CEPJJEHHO
llPKlBECTByEM ŪPEJĮCTA BHTEJIEH BtJIOPYCCKOTO YHHBEPCHTETA!
C»Ez visų
Saliu proletaral
Cčmtvbos
scciDenoas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALAND2IO 15 D.
KOMJAUNIMO AKTYVISTO TRIBŪNA: ALMA MONKAUSKAITE UNIVERSITETO komjaunimo komiteto narė Viso pasaulio pažangusis jaunimas ruošiasi XII pašauliniam jaunimo ir studentų festivaliui Maskvoje. Neseniai į Universiteto inernacionalinio auklėjimo sektoriaus aktyvo susirinkimą buvo atvykęs LLKJS CK atsakingas . darbuotojas A Kuimža. Svečias labai įdomiai papasakojo apie pasiruošimą artėjančiam jaunimo forumui, trumpai nušvietė festivaiių istoriją. Su dideliu susidomėjimu klausėmės labai argumentuoto TSKP CK .tsakingo darbuotojo V. Aksionovo pasakojimo apie tai kaip užsienio jaunimas ruoiiasi Maskvoje vyksiančiam festivaliui. Mūsų, studentų pagrindinis indėlis — geros žinios EKFF komjaunuoliai ėmėsi gražios iniciatyvos, organizuodami sekmadieninę talką UždiTbtas lėšas pervedė j festivalio fondą. Artėja Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 40-metis ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 45-metis. Pasikalbėkime su veteranais, kovotojais už šviesią mūsų ateitį, juk dar daug ko nežinome apie rūsčiUs karo ir atkuriamojo darbo metus. Naudinga būtų Taikos paskaita arba Taikos diena, kuri keletą metų, organizuojama Ekonominės kibemetikos ir finansų fakulteteSu kitų šalies aukštųjų mokyklų studentais dTaugauia ir daugelis Universiteto akademinių grupių. Ypač daug draugų turi matematiKai, teisininkai, EKFF studentai. Per žiemos atostogas keičiamasi delegacijomis, organizuojami bendri kultūriiai renginiai. Šiemet filologai pabuvojo Minske ir Tarfu, matematikai — Maskvolę, Leningrade, Kijeve, Pramonės ekonomikas fakultete studentų grupė — Lvove Paa chemikus svečiavosi leningradiečiai. Platus ir SMD internacioHalinių ryšių tinklas. Medičinos fakultete kasmet praneumus skaito vidutiniškai 10 Kitų šalies aukštųjų mokykV. studentų, bendrauja Isto‘jos, Teisės ir kitų fakultejaunieji mokslininkai su Kolegomis iš kitų respublikų aukštųjų mokyklų. Paanalizavus intemacionani darbą fakultetuose, j aJcis krinta tai, kad intemanionalinio auklėjimo sektomaus veikla apsiriboja interKlubo darbu, užmiTštama akademinė grupė. Štai Filofogijos fakultete padėtis ge-
1985 m. kovo 22 d., penktadienis
Ha ocHOBe jąoroBopa o coųManMCTMHecKOM copes.
KonneKTHBbi
Benopycenoro
yHHBepcHTera hm. JleHHHa h BnnbHioccKoro yHHBepcHre. Ta hm. B. Kancynaca y>xe nomH ,qec>iTb nėr copeBHytore s MeniAy co6ohHa KaiKAyio nflTHneTKy 3aKmo. Haerca ąorOBOp o coųna. HHCTHHeCKOM COpeBHOBBHKH, Koropoe npoBOAHTca b cootBercTBHH c ycnoBHBMH Bce. cok>3hofo coųnanHCTHHec. koto copeBHOBaHHB MeiHAy KonneKTHBaMH bmciuhx yue6_ Hbix 3aaeAeHHH. Lįenbio opraHH3aųHH raKoro copeBHO. BaHHB CTaBHTca AanbHenuiee pa3BHTne TBopųecKoro cotpyAHHHecTBa KonneKTHBOB o6ohx yHHBepcHTeroa Ha oc_ HOBe oSMena nepeAOBMM onbiroM yHeČHO.MeTOAH. MeCKOH, HAeHHO-BOenHTB. renbHOH, HayHHO-HccneAoBaTenbCKOH h opraHHaaųHOH. ho-mbccoboh pa6orbi. KamAbiii toa stot AorOBOp koh. KpeTH3HpyercB h očchmh cropoHaMM nOATBepinAaeTc« nporpaMMa cOTpyAHHHecr Ba Ha AaHHMH roA- Bunon. HeHHe 3toh nporpaMMbi koh_ TponnpyiOT komhcchh no opraHH3aųHH coųcopeBHOBa. hmm cooTBeTCTByioiUHx ByaoB. B nporpaMMy corpyAHHueciBa BKOtoMatOTCS pasHbie MeponpHBTHB, oxBaTbiBa>olųne Bce ccpepbi Aesrenbhocth By30B. CoTpyAHHHaiOT yueHbie, cTyAeHTbi
rėja, o medikai, istorikai dar turi padirbėti „iš peties" Kad darbas vyktų sklandžiai, būtina fakultetų komjaunimo komitetams dideli dėmesį skirti aktyvo mokymams. Kiekvienas komjaunuolis, kuriam grupės draugai patikėjo vadovauti internacionaliniam sektoriui turi išmanyti savo darbų. O bet koks darbas prasideda nuo planavimo. Akademiniu grupių aktyvistams reikėtų atkreipti didesnį dėmesį j susirašinėjimą su kitų TSRS aukštųjų mokyklų kolegomis. Dažnai prieš atostogas paskambiname į kokią nors aukštąją mokyklą, menkai pažindami tenykščio jaunimo rūpesčius ir džiaugsmus Bendri mokslo rūpesčiai, komjaunuoliško darbo patirtis mūsų nejungia, draugystė išvyka paprastai ir pasibaigia. Ne visose grupėse tegubariai vedamos politinformacijos; tai galima pasakyti beveik apie visus fakultetus, Medikai, istorikai neturi sienlaikraščių apie fakulteto internacionalinį gyvenimą, c tai reiškia, kad šiuose fakuitotuose nepropaguojamos žinios apie kitas respublikas užsienio štilis. Vieną kita sienlaikraštį galėtų išleisti kolegos, pabuvoję užsienyje Tikslinga būtų sudaryti sien- ................................ laikraščių leidimo grafiką paeiliui akademinėms grupėms, kursams arba specialybėms. Vertėtų rašyti internacionatinio gyvenimo metrasčius, tai būtų puiki priemonė pasimokyti būsimiems mūsų kolegoms. Organizuojant įvairius ren gintus, internacionalinio sektoriaus aktyvistams reikėtų labiau bendradarbiauti su ki tais sektoriais, profsąjunga kultūros klubu. Bendromis jėgomis galėtumėme pasiekti geresnių rezultatų komunistiškai auklėdami jaunimą. Ne visi pasiekėme vienodų rezultatų, dėl to būtų pravartų pasidalinti patyrimu ekonomistams, teisininkams Draugauja Teisės fakultetas su EKFF, bet kiti fakultetai irgi tenelieka nuošaly. Pavyko pernai pavasar; organizuotas Saulėtekio fakultetų politinės dainos konkursas. Galbūt į šį rengin; įsijungs ir kiti fakultetai? Tikimės, kad pirmieji darbo fazėje neužges politinio Vasario 28 dieną Universiplakato ir politinės karika- teto komjaunimo aktyvas sutūros konkursų organizatorių sitiko su Tarybų Sąjungos iniciatyva, didVyriu, Didžiojo Tėvynės karo veteranu B. Urbonavi-
Nr. 9(1308)
Kaina 2 kap.
