Tarybinis Studentas, 1985 m. vasario 22 d. Nr. 6 (1305) by Vilniaus universitetas

Abituriente! Tave kviečia Vilniaus Universitetas! visų salių proletarai. vieny kjt&si

taRs/mnis scupencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

1985 m. vasario

22 d., penktadienis

Nr. 6 (1305)

SIAME NUMERYJE: PASAKOJAME APIE PAČIAS REIKALINGIAUSIAS

SPECIALYBES, KURIAS GALIMA

JGYTI MŪSŲ

UNIVERSITETE

Kaina 2 kap.

Greitai Jums brandos egzaminai, tačiau jau šiandien rūpi, kur pasuk site, gavę vidurinės mo Prof. B. SUDAVIČIUS, mokymo reikalų prorektorius kyklos atestatus. Juk nuo to, kokią pasirinksite specialybę, priklausys visas lankstumas, kuriuo pasi- Universitete per 70. Be to, jo lavinimo ir profesiniu darbo planai. O kursinių Jūsų gyvenimas. Žinoma žymintis asmuo sugeba siunčiami studentai srtudi- mokyklų reformos doku- ir diplominių darbų temos tai jaudina ne tik Jus, taj pakeisti klausimų, proble- juoti ir į kitas šalies au- mente: parenkamos taip, kad skarūpi ir Jūsų tėvams, mo- mų sprendimo budus, jei kštąsias mokyklas. Pavyz„Liaudies mokytojas — tintų studentus tyrinėti kytojams. Kuo būti? Į šį taikomieji nėra efekty- džiui, Maskvos ir Lenin- jaunos asmenybės dvasi- Be to, Universitete aktyklausitmą padeda atsakyti vūs. grado universitetuose stu- nio pasaulio formuotojas viai veikia Studentų moir profesinio orientavime Pernai į Universitete dijuoti filosofiją, mokslinįvisuomenės patikėtinis kslinė draugija, kurios kabinetų darbuotojai. Tik dieninį škyrių buvo pri- komunizmą, politinę eko- kuriam ji patiki tai, kas nariai skaito pranešimus atsakymą privalote rasti imta 1775 studentai, į va- nomiją, Tartu universite- brangiausia, vertingiausia daugelio šalies aukštųjų patys — protingai įverti- karinį — 475, o į neaki- te —• sportinė medicina —■ vaikus, savo viltį. (. ..) mokyklų studentų moksli nę savo sugebėjimus, iš- vaizdinį — 800. Priimtųjų Maskvos valstybiniame is-Daugiamilijoninis tarybi- nėse konferencijose, tvermę, ryžtą. į dieninio skyriaus pirmą- toriniame-archyvų institu- nių mokytojų būrys — Universitete visapusisPas mus visos profesi- jį kursą atestato vidurkis te — archyvistiką. mūsų šalies pasididžiavi- koms studijoms sudarytos jos reikalingos. Visos jos 4,64 balo. Vilniaus universitete vi- mas, patikimas partijo? visos sąlygos. Mes turime vertinamos ir gerbiamos Stojamieji egzamnai ne suomet didelis konkursas pagalbininkas auklėjant gerai įrengtus, šiuolaikine Svarbu, kad žmogus dirb- kartą parodė, kad viduri- būna į teisės, prekybos, jaunimą". technika aprūpintus kabitv. dorai ir sąžiningai, kad nės mokyklos absolven- medicinos specialybes Reikšmingas mokyklos netus ir laboratorijas, erdperbtų savo darbą. O tam tas ne visada kruopščiai „Pamirštamos", deja, daž uždavinys — duoti augan- vias auditorijas. Labai labai svarbu, kad pasirin- pasiruošia egzaminui. Bū- nai, taip pat labai reikalin- čiajai kartai gilias ir tvir- gausi ir Universiteto mo kta specialybė teiktų pa- na, kad vieno ar kito da- gos ir įdomios specialy- tas mokslų pagrindų ži- kslinė biblioteka, kurioje sitenkinimą ir duotų Tė- lyko žinios įvertinamos bės, kaip matematika, bu- nias, ugdyti įgūdžius ir gali skaityti kiekvienas vynei kuo didesnę nau- tik patenkinamai ar ne- halterinė apskaita, finan- sugebėjimus jas taikyti studentas. Taip pat biibda. Be to, būtina atsižvefl- patenkinamai, ir šitaip sai ir kreditas, statistika praktikoje. Šitai ir teks liotekos veikia ir kiekvieoli ne tik j savo polin- „labai gerai" telieka ates- Tačiau gyvenimo jau įro- spręsti jaunai pedagogu name fakultete. kius. bet ir visuomenė? tate. Todėl visiems sto- dyta: blogų profesijų nė- kartai — galbūt ir Jums Auga ir turtėja UniverDoreikius. Na, o ką pa- jantiems norisi palinkėti ra, yra tik prasti specia- abiturientai, busimieji mo- siteto materialinė bazė tarti abiturientui, trokš- stropiai išstudijuoti vado- listai. kytojai. Antakalnyje, simbolišku tančiam studijuoti seniau- vėlių medžiagą, na, o, žiNorėtųsi akcentudti dai Mokymo procese svar- vardu pavadintoje Saulėsioje mūsų šalies aukšto- narna, laikant egzaminą — vieną dalyką — matemati- biausią vietą užima mo- tekio alėjoje, įsikūrė stuioįe mokykloje? susikaupti. kos, biologijos, geografi- komoji, pedagoginė ir ga- dentų miestelis: bendraPirmiausia Universite Šiais metais j Universi- jos, fizikos, chemijos spe- mybinė praktika. Būsimie- bučiai, valgyklos. Cla pat tas renoia plataus profilio teto pirmąjį kursą bus cialybių studentai rengia- siems mokytojams rengti darbas verda Teisės, Fizispecialistus gamybiniam priimta: į dieninį skyrių mi gamybinio ir pedagogi- didelę reikšmę turi mo- kos, ir trijuose ekonomipedapoginiam, kultūriniam 1655, į vakarinį — 475, į nio profilio. Didžioji dalis kyklose atliekama pėda kos fakultetuose. ir moksliniam darbui. Uni- neakivaizdinį — 795, filologų bei istorikų bai- goginė praktika. Universitetui tenka laversiteto mokymo planai Vilniaus V. Kapsuko ge Universitetą taip pat Mokydamiesi studentai bai svarbus vaidmuo ressudaryti taip, kad pagrin- universitete rengiami 31 dirba mokytojais. Pedago- aktyviai dalyvauja ir mo- publikos ir šalies moksle dinis dėmesys skiriamas specialybės specialistai, o go darbas kilnus, atsakin- kslo tiriamajame darbe gyvenime — lis organišne vienai kuriai siaurai kiekvienos specialybės gas ir, svarbiausia, labai Fakultetuose yra sudaryti kai sieja mokslo — tiriasoecialybei. įgyti, o ben- studentai studijuoja siau- reikalingas. visų studijų laikotarpio mąii ir pedagoginį mokodroms teorinėms discipli- resnes specializacijas. Jų Kaip pažymima bendro- studentų mokslo tiriamojo mąjj darbą. noms, kurios yra keliu artimų specialybių pa grindas. Svarbiausias Uni versitetą baigusio specia listo bruožas — platus ir gilus mokslinis teorinis jo pasirengimas. Mokymasis Universite te visų pirma siekia su teikti busimajam specia listui fundamentalių mo kslu pagrindus, kurie yra svarbūs tiek mokslo ti riamajai, tiek praktinei veiklai. Tokia mokyme kryptis kelia tam tikru? reikalavimus ir žmogau? psichikai. Sėkmingos stu dijos Universitete reika lauja mąstymo savaran kiškumo. Savarankiška* mąstantis asmuo sugeba Pats rasti problemas ir spręsti jas savo jėgomis Jis gali analizuoti gyveni mo reiškinius ir moksline li’eratūra. išskirti esmin:us dalykus, apibendrinti atskirus faktus ir daryti naujas, pagrįstas išvadas Labai svarbu ir mąstyme

Stojamiesiems artėjant

Universitete šiuo metu dirba per pusantro tūks tančio mokslininkų ir pedegogų; iš jų 122 profeso riai ir mokslo daktarai, 788 docentai ir mokslo kandidatai. Universitete yra susikūrę keliolika ori ginalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms va dovauja prof. dr. J. Ku bilius, profesoriai P. Nor kūnas, A. Marcinkevičius ir kiti. Studentams pa skaitas skaito žinomi mo kslininkai: matematikai V. Paulauskas, A. Bikelis, fi zikai J. Vaitkus, A. Pis karskas, E. Montrimas geografai C. Kudaba ir A. Basalykas, chemikai A Levinskas ir V. Daukšas kalbininkai Z. Zinkevičius, istorikai K. Navickas, S Lazutka, R. Žiugžda, filo sofai E. Meškauskas, R Povilionis ir kt. Siekis išugdyti visapu sišką ir harmoningą asme nybę daro studentų (gyve nimą turiningą ir įdomų... Turbūt jau yra tekę gir dėti apie puikias studen tiškas tradicijas: pirmakur sių imatrikuliaciją, mediu mo —■ pusės studijų šven te, diplomantų palydas.. O meno saviveiklos ko lektyvai, įvairūs klubai savo pasiekimais žinomi ne tik Universiteto, bet ir visos respublikos studen tams. Universitete veikia vi suomeninių profesijų fa kultetas, kurį baigę stu dentai igyja antrą specia lybe. visuomeninę. Fakul tete yra paskaitinės pro pagandos, kraštotyros gamtos apsaugos, sporto turizmo, meno profesijų rk yriai. Senojo Vilniaus univer siteto gyvenimą praturti na ir aukštosios mokyk los ryšiai su kitomis au kštosiomis mokyklomis Draugų yra ne tik Tary bų Sąjungos aukštosiose mokyklose, bendradar biaujama su Greifsvaldc (VDR), Krokuvos (LLR) Prahos (ČSSR) ^'Debrece no (VLR)' universitetais Erfurto medicinos akade mija. Su jais mes keičia mės mckslo darbuotojais studentais praktikantais studentu statybos būriais XXX Didelė laimė dirbti ir studijuoti senajame mūsų Universitete. Kviesdami Jus, jaunieji draugai, į mūsų Alma Mater, linki me atkakliai siekti savo jo tikslo, nebijoti darbo.

