiniai. Tiesa, šia technika knygų Iliustracijos buvo spausdinamos tik XIX a., daibar ji daugiau vartojama raižant banknotus, pašto ženklus. Grafikos kabineto kolekciją puošia J. Vilčins kio, J. Kraševskio, St. Vairšavskio ir kitų grafikų dar bai. Būrelio nariai domėjosi, kokiais būdais papildoma kabineto ekspozicija. L. Jab lonskis papasakojo, kad dau guma Lietuvos grafikų sten giasi praturtinti šią kolekci ją, todėl kasmet po kelis sa vo darbus dovanoja šiam kabinetui. Didelį knygotyrininkų su sidomėjimą sukėlė ir užsie nio dailininkų dovanoti eks ponatai. Nemažą pluoštą dar bų Universitetui yra pado vanojęs Prancūzijoje gyve nantis dailininkas Z. Mikšys. Patraukia nepakartojama Mordmiulerio litografija — išaugusi erdvėje žmogaus fi gūra, įkūnijanti šviesią huma nizmo idėją. Savotiški japo nų dailininko Araki darbai. Grafikos kabineto turtais naudojasi dailininkai, meno tyrininkai. Neseniai išleistoje Marijos Matuskaitės knygo je „Portretas XVI—XVIII a. Lietuvoje" irgi panaudota nemaža dalis šio kabineto graviūrų. Virginija ALEKSEJŪNAITĖ SMD knygotyros būrelio narė
4 Tarybini* studentas
▲
STUDENTŲ FOTODARBAI ▲
E T N OLaisvės šliožytės fotoparoda ,,Etno-84" Daukšos kiemelyje — trumpas .pa sakojimas apie Istorijos fakulteto etnografinę eks pediciją Panevėėio rajone, vadovaujamą profesorės P. Dundulienės. Autorė nesiekė visapu siškai atskleisti ekspedici jos veiklos, todėil tik vie
na kita nuotrauka atkuria pokalbius su žmonėmis, vakaronę su vietos jauni mu ar Žemdirbių šventės koncertą. Pagrindinis dė mesys skiriamas etnogra finei detalei — žmogaus kūrybinio polėkio, išmo nės ir darbštumo išraiš kai. .. .Sudėjo močiutė vie
VIRD KONKURSŲ REZULTATAI
ną ant kitos tris išpuren tas, nertais mezginiais puoštas pagalves. Kiek įvairių Skirtingų raštų skubrūs pirštai gali išner ti! Kiek laiko tam reikia Nėrinių raštai panašūs j austinius — lyg palygini mui pagalvės sudėtos ant naminės lovatiesės (viskas — tų pačių rankų dar bas), o močiutė jau pa sakoja, kaip... O štai grįžo vyrai atolą kirtę ir sukabino tris skirtingo se numo (kotų spalva byloja) ir ilgio dalgius į seną
obelį, pro kurios lapiją prasiskverbia saulės spindūlys. Dar nebaigė darbo, kitos dienos rytą, vos saulei tekant vėl dalgiais mosuos. Mat, rytą rasotą žolę lengviau pjauti, o įdienojus — kitų darbų metas. Gražus Laisvės noras prakalbinti detalę, pri-
Neseniai VU kiemo teatras ▲ RECENZIJA ▲ pradžiugino premjera. Vėl, kaip ir po kiekvieno spėk, taklio, nuomonės ne visiškai vienodos. Vieniems S. Beke to „Laimingos dienos" Uni versiteto teatro scenoje at. rodo neprasmingos, nesuprantamas. Tačiau dauguma rinkti, bet niekada jų nebus lizuodami šį spektaklį, galisveikina už aktualumą ir daugiau, negu yra. Idėja me kalbėti mažai, nes tik režisūrinį sumanymą. išsaugota, o judesio, tikrai atskiros detalės yra tikrovės Niekam ne paslaptis, kad prasmingo, gražaus, yra. Be- kopija. Tai lietsargis, dantų absurdo pjeses sunku žiūrėti, ne didžiausias čia aktorės šepetukas su natūraliais meiJau pavadinimas išreiškia Jūratės Rimeikaitės nuopel- telio šeriais, Vilto šalmas ir kūrimo principus ir drama- nas. Vaidmuo jos labai ne- panašiai. Visos jos pabrėžtiturgų pasaulėžiūrą. Regime apibrėžtas. Ar žino kas, kaip nai natūralistinės, kol žiūriveiksmo beveik nėra, siuže- scenoje turi atrodyti moters me į kiekvieną atskirai. Suto — irgi. Dialogai, mono- vidinis pasaulis? O J. Rimei- jungtos jos alogiškos. Taip logai. Kažkada tai buvo kaitei pavyko perteikti šią sukuriamas realus košmariš. nauja, stebino, bet ir traukė idėją. Negalėtume apkaltinti ko, čia