v«U
sauų
paot.gr akai. vnuvtuTasi
C2M2VBOS scciDencas ▲ VASARIO 24 — RINKIMAI Į LTSR AUKŠČIAUSIĄJĄ TARYBĄ IR VIETINES LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBAS ▲
Rinkimai Saulėtekyje Aktyviai rinkimuose į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir vietines Liaudies deputatų tarybas dalyvavo Universite to dėstytojai ir studentai. Visi Saulėtekio alėjos ir kai myninių Gaškos, Žirgo, Me džiotojų ir Rytinės gatvių gyventojai šį kartą balsuoti traukė į teisininkų bendrabu tyje įsikūrusią rinkiminę apy gardą. Įėjus j agitpunktą, akį visų pirma patraukė puikiai įrengtos patalpos. Balsuojan čių dar nedaug, tad nutariau šiek tiek palaukti ir papra šiau apylinkės rinkiminės ko misijos sekretorę Stasę Mic kevičienę papasakoti apie agitatorių ir rinkiminės ko misijos darbą: — Balsavimas vyksta visą dieną nuo šešių ryto iki de šimtos vakaro. Daug studen tų į rinkimus ateina pirmą kartą, todėl mes stengiamės jiems padėti, paaiškinti, pa rodyti. Didžiausias rinkėjų srautas būna tarp dešimtos ir dvyliktos valandų, kai atsi kelia studentai, tada visi agitatoriai, komisijos nariai vos spėja suktis. Iki pusės dešimtos jau buvo atėję balsuoti 708 rinkėjai. — O nuo ko daugiausiai priklauso rinkėjų aktyvumas? — Aišku, pirmiausia nuo savo pareigos supratimo ir nuo agitatorių veiklos prieš
rinkimus. Štai geriausiai dir bo Pramonės ekonomikos fa kulteto agitatoriai, vadovau jami ekonomikos mokslų kandidato Arvydo Paškevi čiaus. Laiku išnešiojo šauki mus, aplankė kiekvieną kam barį. Tad nenuostabu, kad jiems priklausančių bendra bučių žmonės pirmieji atėjo balsuoti. Bet čia užplūdo naujas studentų srautas, kuriam pa dėti balsuoti prireikė ir sek retorės rankų. O dabar užkalbinkim balsuojančius. __ Kas jums labiausiai įstrigo balsuojant? — Nustebino labai nuošir di ir draugiška rinkimų ap linka. — Mesdamas į urną bal sus, jauti, kad ir tavo balsas daug reiškia. Dar ilgai teks agitatoriams dirbti. Po pietų balsuoti at eis aplinkinių gatvių gyven tojai ir pavėlavę studentai. Iš viso šiame punkte turės balsuoti 3115 rinkėjai. Ir visi už vieningą partinių ir nepartinių bloką: už Jūratę Dindaitę (VISI) — kandida tę į LTSR Aukščiausiąją Ta rybą, už Aldoną Ceplejienę ir Jolantą Jaksabogaitę — kandidates į Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybą, už Jurgį Rinkevičių, Raimondą Šeibokaitę, Vilgelminą Loktich ir Reginą Venckutę — kandidatus į Lenino rajono Liaudies deputatų tarybą. Rinkėjai tiki, kad atidavė savo balsus už to vertus žmones. B. ALGENAS
Studentų profsąjungos komitete Vasario 26 dieną įvyko ne eilinis studentų profsąjungos komiteto posėdis. Jame iš profsąjungos komiteto pir mininko pareigų buvo atleis tas V. Medeišius, kadangi jis perėjo dirbti į partijos Spa lio rajono komitetą. Uni versiteto partinio komiteto sekretorius V. Gobis ir dar buotojų profsąjungos komi teto pirmininkas L. Gasiūnas karštai padėkojo V. Medeišiui už gerą darbą ir palin kėjo sėkmės. Antras dienotvarkės klau simas — naujo studentų profsąjungos komiteto pirmi ninko rinkimai. Juo vienin
gai buvo išrinktas Istorijos fakulteto žurnalistikos spe cialybės IV kurso studentas Saulius Povilaitis. Saulius profsąjungos darbą dirba nuo 1981 metų. 1983 metais buvo išrinktas organizacinio masi nio darbo komisijų pirminin ku, o nuo 1984 metų pava sario dirbo profsąjungos ko miteto pirmininko pavaduoto ju organizaciniam darbui. Nauju pavaduotoju organi zaciniam masiniam darbui išrinktas buvęs Istorijos fa kulteto profbiuro pirminin kas V. Tininis. Mūsų inf.
1985 m. kovo 1 d., penktadienis
Docentė Regina Venc kutė jau trylika metų dėsto lietuvių kalbų Uni versitete. 1967 metais baigusi Is torijos-filologijos fakulte tą, įmetus mokytojavo Plungės rajone. Vėliau įstojo į aspirantūrą M. Lomonosovo universite te Maskvoje. Po trejų metų sugrįžo į senąjį Universitetą tik jau nebe kaip studentė, o kaip dės tytoja. Pirmaisiais metais buvo nelengva. Trūko patirties, baugino didelis paskaitų skaičius. Šiandien dėstytoja Re gina Venckutė su džiaug smu pasakoja: — Mėgstu savo darbą Jeigu dabar reikėtų iš naujo rinktis, pasirink čiau tą patį. Ji nutyla, susimąsto bet tuoj pat prisimena dar kažką įdomaus: — Kartais paskaitą per skaitai gerai, o kartais savimi būnu nepatenkinta. Sunku pasakyti nuo ko čia priklauso. Ti'k kuo daugiau susidomėjusių veidų regi auditorijoje tuo lengviau. Kartais jau ti: studentai pavargę, ne atidūs, o tu nori ir tą pa sakyti, ir kitą, ir dar ką ners įdomaus — net pa skaitos maža. Kilsteli kiek balsą, kai labai įsišneka. Bet aš juos suprantu ir nepykstu. Docentė R. Venckutė stengiasi, kad jos paskai tos būtų įdomios, tą pa čią medžiagą išdėsto kiek kitaip, kaskart papildo naujais faktais. O studen tai tai tikrai pastebi ir nelieka abejingi. Ji taip Dat daug dėmesio skiria ir kuratorės pareigoms.
. . .Tada jie buvo baigę gal vidurinę mokyklą ar įpusėję studijuoti aukštojoje mokyk loje. Karas pasirinko negai lestingiems dvasiniams ir fi ziniams išbandymams. Šie met, artėjant Pergalės Di džiajame Tėvynės kare prieš fašistinę Vokietiją 40-mečiui, prisimename tuos žmo nes, kurie kovojo už mūsų taikią padangę, niekieno ne drumsčiamą ramybę. . . Daug paslapčių išsiaiškina pirmakursiai, beklausydami profesoriaus Levo Vladimirovo paskaitų. Tegu ir nedrą sūs, bet pirmieji žingsniai žengti — išmoksta studentai elgtis bibliotekose, skaityklo se, rašyti kursinius darbus. Profesorių L. Vladimirovą pažįsta ne tik Saulėtekio alė joje dirbantys ir besimokan tys. Jo patarimai ir žodis labai reikalingi VU moksli-
Nr. 7 (1306)
Kaina
2 kap.