2 Tarybinis studentas

▲ PARENGIAMASIS SKYRIUS ▲

Prieš 30 metų (1954 m.) liai siektų užsibrėžto tiks- praleisti laboratorijose gal specialybę, konkurso Universitetą neakivaizdi lo. Žinoma, nenorėčiau su- kabinetuose. Vyresnių keliu priimami visi. To niu būdu baigė pirmieji tikti su tais, kurie tvirti- kursų neakivaizdinio sky- kiu būdu stojančiajam 92 studentai, o dar po 10 na, kad jų tikslas — gau- riaus studentai jau gau kuris dirba .pagal pasirin metų, greta neakivaizdi ti tik diplomą, o žinių na 40 kalendorinių dienų ktą specialybę stojant su ninkų laidų, prisidėjo 43 darbui turi pakankamai, papildomų apmokamų ato- įmonės ar organizacijos absolventai, baigę Univer Taip suformulavę savo ti- stogų. Rašant diplominį siuntimu, praktiškai pa sitetą lankydami paskai kslą, Universitete tikrai darbą ir neakivaizdinio kanka teigiamai išlaikyti tas vakarais. Taip Univer nieko nepasieksite. Tai ir vakarinio skyriaus stu- stojamuosius egzaminus ir sitete prasidėjo specialis artimiausias kelias patekti deniams suteikiama atos- jis pateks į Universiteto tų ruošimas jų neatitrau į tą neakivaizdinio ir va- togų, o jeigu laikomi tik neakivaizdinio ar vakari kiant nuo pagrindinio karinio mokymo skyriaus valstybiniai egzaminai, tai nio skyriaus studentų są Šiuo metu bemaž prie rūpinami bendrabučiais darbo. Per tą laiką, neat 350—400 nepažangių mo- suteikiama 30 apmokamu rašus. gamybos ksle studentų skaičių, ku- kalendorinių dienų atosLiks atsakingiausias lai visų mūsų šalies aukštų Vakarinių grupių klausy sitraukę nuo jų mokyklų veikia paren tojai, nea t įsitraukdami nuo Universitetą baigė per 20 riuos kasmet tenka paša- togų. Greta to, darbo die- kas — studijos. Reikia specialistų linti. Gaila, bet nuo rea- nomis ir šeštadieniais iš priminti, kad visos vy giamieji skyriai — savo gamybos, rengiasi studi tūkstančių tiški darbo jaunimo fakul joms Ekonomikos (lietuvių Šiandien juos sutiksime lios tikrovės niekur nepa- anksto nustatytomis va- riausybės numatytos len tetai. Toks parengiamasis ir rusų kalba), Filologijos sėkmingai dirbančius vi bėgsi. Nesinori, kad ji landomis, galima konsul- gvatos taikomos tik sėk studijuojantiems sose respublikos liaudies taptų studentui staiigme- tuotis pas bet kurį profe- mingai skyrius yra ir mūsų sena ir Istorijos fakultetuose. jame Universitete. Jo pa Parengiamojo Skyriaus ūkio šakose, švietimo na. Aukštojo mokslo dip- šorių, docentą, dėstytoją studentams, tai yra tiems kurie mokosi be akademi skirtis yra padėti darbo klausytojams yra sudary kultūros baruose, moksle nių skolų. O kaip su tais, jaunimui pasirengti studi tos visos sąlygos užpildy tyrimo institutuose ir mo ▲ VAKARINIS IR NEAKIVAIZDINIS kurie vienaip ar kitaip joms. J parengiamąjį sky ti savo žinių spragas, nuo kymo įstaigose. SKYRIUS ▲ įsiskolina? Gyvenime, o Specialistų ruošimas rių su savo darboviečių dugniai pakartoti viduri ypač dirbant ir studijuo neatitraukiant jų nuo ga nukreipimais priimami pir nės mokyklos kursą tik jant, gali susidaryti ob maujantys pramonės įmo jau aukštesniu teoriniu mybos, iš esmės pasiteisi jektyvios sąlygos ir į jas nių, statybos organizacijų lygiu. Jiems paskaitas no, ypač susidarius šaly gana jautriai atsižvelgia darbininkai, transporto, skaito ir pratybas veda je nepalankiai demografi dekanai, katedrų vedėįai ryšių datbuotojai, kol kvalifikuoti Universiteto nei situacijai, ir todėl pa ir kiekvienu atveju, jei ūkiečiai, tarybinių ūkių dėstytojai bei patyrę pe staraisiais metais numato taį įmanoma, padeda. darbininkai, turintys vidu dagogai. Sėkmingai įsisa mas tam tikras jo plėti Ypatingais atvejais, net rinį bendrojo lavinimo, vinę mokymo programą ir mas. specialųjį vidurinį ar pro išlaikę baigiamuosius eg Šiuo metu Universitete lome nepažymima, kokia Todėl, nežiūrint to, kad dėl šeimyninių aplinkybių neakivaiz yra leidžiama i akademi fesinį techninį išsilavini zaminus, klausytojai pri neakivaizdiniu būdu mo forma baigėte Universite studijuojant mą ir nepertrauktą viene- imami į pasirinktos spe kosi 5000, o vakariniu — tą, vadinasi, reikalavimai džiai pagrindinis visų stu nes atostogas. Esant no rių metų darbo stažą. Be cialybės pirmąjį kursą be beveik 3000 studentų. Nu visoms mokymo formoms dijų laikas yra skiriamas rui . mokytis išeitis visada minėtu kategorijų darbuo stojamųjų egzaminų ir ne matome šiais metais įteik yra vienodi. Tik .įvaldžius savarankiškam darbui, ne randama. Kas nedirba pagal pasi tojų į medicinos specialy konkurso tvarka. Baigę ti 600 neakivaizdinio ir tam tikrą specialybės ži mažai laiko tenka ir sta bes priimamos medicinos parengiamojo skyriaus die 400 vakarinio skyriaus bai nių kiekį ir pasiekus ben cionarinėms studijoms. Be rinktą specialybę, tam seserys bei sanitarės, tu nines grupes, klausytojai gimo diplomų. Ir vėl pri drą išprusimo lygi, diplo to, sėkmingai studijuojan tenka palinkėti kuo grei tis neakivaizdinio sky čiau susirasti atitinkamą rinčios ne mažesnį kaip nukreipiami studijuoti j imsime i pirmą kursą ne mas igijamas nesunkiai. Reikiamas žinias neaki riaus studentas (be akade darbą ir jei ne šiais, tai skyriuje dviejų metų stažą. Be to, dieninį skyrių, o vakari akivaizdiniame prekybos ir visuomeninio nių grupių klausytojai 795 studentų, o 475 stu vaizdinio skyriaus studen minių skolų) per sesijas kitais metais galėsite tap maitinimo organizacijos pagal savo pageidavimą dentai ateis i pirmąjį va tas gali įsigyti, klausyda gauna bendrabuti su vi ti Universiteto Studentais turi teisę pasiųsti i preky gali mokytis dieniniame karinio skyriaus kursą. mas paskaitų, kurias skai sais komunaliniais patar Stojant reikalaujama ne bos specialybę savo dar vakariniame arba neaki Priimame daugiau, negu to žymiausi Universiteto navimais, gali naudotis mažiau kaip 6 mėnesių profesoriai, labiausiai pa studentų valgyklomis, bu darbo stažo pagal specia išleidžiame. buotojus (pardavėjus, vi vaizdiniame skyriuje. lybe, kad būtų galima rėjus, kontrolierius-kasiParengiamojo Skyriaus Reikia tiesiai pasakyti tyrę docentai. Jūsų pa fetais. Tiesa, tam tikri sunku priimti pirmąja eile. Čia ninkus, konditerius), tu klausytojai ne tik gilina kad neakivaizdiniu ir va slaugoms — bibliotekos rinčius dviejų metų stažą. savo žinias auditorijose kariniu būdu baigti Uni skaityklų fondai, laborato mai iškyla laikant stoja plačiau aptariau stojimo Parengiamajame skyriuje Universiteto bibliotekos versitetą nėra lengva. Stu rijos, kabinetai ir visa ki muosius egzaminus, ypač sąlygas dirbančiųjų pagal yra demobilizuoti kariai. skaityklose, bet ir turi dentui tenka derinti dar ta, kas yra Universiteto tiems, kurie seniai baigę specialybe, bet. tai nereiš Parengiamojo skyriaus galimybę įsijungti i turi bą gamykloje su mokslu mokymo procesui organi vidurines mokyklas. Jiems kia, kad mes nekviečia iš anksto reikia ruoštis me studijuoti kitose spe klausytojų kontingentas ningą akademinio jauni ko nepatiria jo kolega zuoti. Vakarinio skyriaus stu pakartoti vidurinės mo cialybėse besidarbuojan yra komplektuojamas (va mo visuomenini bei kul dieniniame skyriuje. O karinių grupių — rugsė tūrinį gyvenimą: sportuo kur dar šeimos rūpesčiai? dentai, tai yra Vilniaus ir kyklos mokymo programą. čiu arba šiandieninių abi jo, o dieninių — lapkri ti, dalyvauti saviveikloje Juk daugelis ir negalėjo Kauno miestų gyventojai Suprantama, be tam tikro turientų. Mielai kviečia čio mėnesi) atsižvelgiant organizuoti susitikimus su mokytis stacionare vien gali klausyti dėstytojų žinių minimumo įstoti j me visus, norinčius įgyti specialybe i stažą, pateiktas darbo įdomiais žmonėmis ir kt todėl, kad reikėjo rūpin paskaitų vakarais, konsul vakarinį ar neakivaizdini Universitete viečių rekomendacijas ir Todėl visus, kuriems dėl tis šeima. Tačia.u tie 20 tuotis. Konsultuotis gali skyrių yra neįmanoma neakivaizdiniu ar vakari žadinio žinių patikrinimo vienokių ar kitokių prie tūkstančių specialistų, ku ma ir dieną kartu su sta Tačiau dirbantiems pagal niu būdu. rezultatus konkurso tvar žasčių nepavyko iš karto rie tokiu būdu baigė Uni cionaro studentais. Be to specialybę (pareigybių są Apie tai, kokią specia ka. Kasmet i parengiamo istoti i pasirinktą specia versitetą, patvirtins, kad vakarinio skyriaus studen rašą, pagal kuri priimami lybe galite įsigyti mūsų jo skyriaus dienines ir va lybę ir kurie turi reikia mokytis sunku, bet. įma tai sesijoms gauna papil pirma eile, nustato deka skyriuje, kiek studentu karines grupes priimame mą gamybinio darbo sta noma. Lengvai gyvenime domų apmokamų atostogų natai, o s-u tais sąrašais priimsime šiais metais 200 klausytojų. J dienines žą ar atitarnavę Tarybi nedaug kas pasiekiama 20 arba 30 kalendorinių gali susipažinti kiekvienas spausdiname šiame ,.Ta stojantysis), žiniomis su rybinio studento numery grupes priimami klausy nėje armijoje, kviečiame Ir neakivaizdinio, ir va dienų per metus. tojai, norintys studijuoti atvykti mokytis į univer karinio skyriaus studen Neakivaizdinio moky ką tik baigusiais viduri je. Doc. Ignas ŽEBERSKIS Gamtos, Ekonomikos, Filo siteto parengiamąjį sky tams lengvu pergalių ne mo pirmo ir antro kurso nes mokyklas rungtyniau Prorektorius logijos, Istorijos ir Medi rių. žadame. Todėl laukiame studentai kasmet turi 30 ti netenka: pirmiausia pri neakivaizdinio ir cinos fakultetuose. Visi A. JURŠĖNAS tvirtos valios, ryžtingo kalendorinių dienų apmo imami jie. Tik neužpilvakarinio mokymo dieninių grupių klausyto Parengiamojo skyriaus jaunimo, vyresnio am kamų papildomų atostogų, džius planinio studentų reikalams jai, gauna stipendijas, ap vedėjas žiaus žmonių, kurie atkak kurias produktyviai gali skaičiaus dirbančiais pa