JįOCTOHHbl flpyr flpyra 1
B 1984 ro^y cTopoHbi opraHH3OBanH HayHHbie KOHipepeHiįHH h ceMHHapbi, npnr. naiuann flOKnaflUMKOB co cto. poHM naprHepa. Byau o6. MeHHBanncb corpyAHHKaMH, Koropbie no3HaKOMHnxcb c OpraHH3aųneH paČOTbl HMM h HcnonbaosaHHeM TCO. flpn rnamann CTOpoHbi h cTyAeH. tob c AOKnaAaMH Ha Hayų. Hbie KOHipepeHųHH. B Mapre npouinoro roAa KonneKTHB Benopyccuoro yHHBepcHTera nO3HaxoMMncb c aHcaMBneM HapoAHoro raHųa h nnscKH Haiuero yHHBepcHTera, a ceroAHs y Hac b rocT«x — KonneKTHbu xyAo>xecTBeHHOH caMO. AearenbHocTH Bry. OpraHH. SOBaHHCb CnopTHBHbie BCTpemh. nporpaMMa corpyAHHueCTBa He cnocoCna oxsaTHTb Bcex AenOBbix cBnsen h koh. xpeTHbix MeponpHBTHH, npoboahmmx mokay KacpeApaMH h cpaKynbTeraMH Hau>Hx yHHBepcnreroB- nocTOBHHbie nenoBbie cbb3h noAAcp>HHBa>OT nacpeApbi pyccuoro nsbika h pyccKOH nHTeparypbi. Mero. pHxecKHe cpaKynbTerbi npnr. nauiaiOT npenoAaBaTenen a"* mtchma cneųKypcoa, cOTpyAHHuaiOT xhmhkh, TecHbie cbh. 3H Me>KAy lopHAHHecKHMH tpaKynbTeraMH. AcnupaHTbi KacpeApbi MareMaTHMecKOro
Sbaiii:
vienykjtssi
*
*
tpaKynbTera Bry aaiųniųaiOT AHccepraųHH Ha cneųnanH. 3npoBaHHOM yueHOM coaeTe bry. MHorne corpyAHHKH BenopyccKoro yHHBepcHre. Ta paBoraioT b HayMHOH 6h6. nHOTexe uauiero By3a. O 6parCKHX CBB3BX mohcho roBOpnrb mhoto. Ho ceroAHB mm iioaboahm htoth naiuero coTpyAHHHecTBa 3a 1984 toaHeMano CAenann 3a stot toa yHHBepcHrerbi.napTHepbi. yHHBepcHrerbi hoxo>kh no CBoen crpykrype, no eunon. hhcmsim 3aAanaM. Pe3ynbra_ tm AesrenbHOCTH rome co. OTBercTByiOT. Xopouinx ycnexoB Beno. pyccKHH yHHBepcHreT A°ctht b noAroTOBKe HayuHO. neAarOTHMecKHX KdApOB- 3a toa 3aiųniųeHO 11 aoktopc. khx h 83 KaHAKAaTCKHe a«c. cepraųHH. Mohcho torbko noaaBHAOBarb KonHMecTBy noArOTOBneHHbix h h3A3h. Hbix yqe6HHKOB h yqe6Hbix noco6HH. 3HasHTenbHbi ycne. xh h b HayMHO.HCcnepoBa. TenbCKOH paūoTe. 3a Bbinon. HeHHe HayHHbix pa6oT yueHbie Bry 6mhh OTMeueHbi AayMii JIchhhckhmh h Tocy flapcrBeHHbiMH npeMHBMH, npeMHen CoBera Mhhhctpob CCCP, AByMB pecnySnHKaH. ckhmh npeMHSMH. KonneKTHB Bry aoc™t 3HaMHrenbHbix ycnexoB b HOBbuueHHH opra.
imu...................................................
NUMERYJE: UNIVERSITETE VIEŽI BALTARUSIJOS UNIVERSITETO ATSTOVAI, SAVIVEIKLOS kolektyvai XXX PROLOGAS SUPAŽINDINA SU A. KAPOClUTE IR A. PELURITYTE XXX RUOŠIAMĖS RESUBLIKINEI dainų Šventei XXX
HH3aųHH rpyAa h rpyAOBOii AHCųHn/lHHbl. BnnbHioccKHH yHHaepcH. T6T BbinOnHHn OAHH H3 Ba»K. HenuiHx noKa3aTeneH — nnaH BbinycKa cneųnanHCTOBMHoroe CAenaHO no ynpenneHHio MaTepnanbHOH 6a3bi COBpeMeHHOH BblHKcnHTenb. hoh TexHHKH. Ha 6a3e BLį Hatuero yHHBepcHTera sbhhMaiOTcn h cryAeHTM, yMaiųn. eca APyrnx yse6Hbix rase. AMhA. 154 paSoTM, b BbinonneHHH KOTopbix npHHHMann yųac. Tne corpyAHHKH Bry, KoopAHHHpoBanncb AH CCCP h AH JIht. CCP. flpyrHMH se. AOMCTBaMH KOOpAHHMpOBa. nacb 181 HayHHo-HceneAOBa. TenbcKan pa6ora, Bbinonminncb TaKMie paSorbi no 3a. AaHHSiM mecTH aceco>03Hbix Me>KBy3OBCKHX KOMnneKC. hmx nporpaMM. C BonbuiHM TBopųecKHM nOAbeMOM cTy. AeHTbi Bry yHacTBOBanM b HayMHO . HccnoABarenbCKOH paSoTeycneuiHo Bry peman boopocbi ynymueHHH ycnOBHH TpyAa h 6bira cTyAeHToa. c KaKHMH Aoc™>KeHH3aBepuiHnH npeAnocne. AHHH TOA nSTMOeTKH yHHBepCHTerbi-napTHepbi. Mohcho TBepAO cKa3arb, hto napT. Hepbl AOCTOHHbl APYr APYra-
Bot
hmh
Jl. TAC1OHAC, npeflceAarenb npoc(>co>03Horo KOMHTeTa Bry, qneH napTHMHOro KOMHTeTa yHHBepcHTera.
m..... .
▲ PERGALĖS 40-MEČIUI ▲
čiumi. Veteranas pasakojo apie16-ąją lietuviškąją diviziją, prisiminė jos kovų kelią. Svečias kalbėjo ir apie partizaninį judėjimą Lietuvo-
je. klausimus, Ne vienas klausimas kilo to susitikimo dalyviams. B V.Žarnasiokovo nuotrauUrbonavičius įdomiai ir pla- koje matomesusitikimo akičiai atsakė į visus studentumirką.
2 Tarybinis studentas
AKADEMINĖ GRUPĖ. KOKIA JI?
