Vl&Ų ŠAUIJ PROier AKAI. VIENY KJTtĮS!
TY\RVBII)IS
sccioencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 8 (1307)
1985 m. kovo 15 d., penktadienis
TSKP CENTRO KOMITETO PLENUMAS 1985 metų kovo 11 dieną įvyko Tarybų Sąjun gos Komunistų partijos Centro Komiteto neeilinis plenumas. CK Politinio biuro pavedimu plenumą pradėjo TSKP CK Politinio biuro narys, TSKP CK sekreto rius drg. M. Gorbačiovas. Ryšium su TSKP CK Generalinio Sekretoriaus TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmi ninko K. Černenkos mirtimi plenumo dalyviai pa gerbė Konstantino Černenkos atminimą gedulingos tylos minute. Plenumas pažymėjo, kad Tarybų Sąjungos Komu nistų partija, visa tarybinė liaudis patyrė skaudu nuostolį. Iš gyvenimo pasitraukė įžymus partijos ir valstybės veikėjas, patriotas ir internacionalistas nuoseklus kovotojas už komunizmo ir taikos idealu triumfą Žemėje. Visą savo gyvenimą Konstantinas Černenka iki galo atidavė Lenino partijos reikalui, tarybinės liau dies interesams. Kur tik siuntė jį partija, jis visada su jam būdingu pasiaukojimu kovojo už TSKP poli tikos įgyvendinimą. Konstantinas Černenka labai rūpinosi, kad būtu nuosekliai vykdomas išsivysčiusio socializmo tobu linimo, svarbių ekonominio ir socialinio vystyme uždavinių sprehdimo, tarybinės liaudies gerovės ir
TSKP CENTRO KOMITETO, TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO, TSRS MINISTRŲ TARYBOS KREIPIMASIS į Komunistų partiją, į tarybinę liaudį Brangūs draugai! [Tarybų Sąjungos Komunistų partija, Tarybų valsl>ė, visa tarybinė liaudis patyrė skaudų nuostolį sitraukė iš gyvenimo Konstantinas Černenka — [mus partijos ir valstybės veikėjas, patriotas ir [ernacionalistas, nuoseklus kovotojas už komuĮmo idealų ir taikos triumfą pasaulyje. baisas Konstantino Černenkos gyvenimas iki galatiduotas Lenino partijai, tarybinės liaudies inteams. Kur tik partija jį skyrė, jis nuolat su jam | lingu pasiaukojimu kovojo už Tarybų Sąjungoj j munistu partijos, kurios gretose jis žengė dau• u kaip penkiasdešimt metų, politikos įgyvendlnl! a e 11
no pasienio užkardos komjaunimo vadovo ir iinio organizatoriaus iki TSKP CK Generalinic rotoriaus, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezimo Pirmininko — toks K. Černenkos gyvenime (Nukelta j 2 psl.)
kultūros kėlimo, masių kūrybinio aktyvumo toles nio didinimo, ideologinio darbo gerinimo, draus mės, teisėtumo ir tvarkos stiprinimo kursas. Didelį įnašą Konstantinas Černenka įnešė į toles nį visapusiško bendradarbiavimo su broliškomis so cializmo šalimis plėtojimą, socialistinį ekonomikoj integravimą, socialistinės sandraugos pozicijų stip rinimą. Jam vadovaujant, buvo tvirtai ir nuosekliai realizuojami skirtingos visuomeninės santvarkos valstybių taikaus sambūvio principai, duodamas ryžtingas atkirtis agresyvioms imperializmo užma čioms, nenuilstamai kovojama už tai, kad būtų nu trauktos imperializmo primestos ginklavimosi var'žybos, pašalinta branduolinio karo grėsmė, užtik rintas patikimas tautų saugumas. Kaip akies vyzdi Konstantinas Černenka saugoje mūsų Komunistų partijos vienybę, kolektyvinį Cent ro Komiteto ir jo Politinio biuro veiklos pobūdį Jis visada siekė, kad partija visais lygiais veiktu kaip susitelkęs, darnus ir kovingas organizmas. Ko munistų minčių ir darbų vienovę jis laikė visų mū sų laimėjimų, trūkumų įveikimo laidu, nuoseklaut žengimo į priekį laidu. Plenumas pabrėžė, kad šiomis liūdesio dienomij komunistai, visa tarybinė liaudis dar glaudžiau su sitelkia apie partijos Centro Komitetą ir jo Politini
Kaina 2 kap.
Siame MMERYJE: gedi visa
Šalis
XXX UNIVERSITETO KOLEKTYVO SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO REZULTATAI XXX PEDAGOGINES PRAKTIKOS, ABSOLVENTŲ SKIRSTYMAS XXX VISUOMENĖS MOKSLŲ VIKTORINOS REZULTATAI
biurą. Partiją tarybiniai žmonės visiškai pagrįsta: laiko vadovaujančia ir vairuojančia visuomenės jė ga, yra tvirtai pasiryžę pasiaukojamai kovoti už TSKP lenininės vidaus ir užsienio politikos realiza vlmą. CK plenumo dalyviai pareiškė nuoširdžią užuojau tą velionio giminėms ir artimiesiems. CK plenumas apsvarstė klausimą dėl TSKP CK Generalinio Sekretoriaus Išrinkimo. Politinio biuro pavedimu kalbą šiuo klausimu pa sakė Politinio biuro narys drg. A. Gromyka. Jis pa siūlė išrinkti TSKP CK Generaliniu Sekretorium! drg. M. Gorbačiovą. TSKP Centro Komiteto Generaliniu Sekretoriumi plenumas vieningai išrinko drg. M. Gorbačiovą. Po to plenume kalbėjo TSKP CK Generalinis Sek retorius drg. M. Gorbačiovas. Jis nuoširdžiai padė kojo už didelį pasitikėjimą, kurį jam parodė TSKP Centro Komitetas, pažymėjo, kad labai gerai su pranta, kokia didelė yra su tuo susijusi atsakomy bė. Drg. M. Gorbačiovas užtikrino TSKP Centro Ko mitetą, jog jis skirs visas jėgas, kad ištikimai tar nautų mūsų partijai, mūsų liaudžiai, didiesiems Le nino idealams, kad būtų nenukrypstamai įgyvendi namos programinės TSKP nuostatos, užtikrinamas perimamumas sprendžiant uždavinius toliau stlprin tl ekonominę ir gynybinę TSRS galią, kelti tarybi nės liaudies gerovę, stiprinti talką, atkakliai vykdo ma lenininė Komunistų partijos ir Tarybų valsty bės vidaus bei užsienio politika.