NEGAILA PRABĖGUSIŲ DIENŲ
— Jau išleidau dvi stu dentų laidas. Mano buvę studentai dabar jau kole gos, — šypsosi dėstytoja R. Venckutė ir filologi jos fakulteto profsąjungos sekretorė, o būdama dar ir fakulteto muziejaus na re, ruošia dėstytojų jubi liejams skirtas parodas Jau antrą kartą docentė R. Venckutė išrenkama j
Lenino rajono Tarybos deputatus. Apie savo deputatės darbų dėstytoja pasako ja: — Aš esu Lenino rajo no Tarybos „Moters bui ties ir darbo sąlygų" .ko misijos narė. Mes lanko mės miesto įmonėse ir or ganizacijose, tikriname darbo ir poilsio sąlygas
▲ PERGALĖS 40-MEČIUI ▲ nėję bibliotekoje. L. Vladimirovas daugelio publikacijų ir bibliotekininkystės, ir kny gotyros klausimais autorius. (Svarbiausias jo darbas „Knygos istorija".) Didžiojo Tėvynės karo me tais L. Vladimirovas (1942— 45 m.) — Raudonosios armi jos 16-os lietuviškosios šau lių divizijos karys. . . .Laukia doc. Lauryno Kapočiaus Teisės fakulteto studentai. Noriai klauso jo paskaitų, per paskaitas mie lai bendrauja su docentu. Širdies šilumą, pasiryžimą ir atkaklumą darbui L. Kapo čius dalija studentijai... Jo ginklas karo metais buvo plunksna. Pradedant 1942 m. L. Kapočius dirbo laik raščių „Už Tarybų Lie
ČEMERYJE: interviu su GAMTOS FAKULTETO DEKANU XXX
„AKIRATIS" XXX
ŽIEMOS ŽYGIŲ prisiminimai XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Siame
tuvą", „Raudonasis karys" ir „Raudonoji vėliava" at sakinguoju sekretoriumi. Profesorius Ch. Kibarskis 16-oje lietuviškoje šaulių di vizijoje buvo vyriausiuoju terapeutu, medicinos batalio no vadu. Nežinia, ar pro fesorius pats prisimintų, kiek žmonių išgelbėta gy vybė, vaduojant Lietuvą, Bal tarusiją, Latviją. . . . . .Nepatogu ateiti nepasi ruošus j profesoriaus J. Pikčilingio seminarus. Retas dėstytojas būna tiek rūpes tingas studentams. Nenuo bodu sėdėti jo pratybose, nes kaskart išgirsti naujų pa vyzdžių, gerų minčių stilis tikos klausimais. Senojo Universiteto kie meliuose dažnai sutinki Kon
STUDENTŲ FOTODARBAI
kontroliuojame, kaip prof są j ung os rea guoj a į skundus, kokių priemonių imamasi, gavus praneši mą iš mokyklos ar vaikų darželio apie darbininkų vaikų elgesį, blogą mo kymąsi. Pagalbos prašy dami, kreipiasi ir nepažįs tami žmonės. Ir visuomet stengiesi padėti kuo tik gali. Nuo šių metų dėstyto ja R. Venckutė ir Vil niaus miesto kalbos sek cijos pirmininkė. Miesto įmonėse ir organizacijose organizuoja paskaitas apie mūsų kalbą, nagrinėja pa sitaikančias klaidas. Ji mėgsta ir keliauti. Kiek vasarų praleista kar tu su studentais ir kolego mis etnografinėse ekspe dicijose, renkant senuo sius vietovardžius. .. .Svarbiausia ne parei gos, ne visuomeninė vei kla. Svarbiausia, kad dė stytoja R. Venckutė — geras žmogus, visuomet besišypsanti, tvirta, geros nuotaikos, nuolat ieškan ti ko nors naujo, nesiten kinanti pasiektu. Negaila dienų ir valan dų, praleistų ruošiantis paskaitoms, dirbant mo kslinį darbų, negaila lai ko, rūpinantis kitų reika lais, dalyvaujant profsą jungos komiteto posė džiuose, rengiant parodas Jos sugrįžta dėkingais studentų žvilgsniais, šyp senomis nepažįstamų žmo nių veiduose, kolegų pa garba ir pasitikėjimu. Ir vėl bėga prasmingos dienos, tegu ir nelengvos, bet atnešančios džiaugs mą. . .’ Giedrė GRĖBLIKAITt
stantiną Navicką, (TSKP isto rijos katedros vedėją), Stasį Lazutką, (LTSR istorijos ka tedros vedėjas Robertas Žiugžda nepraeis neužkalbi nęs nė vieno studen to. . . Dauguma sako, kad de šimtmečiu atjaunėja, dirb dami su jaunimu, savo dar bo ir gyvenimo patirtį per duodami ateinančiai kartai. Nenutrūko ryšys su akade miniu jaunimu. Jų gyvas žo dis, padaryti darbai, pras mingos dienos senolio Uni versiteto labirintuose moko mus teisingai suprasti gyve nimą, gerai žinoti istoriją... Apie daugelį šiandieninių Universiteto dėstytojų, pro fesorių, darbuotojų, kovoto jų Didžiojo Tėvynės karo metais, pasakoja naujoji Universiteto Mokslo ir min ties muziejaus ekspozicija. Aldona SILALYTĖ
2 Tarybinis studentas
Gamtos fakulteto žie mos sesijos rezultatai — geri: trečioji vieta tarp Universiteto fakultetų pa gal pažangumo rodiklius mažai skolininkų. Apie tai, kaip buvo siekiama šių rezultatų, kalba fakul teto dekanas doc. K. Tar vydas:
▲ MŪSŲ INTERVIU ▲
jų: geologijos ir paleon tologijos, zoologijos ir ki ti. Jūs kalbėjote apie save fakulteto dėstytojus. Bet gamtininkus moko ir ki tų fakultetų, bendrauniversitetinių katedrų dės Mums visiems labai tytojai, valandininkai. Ką džiugu, kad pagal pažan gumo rodiklius užimame tokią aukįtą vietą. Geri sesijos rezultatai priklau so ne tik nuo studento Lemia juos ir dėstytojo drausmingumas, pareigin gumas. Todėl sesijai ruo šėsi ne vien studentai. Iš anksto jai ruošėsi ir dės tytojai. Posėdžiuose buve galėtumėte pasakyti apie svarstyti organizaciniai ,jų darbą? klausimai, katedrų vedėNegalima skųstis kitų jams ir dėstytojams dar fakultetų dėstytojų dar kartą priminta egzaminu bu. Visada džiaugiamės tvarka, vertinimo siste- politinės ekonomijos, mama. tematikos, TSKP istorijos Nesusipratimų, grafiko chemijos dėstytojų darpažeidimų pasitaikė ma- bu. Stengiamės atkreipti žai. Visada laiku buvo visų dėstytojų dėmesj j pristatomi žiniaraščiai. mūsų specialybės studenDidelę reikšmę studen- tams aktualius klausimus tų teorinėms žinioms jt- norime, kad visi dėstomi virtinti turi mokomosios dalykai būtų vienaip ai praktikos, vaizdinė aglta- kitaip susiejami su gamcija. Mūsų, fakultete yra tos mokslais, aišku, neiškeletas mokomųjų muzle- kreipiant dėstomo daly-
ko pagrindinės minties ir tikslo. Kur kas sunkiau mūsų studentams sekasi studi juoti užsienio kalbas: pei prastai juos paruošia vi durinėse mokyklose, c Universitete reikalavimai labai dideli.