Darbo jaunimo fakultetas

MOKYTIS SUNKU, BET ĮMANOMA

ginių ir bioorganinė chemija. nės ir analizinės chemijos Paskirstymas vyksta atsižvel katedra stengiasi, kad stu giant į studentų norus, ta dentai ypač gerai išmoktų čiau pirmenybę pasirinkti tikslius labai mažų medžiaturi mokslo pirmūnai ir tie gų kiekių analizės metodus kurie jau dirbo atitinkamos Katedroje naudojami anali specializacijos studentų mo- zės metodai tokie tikslūs Įvairiai vadinamas dvide- moji chemijos katedra ir pra- jus mokymo planus. Juos tos studijos pasirinktoje' kslinės draugijos būrelyje. kad leidžia nustatyti, kokiu šimtas amžius: elektros, ato- dėta dėstyti chemija medici- įgyvendinant kiek pasikeitė chemijos srityje. Pavyzdžiui Nuo ketvirto kurso dau- greičiu tirpsta sidabrinis . minės energijos, kosmonauti- nos kolegijos studentams studijij pradžia. Dabar sto pirmuosius tris semestrus jie guma paskaitų jau vyksta šaukštelis, maišant juo arba kos, kibernetikos, medicinos Gana greitai mūsų Alma jantys į fakultetą abituirien- studijuoja aukštąją maitema- pagal specializacijų rengimo tą, arba aptikti priemaišas ir dar gal bent dešimčia var- Mater po Europą ir visą pa- tai nebesirenka specializaci- tiką, tris semestrus — fizi- planus, nors dar yra ir ben- jeigu į nemažą ežerą jų iš dų. Tiktai tie, kas tokiais pa- šaulį greta kitų profesorių jos: jie visi vienodomis tei- ką, po semestrą skiria me- drų visam kursui dalykų piltas vos vienas kitas litras. vadinimais nori pabrėžti vie- ir auklėtinių pradėjo garsinti sėmis priimami į vienintelę džiagų struktūros, kvantinės (koloidų chemija, polimeru Organinės chemijos kated nos ar kitos technikos šakos ir chemikai A. Sniadeckis, čia rengiamą specialybę — mechanikos ir kvantinės chemija, gamtos apsauga ir ra daugumą savo studentu ypatingai greitą vystymąsi S. Domeika, S. Fonbergas, R. chemiją. 75 pirmakursiai su- chemijos, kristalochemijos kt). Didžiąją dalį laiko stu- specializuoja fiziologiškai dažnai pamiršta, kad už dide- Heimanas. Keletas garsių skirstomi į tris akademines fizikinių tyrimo metodų stu- deniai dabar praleidžia spec. aktyvių medžiagų sintezės ir lę dalį savo laimėjimų jos chemijos profesorių dirbo grupes, kurios tris metus mo- dijoms. Žinoma, nuo pirme kursus skaitančioje ir tų da- tyrimo srityje. Katedrai laturi būti dėkingos chemijai, ir buržuaziniame Lietuvos kosi visiškai tuos pačius da- semestro pradedama studi lykų laboratorinius darbus Irai padeda tai, jog joje dir Juk elektros izoliacinės me- universitete: V. Čepinskis lykus. Dauguma paskaitų vi- juoti ir chemija: pirmame pravedančioje katedroje, ba Vaistų sintezės ir tyrime džiagos, radioaktyviesiems A. Purenąs, P. Jodelė, F soms trims grupėms skaito- kurse — neorganinė, antraBusimieji analizinės chemi- probleminė laboratorija Ka spinduliams atsparios atomi- Butkevičius ir kt. • Šaunios ma kartu, o pratybas, semi- me — analizinė, trečiame — jos specialistai ruošiasi dirb- tedroje ir laboratorijoje stu nių reaktorių detalės, raketi- chemikų tradicijos tęsiamos narus, laboratorinius darbus organinė, pradedamos fiziki- ti pramoninių ir gamtiniu dentai - organikai sintetina nis kuras, vaistai, plastikai ir dabar, tarybiniame Vii- — kai dirbama mažesnėse nės chemijos ir cheminės objektų analizės bei gamti- naujus priešuždegiminio cheminis pluoštas, minerali- niaus V. Kapsuko universi- patalpose arba reikalinga technologijos paskaitos. nės aplinkos analizės srity- priešreumatinio, anestetinio nės trąšos — tai vis chemi- tete. Norisi tikėti, kad jas griežtesnė kontrolė — kiekBaigiantis trečiam kursui se. Jie studijuoja analizinės veik'mo vaistus, žemės ūkio jos mokslo ir cheminės tech- toliau pratęs ir dabartiniai viena akademinė grupė tur: kai studentai jau gerai žino chemijos teorinius pagrin- kultūrų augimo reguliato nologijos laimėjimų rezultaChemijos fakulteto studentai atskirai, kartais netgi dar su- savo galimybes, polinkius ir dus, optinius, elektrochemi- rius, žymiai padidinančius tu tas. Tad mūsų amžius visai ir abiturientai, kurie dar tik skirstoma į dvi pogrupes. gal! i tai atsižvelgdami rin- nius, fizikocheminius ir chro- kultūrų derlingumą. Da'is ka pagrįstai dažnai vadinamas ir ruošiasi pas mus mokytis. Taip dirbama 6 semestrus kti". savo būsimą kelią che- matografinius analizės meto- tedros studentų ir diplomantu chemijos amžiumi. Ko gi galima išmokti Che- Per ta laiką busimieji che- mijoje, jie paskirstomi j spe- dus, metalų, ir retųjų ele- sintetina ir tiria naujus or Chemijos amžius Lietuvoje mijos fakultete, kaip čia mikai įgyia teorinius ir pra- cializacijas. Fakultete yra net mentų analizinę chemiją, dir- ganinius skystuosius krista prasidėjo prieš. . . 200 metų: studijuojama? ktinius pagrindus artimų che- penkios specializacijos: ana- vožemiu ir vandens užterštu- lus, dabar plačai naudoja 1784 m. senajame Vilniaus Nuo praėjusių mokslo metų mijai dalykų, be kurių ne- lizinė organinė, elektroche- mo kontrolės pagrindus. Ana- mus gaminant berodyklinius nukelta Į 3 p. univęrsitete buvo įkurta pir- chemikai mokosi pagal nau- galimos tolesnes specializuo- mija, stambiamolekulių jun- litikus globojanti Neorgani-