Michailas GORBAČIOVAS Michailas Gorbačiovas gi mė 1931 m. kovo 2 d. Stav ropolio krašto Krasnogvardeiskojės rajono Privolnojės kaime valstiečio šeimoje. Netrukus po 1941—1945 m Didžiojo Tėvynės karo, jis turėdamas 15 metų, pradėjo savo darbinę veiklą. Dirbo mašinų-traktorių stoties me. chanizatorlumi. 1952 metais (stojo Į TSKP narius. 1955 metais baigė Maskvos valstybinj M. Lomonosovo universitetą (teisės fakultetą), o 1967 metais — Stavropolio žemės ūkio institutą ir įgijo moks linio agronomo ekonomisto specialybę. Nuo 1955 metų M. Gorba čiovas dirba komjaunimo ir partinį darbą Stavropolio krašte: VLKJS Stavropolio miesto komiteto pdrmuoju sekretoriumi, komjaunimr krašto komiteto propagandos ir agitacijos skyriaus vedėje pavaduotoju, o po to antruo ju ir pirmuoju sekretoriumi. 1962 metų kovo mėnesį M. Gorbačiovas buvo iškel tas Stavropolio teritorinės gamybinės kolūkių ir tarybi nių ūkių valdybos partiniu organizatoriumi, o tų pačių metų gruodžio mėnesį patvir tintas TSKP krašto komitete partinių organų skyriaus ve dėju. 1966 metų rugsėjo mėnesį jis išrenkamas partijos Stav ropolio miesto komiteto pir
muoju sekretoriumi. Nuo 1968 metų rugpjūčio mėnesio M. Gorbačiovas dirba TSKP Stavropolio krašto komitete antruoju sekretoriumi, o 197C metų balandžio mėnesį išren kamas pirmuoju sekretorių mi. M. Gorbačiovas — TSKP Centro Komiteto narys nuc 1971 metų. Buvo partijos XXII, XXIV, XXV ir XXVI suvažiavimų delegatas. 1978 metais išrinktas TSKP CK sekretoriumi, 1979 metais — kandidatu j TSKP CK Poli, tinto biuro narius. 1980 me tų spalio mėnesį M. Gorba čiovas iš kandidatų perves tas Į TSKP CK Politinio biuro narius. 8—11 šaukim! TSRS Aukščiausiosios Tary bos deputatas. Sąjungos Ta rybos Užsienio reikalų ko misijos pirmininkas, 10—11 šaukimų RTFSR Aukščiau Šiosios Tarybos deputatas. Michailas Gorbačiovas žymus. Komunistų partijos b Tarybų valstybės veikėjas Visuose postuose, kuriuo: jam paveda partija, dirba si jam būdinga iniciatyva energija ir pasiaukojimu skiria savo žinias, didelį pa tyrimą ir organizacinį talen. tą partijos politikos įgyven dinimui, pasiaukojamai tar nauja didiesiems Lenino ide- partijai ir Tarybų valstybei raudonosios vėliavos, ,.Garalams. darbo liaudies intere- M. Gorbačiovas apdovano. bės ženklo" ordinais ir mesams. tas trimis Lenino ordinais daliais. Už
nuopelnus
Komunistų Spalio
revoliucijos,
Darbo
2 Tarybini* studaataa
TSKP CENTRO KOMITETO, TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO, TSRS MINISTRŲ TARYBOS KREIPIMASIS į Komunistų partiją, i tarybinę liaudį (Atkelta iš 1 psJ.ji
|
kelias. Aukščiausiuose partijos ir valstybės postuo se pilnutinai atsiskleidė jo — lenininio tipo organi zatoriaus, vadovo — talentas. Partijos Centro Ko mitetas, TSKP CK Politinis biuras su K. Černenka priešakyje dirbo didelį ir vaisingą darbą, mobilizuo dami darbo žmones įvykdyti TSKP XXVI suvažia vimo, vėlesnių Centro Komiteto plenumų nutarimus Nuosekliai buvo vykdomas išsivysčiusio socializ mo tobulinimo, svarbių ekonominio ir socialinio vys tymo uždavinių sprendimo, tarybinės liaudies gero vės kėlimo, tolesnio masių kūrybinio aktyvumo di dinimo, ideologinio darbo gerinimo kursas. Partijos dėmesio centre nuolat buvo drausmės, teisėtumo ir tvarkos stiprinimo, kadrų politikos, Tarybų, kom jaunimo, liaudies kontrolės veiklos aktyvinimo, mo kyklų reformos, literatūros ir meno visuomenink vaidmens didinimo klausimai. Aktyviai dirbamas rengimosi TSKP eiliniam, XXVII suvažiavimui, Par tijos programos naujos redakcijos ruošimo darbas. Tarptautinėje arenoje partijos pastangos buvo koncentruojamos visapusiškam bendradarbiavimu!
PENKMEČIO KETVIRTŲJŲ METŲ SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO REZULTATAI Bendrame Universiteto tarybos ir profsąjungos komiteto posėdyje (š. m. sausio 29 d.) buvo susumuoti Universiteto ir jo padalinių 1984 metų socialistinio lenktyniavimo rezultatai. Universiteto kolektyvas vadovaujamas partinės organizacijos, gerai padirbėjo Apginta 4 daktarinės ir 45 kandidatinės disertacijos, vi-
siškai įvykdyti aspirantų priėmimo ir jų išleidimo pla nai, 256 (o tai sudaro 20%) dėstytojai įvairiomis formomis kėlė kvalifikaciją, iki XII.25 d. buvo įvykdyti mokslo tiriamojo darbo planai paruošti ir išleisti 39 vadovėliai ir mokymo priemonės 19% visų ginamų diplominių darbų VEK buvp rekomenduota įdiegti arba paskelbti
su broliškomis socializmo šalimis toliau plėtoti. Su K. Černenkos veikla susijęs perėjimas j naują sočia listinio ekonomikos Integravimo etapą, socialistinės sandraugos pozicijų stiprinimas. TSKP CK, Tarybų valstybė tvirtai ir nuoseklia) realizavo skirtingos visuomeninės santvarkos vals tybių taikaus sambūvio principą, ryžtingai priešinosi agresyvioms reakcingiausių imperializmo sluoksnii užmačioms ir siekiams, nenuilstamai kovojo už tai kad būtų nutrauktos imperializmo primestos ginkla vimosi varžybos, pašalinta branduolinio karo grės mė, užtikrintas patikimas tautų saugumas. Ryšium su skaudžiu nuostoliu TSKP Centro Ko mitetas, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas TSRS Ministrų Taryba ragina komunistus, tarybine liaudį dar glaudžiau susitelkti apie partijos leninin' Centro Komitetą ir jo Politinį biurą. Tarybų Sąjun gos Komunistų partiją mūsų šalies darbo žmonės vi siškai pagrįstai laiko tarybinės visuomenės vado vaujančia ir vairuojančia jėga. Visais savo darbais ir mintimis partija pasiaukojamai tarnauja esminiam; tarybinės liaudies interesams, komunizmo idea lams. TSKP apsiginklavusi nemirtingu revoliuciniu marksizmo-leninizmo mokslu. Ji nenukrypstamai žengia Lenino nurodytu keliu ir iš šio kelio neiškryps niekada. Partija ir ateityje vykdys išsivysčiusio socializme visapusiško tobulinimo kursą. Aukščiausia savo vei klos prasme ji laiko tolesnį materialinio ir kultūri nio liaudies gyvenimo lvgio kėlimą, pagrįstą ekono mikos intensyvinimu, visokeriopu mokslinės-techni nės pažangos spartinimu. Visose mūsų gyvenime sferose bus kuo atkakliausiai vis geriau realizuoja mas socializmui būdingas socialinio teisingume principas, nuolat vykdoma drausmės, tvarkos, orga nizuotumo stiprinimo linija, kuriai pritarė ir kurią parėmė šalies darbo žmonės. Partija ir toliau stip rins darbininkų klasės, kolūkinės valstietijos ir in teligentijos sąjungą, tarybinių tautų brolišką drau gyste, kurios sudaro mūsų visuomenės veiklos pa grindą, vystys socialistinę demokratiją. Partija lai kė ir laiko aukščiausiomis tarybinių žmonių dvasi nėmis vertybėmis markslstinius-lenininius įsitikini mus, kolektyvizmą, patriotizmą, proletarinį socialis tinį internacionalizmą.