SUMUOJANT SESIJOS REZULTATUS Skolininkų fakultete buvo septynetas. Kaip dirbama su jais? Skolininkams taikome drausmines nuobaudas, teko neišleisti atostogauti tol, kol nebuvo išlaikyti egzaminai ar jskaitos Daugelis perlaikė. Taip pat buvo sulaikyti dėstytojai, kurie dirbo su šiais studentais. Dabar ypač didelis dė mesys yra skiriamas aukštųjų mokyklų dėstytoju ir vadovų kvalifikacijos kėlimui, rūpinamasi j v
ŽIEMOS ŽYGIŲ MOZAIKA Vasario 1 dieną, anksti ry tą, aštuonetas ChF studentų susitiko autobusų stotyje. Numatyta daug kur apsilan kyti: Pirčiupiuose, Varėnoje, Elektrėnuose. Truputį nera mino mintis: ar suspėsime visur per tas dvi dienas?
Pirmiausia — Pirčiupiai. Gėlė prie Motinos paminklo, Tylos minutė, pagerbiant žu vusiųjų atminimą. Muziejuje kaimo tragediją priminė mokslinis bendradarbis Juo zas Kašėta. Šiurpiai tyloje nuskambėjo jo žodžiai: Urnos su sudegintų žmo nių kaulais muziejuose atsi rado tik po antro pasaulinio karo.. Pačiame kaime senas žaiz das primena paminkliniai ak menys sudegintų sodybų vietose. O aplink — nauji namai, kuriuose verda gy venimas. Užgydė kaimas žaizdas, bet niekuomet ne
pamirš jų.
Mūsų kelionė tęsiasi. Dar tą pačią dieną reikia aplan kyti Varėnos maisto pramo nės kombinatą. Maloniai pasitinka mus vyr. inžinierius V. Jekelevičius. Chemikai kombinate jau gerai žinomi ir laukia mi. Dvi vasaras čia dirbo ChF SSB „Aurum". „Kai tik stoja būrys į darbą, visi gamybiniai rodikliai iš karto pakyla", — visai rimtai šne ka vyr. inžinierius. Na, ir prasidėjo: saldainių „Karvu tė", limonado, vaflių ce chas. . . Konservavimo ce che užkalbinome darbo pir mūnę Jadvygą Kurhel, šeš tus metus dirbančią kombi nate. Sekundė veja sekundę, mi nutė — minutę, jau būtų lai kas ir atsisveikinti. Bet mes sakome: „Ačiū" ir „Iki pasi matymo 1985 metų vasarą!"
Kitą dieną — susitikimas su Elektrėnais. Antrojoje vi durinėje mokykloje aplankė me Didžiojo Tėvynės karo muziejų.. Ekspozicija skirta 276 divizijai, kuri pro šias vietas traukė link Karaliau-
materialistinės pasaulėžiū ros vystymu. Apie tai bu vo kalbama ir respubli kos aukštųjų mokyklų dekanų pasitarime, kuris vyko Universitete. Su ko kiomis mintimis grįžote iš šio pasitarimo? Pasitarimas buvo nau dingas. Išklausėme daug įdomių pranešimų. Paskai tas skaitė įžymūs respub likos partiniai darbuoto jai. Jie supažindino mus su mokslo ir liaudies ūkio vystymosi proble momis, plačiai nušvietė agropramoninio komplek so laimėjimus. Kuo ge riau mes žinosime liau dies ūkio kryptingumą tuo geriau galėsime ruošti jam specialistus. Įdomūs buvo ir dekanų bei prorektorių praneši mai apie politinį studentų auklėjimą, mokslą, mo kymą, apie specialistų ruošimą moksliniam dar bui. Buvo iškelta daug įdomių minčių, aktualiu klausimų. Jau pradėjome įgyvendinti kai kuriuos' pasiūlymus, pavyzdžiui metodinių kompleksų racionalizavimą ir tobulini mą. Dėkoju už pokalbį. Santa BARAUSKAITĖ
darbą laboratorijose, apie ŠSB vakarus, sąskrydžius, „fuksų" krikštynas pasakojo mūsų fotostendai. R Grigaitė, V. Lavrivianec ir J. Baltrūnaitė supažindino moksleivius su chemijos dės tymo Vilniaus universitete istorija, papasakojo apie fa kulteto katedrų veiklą. Paskui — vienuoliktokų
▲ TAVO BENDRAAMŽIS UŽSIENYJE ▲
RAUDONŲJŲ ' DAINŲ FESTIVALIS Kasmet vasario pradžioje prieš Jaunųjų talentų namus VDR sostinėje Berlyne nu sidriekia Ilgos eilės __ iš anksto parduodami bilietai į tradicinį politinės dainos fes tivalį. Per 15 gyvavimo me tų šis vietos jaunimo ypač mėgstamas renginys išsiko vojo pripažinimą ir pasauly je, tapdamas svarbiausiuoju politinės muzikos forumu. Šiųmetinė „raudonųjų dai nų“ apžiūra (taip vadinamas Berlyno festivalis) buvo skir tas Pergalės prieš hitlerinį fašizmą 40-mečiui ir XII Pa saulio jaunimo ir studentų festivaliui. Devynias dienas geriausiose VDR sostinės koncertų salėse bei scenose visų penkių kontinentų at stovai .— pirmą kartą Į Ber lyną atvyko svečias iš Aust ralijos — savo dainomis iš sakė viso pažangaus pasaulio jaunimo ketinimą išsaugoti taiką, pasiryžimą kovoti už tautų solidarumą. Skiriamasis Berlyno fes tivalio bruožas — jo žanri nė įvairovė: buvo galima stebėti folkloro ir roko gru pių pasirodymus, pasiklausyti atskirų solistų ir chorinių kolektyvų, pabuvoti teatrali zuotose programose. Be gausaus VDR politinės dai nos atstovų būrio (šis judėji mas respublikoje vienija per 3000 saviveiklinių ansamblių) festivalyje dalyvavo 60 an samblių ir solistų iš 31 ša lies, tarp jų — tarybinis trio „Meridianas", kubietis Silvijo Rodrigesas ir grupė „Afrokuba", žinomas Vaka rų Vokietijos politinių dainų
atlikėjas Diteris Ziuverkriupas, afrikiečių dainininkė MI-* riam Makeba, dramos kolek tyvas iš JAV „San Francisko maim trup“, vienas se niausių VDR politinės dainos ansamblių „Oktoberklub". Beje, pastarasis kolektyvas savo naująją dainą „Vieta, iš kurios jie pradėjo" pasky rė Pergalės prieš hitlerinį fa šizmą 40-mečiui, o dainą „Taip, Žemė gyvena" — Pa sauliniam jaunimo ir studen tų festivaliui Maskvoje. Iš viso „Oktoberklub" klausyto jams paruošė 15 nauju kom pozicijų. Festivalio kulminacija — vakaras Respublikos rūmuo se, skirtas Pergalės 40-mečiui. Jis — tartum simboli niai saitai tarp Įvairių kartų antifašistų ir šiandieninio jaunimo. Didžiuliame kino ekrane — dokumentiniai ka ro metų kadrai. Osvenci mas. . . Išvadavimas. .. Kaž kas tyliai uždainuoja žino mą kovotojų-antifašistų dai ną „Pelkių kareivių daina“, netrukus pritariančių baisų vis daugėja, ir šis vyrišku mo bei ištvermės himnas nuaidi didžiulės salės skliau tais. .. Ilgai nenutilo aplodismen tai, kai Danielis Viljeras iš Prancūzijos padainavo dai nas apie prancūzų partiza nus, Pasipriešinimo judėjimo dalyvius, tarybinis trio — sa vo dainą „Maskva — mano viltis". Šiltai buvo sutikti Ni karagvos ir Salvadoro, Čilės ir Brazilijos jaunieji atlikė jai. 15 kartą skambėjo „rau donosios dainos" Berlyne. 42 dviejose koncertinėse pro gramose pabuvojo per 70 tūkstančių žiūrovų. Po keleto mėnesių Berlyno politinės dainos forumo daly vių balsai suskambės ir XII Pasaulio jaunimo ir studentų festivalyje Maskvoje. Pagal tarybinę spaudą paruošė Romas PODERYS