▲ CHEMIJOS FAKULTETAS ▲

Ne šventieji chemikų puodus lipdo

1 TaryMata attMtentaa

▲ FIZIKOS FAKULTETAS ▲ Fizika — XX amžiaus pa sididžiavimas ir daugelio aštuoniolikamečių svajonė. Ne bijokite išbandyti savęs, ne dvejodami rinkitės šį sunku ir neramų gyvenimo būdų rinkitės profesiją, kuri jos atstovams atrodo vienintelė verta gyvenančiųjų Žemėje O gal ne tik Žemėje? Nepa mirškite. jog Fizikos fakulte tas ruošia ir astronomus tuos erdvės ir laiko begaly bės tyrėjus. Kiek dar nesu skaičiuojamų Visatos paslap čių liko Jums, paskutiniųjų šio šimtmečio dešimtmečių astronomai! O kas, jeigu Jums lemta atrasti civilizaci ją kur nors Oriono ūke? Na ir arčiau savęs besidairan tiems fizika nepašykštės mįslių nei mikro, nei makropasaubue. Vilniaus universiteto Fizi kos fakultetas Tengia dviejų specialybių specialistus: fizi kus ir radiofizikus. Pirmus penkis semestrus, abiejų specialybių studentai kartu mokosi matematikos ir fizi kos pagrindų. Tik vėliau, kai prasideda specialiosios discip linos ir specialiosios labora torijos, studentai pasklinda po visus aštuonis mūsų fakučteto aukštus. Ką jie ten randa? Aštuntajame aukšte įsikū rusi Radiofizikos katedra. Ji ir yra pagrindinė katedra radiofizikams įruošti. Si spe cialybė dar tebėra nauja: rudenį bus tik penktą kartą priimti busimieji radiofizikai Jeigu laikysimės griežtų api brėžimų, radiofizika — tai fizikos sritis, nagrinėjanti radiotechnikos ir jai artimų techninių mokslų fizikinius pagrindus: superaukštų daž nių elektromagnetinių virpe sių teoriją ir taikymus, im pulsinės technikos mikromazgų. veikimo principus, signa lų stiprinimą ir kovą siu elektriniais triukšmais, segnetoelektros reiškinius ir dar daug ką. Septintasis aukštas išpuoš tas paveikslėliais su Archi

medu, kmis, atramos tašku pasirinkęs puslaidininkį, bando svertu pakelti Žemės nutulj. Tai Puslaidininkių fizikos katedros valdos. Šios katedros mokslinių interesų ratas platus ir labai modernus: integralinė mikroelektronika, talpios atminties ir greitaeigės lazerinės skaičiavimo mašinos kūrimas, lazerinio televizijos ekrano konstravimas, informacijos užrašymas holografiniu metodu ir į optiškai valdomus transparantus ir t. t., ir t. ,t.

fizikos druska. Be jos neapsieina jokie, kad ir labiatušiai šiuolaikiški, kad ir drąšiauši eksperimentiniai tyrimai. Visose fizikos (ir ne tik fizikos) srityje, prieš pradedant planuoti eksperimentą, atliekami modeliniai eksperimentai, pasitelkiant ESM. Fizikui teoretikui čia padeda ne tik kompiuteris bet ir jo fizikinė erudicija vaizduotė ir konkreti informacija, sukaupta jau įvykdytų eksperimentų metu, Astronomijos ir kvantinės

XX AMŽIAUS PASIDIDŽIAVIMAS Šeštojo aukšto šeimininkai — Kietojo kūno elektronikos katedra. Populiariausia šioje katedroje kryptis — netvarkios struktūros medžiagų ty rimas. Tai amorfiniai ir stik lo pavidalo bei įvairios pri gimties polimeriniai organi niai puslaidininkiai, panau dojami labai efektyviems mažakadriams televizijos vam zdeliams, elektrografiniams sluoksniams, rentgeno ir gama spindulių defektoskopams. Kietojo kūno fizika — tai ir rentgeno — struktūri nė analizė, atskleidžianti ato minių, joninių ir molekuli nių kūnų struktūros paslap tis, cheminius ryšius ir jų sąlygojamas savybes. Penktąjį aukštą dalinasi Teorinės fizikas bei Astrono mijos ir kvantinės elektroni kos katedros. Šios katedros gražiai sutaria ir glaudžiai susijusios. Kaip, beje, ir vi sos fakulteto katedros neiš vengiamai susijusios su ta vienintele — Teorinės fizi kos. IŠ tikrųjų, juk teorija —

elektronikos katedra ruošia dviejų specializacijų studen tus: astrofizikos ir kvantinės elektronikos. Astrofizikai dar tebestudij uodam! ir baigę atlieka stebėjimus mūsų ob servatorijose ant Kaldinių kalno (Molėtų raj.) ir ant Maidanako kalno (Uzbekijos TSR) įrengtoje LTSR MA Fi zikos instituto. Stebėjimus pasaulyje pagarsino mūsų absolventai V. Cernis ir J. Petrauskas, kurie daT būda mi studentai atrado naują kometą, pasauliniame kome tų kataloge pavadintą jų vardu. Tai pirmas atvejis, kai minėtame kataloge atsi dūrė lietuvių pavardės. Kvantinės elektronikos spe cializacijos studentų dalia — naujų lazerinių sistemų kūri mas ir taikymas ultraspartiems procesams cheminėse ir biologinėse molekulėse tirti. Kadangi kiekviena mo lekulė, tarytum maža radijo stotis, turi savus charakterin go dažnio signalus, tai ju savybėms tirti būtina turėti

imtuvą, kurio „gaudomą" dažnį būtų galima tolygiai keisti, kaip ir paprasto radi jo imtuvo. Būtent toks mo lekulių skleidžiamos informa cijos imtuvas —- tolygiai de rinamo dažnio lazerinis spektrofotometras, sukurtas Ast ronomijos ir kvantinės elekt ronikos katedroje. Slo prietaiso perspektyvos fantastiškas: tai ne tik foto sintezės mechanizmo tyrimas ir panaudojimas naujo tipo saulės energetikai, bet ir bioinžinerija, pasinaudojant kryptingu genetinio kodo kei timu. Šiems ir dar kitokiems lazerių fizikos uždaviniams spręsti prie Vilniaus univer siteto 1983 metais įkurtas Mokslinis lazerinis tyrimų centras, kurio darbą valdo ir koordinuoja Astronomijos ir kvantinės elektronikos ka tedra. Šitame centre studen tai atlieka gamybinę prakti ką, o gabiausieji pasilieka dirbti jo laboratorijose Ketvirtajam aukštui tenka užbaigti katedrų paradą. Ja me randame Optikos ir spek troskopijos katedros labora torijas. Čia tiriama elektro magnetinio spinduliavimo są veika. su medžiaga pačiais naujausiais Surje ir lazerinės spektroskopijos metodais Pastarąjį dešimtmetį spekt roskopijos prietaisai vis plačiau automatizuojami, pa naudojant ESM ne tik mode liniams eksperimentams at likti, bet ir realiems eksperi mentams valdyti. Baigdami ekskursiją po Fi zikos fakultetą, susumuosi me, kiek skirtingų specializa cijų išleidžiami fizikos spe cialybės absolventai. Priskai čiavom jų šešias: puslaidi ninkių, kietojo kūno elektro nikos, teorinės fizikos, astro fizikos, kvantinės elektroni kos bei optikos ir spektros kopijos. Taigi turite iš ko riniktis. Mėginkite!

