v«U
sauų
paot.gr akai. vnuvtuTasi
C2M2VBOS scciDencas ▲ VASARIO 24 — RINKIMAI Į LTSR AUKŠČIAUSIĄJĄ TARYBĄ IR VIETINES LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBAS ▲
Rinkimai Saulėtekyje Aktyviai rinkimuose į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir vietines Liaudies deputatų tarybas dalyvavo Universite to dėstytojai ir studentai. Visi Saulėtekio alėjos ir kai myninių Gaškos, Žirgo, Me džiotojų ir Rytinės gatvių gyventojai šį kartą balsuoti traukė į teisininkų bendrabu tyje įsikūrusią rinkiminę apy gardą. Įėjus j agitpunktą, akį visų pirma patraukė puikiai įrengtos patalpos. Balsuojan čių dar nedaug, tad nutariau šiek tiek palaukti ir papra šiau apylinkės rinkiminės ko misijos sekretorę Stasę Mic kevičienę papasakoti apie agitatorių ir rinkiminės ko misijos darbą: — Balsavimas vyksta visą dieną nuo šešių ryto iki de šimtos vakaro. Daug studen tų į rinkimus ateina pirmą kartą, todėl mes stengiamės jiems padėti, paaiškinti, pa rodyti. Didžiausias rinkėjų srautas būna tarp dešimtos ir dvyliktos valandų, kai atsi kelia studentai, tada visi agitatoriai, komisijos nariai vos spėja suktis. Iki pusės dešimtos jau buvo atėję balsuoti 708 rinkėjai. — O nuo ko daugiausiai priklauso rinkėjų aktyvumas? — Aišku, pirmiausia nuo savo pareigos supratimo ir nuo agitatorių veiklos prieš
rinkimus. Štai geriausiai dir bo Pramonės ekonomikos fa kulteto agitatoriai, vadovau jami ekonomikos mokslų kandidato Arvydo Paškevi čiaus. Laiku išnešiojo šauki mus, aplankė kiekvieną kam barį. Tad nenuostabu, kad jiems priklausančių bendra bučių žmonės pirmieji atėjo balsuoti. Bet čia užplūdo naujas studentų srautas, kuriam pa dėti balsuoti prireikė ir sek retorės rankų. O dabar užkalbinkim balsuojančius. __ Kas jums labiausiai įstrigo balsuojant? — Nustebino labai nuošir di ir draugiška rinkimų ap linka. — Mesdamas į urną bal sus, jauti, kad ir tavo balsas daug reiškia. Dar ilgai teks agitatoriams dirbti. Po pietų balsuoti at eis aplinkinių gatvių gyven tojai ir pavėlavę studentai. Iš viso šiame punkte turės balsuoti 3115 rinkėjai. Ir visi už vieningą partinių ir nepartinių bloką: už Jūratę Dindaitę (VISI) — kandida tę į LTSR Aukščiausiąją Ta rybą, už Aldoną Ceplejienę ir Jolantą Jaksabogaitę — kandidates į Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybą, už Jurgį Rinkevičių, Raimondą Šeibokaitę, Vilgelminą Loktich ir Reginą Venckutę — kandidatus į Lenino rajono Liaudies deputatų tarybą. Rinkėjai tiki, kad atidavė savo balsus už to vertus žmones. B. ALGENAS
Studentų profsąjungos komitete Vasario 26 dieną įvyko ne eilinis studentų profsąjungos komiteto posėdis. Jame iš profsąjungos komiteto pir mininko pareigų buvo atleis tas V. Medeišius, kadangi jis perėjo dirbti į partijos Spa lio rajono komitetą. Uni versiteto partinio komiteto sekretorius V. Gobis ir dar buotojų profsąjungos komi teto pirmininkas L. Gasiūnas karštai padėkojo V. Medeišiui už gerą darbą ir palin kėjo sėkmės. Antras dienotvarkės klau simas — naujo studentų profsąjungos komiteto pirmi ninko rinkimai. Juo vienin
gai buvo išrinktas Istorijos fakulteto žurnalistikos spe cialybės IV kurso studentas Saulius Povilaitis. Saulius profsąjungos darbą dirba nuo 1981 metų. 1983 metais buvo išrinktas organizacinio masi nio darbo komisijų pirminin ku, o nuo 1984 metų pava sario dirbo profsąjungos ko miteto pirmininko pavaduoto ju organizaciniam darbui. Nauju pavaduotoju organi zaciniam masiniam darbui išrinktas buvęs Istorijos fa kulteto profbiuro pirminin kas V. Tininis. Mūsų inf.