000<X>0<X><X>o<><><><x><><><>00<X><><XX><><X><>0<><X><><><><><><><
DRAUGYSTĖ NEPAKARTOJAMA
t
čiaus. Muziejus įkurtas 1982 metais ir tarp mokyklų muziejų užėmė antrą vietą respublikoje. Padėkojome mokyklos di rektoriui R. Cerkasovui už pasakojimą. Dabar — į elektrinę, dar visai neseniai buvusią galin giausia Lietuvoje. Daug dar liko nepamatyta, nesužinota, bet laikas jau skubina mus: po poros va landų 1-joje vidurinėje mo kykloje prasidės chemijos vakaras. Reikia suspėti jam pasiruošti. Prieš renginį moksleiviai susipažino su studentiško gy venimo akimirkomis: apie
LIK-as. Labai gaila, kad ne buvo galima paimti iš kabi neto filmų demonstravimo aparatūros — turėjome atsive žę diplomantų pastatytą mė gėjišką filmą apie fukso „adaptaciją" Chemijos fakultete. Mokiniams filmukas bū tų suteikęs tikrai daug džiaugsmo. Štai taip ir baigėsi mūsų dviejų dienų žygis. Malonu dabar prisiminti jo smulk menas. Daug pamatėme, su žinojome, patys parodėm, ką sugebame. Žygyje susidrau gavo visai skirtingi, vos pa žįstami žmonės. Na, o tai, mano nuomone, ir yra svar biausia. J. BALTRŪNAITĖ
Leningrade, netoli nuo triukšmingo Nevos prospekto, stovi N. Voznesenskio finansų-ekonomikos instituto rūmai. Svečio ar smalsuolio dėmesį patraukia instituto išorinis fasadas, papuoštas šešiomis kolonomis. Pastatas, statytas 1783—1790 metais, pagal įžymaus architekto D. Kvarengio projektą, šiandien laikomas paminklu. Čia buvo Rusijos bankas, vėliau — Finansų akademija. Institutas įkurtas 1930 metais. Tai viena iš stambiausių TSRS aukštųjų mokyklų, turinti savaj tradicijas. Jos šeimininkai turėjo ką papasakoti pirmą kartą institute viešintiems mūsų Universiteto studentams: istoriku statybinis būrys „Žilinai" per žiemos atostogas užmezgė draugystės ryšįius Pasirašyta sutartis, kuria numatyta lankytis vieniems pas kitus, dalyvauti politinės dainos, internacionalinės draugystės vakaruose. Leningrado finaftsųekonomikos' institute mokosi per 60 šalių studentų. Kasmet, rugsėjo pirmąją institute rengiamos studentų šventės „Kaip žinai savo šalies istoriją?" — Neužmirštami drau-
gystės vakarai studentų bendrabučiuose, viktorinos, susitikimai -su instituto dėstytojais, — pasa kojo instituto studentų profsąjungos komiteto pirmininkas S. Davidkinas. Draugystės gijos siekia net Havanos politechnikos institutą. Kubos Orejentės universitete leningradiečiai dėstytojai skaito paskaitas, užmegzti ry šiai su K. Markso institutu Sofijoje. Studentų statybos būriai kasmet važiuoja į Vokietijos demokratinę respubliką, Čekoslovakiją Lenkiją, Bulgariją, Daug sužinojome, aplankę instituto muziejų 1980 metais jis pirmą kar tą pakvietė susipažinti su instituto praeitimi ir dabartimi. Mūsų ekskursijos vadovė — šio maiziejau direktorė A. Evstavjeva. X X X Neprailgo pirmoji pa žintis su Leningrado N Voznesenskio instituto studentais, dėstytojais. Likc nuoširdūs prisiminimai apie žmones, jų darbus šilto ir nuoširdaus priėmimo įspūdžiai. O dabar — lauksime laiškų, naujų susitikimų, A. SlLALYTĖ
SĄŽINĖS LAISVĖS PROBLEMA (Anonsas) Su tokia rubrika numatau parengti ir „Tarybinio stu dento" puslapiuose paskelbti ciklą straipsnių, kad Univer siteto studentai (o ir dėstyto jai) turėtų galimybę susipa žinti su šiuolaikinėmis sąži nės laisvės problemomis, ka dangi šių eilučių autoriui te ko su jomis daugiau susi durti rengiant kandidatinę disertaciją „Valstybinis-teisinis sąžinės laisvės reguliavi mas TSRS". Kai kas gali paprieštarau ti: „Sąžinės laisvė apibrėž ta TSRS Konstitucijos 52-me straipsnyje (Lietuvos TSR Konstitucijos — 50-tame straipsnyje, yra reikalingi įstatyminiai aktai, yra spe cialus skyrius vadovėlyje „Mokslinis ateizmas", tai kokios čia dar gali būti pro blemos?!" O problemų yra ne tik moksliniame, bet, de ja, ir „populiariame" lygyje o taip pat ir sąžinės laisvės klausimų išdėstyme akademi niame vadovėlyje „Mokslinis ateizmas". Šio vadovėlio 17 skyrius
Šiuolaikinėje dviejų so cialinių sistemų ideolęginėje kovoje svarbi vieta skiria ma religijai. Kapitalizmo gy nėjai dažnai spekuliuoja ti kinčiųjų jausmais stengda miesi nuteikti juos prieš komunizmą. Greta kitų anti komunizmo atmainų aktyviai reiškiasi klerikalinis antiko munizmas. Jo ideologai savo išpuolius prieš marksizmoleninizmo teoriją, tarptautinį komunistinį judėjimą ir rea liai egzistuojantį socializmą grindžia religinio pobūdžio ■argumentais, o antikomunis tinėse akcijose naudoja baž nytines instancijas ir prie jų daugelyje šalių esančias klerikalines partijas bei vi suomenines organizacijas. Tačiau klerikalinio antiko munizmo negalima tapatinti su religija nei teoriniu, nei praktiniu požiūriu. TSKP Programoje antikomunizmas apibrėžtas kaip svarbiausias idėj inis-politinis imperializmo ginklas, „.. .kurio pagrindi nis turinys yra socialistinės santvarkos šmeižimas, Komu nistų partijos politikos ir tikslų, marksizmo-leninizme mokymo klastojimas". Kleri kalinis antikomunizmas — antikomunizmo atmaina, ku. rios svarbiausias bruožas — religijos panaudojimas kapi talistinei santvarkai patei sinti ir ginti, mokslinio ko munizmo teorijai, komunistų partijos idealams ir politikai falsifikuoti, socializmo ir ko-