EKFF — tai ekonominės kibernetikos ir finansų fakul tetas, įsikūręs Saulėtekio alėjoje esančiuose Universi teto rūmuose. Šiame fakulte te — 5 specialybės: ekono minė kibernetika, buhalteri nė apskaita, statistika, finan sai ir kreditas, ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas. Tad apie kiekvieną — at skirai. . . XXX EKONOMINE KIBERNETI KA. Tai jauna ekonomikos mokslų šaka, ekonomikos ir matematikos mokslų sintezė sprendžianti efektyvaus ūkio valdymo problemas, pasitel kusi į pagalbą matematinius metodus, ESM. Ekonomistas - kibernetikas nuo kitų ekonomistų skiria si tuo, kad į kasdienius ūkio reiškinius (darbo našumo di dinimą, savikainos mažini mą, naujai statomos įmonės vietos parinkimą ir t, t.) su geba pažvelgti, vadovauda masis kibernetikos princi1pais, greitais matematiniais skaičiavimais, atliktais ESM. Ekonomistas - kibernetikas tai visų pirma geras ekono mistas, mokantis matematiką. o ne atvirkščiai. Todėl šios specialybės studentai studi juoja daug matematikos da lykų, didelį dėmesį skiria susipažinimui su ESM. Taip pat plačiai studijuoja gamy bos technologiją, ekonomiką jos planavimą ir organizavi mą. Tiek mūsų respublikoje, tiek ir šalyje vyksta sparti ūkio valdymo mechanizacija bei automatizacija, kuriamos naujos jos valdymo sistemos. Tokias sistemas kuria di deli kolektyvai, ekonomistai matematikai, informacijos apdorojimo specialistai ir kt. Svarbiausias vaidmuo tenka ekonomistams - kiberneti Jadvyga JASEVICiOtE koms, kaip specialistams, tu Fizikos fakulteto vyresnioji rintiems kompleksines žinias mokslinė bendradarbė ir atliekantiems rišantįji vaidmenį tarp įvairių sričių specialistų. XXX BUHALTERINE APSKAITA Mūsų respublikoje kvalifi kuotų buhalterių, ekonomis tu dar nepakanka, todėl vie tų skaičius į šią specialybę darbą. Štai,-iš 346 absolven yra didžiausias. tų. baigusių Chemijos fakul Gamybos procese visos tetą 1980—1984 m., į univer tarnybos — tiek ekonominės, siteto ir kitų aukštųjų mo tiek techninės — negali išsi kyklų katedras buvo paskirti versti be buhalterinės apskai 37, į Chemijos ir Cheminės tos duomenų, i buhalteriją technologijos, Taikomosios suplaukia informacija apie Enz.imologijos, Biochemijos įvairius gamybinius ir nega ..Termoizoliacijos" ir kitus mybinius reiškinius, vykstan institutus — 100, gamyklas čius įmonėje, todėl, turėda ir konstravimo biurus — mas smulkesnę informacija 150, mokyklas ir techniku apie gamybinę veiklą, buhal mus — 25. Taip kad kiekvie teris yra kaip niekas kitas nas absolventas gali pasirink reikalingas įmonės kolekty ti darbą pagal savo skonį ir vui. sugebėjimus. Reikia pabrėžti Buhalterius rengia WU kad absoliuti dauguma ChF LŽŪA Maskvos kooperacijos studentu savo tolimesnei vei instituto Vilniaus filialas ir klai fakultete pasirengia la VU Kauno vakarinis fakulte bai gerai. Tai paliudija tas' tas. Universitete šios specia faktas, kad daugelis iš jų Ia- ’ lybės studentai gali studijuo bai sėkmingai dirba moksli ti lietuviu, ir rusų kalbomis. nį darbą. Kas septintas mū- ' Neseniai įvesta biudžetinės su. absolventas dabar yra apskaitos specializacija. Tai apgvnęs mokslų kandidato i busimieji sveikatos apsau disertaciją. Ypatingai daug' gos, finansų kredito, švieti Chemijos fakulteto auklėti-! mo. mokslu įstaigų sistemos niu dirba kai kuriuose Vii-; specialistai. niaus institutuose. Štai LTSR Šios specialybės absolven MA Chemijos ir cheminės tai igvia ekonomisto kvalifi technologijos institute per kacija ir dirba liaudies ūkio pastaruosius 15—20 metų su šakose pramonės, prekybos sibūrė apie 200 ChF absol visuomeninio maitinimo, bui ventų. susivienijime ..Fermen tinio aptarnavimo įmonėse tas" — 120. LTSR MA Bio- bei statybinėse organizacijo rhemijos institute — 50. Apie se. 200 mūsų fakulteto absolven tu. pasiliko dirbti fakultete STATISTIKA. Statistikos katedrose ir laboratorijose. darbo turinys bei statistikos Chem’ią Universitete ir mokslo reikalavimai nulėmė Lietuvoje jau įžengė 1 tre šios specialybės mokymosi čiai’. savo istorijos šimtmetį plana. Statistikas — ne siau Sėkmės jums stojamuo ros šakos specialistas, bet siuose egzaminuose, busimie visapusiškas ekonomistas, pla ji kolegos! čia! įsisavinęs statistikos me Z. MACIONIS todus, kurie taikomi fizikoje, Chemijos fakulteto biologijoje, medicinoje, tei Polimerų chemijos katedros, sėje ir kitur. Todėl šios spe docentas i cialybės studentai be bendrų

Ne šventieji chemikų puodus lipdo atkelta Iš 2 p. prietaisus — elektroninius laikrodžius, mikrokalkuliatorius, voltmetrus, termomet rus ir pan. Fizikinės chemijos katedra spec'alizuoja savo studentus elektrochemijoje. Studentai katedroje giliai išnagrinėja teorinės elektrochemijos pa grindus, dvigubo elektros s’uoksnio struktūrą, daug laiko skiria elektrocheminių procesų eksperimentiniams tyrimams. Saugant svarbias įrengimų bei prietaisų deta les nuo korozijos, suteikiant joms gražią išvaizdą itin perspektyvios plonas galva ninės dangos, kurios gauna mos pagal katedroje rengia; mas technologijas iš vandeni nių sidabro druskų tirpalų ir aliuminio junginių nevande niniu. elektrolitų. Studentai dalyvauja rengiant ir tiriant naujus elektrolitus, žymiai mažiau kenksmingus už iki š’o! naudotus, leidžiančius gauti veidrodinio blizgesio dangas, taikomas reflektorių sta'o indų, prietaisų gamyhoje. Dauguma šios specia lizacijos absolventų jdarbinami LTSR MA Chemijos ir cheminės technologijos insti tute. Stamb;amolekulinių jungi ni’’. chemijos specializacijos studentus globoja' Polimerų chemijos katedra. Čia ren gėm’. specialistai gali dirbti p’astmashi. ir lakų dažų chem;im be: technologijos sri*vse. Katedroje jie studijuomonomerų. polimerų ir n’prnemtu chemiją, polimeru 'in'ezės reakcijų mechaniz mus, pol’merų fiziką ir che

minį modifikavimą. Kated ros darbuotojų ir studentų susintetinti nauji vandenyje tirpūs polimerai gali būti panaudoti chirurginių siūlų televizorių kineskopų gamy boje, taikesni paveikslams apsaugoti nuo atmosferos poveikių, pagerina kai ku rių galvaninių dangų blizge sį, padidina kalio trąšų ga mybos efektyvumą. Reikia pažymėti, kad ši specializa cija itin perspektyvi: pasau lyje šiuo metu nėra chemi jos srities, kurioje dirbtu tiek daug mokslininkų ir bū tų skelbiama tiek publikaci jų, kaip polimerų chemijo je. Bioorganinės chemijos spe cializacijos studentai daugu mą specialiųjų disciplinų iš klauso Biochemijos ir biofi zikos katedroje, įsikūrusioje Gamtos fakultete. Čia jie studijuoja biochemiją, mikro biologiją. molekulinę geneti ką, baltymų chemiją. bio energetiką, biologiniu mem branų struktūrą. Šiuo’a’kinius biochemijos ir moleku linės biologijos metodus jie panaudoja tirdami nukleino rūgščių ir baltymų komplek sus, ju. modeliavimo galimy bes, nagrinėdami bioenergeti kos problemas. Bioorganikai diplominius darbus atlieka ne tik katedroje, bet ir LTSR MA B’ochemiįos institute bei moksliniame - gamybiniame susivienijime ..Fermentas" Beje, dauguma šios speciali zacijos absolventų ir dirba tame susivienijime. Chemiioi faku’tetas kiek vienais metais parengia ir tam tikrą skaičių mokytojų

paskiriamų dėstyti chemija įvairiuose respublikos mies tuose ir rajonuose. Jų stu dijos fakultete šiek tiek skir sis nuo kitų studentų moky mosi. Tiesa, jie neišskiriami į atskirą specializaciją ir šeš tame semestre bus paskirsto mi i minėtas 5 specializaci jas kartu su kitais studen tais. Tačiau apie savo norą tapti chemijos mokytojais jie privalo pasakyti iš karto po stojamųjų egzaminų, kai priimami j fakultetą. Tokiu studentų numatoma priimti 8—10. Jų profesiniam paruo šimui po trečio kurso numa tyta praktika pionierių sto vykloje, 9 semestre — dvie jų mėnesių pedagoginė prak tika mokykloje, o vietoje kai kurių spec. kursų jiems bus škaitoma pedagogika chemijos dėstymo metodika ir kitos busimajam mokytofui reikalingos disciplinos. Mėgstantiems chemiją abi turientams nevertėtų bijoti aukšto universitetinio dėsty mo lygio ir stojamųjų egza minu. Ne šventieji chemijos puodus lipdo! Tuo labiau kad. įstoti j Chemijos fakul. teta tikrai nesunku: 1982— 1984 m. i 75 būsimų pirma kursių vietas buvo paduota tik po 80—90 pareiškimų Mokytis ypatingų talentų irgi nereikia: užtenka mėgti chem’ia. nelaikyti siaubu mate matikos ir fizikos, turėti va lios sistemingai dirbti. Chemikai gali apsidžiaugti ir neblogu absolventų pa skirstymu i darbavietes. Abso’iuti dauguma absolventu pasilieka Vilniuje. Labai di delė jų dalis dirba mokslinį