paskelbti 1378 moksliniai straipsniai, suorganizuota ir pravestos 4 tarptautinio lygio konferencijos ir seminarai 9 sąjunginio ir 78 respublikos lygio hei universiteto konferencijų, patvirtinta 50 paraiškų autorinėms teisėms įdiegta 90 racionalizaciniai pasiūlymai, už mokslinius darbus universiteto fiz.-mat m. daktarui A. Piskarskui paskirta TSRS valstybinė premija, o 6 mokslininkams paskirtos respublikinės premijos. Plačiau ir efektyviau į mokslo tiriamąjį darbą jsijungia mūsų studentai. Universitete dirbo 103 SMD būreliai, kuriuose buvo 3005 studentai. Įvairaus lygio SMD būreliuose ir konferen cijose buvo perskaityti 2118 pranešimai; paskelbta prane-
Šimų, tezių ir straipsnių forma 88 pozicijos, 8 studentai tapo išradimų bendraautoriais, 5 gavo racionalizatoriaus pažymėjimus. Sąjunginiame konkurse dalyvavo 45 studentų darbai, respublikiniame — 151, iš jų 55 darbai apdovanoti, 15 atžymėti medaliais ir 40 — diplomais, Reikia pabrėžti, kad plečiasi ESM panaudojimas mokymo procese. Gamtos mokslu fakultete apie 90% ruošiamu diplominiu darbų yra panaudojamos ESM. Didėja mūsų politinis visuomeninis aktyvumas. Siekiant propaguoti mokslo ir technikos laimėjimus, respublikos visuomenei perskaityta 3980 paskaitų, paskelbti 700 mokslo populiarių straipsnių, studentų jėgomis surengtos 1186 paskaitos ir
TSKP, Tarybų valstybė darė ir daro visa, kas įma noma ir kas reikalinga, kad stiprėtų socialistinė sandrauga, socializmo pozicijos pasaulio arenoje būtų užkirstas kelias branduolinei katastrofai ir už tikrinta tvirta taika. Mes norime ir atkakliai siekia me, kad būtų nutrauktos ginklavimosi varžybos, už kirstas kelias kosmoso militarizavimui. Mūsų galu tinis tikslas — visiškai sunaikinti branduolinį gink lą visur planetoje, visiškai pašalinti branduolinic karo grėsmę. Tarybų Sąjunga tvirtai stojo ir stoja už konstruktyvų dialogą, už praktines priemones kurios padėtų sumažinti tarptautinį jtempimą, su daryti visu tautų ir valstybių pasitikėjimo, bendra darbiavimo ir savitarpio supratimo atmosferą. Tarybų Sąjunga niekam negrasina ir nesiekia ka rinio pranašumo. Bet ji neleis, kad kuri nors kita šalis arba valstybių koalicija įgytų tokį pranašumą Štai kodėl mes ir ateityje nuolat didinsime budru mą, stiprinsime mūsų socialistinės Tėvynės gynybini pajėgumą. Mūsų simpatijos ir mūsų parama — tautoms, ko vojančioms už laisvę ir nacionalinę nepriklausomy bę. Kovoje už taiką ir socialinę pažangą TSKP vi sada yra ištikima nuosekliam kursui — visokeriopai telkti tarptautinio komunistinio ir darbininkų judė jimo jėgas. Partijos tikslai aiškūs ir kilnūs. Jie pelnė TSKP beribi darbo žmonių pasitikėjimą. Vienybė su liau dimi — partijos jėga. Vienybė su partija, jos va dovavimas — liaudies jėga. Konstantinas Černenka, paskyręs visą savo gyve nimą ištikimam tarnavimui partijai, tarybinei liau džiai, visiems laikams išliks komunistų, visų tary binių žmonių atmintyje. Jis liks mūsų atmintyje kaip karštas marksizmo-leninizmo idėjų propaguo tojas, kaip jautrus ir reiklus vadovas, kaip žmogus jautrus ir atidus darbo žmonių reikmėms ir rūpes čiams. TSKP Centro Komitetas, TSRS Aukščiausiosios Tarvbos Prezidiumas, TSRS Ministrų Taryba tvirtai įsitikinę, jog komunistai, visi tarybiniai žmonės, ro dydami dideli sąmoningumą ir organizuotumą, dirbs su dar didesniu entuziazmu ir pasiaukojimu, stip rins mūsų Tėvynės ekonominę ir gynybinę galią garbingai neš Didžiojo Spalio vėliavą.
176 koncertai visuomenei buvo suformuoti 37 studentų statybos būriai, kuriuose dirbo 1400 studentų ir atlik ta darbų už 1,5 mln. rb. Žodžiu, Įvairiapusiu Uni versiteto gyvenimu ir dar bais, kiekvienoje srityje ga lima pasidžiaugti. Universiteto darbo rezul tatai susideda iš rezultatų jo padaliniuose — fakultetuose ir katedrose. Vertinant so cialistinio lenktyniavimo re zultatus, buvo vadovautasi metodika, patvirtinta šio penkmečio pradžioje. Apie tai jau rašėme, bet trumpai galime paminėti: 1) visas darbas buvo su grupuotas i 4 grupes: — mokymo metodinis darbas (MMD); — mokslo tiriamasis dar bas (MTD);
— studentų mokslo tiria masis darbas (SMTD); — visuomeninis - politinis aktyvumas (VPA). 2) Vertinant rezultatus bu vo atsižvelgta į darbų svori Pav., konferencijos straips niai, monografijos šalies mas tu buvo vertinamos didesni:: balų skaičiumi už panašius darbus respublikos mastu ir t. t. 3) Atsižvelgta j padalinio ..stipruma", t. y. atitinkama darbai buvo skaičiuojami vienam pedagoginiam perso nalui ar bendrai padalinyje dirbančių žmonių skaičiui. Šitaip susumavus rezulta tus, fakultetai ir katedroj paskirstyti vietomis:
nukelta į 3 p.