SUGŪŽIMAS PO PENKERIŲ METŲ POKALBIS SU ABSOLVENTU Penkeri metai Universite te, diplomas, paskyrimas, o kas paskui? — Paskui — mėgstamas darbas, sako Vilniaus 5osios vidurinės mokyklos mokytoja, pernykštė VVU absolventė Larisa Endriulaitienė. — Jau pusmetis, kai aš vėl čia, savo mokykloje, bet jau ne kaip mokinė, o kaip rusų kalbos mokytoja. Praktikos metu mokiau vienuoliktokus, o dabar ga vau penktokus. Na, manau, nežinosiu nė ką šnekėti su jais. Bet nieko, pripratau prie jų, o jie prie manęs... Kartais tokia pavargus atei nu klasėm, bet stengiuosi nuo vaikų tai slėpti, nes juk jie nekalti, kad mokytoja jauna ir ištižus... Tačiau mokinukai man nežinomu bū du vis vien pajunta nuotaiką ir vienas kitą maldo: „Ty liau — šiandien mokytojai negera. . ." Būna ir atvirkš čiai: pajunta, kad šiandien mane galima perkalbėti ir jau, žiūrėk, drąsesnis prašo: „Mokytoja, pašnekam. . Ar turiu numylėtinių? Ži noma, bet aš vis prisimenu, kaip mes nemėgdavom tų mokytojų, kurie ką nors iš skirdavo ir stengiuosi vieno dai mylėti (o aš juos tikrai myliu) visus. Niekad nemaniau, kad mokytojo darbas toks įdo mus: tavo akyse vaikai au ga, semiasi žinių. O pirmus mėnesius sunku buvo: aiški
ni pamoką ir iš mokinių akių supranti, kad jie nieko nesu vokia ir tyli tik iš baimės arba užsi galvoj i apie pionie riškus reikalus (aš ne tik mokytoja, bet ir pionierių vadovė) ir negali susikaupti pamokai. Iš savo pirmosios pamokos beveik nieko nepa menu: įėjau, kažką kalbėjau kažko klausinėjau... Išėjau ir manau: viskas, reikia bėg ti, kol nevėlu... Bet, va, nepabėgau ir dabar jau moku gerai išaiškinti pamoką, su dominti ir net sutramdyti mokinius, kai jie pernelyg įsismarkauja. Neičiau dirbti kitan mokyklon, čia juk vis kas pažįstama, sava, tiesa iš pradžių ir man, ir mano buvusiems mokytojams sun koka buvo apsiprasti, kad aš jau nebe mokinė. .. Nesąmonė, kad iš Univer siteto laikų lieka tik nuo trauka (tiesa, ji visuomet ant mano stalo). Lieka dar ir draugai. O tokių draugų net mokykloj neturėjau. Nese niai buvom susitikę, šnekė jom iki išnaktų. Gera buvo Universitete, norėčiau dar nors akimirkai grįžti į studi jų metus, kai viskas atrodė taip paprasta ir aišku... O jums, dabartiniams stu dentams, linkiu kuo geriau praleisti jaunystės metus. Ir dar: nebijokit mokytojo pro fesijos. Ji nuostabi...
Taip kiekvieną vėlų vaka rą prasideda akademinio cho ro repeticijos. Choro, kuris yra visų respublikinių dainų švenčių dalyvis, įvairių stu dentų festivalių laureatas, daugelio konkursų prizinin kas. Kolektyvo įkūrėjas ir pirmasis vadovas — LTSR liaudies artistas, konservatori jos profesorius Konradas Kaveckas. Kolektyvas susibūrė 1940 metais, kai Lietuvoje buvo atkurta Tarybų valdžia. Taigi šiemet akademinis cho
Rodos, ir neypatingai sten gėmės, tačiau po praeitų metų pavasario sesijos grupės pažangumo vidurkis buvo ge riausias fakultete. Žiemos se sija išlaikyta taip pat neblo gai, bet, atrodo, savo pozici jas teks užleisti kitiems.
Kokia mūsų grupė? Turbūt niekuo nesiskirianti nuo kitų kurso ar kursų grupių. Šešio lika merginų, didesnė dalis gyvena bendrabutyje. Žino ma, bendrabutis — ne na mai. Tačiau pasistengus, su sitvarkius ir visai neblogai: knygos ar konspektų reikia bėda kokia ar džiaugsmas — vis pas saviškes leki. Gera viena nepraleidžiame progos visoms kartu. .. pamatyti ar sužinoti ką nors Neseniai buvo paskirsty naujo, įdomaus). Juokinga mas: pusė merginų ruošiasi būtų sakyti, kad ir parodas ar koncertus lankom būriu, tapti kalbos žinovėmis, kita Ne. Tačiau sprendžiant svarpusė gilins žinias literatūros bų klausimą, ar atliekant srityje. Kuo būsim? Mokyto mums patikėtą užduotį, esam jomis, kalbotyros specialistė vieningos. Žinoma, būna ir mis, vertėjomis... Visa tai ginčų, ir barnių.. . O kaip ateityje — prieš akis dar be to? Juk visos tokios skir, treji studijų metai. tingos! Lyderis? Ne, lyderio
Gyčio Vaškelio nuotrauka
kuratorė T. P. Kamočkava. Gerai, kai šalia yra žmogus, į kurį gali kreiptis, žinodama, jog tau visuomet patars, padės. Ramioje namų aplinkoje, prie kavos ar arbatos puodelio, ne vien tik apie mokslus pasikalbam. O kokios mūsų šventės? Kiekvienam gimtadieniui ruošiamės kruopščiai, kad šven_ , tė butų originali ir nepakarĮ kiną, teatrą retai kada nėra. Gal taip ir geriau... tojama. Sukaktuvininkę stenKalbėjosi Globoja ir talkina mums giamės pradžiuginti nedidele Živilė PETRAUSKAITĖ einame visos kartu (nors nė
ras ruošiasi švęsti gražią keturiasdešimt penkerių metų sukaktj. 1960 metais LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku choras gavo respublikos nusipelniusio kolektyvo garbės vardą. Kaip į tą chorą patekti? Kiekvienų mokslo metų pra.
Tuomet, kai auditorijos iš tuštėja, kai dėstytojai ir stu dentai išsiskirsto po namus, kai vakaro sutemos nusine ša jaunatvišką klegesį, kai, rodos, paskutinįkart trinkteli laukujos dtays, ilgame Filo logijos fakulteto koridoriuje įsiviešpatauja tyla. Bet neil gai. Netrukus keli muzikos akordai sudrumsčia apgau lingą tylą. Melodija kartoja ma iš naujo ir iš naujo, kol sunkiai išmokta daina tarsi vasaros plaštakė nebetelpa net pačiame ilgiausiame Uni versiteto koridoriuje.
Prie Filologijos fakulteto dekanato esančioje lentoje su užrašu „Mūsų geriausieji" pastebėjau rusų kalbos ir li teratūros specialybės II kur so II grupės nuotrauką. Pa sidomėjau, kodėl būtent šių merginų nuotrauka puikuoja si stende.