juokingo, čia graudrauge, kaip traukia visa, kad ji piktnaudžiauja gali- daus, chaotiško, absurdiško kas daT nežinoma, nepatirta mybe judėti — ji neužgožia pasaulio reginys. Realus, bet Tačiau šiandien tik skaityti kitų, o tai, ko gero, ir yra fantastiškas kasdienybėje, reberyšius tekstus, laikantis vi- svarbiausia. Judesys, plastika ginys. Be konkrečios ir vaizsų autoriaus nurodymų, bū. šiuo atveju maksimaliai oš duotės realybės sintezės netų dvigubai absurdiška reiškia tai, ką nevisuomet įmanoma būtų suprasti pjeSpektaklio režisierius Euge- galima perteikti žodžiais, sės. Būtina maksimaliai nijus Žukauskas pirmiaiusiai Taigi, įvedęs Vini antrąją įjungti vaizduotę ir ne tik sprendė, kaip ir ką reikia režisierius liko ištikimas pa- girdėti, ‘analizuoti tekstą, padaryti, kad pjiesė „žiūrė- grindinei idėjai, o reginys Daugelį atsakymų galima tusi". Veikėjai joje tik du. laimi. Dėl tos pačios prie- rasti grynai sceninėse prieVini (akt. Rita Guogytė) iki žąsties matome scenoje ir monėse. Kodėl ji tuščia, nypusės žemėje, Vilis (akt. Ri. Asistentą (akt. Eitvydas Ba- ki? At ne todėl, kad atsimantas Vagnys) daugiausiai jarūnas). Suvokti, koks pras- sakyta konkretizuoti laiką ir laiko miega arba egzistuoja mės krūvis jam tenka, nėra vietą, kad norėta pabrėžti kažkur čia. Štai ir pasitarna- lengva. Tik tuo momentu, kai beveidiškumą visame kame vo absurdo pjesių monologų bendrame siautulyje besi- Kodėl visi veikėjai nuolat ypatybės. Juose nėra prie- blaškanti antroji Vini mėgi- prieš mus, nė akimirkai nežąstinio ryšio, jie padriki, na nustumti, nugalėti Asis- dingsta? Kodėl Vilis turi šalprieštaraujantys. Visai ab- tentą, kuris lyg juodasis ge. mą, o Vini dėlioja kaladėsurdo dramaturgijai būdinga nijus gniuždo, trempia jos les? Tik vaizduotėje mes gaegzistencialistinė potekstė džiugesį, veržimąsi, kyla lime suvokti, kad nė vienas Vienas jos aspektas — dar mintis, kad taip išsakomas iki galo neatliktas Vilto veiKjerkegoro suformuluota idė- noras — nugalėti aplinkybes ksmas, kad šitie marionetija apie mąstymo ir būties sudaužyti rutiną. (Beje, šie niai charakteriai reiškia ne. skirtingumą — ryškiausias personažo pjesėje nėra. Asi- sugebanoio bendrauti, veikminėtuose monologuose, ši- stentas — Težisieriaus suim ti, susitarti žmogaus idėją tai leido įvesti Vini antrąją nymas). Apribota galimybė veikti (akt. Jūratė Rimeikaitė), ku. Panašias pjeses sunku žiū pabrėžia izoliuotumą, tai ri sąlygiškai reiškia vidinį rėti ir todėl, kad meninėmis kad paskendęs savo smulkpojūčių pasaulį, atmintį. Ne. priemonėmis kuriamas pasau- menose, skurdžiame šepetuantroji Vini nelaužo bevil- lis neatspindi realaus, dės- kų ir veidrodėlių pasaulyje tiško neveiklumo bei ribotu- ningo. Čia būtina prisiminti žmogus negali būtii laiminmo idėjas. Ji turi didesnę kad yra keli realybės pla- gas. Nėra idėjų, siekių, tikstačiau irgi ribotą scenos er. nai. Pirmasis akivaizdus — lų — nėra prasmės gyventi dvę. Ji gali vaikščioti, siau- tai konkreti, materiali kas- Žmonės svetimi, nes neturi sti, suptis ar laipioti kopė- dieniškų žmonių, gyvenančių nieko bendra. O kas buvo čiomis, tačiau visa tai kaip scenoje, realybė. Antrąjį rei- anksčiau, jau pamiršta. Neir jos kaladėlės, kurias gali, ketų pavadinti vaizduotės būtina konkretizuoti, kad tai ma dėlioti, išmėtyti ar su- realybe. Apie pirmąjį, ana liečia tik vyro ir žmonos