„Marksizmas-leninizmas apie sąžinės laisvę”- prasideda sa kiniu: „Plačiąja prasme sąži nės laisvė reiškia laisvę su vokti supančią tikrovę ir veikti pagal savo vidinius įsitikinimus” (Mokslinis ateiz mas, V., 1975, p. 253). Bū tent šią frazę geriausiai įsi mena studentai ir ją kartoja per seminarus ir mokslinio ateizmo egzaminą! Nesunku suprasti, kodėl taip yra: jau nimui imponuoja teisė veik ti pagal savo įsitikinimus pagal savo sąžinę... Tačiau šis vadovėlio teiginys yra neteisingas, dar daugiau, — scholastinis ir tik dezorien tuoja akademinį jaunimą. Pa bandykime konkrečiau pa analizuoti cituoto sakinio es mę. Savaime aišku, jog kiek, vienas turi „laisvę suvokti supančią tikrovę" ir tas su vokimas priklauso ne vien nuo sąžinės, bet ir daugelic kitų faktorių — žinių, įsiti kinimų, protinių sugebėjimų ir t. t. Vadovėlio autoriai kaip matome, perdaug plačiai supranta pačią sąžinę. Ir jau visiškai neteisingą prasmę turi antroji cituojamo saki-
„plačiąja prasme" yra be prasmė ir ne visiškai jau ne kalta, nes, kaip minėjau, aka deminis jaunimas būtent to kį sąžinės laisvės modelį įsi savina, nes nuo jo kaip tik ir prasideda 17-tas skyrius va dovėlyje. .. Čia tenka kate goriškai pabrėžti: sąžinės lai svė yra teisės, o ne filosofi jos ar etikos kategorija, to dėl sąžinės laisvės sąvokos mes nerandame šių pastarųjų mokslų enciklopedijose ir žo dynuose. O kaip teisės kate goriją sąžinės laisvę bend riausia prasme būtų galime nusakyti kaip žmogaus ir pi liečio teisę laisvai pasirinkti savo požiūrį Į religiją. Imkime kitą problemą. Ar gi normalu, kad trijose mi. nėto vadovėlio laidose (Į lie tuvių kalbą jis išverstas iš antrojo leidimo) skyriuje apie sąžinės laisvę ne tik neduodama šios sąvokos de finicija, bet nepateikiamas net šios laisvės turinys. Ir tik ketvirtoje laidoje pateikiama sąžinės laisvės struktūra iš aštuonių „pa grindinių elementų", kurios irgi negalima laikyti priim.
Klerikalinis antikomunizmas ir jo formos munizmo praktikai šmeižti lauš ateizmo ir materializmo Svarbiausią vaidmenį kleri- sudaro baisų dvasinį pavojų kalinio antikomunizmo veik ,žmonių amžinam išganymui", loję vaidina katalikų bažny- Šie postringavimai — tai čia. Čia reikia pastebėti, jog sukta demagogija, kuri ob. katalikiškojo klerikalizme jektyviai tarnauja išnaudotoideologai stengiasi įrodinėti jų klasėms. Marksizmas-lejog katališkasis antikomuniz- ninizmas seniai įrodė, kad rnas esąs ypatingos rūšies ideologinė kova — tai viekad jis vadovaujasi gTynai na iš klasių kovos formų, religiniais motyvais, o ne Mūsų laikais vykstanti įnirkažkokiais žemiškaisiais in- tinga kova tarp komunistinės teresais, kad jis nesąs susi- ir buržuazinės ideologijos jęs su kurios nors visuome- kaip nurodoma TSKP Proninės klasės interesais. Šiuo gramoje. atspindi dvasiniame klausimu centrinis jėzuitų žmonijos gyvenime istorinį organas „La Civitta Cattoli- perėjimo iš kapitalizmo į soca" 1963 m. spalio 19 d. cializmą procesą. straipsnyje „Katališkasis anKlerikalinio antikomuniztikomunizmas" rašė: „Katali- mo, taip pat ir katalikiškokams ne visos antikomunizmo jo, svarbiausioji funkcija — formos yra priimtinos ir pasaulėžiūrinis komunizmo remtinos. Turi būti visiems neigimas. Su religijos pagalaišku, kad mes kovos prieš ha socialiniai-klasiniai prieškomunizmą. nesiejame su so- taravimai pakeičiami tikincialinių ir ekonominių privi- čiųjų ir netikinčiųjų prieštale-gijų gynimu, mes net ne- ravimu. Tas prieštaravimas siejame šios kovos su visiš- išpučiamas ir suabsoliutinaku esamos socialinės santvar- mas, o komunizmas smerkiakos rėmimu. .. Katalikiškasis mas, kaip jau matėme, neva antikomunizmas iš esmės yra aukščiausių dvasinių vertyreliginės prigimties jis gi- bių vardan, visų pirma — na ne žemiškus, bet dvasi- „žmogaus nemirtingos sielos nius interesus visų žmonių, išgelbėjimo" vardan. tarp jų ir komunistų, nes Tačiau komunizmas visiškai komunizmas dėl savo radika- nesikėsina prievarta sunai-
kinti šių „aukščiausiųjų dvasinių vertybių". Priešingai, būtent komunizmas paskelbė ir įgyvendino sąžinės laisvės principą. Tačiau marksistinė sąžinės laisvės koncepcija yra nepriimtina klerikaliniams antikomunistams, ka dangi ji greta tikėjimo laisvės skelbia ir ateizmo laisvę, Sis principas įtvirtintas TSRS ir Lietuvos TSR konstitucijose. Užsienio katalikiškieji Me rikaliniai antikomunistiniai centrai ypač suaktyvėjo pastaraisiais metais. Kaip pažymi Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos įgaliotinis Tarybų Lietuvai P. Anifionis, šie centrai per įvairiausius užsienio ruporus kursto mūsų respublikos tikinčiuosius, kad katalikų bažnyčia Lietuvoje užimtų antitarybinę poziciją, nori, kad ji „trukdytų toliau formuoti lietuvių, tautos komunistinę sąmonę, bando skaldyti šo cialistinę visuomenę pagal religinį principą" (Tiesa, 1983, lapkričio 24). Siekdami antitarybinių tikslų, kai kurie Lietuvos ekstremistiškai nusiteikę kunigai bando kiršinti tikinčiuosius su ateis-