Puikios ir turtingos choro tradicijos. Iškilmingai pažymimos įvairios šventės, išradingai organizuojamos naujų narių krikštynos, jaudinantys būna pasveikinimai vestuvių proga. Va, tik norėtųsi tolimesnių kelionių gal net ir po užsienį pasi-
tiek ir saviveikliniai, dainų šventei ruošiamės rimtai ir atsakingai, — maloniai nusišypso choro vadovas ir netrukus priduria: — Pirmuosius du turus išlaikėme gerais ir labai geiais pažyiniais. Trečiąjį turą laikysime kovo mėnesį. Jam reikės
SKAMBI DAINA IR ...NYKUS SKLIAUTAI džioje, tai yra rugsėjo mėnesį, į chorą priimami nauji nariai. Labai norėtųsi, kad naujokai būtų atėję iš muzikos mokyklų, tačiau džiugina ir patenkina vien geri muzikiniai duomenys. Chore dainuoja daugiau kaip šimtas studentų, tačiau kolektyvo vadovas Bronislavas Jankauskas liūdnai pastebi, kad jų tarpe yra tik. . . aštuoniolika vaikinų. Tokie duomenys. Ir pasakytume — nelabai linksmi O juk chorui galėtų svariau pagelbėti fakultetų dekanai katedrų vedėjai, komjaunimo komitetas, pagaliau — žmonės, atsakingi už kultmasinį darbą. Reikėtų aktyvesnės agitacinės veiklos, gal net patrauklesnės reklamos, Ne vienas studentas galbūt norėtų praverti repeticijų kambario duris, tačiau ne visuomet išdrįsta...
dairyti. Pasikeičia net kelios choro narių kartos, o sudainuoti svetur beveik ir netenka... Lekia, skuba laikas. Gyve nimo akimirkos nusineša trumpą rudenį, sunkų žiemos darbą, svajingo pavasario nuotaikas. Gera, kai, atsisukus į praėjusius metus, matai džiuginančius darbo rezultatus. Gera, o dabar laikrodis, rodos, dar greičiau skaičiuoja minutes, dar spar čiau artina vasarą, o su ja — ir devintąją respublikinę dainų šventų, Su virpesiu šitdyje ir tikriausiai su maža baime pačiame širdies kamputyje jos laukia choro dalyviai, — Kaip ruošiatės dainų klausiu choro šventei? vadovo Bronislavo Jankaus, ko. — Kaip ir visi kiti kolektiek profesionalūs, tyvai,
paruošti visą dainų šventės programą. — Kokia Jūsų nuomonė apie šventės repertuarą? Ar ne per sunkios dainos jaunimui? — Dainų repertuaras šį kartą labai sunkus. Kiekviena daina turi po du variantus — vienas paprastiems chorams, o kitas — daug sudėtingesnis — nusipelniu siems kolektyvams. Daugu ma dainų yra proginės, ku rių į savo koncertų repertua rus neįtraukiame. Jas iš mokstame specialiai dainų šventei. Kai kurios dainos, atliekamos lauko estradoje mano nuomone, didelio įspū džio neteiks. Be to, dauguma jų skirta profesionaliems ko lektyvams. — O kaip su dainų teks tais? Ar gaunate jų pakan kamai? —■ Geriau neklauskite... —
bet įdomia dovanėle. Bend. rabučio kambarys (visų merginų, net ne Saulėtekio gyventojų gimtadieniai švenčiami bendrabutyje) tą vakarą prisipildo kepsnių bei pyragų kvapų, dainų, juoko Nuo žaidimų ir šokių tą va^arū ilgai dreba grindys, Pereiti į kitą grupę? Ne niekuomet. Mūsų grupė geriausia.. . Antrakursių mintis užrašė Vilma ŽEBRAUSKAIT1
atsidūsta B. Jankauskas. — gsime stovyklą ir intensyvia Su dainų tekstais — grynas ruošimės. Penkto kurso stu vargas. Gerai, kad dar va- dentai taip pat dainuos kar sąrą jais apsirūpinome. Spau- tu su mumis. Nepaprastai stuvė pakankamai atspausdi- džiugina ir tai, kad dainų no. O kultūros ministerija šventėje dalyvaus ir choro bei metodinis centras nepa veteranai — žmonės, kurie Universitetą baigė prieš ke teikė net partitūrų.. . Tai štai kokios problemos letą metų. iškyla ruošiantis dainų šven —• Kaip vertinate chorą tei. Tačiau bene svarbiausia tarp kitų Universiteto kolek iš jų — patalpų stoka. Tie tyvų? siog nėra kur repetuoti. —■ Kadangi šiuo metu ašt Choro žinioje — vos kelios riausia yra „vyrų problema1', auditorijos, iš kurių viena tai nelengva pasiekti aukšt pernelyg maža tokiai gausiai lygį. Tačiau turime maž grupei; kita, kad ir nemaža daug trisdešimties žmonių tačiau joje — nesuderintas ir kamerinę grupę, su kuria da pusiau sulūžęs instrumentas. lyvaujame atsakinguose ren O į trečiąją auditoriją ten giniuose, kasmet koncertuo ka kabarotis siaurais laipte- jame Baroko salėje. Esu dė liais... Choro vadovas su kingas Universiteto rektoriui širdgėla pasakojo, jog ši pa- kuris sudaro mums sąlyga talpa apgriuvusi ir apšepusi, koncertuoti Mokslo muzieju Baisu atsisėsti į suolą, kuris je. Turime garbės dalyvauti kaip mat gali nuvirsti, o kar- Šiauliuose vykstančiame są tą repeticijos metu net lu- junginiame senosios muzikos bos pradėjo byrėti... Taip festivalyje. Dažnai koncer Universitetas iš tikrųjų galė- tuojame Mokslininkų rūmuo tų suteikti geresnę paramą se Verkiuose. Taigi manau didesnę pagalbą savo nusi kad mūsų kamerinė grupe pelniusiam kolektyvui. Ko yra pasiekusi aukštą lygį. lektyvui, kuris darbu įgijo .. .Repeticija tęsiasi. Svel šlovę, nuoširdžiu dainavimu nios ir skambios, lyriškos ir teikia žavesį, pagyvina kul- šventiškos melodijos sudras tūrinę mūsų aukštosios mo. ko tylą. Rodos, jau ir gerai kyklos veiklą. atlikta daina, tačiau vis kar — Kaip derinsite vasaros tojama ir kartojama iš nau sesiją su paskutinėmis pasi jo. Prieš akis dar daug dar ruošimo dainų šventei die bo ir daug išbandymų. O juk nomis? — vėl klausiu trum reikia įrodyti, jog esi vertas pam susimąsčiusį choro va to vardo, to nelengvai įgy dovą. jamo pasitikėjimo. Ir dar su — Jeigu dainų šventė didesniu noru choro nariai taip įvyks taip, kaip numatyta repeticijoms suranda tai yra liepos 19—21 dieno brangiai skaičiuojamo laiko mis, tai didelių sunkumų ne valandas... Rasa LIPSKYTT bus. Liepos pradžioje suren
3 Tarybinis studantas
AUDINGA PELURITYTĖ I k. lituanistė
PROLOGĄ S X r. I i LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
KINTAMIEJI Anitos Kapočiūtės proza tikriausiai nėra nepažįstama skaitytojui, nors respublikos spaudoje buvo publikuotas kol kas tik vienas jos ap sakymas — „Metro". Iš kar to priminsime, kad jis buvo „Nemuno" redakcijos įvertin tas kaip geriausias 1984 me tų debiutas. „Metro" iškart susilaukė dėmesio: kaip au torės — dešimtokės perne lyg brandus, net šiek tiek pernelyg savitas, jis negalė jo nesukelti įtarimo, kad nė ra pakankamai savarankiškas. Galimos paralelės su Lotynų Amerikos prozaikų, ypač Ch Kortasaro, kūryba, tačiau su sipažinęs išsamiau su jaunos autorės proza, gali spręsti jog mūsų minimos paralelės yra labiau nulemtos panašios psichologinės situacijos, ne gu tiesioginio pasisavinime ar įtakos. „Prologe" pristatome tris epizodus iš gana didelės apysakos „Nepažįstami". Tai savotiškos kompozicijos apy saka — galėtum pavadinti ją mozaikine. Apysaka susi deda iš daugelio fragmentų — epizodų, kurių jungimas j visumą primena kinomontažo principus (turbūt ne be reikalo apysaka baigiama fragmentu „noTintiems ek ranizuoti „Nepažįstamus”), t. y. skirtinguose epizoduo se kaitaliojami stebėjimo rakursai, kinta planai, statiš ki fragmentai keičia dinamiš kus, norėtųsi netgi vietoj kiek neapibrėžto termino „fragmentas-epizodas" įves ti konkretesnį ir žymiai ti kslesnį terminą „kadras" Visus kadrus sieja neigia mas požymis (ne — požy-
AŠ, JIS IR MES
PAŽINTI SAVE IR PASALU
atsiję vienas nuo antro — vieną tu pažįsti, bet nepa žįsti, antrojo nepažįsti, bet puikiausiai pažįsti — tik niekaip neišsisuksi nuo pa reigos sveikintis, nors būtų daug geriau, jei galėtum j
Jaučiu, kad pabudusiam mano kūne vizijų paukščiams nebėra vietos. Jų atsineštą nerimą mano akys išverkia. XXX iš nuostabos rankos į širdį tiesiasi nes čia ir dabar širdis mano kūnas ir laikas
Audinga Peluritytė — pir mo kurso lituanistė. Jos ei lėraščių jau turėjome progos skaityti „Komjaunimo tieso je", „Moksleivyje", „Jau nimo gretose". Pernai moks leivių literatų konkurse ši autorė laimėjo pirmąją vietą. Taigi, publikacija „Prologe" turi šiokį tokį kontekstą, ku ris suteikia galimybę kalbė ti apie jaunos poetės kūry bą kiek įmanoma objekty viau.