per 1984 metus apgintos 5 kandidatinės disertacijos, vi siškai įvykdytas aspirantūros planas (jo neįvykdė ir todėl neteko po 100—150 balų Teisės, EKF, Prekybos ir Ma tematikos fakultetai), 23% X X X visų dėstytojų kėlė kvalifika ciją, o štai dalį balų teko Darbų grupė Užimta vieta nubraukti Teisės, Istorijos 1983 1984 Prekybos ir Fizikos fakulte tams už tai, kad neįvykdė šio reikalavimo. PEF darbuo Mokymo metodinis atkelta iš 2 p. XXX darbas III IV tojai paskelbė 133 moksli nius straipsnius, įvairaus ly Mokslo tiriamasis gio konferencijose perskaitė Katedra \rieta darbas III I 50 pranešimų, organizavo ar Vieta Fakultetas dalyvavo rengiant 8 konfe Studentų mokslo Filosofijos istorijos rencijas. Pagerėjo ir darbas 1 ir logikos tiriamasis 1 PEF su studentais, kurie perskai 2 Mokslinio ateizmo 2 GF VIII UI tė darbas įvairiuose renginiuose TSKP istorijos 3 k 3 ChF Visuomeninis172 pranešimus, apžiūroms Mokslinio komunizmo 4 3 TF buvo pateikta 52 darbai, iš Gydytojų tobulinimosi politinis 4 IF kurių 9 apdovanoti sąjungi 5 fakultetas aktyvumas 5 FF niais diplomais, 6 laimėjo 6 Filosofijos 6 PF Bendra vieta respublikos apžiūrose. Stu 7 MaF dentai perskaitė 76 praneši XXX fakultetas Kaip matome, 8 EKFF mus visuomenei. Rekomen tiriamojo duota įdiegti 32 diplominius 9 MF Kas lėmė Pramonės ekono- pasiekė mokslo Fil. F 10 mikos fakultetui pirmą vietą? darbo laimėjimų. Fakultete darbus. Aktyvesni tapo ir
PENKMEČIO KETVIRTŲJŲ METŲ SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO REZULTATAI
Atsakydami į tai, palyginki me šio fakulteto darbo re zultatus pagal minėtų darbų grupes per paskutiniuosius metus.
VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO KOLEKTYVO SOCIALISTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI XI PENKMEČIO BAIGIAMIESIEMS-1985 METAMS Universiteto kolektyvas vykdydamas TSKP XXVI su važiavimo ir 1982—1983 me tu. TSKP CK plenumų nuta rimuose aukštosioms mokyk loms iškeltus uždavinius sėkmingai įvykdė 1983 me tų socialistinius įsipareigoji mus aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo, pedagoginio-metodinio darbo tobuli nimo, mokslinio - tiriamojo darbo plėtimo ir gilinimo, atliktu, darbų diegimo į liau dies ūkį ir studentų komunis tinio auklėjimo srityse. .Siekdami sėkmingai įvykdy ti visam XI-jam penkmečiui iškeltus uždavinius, Universi teto darbuotojai priima šiuos papildomus socialistinius lenktyniavimo įsipareigoji mus 1985 metams: 1. Gerinti aukštos kvalifi kacijos specialistų ruošimą tobulinant visas mokymo for mas ir mokymoanetodin' darbą. Šiam tikslui: — vystyti metodinį darbą parengiant ir išleidžiant va dovėlių, mokymo-metodinių priemonių bei metodinių nu rodymų — viso 60 vienetų; — mokymo ir auklėjimo procese plačiau ir efekty viau naudoti vaizdumo bei technines priemones, speciali zuotus kabinetus ir auditori jas, aprūpintas vaizdumo ir techninėmis priemonėmis tam tikslui naujai įrengti ir patobulinti 10 kabinetų, la boratorijų ir auditorijų; — nuolatos tobulinti spe cialųjį studentų paruošimą modernizuojant ir naujai pa ruošiant 60 spec. kursus, la boratorinius darbus ir semi narus; — aktyviau naudoti skai čiavimo techniką mokymo Procese; — tobulinti mokomųjų gamybinių. specializacijos Pedagoginiu, praktikų ir ab solventu stažuočių organizav ma ir pravedimą; — gerinti ir plėsti profesi ni orientacini darbą ■ tarp respub'ikos abiturientų, resnnHi'kos mokyklose perskaine mažiau kaip 150 pa skaitų. aktyviai dalyvauti organizuojant ir pravedant fizikes, matematikos ir che
mijos moksleivių olimpiadas bei vasaros stovyklas; 2. Ugdyti aukštos kvalifi kacijos mokslinius-pedagoginius kadrus, panaudojant as pirantūrą, kvalifikacijos kėli mo fakultetus, mokslines stažuotes, tobulinant peratestavimo rengimą. Šiam tiks lui: — pateikti gynimui ir ap ginti 4 mokslų daktarų ir 34 mokslų kandidatų disertaci jas; — visiškai Įvykdyti aspi rantų ir jų išleidimo planus siekti, kad ne mažiau kaip 65% baigusių aspirantų lai ku apgintų arba pateiktų gy nimui disertacijas; — garantuoti, kad ne ma žiau kaip 20% viso Univer siteto mokslinio-pedagoginio personalo įvairiomis formo mis pakeltų kvalifikaciją. 3. Plėsti mokslinius tyri mus, susijusius su aktualiau siomis mokslo ir technikos pažangos kryptimis ir liau dies ūkio poreikiais, atkrei piant ypatingą dėmesį j mo kslinių tyrimų taikomąjį po būdį, kurie padėtų didinti gamybos efektyvumą ir jos kokybę: — visiškai įvykdyti mokslo-tiriamojo darbo planus iki gruodžio 25 d.; — parengti ir išleisti 20 monografijų ir 30 mokslinių straipsnių rinkinių, paskelbti spaudoje 630 straipsnių; — atlikti mokslo darbų pagal ūkiskaitines sutartis už 5,7 mln. rublių; — įdiegti 75 mokslinių dar bu. rezultatus į liaudies ūkį ir gauti 4 mln. rb užsakovų patvirtintą metinį ekonomin’ efektą; — pateikti ne mažiau kaip 35 paraiškų autorinėm tei sėm; — parengti ir pravesti 9 mokslinių-teorinių tarptauti nių sąjunginių, respublikiniu ir vietinės reikšmės konferen cijų. perskaityti įvairaus ly gio konferencijose 500 mo ksliniu pranešimų; 4. Toliau gerinti ir plėsti studentu. mokslo tiriamąį’ darba, įtraukiant kuo daugiau dieninio skyriaus studentų j SMD veiklą. Šiam tikslui:
— parengti ir perskaityti SMD konferencijose 1100 mokslinių pranešimų; — pateikti 120 studentų mokslinių darbų respubliki nei apžiūrai, o 20 mokslinių darbų — sąjunginiam konkursui; — siekti, kad apie 15% diplominių darbų VEK būtų rekomenduoti įdiegti arba paskelbti spaudoje. 5. Suformuoti 35 studentų statybos būrius, kuriuose dirbtu. 1300 studentų. Atlikt) darbu už 1,5 mln. Tublių. 6. Mokslo ir technikos pa siekimams propaguoti respub likos visuomenei perskaityti 2000 paskaitų ir paskelbti 260 mokslo populiarinimo straipsnių, studentų jėgomis — 400 paskaitų ir surengti 120 koncertų visuomenei. 7. Nuolat rūpintis darbo ir mokymosi drausmės stipri nimu visuose Universiteto pa daliniuose, kad kiekviename kolektyve būtu darni darbo nuotaika, aukštas principin gumas ir reiklumas. 8. Gerinti darbuotojų ir studentu darbo ir poilsio są lygas, griežtai laikytis dar bo apsaugos ir saugumo te chnikos taisyklių. Šiam tiks lui: — organizuoti darbuotojų dirbančiu, kenksmingose są lygose, periodišką sveikatos tikrinimą; — siekti, kad visiškai bū. tu. įvykdytos darbo apsau gos priemonių sutartys; — gerinti tvarka ir švara Universiteto patalpose ir bendrabučiuose; — siekti geriau apipavida linti patalpas, tobulinti vaiz dine agitaciją. P. Stiprinti sporto ir svei katingumo darbą; — paruošti 8 sporto mei strus. 35 kandidatus į sporto me’strus. 160 1-mo atskyrio sportininkų ir 4000 II—III atskyriu, sportininkų; — turėti 3680 teisėju 3900 instruktorių-visuomenininku. ir paruošti 3100 PDG ženklininkų; — organizuoti ir laiku pravesti visas p’anuotas sportines varžybas bei spor
tines ir sveikatingumo sto vyklas. 10. Gerinti visuomeninio turto priežiūrą ir apsaugą taupiai naudoti elektros ener giją, statybines ir kitas me džiagas. 1985 m. sutaupyti 5% 1984 m. sunaudotos ele ktros energijos. 11. Dalyvauti sąjunginia me aukštųjų mokyklų socia listiniame , lenktyniavime plėsti ir tobulinti socialistini lenktyniavimą visuose Uni versiteto padaliniuose, didinti jo veiksmingumą bei vaizdinę agitacinę propagan dą. XXX Universiteto kolektyvas ruošdamasis pažymėti tarybi nės liaudies Pergalės Di džiajame Tėvynės kare 40metį ir Tarybų valdžios at kūrimo Lietuvoje 45-metį prisiėmė šiuos papildomus socialistinius įsipareigoji mus: 1. Gerinant metodinį dar bą, papildomai parengti 20 vadovėlių, mokymo-metodiniu. priemonių bei metodinių nurodymų. 2. Papildomai įrengti ir patobulinti 5 mokymo kabi netus, laboratorijas ir audi torijas. 3. Patobulinti ir paruošti 5 spec. kursų laboratorinius darbus ir seminarus. 4. Respublikos vidurinė se mokyklose abiturientams norint pagerinti profesinė orientavimą, perskaityti 5C paskalų. 5. Pateikti gynimui papil.
fakulteto dėstytojai: jie vi zikos, Prekybos ir Matemati suomenei perskaitė 295 pa kos fakultetus. Jų darbo ro skaitas, užsiprenumeravo 366 dikliai stabilūs ir nedaug spaudos leidinius (vidutiniš reikia, kad šie fakultetai už kai vienam beveik 6 leidi imtų pirmąsias vietas. Antai Fizikos fakultetas užėmė nių). pirmąją vietą mokymo me Prie laimėjimo prielaidų todinio darbo ir ketvirtą — reikia paminėti gerą atlieka mokslo tiriamojo darbo sri mų darbų apskaitą fakultete tyje, Matematikos fakultetas ir didelį dėmesį socialisti antrą vietą mokslo tiriamojo niam lenktyniavimui, kuri darbo ir trečią vietą — skiria fakulteto visuomeni mokymo metodinio darbo nės organizacijos. Čia 2 kar .srityje, visuose baruose tus per metus pravedami ga penktą vietą užėmė Istorijos mybiniai susirinkimai, su fakultetas. muojami katedrų socialisti 1985 metai — baigiamieji nio lenktyniavimo rezultatai penkmečio metai. Linkime vi bei individualūs dėstytojų siems Universiteto padali o užėmusieji geriausias vie niams visiškai įvykdyti socia tas — pagarsinami, įteikia listinio lenktyniavimo įsipa mos kuklios, tačiau kolegų reigojimus, o suvedant rezul gera šypsena ir katutėmis tatus .tvarkingiau ir atidžiau sušildytos dovanėlės. Geras vertinti savo darbą. Organivaldymo stilius, darbinga ir drausmė — taip nuotaika, nuolatinis visuo zuotumas pat svarbus mūsų darbo ele meninių organizacijų dėme mentas. sys — duoda rezultatus. Doc. R. RAZAUSKAS Geru žodžiu reikia pami nėti Istorijos, Chemijos, Fi Profsąjungos komiteto narys
domai 2 mokslų kandidatų disertacijas. 6. Parengti ir išleisti pa pildomai 5 monografijas, 20 mokslinių straipsnių rinki nių, paskelbti spaudoje 200 straipsnių. 7. Pateikti 5 paraiškas au torinėms teisėms. 8. Parengti ir pravesti 3 mokslines-teorines konferen cijas Universitete ir įvairaus lygio konferencijose perskai. tyli 50 mokslinių pranešimų. 9. Parengti ir perskaityti SMD konferencijose 50 mo kslinių pranešimų, pateikti 10 studentų mokslinių darbu respublikinei apžiūrai ir 5 mokslinius darbus — sąjungi niam konkursui. 10. Perskaityti respublikos visuomenei 100 mokslo-technikos propagavimo paskaitų ir paskelbti 40 mokslo po puliarinimo straipsnių, o stu dentų’ jėgomis visuomenei perskaityti 100 paskaitų ir surengti 30 koncertų. 11. Stiprinant sportinį ir sveikatingumo darbą, paruoš ti 3 kandidatus į sporto meistrus, 10 I-mo atskyrio sportininkų ir 80 II—III at skyriu sportininkų, paruošti 300 PDG ženkliukų. Šie socialistiniai įsipareigo jimai aptarti ir priimti Uni versiteto fakultetų bei ka tedros darbuotojų bendruose gamybiniuose susirinkimuose ir patvirtinti Universiteto mokslinės tarybos bei profsą jungos komiteto bendrame Dosėdyje, Įvykusiame 1985 m. sausio 29 dieną.