tais, pastaruosius net per pamokslus visaip šmeižia, iš kraipo tarybinių įstatymų esmę ir t. t. Tačiau tokie ekstremistinių Merikalų iš puoliai sukelia Lietuvos dar bo žmonių nepasitenkinimą. Ir šis nepasitenkinimas, kaip rašo istorikas J. Jermalavičius, pirmiausia pastebėtas tarp tikinčiųjų: daugelis jų kreipėsi į valstybines įstai gas, visuomenines organizaci jas, laikraščių redakcijas, ideologinius darbuotojus, pra šydami padėti apginti katali kų bažnyčią Lietuvoje nuo mėginimų ją panaudoti reak ciniais politiniais tikslais. Tikinčiųjų tarybinių darbo žmonių siekimas atitraukti bažnyčią nuo reakcingos kai kurių klerikalinių ekstremis tų veiklos ir politikos išreiš kia paprastų tikinčiųjų kla sinius interesus bei tikslus. Socialinė pažanga nulėmė tai, kad katalikų dvasininkų dauguma Tarybų Lietuvoje prisitaikė prie socialistinės visuomenės socialinių intere sų, atsižvelgia j liaudies ma sių valią, remia jų kovą už taiką ir pažangą. Todėl jie negali toleruoti atskirų savo luomo ekstremistiškai nusi teikusių atstovų mėginimų panaudoti religiją antitarybi niams, antikomunistiniams tikslams. Audronė KUCYTE Pramonės ekonomikos fakulteto IV kurso studentė
Šalyse, kuriose laikomasi Mėnulio ir Saulės kalendo riaus (Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje, Vietname), naujieji metai prasideda tarp sausio 20 d. ir vasario 20 d. Izraelyje Naujieji metai švenčiami tarp rugsėjo 5 d. ir spalio 5 d., o musulmonų šalyse pagal ten vartojamą Mėnulio kalendorių. Naujieji metai gali būti bet kurį atogrąžinių metų mėnesį ir die ną, nes Mėnulio metai 11 dienų trumpesni už atogrąžinius (Saulės) metus. Dėl
to metų pradžia būna kasmet vis anksčiau ir prasideda įvairiais atogTąžinių metų mėnesiais. Musulmonų šaly se Naujieji metai imta skai čiuoti nuo 622 m. liepos 16 d. — Mahometo bėgimo iš Mekos į Mediną datos. 1975 m. musulmonų Naujieji me tai buvo sausio 14 d., o 1980 — lapkričio 9 d. ir t. t. XXX 1600 m. vasario 17 dieną ant inkvizicijos laužo buvo sudegintas Džordanas Bru nas — italų filosofas ir poe
tas. Jo natūrfilosofinis pan teizmas formavosi veikiamas antikos materialistų, pitagorininkų, Nikolajaus Kuziečio ir M. Koperniko pažiūrų. Bru nas kėlė idėją, kad Visata begalinė, kad egzistuoja dar nežinomos Saulės sistemos planetos, kad Saulė ir žvaigž dės sukasi, kad Visatoje eg zistuoja daug panašių į sau lę kūnų. Šias jo hipotezes patvirtino vėlesni astronomi niai atradimai. Bruno filoso fija turėjo įtakos B. Spinozai, G. Leibnicui, F. Selin-
ATEISTINIS KALENDORIUS Pirmoji metų diena — Naujieji metai — yra dau gumos tautų viena svarbiau sių švenčių. Europoje įvai riais laikais nauji metai bu vo pradedami kovo 1 d. (se novės Romoje, Frankų vals tybėje iki VIII a., Venecijo je iki 1797 m., Rusijoje iki XV a. pabaigos), kovo 25 d. (Florencijoje ir Pizoje iki 1749 m.), rugsėjo 1 d. (Bi zantijoje, Rusijoje nuo XV
•
nlo dalis: „. . .sąžinės laisvė reiškia laisvę... veikti paga! savo vidinius įsitikinimus" Vagies, plėšiko vidiniai įsltl kinimai sako, jog tik kvai liai darbu savo duoną valgo o apsileidėlio studento sąži nė leidžia nelankyti paskaitų ir seminarų, nesiruošti egza. minams ir t. t. ir pan. Argi ne tokią „sąžinės laisvę" bando propaguoti akademi nio vadovėlio autoriai, įves dami net specialią sąžinės laisvės „plačiąja prasme' sąvoką. Bet šitaip sąžinės laisvę gali suprasti tik scho lastai, nes nė viena šiuolai kinė visuomenė tokia „sąži nės laisve“ nesivadovauja ir nesitenkina vien dorovinių normų egzistavimu, o Į pagal bą pasikviečia teisę ir įstaty mus, kurie, kaip žinome yra įgyvendinami valstybine prievarta. O ši prievarta yra reikalinga ir todėl, kad atski ro individo „vidiniai įsitiki nimai" toli gražu ne visuo met sutampa su valdančiosios klasės ar visos visuomenės „vidiniais Įsitikinimais". Tai gi, kol egzistuos valstybė tol kalba apie sąžinės laisve
tinos, nes į ją neįtrauktas' toks svarbus sąžinės laisvės elementas, kaip teisė prakti kuoti religinius kultus. O juk ši teisė įtvirtinta TSRS ir sąjunginių respublikų kon stitucijose! Yra vadovėlyje ir kitų neišspręstų arba ne visiškai teisingai sprendžia mų sąžinės laisvės problemų kurias numatoma konkrečiai paliesti būsimuose straips. nluose. Slo .anonso" tikslas ir yra atkreipti „Tarybinio studento" skaitytojų dėmesį į busimuosius straipsnius sąži nės laisvės problemomis Preliminariai planuojami straipsniai tokiomis temomis: „Buržuazinė „sąžinės laisvės" koncepcija"; „Markslstinė-lenininė sąžinės laisvės sam prata"; „Sąžinės laisvės sta tuso raida tarybinėse konsti tucijose"; „Tarybiniai sąži nės laisvės Įstatymai"; „Re liginių susivienijimų veiklos reglamentavimas"; „Juridinė atsakomybė už sąžinės lais vės pažeidimus"; „Sąžinės laisvės įgyvendinimas Tary bų Lietuvoje". Vertėtų taip pat priminti jog sąžinės laisvės problemos ir toliau lieka aštrios ideo loginės kovos objektai. Slū. lomi straipsniai turėtų prisi dėti formuojant marksistlnįlenlnlnį sąžinės laisvės su pratimą tiek tarp studentų tiek ir tarp dėstytojų, padėtų jiems laisviau orientuotis su dėtinguose sąžinės laisvės la birintuose, o, esant reikalui ir duoti argumentuotą atkirti klerikalinių ekstremistų šmei žikiškiems prasimanymams. Feliksas LAURINAITIS Mokslinio ateizmo katedros dėstytojas
a. pabaigos iki XVII a.). Sausio 1 d. metų pradžia imta laikyti senovės Romoje nuo Julijaus kalendoriaus įvedimo (45 m. prieš m. erą), Vakarų Europoje ji įsi galėjo nuo XVII a. pabai gos (po popiežiaus Inocento XII bulės 1691 m. įvesta ka talikiškuose kraštuose). Ru sijoje sausio 1 d. Naujų me tų diena buvo paskelbta Pet ro I įsaku nuo 1700 metų.