mis) — personažų bevardiškumas (tas bruožas nurodo mas jau pavadinimu — „Ne pažįstami"), tai tartum kinta, mieji algebroje — x, y, z — kurie gali konkrečiai rei kšti ką tik nori. Įspūdį su stiprina ir abstrakti, išgry ninta erdvė ir neutralus, „ne santis" laikas. Personažaiženklai, kaukės abstrakčioje erdvėje ir abstrakčiame lai ke sukuria atmosferą, vien kurioje, kaip atrodo auto rei, įmanomas jausmo gry Perskaitę Audingos eilė numas, aiškumas. Objektyvizuotas jausmas — meilė, il raščių pluoštą, pirmiausia ko gesys ir pan. — jausmas, iš gero pastebėsime, kad ne kurio pašalintas konkrečių viskas čia dar nušlifuota ir realijų koloritas — tampa sutvarkyta. Yra nereikalingu jausmo idealu, leidžia bent žodžių, semantinių hiatų kiek orientuotis ir orientuoti kurie kenkia eilėraščio gry kitus šiaipjau nelabai aiškio je žmogaus dvasinėje būtybė numui. Ir yra žodžių, netu je. Ne mums suprasti, ar rinčių savo vietos eilėrašty toks kelias yra pakankamai je. Antra vertus, atrodo, kad etiškai motyvuotas, ar jis turi perspektyvų literatūros autorės noras rašyti sponta procese. Šiaip ar taip, Ani niškai ne visada yra padik tos Kapočiūtės proza para tuotas vidinės laisvės. Kar šyta savitai, brandžiai. tais neišlaikoma pusiausvyra Aurelijus KATREVlClUStaip uždaras ir atviros poeti-
dą, atsiribodama nuo šalto ir tuščio kambario, ir pasiner davo į jaukią šviesią jūrą. Kiekvienas žibantis langas skelbė jai, kad miestas pil nas žmonių ir ji ne vieniša. Ji vėl žiūri į draugišką lan-
išeiti iš savo liūdino galvojimo į žalią medžių margą vaikų galvojimą bejėgiai kaip debesys vaikai šaligatviu plaukia jų tėvai pavargusiom burėm nuo žemės neatsiplėšę slenka lyg švinas nės erdvės, patenkama į sa viraiškos lauką. Tačiau A. Peluritytės poe zija nėra vien saviraiška Tai poezija, kurios pagrin das — autoreflekSija ir vi zija. Eilėraščiai gimsta iš įtampos ir susikaupimo, iš noro įveikti dvasinį nekomu nikabilumą, iš poreikio ge riau pažinti save ir pasaulį. Negali nekelti pasitikėjimo kūrybinė projekcija, iš da lies atspindinti autorės pa saulėjautą: „išeiti iš savo liūdno galvojimo į žalią me džių margą vaikų galvoji mą". Sielos vyksmui išreikšti analogo ieškoma ne antrinė je kultūroje, o gamtos kos mose. Bandoma prasismelkti j pačią gamtos esmę — iš girsti jos balsą savyje. A. Peluritytės vizijų pa saulis yra gyvas, pulsuojan tis, tačiau kol kas sunkiai įkūnijamas. Tai turbūt kuo puikiausiai supranta ir pati autorė: „čia ir dabar sunku judėti į priekį".
Valdas DAŠKEVIČIUS IV k. literatas
nieko neįžiūriu, tikiu, kad kažkas, sulaikęs kvapą, žvel Jau devyneri metai, kaip gia į mano veidą, neaiškiai mes nepažįstami — ir nekei šmėksantį juodame lango ke sta. turkampyje. Ji šypsosi nepa Jis įeidavo ir išeidavo, žįstamam žmogui, ir visiškai kalbėdavo, juokaudavo, kvajneliūdna, nors tamsa slepia liodavo, liūdėdavo — o aš jos šypseną. nemačiau jo, nes nepažįsta Kai eini gatve, galvojo ji mi žmonės dažnai turi savy viskas būna kitaip. Jautiesi Anita KAPOClŪTE šėtoniškai vienas. Tuo tarpu bę tapti nematomais. Ir ta I k. lituanistė pakanka susižvelgti su švie da, kai devintaisiais mūsų sa už lango ar išeiti šešta lepažinties metais aš paga dienio vakare į balkoną, kai liau jį pastebėjau, padariau gatvėje apačioje šlaistosi įsi pirmąją klaidą — nutariau linksminusios dainuojančios jog pakanka pamatyti, kad kompanijos — ir vienatvė iš pažintum. nyksta lyg dūmas. Kaip kei Tą naktj, kai mes visi tį stai sojome ant kietų lentinių (ištrauka iš apysakos) .Juk aš niekados nesužino grindų, pavargę po dienos siu, kas gyvena už to lan žygio, dar nežinojau, kad go. .. kažkur įvyko klaida, ir mu du patekome į vieną klasę jį, seniai bematytą, pažvelg gą, švieselė mirkteli, ir ji TESTAMENTAS akimirkai išvysta juodą — kada besusitiktume, mums ti —• sveikas, drauguži! žmogaus siluetą — netrukus reikės ištarti oficialų „labas" — Jeigu statysi filmą, — ŠVIESA UŽ LANGO jis ar ji vėl pereis kambarį nes būsim pažįstami, vienuo ir mergina kitapus gatvės pasakė ji, — norėčiau, kad liktus metus zulinsim tuos tik taip jį užbaigtum. SuKai sėdi tamsiame kamba vėl jį pamatys. pačius suolus, ir aš turėsiu Ir niekas nesupranta, kaip mesk juos visus kaip pa jos prašyti — būk gera, būk ryje, neužžiebdamas lempos jam draugas, aš nepajėgiu regi, kas dedasi už lango. svarbu, kad lange per naktį puola ant autobuso stogo — Iš aukštai matyti visas degtų šviesa. Vienišiai, tū. žinai, tokio ilgo ilgo gelto vos pamatau jį, tuojau no riu kąsti, nors gerai žinau plytinis miestas ir ji pažįsta nantys už lango, niekuo ne- no geltono autobuso. Jie ne juos gali pamojuoti atsisveikinda kad tiesa apgaulinga. Mes kiekvieną langą ir kiekvie išsiduoda, ničniekuo, būsime pernelyg draugai, kad ną kaminą. Mėgdavo tylutė slepia vakaro tamsa, ir jie mi, nes neturi laisvų rankų liai tūnoti ant palangės va niekada neras vieni kitų, be sukibę vieni į kitus, neįs galėtume būti draugais. belaukiančių tengia nei klykti, nei šypso — Ar žinai, kiek laiko? — karais. O vienas langas — sidairančių, klausiau jo antrą valandą vienišas mažučiukas langelis draugiško žvilgsnio. Veidai tis, dantimis įsikabinę į kaž pasislėpę prie kieno skverną, jie nebeatnakties — mes dar buvome didelėje mūro sienoje — bu neboluoja, langų stiklų — žvilgsnis kla nkiiria, kur kieno galva, ran nepažįstami ir dar galėjome vo jos bičiulis. Kada į jį bepažvelgdavai joja po švytinčius keturkam ka ar koja, ir aš neįžiūriu šnekėtis. — Ne. Laimingi valandų jame degdavo šviesa. Ir, jei pius, kur vienas atliekamas kur jie važiuoja — gatvė neskaičiuoja. O nelaimingi — ilgiau sulaikydavai žvilgsnį jau niekam nebereikalingas mis, laukais ar namų stogais irgi. šviesa imdavo mirgėti. Ji il — jei užsidegsiu šviesą Greitis milžiniškas, aš net gai žiūrėjo, kol suvokė ta niekas nebedrįs trikdyti ma negaliu atsimerkti, ir vėjas — Ar tu nelaimingas? paslaptį — viduje kažkas no ramybės. O jei sėdėsiu netaršo plaukų, nes kažkie — Ne. vaikščiojo (kambarėlis tik tamsoje, kažkas manys, kad no pirštai į juos įsitvėrę. — Kodėl gi? Velniop tad viską! — tu Ji susirauktų, jei išgirstų riausiai visai mažytis), ret namuose nieko nėra. Ji tūno ant palangės ir tik nesijuok, žiūrėdama, kaip tačiau aš einu ir tyliu — ir sykiais užstodamas žiburėlį ji nesupranta, apie ką gal ir susidarydavo įspūdis, kad veltui mėgina kiaurai per jie lekia ekrane. žvelgti neperregimas užuo voju. Pati žinau, ką ji pa langas merkia tau akimi. Ji užsitraukdavo užuolai- laidas —• o gal geriau, kad 1982. VIII—XII. sakytų: jie yra du, bet ne-
Nepažįstamieji
XXX Atsiveria durys. Vizijų miestas širdies saule dega. Jos vidury — iš raudono narvelio paukščiai gimsta ir kyla.
o erdvė lengva ir šviesi juodai nepaliesi kaip miegančios mergaitės rankų ją kartais įkvėpti gali bet atsidūsti ir vėl nelieka erdvės esi mažas paukštis nuo žemės neatsiplėšęs nepaglostomos tavo akys jose daug dangaus užsimerkęs dangus kai akmuo tavo žodis greitėdamas lekia į šurdį
tik vaikai bejėgiai kaip debesys įtemptom burėm Pasroviui šaligatviu teka ir jų vėliavos sunkios kaip jūiržolės lūpose plieskiasi tamsiai čia ir dabar sunku judėt* į priekį vaikai tartum akmenys kliūva po kojom, o suaugę kaip uolos tvinksi didelės jų viršūnės XXX slyvų kauliukuose pradeda megztis violetinė šalto ryto šviesa
margų gyventojų milijonas mažuose kokonų kosmosuose iš brėkštančios žemės juoda kamieno upe pakyla
minčių stiebai pakelti vos plazdančios šviesos burės trūkinėja sapnų gijos XXX lapai žalios įų plokštumos sodrios ramios ganyklos palei Pat dangaus dangtį
pačioj mažiausioj ganykloj balta avelė užsimezgė ta avelė lapas po lapo balti lapai žolės kaip žalsvais porcelianas po kojomis lūžta violetinė slyvų šviesa prieš pat aušrą lyg gipsas kietas aplinkui gyvą > minčių tunelį užmigo užtirpo
bet atsimerkė diena ir slyvų akys rausvai atsimerkė
dar neatvėsę slyvų sapnai balzgana aureolė sunkiai kamienu nuslysta taip nuslysta po miego baltas šiurkštus drabužis
4 Tarybini* studentas
sės fakulteto, ir doc. V. sudarė beveik vieni Gamtos Juodakis (85 taškai) iš Istori- fakulteto kalnų slidininkai, jos fakulteto. Gerai šaudė Iškovota III vieta. Čia triummoterys. Pirmąją vietą tarp favo WPI studentai. O iš jų iškovojo I. Jautakienė viso rungtyniavo 86 kalnų (Medicinos fakultetas, 82 slidininkai, kurie atstovavo Laikraštis „Cervony štan- gijos įkūrimo 40-mečtani taškai), antrąją — R. Pran- 10 aukštųjų mokyklų. Indivisulytė (Chemijos fakultetas dualiai sėkmingiausiai rung- dar" skelbia tradicinį kon pažymėti. Su konkurso nuostatais be NAUDINGAS SEMINARAS siuose Universiteto rūmuo 82 taškai) ir trečiąją — B. tyndavo Ramūnas Astrauskas kursą devizu „Draugų bend. radarbiavtmas". Slo konkur se. Ranickaitė (Fizikos fakulte- Gamtos fakulteto pirmakur- so tema — „Bendri keliai — sąlygomis galima susipažint „Tarybinio studento" rėdai, Aptariant seminarą buvo tas, 80 taškų). sis, kuris slalomo milžino bendras tikslas". cijoje. Vis didesnį populiarumą išsakyta daug šiltų žodžių Tarp katedrų kolektyvų rungtyje iškovojo trečią Konkursas pašvęstas Per Konkursas tęsis Iki š. n> tiek Universitete, tiek res- seminaro rengėjams, galės Didžiajame Tėvynės pirmąją vietą užėmė Fizinio vietą. gegužės 1 d. publikoje įgauna ritminė — Seminaras labai nau. auklėjimo katedra, antrąją Biatlonininkai buvo susi- kare. Lietuvos išvadavimo 1? gimnastika. Ji ne tik mainkš- dingas, — džiaugėsi Klaiiipė- —- TSKP istorijos katedra, o rinkę į Sapieginę. Iš viso — vokiškųjų grobikų, Lenkijos1 Nugalėtojai bus apdovanc ta, bet ir rimta treniruotė, dos politechnikumo dėstytoja trečiąją iškovojo Karinė ka- 29 šešių komandų nariai atkūrimo ir Tarybų Sąjungos tl vertingomis dovanomis Sistemingai ja užsiiminėjant Gražina Geležinienė. — Vis- tedra. Šioje grupėje taikliau- Komandą turėjo sudaryti 5 ir Lenkijos draugystės drau kelionėmis į LLR. pastebima visapusiškai teigia- kas išdėstyta metodiškai, ap- šiai šaudė karininkai: V biatlonininkai. Neaišku, dėl ma jos įtaka žmogaus orga- galvotai. Ypač daug sužino- Sapieginas (88 taškai) ir V. kokių priežasčių Universitenizmui. jame, kaip sudaryti kom- Stašauskas (87 taškai). Ka- to garbę gynė tik keturi Ritminė gimnastika — nau- pleksus. Anksčiau kituose tedrų moterys kiek blogiau sportininkai, o ketvirtasis KŪRYBINIŲ VAKARŲ ja masinės fizinės kultūros užsiėmimuose buvo vien šaudė ir taškų surinko ma- negalėjo startuoti 10 km KONCERTŲ. SUSITIKIMI