Kviečia EKFF visuomeninių mokslų, studi juoja matematiką, skaičiavi mo mašiinas ir jų panaudoji mą statistikoje. Šios specialybės absolven tai dirba LTSR Centrinėje statistikos valdyboje ir jos žemutinėse grandyse — miestų ir rajonų valstybinės statistikos informaoijos skai čiavimo centruose ir stotyse Valstybiniame Plano Komite te, mokslo tyrimo institutuo se ir kt. XXX FINANSAI IR KREDITAS. Finansininkai ir krediitininkai yra ekonominių, prekinių piniginių santykių, kurie su daro finansų ir kredito es mę bei turinį, organizavimo ir reguliavimo, piniginių iš teklių fondų formavimo ir naudojimo specialistai. Finansai ir kreditas išreiš kia sudėtingus piniginius santykius su visomis įmonė mis, įstaigomis, gyventojais Finansininkai ir kreditininkai nuo kitų profesijų ekonomis tų skiriasi tuo, kad jie — ne tik piniginių santykių or ganizavimo ir reguliavimo specialistai, bet ir valstybės kontrolieriai, padedantys įgy vendinti valstybės ekonomi kos politiką. Atsižvelgiant į finansų ir kreditų sistemos sandarą ir respublikos poreikius, ren giami trijų specializacijų specialistai. . Finansų specialistai įdarbi nami miestų, rajonų finansų skyriuose, valstybinio drau dimo įstaigose ir Finansų mi nisterijoje. Taip pat jie dir ba ekonomistais, vyir. ekono mistais, revizoriais. Kreditininkai dirba Valsty binio banko miestų ir rajonų skyriuose, bankų kontorose taupomųjų kasų sistemoje. .Pramonės finansų specialis tai dirba įmonių, susivieniji mų arba šakinių ministerijų finansinėse tarnybose (eko nomistais, planuotojais, ana litikais, padalinių vadovais). XXX EKONOMINES INFORMA CIJOS MECHANIZUOTO AP DOROJIMO ORGANIZAVI MAS. Skaičiavimo mašinos vis dažniau pasitelkiamos vi so liaudies ūkio ir atskirų grandžių darbui planuoti apskaityti ir reguliuoti. Jos panaudojamos žinių apie ga mybinius ir ūkinius proce sus, jų eigą ir rezultatus rinkimui, saugojimui ir per dirbimui. Šis darbas, vadina-' mas ekonominės informacijos apdorojimu, glaudžiai siejasi su valdymo tobulinimu ir automatizuotų valdymo siste mų kūrimu. Ruošiant informacijos ap dorojimo organizavimo spe cialistus greta bendrų žinių pateikiama daug specialių kurios įsisavinamos, studi juojant skaičiavimo mašinų ir informacijos rinkimo bei perdavimo priemonių veiki mo, algoritmų ir programų sudarymo principus. Įgytos žinios panaudoja mos, paruošiant ir apginant 4 kursinius projektus ir 3 darbus. Jie baigiami, paruo šiant konkrečių įmonių ir organizacijų ekonominės in formacijos apdorojimo auto matizavimą skaičiavimo ma šinomis diplominį projektą Apgynus projektą, absolven tams suteikiama inžinieriausekonomisto kvalifikacija. Jie dirba mokslo tyrimo institu tuose, įstaigose, tam tikra dalis patenka į skaičiavimo centrus. — Taigi, pasirinkimas labai platus. EKFF laukia atidžių kruopščių, abiturientų, besi dominčių fizika, matematika technika, ekonominėmis pro blemomis, mokančių bendrau ti su žmonėmis, nesibodinčiu visuomeninio darbo. Tad, mieli abiturientai, jū sų. laukia. EKFF.

Parengė Romas PODERYS

/ 4 Tarybfnte studentas

▲ FILOLOGIJOS FAKULTETAS ▲

pa»

M3yMaiiTe pyccKyio (įMjiojiormo Caobo

Stebite.

HnKaKaa

Koe! .. Aa

MMpe

cpaBHMTbca

CM/ioto.

Hofo

po>«AeHHoe Tpyfle 3tmm

eAMHOe

pbiBHO

MenoBeka,

KynbTypbi,

»3biK

«PyccKMM pa»,

bxoaaiubh

Mbi

co6wpaTeneM Bcen

Bac

/Įoporne

npMrnaujaeM,

«a,

HapoAa

BCero

Me- a3biK

—

noBeMeCTBa.

HMeer

—

neHHOe

ųnOHHpoBaHMe

m6o

bb-

hms

Ha Hay«y

B3blK

ko-

M3o6pa-

AeMCTBMTenbHOCTM.

TOAbKO

HacToniųero

HeT 6ea

3H3Hne

npo-

«3biK

mto

HauJM

CTBytoiųeM

S3blK

M3 nsTM

S3blKOB

cyiųe-

SBASeTCS

(opraHH3dUMM

o6beAMHeHiHbix

Hau,MM).

AyMlHMe

MOryT

Mockobckom

MM-

CT3>KM.pOBKy

BeAOpyCCKOM mm.

rocyHMBepcMTeTe

BpeM«

JleHMHa;

CpOAbKAOpHOrO

MaTepnaAa,

c6opy

HaBbiKH

CAOBapHO-

CBS3aHHble

mto

OAHOBpeMeHHO

asctcb

CBS3b, COeAHHSHOmafl OTTKHB- MOnOAemk. uiMe, >KMBymMe m 6yAymne npocpeccMS

noKoneHMJt

BenMKoe, Boe

HapoAa

ytUMHCKHM.

pyflCKOM

MenoBeKa,

JleHMH-

3H3hmm

AesTenbHOCTM — ncMxonorMM m 6biTa

Tepec

nMTe-

HapoA°B

BceM MMpe orpo-

coBBTCKOfi

nepeiKMA

p33bmtmm

mho-

pa3Hbix

BpeMeH,

MC.

lumm

mmoh

Kaune

dBoeM s3biK,

pyccKMM

CMnbHbix

6oraTbix «3to

3H3hmm caMbix pa3Hbix 3eMne.

rAe

M3 caMbix

oamh

npom

b03hmk,

kak

aTanbi

Hayne,

pyccKOH

AMTepaTypbi,

peujMBUiero y3HaeT,

o6naCTSx MenoBeMedKoii

rMX

eBtponeMCKMx

Bcex

cpM-

HOM B MCTOPMH MMpOBOM „onorOM _ 3TO 3HaMMT BnanynbTypbi. 3ts cpeHOMeHanb- fleTb KynbTypoM b comom

AMKMM 4>paHUy3CKMM npo3amk Tlpocnep MepnMe Stot

cOBeTCKOM

HocTb

3aKnK>MaeTds HMTenbHOM

AMTepaTypbi

hckakj-

caoeo6pa3MM,

BAMAHMM

HHTeHCMBHOM

,o6iųecTBa.

įienoMe- TOpMM

H33biB3K>T

BbiTb

cMbicne

UJHpOKOM

3Toro

roBopMn

bo3mow-

HeMCMepnaeMbi

CpMBOnOrHM-

pyCCKOH

neH

S3blK

3TO

ca- OHa

npaKTMKOM

pa:

ero

mah.

cTpaHax

6onee,

CTpaHe,

rAe

ABAseTca

BeTCKMM

—

3TO

UJKOAbl,

pa6oTy

KaMecTBeHHbiH

HM3MO

HblMM

CTpOMTeAeH C

M-ecKMMM

an-

MAeH-

MOpaAb H-O-nO AMTM-

KakecTRaMM,

nynb-

noBeAeHMS».

riodTaHOBneHMA m

ho-

KOMMy-

BbICOKMMM

Typoii TpyAa

CCCP

ypoBeHb,

BOcnMTaHne

oSecneMMTb TMBHblX

npMH-

TpypoBOM,

AOAMTeXHMMeCKOM noAHRTb

cneųM- (H3 co- KriCC

COBeTCKOM

neHMHCKMe

eAHHOM,

ųnnbi

BeAb

yMMTeAb

npeACTaBMTeAb

CoBeTa

I4K

Mmhmctpob

12 anpens 1984

TlpMrAaiiiaeM

Bac,

r.).

moao-

He- M HTeAAMreHlįMH, aKTMBHbIM HO- Abie HauJM KOAAern, npMHATb o CMTeAb stom noMCTMHe m nponaraHAMCT ynacTMe b 6oAb- MAen M nOAMTMKM Ko-MMy- 6naorpoAHOM pene!

napTMM m CoHaųMOHaAb- HMCTMMeCKOH oSAadTen BeTflKoro rocyAapcTBa. EMy

pOAHbIM

CTyAeHTbi

SAarOpOAHOfi

yMMTeAS.