SOCTAL’STTNIAM LENKTYNIAVIMUI ORGANIZUOTI IR REZULTATAMS SUVESTI BEI PRIIMTŲ SOCIALISTU NIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMUI KONTROLIUOTI SU DARYTA KOMISIJA:
1. Žeberskis — komisijos pirmininkas, Prorektorius neakivaizdinio ir vakarinio mokymo reikalams. L. Gasiūnas — komisijos pirmininko pavaduotojas, Profsaivngos komiteto pirmininkas, part. komiteto narys. Nariai: I doc. S. Girdzijauskas. Kauno vakar, f-tas. 2. doc. F. Ivanauskas. Matematikos f-tas. 3. doc. S. Jegelevičius Istorijos f-tas. 4. doc. Z. Kupliauskas, Fizikos f-tas. 5. doc. A. Laučka, Filologijos f-tas. 6. vyr. dėst. J. Maskeliūnas, Medicinos f-tas. 7. doc. A. Nagelė, Matematikos f-tas. 8. doc. V. Pakalniškis, Teisės f-tas. 9. S. Povilaitis, Studentų profsąjungos komiteto atsto vas. 10. doc. P. Prakapas, Pramonės ekon. f-tas. 11. doc. V. Skučas, Chemijos f-tas. 12. doc. I. Šarkinienė, Gamtos f-tas. 13. E. Valiukevičius, Komjaunimo komiteto atstovas. 14. doc. K. Vaištarienė, Prekybos f-tas. 15. doc. J. Vizbaras, EKFF.
Šeštosios visuomenės
MOKSLŲ VIKTORINOS REZULTATAI 1984 m. lapkričio mėnesį buvo paskelbta šeštoji vi suomenės mokslų viktorina, skirta tarybinės liaudies Per galės Didžiajame Tėvynės kare 40-mečiui. Ją organiza vo Universiteto komjaunimo komitetas, TSKP istorijos ir Mokslinio komunizmo stu dentų mokslinis būrelis. Vik torinos žiuri gavo 176 laiš kus, iš kurių 36 individualūs ir 140 kolektyviniai. Viktori noje dalyvavo 1080 studen tų. šeštosios visuomenės mokslų viktorinos nugalėto jai: pirmąją vietą laimėjo Matematikos fakulteto taiko mosios matematikos specia lybės antrakursės Raimonda Stelmokaitė ir Birutė Vaitkūnaitė (29,5 balo iš 39 gali mų). Antrąją vietą — Isto rijos fakulteto istorijos spe cialybės III kurso III grupės studentai. Trečiąją vietą pel nė Istorijos fakulteto biblio tekininkystės specialybės II kurso studentė Regina Ra gauskaitė ir Matematikos fa kulteto taikomosios matema tikos specialybės III kurso II grupė. Pirmosios vietos laimėto jos išvyks į socialistinę ša lį su studentų statybiniu bū riu, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojams buvo įteiktos- dovanos. Sumuojant Universiteto komjaunimo ir jaunimo są skrydžio rezultatus, bus atsi žvelgta ir į viktoriną. Pagal surinktų balų skaičių fakul tetai vietomis pasiskirstė taip: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.
MaF. IF. EKFF. ChF. FilF. PEF. TF. GF.
Jau. tapo tradicija, kad viktorinoje dalyvauja beveik visa akademinė grupė. Tokių darbų daugiausia. Nemažą vaidmenį propaguojant, ska tinant studentus dalyvauti viktorinoje atlieka fakultetų komjaunimo organizacijos. Reikėtų pažymėti EKFF kom jaunimo komitetą (sekretorė nukelta į 4 p.
4 TaryMnta studentu
Tylu. Ant laiptų stovi vai kinas ir mergina, penktakur siai lituanistai, ir šnekučiuo jasi. Rodo6, paprasčiausia vasario diena — sniegas kaip sniegas, šaltis kaip šaltis, fr vis dėlto penktakursiams ši diena ypatinga — skirstymas. Mano smalsumas neištve ria: —■ Nuotaika gera? — Mūsų nuotaikos verkia, —- tarsteli mergina.
rinti mokytojų kadrų rengi mą, plėsti ir stiprinti etikos ir estetikos, logikos, tarybi nės teisės, auklėjamojo darbo metodikos dėstymą, įvesti pedagoginę praktiką jau pačiuose pirmuosiuose kursuose. O kas pasikeis Filologijos Rusų kalba — antroji stojevskį, Turgenevą, Če jį rajoną —• Šilutės. Mėgstu ratūros specialybės studentų fakultete? kalba; mes 114 privalome chovą, — galima tik gė — TSRS Aukštojo ir spe mokėti ir mokytis, kad rėtis sodria kalba, turtin dirbti su vaikais, ypač jau- Pavelo Lavrineco (mokslinis Praktiką atlikau vadovas — prof. Elena Cer- cialiojo vidurinio mokslo mi galėtume bendrauti su ga frazeologizmais ir kito nesniais. pionierių stovykloje. Sekėsi, vinskienė) ir Aleksandro nisterija koreguoja mokymo įvairių nacijų, tautybių mis išraiškos priemonėmis Diskusijos, ginčai. Tema Tkačenkos (dėst. Aleksandro planus — juose daugiau vie atstovais, galėtume reikš Kad visa tai aprėptum —?s. viena kur teks dirbti? Lysovo auklėtinis) darbas. tos skiriama profesiniam ren Liūdna, kad tenka atsj,Keletas studentų pasipik- Pavelas dirbs VVU Rusų li gimui, — ' kalba fakulteto ti mintis, plėtoti interna būtinas žinojimas. sveikinti su Universitetu tinę: žmogus, baigęs Univer- teratūros katedroje, Aleksan prodekanas Rimantas Sidera- cionalinius ryšius. Trečioji pokalbio daly studijų draugais, nesinori va- sitetą, eina dirbti į vaikų dras — Šiaulių pedagoginia vičius. — Pedagoginio-psicho„Ką duoda rusų kalbos vė — IF psichologijos žiuoti į rajoną. loginio profilio dalykai bus mokėjimas?" — būtų gali specialybės II kurso stu darželį. Kodėl? me institute. Tylu. Po minutės kitos — Mūsų studentės, ištekė — Šiemet skirstymas pra įtraukti į pagrindinių spe ma tiksliau formuluoti dentė Aina Valaitytė: laiptų aikštelėje prie Filolo jusios už vilniečių, nori- pa ėjo gana ramiai, — pasakoja cialybės disciplinų sąrašą, klausimą. Rusų kalbos fa — Mokykloje buvau ingijos fakulteto dekanato ai silikti sostinėje, — aiškina dekanas. — Nepatenkintų vi Jaunesniuosiuose kursuose dės daugybė balsų — laimin Filologijos fakulteto deka suomet būna, tačiau pasky numatoma dėstyti auklėja kultatyvas padeda įsisa terklubo narė. Mėgau ke