šaka, nors Universitete ji — praktiniai užsiėmimai, todėl žiau. lenktynėse, nes neturėjo šauPROGRAMOJE „LABAS VAne naujiena. Ją taip pat ga- ši:: žymiai turtingesnis ir Varžybų šaudymo rezulta- tuvo. KARAS"... Įima taikyti įvairiose sporto naudingesnis. šių metų kovo 30 dien tai neblogi. Net 22 atstovai Nedalyvaujant olimpiniam VU kiemo teatro salėje nu šakų treniruotėse, fizinės Sėkmės jums, ritminės įvykdė antrojo ir trečiojo ir pasaulio čempionui A. matomas susitikimas su Re kultūros pratybose. gimnastikos entuziastai, savo atskyrio normatyvus. Silpno- Šalnai (LVKKI) abiejų dismo Poderio kūrybine grupe. Vienas iš pagrindinių rit- darbe! ki buvo Prekybos ir Pramo- tancijų lenktynėse (10 km ir R. Poderys gerai pažįsta minės gimnastikos tikslų — K. SIMAS nės ekonomikos fakultetai 4X7,5 km) daug pranašesni mas mūsų Universiteto audi sutelkti kuo daugiau užsines nesugebėjo sukomplek- buvo mūsų Universiteto biatorijal. Jo skambios, melo iminėjančių, sudominti juos tuoti komandų. Neatsirado tlondninkai (tren. Misiūnas) dingos dainos — pažįstamos Todėl svarbu parinkti tinka- VARŽYBOS VINGIO PARKE fakultetuose penkių šaulių? Tačiau komandinėje įskaitoje mėgstamos, mylimos. Tiki mą uėsiėmimų formą. Ypač Balandžio pabaigoje Uni- nepavyko nugalėti. I vietą mės įdomaus vakaro. WU kultūros klubą daug ir kūrybiškai dirba suiš karinių taikomųjų spor- vensitete SDAALR yra numa- užėmė LVKKI — (459 tšk.), Pastaba: smulkesnė infor darant kompleksus, t. y. to šakų Universitete labai čiusi rengti šaudymo varžy- II — WPI — (440 tšk.), macija telkiama telefom pratybų pravedimo sistemas populiarus šaudymas. Vingio bas iš mažojo kalibro pisto- treti — WU — (388 tšk.). 62-60-04. Fizinio auklėjimo katedros parke vyko šaudymo varžy- lėto ir kviečia visus fakulte- Taigi busimiesiems pedagodėstytojai. Šiam darbui sėk- bos iš mažojo kalibro šautu- tus ir katedras taip pat akty- gams pralaimėta tik 2 tašmingai ir išradingai vadovau- Vo tarp mokslinio, pedagogi viai dalyvauti. kais. 10 km varžybas laimėjo ja katedros docentė Elena nio, techninio personalo, kuKačiulis, IV k. G. Jonuška. PASALINTI Morkūnienė. Jai sėkmingai rion buvo skirtos Tarybinės A. BIRBILAS parengiamojo skyriaus stu TF — H k. M. Pauža. dentas S. Mackevičius (30: taikina jauna dėstytoja Rai- Armijos 67-06ioms metinėms NEPA2ANG0S MaF — I k. L. Dirginčiū monda Pilkauskienė. ir Pergalės 40-mečiui. Var:3 1 lenkt, ratas). Antras STUDENTAI tė, L. Leonavičiūtė, L. štako Apie katedros kūrybinius žybose dalyvavo 12 fakulteII LTSR STUDENTŲ — Medicinos fakulteto ketnaitė. ieškojimus gerai žino ir Lie- tų ir 12 atskirų katedrų ir SPARTAKIADA virtakursis Marius Miglinas MF — II k. J. Latvėnaitė, .F11F — I k. R. Robertas, D tuvos TSR aukštojo ir spe- skyrių. Iš viso dalyvavo (31:34 — 4 lenkt, ratai). Tre- J. Petrusevlčlūtė. k. K. Kulikauskas, m k. T cialiojo vidurinio mokslo daugiau kaip šimtas dalyvių, Vasario 15—17 dienomis čias buvo WPI atstovas A. EKFF — I k. G. Pundinal- Akopian. ministerijos Kūno kultūros ir Jau daugelį metų taikliau, vyko II LTSR studentų žie- Ilgevičius. Estafečių lankty, tė, E. Vagero, O. Dudod, n GF — A. Cariovas, V. Pasporto skyrius. Todėl neatsi- šiai Universitete šaudo Me- mos spartakiada*. Universite- nėse Universiteto garbę gy- k. A. Parafinovič, IK k. G viliauskas. tiktinai Universitetas buvo dicinos ir Matematikos fa- to stadione atidarant sparta- nę — M. Miglinas, S. Macįpareigotas pravesti pirmąjį kultetų atstovai. Tarp jų kiadą išsirikiavusius sporti- kevičius, D. Matulionis (PEF) VVWVWVV\AAA/VWV\AA/W\AA/VWWWVVW\AAAA, respublikinį ritminės gim- visada vyko aršiausia kova ninkus pasveikino LTSR ir parengiamojo skyriaus stunastikos vadovų aukštosiose dėl pirmos vietos. Bet šiais sporto komiteto pirmininke dentas R. Vildžiūnas — net Dingusį studento pažymė bei spec. vidurinėse mokyk- metais sėkmė lydėjo medi- pavaduotojas V. Nėnius. Po 7 minutėmis pralenkė antrąjimą Nr. 831552, išduotą lose seminarą. Iš per šešias- kurt ir jie, surinkę 398 taš- to visi išsiskirstė į varžybų ją vietą užėmusius WPI ir Universiteto SDAALR spor EKFF studentei Rūtai VAIŠ dešimt susirinkusių seminaro kus, užėmė pirmąją vietą, vietas. Slidininkai lenktyn ia- 10 minučių LVKKI atstovus, tinės pelengacijos (lapių me NORAITEI, laikyti negalio dalyvių šeštadalį sudarė mū: tik šešiais taškais nuo jų vo prie studentų miestelio Kai visi baigė varžybas džioklės) sekcija priima nau jančiu. sų Universiteto dėstytojai. atsiliko Chemijos fakulteto Čia mūsų Alma Maiter pa- paaiškėjo, kad Didįjį prizą jus narius. Pirmosios treni Seminaro dalyviai išklausė komanda, o trečiąją vietą iš- siuntiniams buvo sunku ko- laimėjo VVPI sportininkai ruotės kovo 31 Ir balandžio fakulteto III* kur teorinės paskaitas apie rit- kovojo Istorijos fakultetas voti su pajėgesniais varžo- antri buvo LVKKI, treti — 7 dienomis, 10.30 Verkiuo so Teisės III grupės studentai minės gimnastikos vaidmenį (381 taškas). Matematikai vais. Pasirodyta silpnai — KPI, o ketvirti Alma Mater se. (Vykti 35, 36 maršruto nuoširdžiai užjaučia kur so draugą Rimą STRONdabartinėje fizinio auklėjimo šiais metais nepateko net j užimta tik šešta vieta. sportininkai. Mūsiškiai