Žaidimas Beketo tema santykius, toks gyvenimas gyvenimas po mirties ženklu gali pavyti draugus, tėvą su sūnum.. . Nors kita vertus galime suvokti, kad iš scenos su mumis kalba dar kartą apie feminizaciją. Vini ir Vilto charakteriai sukurti laikantis šios srovės tradicijų. Antai Vini. Ji mėgina stumti gyvenimą pir myn. Beviltiška. Tarsi uždarame rate, viskas pasibaigia ten, kur prasideda. Diena Ji bus laiminga. Tačiau prasidėjo skambučiu, juo pasibaigė ir vėl prasidės. Ir visiškai nesvarbu, ar laiminga šiandien Vini, ar ištarė jos vyras bent keletą žodžių, ar matė ją — juk rytoj vėl viskas iš pradžių. Vėlgi reikia pastebėti, kad aktorė Rita Guogytė tikrai puikiai perteikia šitą neįmanomai sunkų, žlugdantį stovėjimą vietoje, griebimąsi už kiekvienos smulkmenos, galinčios padėti jai prastumti dieną, sukurti laimės ir džiaugsmo iliuziją. Deja, tik iliuziją, Na, o Vilis aklas ir kurčias laikraščiu prisidengęs, toks ir lieka. Tačiau A. Žukausko spektaklyje ne visi ratai uždari Vini antroji iš pradžių trupūtį lyg ir sentimentali, turi polėkio. Juk tai prisiminimas! Praėjusios jaunystės įvairių akimirkų. Jų mažėja mažėja, kol pagaliau pavirsta triumfuojančiu skepticizmu sarkazmu — užteks apgaudinėti save! Užteks apsimetinėti laiminga! Antroji Vini paskutinėmis spektaklio minutėmis karčios paniekos pozoje sustingsta virš viso scenoje sukurto absurdo, o Vilis mėgina iš paskutiniųjų padaryti dar vieną veiksmą
versti ją šviesti kūrėjo šiluma, darbštumu. Beje autorei trukdė technikos stoka, .parodos fragmentiškumas, nuotraukos, kū rios labiau tiktų muziejaug archyvui, negu fotoparodai. Bet tai pirmoji jos paroda.
Daiva ŽILYTĖ
— pasiekti Vini. Šios pasku tinės akimirkos turi tiesiog siurrealistinio siaubo. Neįmanoma nepastebėti kad Kiemo teatro pastatyme labai svarbus žaidimas. Pra dedant bendru spektaklio to nu, pjesės medžiagos atrtn. kimu ir baigiant žaidimu scenoje. Aktoriams, ypač abdems Vini, iškeltas tikslas — išreikšti savo santykį per žaidimą, kuris neturi karto tis. Viena kalba, kilta tuo metu kažką veikia, ir, nors atrodo, kad jos tarpusavyje visai nebendrauja (tai — irgi viena žaidimo taisyklių) atidžiau įsižiūrėję į kiekvie nos jų veiksmus su daiktais įsiklausę į intonacijų žaismą kontrastingumą, emocijų kaitalioi imąsi suvokiame daiktu simbolius ir jais tiesiog fa tališkai susietus herojus. Reikia pabrėžti, kad žaidi mas daiktais — skaitymas užrašų ant dantų šepetėlių kaladėlių dėliojimas, laikraš. čio vartymas ir t. t. ne tik kad „neiškrenta" iš bendre spektaklio vaizdo, o netgi atvirkščiai — neretai tampa varomąja jėga. Juk būtent per tą, regis, beprasmišką vos ne natūralistinį buitin1. veiksmą reiškiamas būties beviltiškumas, neveiklume pragaikštingos pasekmės, de gradacija. Žaidimo elementai pritraukia dėmesį, verčia juos įdėmiai sekti. Tai, ži noma, ir puikios aktorių improvizacijos nuopelnas Improvizacija labai ryški kiekviename spektaklyje, ir tuo dažnai galima paaiškint1 kiekvieno jų savitumą ir skirtingumą, kas, beje, ap saugo nuo stagnacijos ir skatina tolesnį vystymąsi Tiek režisierius, tiek akto rius sako, kad vis daugėja įvairiausių „kodėl". Tai reiš kia, kad S. Beketo „Laimin gų dienų" pastatymas VU Kiemo teatro scenoje nėra pabaiga, kad ieškojimai tę siasi. Ramunė RAGAUSKAITE
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto g. 3. ..Tarybinis studentas”. Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. IV 07230. Iškilioji spauda. . 1 spaudos lankas. Tiražas 450®,Užs. Nr. 387. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, 232656, Vilnius, Tiesos g. 1. nCoBeTCKHfi cTyfleHT* — opran napntOMa, peKTopara, KOMurera KoMcoMona, npotpKOMa oppeHOB Tpyąoaoro apacHoro 3H8MeHH h flpy»<6bi Hapofloa BknbHioccKoro yHMBepcHTera hm. B. Kancyicaca. Ha rhtobckom s3MKe. Pe/jaicrop 51. npaHKaflte.