▲ KRONIKA ▲ APTARTAS KOMJAUNUOLIŲ DARBAS Universiteto Ateistinio dar bo koordinavimo tarybos po sėdyje buvo apsvarstyti du klausimai — Universiteto komjaunitao komiteto ateis tinio auklėjimo sektoriaus veikla ir gamtos fakulteto studentų ateistinis darbas padagoginės praktikos metu. Savo ataskaitoje komjaunimo komiteto narys A. Rukšėnas išsamiai papasakojo apie nu veiktą darbą, paliesdamas ir savo veiklos trūkumus. Pra ktiškai neveikė Universiteto studentų ateistinis klubas „Akiratis", nors jo veikla galėtų būtį tikrai naudinga ir įdomi. Yra objektyvių ir subjektyvių priežasčių, bet komjaunimo organizacija tam ir egzistuoja, kad padėtų studentams įveikti kliūtis ir sunkumus. Šiais metais už ateistinį darbą bus atsakin ga komjaunimo komiteto narė E. Jokūbaitytė. Ji pa žadėjo atkreipti dėmesį į šiuos trūkumus. Kartu tary bos posėdyje buvo pažymėta, kad komjaunimo organizaci joje labai didelis kadrų kin tamumas, kopimas „pareigų" laiptais. Antruoju klausimu kalbėjęs Gamtos fakulteto ateistinės tarybos pirmininkas prof. P. Bluzmanas nurodė, jog ideologinis darbas fa kultete buvo atliekamas ge riau, negu ankstesniais me tais. Tai, kad kai kurie stu dentai praktikos metu prave dė net iki penkių ateistinių renginių, rodo apie didesnį dėmesį, skiriamą ateistinei veiklai, apie gerą studentų ideologini pasiruošimą ir pa didėjusį jų aktyvumą. E. ALIŠANKA
KONFERENCIJOS FAKULTETUOSE
Baigiantis rudens semest rui Pramonės ekonomikos fa kulteto ketvirtojo kurso studentai surengė ateistinę konferenciją, kurioje buvo perskaityta daug mokslinių pranešimų. Studentas A. Medalinskas kalbėjo apie religijos kritiką B. Raselo ateizme, D. Pupkevičius — apie dievybės problemą žmogaus sąmonėje, A. Atkočaitis __ apie inkvizicijos palikimą, A. Kučytė — apie klerikalinį antikomunizmą (šio pranešimėlio santrumpa skelbiama „Akiratyje"). Sa vo referatus konferencijoje skaitė taip pat P. Auštrevičius („Antireliginės propa gandos laisvė — sudėtinė kovos už sąžinės laisvę da lis"), A. Butkevičius („MoksJinė-techninė pažanga ir ateizmas"), A. Einikis („Mar ksizmas-leninizmas apie są žinės laisvę") ir t, t. Panašios mokslinės konfe rencijos įvyko Teisės, Pre kybos ir kituose fakultetuo se, kur tą semestrą buvo skaitomas mokslinio ateizmo pagrindų kursas. A. ATKOCAITIS
gui, Hegeliui. Savo poemo se, sonetuose, komedijoje „Žvakidė" jis kritikavo reli giją, dvasininkijos amoralu mą ir despotizmą. Vengdamas inkvizicijos teismo už religinių dogmų kritiką, D. Brunas gyvena Prancūzijoje, Anglijoje, Vo kietijoje, bet 1592 m., grį žusį į tėvynę, jį suėmė ink vizicija, kalino apie aštuone rius metus ir, nesutikus išsi žadėti savo idėjų, sudegino ant laužo. Parengė L. BARVYDIS
4 TaryMata
Iš viso pasaulio KORANAS PRIEŠ!..
minaičiui ar kokiai įžymy bei, turi užpildyti specialų blanką ir įmokėti nuo 45 iki 125 dolerių, priklausomai nuo laiško apimties ir sku bumo. O visa kita sutvarko firma. Vienintelė sąlyga — nerašyti keiksmažodžių ar kitokių grubių žodžių ir ne adresuoti laiško į pragarą. Draugijos prezidentas pra nešė, jog per kelis mėnesius jau aptarnauta daugiau kaip 500 klientų, o norinčių už megzti kontaktą su- mirusiais — daugybė ir firma negali nuo jų atsiginti.
Jeigu moteris sėsis už au tomobilio vairo, tai ,iš karto pažeis musulmonų ,,šventųjų knygą" Koraną, kuris reika lauja, kad ji užsidengtų vei dą ir nekalbėtų su nepažįsta mais vyrais, prie kurių pri skiriami ir policininkai. Dėl šių priežasčių Saudo Arabi joje specialiu dekretu už drausta vairuotojų teises iš duoti moterims. Jos gali va žinėti tik tuo automobiliu, kurį vairuoja vyras, brolis arba tėvas. Blogiausiu atve ju turi samdytis vairuotojų BANDO NUSLĖPTI TIESĄ arba važinėti taksi. Bet ir taip nusižengiama Koranui, Popiežiaus mokslų akade kuris draudžia vyrui ir mo mija neseniai Vatikane išlei teriai likti vieniems, jeigu do knygų „Galileo Galilė jie ne giminės. jaus proceso dokumentai". Ligai laukę šio šiurpaus pro PASTAS Į... ANĄ PASAULI ceso pilno dokumentų pa skelbimo, mokslininkai nusi Audringą veiklą Kaliforni vylė: knygoje ne tik nėra joje (JAV) išvystė „Dangiš naujos medžiagos, bet joje koji draugija", kuri apsi- trūksta net daugelio jau an ima nugabenti laiškus „j ksčiau skelbtų dokumentų. Į aną pasaulį". Norintieji pa rinkinį, pavyzdžiui, neįdėtas siųsti laišką numirusiam gi priesaikos tekstas, moksli
plaukus. Si versija visiškai patenkino režisierius
PRIETARINGAS
TRENERIS
ninko „kaltės įrodymas", in kvizicijos veikėjų susirašinė jimas dėl šios bylos, trūksta kai kurių kitų anksčiau skelbtų dokumentų. Matyt ir po trijų šimtmečių „ereti kas Galilėjus" neduoda ra mybės Vatikanui, jei šis ne drįsta papasakoti visos tie sos apie gėdingą susidoroji mą su žymiuoju mokslinin ku.
VFR „Hiopeningo" klubo treneris B. Etmeieris pasižy mi prietaringumu. Varžybų dieną į rungtynes jis atva žiuoja tik žmonos automobi liu, stato jį ne arčiau kaip 200 m. nuo stadiono vartų ir būtinai... į balos vidurį. Jeigu sausa, tai balą pada ro gatves laistanti mašina. Tą dieną jis niekuomet ne siskuta, šluostosi tik gelto nu rankšluosčiu, nešioja ant PIRMOJI KOKETĖ? krūtinės amuletą ir, supran tama, kaip ugnies bijo juo Italų režisierius Dino di dų kačių ir velnio tuzino. Laurentis statė Anglijoje fil mą bibline tema. Dėl sce KAI NEBELIKO MENO narijaus ir aktorių parinki VERTYBIŲ mo vargo nebuvo. Bet sun Italijos vagys, besispeciakumų atsirado dėl Ievos iš lizuoją šventyklų ir kitokių orės: niekas nežinojo, ko kulto pastatų apiplėšinėjimu, kios spalvos turėtų būti jos užsiėmę „kūrybiniais" ieško plaukai. Režisierius kreipėsi jimais: iš ko gyventi, kaip į ekspertą" — Birmingemo pramisti? Ši „žanro krizė" vyskupą Džoną Vilsoną, ku dėsninga: bažnyčiose ir vie ris šią painią problemą len nuolynuose nebeliko meninę gvai išsprendė. Vyskupas vertę turinčių paveikslų, pie pareiškė, jog nuo pergyve šinių, statulų. Nebėra ko nimų, kad ją su Adomu die vogti. Todėl grobikai ieško vas išvarė iš rojaus, Ieva išeities iš šios nepalankios pražilo. Bet, norėdama pa situacijos — bando vogti tikti Adomui, ji ėmė dažytis „šventųjų" palaikus. Žinoma,
FOTONUOTRAUKOS PASAKOJA kurie visą semestrą stu dentavo, žiūrėk, dabar trypia prie dekanų durų ir prašo skolos lapelių Studentiškų organizacijų patalpos vėl prisipildė jaunatviškos energijos. Čia ruošiami nauji susi rinkimų ir visokių šven čių planai. Vieni rengi niai turbūt pavyks, kiti — ne, bet jau tokia studentų prigimtis: entuziazme daug, o praktikos mažai. Linksma dabar mūsų Alma Matei. Studentai grįžo iš atostogų pailsėję nespaudžia jų pečių dar jokie rūpesčiai. Vienas kitas dar vaikšto nukabi nęs nosį, bet ką darysi, kad meilė nenusisekė Reikės laukti naujos...
ne tam, kad įpirštų tą kau lų ir sudūlėjusių senienų krūvelę: palaikai grąžinami jų savininkams, suprantama, už solidžią išpirką.