pada. autobusais nuo klnoteatrc Č1KĄ, mirus mylimai ma sistemoje, darbo metodiką prizininkų trejetuką... Persikeliame į Rokantiškes re pažangą — praėjusiais „Tėvynė" arba Kuro apara mytei. tūros gamyklos iki stotelė: kompleksų sudarymą, o po Asmeniškai geriausius re — ten lenktyniavo kalnų metais buvome šešti. Norisi „Mokykla".) Mokslinės Informacijos to patys vedė pratybas pa- zultatus iš fakultetų koman- slidininkai. Pirmą kartą daly- tikėti, jog kitais metais paSekcijos vadovas katedros darbuotojai nuo gal savo sukurtus komplek- dų parodė doc. K. Lapinskas vavo tokiose varžybose Uni- sirodysime dar sėkmingiau, širdžiai užjaučia bibliote Dingusį studento pažymė kininkystės sus. Pabuvojo ekskursijoje (88 taškai), dėst. A. Valiu1- versiteto sportininkai (vado. katedros ve Nr. 830310, išduotą dėją doc. G RAGUOTIE po Vilnių, apsilankė senuo- lis (88 taškai) abu iš Tei vas H. Sarkūnėlis). Komandą R. STAIGIS jimą ChF studentei Rūtai PETNIŪ- NĘ dėl brolio mirties NAITEI, laikyti negaliojan čiu. Medicinos fakulteto sa
LAIKRAŠČIO „CERVONY
ŠTANDAR“ KONKURSAS
SKELBIMAI
Vasario 18—25 dieno bučio 1001, 808, 1010, tį šviesa degė antro ir mis buvo paskelbta tau 803, 606, 609, šešioliktojo ketvirto aukšto, II koTpumo kontrolės savaitė: bendrabučio 908, trylik puse — ketvirto ir penk Universiteto ir fakultetų tojo 63, 118 kambarių to aukšto virtuvėse. Be „Komjaunimo prožekto gyventojai. jokio reikalo šviesa degė rių" štabų ir postų nariai tikrino, kaip studentai ▲ „KP" REIDAS ▲ naudoja elektros ir šilu minę energiją, vandeni. XXX Savaitė buvo šalta.. Temperatūra nukrisdavo 25 laipsnių žemiau nulio Bendrabučio kambariuose ji siekdavo vos 10 laips nių. Atrodo, kruopščiai apkamšė studentai langus Dauguma studentų nau ir šio korpuso 16—17, 27 ir duris., bet kambariuose buvo šalta. Aštuoniolikto dojo elektrinius virdulius. —28, 31—32, 55—56, 57— jo .bendrabučio antrame Siuor, gyventojus svarstė 58, 59—60, 76—77 prieš ir trečiame aukštuose dvi bendrabučių tarybų susi kambariuose. Neretai studentai, eida dienas nešiilo radiatoriai, rinkimai. todėl studentai buvo pri Per reidus buvo rastos mi į paskaitas, pamiršta reikalo degančios išjungti šviesą. Štai ir va versti šildytis elektriniais be šildytuvais. Bet ir j savai lemputės bendrabučių ves sario 20 dieną taip atsiti prieškamba ko dvylikto bendrabučio I tės pabaigą, orams atši tibiuliuose, korpuso 70—71, 76—77, lus, studentai šildytuvų riuose, dušuose. neišįungė. Be reikalo Dvyliktojo bendrabučio 48—49, 33—34, 36—37, 19 juos vartojo šio bendra- I korpuse vasario 19 nak- —20, 23—24 prieškamba-
KADA IŠMOKSIME TAUPYTI
riuose, ketvirto ir trečio aukštų virtuvėse. Vanduo taip pat ne vi sur buvo naudojamas tau piai. Vasario 20 d. 10 va landą dvylikto bendrabu čio II korpuso ketvirto aukšto duše bėgo vanduo. Čiaupus pamiršo užsukti ir kai kuriose šešiolikto bei aštuoniolikto bendra bučių virtuvių šeiminin kai. XXX Ir pabaigai vienas ki tas faktas. Visiškai atsuk tas vandens čiaupas per valandą praleidžia kubini metrą vandens, per mė nesį tai sudarytų 108 rub lių nuostolį. Viena 100 vatų lempu tė per parą sunaudoja elektros energijos už 6,2 kapeikos, viena elektrinė plytelė — už 60 kapeikų. Reidų medžiagą api bendrino L. Andziulevi čiūtė
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 830615. išduotą Fi lologijos fakulteto studentei Aurelijai MACIUKAITEI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 831775, išduotą MaF studentei Aušrai KUBILIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 840112, išduotą Filo logijos fakulteto studentei Astai SAKALAUSKAITEI laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 830445, išduotą Me dicinos fakulteto studentu1! Mariui BRASIŪNUI, laikyti negaliojančiu.
nitaruos Ir higienos spe cialybės VI kurso studen tai nuoširdžiai užjaučia Dovidą BEĮMANĄ dėl mylimos mamytės mirties Kurso drauųai ir kuratorė Mokslinės Informacijos katedros darbuotojai už jaučia doc. Joną BASIUM mirus Jo seseriai Nuoširdžiai užjaučia me kuratorių Gytį JUŠKĄ dėl tėvo mirties. FF V k. II qr. studentai
Chemijos fakulteto Po limerų chemifos katedros darbuotojai ir V kurso stambiamolekullų Jungi nių chemijos specializack jos studentai nuoširdžiai užjaučia Vilių ŽUTAUTĄ dėl brolio mirties.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 830316, išduotą ChF studentei Almai KAZICKAITEI, laikyti negaliojančiu.
Vilniaus V. Kapsuko universiteto Fizikos fakul teto kolektyvas nuošir džiai užjaučia docentą Gytį JUŠKĄ dėl tėvo mir ties.
Dingusį studento paėymėjimą Nr. 830092, išduotą MaF studentei Tatjanai JAKIMENKO, laikyti negalio jančiu*.
GTMF Anglu k. kated ros kolektyvas nuošir džiai užjaučia dėst. Ireną GEDMINAITĘ, mirus my limam tėveliui.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniai:spaustuvėje 610453. LV 11953. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 698. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, 232650, Vilnius, Tiesos g. 1. ■ComtckhA cTyųeHTi> — opraH napncoMB, pcKTopara, komhtctb komcomoab, npocpKOMa oppeHoa Tpypoaoro KpacHoro 3hbmohm m AppuSu Hapopos BMm>H>occKoro ynHeepc>rreTa mm. B. Kancynaca. Ha rmtobckom «3MKe. Pepaicrop 11. flpaHKafiTe.
Redaktorė J. PRANKAITE