MTO-

ocy-

roBopMTb

UJMHCTBO AK3AeH Hbix pecnySnMK ero

neM

psAy

aAbHocTb

CHAbl,

«riocAeAOBaTeAbHO

HeT

MMpa.

o6xoammoctm

BTOpbiM

pac- 3tom

sabiKOB

M3yMatoT okoao

MenoBen

Hauieii

oahmm

CBOM

MAM

A3blKOM.

cneųnaAbHOCTM

AOBepseTcs caMOe b HaujeM oBiųecTBe DacTaKJiųee

MOAopoe

ųeHHoe — noA-

no-KO-

M. o

npo<į>. CyflABMHEHE, 3aBeAyk3iAan KacpeADOH pyccnoro H3biKa

riyLUKMHa

TepaTypb!

oSycnOBneHa

cTan

CneiįMaAbHOCTM,

3TOM

npMAOHCHM

BbiH

Mbi,

HacTaBHM-

no33MM.»

BeAb

OcofieHHo Bonbuine HayM- m JloMOHOcOBa, Tepųena m am- Hb|6 nepCneKTMBbi OTKpbiBaeT TypreHeBa, Toactoto m Ro-

TBOpMeCKOH

npocTpatieHHbix

nOMOTHOH

AMTepaTypa»-

«Heo6biK-

oh,

MMpoByto KynbTypy. MacuiTaBHOCTb Haujen

MOM

Ka-

S3bl-

pyCCKOTO

»3biK

npenoASBaTeAM

HoseHHo xopoiuo npMcnocoS-

cnOBa

Ha B0CTM

h3mk,

aBTOpMTeT

s3biKOB Ha npeKpaCHen- CMMT3K3T

ji3biKOB, He MCKJįjdHafl rpeųecKoro», — yTBep>KAan Be-

MeH,

napTMM.

COOTBeTCTBMM C 3TMMH, 3aAaM3MM CTpoMTca sce o6y-

nMca- lųeCTBASTb

>KM3HbK>

xyAO>«ecTBeH-

BbiAatoiųMecs

M3BeAeHMs

rpe6y- poson

3TOM

ce6a

ce6s

TBopMecTBe.

M3yMaeT

Cob-

tpMnonorMS

6oraTeii- o6uiMpHbix

AMTepaTypbi,

yBneKaTeAbHa,

aKTMBHa-

nonyMMBiueM BbicOKoe npM3HaHMe bo BceM MMpe. MhpaType bo

sBAser

B3blK M BMTepaTypa» ---- 3TO cneųnanbHOcTb, rAe CTyAOHT

cpMAOAOra

BBnseTCJi nocBSTHTb

»3bii<

nepBOsneMeHTOM

uiefi

TpyAHa,

>km- rpa>KAaHCKM

nMcan peMeHHas

—•

ųenoe-..»

fl.

oaho

MCTopMMecKoe

PyccKMM

npeA-

ycTHas mam motom MsyMeHMA, H3Ae>KHbtM hom sto Heo6xo- kakjmom k no3H3HMio Apy- Moe

Aeny

MecTa, 6bi

HanpMMep,

MAeMHOM M 6blTb

coųManMCTMMec-

PoAHHe

HeKOTOpbie KM

Bbie3WaK3T Ana npOXOH<AeHMS npaKTMKH

06-

6e3yKOpM3HeHHOM

ynefiHOM MeHMe b yHMBepcMTeTe Ha npnoS- cneųMaAbHOCTM «PyccKMM

cTyAeHTbt

npaKTMKH

BblCO-

XOpOUJO Acno,

cBoe

npeAaHHbiM kom

boc-

yM3lHMXCH, 6blTb

roc- HpaBCTBeHHOCTblO, B. Jlo- BOCnMT3HHOCTbK3

npoxOAMT

CTyAeHTOB

sHatoųMM

o6y- naA3Tb

nocAe 3-x KypčoB

MOHOcoBa;

MacTb

CTyAeH

npoA°n>KaTb

yHMBCpCMTeTe

2-X

ro MHorOHaųMOHanbHoro ro- rpaA. cyAapcTBa CCCP c ntOAbMM no OKOHMaHHM OHH CMOwe caBceM nnaHeTbi. ryr b AanbHeHiueM pafkrraTb othocmtcs m k AMTeipaycnexM pasBMToro coųna- b LUKOAe, riTy m Ha TeAeBMAMMoe cpeACTBO o6meHHH rnx HayK, cpeflCTBOM yMcr- TypoBefly, KOTopoMy Heo6m AeHMM, b peAaKųMM raseTbi caMas oBHnbHaa m npoMHas aeHHoro pa3BHTMs m Hpaa- xoammo 3HaTb 3anoHbi eąMH- AMCTMMecKOro oGųecTBa Me>KAyHapOAHOM nOAMTMKM m b By3e, b M3AaTenbCTBe m Me>KAy niOAbMK, cpeACTBO CTBeHHoro cOBepuieHCTBOBa- CTBeHHoro MaTepMana AMTeKTICC h CoBeTCKoro rocy- b HayMHOMecneAOBaTeAbB3aMMonoHMMaHMs, CBS3M. hms CTyAeHTOB — 6yAymnx paTypbi — cnOBa, S3bn<a.. MHCTMTyTe- Ho C3MOH noAHS- CKOM «Sl3biK ecTb caMas >KMBas BoenHTaTenen uiKOAbHMKOB m CneųnanbHOCTb «PyccKHM AapcTBa eme Bbiwe Ka>«AbiH M3 Hac 3HaeT,

cnoBO, penb — riHCbMeHHas —

AAS

KOo6p33OBaHHblM,

BeAMKO- Tenen,

3BCHOM

npMMepOM

cny>KHTb

MTo6bi

OKOHMaHMS

nocAe

TaKoii

sanseTcs

caobo

CBS3yK3lUMM

o6naAaK>T

ero oSyMenMe

mm:

peTaroT

ocpMUnanbHbix

OOH

PycCKoe

OT-

75—80

MMpe.

PyccKMM

ahm

S3blKa

AocTyn

MHcpopMaųMH,

npoų.

oahmm

pycCKOTO

KpbiBaeT

npeAcTaBne-

ksk

CKaaaTb,

ZloCTaTOH-

AMTaHMe.

yMMTeAb AOAH<eH

MeHMe

KyAbTyp

MMp

ųeHHOCTeM.

AeHHe,

lUMpoKyto

BO3MOH4HOCT A-

KypCOB

M Apyn<6bl.

OrpOMHblM

HblX

am-

3H3hmr

6e3

tom,

MMpa

AMTCpaTy-

SoAblllMMM

TOB

xyAOwecT-

o6pa3Hoe

repdTypbi,

nepsocTe-

3HaMeHMe,

seHHoe,

cpyHK-

oūbeKTOM

ABAseTca

s3biKOBeAa

pyccKMM

3a«OHbi

MCTopMMec-

AMTepaType,

Hay«y

si3biKa, ero

cTpoeHMs

BHyTpn

M3yMatomyKj

s3biKe,

weHMe

Haujen

npeAMeT

OTAenbHoro Manose- cneųMaAbHoctM

hoctm

flenMTCn

«y- Topoi?

BbinycKHMKMl

YMe6HbiM

Ae»Tenb-

rodyAap-

yHMBepcMTera,

sBnseTCJi CTBeHHoro

cpHnoAorMa

cpaKynbTe- «oe pa3BMTMe,

BM/ibHioccKOro

MMpOBOM Aa

cocraB

/įme-

nonynaiOT

noAroTOBKy

PyccKMM S3blK — 3TO OKHO

CaMa

M3yqa- ce6s

AHTepaTy-

H3yqeHnn

paryp-

—

cneųnaAbHOCTM

c cpMAonorMMecKOro

M3BeMHO

Bcefi

ynpasMTeneM

KOTopas

HMTenbHOM

(pMAonorMM,

pyccKOn

btcs

B3aHMOAeMCT- Ta

caobo

tbopuom

Mbtcnbto,

o6uj,ecTBeHHOM

TpyAOM

Bytomee,

Hepa3-

B3biKe

pycMCTMKM,

6e3Mep-

Bcerfla

AMTepaType 3aflaqa

He mojkbt

ero

cm-

apyraa

npoųeccbi

npoMcxoflsiųne

MenoaeMec-

S3blK

«PyCCKMM

Tex,

flns)

gaATHMCKMe

3HaeT

kto

(aMTOB-

S3blKM

cToeBCKoro, KOTO,

MexoBa

Topb-

LllonOXOBa

S3blK

coBpeMeHHbix rincaTenen. CKMfįj naTbiujCKMM), HaxoA»- TBapAOBCKoro, TlaycTOBCKoro LUnpoTa xyAon<ecTBeHHoro mMeC!l B poACTBe c pyccKMM m TaiiAapa, BoHAapeaa m MbiiuneHMs, CTpeMneHMe conocTaBMTb cyAbSy MenoBeKa

M apY^hmm cjiobahckmmm TpMtpoHOBa... q3hiKaMM. 3HaMeHMeM npo3to S3biK,

rpeeca

cyAb6oi<

BenMKas

Mnpa

TpaAMųns KnaccMKM

neuiHo

ee yc-

npoAonjKaJOT

pa3-

oSnaCTM

KynbTypbi snepBbie

HaųMM

KaH<flOH

ABys3biMMe

sBnaeTCs ųecTBa

(6MAMHrBM3M).