gų, nerimastingų, susijaudi nas Aleksas Girdenis. — To rimus pasirašė visi studen mojo darbo metodiką — pa- vinti iš mokyklos atsineš liauti, susitikti su naujais nusių. .. dėl nemaža paskyrimų į vai tai. Labai kruopščiai 1___ ,____ buvo. ____ Sr-ndą auklėjamojo darbo tas teorines žinias, pa įdomiais žmonėmis. Susi Pro 84-osios auditorijos kų darželius Vilniuje ir ki parengtas rasistų skirstymas praktikai mokykloje. Įvadą į naudoti jas. rašinėjome, bendravome duris tiesiai į kursiokų glėbj tuose didesniuose miestuose — ačiū profesorėms L. Suda- specialybę pakeis įvadas j Kalbuosi su PEF preky keisdavomės delegacijo puola apsiašarojusi lituanis Vis dėlto dauguma važiuos j vičienei ir E. Cervinskienei. specialybę ir mokytojo pro bos ekonomikos I kurso mis, rengėm draugystės tė. rajonus — laukia aštuonme Kebliau buvo su lituanistais fesiją. Studentų pageidavi studente Neringa Pečiuly susitikimus. Kur ten, nie — Kur? tės ir vidurinės mokyklos. ir romanų—germanų kalbu mu bus plačiau nagrinėja te. kaip neapsieisi be rusų — Į kaimą, — pro ašaras Geriausieji pasilieka Uni specialybių studentais. Komi mos nūdienės mokyklos pro .. .Ką man duoda rusų kalbos — kaip be rankų aiškina. blemos. Daugiau dėmesio versitete. Darius Kuolys, ak sijos narius nemaloniai nu Ir prasideda: viena puola tyvus SMD narys, LTSR teikė kai kurių studenčių gru- bus skiriama techninėms mo kalbos fakultatyvas? Aiš — negi pirštais susirodyraminti draugę, kiti filoso- Mokslų akademijos premijos bumas — ypač blogą įspūdį kymo priemonėms, matemati ku, kaip ir kiekvienas, si? Dabar — dalyvauju fuoja apie neteisybę ir kitas laureatas, respublikos stu paliko D. Kižlienė, R. Raz- niams metodams, numatoma kas susiję1 su žinojimu... SMD, lankau turizmo bū pasaulio blogybes, staiga už dentų darbų apžiūros medali badauskienė. plačiau panaudoti elektroni Teorija neatskiriama nuc relį — argi čia apsieisi griuvusias vargšus penktakur ninkas, dirbs Lietuvių litera praktikos. Tiek anglų, vien su gimtąja kalba? Ji Kokia gi filologo specialy nes skaičiavimo mašinas. sius, treti kalbina skirstymo tūros katedroje stažuotoju bės ateitis? XXX tiek rusų ar kita kalba nuostabi, aišku, nepamirši komisiją. Dariaus mokslinis vadovas — — Šiais metais ir kitais Prie lango stovi mergina ir suteikia galimybę bend niekaip žygiuose po pla O laimingųjų — nemaža! prof. Juozas Girdzijauskas priimamų j Filologijos fakul žiūri į apniukusią vasario Šypsosi merginos, pamiršę Janina Jakelaitytė — busi tetą studentų skaičius ma dieną, Negirdi susijaudinusiu rauti. Konkretus pavyz čiąją Tėvynę melodingų rūpesčius, patenkinti vaiki moji stažuotoja Baltų kalbų žės. . . Daugelio absolventų balsų: ji toli toli nuo šito dys — specialios literatū sutartinių, dar klumpako ros studijavimas, be ku jį nai. sutrypsi... Malonu katedroje. Ji kurį laiką mo laukia vidurinės mokyklos. šurmulio, Staiga, išgirdus rios neapsieisi bet kurioje tiems, kurie domisi Lietu Čia viename būrelyje, čia kėsi Rygoje, buvo rengiama Paskyrimus ne į mokyklas mano balsą, atsigręžia. mokykloje vos papročiais, tradicijo kitamo šmėsčioja linksmas latvių kalbos specialistė. duosime tik su Švietimo mi—- Gaila. . . Greitai išei aukštojoje vaikinuko veidas, su šypse Lietuvių kalbas katedros nisterijos sutikimu. Bet, ki- sim, —- liūdnai nusišypso. — Daugelis veikalų — rusų mis. Savo ruožtu mes sten na sutinka ir palydi drau- asistentais dirbs Jurga Požė- ta vertus — aukštosios mo- Kur? Dar nežinau. Ji gūžteli kalba. Čia ir prireikia gi giamės taip pat daugiau gus. raitė ir Arvydas Vidžiūnas. kyklos laukia dėstytojų, bai- pečiais ir vėl žvilgteri pro laus praktinio pasirengi sužinoti. Man atrodo, kad Taip, optimistiškiausiai nu- Nijolė Daujotytė dirbs nau gūsių ne institutus, o Univer langą... mo — daugybė sudėtingu rusu kalba — draugystės siteikęs Vincas Žąsytis: joje vaikų ir jaunimo litera sitetą. .. terminų, pasakymų. Nau kalba. Viiur tau ranką iš — Kaimas negąsdina tūros leidykloje „Vyturys". Partijos ir vyriausybės nu Aušra ŽVINAKEVICIOtF dojiesi žodynais, rodyklė ties, visur draugų susira juk pats esu iš kaimo, PaPenkerius metus visus tarimuose mokyklos klausi Žurnalistikos spec skyrimą gavau į savo gimtą- džiugino rusų kalbos ir lite- mais numatyta žymiai pageI kurso studentė mis. .. Ir šiaip, — pagal si. Kalba suartina žmo
DRAUGYSTES KALBA
ESKIZAI VIENA TEMA
*1
Kada pražydės kaštonas? — Kada pražysta kašto- įdomaus, jei žinai, kad ta nas, vaikai? — o už langų vęs laukia šaunūs žmogu kybo kovo migloje pirštuo" čiai. Sėdim draugių vedamo tos šakos, tvinksi pilkšva- se pambkose ir juoktis knie me pumpure būsima gyvy ti — ko tik neprišneka mū bė. .. sų mokiniai... —■ Aš, aš, — ir nenusty Matau, kad patinka ketvir gsta vietoje, vos neiškrisda- tokams jaunosios mokytojos. mi iš suolo kelia rankas. Net tada, kai pabeldžia į Šypsosi jaunutė rusų kal suolą ir sako: „Tylos!". Ar bos mokytoja, toliau varto raudonu tušįniu margina ryškiaspalvę knygutę: „Ar diktantų lapus. . . žinai, kas čia?” Žino, kur .. .Virpa pavasariniai pum. nežinos! Vienas kitą peršau pūrai, artėja prie stiklo. Į kia. .. Iš pirmo suolo atsi pakalnę, pro senus obelų me gręžia tamsiaplaukis berniu džius skuba būreliai marga kas, pasižiūri j mane rimto spalvių