Praėjusiais metais VIRD skelbė du konkursus Univer siteto darbuotojams ir stu dentams: .Geriausio išradi mo" ir „Geriausio 1984 m. racionalizacinio pasiūlymo". Dalyvavimui „Geriausio išradimo" konkurse pateikt; aštuoni fizikų ir chemikų iš radimai. Žiuri nutarė pirmąją vie tą ir 250 rublių premiją skir ti Z. Bliznikiui, T. Žemaičiui P. Žilinskui. Antroji vieta ir 150 rublių premija paskirta G. Baijorui, R. Giedraičiui R. Makuškai. Dvi trečiosios vietos ir 100 rublių premi jos paskirtas P. Adomėnui J. Gurevičienei, R. Bernotui. L. Labanauskui ir Dobrovols kiui, K. Motiejūnui, S. Saka lauskui. „Geriausio 1984 m. racio nalizacinio pasiūlymo" kon kurse dalyvavo visi raciona lizaciniai pasiūlymai, kurie priimti ir įdiegti Universite te konkurso nuostatuose nu rodytu laiku. Žiuri nutarė pirmąją vie tą ir 75 rublių premiją skir ti V. Žemguliui, E. Kontorovičiui už rac. pasiūlymą „Dirbtinių širdies vožtuvų turbulentinių savybių nusta tymo būdas“, dvi antrąsias vietas ir 50 rublių premijas skirti B. In.gaiunyteį, Nguen ba Chatui už rac. pasiūlymą „Aliuminiavimo elektrolite kontrolė", M. Šatinskui, J. Ketleriiui, A. Punbulytei už rac. pasiūlymą „Optiko-mechaninis įrenginys automati zuotoms receptyviniių laukų struktūros tyrimui", tris tre. čiąsias vietas ir 25 rublių premijas skirti P. Staseliui, L. Jovaišai už rac. Pasiūly mą „Įrenginys akies rainelės stebėjimui ir fotografavimui", V. Korsakovui, G. Dikčiui už rac. pasiūlymą „Terapi nis lazeris", V. Kungiui, A. Džiovalui už rac. pasiūly mą „Daviklių apklausos tai meris". Geniausiu studentišku rac. pasiūlymu pripažintas A. Ru pšytės pasiūlymas „Prietaiso ir metodo paruošimas šilki nių audinių bei trikotaže glamžumui vandenyje nusta tyti". Jai paskirta 25 rublių premija. Doc. T JANKAUSKAS
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800696, išduotą Me dicinos fakulteto studentei Zitai KULESO, laikyti nega liojančiu. Universiteto rektoratas, partinė ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia mokymo reikalų prorektorių prof. Bronių SUDAVIČIŲ motinai mi rus. Butų skyriaus darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia bendradarbę Janiną 2ĖBIENę dėl mylimo tėve lio mirties.
TSKP istorijos katedros kolektyvas nuoširdžiai už jaučia vyr. dėstytoją Juo. zą PALECKĮ seseriai mi rus.
Superjonlnių reiškinių tyrimo laboratorijos ben dradarbiai nuoširdžiai už jaučia mokslini vadovą doc. Antaną ORLIUKĄ dėl tėvo mirties.
Redaktorė J. PRANKAITE