BŪRIMAS SU AGURKU Tarp Šveicarijos valstiečių paplitęs paprotys prieš Nau juosius metus burti su agur ku. Jį supjausto į 12 gaba liukų — pagal mėnesių skai čių metuose. Po to kiekvie ną gabalėlį apibarsto druska ir pagal tai, kaip ji ištirpsta, šeimos galva „prognozuoja", kokie mėnesiai ateinančiais metais bus sausringi, o ko kie — lietingi.
TARIFAS PAGAL TIKĖJIMĄ
SK&rnMt) Nuoširdžiai
Vėl dienos ilgėja, daž niau mums šypsosi šaute Universiteto auditorijos ir koridoriai prisipildė triukšmo, juoko, rimties ir liūdesio. Prasidėjo nau jas semestras — kam aš tuntas, kam šeštas, o kaj kuriems tik antras. Dip lomantai jau po truputį krauna krepšius ir ruošia si palikti jaukų Universi teto židinį, o fuksai po pirmos sesijos šiek tiek pajuto savo vertę ir, iš tempę kaklus, nenori nu sileisti savo vyresniesiems kolegoms. Sesija yra sesi ja. Kas visą semestrą ge rai mokėsi ir lankė pa skaitas, tam buvo lengva laikyti egzaminus, o tie
APGINTOS DVI DISERTACIJOS
Praėjusių metų pabaigoje du Mokslinio ateizmo ka tedros dėstytojai apgynė kandidatines disertacijas. Lapkričio mėnesį Feliksas Laurinaitis Kijeve, Ukrainos TSR MA Valstybės ir teisės instituto specializuotoje tary boje, apgynė disertaciją te ma „Valstybinis teisinis są žinės laisvės reguliavimas TSRS (Lietuvos TSR medžia ga)" teisės mokslų kandidato laipsniui gauti, o gruodžio mėnesį Zenonas Bumys uni versiteto specializuotoje tary boje apgynė disertaciją te ma „Katalikiškoji etika Lie tuvoje 1920—1940 m." filo sofijos mokslų kandidato laipsniui gauti. „Akiratis" sveikina ateis tus F. Laurinaitį ir Z. Burnj su sėkmingais mokslinio dar bo rezultatais.
Jeigu Omano sultanate au tomobilis užvažiuoja ant žmogaus, tai vairuotojas pri valo nukentėjusiam sumo kėti piniginę kompensaciją, kurios dydis priklauso nuo nukentėjusiojo tikybos. Jei gu avarijos auka — ne mu sulmonas, tai jam mokėti UNIVERSITETO ATEISTAI reikia šešis kartus mažiau, TAURAGĖJE negu tektų sumokėti nuken tėjusiam musulmonui. Prieš kelias dienas Moksli (Parengta pagal „Izvesti- nio ateizmo katedros dėsty jas", „Nauka i religija", „Ce- tojai ir aspirantai dvi dienas lovek izakon") svečiavosi Tauragėje. Uni versiteto darbuotojai per skaitė 23 paskaitas, kurių klausėsi apie pustrečio tūks tančio tauragiškių. Katedros vedėjas doc. J. Mačiulis ir v. d. P. Pečiūra paruošė pranešimus rajono TRUMPAI ateistiniam archyvui. Dėst. Z. Bumys, aspirantai E. Ališanka ir A. Muzikevičius MOKSLO MUZIEJUJE skaitė paskaitas įmonėse ir VU Mokslo muziejuje vei mokyklose. kia paroda skirta P. Mažy Ilona SKACKOVAITĖ lio 100-osioms gimimo meti nėms atminti. Pranas Mažylis — žymus gydytojas, 1922 m. Kauno universitete organizavo aku 1940 m., atkūrus Lietuvoje šerijos-ginekologijos katedros kūrimą. Tai buvo pulkus pe tarybų valdžią, P. Mažylis dagogas, kurio paskaitų dalyvavo visuomeninėje vei klausėsi daugelis šiandien kloje. 1946 m. renkamas Lie žinomų Tarybų Lietuvos tuvos TSR akademiku, Lie medikų. tuvos TSR Aukščiausiosios Parodos eksponatai pasako Tarybos deputatu. Parodos eksponatai gauti ja apie P. Mažylį — aktyvų 1905—1907 m. revoliucijos iš Universiteto Mokslinės dalyvį Lietuvoje. Apie tai bibliotekos rankraščio sky byloja paties mediko atsi riaus fondų. minimai apie revoliucinę i veiklų. S. ALDAITĖ
dėkoju
Vil
R. Dilio ir J. Prankaitės niaus V. Kapsuko universi
fotonuotraukos.
▲ KRONIKA ▲
teto Istorijos fakulteto deka natui, visuomeninėms orga nizacijoms, dėstytojams ir kurso draugams, užjautusiems ir padėjusiems sunkia valandų, netekus dukters Ri tos Krikštaponytės. Mama XXX
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801280, išduotą PEF studentei Gražinai ALI ŠAUSKAITEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 840973, išduotą PEF studentei Ramunei ČIUR LIONYTEI, laikyti negalio jančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811140, išduotą Is torijos fakulteto biblioteki ninkystės specialybės studen tei Audronei MELVIDAITEI laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 07274. Iškilioji spauda 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 509. Spauasdino LKP CK leidyklos spaustuvė, 232650, Vilnius, Tiesos g. 1. ■CosercKHM eryfleHi» — opraH napTKOMa, pcKTopaia, KOMurera komco Mona, npotpKOMa opąeHOB Tpyfloaoro upacHOro 3HaMeHH m Apym6ki Ha pofloa BHHbHioccKoro yHHaepcHTBTa mm. B. Kancyicaca. Ha rmtobckom »3MKe. PeąaKTop a. npaHKaSTe.
Medicinos fakulteto Hi. Sienos, Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bei Vaistų sintezės Ir ty rimo laboratorijos dar buotojai. o taip pat Res publikinės mikrobiologų ir epidemiologų moksli nės draugijos valdyba liūdi dėl profesoriaus VLADO KVIKLIO
mirties ir nuoširdžiai už jaučia velionio šeimą bei artimuosius.
Medicinos fakulteto De kanatas ir visuomeninės organizacijos, mirus Hi gienos katedros vedėjui nusipelniusiam LTSR gy dytojui. profesoriui VIa. dui KVIKLIUI, nuošir džiai užjaučia šeimą ir artimuosius. Prekybos fakulteto dar buotojai nuoširdžiai už jaučia Nijolę KVEDARIE NĘ dėl motinos mirties. Gamtos mokslų fakulte to dekanatas, visuomeni nės organizacijos ir Au galų Ir gyvulių augimo stimuliatorių probleminė laboratorija nuoširdžiai užjaučia vyr. moksl. bendr RUZGIENĘ Aušrą dėl mylimo tėvelio mir ties.
Redaktorė J. PRANKAITĖ