kuprinių. Lenkdamos mis akimis ir nusisuka. Žiū vienos kitas nučiuožia ledi rėk man, ir rankos nė kar niu takeliu, pakalnėj susito nepakelia. Po pamokos stumdo, parkrinta, kažkurį mokytoja paaiškina: pliumpteli į susmegusį snie — Įdomus vaikas: atrodo gu • • sėdi ir negirdi, ką pasakoji, Klasėje likę trise: auklė o paklausk — viską moka. toja tikrina jaunųjų pedago Mokytoja — IV kurso ru gių mokymo planus, pataria sų kalbos specialybės studen kurį pratimą atlikti klasėje, tė Vida Jurevičiūtė, atliekan kurį namuose. Merginos pa ti pedagoginę praktiką Vil ruošė medžiagą rytdienos niaus 21-ojoj vidurinėj mo klasės valandėlei: pasakos kykloj. Tik antras praktinio apie miestus-didvyrius. Šne darbo mėnuo — ne per se ka apie neseniai įvykusią niausiai pravesta pirmoji ekskursiją į Lietuvos pionie pamoka. Jos kurso draugė rių organizacijos muziejų. Teresė Voišnis, prisiminda Patiko mokiniams, nenorėjo ma tą pamoką, sako: išeiti, vis klausinėjo: o kas? —• Viskas būtų buvę ge o kaip? rai, jei ne iš kažkur atsira — Stengiasi merginos, dęs laisvo laiko pusvalandis. klasės vadovė. — O Ir nežinau, ką mokiniams džioje tai svarbiausia. Žinių dar pasakyti: atrodo — vis turi pakankamai ir pagrindi kas. Gerai, kad tenka dėsty nė problema — kaip, ko ti ketvirtokams — imliau kia forma tas žinias pa sias amžius. Gaudyte gaudo teikti. Iš pradžių bijodavo kiekvieną žodį. Ir kaip ne nukrypti nuo temos. O pas sistengsi, neieškosi ko nors kui pamoka po pamokos,
pajuto mūsų darbo skonį. Juk vaikui įdomu tai, ko nėra vadovėlyje. Mažas dar ketvirtokas: nori ir pažaisti, ir pasijuokti. .— Per pedagoginę praktiką prisimenu savo mokyklines idienas, — Teresė. — Skubi,. bijai pavėluoti į mokyklą, tik dabar jau nevalia drebėti dėl neišmoktos pamokos: tavęs laukia keliasdešimt valiūkiškų akių, pakeltos rankos: „Aš, mokyto-
Turėjau mokykloje myli mą lietuvių kalbos ir litera tūros mokytoją. Idealas: vi są sielą atiduoti klasei, ben drauti su keliolika iš karto taip, lyg su artimiausiu žmo gumi. . . — Vaikai, o kieno dangus? Mano ar mūsų? — Mūsų, — kyla ranku, tės. Pavydžiu toms merginoms. Pavydžiu padaužiškų ketvir tokų, to rytdienai atmintinai išmokt: užduoto eilėraščio būsimo kaštonų žydėjimo po langais. .. Pavydžiu tiems ketvirtokams... Nina SEMIONOVA
vojusi tęsia, — nė vie nes. Pasaulis platus, rei nas žinojimas neapsunki kalinga tokia jungtis. na žmogaus. Ar tai būtų Rusų kalbos fakultaty mokslas, ar tai būtų vas — rengiamos olim kalba — ant pečių nene piados, paskaitos, susitiki šiosi, — nusišypso. mai, kaupiama medžiaga Kalbamės su IF IV kur skaitomas kursas ir dės so istorike Snieguole Mar- tomo dalyko. Gilinamasi dosaite. analizuojama. Antrosios .. .Mokyklinių žinių tik kalbos mokėjimas būti rai nepakanka, kad susi- nas nūdieniam studentui. gaudytum knyginės infor Pasaulyje daug šalių, jos macijos sraute. Juolab, kalba skirtingomis kalbo jei ji — ne gimtoji kalba. mis (kur čia jas visas, mo Rusų kalbos fakultatyvai kėsi!), tačiau yra viena — naudingi praktiškai. Labai jungianti rusų kalba, at reikalingi. Juk kur kas verianti kelius i tarpusa maloniau skaityti mėgia vio supratimą, tobulėjimą mo rašytojo knygas origi pažinimą. nalo kalba. Betarpiškiau Mintis užrašė bendrauji. Aš mėgstu DoJolita LINKEVlClOlIĖ >č>č>000<><><X>000000<XxX><X>00<XX>0<X><>vooo<><>0<XX>0'
VISUOMENĖS MOKSLŲ VIKTORINOS REZULTATAI atkelta iš 3 p. Visų, kurie domisi logika V. Bematonienė), kurio ini- jos problemomis ir pasiekiciatyva kiekvienais metais mals, žiniai! fakulteto studentai aktyviai S. m. kovo 25 d. 19 vai dalyvauja viktorinose, Dau- įvyks šiuolaiklnės logikos gausia studentams galėtų būrelio pirmasis susirinki padėti visuomenės mokslų mas. Norinčius dalyvauti dėstytojai, nufodyti studen- kviečiame rinktis Istorijos tams šaltinius, kur galima fakultete prie Filosofijos is rasti reikiamą atsakymą. torijos Ir logikos katedros Džiugu, kad ši ideologinio (III aukštas). darbo forma tapo tradicija kurią reikia ir toliau puose Dingusį studento pažymėlėti ir tobulinti. Taip jauni jimą Nr. 830093, išduotą mas pratinamas dirbti ideolo MaF studentei Jekaterinai ginį darbą moksliniais pa ClORNAJAI, laikyti negalio grindais. jančiu. Nuoširdžiai dėkoju studen. tams ir dėstytojams, aktyviai Dingusį studento pažymė prisidėjusiems prie viktori- jimą Nr. 771109, išduotą IF nos organizavimo ir i darbu studentei Reginai MALIvertinimo: doc. Genovaitei NAUSKAITEI, laikyti negalioJuknienei VVU komjauni- jančiu. mo sekretoriaus pavaduotojui E. Valiukevičiui, studen Dingusį studento pažymėtams: D. Rubelytei, S. Šiliau. jimą Nr. 830729, išduotą Fi skui, A. Jančiui, G. Jegele-. lologijos fakulteto studentei vičiui, R. Daujotui. Violetai MUZIKEVlClŪTEI Doc. P. VITKAUSKAS laikyti negaliojančiu.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniai'spaustuvėje 610453. LV 11896. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 617. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, 232650, Vilnius, Tiesos g. I. «CoBercKMA cryAeHta — opran naprKOMa, peKTopara, KOMMrera komco MOna, npotpaoMa opneHoe Tpyfloaoro spacHoro 3HaMeHM m ApyrKČM Hapo«o« Bmrmoocckoto y aMB epe trr* ra HM. B. Kancyrcaca. Ha hhtobckom sabme. PepasTop fl. OpaHKaHTe.
Redaktorė J. PRANKAITE