BMBaioT coBeTCKMe nMcaTenM, HccneAOBaHMe ABy»3biMMS ocoSeHHO Te, KOTopsie 06- Ha ocHOBe amtobckotp m

kotopom

mctopmm

Bbina

MenoBe-

np0B03rnaweHa

coųnanMCTMųecKas

peBonio-

AeKpeTbi o Mnpe m o 3eMne- 3to A3biK BenMKOM ums,

pamaiOTCA K SnMMeCKMM pyccnoro »3blKOB BblSBASeT OKTs6pbCK0M coųnan MCTMMeCcpopMaM M3o6pa>«eHMS (M. bobmojkhoctm c6nMH<eHMS, kom peBOAKjųMM — BenMHaM-

AiiTMaTOB, 3anbirMH, rio3HaTb

H3-

BoHAapeB,

MapKOB Bce

o6oraineHMs

C. B3aHMHoro

aP-T

3TO, OųeHMTb

KawA°ro MOWHO

R3bi«a.

CKa33Tb

To M

>Ke

O epas-

tuero topmm,

S3blK

coSbiTMA

sabiK

mmpobom

6paTCKOrO

mc-

JleHMHa,

eAMHCTBa,

buvau viena iš tų nenorin-Docentė G. Butkienė yra matematika ir matematinė sta- Juk tokie šiandien garpūs čių suprasti matematikos, psichologė, tačiau baigusi tistika, skaičiavimo matemati- matematikai, Socialistinio Taip. Muzika, teatras, kinas matematiką. ka, funkcionalinė analizė ir Darbo Didvyris akademikas dar kai kas, tik ne materna— Be jos neįsivaizduoju jos taikymas, diferencialinės J. Kubilius, akademikas V. tika. O štai dabartinį Mate- psichologijos. Be matemati- lygtys ir jų taikymas. Pir- Statulevičius, LTSR MA namatikos fakulteto komjauni- kos grožio nematyčiau ir mosios trys specializacijos riai-korespondentai B. Gri mo komiteto sekretorių Bro- psichologijos gelmių. labiau tinka pedagoginio pro- geltonis, E. Vilkas garsūs nių Aismontą pažinojau iš Tai štai kokie jie, mate- filio specialistams, o likusios ne tik respublikoje. „Tarybinio studento" pu-sla- matikai. O supažindins pla- —artimesnės gamybiniuStudentai dalyvauja sąjunpių. čiau su jais kiti rašiniai. kams. ginėse matematikų olimpia— Mėgsta Bronius materna-Moksleiviams, kurie patiPasirinkusieji taikomąja dose, kurias jau tTeti metai tiką. Negalėtų be jos gy- kėjo šiais žodžiais, fakulteto matematiką nuo trečiojo rengia Vilniaus universite„Matematika — proto gini- kad šį dalyką gali suprasti ir venti, — taip apie jį kalbė- dekanas doc. V. Meirkys siu- kuiso galės mokytis elektro- tas. tiko papasakoti apie studijas, ninių skaičiavimomašinų Kaip seksis studijuoti nastikal" Matematika — pro- daugiau žmonių. Tik „muzi- jo draugai. — Daug moksleivių ir ap— Abiturientai mano, kad matematinės įrangos, automa- daug priklausys ir nuo tų to karalienei" ka naudojama kaip priemonė masių emocijoms sukelti (ma- skritai — daugelis žmonių mokytis tiksliųjų mokslų rei- tizuotų valdymo sistemų ma- žinių, kurias atsinešite iš XXX tematika tokiems tikslams nenori mokytis matematikos kalingi ypatingi gabumai, tematinės įrangos ir ESM vidurinės mokyklos. Gera! Tačiau mano praktika paro- taikymų. Šie studentai dau- paruoštų abiturientų atsiunnetinka). Daugeliui žmonių Kodėl? — Jie neturi nė menkiau- dė, kad ne gabūs, o tik dar- giausia ruošiami mokslinio čia Vilniaus keturiasdeš mtoDeja, Universiteto Mate- pats žodis „matematika" kematikos fakultetas nepasižy- lia pasibaisėjimą. Ir neboda šio supratimo apie tai, ką bštūs studentai gali ' pasiekti tyrimo institutams, skaičiavi- ji ir Vilniaus septintoji vidumi stojančiųjų gausumu. Ko- mi visuomenės pasmerkimo mes čia veikiam. — karštai gerų rezultatų. Tinginiui Ma- mo centrams, projektavimo- rinės mokyklos, Anykščiu dėl kiekvienais metais ne tik jie pasiruošę savo „bukumą" kalbėjo Bronius. — Nežino tematikos fakultete nėra ko konstravimo biurams ir t. t. J. Biliūno, Šiaulių devintoji Todėl moksleivius TSKP CK bendrojo lavini- Kauno J. Aleksonio, Kapsunebūna konkurso, bet ir ne- kaltinti matematika. Bet kiek- kas ta matematika. Formulės veikti. susirenka pilnos grupės? vienas šachmatininkas gali vadovėliai — tai jų nuomo- mėgstančius darbą, visuome- mo ir profesinių technikos ko J. Jablonskio, Panevėžio Garsus anghj mokslininkas įvertinti „gražų" ėjimą nė. Kodėl į fakultetą ateina ninę veiklą, kviečiu į mūsų mokyklų reformos dokumen- J. Balčikonio, Klaipėdos keGodfris Haroldas Hardis „gražią" partiją. Šachmatu mokytis daug abiturientų iš fakultetą. te yra kalbama, kad moky- turioliktoji, Kudirkos Nau. (1877—1947) matematikos mo- žaidimo sprendimai yra ne Vilniaus A. Vienuolio vidų-Mes ruošiame matematikos tojams bus labai pagerintos miesčio ir kitosrespublikos kslo grožį lygino su daile ir kas kita, kaip matematiniai rinės mokyklos? Todėl, kad ir taikomosios matematikos darbo ir buities sąlygos, pa- vidurinė'; mokyklos, poezija. Jis tvirtino, kad idė- uždaviniai. Todėl kiekvienas jie jau žino, kad kiekvienas specialistus. Pasirinkus ma- didintas atlyginimas, pedagoTad. visus abiturientus, kū jų visuma prilygsta spalvų kuris tuos sprendimus vadi- studentas matematikas dirba tematikos specialybę, pagal gai bus aprūpinami butais riucs vilioja matematika arba žodžių darnai ir priva- na „gražiais", pripažįsta ir su. įdomia technika skaičiavi- stojamųjų egzaminų balus pirmoje eilėje. Todėl mano- kvočiame į mūsų fakultetą, lo turėti vidinę harmoniją, matematikos grožį. Žaidimą mo centre, todėl, kad jis skirstome į gamybinį ir pe- me kad busimųjų pedagogų Beveik kiekvienais metais G. H. Hardis neigė įsigalėju- šachmatais Hardis laikė ma- jau. žino, kas yra elektroni- dagogini profilius. Antroje matematikų gretos mūsų fa- i matematikos specia'ybę šią pažiūrą, kad gebėjimas tematinės melodijos švilpavi- nė skaičiavimo mašina, kas kurso studentai kurso pabai- k.ultete šiemet taps dar gau- konkurso nebūna. Tačiau ta1 suvokti šį mokslą būdingas mu. - yra studijos Matematikos fa- goję yra skirstomi j siaurės- sesnės. nereiškia, kad stoti galima tik nedaugeliui keistuolių.Man beveik neteko arčiau kultete. Šie abiturientai kiek- nes. specializacijas: geomet-Universitete sudarytos vi. nepasiruošus. Mokslininkas matematiką ly- bendrauti su žmonėmis, mė- vienais metais atlieka prakti- rija ir topologija, algebra ir sos sąlygos ne tik mokytis gino su muzika ir tvirtino, gstančiais matematiką. Aš ką skaičiavimo centre. skaičių teorija tikimybių bet ir dirbti mokslinį darbą S. BIRUTYTt

▲ MATEMATIKOS FAKULTETAS ▲

AR VISI galime; tapti MATEMATIKAIS?

Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 11731. Iškilioji spauda. . 1 spaudos lankas. Tiražas 450«.Už.s. Nr. 436. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, 232656, Vilnius, Tiesos g. 1. nCoseTCKMA CTyfleHTs — opraH naprKOMS, peKTOpara, KOMMTera komcomoas, npotpKOMa opąeHOB Tpynosoro KpacHOro 3HaMeHw m Apyx<6i>i Ha pofioa BMibHioccKoro yHMBBpcHTBTB hm. B. Kancyitaca. Ha ahtobckom »3MKe. PenaKrop R. flpaHKaHTe.

Redaktorė J. PRANKAITE