1985 m. kovo 1 d., penktadienis
Docentė Regina Venc kutė jau trylika metų dėsto lietuvių kalbų Uni versitete. 1967 metais baigusi Is torijos-filologijos fakulte tą, įmetus mokytojavo Plungės rajone. Vėliau įstojo į aspirantūrą M. Lomonosovo universite te Maskvoje. Po trejų metų sugrįžo į senąjį Universitetą tik jau nebe kaip studentė, o kaip dės tytoja. Pirmaisiais metais buvo nelengva. Trūko patirties, baugino didelis paskaitų skaičius. Šiandien dėstytoja Re gina Venckutė su džiaug smu pasakoja: — Mėgstu savo darbą Jeigu dabar reikėtų iš naujo rinktis, pasirink čiau tą patį. Ji nutyla, susimąsto bet tuoj pat prisimena dar kažką įdomaus: — Kartais paskaitą per skaitai gerai, o kartais savimi būnu nepatenkinta. Sunku pasakyti nuo ko čia priklauso. Ti'k kuo daugiau susidomėjusių veidų regi auditorijoje tuo lengviau. Kartais jau ti: studentai pavargę, ne atidūs, o tu nori ir tą pa sakyti, ir kitą, ir dar ką ners įdomaus — net pa skaitos maža. Kilsteli kiek balsą, kai labai įsišneka. Bet aš juos suprantu ir nepykstu. Docentė R. Venckutė stengiasi, kad jos paskai tos būtų įdomios, tą pa čią medžiagą išdėsto kiek kitaip, kaskart papildo naujais faktais. O studen tai tai tikrai pastebi ir nelieka abejingi. Ji taip Dat daug dėmesio skiria ir kuratorės pareigoms.
. . .Tada jie buvo baigę gal vidurinę mokyklą ar įpusėję studijuoti aukštojoje mokyk loje. Karas pasirinko negai lestingiems dvasiniams ir fi ziniams išbandymams. Šie met, artėjant Pergalės Di džiajame Tėvynės kare prieš fašistinę Vokietiją 40-mečiui, prisimename tuos žmo nes, kurie kovojo už mūsų taikią padangę, niekieno ne drumsčiamą ramybę. . . Daug paslapčių išsiaiškina pirmakursiai, beklausydami profesoriaus Levo Vladimirovo paskaitų. Tegu ir nedrą sūs, bet pirmieji žingsniai žengti — išmoksta studentai elgtis bibliotekose, skaityklo se, rašyti kursinius darbus. Profesorių L. Vladimirovą pažįsta ne tik Saulėtekio alė joje dirbantys ir besimokan tys. Jo patarimai ir žodis labai reikalingi VU moksli-
Nr. 7 (1306)
Kaina
2 kap.
NEGAILA PRABĖGUSIŲ DIENŲ
— Jau išleidau dvi stu dentų laidas. Mano buvę studentai dabar jau kole gos, — šypsosi dėstytoja R. Venckutė ir filologi jos fakulteto profsąjungos sekretorė, o būdama dar ir fakulteto muziejaus na re, ruošia dėstytojų jubi liejams skirtas parodas Jau antrą kartą docentė R. Venckutė išrenkama j
Lenino rajono Tarybos deputatus. Apie savo deputatės darbų dėstytoja pasako ja: — Aš esu Lenino rajo no Tarybos „Moters bui ties ir darbo sąlygų" .ko misijos narė. Mes lanko mės miesto įmonėse ir or ganizacijose, tikriname darbo ir poilsio sąlygas
▲ PERGALĖS 40-MEČIUI ▲ nėję bibliotekoje. L. Vladimirovas daugelio publikacijų ir bibliotekininkystės, ir kny gotyros klausimais autorius. (Svarbiausias jo darbas „Knygos istorija".) Didžiojo Tėvynės karo me tais L. Vladimirovas (1942— 45 m.) — Raudonosios armi jos 16-os lietuviškosios šau lių divizijos karys. . . .Laukia doc. Lauryno Kapočiaus Teisės fakulteto studentai. Noriai klauso jo paskaitų, per paskaitas mie lai bendrauja su docentu. Širdies šilumą, pasiryžimą ir atkaklumą darbui L. Kapo čius dalija studentijai... Jo ginklas karo metais buvo plunksna. Pradedant 1942 m. L. Kapočius dirbo laik raščių „Už Tarybų Lie
ČEMERYJE: interviu su GAMTOS FAKULTETO DEKANU XXX
„AKIRATIS" XXX
ŽIEMOS ŽYGIŲ prisiminimai XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Siame
tuvą", „Raudonasis karys" ir „Raudonoji vėliava" at sakinguoju sekretoriumi. Profesorius Ch. Kibarskis 16-oje lietuviškoje šaulių di vizijoje buvo vyriausiuoju terapeutu, medicinos batalio no vadu. Nežinia, ar pro fesorius pats prisimintų, kiek žmonių išgelbėta gy vybė, vaduojant Lietuvą, Bal tarusiją, Latviją. . . . . .Nepatogu ateiti nepasi ruošus j profesoriaus J. Pikčilingio seminarus. Retas dėstytojas būna tiek rūpes tingas studentams. Nenuo bodu sėdėti jo pratybose, nes kaskart išgirsti naujų pa vyzdžių, gerų minčių stilis tikos klausimais. Senojo Universiteto kie meliuose dažnai sutinki Kon
STUDENTŲ FOTODARBAI
kontroliuojame, kaip prof są j ung os rea guoj a į skundus, kokių priemonių imamasi, gavus praneši mą iš mokyklos ar vaikų darželio apie darbininkų vaikų elgesį, blogą mo kymąsi. Pagalbos prašy dami, kreipiasi ir nepažįs tami žmonės. Ir visuomet stengiesi padėti kuo tik gali. Nuo šių metų dėstyto ja R. Venckutė ir Vil niaus miesto kalbos sek cijos pirmininkė. Miesto įmonėse ir organizacijose organizuoja paskaitas apie mūsų kalbą, nagrinėja pa sitaikančias klaidas. Ji mėgsta ir keliauti. Kiek vasarų praleista kar tu su studentais ir kolego mis etnografinėse ekspe dicijose, renkant senuo sius vietovardžius. .. .Svarbiausia ne parei gos, ne visuomeninė vei kla. Svarbiausia, kad dė stytoja R. Venckutė — geras žmogus, visuomet besišypsanti, tvirta, geros nuotaikos, nuolat ieškan ti ko nors naujo, nesiten kinanti pasiektu. Negaila dienų ir valan dų, praleistų ruošiantis paskaitoms, dirbant mo kslinį darbų, negaila lai ko, rūpinantis kitų reika lais, dalyvaujant profsą jungos komiteto posė džiuose, rengiant parodas Jos sugrįžta dėkingais studentų žvilgsniais, šyp senomis nepažįstamų žmo nių veiduose, kolegų pa garba ir pasitikėjimu. Ir vėl bėga prasmingos dienos, tegu ir nelengvos, bet atnešančios džiaugs mą. . .’ Giedrė GRĖBLIKAITt
stantiną Navicką, (TSKP isto rijos katedros vedėją), Stasį Lazutką, (LTSR istorijos ka tedros vedėjas Robertas Žiugžda nepraeis neužkalbi nęs nė vieno studen to. . . Dauguma sako, kad de šimtmečiu atjaunėja, dirb dami su jaunimu, savo dar bo ir gyvenimo patirtį per duodami ateinančiai kartai. Nenutrūko ryšys su akade miniu jaunimu. Jų gyvas žo dis, padaryti darbai, pras mingos dienos senolio Uni versiteto labirintuose moko mus teisingai suprasti gyve nimą, gerai žinoti istoriją... Apie daugelį šiandieninių Universiteto dėstytojų, pro fesorių, darbuotojų, kovoto jų Didžiojo Tėvynės karo metais, pasakoja naujoji Universiteto Mokslo ir min ties muziejaus ekspozicija. Aldona SILALYTĖ